Gabrielius Landsbergis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis diskusijoje apie koronaviruso poveikį Lietuvai atkreipė dėmesį, kad jau nuo Pirmojo pasaulinio karo bei Ispaniškojo gripo supergalia stabiliai buvo Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV). Pasak politiko, ši valstybė visada tapdavo krizių stabilizatore. Visgi politikas kelia klausimą, ar ji išliks supergalia ir po koronaviruso krizės.
„Jungtinės Amerikos Valstijos buvo ta valstybė, kuri išvesdavo pasaulį iš bemaž kiekvienos krizės. Neabejoju, kad atsiras sakančių, jog ji į nemažą kiekį krizių taip pat ir atvedė, bet dideli kūnai dažnai taip elgiasi, jie sukuria gravitaciją aplink save, ir klausimas, ar jie po to sutvarko aplink save pasaulį kažkokiu būdu ir viską stabilizuoja“, – teigė G. Landsbergis.
„Man yra labai įdomus klausimas, ar taip bus ir šį kartą. Ir tai yra pagrįstas klausimas, kurio metu mes galime šiek tiek imti ir abejoti, ar tikrai JAV šiandien atrodo kaip supergalia, kuri pasauliui pasiūlys sprendimą“, – pridūrė jis.
G. Landsbergis sakė norintis tikėti, kad JAV pavyks laiku suvaldyti krizę ir pasiūlyti pasauliui sprendimą. Visgi konservatorių lyderis akcentuoja, kad kai imama abejoti supervalstybės galia, atsiranda nauji politiniai lyderiai.
„Kas atsitinka, kai pradedame abejoti supergalios galimybe sukurti tą gravitacinį lauką, kuris visus judančius kūnus aplink tą gravitacinį lauką, pagal gravitacines ribas kažkaip sustabilizuotų? Atsiranda nauji kūnai, kurie pradeda sukti aplink save. Ar Europos Sąjunga šiandien yra tas kūnas, kuris stabilizuoja padėtį?“ – kėlė klausimą G. Landsbergis, pažymėdamas, kad Europos Sąjungos pastangos suvaldyti krizę pradžioje neatrodė ypač sėkmingos.
„Noriu tikėti, kad JAV išeis iš šitos kebeknės laimėtoja, nes kitu atveju mes atsiverčiame puslapį, kuris, ko gero, tik dabar prasidėtų. Jeigu JAV nestabilizuoja, neparodo, kad tebėra (galios – ELTA) centras, tuomet, ko gero, galima įvardinti, kad yra peržiūrima tvarka, susikūrusi po Antrojo pasaulinio karo, kuri peržiūrės pasaulį, atsiras nauji aljansai, naujos dalybos, ir klausimas, kaip tada Lietuvai čia laikytis“, – savo nuomonę išsakė politikas.
JAV senatorius Rickas Scottas. EPA-ELTA nuotr.
JAV ir Kinijos kivirčas dėl koronaviruso protrūkio vėl įsiplieskė, skelbia BBC. JAV senatorius Rickas Scottas apkaltino Pekiną bandymais sutrukdyti Vakarams sukurti vakciną nuo naujojo koronaviruso.
Pasak JAV politiko, jis turi iš „žvalgybos bendruomenės“ gautų įrodymų, kurių jis negalėjo detalizuoti.
Tuo metu Kinija išplatino dokumentą, kuriuo gina savo kovos su koronavirusu strategiją. Dokumente taip pat nurodyta, kad JAV apie virusą esą buvo informuota dar pačioje metų pradžioje, sausio 4 d.
Floridai atstovaujantis senatorius R. Scottas, kuris priklauso Senato Ginkluotųjų pajėgų ir Nacionalinio saugumo komitetams, apie tariamą Kinijos sabotažą kalbėjo su BBC žurnalistu Andrew Marru.
„Vakcina privalo būti sukurta. Deja, turime įrodymų, kad komunistinė Kinija bando mus sabotuoti arba sulėtinti (…) Kinija nenori, kad mes, Anglija ar Europa tai padarytume pirmi. Jie nutarė tapti Amerikos ir visų pasaulio demokratijų priešininkais“, – interviu metu kalbėjo JAV senatorius.
Kai žurnalistas R. Scottą, garsėjantį savo ištikimybe ir lojalumu prezidentui Donaldui Trumpui, dar kartą perklausė apie tokius teiginius pagrindžiančius įrodymus, politikas atsakė, jog „įrodymus“ pateikė žvalgybininkai bei ginkluotosios pajėgos. „Yra dalykų, kurių negaliu viešai aptarinėti. Esu informuojamas“, – pridūrė jis.
Anot senatoriaus, jei „Anglija ar JAV (sukurs vakciną – ELTA) pirmos, mes ja pasidalinsime. O komunistinė Kinija dalintis neketina“.
Per pastarąsias 24 val. Jungtinėse Valstijose nuo COVID-19 mirė 691 žmogus, rodo naujausi Johnso Hopkinso universiteto duomenys.
Tai yra mažiausias koronaviruso aukų skaičius per savaitę.
Baltimorėje įsikūrusio universiteto renkamais duomenimis, JAV iš viso užfiksuotos 110 482 mirtys nuo COVID-19 ir 1 938 842 ligos atvejai.
Tiek užsikrėtusiųjų, tiek ir mirusiųjų nuo COVID-19 skaičius JAV yra gerokai didesnis nei bet kurioje kitoje pasaulio šalyje.
Tiesa, skaičiuojant pagal mirčių nuo COVID-19 skaičių, tenkantį vienam gyventojui, Jungtines Valstijas lenkia kelios Europos šalys, tarp jų Prancūzija, Italija ir Ispanija.
JAV balandžio viduryje kasdien nuo COVID-19 mirdavo apie 3 tūkst. žmonių, šiuo metu statistika rodo, kad šalyje kasdien nuo šios ligos miršta apie 1 tūkst. žmonių, o ja užsikrečia apie 20 tūkst. gyventojų.
Sveikatos apsaugos specialistai baiminasi, kad masiniai protestai prieš policijos brutalumą ir rasizmą daugelyje JAV miestų gali paskatinti naują užsikrėtimų skaičiaus šuolį.
Jamesas Mattisas ir Donaldas Trampas
Buvęs JAV gynybos sekretorius Donaldo Trumpo administracijoje Jamesas Mattisas, vadovavęs Pentagonui nuo 2017 metų sausio iki 2018 metų gruodžio, sukritikavo prezidentą už protestuotųjų vaikymą ir pareiškimus apie galimą ginkluotųjų pajėgų panaudojimą tvarkai atkurti.
Dimisijos generolo nuomone, kurią jis trečiadienį išdėstė žurnalui „The Atlantic“, D. Trumpas skaldo šalį, o jo veiksmai yra pasityčiojimas iš konstitucijos.
„Donaldas Trumpas – pirmasis prezidentas per mano gyvenimą, kuris nemėgina suvienyti Amerikos piliečių, net nesideda tai darąs, o stengiasi mus suskaldyti, – teigia J. Mattisas. – Mes matome trejų metų kryptingų veiksmų, trejų metų be brandaus vadovavimo padarinius. Mes galime susivienyti be jo, remdamiesi stipriaisiais mūsų pilietinės visuomenės bruožais“.
Pasak generolo, protestuotojai pagrįstai reikalauja vienodo teisingumo visiems. „Tai sveikas ir vienijantis reikalavimas. Mūsų dėmesio neturėtų atitraukti nedidelis įstatymo pažeidėjų skaičius, – pareiškė jis. – Protestuose dalyvauja dešimtys tūkstančių žmonių, reikalaujančių, kad mes gyventume vadovaudamiesi vertybėmis“. „Mes turime patraukti atsakomybėn tuos iš administracijos, kurie šaipysis iš mūsų konstitucijos“, – pabrėžė J. Mattisas. Los Andžele – neramumai. EPA – ELTA nuotr.
„Aš daviau priesaiką saugoti ir ginti konstituciją. Bet niekada nemaniau, kad tokią pat priesaiką davę kariai bus siunčiami pažeidinėti savo bendrapiliečių konstitucinių teisių“, – sakė buvęs Pentagono vadovas. Jis pavadino protestuotųjų išvaikymą Lafayette`o aikštėje priešais Baltuosius rūmus piktnaudžiavimu valdžia.
Kaip pareiškė J. Mattisas, Amerikos miestai neturi tapti konfrontacijos arena, o kariškiai turi būti pasitelkiami tik gubernatorių prašymu ir labai retais atvejais. „Už viešosios tvarkos palaikymą turi atsakyti valstijų ir miestų vadovai, kurie geriau pažįsta savo gyventojus“, – įsitikinęs generolas.
Pastarosiomis dienomis daugelyje valstijų vyksta masinės protesto akcijos ir riaušės dėl afroamerikiečio George`o Floydo žūties Mineapolyje. Maždaug 40-yje šalies miestų, tarp jų – Vašingtone ir Niujorke, įvesta komendanto valanda.
Donaldas Trampas (Trump). EPA – ELTA nuotr.
Praėjus dienai po to, kai JAV buvo viršyta 100 000 koronaviruso aukų riba, prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė užuojautą mirusiųjų artimiesiems, praneša agentūra „Reuters“.
„100 000 mirusiųjų per koronaviruso pandemiją yra labai liūdnas etapas, – rašė jis tviteryje. – Visoms mirusiųjų šeimoms ir draugams noriu pareikšti didelę savo užuojautą ir savo meilę už tai, ką šie nuostabūs žmonės įprasmino ir kam atstovavo. Dievas su jumis!”
100 tūkst. Covid-19 aukų per tris mėnesius yra daugiau, nei amerikiečių žuvo per Korėjos karą, Vietnamo karą ir per Irako konfliktą 2003-2011 metais kartu paėmus. D. Trumpas iki šiol to nekomentavo. Tuo tarpu demokratų kandidatas į prezidentus Joe Bidenas savo užuojautą pareiškė netrukus po to, kai 100 000 riba buvo peržengta.
D. Trumpas ilgai menkino koronaviruso grėsmę. Baimindamasis dėl savo šansų lapkritį vyksiančiuose prezidento rinkimuose, jis jau kurį laiką spaudžia greitai atšaukti ribojimus ir gaivinti ekonomiką.
Alfredas Guščius, literatūros kritikas, šios recenzijos autorius. Slaptai.lt nuotr.
Šiandien daug kalbama apie „testamentinę“ knygą, pasirodžiusią po dvidešimt penkių metų nuo rašytojo Juozo Baltušio mirties, pavadintą „Vietoje dienoraščio“ (1970- 1975). Ją išleido 2019 metais Lietuvių rašytojų leidykla; knygos tiražas pakankamai didelis, prie jos bibliotekose, kaip girdėti, kaupiasi skaitytojų eilės. Atsiminimai dar nebaigti leisti, knygą papildys kitos dalys.
Tą dienoraštį aš dar perskaitysiu vėliau, o dabar mane domina Juozo Baltušio kelionių įspūdžiai po JAV „Tėvų ir brolių takais“. Parašyta knyga labai seniai, 1967 metais. Ji labai patiko skaitytojams, o ją komunistinė nomenklatūra „išėmė“ iš apyvartos. Ją dar buvo galima buvo nusipirkti turguje, permokant už ją. Kas tai nomenklatūrai nepatiko?
1995 metais pasirodė mokslininko Vytauto Kubiliaus knyga „XX amžiaus literatūra“, kurioje mes, skaitytojai, ieškojome kvalifikuoto žodžio apie lietuvių rašytojų knygas. Gal ten rasime atsakymą? Atsiverčiu ją ir randu: „Apybraižoje „Tėvų ir brolių takais“ su liaudišku humoru buvo stilizuotas Amerikos lietuvių žargonas“. Tiktai vienas žinomo mokslininko sakinys. Ir jis yra, švelniai tariant, mums, skaitytojams, -nelauktinas.
Visa kelionės įspūdžių knyga „Tėvų ir brolių takais“ man paliko gerą įspūdį. Lėktuvai, su kuriais teko rašytojui daug keliauti po užsienio šalis, užima atsiminuose daug vietos, ir tie vaizdų skrydžiai į JAV poetiškai aprašyti. Štai kelionė oru į JAVmiestą Niujorką: „Staiga po lėktuvo sparnais – properša. Fantastikos nebėr. Apačioje atsiveria vandenynas. Tolimas, rūstus. Ritasi bangos, aukštumu gal trigubai pralenkiančios Šatrijos kalną, paslaptingės už A. Vienuolio Kaukazo legendas. Vien dešimties kilometrų nuotolis švelnina jų grėsmės įspūdį, užglosto šiurpą širdyje“. Žinoma, Juozo Baltušio mintys apie kapitalą, dolerį, apie negrų segregaciją, apie taiką, apie žmonių lygybę, apie JAV imperalizmą, apie „kairę – dešinę“, pastoviai nukreipiant į komunistinę „kairę“, nieko vertos. Bet kodėl visa apybraižų knyga buvo komunistinės nomenklatūros uždrausta?
O įspūdžiai po JAV įvairūs, jie prasidėjo nuo minčių, jausmų apie Niujorką, apie pirmąjį miestą, į kurį atkeliavo devynių tarybinių menininkų grupė iš Tadžikijos, Gruzijos, Kazachstano, Ukrainos, Maskvos. „Į jų tarpą įsispraudžiau ir aš, parašęs vieną vienintelį savo gyvenime kino scenarijų. Maskvai atstovauja plačiai žinoma rusų vaikų rašytoja Agnija Barto. Su ja ir jos vyras, Maskvos universiteto profesorius, reto intelekto ir takto žmogus, vis dėlto liekąs savo garsios žmonos šešėlyje“.
Turistai apsigyveno viešbutyje „Hilton Statler“, ir autorius iš jo paskambino rašytojui niujorkiečiui Rojui Mizarai. Jis atvyksta su automobiliu, kurį vairavo žmona Ieva, svečias su niujorkiečiais pokalbį tęsė kavinėje. Tas pokalbis vėlų vakarą kavinėje apybaižoje neaprašytas.
O apie miestą Niujorką autorius rašo: „Niujorką galima mylėti. Šito niekas nedraudžia. Galima ir neapkęsti. Irgi niekas nedraudžia. Negalima tiktai vieno – ignoruoti. Šito neleidžia pati mūsų žmogiška prigimtis. Galima Niujorką girti, peikti, keikti, liaupsinti, tačiau visai bergdžias dalykas stengtis jį sumenkinti, mažinti jo reikšmę“.
Juozas Baltušis. Lietuvos literatūros ir meno archyvas
Štai autoriaus žvilgsnis į namus, be žalios augmenijos: „Joje – tujos. Ne auga, tiktai smilksta. Tai bene vienintelis žaliasis miesto centro papuošalas. Ir ne prie namų. Anaiptol. O dar rečiau pamatysi tarp dangoraižių žiedais nubirusią aikštelę – ilgą ir siaurą, krūmelių suspaustą iš visų kraštų. Per namų aukštybes gatvės tokios siauros, tarytum nė ne gatvės, o chirurginės prapjovos milijonais langų žiburiuojančio granito uolynuose“.
Niujorke jis kartu su kitais turistais kilo į viršų (į aukščiausią pastatą Emper steit bildingą), kurio miesto vaizdas iš viršaus pasirodė toks: „Žvelgiant Niujorkas atrodo lyg ir ne miestas, vien kažkoks telkinys kristalų smaigaliais į viršų. Toli apačioj, kažkur tarpmūrių gilybėse, juda, kruta, bėga tartum pabaidyti įvairiaspalviai vabaliukai. Labai ne iš karto suvoki, kad tai – automašinos“.
Turistai aplankė Metropoliteno dailės muziejų, kuriame daug lankytojų: „Eina jaunuoliai ir jaunuolės, eina vidutinio amžiaus žmonės, vesdamiesi už rankų vaikus, ir eina gilios senatvės metų naštą nešą žilagalviai, ir moksleiviai, studentai… Ištisos klasės moksleivių, pakilusių nuo suolų. Ir ištisos mokyklos. Su spalvotomis kepurėmis ir uniformomis, skiriančiomis vieną mokyklą nuo kitos. Su mokytoju arba gidu priešakyje“. Sužavėtas impresionisto Klodo Mone tapybos kūriniais, Baltušis rašo: „Oi Klodai, Klodai… Tegu visi velniai tave, Klodai, su visa demoniška talento jėga, viso tavo gyvenimo didybe! Laimingas, kas pastovėjo ties tavo drobėmis, kas išgyveno visą gamą žmogiškų jausmų. Laimingas, kas dar pastovės. Tokių bus tūkstančiai. Tūkstantis tūkstančių. Gyvuok, Klodai!..“
Aplankyta ir Suvienytųjų Nacijų Organzacijos būstinė, prie kurios rašytojui įsimena vaizdas: „Graži būstinė, nieko nepasakysi, pykti ant Amerikos statybininkų negalima. Tiesiog dangoraižis, paplokščiu konusu iškilęs virš daugelio savo kaimynų. Linijos grakščios, lengvos, be galo lakoniškos. Nieko nereikalingo. Jokių puošmenų. Didžiulė aikštė aplink pastatą išdėta skaldytais akmenimis, jos pakraščiais pamėtėta po medelį, po suolą poilsiui. Erdvu, šviesu, laisva. Erdvumo įspūdį dar padidina vandenyno artumas. Bangos skalauja vos ne pačią rūmų papėdę. Ir visas jis, šis pastatas, žvilga tūkstančiais veidrodinių langų, tviska plienu ir nikeliu, viliote vilioja į vidų. Mums lankantis, čia nevyko jokios sesijos, ir jokios asamblėjos. Rūmai, galima sakyti, tušti“.
Pabuvota prie centrinio JAV banko, apsilankyta garsiajame Solomono Gugenheimo moderniojo meno muziejuje, pavažinėta ir Brodvėjaus, ir Volstrito, ir Harlemo apylinkėmis, susitikta ir su Berklio universiteto studentais, matytos Holivudo aktorių repeticijos. Matytos bažnyčios, ir katalikų, ir kitų tikėjimų. Apžiūrėta kapų parduotuvės, pasidairyta į moterų bei vyrų dailias aprangas, kostiumus, šukuosenas, pasidomėta apie amerikiečių gyventojų punktualumą, kai kavinėje, valgykloje tuoj pat priešauis klijentą prisistato padavėjai. Yra epizodai apie butus, baldus, pamatytus paties rašytojo.
Palyginęs su Lietuvoje matytais butais, autorius rašo: „Skirtumas tik tas, kad Amerikoje daug labiau vertinamas grynas oras. Kiekvienas daiktas bute, užimantis vietą, o tuo pačiu atimantis iš žmogaus orą, be mažiausio pasigailėjimo vejamas lauk. Net ir pats mažiausias. Nėra jam vietos ant lovos, nei po lova“. Taip amerikiečiai „padeda išlaikyti butuose pavydėtiną švarą“. Taip Juozas Baltušis iškelia ir amerikietiškus baldus, kurių pas mus „gainiojasi kiekvienas snobas, ir kuriuos, nežinia kodėl, priimta vadinti moderniškais baldais“.
Daug minčių ir apie darbą, apsilankęs pas stalių, išgirdo Juozas Baltušis: „Niekur taip nedirbama, kaip čia, Amerikoje. Ir dirba šitaip visi. Net miljonieriai dirba su didžiausiu įtempimu. Galima sakyti, kad jie dirba daugiau už savo klerką. Amerikoje visi dirba“.
Skyrelyje „Susirinko daug žmonelių“ Juozas Baltušis rašo“: „Būtų labai keista ir klaidinga manyti, kad visi Amerikos lietuviai tokie, apie kokius kalbėta aukščiau. Kaip žinia, pasaulyje nėra nieko monolitinio nei idėjine, nei materialine prasme. Net paprasčiausias laukų akmenėlis susideda iš kelių sudėtinių dalių. Nėra monolitinis reiškinys ir lietuviai Amerikoje“. Autorius jautriai aprašo Čikagos lietuvių patriotinę veiklą, kai „staiga atsiduri lyg tokiam kvartale, tarytum būtum patekęs į Kauną, Prienus ar Panevėžį. Žvelgi iškabas ir nelabai nori tikėti akimis. Saliūnai, valgyklos, parduotuvės, moterų kirpyklos, tai vis: „Neringa“, „Palanga“, „Gintaras“, „Dainava“ ,“Gražina“, „Nida“, „Pajauta“, „Dubysa“. Žengei žingsnį, ir tavo ausis pagavo lietuvišką žodį, akimis vėl susidūrei su giedru tėvynainio žvilgsniu. Visai sulietuvėjo Niujorkas ir Čikaga“.
Juozas Baltušis. Tėvų ir brolių takais
Juozas Baltušis labai palankiai rašo apie žurnalistą Antaną Bimbą, „už jo taurumą, nepalenkiamą tiesumą, mokėjimą suprasti žmonių mintis ir jausmus, gilų intelektą, proto blaivumą“. Apie mirusio poeto Juozo Tysliavos žmoną Valeriją: „Buvo ji giliai prislėgta sielvarto dėl mylimo vyro mirties, atvyko išpildyti paskutinės jo valios: palaidoti Lietuvos žemėje jo pelenų, kuriuos ji ir atvežė urnoje… Jau per pirmuosius susitikimus su ja pajutome, kad tai gana aukštos kultūros, subtilios mąstysenos, didelio takto moteris, jaunystėje palikusi Vilnių“. O Valerija Tysliavienė, pajutusi lietuvių rašytojų dėmesį ir pagarbą, sugrįžusi Amerikon, laikraštyje „Vienybė“ , paveldėtame iš vyro, ir dabar redaguoja kartu su Salomėja Narkeliūnaite, palankiau rašė apie Lietuvą.
Ne sykį suskambėdavo viešbučio telefonas, pasigirsdavo lietuvių balsas, kviečiantis Juozą Baltušį į susitikimą. Įsiminė vienas vyriškis, pakvietęs į savo butą. Jis buvo kritiškai nusiteikęs, smarkiai kritikavo Lietuvos gyvenimą komunistų santvarkoje, kad mums neužtenka maisto, kad prie visų parduotuvių eilės, bet į eiles leidžiami tiktai rusai ir mongolai, kad lietuviai turi mirti badu, kad geriausius butus geriausiose miestų kvartaluose užėmę vėlgi rusai ir mongolai, kad visas tarnybas ir geresnį darbą irgi pasigrobę rusai ir mongolai, lietuviui palikdami tiktai sargo arba šiukšlių vežėjo pareigas.
O kai Juozas Baltušis apžiūri lietuviškas tradicijas primenantį butą, rašo: „Taip, taip, mielas skaitytojau, čiurlena natūralus tikras vanduo, bėgąs srovele tarp miniatiūrinių, pasakyčiau, dekoratyvinių lauko upelio krantų. Ant šitų krantų medžiai. Irgi miniatiūriniai. Ir krūmai. Ir lauko akmenys samanoti. Ir viskas taip tikra: jeigu ne miniatiūriškumas, pasijustum bestovįs Lietuvoje ant vieno iš tūkstančių jos upelių kranto.
Sunki ašara nuriedėjo šeimininko skruostu.
Užaugau čia. Prie šito upelio. Basas bėgiojau…
Ilgai tylime abu.
Sugrįšite, žemai nusileiskite Lietuvos žemei,- paprašė jis.
Geriausiai būtų, jeigu tai padarytumėte jūs pats. Štai ateinančią vasarą imkite ir atvažiuokite. Su žmona, su vaikais, visi. Arba ir vienas. Kaip jums geriau išpuola.
Pėsčias nueičiau!
Kas kliudo?
Atsakymo nėra.
Vadinasi, nepasitikite mumis? – klausiu jį. – Jūs manote, kad Sibiras be jūsų nebegali išsiversti?
Nereikia ironijos…
O ko reikia? Kas kliudo jums aplankyti Lietuvą?
Šito geriau neklauskite.
„Geriau neklauskite“. Tokius žodžius girdėjome ne vienoj vietoj ir ne iš vieno žmogaus“.
Pabuvojo Juozas Baltušis ir į pensijas išėjusių miljonierių viešbutyje „Dreikas“, kur senukai lošia kortomis. Jis rašo: „Dega žvakės, nūnai labai madingos Amerikoje, kartais net labai demonstruojamos. Milijonieriai nedemonstruoja. Jie saugo akis. O akių jiems reikia stiprių. Kad galėtų nemirkčiodami žiūrėti į akis tiems, kas krauna jiems milijonus. Su prastomis akimis nieko gero nesuveiksi. Jas užplūs ašaros. O ašaros juk visuomet iškraipo realybę. Saugo akis ir šitie, „buvusieji“. Vyrai sėdi tyliai. Rūko metrinius cigarus, kokių parduotuvėse nepamatysi net Amerikoje. Specialus užsakymas. Prie atskirų nedidelių staliukų sėdi moterys. Irgi žilos. Ir liesos. Tylėdamos dėlioja kortas ant staliukų“.
————————–
Knyga stora, bet jos neprailgsta skaitant. Ir parašyta gana seniai, septintajame dešimtmetyje, pirmojo lankytojo iš Lietuvos. Aplankęs paskutiniąją kelionės po JAV vietą, Disneileidą, ir įteikęs jaunutei ir dailiai apsirengusiai vadovei Dolores, autorius rašo: „Apdalijo ji mus visus atminimo dovanėlėmis, palinkėjo geros kelionės atgal į tolimą tėvynę. Atsilyginome ir mes jai savais suvenyrais. Prisegiau ir aš nediduką gintarėlį. Ką gi, tegu švyti. Šiaip taip, čia pabuvojo bene pirmasis lankytojas iš Lietuvos. Vėliau, žinoma, lankysis tokių ir daugiau. Daug lankysis. O dabar štai šitaip.
Atvažiuokite būtinai!– vėl kviečia Dolores.
Atvažiuosiu būtinai! – sakau jai. – Štai anūkai pasiūgės, paimsiu juos už rankų ir atsivesiu. Visi ateisim į Disneleidą. O jūs pas mus atvažiuokite. Disneileido dar neturime, bet kai ką turime parodyti.
Seniai svajoju, – pripažįsta Dolores, nusiplieksdama raudone. – Gal kad ir pavyks. Juk svajonės išsipildo kartais, tiesa?
Žinoma! Reikia tik labai karštai svajoti.
Tada tikrai išspildys!
Taip ir paliekame Disneileidą, tuoj pat pasinerdami į nesibaigančių automašinų srovę, užtvindžiusią visą didį plentą nuo Disneileido iki Holivudo centro.“
——————————
Keliavo Juozas Baltušis plačiai – po Aziją, Europą ir po JAV. Pats Juozas Baltušis autobiografijų knygoje, išleistoje 1989 metais, iš visų savo knygų geriausiomis laikė: „Iš visos savo kūrybos paskaitomomis (ne tobulumu, o būtent paskaitomomis) laikau dvi knygas: „Parduotų vasarų“ I tomą ir „Su kuo valgyta druska“ I tomą. Visus kitus kūrinius šiandien rašyčiau kitaip. Deja, šaukštai po pietų“.
Niujorkas. Slaptai.lt nuotr.
Išėmę iš apyvartos knygą „Tėvų ir brolių takais“, komunistinė nomenklatūra padarė klaidą. Aš ją iš naujo perskaičiau knygoje „Kas dainon nesudėta“, pasirodžiusioje 1976 metais, kur šalia įspūdžių po Lietuvą, Kirgiziją, Tadžikiją, buvo ir įdėta ir Juozo Baltušio knyga, sukėlusi daug ginčų. Skaitytojams ji patiko, bet komunistinei valdžiai – ne…
Baltarusijos prezidento A. Lukašenkos ir JAV valstybės sekretoriaus M. Pompeo susitikimas. EPA-ELTA nuotr.
Amerikos naftos tiekimo Baltarusijai pradžia yra didelė diplomatinė JAV pergalė. Tai trečiadienį pareiškė Jungtinių Valstijų valstybės sekretorius Mike`as Pompeo.
„Praėjusią savaitę mes pasiekėme tris dideles diplomatines pergales. Viena iš jų – naftos tiekimo iš JAV į Baltarusiją pradžia“, – sakė jis.
Valstybės sekretorius priminė, jog prieš kelis mėnesius jis lankėsi Minske, kur „įsipareigojo, kad mes dirbsime su jais prie šio projekto“.
Kartu M. Pompeo pažymėjo, jog Baltarusija dar turi daug nuveikti, kad diversifikuotų savo rinką.
Anksčiau Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka, kilus ginčui dėl naftos su Rusija, pranešė, jog Minskas tariasi su JAV dėl naftos tiekimo. Gegužės viduryje buvo sužinota, kad tanklaivis su 80 tūkstančių Baltarusijai skirtos Amerikos naftos turėtų atplaukti į Klaipėdą birželio pradžioje.
JAV ir Baltarusija šįmet apsikeis ambasadoriais, amerikiečiai ieško Minske pastato arba sklypo ambasadai. Tai trečiadienį pareiškė JAV valstybės sekretoriaus padėjėjo Europos ir Eurazijos reikalams pavaduotojas George`as Kentas.
„Mums džiugu, kad 2020 metais su Baltarusija apsikeisime ambasadoriais“, – sakė jis. „Mes ieškome naujos nuosavybės ambasadai statyti. Matome didelį potencialą plėtoti santykius, – teigė diplomatas. – Nekantriai laukiame aktyvesnio bendradarbiavimo“.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas balandžio 20 d. paskelbė ketinąs siūlyti valstybės sekretoriaus padėjėjo Vakarų Europos ir ES reikalams pavaduotoją Julie Fisher į ambasadorės Baltarusijoje postą. J. Fisher kandidatūrai turi pritarti JAV Kongreso Senatas. Jeigu sprendimas bus teigiamas, ji taps pirmąja JAV ambasadore Baltarusijoje nuo 2008 metų.
Baltarusija atšaukė savo ambasadorių Michailą Chvostovą iš Vašingtono 2008 metų kovo mėnesį, kai JAV įvedė sankcijas kai kurioms Baltarusijos kompanijoms. Po to Minską paliko Amerikos diplomatinės misijos vadovė Karen Stewart. Nuo to laiko ambasadoms vadovauja laikinieji reikalų patikėtiniai.
Pirmą kartą per daugiau nei tris dešimtmečius JAV karo laivai vėl vykdė operaciją Barenco jūroje.
Keturi JAV karinio laivyno laivai pirmadienį kartu su vienu Didžiosios Britanijos laivu praplaukė pro į šiaurę nuo Rusijos esančią Barenco jūros dalį, pranešė JAV karinis laivynas. Šia operacija norėta pademonstruoti „laivybos laisvę“. Rusija iš anksto buvo informuota apie operaciją, kad būtų išvengta konfrontacijos.
Anot duomenų, tai buvo pirmas kartas nuo devintojo dešimtmečio vidurio, kai JAV karo laivai judėjo šioje Arkties dalyje. Tai buvo pratybos, kurių metu mokytasi navigacijos šiuose vandenyse, teigė laivynas. Operacijoje dalyvavo trys JAV karinio laivyno eskadriniai minininkai ir vienas lydintysis laivas bei britų fregata.
Dėl dalies Arkties vyksta teritoriniai ginčai. Juos kursto gamtiniai ištekliai, glūdintys po dėl klimato kaitos padarinių nutirpusiu ledu. Be to, Arktis su ja besiribojančioms šalims turi svarbią karinę strateginę reikšmę.
JAV lėktuvnešis „Theodore Roosevelt“. EPA – ELTA nuotr.
Praėjus maždaug mėnesiui po koronainfekcijos proveržio JAV lėktuvnešyje „USS Theodore Roosevelt“, laivas netrukus vėl išplauks į jūrą.
Pasibaigus prevencinei izoliacijai Ramiojo vandenyno Guamo saloje, šimtai karių pradėjo grįžti į laivą, trečiadienį pranešė JAV karinis laivynas. Tai yra daugiau kaip 4 000 įgulos narių, kurių koronaviruso testas du kartus buvo neigiamas. Kol sugrįš visi kariai, užtruks keletą dienų.
Covid-19 buvo nustatytas beveik 1 000 lėktuvnešio įgulos narių. Laivas dėl infekcijos proveržio kovo 27-ąją išmetė inkarą Guame ir buvo evakuotas. 700 karių, kurie liko laive saugumo sumetimais ir svarbių sistemų aptarnavimui, dabar bus izoliuoti Guame.
Koronaviruso proveržis laive supurtė JAV karinį laivyną. Kapitonas Brettas Crozieris kovo gale dramatiškame laiške paprašė karinės vadovybės pagalbos ir greitos laivo evakuacijos. Kapitonas buvo atleistas, kai apie laišką buvo paskelbta visuomenei. Laivas buvo evakuotas.
Šiek tiek vėliau atsistatydino aukštas laivyno pareigūnas Thomas Modly‘is, kai sulaukė kritikos dėl neigiamų savo žodžių apie B. Crozierį.
Gynybos departamentas pradėjo tyrimą. Anot žiniasklaidos, svarstoma grąžinti B. Crozierį į lėktuvnešio kapitono pareigas.
URM ministras Linas Linkevičius. URM nuotr.
Antradienį užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius su Jungtinių Amerikos Valstijų valstybės sekretoriaus pavaduotoju Stephenu Biegunu telefonu aptarė saugumo iššūkius, keliamus tiek konvencinių, tiek naujųjų grėsmių, kaip pasaulinė COVID-19 krizė, sakoma pranešime.
Pokalbio dalyviai pažymėjo, kad kovojant su pandemija svarbu sutelktos sąjungininkų pastangos. Pareikštas susirūpinimas dėl didėjančio Rusijos karinio aktyvumo, toliau destabilizuojančio padėtį Rytų Ukrainoje, bandymų atšaukti sankcijas prisidengiant pandemija.
Sutarta, kad šios besitęsiančios Rusijos agresijos kontekste dar labiau išauga Euroatlantinės bendruomenės paramos Rytų partneriams reikšmė.
Aptariant Baltarusijos klausimą, ministras paminėjo, kad Vakarų šalys suinteresuotos politiškai, ekonomiškai ir energetiškai nepriklausoma Baltarusija. Patikino, kad Lietuva pasirengusi dirbti kartu, didinant Baltarusijos energetinę nepriklausomybę, tačiau svarbu, kad ir Baltarusija dėtų pastangas. L. Linkevičius pabrėžė rinkos ekonomikos reformų ir tvaraus ekonominio augimo, pagarbos žmogaus teisėms svarbą. Pareiškė nerimą dėl nepakankamų šalies pastangų suvaldyti COVID-19 pandemiją, Rusijos spaudimo strateginiams šalies ekonomikos sektoriams.
Ministras paprašė JAV paramos Lietuvos pozicijai Astravo atominės elektrinės klausimu, akcentavo minėto projekto neatitikimą aplinkosauginės ir branduolinės saugos standartams ir būtinybę įgyvendinti Europos Sąjungos (ES) streso testų rekomendacijas iki elektrinės paleidimo.
„Turime dirbti kartu, siekiant išlaikyti laisvą ir nepriklausomą Baltarusiją. Astravo atominės elektrinės statyba prieštarauja ekonominei logikai, šaliai užkraudama milžinišką ekonominę naštą, ir dar labiau didindama priklausomybę nuo Rusijos“, – teigė L. Linkevičius.
Pokalbio metu aptartas ir transatlantinis ryšys bei nuolat gilėjantis dvišalis ir daugiašalis bendradarbiavimas NATO. Paminėta tęstinio JAV karinio buvimo regione reikšmė ir patikinta, kad Lietuva užtikrina visą reikiamą paramą sąjungininkų pajėgoms COVID-19 kontekste.
Pokalbyje atkreiptas dėmesys į vis gausėjančias prieš Lietuvą ir jos sąjungininkus nukreiptas kibernetines ir informacines atakas.
Lietuvos sąjungininkių iš NATO kariuomenių paradas Vilniuje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Pasaulyje karinės ir gynybos išlaidos pernai išaugo iki didžiausio lygio per pastaruosius tris dešimtmečius, o daugiausia karybai skyrė Jungtinės Valstijos, Kinija ir Indija, skelbia Stokholmo tarptautinis taikos tyrimų institutas (SIPRI).
SIPRI duomenimis, visos pasaulio šalys gynybai 2019 m. išleido 1,91 trln. dolerių, arba 3,6 proc. daugiau nei 2018 m.
Tiesa, SIPRI tyrėjai mano, kad gynybos finansavimas pasaulyje pasiekė piką, nes dėl koronaviruso pandemijos daugelis šalių bus priverstos mažinti kariuomenės finansavimą.
2019 m. daugiausia gynybai išleido Jungtinės Valstijos. JAV kariuomenei finansuoti pernai išleido 732 mlrd. dolerių, tai sudarė 38 proc. viso pasaulio karinių išlaidų.
Kinijos kariuomenė – ir skaitlinga, ir galinga
Antroje vietoje pagal kariuomenės finansavimą likusi Kinija išleido 261 mlrd. dolerių arba 14 proc. viso pasaulio karinių išlaidų.
SIPRI pažymėjo, kad 2019-ieji buvo pirmi metai, kuomet į daugiausia lėšų kariuomenei išleidžiančių šalių trejetą pateko dvi Azijos valstybės – Kinija ir Indija.
Į gynybos finansavimo rodiklį įtraukiami atlyginimai kariams, karinių operacijų, ginkluotės ir įrangos kaštai bei lėšos tyrimams ir naujų technologijų kūrimui.
SIPRI į statistiką įtraukė iš viso 150 šalių gynybos finansavimą.
Jungtinėse Valstijose per pastarąsias 24 val. užregistruotos 2 494 mirtys nuo koronaviruso infekcijos (COVID-19), rodo Johnso Hopkinso universiteto duomenys.
Universiteto renkamais duomenimis, iš viso šalyje koronaviruso aukų skaičius pasiekė 53 511, o užsikrėtusiųjų – 936 293.
Jungtinės Valstijos yra labiausiai koronaviruso pandemijos paveikta šalis pasaulyje, vertinant tiek pagal užsikrėtimo atvejų, tiek ir pagal mirčių nuo COVID-19 skaičių.
Šeštadienį užfiksuotos 2 494 mirtys nuo COVID-19 žymi šuolį, palyginti su penktadieniu, kai buvo užregistruotas mažiausias vienos paros mirčių skaičius per pastarąsias 3 savaites – 1 258.
Buvęs JAV prezidentas Barackas Obama oficialiai parėmė buvusį savo pavaduotoją Joe Bideną kovoje dėl JAV prezidento posto. Jis didžiuojasi, galėdamas rekomenduoti savo draugą J. Bideną prezidentu, pareiškė B. Obama antradienį tviteryje paskelbtame vaizdo įraše.
77-erių J. Bidenas yra vienintelis likęs demokratų kandidatas į prezidentus. Prieš kelias dienas iš kovos pasitraukė kairysis senatorius Bernie‘is Sandersas. Vadinasi, J. Bidenas lapkritį vyksiančiuose rinkimuose susirungs su perrinkimo siekiančiu respublikonu Donaldu Trumpu.
J. Bidenas demokratų kandidatu į prezidentus formaliai turėtų būti nominuotas partijos suvažiavime rugpjūtį.
J. Bidenas, prezidentaujant B. Obamai, 2009-2017 metais buvo JAV viceprezidentas. Iki šiol B. Obama į demokratų rinkimų kovą nesikišo ir nerėmė nė vieno kandidato.
Jungtinėse Valstijose ketvirtadienį koronaviruso infekcija nusinešė dar 1 783 žmonių gyvybes. Mirusiųjų skaičius nuo epidemijos pradžios išaugo iki 16 500, rodo Johsno Hopkinso universiteto Baltimorėje duomenys.
330 mln. gyventojų turinčioje šalyje jau patvirtinta 460 000 Sars-CoV-2 infekcijos atvejų.
JAV pradeda evakuaciją iš lėktuvnešio, kuriame plinta koronavirusas. EPA-ELTA nuotr.
JAV karinis jūrų laivynas pradeda tūkstančio asmenų evakuaciją iš Guame šiuo metu esančio branduoliniu kuru varomo lėktuvnešio „USS Theodore Roosevelt“, laivo kapitonui pranešus, kad koronaviruso protrūkis laive kelia grėsmę įgulos narių gyvybėms.
Laive šiuo metu yra 4 800 įgulos narių, 93 jų jau patvirtintas susirgimas COVID-19, informuoja JAV karinis jūrų laivynas.
Pentagono pareigūnai trečiadienį teigė, kad laivo personalui skubiai ruošiami kambariai viešbučiuose Guamo saloje. Taip pat buriama koronavirusu neužsikrėtusių būtiniausių darbuotojų laive komanda, jie esą užtikrins, kad laivas ir toliau tinkamai vykdytų savo funkcijas.
„Pagrindinis tikslas šiuo metu yra iš „USS Theodore Roosevelt“ laivo evakuoti kiek įmanoma daugiau žmonių, nors aišku yra tai, kad laive turi pasilikti tam tikras skaičius žmonių, kad būtų atliekamos pagrindinės užduotys“, – trečiadienį žurnalistams Guame sakė kontradmirolas Johnas Menonis.
Laikinai karinio jūrų laivyno sekretoriaus pareigas einantis Thomas Modly’is Vašingtone teigė, kad iš laivo jau evakuoti 1 000 įgulos narių, o per kelias ateinančias dienas šis rodiklis pakils iki 2 700.
Tačiau laive privalo pasilikti bent 1 000 įgulos narių, kad laivas ir toliau išliktų funkcionalus. Šiuo metu laive vykdoma dezinfekcija.
„Negalime iš laivo evakuoti visų jūreivių ir to nedarysime, – sakė T. Modly’is. – Laive yra daug ginkluotės, amunicijos, tai brangus lėktuvnešis, jame įrengta branduolinė jėgainė.“
Dėl naujojo koronaviruso protrūkio JAV Niujorko valstijoje beveik dviem mėnesiams atidedami Demokratų partijos pirminiai prezidento rinkimai, pranešė valstijos gubernatorius Andrew Cuomo.
Gubernatoriaus teigimu, pirminiai rinkimai, turėję vykti balandžio 28 d., bus rengiami birželio 23 d. Niujorko valstija šiuo metu yra labiausiai koronaviruso paveikta JAV valstija. Joje patvirtinta 52 318 koronaviruso infekcijos (COVID-19) atvejų ir 728 mirtys.
„Nemanau, kad būtų protinga suburti į vieną vietą daug žmonių balsavimui“, – teigė A. Cuomo.
Kitose COVID-19 smarkiai paveiktose JAV valstijose – Kalifornijoje ir Vašingtone – pirminiai prezidento rinkimai įvyko, kaip planuota, kovo 3 ir kovo 10 dienomis.
Dar 10 kitų JAV valstijų, taip pat JAV teritorija Puerto Rikas, jau anksčiau šį mėnesį atidėjo pirminius prezidento rinkimus. Kitos valstijos nusprendė pereiti prie balsavimo paštu.
Dėl siekio tapti Demokratų partijos kandidatu 2020 m. JAV prezidento rinkimuose varžosi buvęs viceprezidentas Joe Bidenas ir senatorius Bernie’is Sandersas. Kol kas pirmauja J. Bidenas, užsitikrinęs 1 217 delegatų paramą. B. Sandersas turi 914 delegatų paramą.
Siekiant tapti Demokratų partijos kandidatu JAV prezidento rinkimuose reikia užsitikrinti 1 991 delegato balsą.
JAV karinis jūrų laivynas pranešė apie pirmąjį įtariamą COVID-19 atvejį kariniame laive. Pasak laivyno atstovų, jūreiviui diagnozuotas koronavirusas, tačiau tyrimo rezultatus dar turi patvirtinti sveikatos apsaugos institucijos.
Prieš savaitę Pietų Italijoje dislokuotam JAV karinio jūrų laivyno kariui diagnozuotas koronavirusas, kuris visame pasaulyje nusinešė jau daugiau nei 6 000 gyvybių. Jungtinėse Valstijose aukų skaičius siekia beveik 70.
„Jūreiviui, tarnaujančiam desantiniame puolamajame laive „USS Boxer“ preliminariai nustatytas COVID-19. Tai yra pirmasis ligos atvejis karinio jūrų laivyno laive“, – sakoma išplatintame JAV karinio jūrų laivyno pranešime.
Šiuo metu jūreivis yra izoliuotas namuose, o „jūreiviai, su kuriais artimais kontaktavo aptariamas asmuo, buvo informuoti, jie saviizoliuojasi gyvenamosiose vietose“.
Karinio jūrų laivyno teigimu, JAV ligų kontrolės ir prevencijos centrai turės patvirtinti teigiamą kario tyrimo rezultatą.
Vietos žiniasklaidos duomenimis, „USS Boxer“ šiuo metu yra karinio jūrų laivyno bazėje San Diege.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketina sumažinti savo administracijos darbuotojų skaičių ir remtis tais, kurie įrodė ištikimybę jam. Tai pirmadienį pranešė televizijos kanalas CNN, remdamasis savo šaltiniais.
Sekmadienį naujienų portalas „Axios“ informavo, kad Baltųjų rūmų atstovai ir prezidento šalininkai pastaruosius 18 mėnesių sudarinėjo išsamius sąrašus D. Trumpui nelojalių pareigūnų, kuriuos reikia pakeisti valstybės vadovui palankiais asmenimis. Portalo žiniomis, D. Trumpas gavo ir perskaitė šiuos sąrašus.
CNN šaltiniai savo ruožtu pažymi, jog neseniai JAV prezidentas privačiuose pokalbiuose teigė ketinąs sumažinti administracijos darbuotojų skaičių. Kartu jis pareiškė norįs pirmiausia atsikratyti tų, kurie atsidūrė minėtuose sąrašuose. Anot D. Trumpo, kuo daugiau žmonių gali susipažinti su svarbia informacija, tuo didesnė jos nutekėjimo rizika.
Tūkstančiai su Rusija susijusių paskyrų socialiniuose tinkluose pradėjo koordinuotą kampaniją, kuria siekiama skleisti paniką dėl naujojo koronaviruso ir sutrukdyti tarptautinės bendruomenės pastangoms kovoti su epidemija, naujienų agentūrai AFP teigė JAV pareigūnai.
Dezinformacijos kampanija siekiama paskleisti nepagrįstas sąmokslo teorijas, neva dėl koronaviruso COVID-19 protrūkio kaltos Jungtinės Valstijos. Taip Rusija esą siekia pasinaudoti žmonių nerimu dėl epidemijos ir pakenkti JAV įvaizdžiui, tvirtino pareigūnai.
Rusijos propagandai ir sąmokslo teorijoms skleisti naudojamos netikro tviterio, feisbuko ir instagramo paskyros. Tarp sąmokslo teorijų yra ir pareiškimas, neva dėl daugiau nei 2 300 žmonių pražudžiusio koronaviruso protrūkio kalta JAV Centrinė žvalgybos agentūra (CŽA).
„Rusija siekia sėti nesantaiką ir kenkti JAV institucijoms bei aljansams iš vidaus, taip pat slaptų ir prievarta paremtų kampanijų pagalba“, – sakė laikinai JAV valstybės sekretoriaus pavaduotojo Europai ir Eurazijai pareigas einantis Philipas Reekeris.
„Skleisdami dezinformaciją apie koronavirusą, Rusijos piktavaliai veikėjai ir vėl kelia grėsmę visuomenės saugumui, nukreipdami dėmesį nuo tarptautinės sveikatos apsaugos bendruomenės veiksmų“, – teigė jis.
Nuo gruodžio COVID-19 koronavirusas Kinijoje pražudė daugiau nei 2 300 žmonių. Kitose pasaulio šalyse nuo viruso mirė daugiau nei 10 žmonių, jis išplito 27-ose valstybėse ir teritorijose.
