V. Putinas ir J.Bidenas. EPA – ELTA nuotr.
Maskva, sausio 9 d. (AFP-ELTA). Rusija sekmadienį pareiškė atmetanti bet kokią galimybę nusileisti Jungtinėms Valstijoms derybose dėl Ukrainos.
„Nesutiksime nusileisti. Tokia galimybė visiškai atmetama“, – Rusijos naujienų agentūroms pareiškė šalies užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas ir pridūrė, kad tai neatitiktų Maskvos „saugumo interesų“.
Jis taip pat nurodė, kad Rusija nusivylusi per pastarąsias kelias dienas iš Vašingtono ir Briuselio gautais signalais, tačiau mano, jog JAV ir NATO derybų metu elgsis „santūriai, kad iš tikrųjų suvoktų, ko mums reikia“.
Sekmadienį S. Riabkovas pradeda dalyvavimą derybose su JAV dėl situacijos Ukrainos pasienyje. Ten praėjusiais metais buvo sutelkta dešimtys tūkstančių Rusijos karių ir pradėta skambinti varpais dėl galimo Maskvos įsiveržimo. Vakarai paragino Rusiją patraukti savo dalinius, tačiau Maskva savo ruožtu pareikalavo įpareigojančių JAV ir NATO saugumo garantijų.
Nors Vašingtonas sutiko derėtis, šios šalies valstybės sekretorius Antony’is Blinkenas atmetė kai kuriuos Maskvos reikalavimus kaip „faktų neigimą“ ir pabrėžė, kad derybos neduos vaisių, kol Rusija „prie Ukrainos galvos laikys ginklą“.
„Esame pasirengę ryžtingai reaguoti į tolesnę Rusijos agresiją. Tačiau vis dar įmanomas diplomatinis sprendimas ir būtų pageidautina, kad Rusija jį pasirinktų“, – penktadienį pareiškė A. Blinkenas.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. URM nuotr.
Sausio 3-iosios vakarą užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis telefonu kalbėjo su Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu ir Bukarešto devintuko (B9) šalių užsienio reikalų ministrais.
JAV Valstybės sekretoriaus iniciatyva vykusiame pokalbyje su B9 sąjungininkėmis – Bulgarija, Čekija, Estija, Latvija, Lietuva, Lenkija, Rumunija, Slovakija ir Vengrija – buvo aptarta saugumo situacija NATO rytiniame flange ir Ukrainoje.
Pokalbio metu Lietuvos diplomatijos vadovas pažymėjo vieningo atsako į Rusijos keliamas grėsmes svarbą.
A. Blinkenas. EPA-ELTA nuotr.
„Jokia šalis neturi veto teisės nepriklausomų valstybių ir jų suverenių pasirinkimų atžvilgiu. Rusija privalo vykdyti savo įsipareigojimus vadovaujantis tarptautine teise – gerbti valstybių suverenitetą ir teritorinį vientisumą bei atsisakyti ultimatumų ir grasinimų ar jėgos panaudojimo”, – teigė G. Landsbergis.
Užsienio reikalų ministras akcentavo poreikį stiprinti NATO atgrasymo ir gynybos priemones Rytiniame aljanso flange, kartu įvertinant ir gilėjančią Rusijos ir Baltarusijos karinę integraciją. Ministras pabrėžė būtinybę tęsti praktinę ir politinę paramą Ukrainai.
G. Landsbergis taip pat padėkojo JAV už solidarumą ir paramą Lietuvai susidurianti su Kinijos politiniu ir ekonominiu spaudimu.
Tūkstančiai iraniečių gedi per JAV antskrydį nukauto generolo Q. Soleimanio. EPA-ELTA nuotr.
Teheranas, gruodžio 31 d. (AFP-ELTA). Irane prasidedant generolo Qassemo Soleimani antrųjų mirties metinių minėjimui, šalis penktadienį pareiškė, kad dėl jo nužudymo taip pat atsakinga ir dabartinio JAV prezidento Joe Bideno administracija.
Buvęs JAV lyderis Donaldas Trumpas 2020 metų sausio 3 dieną nustebino visą regioną, kai jo nurodymu per drono ataką buvo nužudytas Irano Revoliucijos sargų gvardijos dalimi laikomų „Quds“ pajėgų vadas Q. Soleimani. Tai įsiutino Iraną ir jo sąjungininkus.
„Dėl šio nusikaltimo tarptautinė atsakomybė tenka JAV vyriausybei“, – sakoma pranešime, kurį savo tviteryje paskelbė Irano užsienio reikalų ministerija.
„Be jokios abejonės, šis JAV nusikaltimas (…) yra teroro aktas, kurį suorganizavo ir įvykdė tuometinė JAV vyriausybė ir dėl kurio dabar atsakingi Baltieji rūmai“,– priduriama pranešime, omenyje turint dabartinę J. Bideno administraciją.
Praėjus penkioms dienoms po Q. Soleimani nužudymo, Iranas į tai sureagavo paleisdamas kelias raketas į dvi JAV karines bazes, kuriose buvo amerikiečių karių. Atakų metu mirčių buvo išvengta, tačiau, pasak Vašingtono, dešimtys karių patyrė smarkių smegenų sužalojimų. D. Trumpas tuo metu teigė, kad JAV drono ataka buvo šalies atsakas į išpuolių prieš JAV interesus Irake bangą.
Irano užsienio reikalų ministerija savo pranešimą paskelbė šalyje prasidedant savaitę truksiančiam Q. Soleimani mirties metinių minėjimui.
Pareigūnai nurodė, kad pagrindinis renginys vyks pirmadienį, tačiau nedetalizavo. Jie pridūrė, kad sausio 7 dieną bus pademonstruoti „Irano raketų pajėgumai“.
Teherano pareigūnai yra ne kartą pareiškę, kad už Q. Soleimani mirtį bus atkeršyta.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas tvirtina, kad Vakarai turėtų atmesti Rusijos iškeltus ultimatyvius reikalavimus NATO. Pasak jo, ne NATO, bet Rusija, kuri prie Ukrainos pasienio telkia karines pajėgas, peržengė Vakarų brėžtas raudonąsias linijas. Tad, akcentuoja konservatorius, sausį vyksiančio Rusijos ir JAV susitikimo metu reikalavimai turėtų būti iškelti Vladimirui Putinui.
„Situacija tebėra sudėtinga. Rusija kaip kaupė taip ir tebekaupia pajėgas šalia Ukrainos. Ar jos bus panaudotos, priklauso, žinoma, nuo Putino politinio sprendimo. Visi tikisi, kad nebus, tačiau mes autoritarinio diktatorių visų proto vingių negalime išskaičiuoti. Visko gali būti, ir tai sukeltų didelę krizę regione“, – LRT radijui antradienį sakė A. Anušauskas.
Ministras toliau kartojo manąs, kad ultimatumą NATO iškėlusi Rusija iš situacijos nesitrauks, nepasiekusi kokios nors pergalės.
„Aš manyčiau, kad maža pergalė galėtų būti ir mažesnio masto lokalinė akcija Ukrainoje kur nors prie Azovo jūros. Arba Baltarusijos galutinis karinis užėmimas, ką Lukašenka sveikintų kaip sąjungininkės atėjimą į Baltarusiją, o mums, regiono valstybėms, tai reikštų tiesiog Baltarusijos karinę okupaciją“, – teigė A. Anušauskas.
Ministro manymu, principingai Rusijos keliamų reikalavimų Vakarams atžvilgiu laikysis ir euroatlantinė bendruomenė. Kaip tik sausio 10 dieną Vašingtonas ir Maskva ketina aptarti konfliktą Ukrainoje bei branduolinių ginklų kontrolės klausimus. Dar po dviejų dienų numatyti pokalbiai tarp Rusijos ir NATO, o sausio 13-ąją – tarp Rusijos ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO).
Maža to, akcentuoja A. Anušauskas, reikalavimai vyksiančiame JAV ir Rusijos atstovų susitikime turėtų būti pateikti Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui. Vladimiras Putinas rodo kumštį
„Aš manau, kad bus laikomasi pagrindinių principų, kurie yra jau deklaruoti, kad be regiono valstybių žinios už jų nugaros nebus vedamos jokios derybos. Tai yra pagrindinis principas, ir aš manau, kad ultimatyvūs Putino reikalavimai turėtų būti atremti, atmesti ir, tiesą sakant, iškelti reikalavimai tam pačiam Putinui, nes jo raudonos linijos, kurias brėžė Vakarai, yra jau ne kartą peržengtos. Aš manau, kad Putinas, pats nesilaikydamas raudonųjų linijų, tarptautinės teisės principų viršenybės, tiesą sakant, kelia didžiausią sumaištį regione“, – teigė A. Anušauskas.
Politikas pažymėjo, kad pats didelių lūkesčių iš vyksiančių derybų neturi. Tačiau, sakė jis, bandyti kalbėtis su Kremliumi galima.
„Didelių lūkesčių su tomis derybomis nesiečiau. Tačiau kalbėtis galima, tai ir daroma iš NATO ir JAV pusės. Tačiau ultimatyvūs reikalavimai yra tokie, kurie ir pažeidžia tarptautinę teisę, ir, tiesą sakant, neatneštų jokio stabilumo į šį regioną. Būtų greičiau šio regiono nuginklavimas, destabilizavimas. Rusijos akimis, jos agresijos akivaizdoje regionas turėtų būti beginklis“, – apibendrino A. Anušauskas.
Agresyvią politiką Ukrainos atžvilgiu vykdanti Rusija yra paskelbusi reikalavimus Vakarams. Kremlius reikalauja sustabdyti NATO plėtrą į Rytus bei JAV karinių bazių steigimą buvusiose sovietų įtakos sferos valstybėse. Tačiau tokius reikalavimus NATO šalys atmeta.
Dėl rusų dalinių telkimo pasienyje su Ukraina būgštaujama, kad Maskva gali užpulti kaimyninę šalį. Rusija neigia bet kokius puolimo planus.
Džo Baidenas ir Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.
Vašingtonas, gruodžio 28 d. (AFP-ELTA). JAV ir Rusija sausio 10 dieną ketina aptarti konfliktą Ukrainoje bei branduolinių ginklų kontrolės klausimus. Tai pirmadienį agentūrai AFP pareiškė Baltųjų rūmų atstovas. Tada po dviejų dienų numatyti pokalbiai tarp Rusijos ir NATO, o sausio 13-ąhą – tarp Rusijos ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO).
„Kai susėsime, Rusija galės išsakyti savo nuogąstavimus. Ir mes taip pat išsakysime savo nuogąstavimus dėl Rusijos veiksmų“, – sakė Baltųjų rūmų Nacionalinės saugumo tarybos atstovas, nenorėjęs skelbti savo pavardės. Jis patikino, kad nebus priimami jokie sprendimai dėl Ukrainos be Ukrainos.
Rusija yra paskelbusi dviejų susitarimų su JAV ir NATO projektus, kuriais norima sustabdyti Aljanso plėtrą į Rytus bei JAV karinių bazių steigimą buvusiose sovietų įtakos sferos valstybėse. Tačiau tokius reikalavimus NATO šalys atmeta.
Dėl rusų dalinių telkimo pasienyje su Ukraina būgštaujama, kad Maskva gali užpulti kaimyninę šalį. Rusija neigia bet kokius puolimo planus.
Rytų Ukrainoje jau nuo 2014 merų vyksta karas tarp prorusiškų separatistų ir Ukrainos pajėgų. Ukraina ir Vakarų šalys kaltina Maskvą karinėmis priemonėmis remiant separatistus, Kremlius tai neigia.
Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.
Maskva, gruodžio 17 d. (AFP-ELTA). Rusija penktadienį paskelbė NATO ir JAV skirtus savo saugumo pasiūlymus ir paragino skubiai pradėti derybas su Vašingtonu.
Toli siekiantys pasiūlymai, kuriuos Rusija vadina gyvybiškai svarbiais jos saugumui, sako, kad NATO neturi įleisti jokių naujų narių į JAV vadovaujamą karinį aljansą ir nesteigti naujų karinių bazių buvusiose sovietinėse šalyse.
Per spaudos konferenciją, surengtą žurnalistams paskelbus šiuos pasiūlymus, užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas sakė, kad Rusija pasirengusi skubiai pradėti saugumo derybas su Jungtinėmis Valstijomis „jau“ šeštadienį. „Esame pasirengę tuojau pat, net rytoj – tiesiogine prasme rytoj, šeštadienį – pradėti derybas su JAV trečiojoje šalyje“, – sakė jis ir pažymėjo, kad „amerikiečiams pasiūlyta Ženeva“.
Sutarčių projektų paskelbimas – neįprastas žingsnis tarptautinėje diplomatijoje – įvyko įtemptu Rusijos santykių su Vakarais momentu, ypač dėl karo Rytų Ukrainoje. Vakarai kaltina Maskvą ruošiantis įsiveržimui ir teigia, kad Rusija prie Ukrainos sienų dislokavo dešimtis tūkstančių karių.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas neigia planuojantis puolimą ir kaltina NATO didinant įtampą, todėl reikalauja „teisinių garantijų“, kad Aljansas nesiplės į rytus. Putinas senatvėje. Foto montažas
Rusijos dokumente, skirtame NATO, sakoma, kad Maskva ir Aljansas turi dirbti siekiant „užkirsti kelią incidentams“ Baltijos šalyse ir Juodosios jūros regione, taip pat turi būti įsteigta speciali telefono linija „skubiems kontaktams“. Taip pat raginama apriboti raketų dislokavimą ir sakoma, kad NATO narės turi „įsipareigoti susilaikyti nuo tolesnės plėtros“.
JAV adresuotame saugumo sutarties projekte sakoma, kad Vašingtonas turėtų blokuoti bet kurios buvusios sovietinės valstybės narystę NATO. Ši sąlyga iškelta Rusijai tuo pačiu metu reikalaujant, kad NATO atšauktų įsipareigojimą suteikti narystę buvusioms sovietinėms Gruzijai ir Ukrainai.
Dokumento projekte Rusija taip pat nurodė, kad JAV turėtų sutikti nesteigti karinių bazių buvusiose sovietinėse valstybėse, įskaitant Vidurinę Aziją.
Ištikimai tarnavęs Sovietų Sąjungai V. Putinas buvo nusivylęs, kai ji sugriuvo, SSRS žlugimą jis yra pavadinęs „didžiausia XX amžiaus geopolitine katastrofa“.
Kinijos lėktuvnešis „Liaoning“. EPA – ELTA nuotr.
Pekinas, lapkričio 27 d. (AFP-ELTA). Kinijos kariuomenė atliko „karinio jūrų laivyno ir oro pajėgų kovinės parengties patruliavimą“ netoli Taivano sąsiaurio po ginčytino Amerikos įstatymų leidėjų grupės apsilankymo saloje, pranešė atstovas spaudai.
Įtampa tarp Pekino ir Vašingtono smarkiai išaugo dėl demokratinio savarankiško Taivano, kurį Kinija žada atsiimti, prireikus ir jėga, likimo. Grupė amerikiečių įstatymų leidėjų ketvirtadienį atvyko į salą, siūlydami paramą Taivano valdžiai, kurią Pekinas kaltina siekiant salos nepriklausomybės.
Reaguodama į tai, Kinijos kariuomenė penktadienį vykdė „karinio jūrų laivyno ir oro pajėgų kovinės parengties patruliavimą Taivano sąsiaurio kryptimi“, sakoma Rytų karo veiksmų vadovybės atstovo pranešime. „Tai būtina priemonė reaguojant į dabartinę padėtį Taivano sąsiauryje“, – pridūrė jis ir pažadėjo, kad armija „apsaugos valstybės suverenitetą ir teritorinį vientisumą“.
„Armija ir toliau bus padidintos parengties ir imsis visų būtinų priemonių, kad bet kuriuo metu atremtų bet kokį išorės jėgų kišimąsi ir bet kokį separatistų sąmokslą siekiant vadinamosios „Taivano nepriklausomybės“.
Daugiau jokios informacijos apie pratybas nepateikta.
Kinijos užsienio reikalų ministerija penktadienį pareiškė „griežtą nepritarimą“ JAV įstatymų leidėjų vizitui, antrajam Kongreso narių apsilankymui saloje šį mėnesį.
Atstovų rūmų veteranų reikalų komiteto pirmininko Marko Takano vadovaujama delegacija ketvirtadienį susitiko su Taivano prezidente Tsai Ing-wen, parodydama paramą klausimu, dėl kurio, tai retas atvejis, JAV sutaria visos partijos.
„Taivanas ir toliau stiprins bendradarbiavimą su Jungtinėmis Valstijomis, kad išlaikytų mūsų bendras laisvės ir demokratijos vertybes bei užtikrintų taiką ir stabilumą regione“, – sakė Tsai Ing-wen.
Kinija didina spaudimą Taivanui nuo 2016 m., kai buvo išrinkta Tsai Ing-wen, kurios partija seniai remia salos savarankiškumą. Pekinas prieštarauja bet kokiam žodžio „Taivanas“ vartojimui arba bet kokioms nuorodoms į salą kaip „valstybę“ bei diplomatiniams žingsniams, kurie gali suteikti salai tarptautinio pripažinimo jausmą.
„Nord Stream 2“ tiesimo laivas.EPA-ELTA nuotr.
Vašingtonas, lapkričio 23 d. (dpa-ELTA). JAV skelbia papildomas sankcijas dėl kontroversiško dujotiekio projekto „Nord Stream 2“, pirmadienį pranešė šalies Valstybės departamentas.
Departamento parengtoje ataskaitoje, pristatytoje JAV Kongresui, paminėti du laivai ir viena su Rusija susijusi įmonė „Transadria Ltd“. Pastarajai sankcijos bus įvestos pagal Europos energetinio saugumo įstatymą (PEESA), o jai priklausantis laivas „Marlin“ bus pripažintas blokuojamu turtu, teigiama valstybės sekretoriaus Antony’io Blinkeno pranešime.
Be pirmadienį nubaustų subjektų, prezidento Joe Bideno administracija jau yra paskelbusi su „Nord Stream 2“ susijusias sankcijas aštuoniems asmenims ir pripažinusi 17 jiems priklausančių laivų blokuojamu turtu.
„Administracijai toliau priešinantis „Nord Stream 2“ dujotiekiui, įskaitant sankcijų skelbimą, tęsiame bendradarbiavimą su Vokietija ir kitais sąjungininkais ir partneriais, siekdami sumažinti dujotiekio keliamą riziką Ukrainai ir priešakiniame fronte esančioms NATO bei ES šalims“, – priduriama A. Blinkeno pranešime. „Nord Stream 2“ vamzdis. EPA-ELTA nuotr.
Kritikų vertinimu, „Nord Stream 2“ yra Rusijos geopolitinis projektas, kuris kelia pavojų Europos energetiniam saugumui. JAV išlieka itin skeptiška šio beveik užbaigto dujotiekio atžvilgiu, tačiau J. Bideno administracija yra nurodžiusi, kad yra pasirengusi laikytis nuosaikesnės pozicijos.
Vašingtonas ir Berlynas šių metų liepą savo konflikte dėl „Nord Stream 2“ pasiekė proveržį, kai JAV nusprendė atsisakyti drastiškų sankcijų dujotiekio operatorei. Tačiau Baltijos jūros dugnu tiesiamas dujotiekis praėjusią savaitę patyrė dar vieną nesėkmę, kai Vokietijos valdžios institucijos sustabdė jo sertifikavimo procedūrą.
Kinijos vėliava. EPA – ELTA nuotr.
Pekinas, lapkričio 4 d. (AFP-ELTA). Kinija ketvirtadienį atsikirto į JAV ataskaitą apie Kinijos branduolinio arsenalo plėtrą, pavadindama ją „pilna išankstinių nuostatų“, ir apkaltino Vašingtoną pernelyg sureikšminus grėsmę.
Kinijos užsienio reikalų ministerijos komentarai pasirodė po to, kai Pentagonas pareiškė, kad Kinija daug sparčiau nei tikėtasi didina savo branduolinę ginkluotę ir taip mažina atotrūkį nuo JAV.
JAV ataskaitoje teigiama, kad iki 2027 metų Kinija gali turėti 700 branduolinių kovinių galvučių, o iki 2030 metų – daugiau kaip 1 000. Tai yra du su puse karto didesnis arsenalas, nei Pentagonas prognozavo dar prieš metus.
Tačiau joje pažymima, kad Pekinas greičiausiai nesiekia turėti galimybę surengti neišprovokuotą atominį smūgį priešininkui, turinčiam branduolinį ginklą.
„JAV gynybos departamento paskelbtoje ataskaitoje, kaip ir ankstesnėse panašiose ataskaitose, neatsižvelgiama į faktus ir pilna išankstinių nuostatų“, – sakė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Wang Wenbinas.
Jis pridūrė, kad Vašingtonas naudoja ataskaitą tam, kad „išpūstų kalbas apie Kinijos branduolinę grėsmę“, ir apibūdino JAV kaip „didžiausią pasaulyje branduolinės grėsmės šaltinį“.
JAV vertinimas pateiktas Pentagono metinėje ataskaitoje Kongresui apie Kinijos karinę raidą.
Emmanuelis Macronas, Prancūzijos prezidentas. EPA – ELTA nuotr.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį po pokalbio su Jungtinių Valstijų prezidentu Joe Bidenu nurodė savo šalies ambasadoriui kitą savaitę sugrįžti į JAV, sakoma bendrame lyderių pranešime.
Tai buvo pirmasis abiejų šalių prezidentų pokalbis nuo tada, kai, paskelbus apie naują Australijos, Jungtinės Karalystės (JK) ir JAV trišalį karinį aljansą, Sidnėjus nutraukė povandeninių laivų pirkimo sutartį su Prancūzija. Paryžius tuomet atšaukė konsultacijoms savo ambasadorius Australijoje ir JAV.
„E. Macronas nusprendė, kad Prancūzijos ambasadorius kitą savaitę sugrįš į Vašingtoną. Tada jis pradės intensyvų darbą su aukštais JAV pareigūnais“, – sakoma bendrame prezidentų pranešime.
Jame E. Macronas ir J. Bidenas taip pat įsipareigojo inicijuoti „išsamias konsultacijas“, siekiant atkurti pasitikėjimą, ir spalio pabaigoje susitikti Europoje.
Pranešime taip pat nurodoma, kad „abu lyderiai sutiko, jog šioje situacijoje būtų naudingos atviros sąjungininkių konsultacijos Prancūzijai ir mūsų Europos partnerėms strategiškai aktualiais klausimais“.
Negana to, J. Bidenas sutiko, kad reikalinga stipresnė Europos gynyba, kuri papildytų NATO. Tokią idėją anksčiau keliskart yra išreiškęs E. Macronas.
„JAV taip pat pripažįsta stipresnės ir pajėgesnės Europos gynybos, kuri teigiamai prisideda prie transatlantinio ir pasaulinio saugumo bei papildo NATO, svarbą“, – priduriama prezidentų pranešime.
Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas. EPA – ELTA nuotr.
Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas antradienį paragino JAV ir Kiniją pradėti dialogą, perspėjęs apie vis labiau susiskaldžiusį pasaulį.
„Tai yra bėdų receptas. Tai būtų kur kas mažiau nuspėjama nei šaltasis karas. Norint atkurti pasitikėjimą ir įkvėpti vilties, mums reikia bendradarbiauti“, – sakė A. Guterresas, atidarydamas Jungtinių Tautų Generalinę Asamblėją.
„Mums reikia dialogo. Mums reikia supratimo“, – pridūrė jis.
Lietuvos ir Kanados bei Lietuvos ir JAV diplomatinių santykių atkūrimo 30-mečių paminėjimui skirtą parodą. URM
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis atidarė Lietuvos ir Kanados bei Lietuvos ir JAV diplomatinių santykių atkūrimo 30-mečių paminėjimui skirtą renginį, kurio metu buvo pristatyta JAV ir Kanadoje kūrusių lietuvių menininkų grafikos ir tapybos darbų paroda.
Pasak ministro, Lietuvos santykiai su mūsų transatlantinėmis partnerėmis Kanada ir JAV yra nepakeičiami, išskirtiniai, grįsti bendrais demokratijos, žmogaus teisių ir teisės viršenybės idealais. Turime toliau stiprinti transatlantinius ryšius, kad kartu atremtume šiandienos grėsmes ir iššūkius bei skleistume demokratinio pasaulio vertybes.
Renginio svečius taip pat pasveikino JAV ambasadorius Lietuvoje Robertas Gilchristas, Kanados ambasadorius Baltijos šalims Kevinas Rexas, Seimo Tarpparlamentinių ryšių su Kanada grupės pirmininkė Morgana Danielė ir Seimo Tarpparlamentinių ryšių su JAV Kongresu grupės pirmininkas Emanuelis Zingeris.
Parodoje eksponuojami Elenos Urbaitytės, Kęstučio Zapkaus, Telesforo Valiaus ir Snaigės Šileikos tapybos bei grafikos darbai iš Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus fondų.
1991 metų rugpjūčio 26 dieną Kanada pripažino Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą, o diplomatiniai santykiai su Lietuva atkurti tų pačių metų rugsėjo 2 dieną.
1991 metų rugsėjo 2 dieną nepriklausomybės atkūrimą pripažino JAV, o tų pačių metų rugsėjo 6 dieną buvo atkurti Lietuvos ir JAV diplomatiniai santykiai.
Ukrainos leidinys „Gordonua.com” praneša, esą JAV prezidento Džo Baideno (Joe Biden) ir Ukrainos prezidento Volodymiro Zelenskio susitikimas, numatytas rupjūčio 30-ąją Vašingtone, nukeliamas į rugsėjo 1 dieną. Suprask, JAV vadovas labai užsiėmęs dėl paskutiniųjų tragiškų įvykių Afganistane.
Taip, Baltųjų rūmų vadovas turi rūpesčių dėl padėties Afganistane. Tačiau esama ir kitokio paaiškinimo – Dž.Baidenas asmeniškai nemėgsta Ukrainos; Ženevoje susitikęs su Rusijos prezidentu Dž.Baidenas akivaizdžiai stojo Kremliaus, o ne Kijevo pusėn. Greičiausiai tai ir yra tikroji priežastis, kodėl Ukrainai gyvybiškai svarbus pokalbis vėl nukeliamas, tegul tik kelioms dienoms (sykį jis jau buvo atidėtas). Belieka tikėtis, kad bent rugsėjo 1-ąją nieko Amerikai labai svarbaus nenutiks, ir V.Zelenskiui vis tik pavyks nuoširdžiai pasišnekėti su Dž.Baidenu.
Volodymyras Zelenskis. EPA – ELTA nuotr.
Tačiau Amerikos ir Ukrainos lyderių pokalbis gali būti labai sunkus. Mat vos tik įžengęs į Baltuosius rūmus 2021-ųjų pradžioje Dž.Baidenas kardinaliai pakeitė nuomonę dėl Ukrainos – neduoda nei lėšų, nei ginklų, nei vilties, jog artimiausiu metu suteks vilties tapti strategine JAV partnere. Atšaukė net sankcijas Ukrainą žlugdantį dujotiekį Nord Stream -2 tiesusioms Vokietijos firmoms. Viešėdamas Ženevoje jis net užsiminė, jog Ukraina privalanti laikytis jai pražūtingų Minsko susitarimų (taip mano ir Vladimiras Putinas). Pasak žinomo, įtakingo politikos ir ekonomikos apžvalgininko Andrėjaus Ilarionovo, tokiu elgesiu Dž.Baidenas padidino tikimybę, jog agresyvusis Kremlius šį rudenį atnaujins karinius išpuolius prieš Ukrainą. Vaizdžiai tariant, Dž.Baidenas atriško V.Putinui rankas elgtis kaip šis panorės, manys esant reikalinga.
Tad V.Zelenskis dabar turįs tik du kelius – arba įtikins Dž.Baideną pakeisti poziciją, arba galės atvirai visam pasauliui pasakoti liūdną istoriją, kaip Vašingtonas išdavė Kijevą.
Rugsėjo 1-oji – čia pat. Pagyvensime – pamatysime.
Jungtinių Amerikos Valstijų Valstybės departamento atstovas Nedas Price‘as tviterio paskyroje pareiškė palaikymą Lietuvai dėl santykių su Taivanu.
„Esame išvien su mūsų sąjungininke Lietuva ir smerkiame Kinijos Liaudies Respublikos pastaruosius atsakomuosius veiksmus – ambasadoriaus Vilniuje atšaukimą ir reikalavimą, kad Lietuva atšauktų savo ambasadorių Pekine. JAV remia Europos partneres, mezgančias ryšius su Taivanu“, – teigė N. Price‘as.
ELTA primena, kad Kinijos užsienio reikalų ministerija antradienį informavo Lietuvos užsienio reikalų ministeriją (URM) dėl savo ambasadoriaus Vilniuje atšaukimo konsultacijoms, argumentuodama dėl Lietuvos pozicijos Taivano atžvilgiu bei pasiūlė Lietuvai konsultacijoms atšaukti savo ambasadorių Pekine, teigta URM pranešime.
Lietuvos URM apgailestauja dėl tokio Kinijos žingsnio ir dar kartą pabrėžia, kad, gerbdama vienos Kinijos principą, yra nusiteikusi plėtoti abipusiai naudingus ryšius su Taivanu, kaip ir daugelis kitų Europos Sąjungos ir pasaulio valstybių.
Rusų kalboje esama žodžio „pakazucha“, kurį nelengva tiksliai išversti į lietuvių kalbą. Rusai šiuo žodžiu dažniausiai apibūdina ne itin gražų elgesį. Tiksliau sakant – dviveidystę, apsimetimą, gudravimą. Taip dažnusyk aprašomas žmogus, kuris viešumoje dedasi esąs gražus, teisingas, sąžiningas, o iš tiesų jo šypsena – tik širma, pridengianti negražius darbelius.
Ar apsimetėlio, dviveidžio politiko epitetas tinka JAV prezidentui Džo Baidenui (Joe Bidenas)? Viešojoje youtube.com erdvėje teko klausytis Amerikoje gyvenančių atsargos karininko Gario Tabaxo (Garry Tabax) ir buvusio Vladimiro Putino patarėjo ekonomikos klausimais Andrėjaus Ilarionovo komentarų, kuriuose jie, be kita ko, gilinasi ir į JAV – Rusijos – Ukrainos tarpusavio santykius. Taigi šie du komentatoriai, ne sykį aprašyti portale slaptai.lt, įsitikinę, jog Džo Baidenas išdavė ne tik Ukrainą (atidavė ją į Kremliaus rankas po Ženevos susitarimų), bet ir Rytų Europą, nes atšaukė ekonomines sankcijas „Nord Stream 2“ vamzdį tiesusiai Vokietijai (dėl Nord Stream 2 dujotiekio į rimtą pavojų patenka ne tik Ukraina, bet ir Rytų Europos šalys, įskaitant Lenkiją, Lietuvą, Latviją, Estiją, mat dujotiekis ženkliai sustiprina Rusijos galimybę diktuoti savas žaidimo taisykles visai Europos Sąjungai).
Šie komentatoriai, iš kurių ypač pasitikiu A.Ilarionovu, nes jo komentarų, kaip, regis, ir slaptai.lt redaktorius, klausausi jau beveik septynetą metų, mini, jog sovietiniais laikais, kai dar egzistavo Sovietų Sąjunga, Dž. Baidenas, dirbdamas JAV valstybinėse struktūrose, buvo nuvykęs į Maskvą. Tąsyk į Kremlių jis nuvežė oficialiojo Vašingtono laišką, kuriame piktinamasi žiauriu sovietų valdžios elgesiu persekiojant disidentus, kitaminčius, politinius kalinius. Ši detalė – tarsi palanki Dž. Baidenui. Bet, pasak komentatorių, esama išlikusių vieno sovietinio funkcionieriaus prisiminimų. Tas buvęs komunistų funkcionierius dalyvavęs tuometiniuose susitikimuose su Dž. Baidenu Maskvoje. Štai kas įdomiausia: funkcionierius savo prisiminimuose rašęs, jog į Kremlių atsibeldęs Dž. Baidenas oficialiai grūmojo kumščiu, o neoficialių pasisedėjimų metu prašė sovetinių diktatorių nepergyventi dėl amerikietiškosios kritikos. Esą laiškas – tik dėl akių, tik „pakazuha“. Vašingtonui išties ne itin rūpi kitaminčių likimas sovietų imperijoje. Kremlius galįs elgtis su disidentais kaip tinkamas. Vašingtonas tiesiog dėl tarptautinės nuomonės įteikęs sovietiniams gensekams priekaištų kupiną laišką. Tik dėl įvaizdžio…
Džo Baidenas ir Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.
Išgirdęs taip besielgiant svečią Kremliaus funkcionierius savo prisiminimuose pakrikštijo jį „misteriu pakazuha“. Būtent Dž. Baidenas buvo pažymėtas kaip „misteris pakazuha”.
Net jei Dž. Baidenas anuomet SSRS valdžią ragino rimtai nevertinti amerikietiškų priekaištų įpareigotas tuometinės Baltųjų Rūmų administracijos, – gėdinga istorija. Bet jei tądien Dž. Baidenas leido sau reikšti ne tiek valstybinę, kiek asmeninę nuomonę, – dar baisiau. Jei gūdžiu sovietmečiu Dž. Baidenas pataikavo Kremliaus diktatoriams, nenuostabu, kodėl jis negalėtų parduoti Kremliaus diktatoriui Vladimirui Putinui Ukrainos arba Baltijos šalių?
O gal ši Dž. Baideną kompromitojanti detalė vis tik – laužta iš piršto? Šiais dezinformacijos laikais niekuo aklai nepasitikiu. Bet kaip, kur išsiaiškinti, ar tai – ne „informacinė antis”? Kreiptis į Lietuvoje reziduojantį JAV ambasadorių Robertą S. Gilchristą – beprasmiška. Vis tiek nieko neatsakys, nieko nekomentuos.
Tačiau išsiaiškinti tokius niuansus Lietuvai nepakenktų. Iš pirmo žvilgsnio – lyg ir smulkmena, iš kurios neverta kurpti plačių apibendrinimų. Ir vis tik – svarbu. Gal ir dėl Baltijos šalių apsaugos šis Amerikos prezidentas gudrauja: mums tvirtina, jog Lietuva, Latvija ir Estija – saugios, nes mus neva budriai saugo NATO, o Ženevos užkulisiuose V. Putinui šnibždėjo visai kitokius apibūdinimus?
Vašingtono aikštėje šventiškai bus minimos Sumnerio Welleso deklaracijos 81-osios metinės. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Vašingtono aikštėje Vilniuje ketvirtadienį bus minimos Sumnerio Welleso deklaracijos 81-erių metų sukakties metinės. Ši šventė skirta padėkoti artimai Lietuvos sąjungininkei ir partnerei JAV už Baltijos šalių okupacijos nepripažinimo politiką.
1940 metų liepos 23 dieną laikinai einančio JAV valstybės sekretoriaus pareigas Benjamino Sumnerio Welleso paskelbta deklaracija JAV Šaltojo karo metu oficialiai paskelbė nepripažįstančios Baltijos šalių prievartinio inkorporavimo į Sovietų Sąjungą.
„Sumner Welles deklaracija yra puikiausias Baltijos šalių ir Jungtinių Amerikos Valstijų vienybės simbolis, kuriuo buvo pasmerkta 1940 metų sovietų agresija ir nepripažintas prievartinis ir neteisėtas Lietuvos, Estijos ir Latvijos inkorporavimas į Sovietų Sąjungą, vykdant Molotovo-Ribentropo suokalbį“, – kviesdamas atvykti į minėjimą Vašingtono aikštėje, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
Renginys prasidės ketvirtadienį 14.00 valandą Lietuvos, Estijos, Latvijos ir JAV vėliavų pagerbimo ir himnų ceremonija, sakoma Užsienio reikalų ministerijos pranešime. Svečius pasveikins ministras G. Landsbergis, Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo pirmininkas, profesorius Vytautas Landsbergis, JAV ambasadorius Robertas S. Gilchristas ir Lietuvos Respublikos Seimo Tarpparlamentinių ryšių su JAV grupės pirmininkas Emanuelis Zingeris. Šventėje gros Lietuvos kariuomenės orkestras, pasirodys džiazo grupė „The Schwings Band“.
Šventę organizuoja Užsienio reikalų ministerija, JAV ambasada Vilniuje, Krašto apsaugos ministerija ir Vilniaus miesto savivaldybė.
Jurijaus Šveco, buvusio KGB karininko, pasitraukusio į JAV, interviu viešojoje erdvėje seku maždaug nuo 2016-ųjų metų vidurio. Ne tik seku, bet ir savo portale ne vieną J.Šveco prognozę esu aprašęs, komentavęs.
Panaši nuostata – ir dėl buvusio Vladimiro Putino ekonomikos patarėjo Andrėjaus Ilarionovo, taip pat senokai išvykusio į Ameriką, įžvalgų, pranešimų, straipsnių. Jo politinius komentarus skaitau nuo 2014-ųjų; kai kuriuos iš jų išsamiai aptariau slaptai.lt portalo erdvėje.
Turiu prisipažinti – šie abu vyrai ilgokai patiko. Nelaikydamas visų jų pareiškimų šventa tiesa vis tik maniau, kad lietuviui pravartu žinoti, ką jie pranašauja apie JAV ir Rusijos, NATO ir Rusijos, Rusijos ir Europos Sąjungos tarpusavio santykius. Ne vienerius metus maniau, kad jie, nepaisant didesnių ar mažesnių skirtumų, – pažangūs bendraminčiai. Mat abu juos vienija kritiškas žvilgsnis į Vladimirą Putiną, Rusijos slaptąsias tarnybas, agresyvią Kremliaus laikyseną. Žinoma, stebėjausi, kodėl Lietuvos politikos analitikai nepastebi jų komentarų: specialiai ignoruoja ar tiesiog visko neaprėpia, nespėja aprėpti?
Tuo pačiu stengiausi būti atsargus. Ar tas, kuris pabėgo į JAV, kuris aršiai keikia V.Putiną, nepagarbiai vadinandamas jį, pavyzdžiui, „cigaretės nuorūka“, – negali būti „dvigubas agentas“? Tokių klaidinančių operacijų žvalgybos istorija žinanti apsčiai.
JAV prezidentui Džo Baidenui (Joe Biden) nuvykus į Ženevą ir ten susitikus su Rusijos prezidentu V.Putinu, J.Šveco ir A.Ilarionovo nuomonės kardinaliai išsiskyrė. Jas apibendinus būtų galima brėžti tokią išvadą: A. Ilarionovas mano, kad JAV administracija išdavė Ukrainą, nuolaidžiauja Kremliui, o J. Švecas įsitikinęs, jog Ženevoje Dž.Baidenas savo misiją atlikęs nepriekaištingai.
Andrejus Ilarionovas – ukrainietiškoje laidoje Ukraina 24
Kokie A.Ilarionovo argumentai? Šis pastebėjo, kad Dž. Baidenas net neužsiminė, esą Ukraina artimiausiu metu bus paskelbta strategine JAV partnere, nepažadėjo jai narystės NATO aljanse, nedavė Ukrainai rimtos ginkluotės, net kelis kartus sumažino Ukrainai dar Donaldo Trampo (Donald Trump) laikais numatytą finansinę paramą (nuo 450 iki 150 milijonų JAV dolerių), atšaukė sankcijas Nord Stream 2 dujotiekį tiesiančioms Vakarų kompanijoms. Bet baisiausa, kad Dž.Baidenas, remiantis A.Ilarionovu, prasitarė, jog Ukraina privalanti laikytis Minsko susitarimų (tai būtų pati tikroji Ukrainos kapituliacija, nes Kijevą prievartautų žaisti pagal separatistų diktuojamas taisykles). Kad Dž.Baidenas išdavė Ukrainą, netiesiogiai byloja ir suaktyvėję Rusijos kariuomenės išpuoliai Rytų Ukrainoje: kol JAV prezidentu buvo D.Trampas, pasienyje per mėnesį žūdavo vidutiniškai vienas Ukrainos karys; vos tik Dž.Baidenas buvo inauguruotas – Donbaso ir Luhansko rajonuose ukrainiečių karių kiekvieną mėnesį žūsta po keliolika. Žodžiu, V.Putinas suprato, jog nei Amerika, nei, tuo labiau, Vokietija su Prancūzija, negins Ukrainos, tad Ukrainą galima terioti kiek geidžia širdis. Maždaug toks būtų apibendrinimas.
J.Švecas piešė priešingą paveikslą: Dž.Baideno sumanymas susitikti su V.Putinu teisingas, V.Putinas nepergudravo Dž.Baideno, ne V.Putinas, o Dž.Baidenas pademonstravęs tvirtybę, Ukrainos interesai neišmainyti į Rusijos pažadą palaikyti Vašingtoną rungiantis su Pekinu. J.Švecas net skelbė užuominas, jog Dž.Baideno vizito į Ženevą kritikai (omenyje turėjo ir A.Ilarionovą) siekia specialiai kaktomis sumušti Vašingtoną su Kijevu ir taip pasitarnauti agresyvioms Kremliaus jėgoms. Girdi, išmestas iš Katono instituto ekonomistas A.Ilarionovas siekia įsidarbinti Ukrainos prezidento Volodymiro Zelenskio patarėjumi, todėl jo pastabos – tendencingos, jomis negalima tikėti. Tokias išvadas galėtume brėžti peržiūrėję keliolika pastarųjų mėnesių J.Šveco videointerviu.
Alesia Bacman ir Jurijus Švecas. Gordonua.com
Kuris iš jų teisus? Mano nuomone, įtikinamesnis – A.Ilarionovas. Dž.Baidenas pažėrė daug viltingai skambančių pareiškimų, bet jo žodžiai kardinaliai skiriasi nuo konkrečių darbų. Ypač jei prisimename 1994-aisiais pasirašytą Budapešto memorandumą, kuriuo Vašingtonas įsipareigojo saugoti Ukrainos teritorinį vientisumą mainais į Kijevo pažadą atsisakyti atominio ginklo. Neprabėgo nė dvidešimt metų, ir matome, ko vertas 1994-aisiais duotas viešas Amerikos įsipareigojimas: 2014-aisiais „žalieji žmogeliukai“ okupavo Krymą, o Amerikos kariai Rusijos pusėn neiššovė į orą nė vieno perspėjančio šūvio.
Ar leistina 2014-uosius traktuoti kaip gėdingą Amerikos istorijos puslapį? Man regis, ne tik galima, bet ir būtina. Juolab kad Vašingtonas, vadovaujantis A.Ilarionovo įžvalgomis, nė neketina šiandien taisyti savųjų išdavysčių.
Tik nemanykite, jog esu naivus ir nesuprantu politikos užkulisių – visais laikais politikoje būta ir išdavysčių, ir garbingos, sąžiningos veiklos. 2014-ieji ar 2021-ieji – jokia išimtis. Tačiau man neramu: jei Baltieji Rūmai apgavo Ukrainą, kodėl negalėtų, susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, išduoti ir Baltijos valstybių? Jei tik turėčiau galimybę, paklausčiau pono Dž.Baideno: tavo pirmtakai mainais į teritorinio vientisumo garantijas iš Ukrainos išviliojo atominį ginklą, o tu dabar Ukrainai nenori duoti net granatsvaidžių!
Jei kaltinsite mane keičiant savo pažiūras nuo karšto Amerikos rėmėjo link aršaus skeptiko, – būsite neteisūs. Tiesiog aš bijau, jog jei V.Putinas sumanys pulti Lietuvą ar Estiją, NATO nė piršto nepajudins – apsiribos popieriniais pareiškimais ir atsargiais pagrūmojimais įvesti keletą simbolinių sankcijų keletai Rusijos kariškių. Rusija, mano supratimu, jau turi sumaniusi gudrų, klastingą Lietuvos okupacijos planą. Štai jis: chaoso apimtoje Baltarusijos Astravo atominėje elektrinėje surengiamas tikras ar tariamas sprogimas, paskelbiama, jog mirtį nešanti radiacija sparčiai slenka Vilniaus pusėn. Ką ištikus tokiai bėdai darytų Lietuvoje dislokuoti mūsų sąjungininkų kariškiai? Nenoriu būti juodu metraštininku, tačiau manau, kad jie visi spruktų iš Lietuvos. Kaip tik tuo metu į Lietuvą įžengtų „žalieji žmogeliukai“. Neva tik tam, kad saugotų Lietuvą nuo marodierių. Ir Lietuvoje, žinoma, ilgam pasiliktų. O bėdą dėl sprogimo Astravo AE suverstų neva išprotėjusiam Aliaksandrui Lukašenkai…
Nuomonę, jog Vašingtonas vis tik išduoda Ukrainą (nesilaiko savo 1994-aisiais pasirašytų įsipareigojimų), sustiprino ir youtube.com erdvėje peržiūrėti keli videointerviu su JAV buvusiu karininku Gariu Tabahu (Garry Tabax). Šis buvęs Amerikos karininkas gina A.Ilarionovo poziciją: Dž.Baidenas pataikauja V.Putinui, Ukaina palikta vienui viena. Ukraina iš Amerikos nebegauna beveik nieko.
Gario Tabaho laida
Beje, šis į atsagrą išėjęs karininkas mano, jog Donaldas Trampas (Donald Trump), nepaisant įvairių niuansų, pastebėjo, jog Amerika, nuolat auklėdama kitus, kaip svarbu pažaboti korupcija, pati yra baisiai korumpuota, valdoma įvairiausių klanų – Bušų, Klintonų, Obamų. G.Tabahas kviečia išsiaiškinti, o kokie Dž.Baideno sūnelio interesai Ukrainoje – ten jo verslas absoliučiai sąžiningas, švarus?
J. Bideno ir V. Putino susitikimas Ženevoje birželio 16 d. EPA-ELTA nuotr.
D.Trampas taip pat aršiai kritikavo brangiai kaštuojančias, tačiau jokios naudos neduodančias tarptautines organizacijas – Jungtines Tautas ir ESBO. Barė Vokietiją ir Prancūziją, nesilaikančias įsipareigojimo karinėms reikmėms skirti bent 2 proc. nuo BVP. Argi visos šios D.Trampo pastabos – ne karti tiesa? Vietoj palaikymo, jog būtina tobulinti amerikietiškąją sistemą, D.Trampas buvo apkaltintas esąs vienas iš V.Putino agentų, nors, žvelgiant į šią dieną, toks epitetas labiau tiktų Dž.Baidenui.
G.Tabahas įsitikinęs, kad ekonomistas A.Ilarionovas – ne tik puikus mokslininkas, besiremiantis ne emocijomis, ne simpatijomis, o faktais, bet dar ir labai sąžiningas, drąsus, niekad nemeluojąs vardan šiltos kėdės, nebijąs vardan teisybės prarasti solidžiai apmokamų pareigų.
G.Tabahas apgailestauja, kad šiuo metu prieš A.Ilarionovą prasidėjusi tikra raganų medžioklė. Visokie jurijai švecai jį mėgina apjuodinti, nors A.Ilarionovas sako tik tiesą ir daugiau nieko išskyrus tiesą.
Prezidentas Gitanas Nausėda pasveikino JAV prezidentą Josephą R. Bideną bei šalies žmones minint 245-ąsias Nepriklausomybės dienos metines.
Lietuvos vadovas, prisimindamas šiltą susitikimą NATO viršūnių paraštėse, padėkojo JAV lyderiui J. Bidenui už išskirtinį dėmesį Lietuvos ir viso Baltijos regiono saugumui. Prezidentas pabrėžė, kad JAV karių buvimas Lietuvoje yra stipriausias grėsmių atgrasymo veiksnys, prisidedantis prie visos euroatlantinės erdvės saugumo užtikrinimo.
„Lietuvai nepaprastai svarbus JAV vaidmuo, užtikrinant saugumą Baltijos regione. Esu tikras, kad bendras mūsų nedalomam saugumui kylančių grėsmių vertinimas atves prie abiem šalims naudingų sprendimų, padėsiančių sustiprinti JAV karinį buvimą Lietuvoje ir Baltijos regione”, – sveikinime rašo prezidentas.
Pasak šalies vadovo, JAV lyderystė yra nepakeičiama, stiprinant Vakarų demokratijas ir užtikrinant jų saugumą. Turime užtikrinti, kad nepakeičiamas transatlantinis ryšys ir strateginė partnerystė su JAV augtų ir stiprėtų.
Šalies vadovas išreiškė lūkestį visapusiškai stiprinti JAV ir Lietuvos dvišalį bendradarbiavimą, plėtoti ekonominius ryšius, verslo, švietimo, kultūros, mokslo ir inovacijų iniciatyvas.
Mirties ženklas. Slaptai.lt nuotr.
Jungtinėse Valstijose mirties bausmė federaliniu lygiu kol kas nebus vykdoma. Generalinis prokuroras Merrickas Garlandas ketvirtadienį paskelbė atitinkamą potvarkį.
JAV prezidentas Joe Bidenas atmeta mirties bausmę. Jo pirmtakas Donaldas Trumpas tuo tarpu po maždaug 20 metų pertraukos vėl leido egzekucijas federaliniu lygiu. Respublikono vyriausybė dėl to kreipėsi į Aukščiausiąjį teismą. Tada nuo 2020 metų liepos mirtina nuodų injekcija suleista keliems pagal federalinius įstatymus nuteistiems nusikaltėliams.
JAV mirties bausmė vykdoma daugelyje valstijų. Federaliniu lygiu mirties bausmė 2003-2020 metais buvos skiriama, tačiau nevykdoma.
Generalinis prokuroras M. Garlandas dabar nurodė peržiūrėti D. Trumpo vyriausybės pasiektus direktyvų dėl mirties bausmės vykdymo pakeitimus. Be kita ko, bus aiškinamasi, ar nuodų injekcijai naudojama medžiaga pentobarbitalis nesukelia skausmų ir kančių.
Taip pat iš naujo bus peržiūrimos nuostatos, kurios turėjo paspartinti mirties bausmės vykdymą.
Volodymyras Zelenskis. EPA – ELTA nuotr.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pareiškė, kad JAV sankcijų „Nord Stream 2“ dujotiekiui atšaukimas būtų pergalingas Rusijai.
„Tai bus didžiulė geopolitinė pergalė Rusijos Federacijai“, – per spaudos konferenciją teigė V. Zelenskis, JAV prezidento Joe Bideno administracijai trečiadienį paskelbus, kad atsisako sankcijų dujotiekio operatorei „Nord Stream 2 AG“.
Šalis tokiu žingsniu siekė sumažinti įtampą su Berlynu dėl 10 mlrd. eurų vertės projekto, kurį Vokietija ir kai kurios Europos šalys laiko itin svarbiu užsitikrinant ilgalaikį energijos tiekimą.
Tačiau JAV valstybės sekretorius Antony’is Blinkenas teigė, kad J. Bideno administracija „toliau priešinsis šio projekto užbaigimui“, argumentuodama, kad jis susilpnins Europos energetinį saugumą.
Rusijos kaimynės Ukraina, Lenkija ir Baltijos šalys priešinasi dujotiekio projektui, baimindamosi, kad jis padidins Maskvos politinį svertą regioninėje politikoje.
Ketvirtadienį kalbėdamasis su reporteriais V. Zelenskis teigė esąs sunerimęs, kad Vašingtonas gali visiškai atšaukti dujotiekiui taikomas sankcijas. „Nord Stream 2“. EPA-ELTA nuotr.
„Manau, kad yra didelė rizika, jog jie (Rusija) gali daryti spaudimą Jungtinėms Valstijoms… atšaukti sankcijas „Nord Stream 2“, – teigė V. Zelenskis.
„Tai būtų pralaimėjimas Jungtinėms Valstijoms ir Joe Bidenui asmeniškai“, – pridūrė prezidentas.
Apie JAV sankcijų „Nord Stream 2“ atšaukimą paskelbta Maskvai ir Vašingtonui mėginant sušvelninti didžiausią dvišalių santykių krizę per daugybę metų.
Joe Biden. EPA – ELTA foto
Trečiadienį Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ir A. Blinkenas susitiko Reikjavike vykusio Arkties tarybos susitikimo kuluaruose. Tai buvo pirmasis abiejų diplomatijos vadovų susitikimas nuo J. Bideno kadencijos pradžios.
Jie, be kita ko, aptarė Vašingtono siūlymą birželį suorganizuoti J. Bideno ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino susitikimą.
„Tai yra teigiamas signalas“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė V. Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, omenyje turėdamas JAV sankcijų „Nord Stream 2“ atšaukimą.
