EPA-ELTA nuotrauka: AV prezidentas Donaldas Trampas

JAV prezidentas Donaldas Trumpas apkaltino buvusį savo advokatą Michaelį Coheną melagingai liudijus teisme.

M. Cohenas „prasimanė istorijas“, kad su prokuratūra susitartų dėl švelnesnės bausmės jo finansinio sukčiavimo byloje, rašė D.Trumpas trečiadienį tviteryje.

M. Cohenas, davęs priesaiką, antradienį Niujorko teisme metė sunkius kaltinimus prezidentui. Jis, be kita ko, prisipažino nusižengęs rinkimų kampanijos finansavimo įstatymui ir – tiesioginiu D. Trumpo pavedimu – sumokėjęs dviem buvusioms jo meilužėms pinigus „už tylą“.

M. Cohenas taip pat pareiškė turįs informacijos, kuri „sudomins“ specialųjį prokurorą Robertą Muellerį, tiriantį Rusijos kišimąsi į JAV prezidento rinkimus 2016 metais.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.08.23; 09:22

JAV prezidentas Donaldas Trumpas dar kartą paragino nutraukti specialiojo tyrėjo Roberto Muellerio vykdomą tyrimą dėl Rusijos kišimosi į 2016 metais vykusius JAV prezidento rinkimus, tvirtindamas, kad jis buvo „diskredituotas“.

„Jie turėtų tuoj pat nutraukti diskredituotą R. Muellerio raganų medžioklę“, – teigė prezidentas.

Buvęs Federalinio tyrimo biuro (FTB) direktorius R. Muelleris vykdo tyrimą dėl to, ar D. Trumpo kampanija slapta bendrininkavo su Rusija šiai mėginant pakreipti JAV rinkimus D. Trumpo naudai.

JAV prezidentas, atkakliai tvirtinantis, kad nebuvo jokio bendrininkavimo, nuolat kartoja, kad jis yra „raganų medžioklės“ taikinys.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.24;02:00

JAV prezidentas Donaldas Trumpas atmeta kaltinimus, kad rodo per dideles simpatijas Rusijai. „Aš nesu prorusiškas, aš nesu už nieką“, – pareiškė jis interviu stočiai „Fox News“. „Aš tik noriu, kad šalis (JAV) būtų saugi“, – pridūrė prezidentas.

JAV ir Rusija, anot jo, kontroliuoja 90 proc. visų branduolinių ginklų. Todėl sugyventi su Rusija yra gerai, o ne blogai.

Atsakydamas į klausimą, ar Rusija yra didžiausia JAV priešininkė, D. Trumpas sakė: „Aš nenaudočiau žodžio priešininkė. Mes visi galime bendradarbiauti“. Esą visiems gali būti gerai ir visi gali gyventi taikoje.

D. Trumpas sulaukė kritikos dėl savo pasisakymų per spaudos konferenciją su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu pirmadienį Helsinkyje. Dabar jis, be to, pareiškė, jog sutinka su „mūsų žvalgybininkų išvadomis, kad Rusija kišosi į rinkimus 2016 metais“. Kilusį ginčą jis pavadino dideliu nesusipratimu.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.18; 05:00

Specialusis prokuroras Robertas Miuleris. EPA – ELTA nuotr.

JAV specialusis tyrėjas Robertas Muelleris, tiriantis skandalą dėl Rusijos kišimosi į JAV prezidento rinkimus Donaldo Trumo naudai, pateikė kaltinimus dvylikai rusų žvalgybininkų. Jie kaltinami rengę kibernetines atakas ir taip kišęsi į 2016 metų JAV prezidento rinkimus, penktadienį Vašingtone pareiškė generalinio prokuroro pavaduotojas Rodas Rosensteinas.

Konkrečiai buvo įsilaužta į JAV demokratų ir D. Trumpo priešininkės Hillary Clinton rinkimų kampanijos stovyklos kompiuterius. Pateikdama kaltinimus žvalgybininkams, JAV teisėsauga spėja, kad su programišių atakomis, žinomomis kaip „DCLeaks“ und „Guccifer 2.0“, susiję Rusijos kariškiai. Todėl esą neteisingi ligšioliniai spėjimai, kad atakas galėjo surengti amerikiečiai ar vienas rumunų programišius.

Kaltinimai pateikti likus kelioms dienoms iki pirmadienį Helsinkyje vyksiančio D. Trumpo ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino susitikimo.

Informacijos šaltinis –  ELTA

Svarbus JAV Senato komitetas pritaria slaptųjų tarnybų vertinimui, jog Rusija kišosi į 2016 metų prezidento rinkimus, kad padėtų Donaldui Trumpui. Tai sakoma Žvalgybos komiteto ataskaitoje, kurią antradienį respublikonų senatorius Richardas Burras pateikė drauge su savo kolega demokratu Marku Warneriu.

Ataskaita paskelbta likus kelioms dienoms iki D. Trumpo ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino viršūnių susitikimo, ir tai yra svarbi, nešališka pozicija. D. Trumpas ne kartą skeptiškai komentavo žvalgybos vertinimą, kad Maskva darė įtaką prezidento rinkimams.

Respublikonas R. Burras dabar sakė, kad komitetas 16 mėnesių analizavo šaltinius ir duomenis, kuriais rėmėsi žvalgybos vertinimas. Esą nėra dingsties prieštarauti išvadoms. Anot M. Warnerio, Rusijos mėginimai buvo „plataus masto ir pretenzingi“. Tikslas esą buvo sužlugdyti visuomenės pasitikėjimą demokratiniu procesu, padėti D. Trumpui ir pakenkti jo konkurentei demokratei Hillary Clinton.

Senato Žvalgybos komiteto darbas labai skiriasi nuo jo atitikmens Atstovų Rūmuose. Ir šis komitetas tiria galimą įtakos darymą prezidento rinkimams; tačiau čia respublikonai ir demokratai dažnai nesutaria.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.04; 09:14

Matt Apuzzo, Adam Goldman, Nicholas Fandos / The New York Times

„Praėjus kelioms valandoms po to, kai buvo pradėtas Trumpo kampanijos ryšių su Rusija tyrimas 2016 metų vasarą, FTB pasiuntė į Londoną porą  savo agentų su tokia slapta misija, kad apie ją žinojo tik saujelė bendradarbių“, – rašo The New York Times.

Jų uždavinys buvo susitikti su Australijos pasiuntiniu, kuris turėjo įrodymų, kad vienas iš Donaldo Trumpo-jaunesniojo patarėjų iš anksto žinojo apie Rusijos kišimąsi į rinkimus. Aukščiausi Australijos valdininkai pažeidė diplomatinį protokolą ir leido ambasadoriui Aleksandrui Dauneriui aprašyti savo susitikimą su rinkimų štabo patarėju Džordžu Papadopulu.

Agentų ataskaita paklojo pamatus bylai, kurią prieš metus pradėjo tirti specialusis prokuroras. „Bet tada nedidelė grupė FTB bendradarbių žinojo tik jos kodinį pavadinimą „Kryžminės ugnies uraganas“. Tas pavadinimas, Rolling Stones eilutė „Aš gimiau siaučiant kryžminės ugnies uraganui“ („I was born in a crossfire hurricane“), tapo taiklia prognoze to politinio štormo, kuris tebeplėšia čerpes nuo FTB stogo“, – rašo žurnalistai Metas Apucas, Adamas Goldmanas ir Nikolas Fandosas.

FTB veikė atsargiau nei bet kada. „Agentai svarstė, o paskui atmesdavo idėjas apklausti raktinius Trumpo patarėjus, kurie, galimas dalykas, pagreitintų tyrimą, bet kiltų rizika aptikti jo egzistavimą. Aukšti valdininkai greitai įsitikino, kad jie neatskleis bylos iki rinkimų dienos, ir tai tik stiprino jų neryžtingumą. Kai agentai imdavosi drąsių tyrimo veiksmų, pavyzdžiui, klausinėjo ambasadorių, tai viską gaubė paslaptis“, – sakoma straipsnyje.

Tik kokie penki Teisingumo ministerijos bendradarbiai žinojo apie bylos mastus. „Jeigu faktai būtų iškilę, jie galėjo sugriauti Trumpo kampaniją: buvo atliekamas tyrimas Trumpo būsimojo patarėjo nacionalinio saugumo klausimais ir jo rinkimų štabo vadovo atžvilgiu. Vienas patarėjas, matyt, turėjo kontaktų su Rusijos žvalgyba. Kitas buvo įtariamas, kad pats buvo rusų agentas“, – rašo The New York Times.

Pasak buvusio FTB vadovo Džeimso Komio, neteisinga būtų lyginti Klinton bylą, kuri 2016 metų vasarą buvo aprimusi, su Rusijos, kuri buvo  ankstyvojoje stadijoje. „Tačiau abiejų tyrimų pagrindas buvo vienas politinis apskaičiavimas: Klinton laimės, o Trumpas pralaimės. Agentai nuogąstavo, jog jie slepia informaciją arba per švelniai elgiasi su Klinton. Ir jie nerimavo, kad bet kokie atviri veiksmai prieš Trumpo kampaniją tik sustiprins jo pareiškimus, kad rinkimai iškraipyti prieš jį“, – pažymi leidinys.

„Dabar FTB susiduria su ta pačia kritika ir, maža to, Trumpas pareiškia, kad jis – politizuoto FTB auka. – Pasak jo, aukšto rango agentai bandė iškraipyti rinkimus, atsisakydami persekioti Klinton , o paskui įsuko tyrimą Rusijos dingstim, kad pakirstų jo prezidentavimą“.

Operacija „Kryžminės ugnies uraganas“ prasidėjo lygiai prieš 100 dienų iki prezidento kampanijos. „Nuotaika per pirmuosius susitikimus buvo nerami, prisimena buvę bendradarbiai. Agentai ką tik baigė tyrimą Klinton atžvilgiu ir ruošėsi mėnesius truksiantiems respublikonų vadovaujamiems klausymams apie tai, kodėl jai nepateikti kaltinimai. Operacijos centre buvo tas pats branduolys agentų ir analitikų, kurie tyrė Klinton reikalus. Niekas nesiruošė iš naujo kištis į prezidento politiką, sako buvę bendradarbiai, ypač kai agentai nežinojo, kaip pakryps australų informacija“, – praneša laikraštis. 

Tuos pirmuosius mėnesius FTB vykdė tyrimą keturių Trumpo kampanijos padėjėjų atžvilgiu: Maiklo Flyno, Polo Manaforto, Karterio Peidžo ir Džordžo Papadopulo. „Kontržvalgybiniai tyrimai gali trukti metų metus, bet FTB norėjo greitai sužinoti, ar Rusijos vyriausybė turėjo įtakos Trumpo kampanijai. Vienas iš variantų buvo pats tiesiausias – apklausti rinkimų štabo bendradarbius apie jų kontaktus su Rusija“, – sakoma straipsnyje.

„Pasak dviejų buvusių bendradarbių, tai buvo svarstyta, bet nepadaryta, nes liudytojų apklausa arba prašymas panaudoti dokumentus galėjo iškelti tyrimą viešumon, o būtent to FTB bendradarbiai stengėsi išvengti prezidentinių varžytuvių įkarštyje“, – rašo leidinys.

„FTB biurokratija nedavė agentams nieko gero, – komentuoja straipsnio autoriai. – Liepos mėnesį britų išėjęs į atsargą šnipas Kristoferis Stilas kreipėsi į draugą iš FTB užsienyje ir pateikė pranešimus, siejančius rinkimų štabo bendradarbius su Rusija. Bet dokumentai klaidžiojo FTB organizacinėje struktūroje, pasakojo eks-bendradarbiai“. Spalio mėnesį agentai nuskrido į Europą, kad išklausinėtų Stilą, bet tas buvo nusivylęs dėl FTB vangumo ir pradėjo dalytis savo radiniais su žurnalistais.

Pagaliau spalio mėnesį teisėsaugininkai pripažino, kad atlieka tyrimą, bet paragino būti santūriems. Porą savaičių prieš Trumpo inauguraciją aukšti specialiųjų tarnybų bendradarbiai informavo Trumpą apie rusų hakerius ir pranešė, kad Putinas bandė sukelti chaosą per rinkimus, susilpninti Klinton ir padėti Trumpui laimėti.

„Po to Komis susitiko su Trumpu asmeniškai, pranešė apie Stilo pranešimus ir perspėjo, kad žurnalistai juos gavo“, – rašo leidinys. Komis patikino Trumpą, kad FTB ketina jį ginti, bet Trumpo įtikinti neapvyko: „Keletą valandų prieš tai jis pareiškė The New York Times, jog istorijas apie Rusijos kišimąsi į rinkimus stumia jo priešininkai, kad nukreiptų dėmesį nuo jo pergalės“.

Šaltinis: The New York Times

2018.05.19; 08:00

Specialusis prokuroras, tiriantis galimą Rusijos kišimąsi į JAV prezidento rinkimus, pareiškė naujų kaltinimų dviem buvusiems Donaldo Trumpo bendražygiams, praneša BBC.

Robertas Muelleris buvusį D. Trumpo rinkimų kampanijos pirmininką Paulą Manafortą ir verslo partnerį Ricką Gatesą apkaltino vykdžius įvairaus pobūdžio finansinius nusikaltimus.

Kiek anksčiau, spalį, jiedviem buvo pateikti kaltinimai pinigų plovimu. Tačiau iki šiol nėra aptikta įrodymų, kad jie būtų bendrininkavę su Rusija.

P. Manaforto atstovas teigė, kad jis nekaltas dėl naujausių kaltinimų. Tuo metu R. Gateso advokatas į prašymus pakomentuoti padėtį kol kas neatsiliepė, pranešė agentūra „Reuters“.

2016-ųjų rugpjūtį P. Manafortas pasitraukė iš D. Trumpo rinkimų kampanijos vadovo pareigų po to, kai buvo apkaltintas dėl savo sandorių su prorusiškais Ukrainos politikais.

Šis patyręs politinis veikėjas dirbo net prie kelių respublikonų kandidatų į prezidentus kampanijų. Pirmoji jų – 1976-aisiais vykusi Geraldo Fordo rinkimų kampanija.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.02.24; 03:00

2001-2009 metais JAV prezidento pareigas ėjęs George’as W. Bushas pareiškė, neva „yra pakankamai aiškių įrodymų, kad rusai kišosi“ į 2016 metų JAV prezidento rinkimus, kuriuose triumfavo Donaldas Trumpas, informuoja „The Independent“.

Rusija ne kartą neigė bandžiusi paveikti 2016 metų lapkritį vykusius JAV prezidento rinkimus, tačiau JAV žvalgybos agentūros padarė priešingą išvadą. Nors G. W. Bushas nė karto nepaminėjo D. Trumpo, akivaizdu, kad šie žodžiai susiję su juo.

G. W. Busho teigimu, neaišku, ar Rusijos „kišimasis“ tiesiogiai paveikė rinkimus, ar ne, tačiau akivaizdu, kad ji bandė paveikti ir tai – „pavojinga demokratijai“.

„Yra gana aiškių įrodymų, kad rusai kišosi. Ar tai turėjo įtakos rinkimų rezultatams, tai jau kitas klausimas (…). Problemiška, kad užsienio tauta yra susijusi su mūsų rinkimais. Mūsų demokratija yra gera tik tada, kai žmonės pasitiki rezultatais“, – per konferenciją Abu Dabyje sakė buvęs JAV prezidentas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.02.09; 00:01

Numatoma JAV ataskaita, kurioje, manoma, gali būti paskelbta naujų sankcijų su Kremliumi siejamiems oligarchams, yra mėginimas kištis į kovą vyksiančius Rusijos prezidento rinkimus, pareiškė Maskva. Apie tai praneša BBC.

Spėjama, kad JAV iždo departamento ataskaitoje turėtų būti išsamiai aprašyti artimi aukštų Rusijos pareigūnų ir oligarchų ryšiai su perrinkimo siekiančiu prezidentu Vladimiru Putinu.

Jungtinių Valstijų pareigūnai kaltina Rusiją kišimusi į 2016-ųjų JAV prezidento rinkimus. Kremlius, savo ruožtu, tokius įtarimus neigia.

V. Putino atstovas žadėjo, kad naujoji JAV ataskaita bus atidžiai išnagrinėta.

Pernai JAV prezidentas Donaldas Trumpas patvirtino naujas sankcijas Rusijai, tačiau tuo pat metu apkaltino Kongresą persistengiant ir užkertant jam kelią ateityje sušvelninti Rusijai taikomas nuobaudas.

JAV prezidentas griežtai atmeta įtarimus, kad jo rinkimų komanda bendrininkavo su Rusija, siekdama padėti jam laimėti 2016-ųjų prezidento rinkimus, kuriuose jo varžovė buvo Hillary Clinton.

JAV žvalgybų pareikštus įtarimus šiuo metu tiria Kongresas ir specialusis prokuroras Robertas Muelleris.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.01.30; 00:01

Rusijos Užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova pirmadienį apkaltino JAV Centrinės Žvalgybos Valdybos (CŽV) direktorių Mike’ą Pompeo melavus. Atstovės teigimu, CŽV vadovas melavo, kai sakė, kad Rusija „ne vieną dešimtmetį“ kišosi į JAV rinkimus.

„Geriausias įrodymas, kad tai grynas melas, yra tai, jog visus šiuos dešimtmečius Amerikos specialiosios tarnybos ir pareigūnai nei karto nepareiškė tokio tvirtinimo ir nepateikė šio klausimo Rusijai“, – socialiniame tinkle feisbuke rašė atstovė.

„Nebuvo nei vienos istorijos apie tai, kol JAV prezidentu tapo Donaldas Trumpas. Tai yra būtent tas laikas, kai visa tai prasidėjo, nepagrįsti kaltinimai, užsienio priešo paieškos, dejonės apie Kremliaus ranką“, – pridūrė M. Zacharova.

Rusija yra kaltinama tiesiogiai kišusis į rinkimus JAV. Šiuo metu Jungtinėse Valstijose dėl to vykdomas tyrimas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.01.09; 00:01

Kilus abejonių dėl ankstesnių JAV generalinio prokuroro Džefo Sešnso (Jeff Sessions) pareiškimų apie JAV prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) rinkimų kampanijos ryšius su Rusija, antradienį prokuroras atkakliai tvirtino visada sakęs tiesą.

Paaiškėjus, kad buvęs patarėjas užsienio politikos klausimais Džordžas Papadopulas (George Papadopoulos) melavo apie savo ryšius su Rusija, nuspręsta apklausti Dž. Sešnsą dėl ankstesnių jo pareiškimų. Dž. Sešnsas anksčiau neigė ką nors žinojęs apie tai, kad kas nors iš kampanijos galėjo turėti ryšių su rusais.

„Aš nepriimsiu kaltinimų ir atmetu tvirtinimus, kad kada nors melavau. Tai netiesa“, – JAV Atstovų rūmų Teismų komitete sakė generalinis prokuroras.

Jis teigė, kad visada į įstatymų leidėjų klausimus atsakydavo taip, kaip juos suprasdavo, ir pabrėžė, kad sunku prisiminti tikslias nedidelių pasikalbėjimų, įvykusių daugiau kaip prieš metus vykusios chaotiškos D. Trampo rinkimų kampanijos metu, smulkmenas.

Generalinis prokuroras taip pat tikino ne iš karto prisiminęs apie susitikimą, kuriame buvęs patarėjas užsienio politikos klausimais Dž. Papadopulas siūlė suorganizuoti D. Trampo ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino susitikimą. Dž. Sešnsas apie šį incidentą prisiminė tik žiniasklaidoje pasirodžius pranešimams ir tvirtino atmetęs šį pasiūlymą kaip netinkamą.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.11.15; 00:01

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas jaučiasi įžeistas dėl kaltinimų jo šaliai, esą ši kišosi į JAV prezidento rinkimus, pareiškė Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump), trumpai pabendravęs su juo Azijos ir Ramiojo vandenyno šalių ekonominio bendradarbiavimo (APEC) forumo kuluaruose, informuoja naujienų tarnyba BBC.

Rusijos prezidentas pareiškė žurnalistams, kad neįvykęs atskiras susitikimas su JAV prezidentu D. Trampu APEC forume rodo, kad krizė ir toliau drebina abiejų šalių santykius. Kartu V. Putinas trumpą susitikimą su D. Trampu pavadino sėkmingu. „Forumo metu mes pasikalbėjome, bendravome. Apskritai viską, ką norėjome, aptarėme“, – sakė jis.

Savo ruožtu, D. Trampas pasakė, kad iš viso du ar tris kartus trumpai bendravęs su V. Putinu susitikimo Vietname metu.

D. Trampas ir V. Putinas APEC forume nesusitiko dvišalėms deryboms, nors apie tokį galimą susitikimą prieš forumą buvo daug kalbėta ir rašyta. Lapkričio 3 d. D. Trampas pareiškė, kad gali susitikti su V. Putinu per savo turą po Azijos-Ramiojo vandenyno regiono šalis. Pasak jo, jis ketina aptarti situaciją Šiaurės Korėjoje, Sirijoje ir Ukrainoje.

Tačiau penktadienį, lapkričio 10 dieną, Baltųjų rūmų atstovė spaudai Sara Sanders (Sarah Sanders) pareiškė, kad derybos tarp Rusijos ir JAV lyderių neįvyks. „Kalbant apie susitikimą su V. Putinu, toks susitikimas niekad nebuvo patvirtintas, ir jis neįvyks“, – sakė ji.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.11.12; 00:01

Buvęs Donaldo Trampo (Donald Trump) rinkimų kampanijos patarėjas užsienio politikos klausimais prisipažino pateikęs klaidingą informaciją FTB – jis atskleidė melavęs apie savo ryšius su Rusijos valdžiai artimais užsienio pareigūnais. Tai – kol kas aiškiausia D. Trampo rinkimų komandos sąsaja su Rusijos bandymais kištis į 2016 metų prezidento rinkimus, praneša CNN.

Pirmadienį paviešintuose teismo įrašuose FTB teigia, kad Džordžas Papadopulas (George Papadopoulos) „klaidingai apibūdino savo bendravimą su tam tikru kontaktu iš užsienio, kuris norėjo aptarti „šį tą nešvaraus“ apie elektroninius laiškus“, susijusius su demokratų kandidate į prezidentus Hilari Klinton (Hillary Clinton). Įrašuose taip pat užsimenama apie elektroninį D. Trampo rinkimų komandos pareigūnų susirašinėjimą, kuriame, atrodo, jie svarsto galimybę priimti Rusijos kvietimus vykti į šią šalį.

Be to, buvęs D. Trampo rinkimų kampanijos vadovas Polas Manafortas (Paul Manafort) ir buvęs šios kampanijos pareigūnas Rikas Geitsas (Rick Gates) pirmadienį pasidavė Teisingumo departamento specialiajam prokurorui Robertui Miuleriui (Robert Mueller).

Tai, kad aukščiausio rango D. Trampo rinkimų kampanijos pareigūnams pareikšti kaltinimai, rodo, jog R. Miulerio plataus masto tyrimas dėl galimo Rusijos valdžios ir D. Trampo komandos narių suokalbio bei įtariamo trukdymo vykdyti teisingumą ir finansinių nusikaltimų perėjo į kitą, dramatiškesnę, fazę.

Dž. Papadopulo prisipažinimas R. Miulerio tyrimui leidžia susidaryti išsamesnį vaizdą, kas vyko 2016 metų prezidento rinkimų kampanijos metu. Tuo tarpu P. Manafortui ir R. Geitsui pareikšti kaltinimai su rinkimų kampanija nesusiję. Tačiau tikėtina, kad specialusis prokuroras jiems gali pateikti papildomų kaltinimų.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.11.01; 18:00

Socialinis tinklas „Facebook“ teigia, kad net 126 mln. jo vartotojų Jungtinėse Valstijose per pastaruosius dvejus metus galėjo matyti Rusijoje veikiančių specialistų kurtą turinį, praneša BBC.

Socialinio tinklo teigimu, prieš ir po 2016 metų prezidento rinkimų buvo paskelbta apie 80 tūkst. žinučių. Dauguma jų buvo susijusios su visuomenę skaldančiais socialiniais ir politiniais klausimais.

Šią informaciją „Facebook“ paskelbė prieš JAV Senato klausymus, kuriuose šis socialinis tinklas, kartu su „Twitter“ ir „Google“, aptars Rusijos poveikį populiarioms interneto svetainėms.

Pati Rusija neigia mėginusi kištis į praėjusius JAV prezidento rinkimus, kuriuose Donaldas Trampas (Donald Trump) įveikė Hilari Klinton (Hillary Clinton).

Minėtosios 80 tūkst. žinučių buvo skelbiamos nuo 2015 metų birželio iki 2017 metų rugpjūčio.

Anot „Facebook“, jas paskelbė su Kremliumi siejama Rusijos įmonė.

„Tokie veiksmai prieštarauja „Facebook“ misijai kurti bendruomenę ir viskam, kam atstovaujame“, – sakė „Facebook“ vyriausiasis teisininkas Kolinas Strečas (Colin Stretch).

„Esame pasiryžę daryti viską, ką galime, kad spręstume šio naujo tipo grėsmės klausimą“, – pridūrė K. Strečas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.11.01; 00:05

Del Quentin Wilber, Byron Tau / The Wall Street Journal

„Specialusis prokuroras Robertas Miuleris atrinko Vašingtone Didįjį žiuri Rusijos kišimosi į 2016 metų rinkimus tyrime – tai ženklas, kad tyrimas intensyvėja ir žengiamą į naują fazę“, – rašo Del Quentinas Vilberas ir Baironas Tau Amerikos laikraštyje The Wall Street Journal, remdamiesi informuotais šaltiniais. „Didysis žiuri, pradėjęs darbą pastarosiomis savaitėmis, – tai signalas, kad Miulerio tyrimas, tikriausiai, truks mėnesius“, – sakoma straipsnyje.

„Iki Miulerio išrinkimo šiemet gegužę specialiojo prokuroro vaidmeniui, federaliniai kaltintojai panaudojo dar bent vieną didįjį žiuri, esantį Aleksandrijoje (Vašingtono valstijoje), kad padėtų savo baudžiamajam tyrimui, liečiančiam buvusį nacionalinio saugumo patarėją Maiklą Flyną, – praneša žurnalistai. – Šis tyrimas, kurį ėmėsi kontroliuoti Miulerio komanda, koncentruojasi į Flyno darbą privačiame sektoriuje užsienio interesais“.

„Pastarosiomis savaitėmis Miuleris paprašė Amerikos apygardos teismo Kolumbijos apygardos vyriausiosios teisėjos Beril Houel atrinkti jo reikmėms didįjį žiuri“, – sakoma toliau. Ji prašymą patenkino, informuoja autoriai, remdamiesi su tyrimu susipažinusiais žmonėmis.

Leidinys aiškina, kad didysis žiuri – tai tyrimo instrumentas, kuris leidžia prokurorams reikalauti dokumentų, priimti liudytojų priesaiką ir skelbti kaltinimus, jeigu esama nusikaltimo patvirtinimų. Teisės ekspertai laikraščiui pareiškė, jog Miulerio sprendimas rodo, kad, jo nuomone, jam reikės reikalauti dokumentacijos ir išklausyti liudytojų parodymus.

„Tai dar vienas ženklas, kad specialusis prokuroras planuoja ilgalaikį, didelio masto teisminį persekiojimą ir jo siekia, – pareiškė autoriams teisės profesorius iš Techaso universiteto Stivenas Vladekas. – Jeigu jau buvo Flyną tiriantis didysis žiuri Aleksandrijoje, nebereikėtų išradinėti dviračio tam pačiam vyrukui. Tai rodo, kad tyrimas didesnis ir platesnis, negu Flynas, gal jis didele dalimi toks pat“.

Dalyvaujant Siobanui Hjuzui ir Rebekai Bolhauz

Informacijos šaltinis – The Wall Street Journal

2017.08.09; 15:00

Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) apkaltino savo pirmtaką Baraką Obamą (Barack Obama) neveiklumu dėl tariamo Rusijos kišimosi į 2016 metais vykusius JAV prezidento rinkimus, informuoja BBC. Dabartinis JAV lyderis pareiškė, neva B. Obama apie kišimąsi sužinojo gerokai prieš lapkričio 8-osios dienos JAV prezidento rinkimus ir „nieko nedarė“. 

The Washington Post leidinys

Tokius komentarus D. Trampas išsakė po to, kai dienraštyje „The Washington Post“ pasirodė straipsnis šia tema. Straipsnyje teigiama, kad buvęs JAV prezidentas B. Obama apie „tiesioginį Rusijos prezidento Vladimiro Putino dalyvavimą“ sužinojo pernai rugpjūtį.

Dėl tariamo Rusijos kišimosi į JAV rinkimus atliekamas didelis tyrimas, bet Rusija ne kartą neigė bet kokį kišimąsi.

Remiantis „The Washington Post“ straipsniu, šaltiniai B. Obamai pernai rugpjūčio pradžioje pranešė, neva V. Putinas tiesiogiai dalyvavo kibernetinių atakų kampanijoje, kuriomis buvo siekiama sutrikdyti rinkimus – pakenkti rinkimuose dalyvavusiai Hilari Klinton (Hillary Clinton) ir padėti D. Trampui pasiekti pergalę.

Teigiama, kad buvęs JAV lyderis slapta svarstė tuzinus būdų, kaip nubausti Rusiją, tačiau galiausiai ėmėsi tik simbolinių priemonių – iš JAV išsiuntė 35 Rusijos diplomatus. Tai įvyko gruodžio pabaigoje, jau gerokai po JAV prezidento rinkimų. Manoma, kad B. Obama baiminosi, jog pats gali būti kaltinamas bandymu manipuliuoti rinkimais.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.06:25; 00:30

Laikinasis JAV Federalinio tyrimų biuro (FTB) vadovas ketvirtadienį JAV Kongresą patikino, kad netikėtas ankstesniojo FTB vadovo Džeimso Komio atleidimas (James Comey) tyrimui dėl galimo Rusijos kišimosi į 2016-ųjų prezidento rinkimus nepakenks, praneša naujienų agentūra AFP.

Prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) FTB vadovą atleido esą dėl to, kad šis vykdė tyrimą, susijusį su Hilari Klinton (Hillary Clinton) elektroninių laiškų skandalu.

Tačiau oponentai įtaria, kad taip jis iš tikrųjų stengėsi užvilkinti su Rusijos veikla susijusį tyrimą, į kurį įeina ir galimų Kremliaus bei D. Trampo komandos ryšių tyrimas.

„Iki šiol niekas nesistengė kliudyti mums vykdyti šį tyrimą“, – Senato žvalgybos komiteto klausymuose sakė šiuo metu FTB vadovo pareigas einantis Endriu Makeibas (Andrew McCabe). 

„Negalite sukliudyti FTB dirbantiems vyrams ir moterims daryti tai, kas yra teisinga, – kalbėjo jis. – Visi tyrimą atliekantys agentai liko savo pareigose.“ E. Makeibas taip pat pakomentavo ir Baltųjų rūmų teiginį, kad Dž. Komis prarado FTB darbuotojų paramą.

„Direktorių Dž. Komį FTB palaikė ir tebepalaiko platus žmonių ratas, – komiteto nariams sakė jis. – Direktorių Dž. Komį labai vertinu. Labai gerbiu jo gebėjimus ir principingumą.“

Atkartodamas opozicijos gretose paplitusį požiūrį, aukšto rango komiteto narys demokratas Džonas Vorneris (John Warner) „ypač nerimą keliančiu“ pavadino Dž. Komio atleidimui pasirinktą laiką.

„Jis vykdė aktyvų kontržvalgybinį tyrimą dėl D. Trampo rinkimų komandos ir Rusijos vyriausybės ar jos atstovų, ryšių, ir aiškinosi, ar D. Trampo komanda kaip nors susijusi su Rusijos mėginimais kištis į mūsų rinkimus“, – kalbėjo Dž. Vorneris.

„Daugeliui žmonių, tarp jų ir man, sunku nedaryti išvados, kad prezidento sprendimas direktorių Dž. Komį pašalinti iš pareigų susijęs su šiuo tyrimu“, – sakė Dž. Vorenas.

Informacijos šaltinis – agentūra ELTA.

2017.05.12

 

Galų gale sulaukėme džiugios žinios iš Amerikos. Paskutinėmis savo prezidentavimo dienomis Barakas Obama nusprendė bent šiek parodyti tvirtumo. Barakas Obama ryžosi iš šalies išprašyti 35 rusų diplomatus.

Rusijos diplomatai išvejami kaip „personos non gratos“. Jie kaltinami neteisėtai lindę ten, kur neturėjo kištis – į Amerikos prezidento rinkimų kampaniją.

Kita ne mažiau svarbi žinia – oficialusis Vašingtonas uždaro dvi Rusijos atstovybes tokiuose svarbiuose miestuose kaip Niujorkas ar Merilandas. Mat jos taip pat kaltinamos aktyviai dalyvavusios kišantis ten, kur neturėjo lįsti. B. Obama jau anksčiau priekaištavo Kremliui dėl slaptų bandymų paveikti prezidento rinkimų rezultatus sau naudinga linkme. Omenyje pirmiausia turimos, žinoma, kibernetinės atakos prieš JAV demokratų partiją ir jos kandidatę Hilary Klinton.

Bet tik dabar B. Obama išdrįso imtis konkrečių atsakomųjų veiksmų pareikšdamas, kad diplomatų išsiuntimas – „tinkamos ir būtinos priemonės atsakant į Rusijos bandymus kenkti JAV interesams šalies viduje“.

Taigi Rusijos diplomatai privalo palikti JAV teritoriją per 72 valandas. Kadangi nepageidaujamais asmenimis jie paskelbti gruodžio 29-ąją, šį sekmadienį jų Amerikoje jau neturėtų būti.

Taip pat svarbu, kad baigiantis savo kadenciją JAV prezidentas B. Obama ryžosi Rusijai taikyti ne vien diplomatines, bet ir ekonomines sankcijas. Be kita ko, jis dar pridūrė, kad, esant reikalui, bus naudojamos įvairios papildomos sankcijos į JAV rinkimus kištis panorusioms Rusijos struktūroms. Beje, ne visos „papildomos sankcijos“ bus viešos.

Kaip praneša bbc.com ir BNS agentura, į juodąjį sąrašą įtrauktos dvi pagrindinės Rusijos žvalgybos agentūros: Federalinė saugumo taryba FST ir Vyriausioji žvalgybos valdyba GRU. Amerika nuo 2016-ųjų gruodžio 29-osios įšaldo jų turtą, esantį JAV teritorijoje, ir atkerta nuo absoliučiai visos JAV finansų sistemos.

Analogiški trukdžiai bus taikomi dar trims Rusijos specialiosioms struktūroms. Tai „Specialusis technologinis centras“ (Sankt Peterburgas), įtariamas padėjęs GRU atlikti žvalgybos operacijas; organizacija „ZOR security“ (Maskva), turinti ir pavadinimą – „Esage Lab“, ji atliko techninius tyrimus; „Profesinė duomenų apdorojimo sistemų dizainerių asociacija“ (Maskva), grupė, apmokanti GRU personalą.

Nemalonumų turėtų patirti ir aukštieji Rusijos slaptųjų tarnybų vadovai. Pavyzdžiui, dabartinis GRU vadovas Igoris Korobovas; GRU vadovo pavaduotojas Sergejus Gizunovas; pirmieji GRU vadovų pavaduotojai Igoris Kostiukovas ir Vladimiras Aleksejevas.

JAV iždas sankcijas įvedė ir dviems rusams, kaltinamiems dėl įsibrovimo į JAV bankų, korporacijų, universitetų kibernetines sistemas. Tai – Jevgenijus Bogačiovas (kaltinamas tuo, kad įsibrovė į bankų kompiuterius ir nušvilpė daugiau kaip 100 mln. JAV dolerių); Aleksejus Belanas (vadovavo „piktybiškam kibernetiniam asmeninių duomenų panaudojimui privačiam pasipelnymui“ ir sukompromitavo tris JAV veikiančias elektroninės prekybos bendroves).

Belieka priminti, kad J.Bogačiovas ir A.Belanas yra JAV Federalinio tyrimų biuro (FTB) „labiausiai ieškomų asmenų“ sąraše. Vadinasi, jiems, jei tik atsidurtų JAV teritorijoje, gresia baudžiamoji atsakomybė. Amerikiečiai pateikė viliojantį pasiūlymą: 3-jų milijonų JAV dolerių premiją už informaciją apie J.Bogačiovą ir 100 tūkst. JAV dolerių premiją – už konfidencialias žinias apie A.Belaną.

Nė neabejojama, kad Vladimiras Putinas imsis atsakomųjų ypač griežtų priemonių prieš JAV diplomatus. Nors nereikia pamiršti, kad Rusijoje reziduojantiems Amerikos diplomatams ir taip jau buvo sunku dirbti. Rusijos kontržvalgyba juos sekė žymiai kiečiau ir priekabiau nei Amerika seka JAV dirbančius Rusijos diplomatus.

O kokia Donaldo Trampo (Donald Trump) reakcija? Akivaizdu, kad naujasis JAV prezidentas Donaldas Trampas jaučiasi nepatogiai. Situacija subtili. Jei Rusijos slaptosios tarnybos „išties rimtai dalyvavo“ JAV prezidento rinkimuose, tai galima viešai klausti, ar D.Trampas teisėtai tapo JAV prezidentu. Todėl jis ir svaidosi keistais pareiškimais, esą B.Obamos pateikti kaltinimai Rusijai – juokingi. D.Trampas demagogiškai ragina amerikiečius rūpintis savo reikalais. Bet jei Amerikos prezidento rinkimai – ne amerikiečių reikalas, tai kuo amerikiečiai tada turėtų domėtis?

Be kita ko, egzistuoja pavojus, kad oficialiai tapęs JAV prezidentu D.Trampas gali atšaukti savo pirmtako B.Obamos įvestas sankcijas Rusijai.

Taip pat neramu dėl Lietuvos. Jei jau Rusija sugeba ženkliai sujaukti tokios galingos valstybės kaip JAV rinkimus, vadinasi, ji turi puikias galimybes slapta žaisti ir Lietuvoje, kai baigsis Prezidentės Dalios Grybauskaitės kadencija ir mums, lietuviams, teks rinkti naująjį šalies vadovą.

Informacijos šaltinis – bbc.com, BNS, lzinios.lt, slaptai.lt portalas.

2016.12.30; 05:42

Kaip buvęs Hilary Klinton rinkiminio štabo pirmininkas ir tiesioginis rusiškų hakerių taikinys manau, jog istorija dėl Kremliaus internetinių įsilaužimų bei poveikio Amerikos rinkėjams – labai rimta“.

Taip leidiniui „The Washington Post“ pareiškė žinomas JAV politikas, buvęs JAV prezidentų patarėjas Džonas Podesta.

Amerikiečių politikas Džonas Podesta

Šiuo metu specialiųjų tarnybų veiklą atidžiai analizuojantis H.Klinton šalininkas Dž.Podesta tvirtina esąs suglumęs, kai leidinyje „The New York Times“ perskaitė žinią: „Kai 2015-ųjų rudenį buvo aptiktos prieš Demokratų partiją nukreiptos rusiškųjų hakerių atakos, FTB vadovybė nenusiuntė nė vieno savo agento į H.Klinton štabą perspėti apie susidariusius realius pavojus“.

Dž. Podesta stebisi: keista, kad FTB nesiteikė paaukoti net dešimties minučių (tiek būtų užtrukusi kelionė į H.Klinton štabą automobiliu), kad Demokratų partijos štabas būtų informuotas apie iškilusius iššūkius. Dž.Podesta taip pat sukrėstas: užtat du FTB agentai surengė vizitą į techninių reikalų firmą, kuri kaip tik ir aptarnavo H.Klinton elektroninių laiškų serverį. 

Žodžiu, į dirbtinai sukeltą skandalą dėl asmeninių H.Klinton laiškų FTB pasižiūrėjo taip, kaip nederėjo elgtis vienai iš svarbiausių JAV slaptųjų tarnybų. Užuot perspėjusi ir rekomendavusi, kaip demokratams derėtų gintis bei saugotis, FTB tylėjo. O kai reikėjo mesti įtarimus, esą H.Klinton pažeidė saugumo taisykles, disponuodama asmeniniais elektroniniais laiškais, FTB elgėsi aktyviai. FTB dviveidiškumas (ten, kur turėjo skambinti pavojaus varpais, – tylėjo, o ten, kur reikėjo tylėti, – kėlė triukšmą) panašus į sąmokslą, kurio tikslas – sužlugdyti demokratiškus JAV prezidento rinkimus. Toks FTB elgesys leidžia įtarti, kad Federaliniame tyrimų biure (FTB) kažkas sulūžo – nebeveikia svarbūs mechanizmai.

Žinomas Amerikos politikas Dž.Podesta įsitikinęs, jog nueinantis JAV prezidentas Barakas Obama privalo kuo greičiau išslaptinti kaip įmanoma daugiau informacijos apie internetinius Rusijos įsilaužimus ir apie Rusijos gebėjimą manipuliuoti JAV visuomenės nuotaikomis. B.Obama galų gale turi atsižvelgti į septynių JAV senatorių nuo Demokratų partijos (Žvalgybos komitetas) paklausimą, kaip Rusija laužėsi į JAV oficialių institucijų kompiuterius.

Amerikiečių politikas Dž.Podesta neabejoja, kad Baltųjų rūmų administracija privalo informuoti rinkikus apie Rusijos kompiuterinius įsilaužimus. O šie, gruodžio 19-ąją rinkdami šalies prezidentą, turėtų atsižvelgti į informaciją apie Rusijos įsilaužimų dydžius. Kongresas privalo atlikti visapusišką rusiškųjų įsilaužimą analizę, panašią į tą, kuri buvo organizuota po Rugsėjo 11-osios teroro aktų (joje dalyvavo abiejų partijų atstovai).

Galų gale vienas iš svarbiausių ir aktualiausių uždavinių, pasak Dž.Podestos, – išsiaiškinti, kodėl FTB taip uoliai gilinosi į vadinamąjį H.Klinton laiškų skandalą ir ignoravo realias Kremliaus pasamdytų internetinių programišių atakas.

Slaptai.lt komentaras

Gal strategiškai svarbius postus FTB struktūrose okupavo vadinamieji „kurmiai“ – dvigubi agentai, oficialiai ginantys JAV interersus, bet iš tikrųjų tarnaujantys Kremliui?

Informacijos šaltinis: The Washington Post.

2016.12.18; 06:57

Nesijaučiu turįs teisę kategoriškai vertinti JAV prezidento rinkimų kampanijos. Niekad nesu buvęs Amerikoje. Todėl būtų keista, jeigu svaidyčiausi kategoriškais patarimais, kokį prezidentą amerikiečiai privalėjo išsirinkti.

Ir vis dėlto JAV prezidento rinkimai Lietuvai svarbūs. Drįstu manyti – gyvybiškai svarbūs. Patys svarbiausi. Svarbesnių negali būti. Būtent nuo jų priklauso, ar galime nebijoti imperinių Kremliaus užgaidų. Jei Prancūzija, Vokietija ar Italija išsirinktų akivaizdžiai prorusišką valdžią – būtų mirtinai pavojinga. Bet ne taip pavojinga, jeigu Amerika išsirinktų imperinius tikslus puoselėjančiam Kremliui palankų vadovą. Todėl turiu bent jau moralinę teisę svarstyti, koks JAV vadovas Lietuvai būtų palankiausias. 

Gintaras Visockas, šio komentaro autorius. Slaptai.lt nuotr.
Gintaras Visockas, šio komentaro autorius. Slaptai.lt nuotr.

Vilniaus centre prie Rotušės rūmų sienos prikalta paminklinė lenta, skelbianti, kad „Lietuvos priešai yra ir JAV priešai“. Šie žodžiai patvirtinti JAV prezidento parašu. Todėl turiu vienintelį klausimą ponui Donaldui Trampui: „Ar jo prezidentavimo metu oficialusis Vašingtonas mūsų neprietelius traktuos Amerikos nedraugais?“

Kamuoja blogos nuojautos bei įtarimai: D.Trampui tiesiog nerūpi Baltijos valstybės. Net jeigu jis ir tvirtins, kad JAV politika dėl NATO šalių saugumo nesikeis, ar galima aklai pasitikėti žmogumu, kuris rinkiminės kampanijos metu tiek daug sykių keitė savo nuomonę? Mano supratimu, taip elgtis, kaip rinkiminių ginčų metu elgėsi D.Trampas, negalima niekur – nei namuose, nei, juolab, didžiojoje politikoje.

Kur tai matyta: vieną dieną sako, kad jo varžovė Hilary Klinton yra pakenkusi šaliai, po rinkimų jau kitaip: ji – Amerikai nusipelnusi moteris. Suprantu, politika – ne medicina. Politikoje galimi ir sutirštinimai, ir didelės paklaidos, ir užgauliojimai. Kaip be jų? Bet ribos, kurių peržengti nevalia, – taip pat turėtų egzistuoti. Mano supratimu, taip viešai klaidinti rinkėjų negalima. Akiplėšiškai viešai milijonus rinkėjų klaidinęs žmogus turėtų būti teisiamas už melą. Privalėtų sumokėti ne tik milžinišką baudą, bet ir sėsti į kalėjimą. Ilgam.

Jeigu aš, žurnalistas, taip elgčiausi rašydamas straipsnius, kaip D.Trampas elgėsi rinkiminės kampanijos metu, seniausiai būčiau nubaustas už šmeižtą, dezinformaciją ir įžeidimus. Bet štai kandidatui į JAV prezidento postą, pasirodo, – meluoti leidžiama. Nes to, girdi, nedraudžia įstatymai. Tai, po velnių, priimkite įstatymą, numatantį atsakomybę už akivaizdų melą politikoje. Ar šalis gali vadintis civilizuota ir demokratine, jei jos įstatymai nenumato specialios atsakomybės už akivaizdžius klaidinimus didžiojoje politikoje ypač svarbiu laikotarpiu – rinkimų metu? Versle meluoti – draudžiama, spaudoje sakyti netiesą – draudžiama, teismo, notarų, bankų, draudimo kompanijų apgaudinėti negalima, o klaidinti šimtus milijonų rinkėjų, šitaip juos papirkinėti, – leistina? Tokie demokratijos „privalumai“ labai abejotini.

Tiesa, viešojoje erdvėje gausu svarstymų, gal vis tik D.Trampas bus geras prezidentas? Juk kadaise amerikiečiai abejojojo Ronaldo Reigano tinkamumu užimti JAV prezidento postą. Girdi, jis tėra … antrojo plano aktorius. Vėliau paaiškėjo, kad vesternuose filmavęsis vidutinių gabumų aktorius gali tapti labai geru JAV prezidentu.

Panašiai nutiko ir Lietuvoje: prieš rinkimus buvau vienas iš tų, kurie stipriai abejojo, ar Dalia Grybauskaitė taps gera šalies vadove. Šiandien prisipažįstu – apsirikau. Tas apsirikimas – labai malonus.

Žodžiu, viltis, jog D.Trampas irgi gali būti puikus prezidentas, – neišblėso. Juolab kad kai kurie jo pareiškimai – logiški. Galvoje turiu svarstymus dėl gynybos reikmėm skiriamų lėšų. Kodėl beveik viena Amerika rimtai susirūpinusi savo kariuomenės pajėgumais? Kodėl dauguma NATO narių, įskaitant ir Lietuvą, savo kariuomenei nesukrapšto tų dviejų procentų nuo BVP? D.Trampas teisus: jei, sakykim, Lietuva nesilaiko įsipareigojimo skirti 2 proc. kariniam biudžetui, kodėl Vašingtonas privalo laikytis duoto žodžio?

D.Trampo dėka išryškėjo rimta Europos dviveidystė. Europa pastaruosius dešimtmečius elgėsi kaip parazitė, išnaudojanti Ameriką. Vadovaudamasi principu – blogiausiu atveju JAV vis tiek gelbės, – ES lyderiai karinius reikalus apleido, visą dėmesį sukoncentruodami tik į ekonomiką. Be to, užuot visur ir visada demonstravę dėkingumą Vašingtonui, kad šis savanoriškai sutiko vilkti globėjo naštą, ES lyderiai drįsdavo dar purkštauti, kam gi Amerikos slaptosios tarnybos klausosi Pracūzijos ir Vokietijos vadovų telefoninių pokalbių. Kartais net atvirai priekaištaudavo: ES geriau gyventų, jei Europoje būtų kuo mažiau Amerikos.

Dabar, vos tik D.Trampas užsiminė apie galimybę trauktis iš Europos, ES vadovai ne juokais išsigando. Suprato, kad gali likti be patikimos apsaugos. Ėmė suvokti, kad, pasitraukus Amerikai, ES teritorijoje šeimininkaus Kremlius. O Rusijos ranka tikrai nebus tokia minkšta ir atlaidi kaip amerikietiškoji. Tad D.Trampo pareiškimai – tarsi šaltas dušas, europiečius blaivinantis nuo linksmų ir nerūpestingų pagirių.

Deja, priešrinkiminė D.Trampo kampanija leidžia įtarti, kad neatmestinas ir pats blogiausias variantas: bus blogiau nei įsivaizduojame. Juk Barakas Obama buvo neryžtingas prezidentas, kaip ir visi Vakarai – nesuprato Rusijos, neįžvelgė jos tikrųjų kėslų, imperinių ambicijų. Būtent B.Obamos vadovavimo laikais JAV neįvykdė įsipareigojimo garantuoti Ukrainos teritorinį vientisumą mainais į branduolinį nusiginklavimą.

Naujai išrinktasis JAV prezidentas veikiausiai dar mažiau rūpinsis Baltijos šalių reikalais, jų saugumu. Suvokti tikruosius D.Trampo ketinimus galėtume skubiai ir ženkliai padindami finansavimą Lietuvos krašto apsaugai.  Štai tada ir sužinosime, kaip į Lietuvos pastangas apsiginti reguoja D.Trampo komanda.

Jeigu ir tai nepadės, vadinasi, turėsime patį blogiausią variantą, apie kurį yra rašęs istorikas, JAV ir Rusijos santykių specialistas Jurijus Felštinskis: „Rinkiminės kampanijos metu D.Trampas elgėsi labai panašiai, kaip Amerikoje elgiasi Rusijos įtakos agentai“ (ukrainiečių leidinys gordonua.com).

Informacijos šaltinis – www.draugas.com

2016.11.20; 04:22