Daup problemų Amerikai sukėlęs Edvardas Snoudenas.
Buvęs JAV žvalgybininkas Edwardas Snowdenas, jo advokato duomenimis, nori pratęsti savo buvimą Rusijoje. „Edwardo prašymu aš ruošiu dokumentus Vidaus reikalų ministerijos migracijos tarnybai“, – sakė Anatolijus Kučerena, kurį cituoja agentūra „Intefax“. Dabartinis jo darbo leidimas baigiasi balandį.
E. Snowdenas yra pareiškęs norą gauti prieglobstį kurioje nors ES šalyje, tačiau reakcija į šį prašymą kol kas buvo santūri.
E. Snowdenas 2013 metais perdavė žurnalistams dokumentus apie JAV Nacionalinio saugumo agentūros (NSA) ir britų žvalgybos agentūros GCHQ žvalgybinę veiklą. Per Honkongą bėgdamas į Ekvadorą, jis įstrigo Maskvos oro uoste, kai JAV vyriausybė anuliavo jo pasą.
„Jam viskas gerai. Jis dirba. Su juo yra jo žmona“, – sakė advokatas apie E. Snowdeno būseną. Rusijos pilietybės klausimo jis teigė su juo dar neaptaręs. Kur tiksliai yra E. Snowdenas, nežinoma.
E. Snowdenas, išleidęs savo autobiografiją „Permanent Record“, pernai davė kelis interviu, kuriuose pabrėžė, jog kaltinimas, kad jis sukėlė pavojų JAV nacionaliniam saugumui, „žlugo“.
E. Snoudenas nuo 2013-ųjų gyvena Rusijoje. JAV kaltina jį paslapčių išdavimu. Jei būtų nuteistas, E. Snoudenui grės ilga kalinimo bausmė.
Lenkija pasirašys susitarimą su JAV dėl 32 F-35 naikintuvų, kurių vertė siekia 4,6 milijardo dolerių, pirkimo, pirmadienį teigė gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas.
Sandoris bus pasirašytas šį penktadienį Debline, prie Vyslos upės. Tai viena svarbiausių pilotų mokymo vietų Lenkijoje, tviterio paskyroje rašė ministras.
Gamybos korporacija „Lockheed Martin“ patvirtino, kad pirmieji naikintuvai Lenkiją galėtų pasiekti 2024 m., pranešė Lenkijos naujienų agentūra PAP.
Į Lietuvą atvyko paskirtasis JAV ambasadorius R. S. Gilchristas, JAV ambasados Vilniuje nuotr.
Į Lietuvą atvyko paskirtasis JAV ambasadorius Robertas S. Gilchristas. Paskirtasis JAV ambasadorius prezidentui Gitanui Nausėdai artimiausiu artimiausiu metu įteiks skiriamuosius raštus.
Paėjusių metų liepą R. S. Gilchristą nominavo prezidentas Donaldas Trumpas; gruodžio mėnesį nominacija patvirtinta Senate; JAV valstybės sekretoriaus pavaduotojas politiniams klausimams Davidas Hale`as jį prisaikdino sausio 13-ąją.
Duodamas priesaiką paskirtasis ambasadorius gyrė Lietuvą kaip vieną ištikimiausių Jungtinių Valstijų sąjungininkių, kartu pabrėždamas, kad eiti ambasadoriaus pareigas jam yra „viso gyvenimo garbė“. Kalbėdamas apie dvišalius JAV ir Lietuvos santykius jis atkreipė dėmesį į šiemet minimas istorines sukaktis, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo trisdešimtąsias metines.
„Džiaugiuosi galimybe Lietuvoje būti šaliai minint šio istorinio įvykio trisdešimtmetį. Kartu džiaugiamės, kad šie metai žymi ir 80-ąsias Welleso deklaracijos metines – šiuo dokumentu Jungtinės Valstijos pažymėjo niekuomet nepripažinsiančios jėga įvykdytos Lietuvos ir kitų Baltijos šalių prievartinės inkorporacijos į Sovietų Sąjungos sudėtį“.
„Mano pirmoji, kaip ambasadoriaus, išvyka už Vilniaus ribų bus į Pabradę, kur lankysiu iki gegužės mėnesio dislokuotus 500 amerikiečių karių“, – praėjusią savaitę Vašingtone sakė R. S. Gilchristas.
Paskirtasis ambasadorius R. S. Gilchristas yra Aukštesniosios užsienio reikalų tarnybos narys, 2016-2019 m. vadovavęs JAV Valstybės departamento Operacijų centrui. Iki paskyrimo ambasadoriaus pareigoms jis ėjo diplomatinės misijos vadovo pavaduotojo JAV ambasadoje Švedijoje ir Estijoje pareigas, vadovavo JAV valstybės departamento Europos ir Eurazijos reikalų biuro padaliniui, atsakingam už Šiaurės ir Baltijos šalių klausimus. Dar anksčiau buvo politinio patarėjo pavaduotoju JAV ambasadoje Irake bei politikos skyriaus vadovu JAV ambasadoje Rumunijoje.
R. Gilchristas bakalauro studijas baigė Wake Forest universitete Šiaurės Karolinoje, Virdžinijos universitete įgijo humanitarinių mokslų magistro laipsnį.
Daugiau kaip pusė apklaustų amerikiečių mano, kad Irano revoliucinės gvardijos „Al Quds“ specialiųjų pajėgų vado generolo Qasemo Soleimanio nužudymas sumažino JAV saugumą.
Tokią išvadą leidžia daryti sekmadienį paskelbti televizijos kanalo ABC ir tarnybos „Ipsos“ atlikto sociologinio tyrimo rezultatai.
Respondentams buvo pateiktas klausimas, kaip pasikeitė JAV saugumo situacija po Amerikos pajėgų atakos Irake, per kurią žuvo Q. Soleimanis. 52 proc. tyrimo dalyvių pareiškė, kad grėsmė Jungtinėms Valstijoms padidėjo. Priešingos nuomonės laikosi 25 proc. apklaustųjų. 22 proc. amerikiečių mano, kad padėtis šiuo požiūriu nepasikeitė.
Tyrimo dalyvių taip pat buvo teiraujamasi, ar jie pritaria toms priemonėms, kurių imasi JAV prezidentas Donaldas Trumpas dėl situacijos, susijusios su Iranu. 43 proc. amerikiečių atsakė teigiamai, 56 proc. – neigiamai.
73 proc. apklaustųjų prisipažino daugiau ar mažiau nerimaujantys dėl to, kad gali prasidėti JAV ir Irano karas. 27 proc. pareiškė, kad tai jiems beveik arba visiškai nekelia nerimo.
Apklausa vyko visoje šalyje sausio 10-11 dienomis. Joje dalyvavo 525 pilnamečiai amerikiečiai.
Situacija Artimuosiuose Rytuose smarkiai susikomplikavo po to, kai sausio 3 d. JAV surengė ataką Bagdado oro uosto rajone, per kurią buvo nukautas Irano revoliucinės gvardijos „Al Quds“ specialiųjų pajėgų vadas generolas Qasemas Soleimanis. Irano aukščiausioji nacionalinio saugumo taryba pareiškė padarysiant visa, kad būtų atkeršyta už generolo mirtį. Naktį į sausio 8-ąją Iranas raketomis atakavo dvi Irako karines bazes, kuriomis naudojasi JAV kariuomenė – Ain al Asado bazę šalies vakaruose esančioje Anbaro provincijoje ir Erbilio oro uostą Irako Kurdistane.
Po to JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Vašingtonas sugriežtins ekonomines sankcijas Teheranui. Kartu jis pažymėjo, jog Jungtinės Valstijos pasirengusios taikai su Iranu. Savo ruožtu Irano nuolatinis atstovas Jungtinėse Tautose Majidas Takht-Ravanchi pareiškė, jog Teheranas savo atsaką laiko pakankamu ir neketina imtis naujų karo veiksmų.
JAV pradėjo rengti sankcijas prieš Iraką, kurio parlamentas priėmė rezoliuciją dėl užsienio kariuomenės išvedimo iš šalies. Tai pirmadienio vakarą pranešė laikraštis „The Washington Post“, remdamasis neįvardytais Amerikos administracijos atstovais.
Be kita ko, svarstoma galimybė uždrausti JAV kompanijoms dirbti su Irako verslininkais. Sekmadienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas pagrasino Bagdadui ekonominėmis priemonėmis, jei šis priešiškai elgsis Amerikos atžvilgiu.
Sankcijų taikymo atveju pagrindinį vaidmenį atliks Baltieji rūmai ir Iždo departamentas. „Tokie žingsniai bus labai neįprasti veiksmai prieš sąjungininką, kurį JAV rėmė beveik 20 metų ir dėl kurio išleido šimtus milijardų dolerių“, – pažymi leidinys. Bet šie svarstymai yra preliminarūs, ir dar neaišku, ar priemonės bus realizuotos. Pasak vieno iš šaltinių, Vašingtonas ketina šiek tiek palaukti, kad pamatytų, ar Bagdadas neapsiribos pareiškimais.
„Kai kurie ekspertai mano, jog bus sunku, o gal ir neįmanoma imtis sankcijų nepakenkiant Jungtinių Valstijų interesams“, – rašo leidinys.
Sekmadienį Irako parlamentas skubiai sušauktame posėdyje priėmė rezoliuciją, kuria įpareigojo vyriausybę padaryti galą užsienio kariniam buvimui šalyje ir nutraukti darbą pagal saugumą susitarimą, sudarytą su tarptautinės antiteroristinės koalicijos pajėgomis. Dokumentas buvo priimtas esant kvorumui, bet nedalyvaujant sunitų ir kurdų frakcijoms.
Posėdis vyko smarkiai padidėjus įtampai šalyje po kelių JAV smūgių Irako teritorijai. Sausio 3 d. Pentagonas pranešė surengęs ataką Bagdado oro uosto rajone, per kurią buvo nukautas Irano revoliucinės gvardijos „Al Quds“ specialiųjų pajėgų vadas generolas Qasemas Soleimanis.
Amerikos karinės žinybos spaudos tarnyba taip pat informavo, kad šis smūgis buvo smogtas Jungtinių Valstijų prezidento D. Trumpo įsakymu.
Irano aukščiausioji nacionalinio saugumo taryba pareiškė padarysiant visa, kad būtų atkeršyta už Q. Suleimanio mirtį.
2019-aisiais Jungtinėse Valstijose įvyko daugiausia masinių žudynių per pastaruosius 50 metų, rodo naujienų agentūros „Associated Press“, dienraščio „USA Today“ ir Šiaurės rytų universiteto surinkti duomenys.
Kaip rašo „Deutsche Welle“, masines žudynes ekspertai apibrėžia kaip išpuolį, per kurį žuvo keturi ir daugiau žmonių. Tokių išpuolių Jungtinėse Valstijose šiemet buvo 41, per juos, neskaitant užpuolikų, žuvo 211 žmonių. Net 33 išpuoliai buvo įvykdyti šaunamaisiais ginklais.
Surinkti duomenys rodo, kad 2019-aisiais JAV buvo daugiau masinių žudynių nei bet kuriais metais nuo 1970-ųjų, kai buvo pradėti rinkti tokie duomenys. Iki šiol daugiausia žudynių per metus buvo įvykę 2006-aisiais, kai šalyje įvyko 38 masinės žudynės.
Vis dėlto 2019 m. žuvo ne daugiausia žmonių. 2017 m. aukų skaičius siekė net 224, nes būtent tais metais įvyko daugiausia gyvybių pareikalavusios žudynės šiuolaikinėje JAV istorijoje. Tuo metu Las Vegase šaulys nužudė net 58 žmones.
Aštuonerios iš 41 masinių žudynių įvykdytos ne šaunamaisiais ginklais, o peiliais, kirviais ar padegant. Dauguma žudynių buvo susijusios su nesutarimais šeimoje, kovomis tarp narkotikų kartelių ar gaujų ir konfliktais darbe.
Virdžinija Byče, Deitone, Teksaso valstijos miestuose Odesoje ir El Pase bei Džersio Sityje įvykusios šaudynės paskatino, ypač demokratus, raginti apriboti prieigą prie šaunamųjų ginklų.
Kalifornijoje, kur galioja vieni griežčiausių ginklų kontrolės įstatymų šalyje, šiemet vyko aštuonerios masinės žudynės. Visgi beveik pusėje valstijų vyko bent vienerios žudynės, kurios pasiglemžė tiek mažų miestelių, tiek ir didelių miestų gyventojų gyvybės.
Sukurtoje duomenų bazėje nepateikiamas per žudynes sužeistų žmonių skaičius. Vis dėlto, nepaisant išaugusio masinių žudynių skaičiaus, bendras žmogžudysčių skaičius Jungtinėse Valstijose mažėja.
Donald Trump. EPA-ELTA foto.
JAV Atstovų rūmams trečiadienį nubalsavus už apkaltos šalies prezidentui Donaldui Trumpui inicijavimą, į šį įvykį sureagavo ir Lietuvos politikai. Jų vieninga nuomone, apkaltos procesas atitolina Jungtines Valstijas nuo užsienio politikos strategijos įgyvendinimo, dėl to, kaip jie sako, Lietuvai kartu su sąjungininkėmis Europoje būtina priminti JAV apie save.
Diplomato, buvusio Lietuvos nepaprastojo ir įgaliotojo ambasadoriaus JAV ir Meksikai, parlamentaro Žygimanto Pavilionio teigimu, demokratų daugumą turinčių Atstovų rūmų trečiadienį priimtas sprendimas inicijuoti apkaltą JAV prezidentui D. Trumpui nebuvo netikėtas.
Vis dėlto politikas tikina, kad apkalta žlugs balsuojant Senate, kuriame daugumą turi respublikonai.
„Visi mes ir tikėjomės, kad Atstovų rūmai taip nuspręs, matydami tą jėgų išsidėliojimą, tačiau niekas nesitiki, kad toks pat rezultatas bus Senate. Tiek daug senatorių perkalbėti tiesiog neįmanoma, tai reiškia – apkalta sužlugs, kaip sužlugo visos istorinės apkaltos“, – JAV Atstovų rūmų balsavimo rezultatus Eltai komentavo Ž. Pavilionis.
Jam antrino ir kitas parlamentaras, Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas Gediminas Kirkilas.
„Manęs labai nenustebino. Manyčiau, kad ir JAV prezidentas (D. Trumpas. – ELTA), toks įspūdis, čia neieškojo jokių kompromisų ir visą laiką buvo šiokioje tokioje konfrontacijoje, tai aš buvau beveik tikras, kad visa šita konfrontacija prie apkaltos ir prives. Taip ir atsitiko“, – konstatavo G. Kirkilas.
JAV susirūpinimas apkaltos reikalais atitolina ją nuo užsienio politikos strategijos?
Ž. Pavilionis atkreipė dėmesį, kad apkaltos JAV prezidentui D. Trumpui procesas nėra beveik niekam naudingas, ypač – užsienio politikos partneriams. Žygimantas Pavilionis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Tai atsilieps demokratams, nes Trumpas paskelbs eilinį laimėjimą ir sieks būti perrinktas – ir aš manau, kad bus. Mes turime suprasti, kad Trumpas, tikėtina, liks prezidentu ir reikės aktyviai su juo dirbti, nes šitas procesas labai smarkiai atėmė Ameriką iš mūsų regiono.
Pavyzdžiui, neseniai vyko Normandijos ketvertukas, kur realiai nebuvo Amerikos – ji galėjo būti net tarp eilučių ar tarp durų, aktyviau dalyvauti procese“, – pastebėjo Ž. Pavilionis. Jis taip pat pabrėžė, jog Amerikos dėmesio stokojama ir Sakartvele, Moldovoje. Tendencijos mūsų regione, kaip tvirtina parlamentaras, yra blogos.
Tai, kad JAV vykstantis susiskaldymas dėl šalies vadovo apkaltos gali turėti neigiamų pasekmių, tvirtina ir G. Kirkilas. Jo teigimu, ypač blogai pasirinktas ir apkaltos laikas – priešrinkiminis, kada, pasak Lietuvos Seimo nario, sunkiausia išsiaiškinti realią teisybę dėl verdančių politinių aistrų.
„Manau, kad procesas bet kuriuo atveju, jeigu žiūrėti iš mūsų interesų taško, sukels didelę įtampą ir susipriešinimą Amerikoje, kuris greičiausia truks metus, iki pat rinkimų. Kažkokių mums labai gerų žinių dėl to nėra, nes neabejotinai sumažės Amerikos dėmesys ir NATO aljansui, ir apskritai Europos užsienio politikai, neduok, Dieve, – ir gynybai“, – apmaudo neslėpė G. Kirkilas.
Lietuvai ir šalims sąjungininkėms reikia priminti apie save
Abu politikai teigė, kad Lietuvai būtų labai naudinga surengti susitikimą su JAV prezidentu D. Trumpu ir priminti apie savo partnerystę.
„Labai viliuosi, kad ši apkalta kuo greičiau baigsis, kad Amerika atlaisvinų rankas veikti šiame regione visu svoriu. Aš taip pat labai tikiuosi, ir apie tai kalbėjome su užsienio reikalų ministru, kad artimiausiu įmanomu metu būtina siekti to dvišalio susitikimo su Trumpu, panaudojant kortą būtent mūsų didžiulio piliečių skaičiaus Amerikoje. Ne tik piliečių – apie 700 tūkst. amerikiečių kildina save iš lietuvių.
Kalbu tą patį ir Seimo pirmininkui – kad laikas būtų nuvažiuoti, galbūt su lenkais ir ukrainiečiais bei priminti JAV apie save, kad tose vidaus politikos dulkėse neužmirštų ir strateginių interesų“, – Eltai sakė Ž. Pavilionis.
Seimo Europos komiteto pirmininkas G. Kirkilas pritarė šiai idėjai ir tikino, jog pokalbis dėl susitikimo su JAV vadovu jau vyksta kartu su kaimyninėmis šalimis. Gediminas Kirkilas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Iš tikrųjų tokių planų yra, mes praėjusiais metais tokį turėjome ir jis pasisekė – buvo su latviais, estais parlamentarų delegacijomis ir gavome didesnį dėmesį. Dabar mes taip pat galvojame, kad reikėtų, tuo labiau, kad greitai keičiasi to paties Kongreso sudėtis – kai kurie mūsų draugai, pavyzdžiui, tautietis Jonas Šimkus jau nebedalyvaus. Reikalingi nauji ryšiai, taigi tuo požiūriu tas vizitas tikrai yra labai aktualus, mes šiuo metu derinam su latviais ir estais“, – teigė G. Kirkilas.
Diplomatas Ž. Pavilionis atkreipė dėmesį, kad Lietuvai reikia pripažinti, jog D. Trumpas toliau vadovaus JAV, tad, kaip sako politikas, ryšių stiprinimas yra būtinas.
„Niekas nieko nepakeis, Amerikos prezidentas liks Amerikos prezidentu. Mes – myli-nemyli – turime suprasti, kad tai yra Amerikos prezidentas. Čia ne apie meilę asmenybei – čia apie tvirtą ryšį su svarbiausia sąjungininke, kurį turime stiprinti visais būdais“, – pridūrė Ž. Pavilionis.
ELTA primena, kad JAV Atstovų rūmai trečiadienį balsavimu pritarė D. Trumpo apkaltos dėl piktnaudžiavimo valdžia straipsniams. Po trijų neramių prezidentavimo metų dabar D. Trumpui teks stoti prieš Senato teismą, kuris nuspręs, ar jį pašalinti iš pareigų.
Demokratų daugumą turinčiuose Atstovų rūmuose už apkaltos straipsnį dėl piktnaudžiavimo valdžia balsavo 230 įstatymų leidėjų, 197 buvo nusiteikę prieš. 45-asis JAV prezidentas tapo trečiuoju prezidentu JAV istorijoje, prieš kurį rengiama apkalta.
D. Trumpas dabar stos prieš respublikonų daugumą turinčio Senato teismą, kur, kaip manoma, prezidentas gali būti išteisintas.
„Facebook“ uždraudė žinutes ir reklamas, kurios trukdo JAV gyventojams dalyvauti kitąmet vyksiančiame surašyme, kuris pirmą kartą vyks ir internetu.
Naujos „Facebook“ ir „Instagram“ taisyklės įsigalios nuo sausio, teigiama bendrovės pranešime.
„Turime prisidėti prie tikslaus gyventojų surašymo, kuris yra esminis skirstant federalines lėšas, skiriant rinkikus ir pačios demokratijos funkcionavimui“, – pranešime tvirtino „Facebook“ viešosios politikos direktoriaus pavaduotojas Kevinas Martinas ir pilietinio produktų įtraukimo direktorius Samidhas Chakrabarti.
Naujosios kišimosi į gyventojų surašymą taisyklės draudžia apgavystes dėl to, kaip ir kada gyventojai gali dalyvauti surašyme. Taip pat bus baudžiama už melagingą informaciją apie gyventojų surašymo svarbą.
Draudžiamos bus ir reklamos, kuriose dalyvavimas JAV gyventojų surašyme pateikiamas kaip nereikšmingas dalykas, ar kuriomis žmonės skatinami nedalyvauti.
„Kitąmet visi JAV namų ūkiai pirma kartą galės dalyvauti gyventojų surašyme internetu, – sakė K. Martinas ir S. Chakrabarti. – Todėl turime būti budrūs ir užtikrinti surašymo apsaugą nuo kišimosi feisbuke ir instagrame bei skatinti tikslų kiekvieno šalies gyventojo surašymą.“
Anksčiau susidūręs su kritika dėl aplaidumo vertinant klaidinančius politikų pasisakymus socialiniuose tinkluose, „Facebook“ pabrėžė neleisiantis, kad politikai skelbtų melagingą informaciją apie gyventojų surašymą, o tai draudžiančios taisyklės bus panašios į draudimą kištis į rinkimus.
„Turinys, kuris pažeidžia mūsų kišimosi į gyventojų surašymą taisykles, negalės likti mūsų tinkle, net jei jį paskelbtų politikas“, – teigiama „Facebook“ pranešime.
„Facebook“ tokio žingsnio ėmėsi tuo metu, kai visos interneto platformos kovoja su dezinformacijos lavina, tuo pačiu bandydamos būti atviros politinėms diskusijai ir užtikrinti žodžio laisvę.
„Google“ lapkritį įvedė taisykles reklamdaviams, kurie riboja galimybes pasiekti tam tikras rinkėjų grupes. Bendrovė taip pat patikslino savo taisyklės, pabrėždama, kad „Google“ neleidžiami netikri pareiškimai, net jei jie nėra politinio turinio.
Savo ruožtu „Twitter“ uždraudė didžiąją dalį politinės reklamos ir taip išvengė būtinybės tikrinti politikų siunčiamų žinių teisingumą. Vis dėlto analitikai įspėja, kad šis draudimas gali padėti dabar pareigas einantiems ir turtingiems politikams.
Amerikiečių kariai Vilniuje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Kitų metų Jungtinių Valstijų gynybos biudžete Baltijos šalių priešlėktuvinei gynybai skirta 50 mln. dolerių (apie 44,8 mln. eurų), praneša Estijos visuomeninis transliuotojas ERR.
Iš viso JAV gynybos biudžetas išaugs 2,8 proc. – nuo 675,6 mlrd. dolerių 2019-aisiais iki 695,1 mlrd. dolerių 2020-aisiais.
Kitų metų JAV gynybos biudžete numatyta skirti lėšas ne tik Baltijos šalių, bet ir Ukrainos gynybai. Ukrainos gynybiniams pajėgumams stiprinti numatyta skirti 250 mln. dolerių.
JAV sausumos pajėgų kariai Baltijos šalyse ir Rytų Europoje rotuojami nuo 2014 m. pavasario, kaip dalis JAV Sausumos pajėgų operacijos rytinėje Aljanso dalyje „Atlanto ryžtas”.
Taip JAV demonstruoja savo kolektyvinės gynybos įsipareigojimą NATO sąjungininkams, užtikrinant saugumą po agresyvių Rusijos veiksmų Ukrainoje.
Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas. EPA – ELTA nuotr.
Europa, pasak Vokietijos užsienio reikalų ministro Heiko Maaso, negali viena pasirūpinti savo saugumu. „Be Jungtinių Valstijų mes dabar nei Vokietijoje, nei Europoje negebėtume efektyviai apsiginti“, – pareiškė jis antradienį Berlyne surengtame užsienio politikos forume.
Todėl H. Maasas įspėjo dėl europiečių ir amerikiečių saugumo atsiejimo. „Tai būtų labai pavojinga“, – pabrėžė jis.
Taip H. Maasas dar kartą atsiribojo nuo Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono, kuris pareiškė, kad NATO yra ištikusi „smegenų mirtis“ ir pareikalavo didesnio europiečių savarankiškumo. „Galima visiškai pagrįstai pareikšti: NATO yra gyva, ir beje – nuo galvos iki kojų, nors yra ir kitokių diagnozių“, – kalbėjo ministras.
H. Maasas dar kartą paragino paskirti ekspertų komisiją dėl NATO reformos. Kad yra nesutarimų, akivaizdu, sakė H. Maasas. NATO užsienio reikalų ministrų susitikime praėjusią savaitę atitinkamas pasiūlymas esą sutiktas pozityviai. „Jis visų pirma padėjo beveik jau toksiškais tapusius debatus nukreipti tvarkinga ir produktyvia linkme“, – teigė Vokietijos ministras.
Kitą savaitę savo viršūnių susitikime Briuselyje apie tai kalbės NATO šalių lyderiai.
Iki atskiro sprendimo į orą nepakils nė vienas JAV vidaus reikalų departamento dronas. Tai yra per 800 skraidyklių, pranešė „Wall Street Journal“. Departamentas patvirtino atitinkamą sprendimą.
To priežastis yra susirūpinimas dėl Kinijos šnipinėjimo ir kibernetinių atakų. Visi Vidaus reikalų departamento flotilės dronai yra arba pagaminti Kinijoje, arba turi Kinijoje pagamintų dalių, rašo „Wall Street Journal“.
Bepilotė skraidyklė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Sprendimą neleisti bepiločiams kilti į orą priėmė vidaus reikalų sekretorius Davidas Bernhardtas.
Dronai esą nebus naudojami, kol bus baigtas saugumo rizikų vertinimas. Išimtis daroma tik skraidyklėms, kurios šiuo metu pasitelkiamos esant ekstremaliai situacijai, pavyzdžiui, per gamtos stichijas ar gelbėjimo akcijas, sakoma departamento pranešime JAV technikos portalui „The Verge“.
Jungtinėse Valstijose dronai, be kita ko, naudojami kovai su miškų gaisrais, užtvankų stebėjimui ir žalos aplinkai įvertinimui.
Anot „Wall Street Journal“, pagrindinė sprendimo stabdyti dronų skrydžius priežastis yra susirūpinimas, kad skraidyklės gali būti panaudotos duomenų perdavimui, be kita ko, fiksuojant jautrią JAV infrastruktūrą.
Tai esą vėliau gali pasitarnauti kaip pagrindas kibernetinėms atakoms.
JAV jau daug metų kaltina Kiniją ekonominiu šnipinėjimu.
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas apkaltino JAV žaidžiant „pavojingus žaidimus“ Sirijos šiaurės rytuose.
Pasak S. Lavrovo, JAV žaidžia labai pavojingus žaidimus su Sirijos kurdais, kurių kovotojai buvo pagrindiniai JAV sąjungininkai kovoje su „Islamo valstybe“ (IS) Sirijoje. JAV prieš kelias dienas nusprendė neberemti kurdų kovotojų Sirijoje.
Turkija jau seniai grasino pradėti karinę operaciją prieš kurdų kovotojus Sirijoje, kuriuos laiko teroristais. Puolimo tikimybė gerokai išaugo, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas staiga paskelbė, kad netrukdys turkų operacijai ir atitrauks nuo šiaurinės Sirijos sienos JAV karius.
Šis JAV sprendimas sulaukė kritikos, neva JAV apleido Sirijos kurdus – ilgalaikius savo sąjungininkus kovoje su IS.
JAV kariai pradėjo atsitraukimą iš pozicijų Sirijos šiaurinėje dalyje ir taip sudarė sąlygas Turkijos karinei operacijai prieš kurdų kovotojus pasienio teritorijoje.
Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano teigimu, Turkijos operacijos tikslas – išvyti kurdų kovotojus iš Sirijos pasienio teritorijos ir įkurti joje „saugiąją zoną“, į kurią galėtų sugrąžinti 2 mln. Turkijoje gyvenančių sirų pabėgėlių.
JAV agresija ir nusiginklavimo troškimas reiškia, kad kito Vašingtono ir Pchenjano aukščiausio lygio susitikimo galimybė tampa abejotina, penktadienį skelbė Šiaurės Korėja, nors ir gyrė JAV prezidentą Donaldą Trumpą kaip „drąsų“ ir „išmintingą“.
Šiaurės Korėjos užsienio reikalų ministerijos patarėjas Kim Kye Gwanas taip pat sukritikavo bendras Vašingtono ir Pietų Korėjos karines pratybas, kurias Šiaurės Korėja laiko pasiruošimu invazijai, bei griežtesnes sankcijas ir spaudimą Šiaurės Korėjos atžvilgiu.
Kim Kye Gwanas, be kita ko, tvirtino, kad kol Pchenjanas „nuoširdžiai stengėsi sukurti pasitikėjimą“, JAV politikai liko „apsėsti“ idėjos taikyti sankcijas, kol Pchenjanas visiškai atsisakys savo branduolinių ginklų.
Patarėjas teigia abejojąs, kad kito aukščiausio lygio susitikimo metu galėtų būti pasiekta kokia nors pažanga dėl vyraujančios nuomonės Vašingtone, kad Šiaurės Korėja pirmiausiai privalo nusiginkluoti.
Vis dėlto Šiaurės Korėjos politikas pagyrė dabartinį JAV vadovą D. Trumpą. Pasak Kim Kye Gwano, D. Trumpas „skiriasi nuo savo pirmtakų“.
Kim Kye Gwano pranešimas paskelbtas, praėjus kelioms dienoms po to, kai D. Trumpas pareiškė, kad „greitu metu gali įvykti“ dar vienas susitikimas su Šiaurės Korėjos vadovu Kim Jong-unu.
JAV ir Šiaurės Korėja pernai pradėjo derybas dėl Pchenjano branduolinio nusiginklavimo, mainais į JAV saugumo garantijas ir jam taikomų sankcijų sušvelninimą.
Derybos atsidūrė aklavietėje po antrojo nesėkmingo D. Trumpo ir Kim Jong-uno susitikimo vasarį. Nors birželį abi Korėjas skiriančioje demilitarizuotoje zonoje neplanuotai įvykusio susitikimo metu D. Trumpas ir Kim Jong-unas sutarė atnaujinti darbinio lygmens derybas, abi šalys iki šiol nesusitarė nei dėl susitikimo datos, nei vietos.
Niujorkas. Slaptai.lt nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda išvyksta į JAV, kur dalyvaus Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje (JTGA). 74-osios sesijos atidaryme prezidentas sakys pirmąją savo kadencijoje kalbą tarptautinei auditorijai. G. Nausėda kalboje atkreips dėmesį į pasaulio valstybių saugumą, darnų vystymąsi bei kvies Rusiją elgtis pagal tarptautines teisės taisykles.
G. Nausėda vizito metu susitiks ne tik su JT generaliniu sekretoriumi António Guterresu, bet taip pat antradienį šalies vadovas ir pirmoji ponia Diana Nausėdienė dalyvaus JAV prezidento Donaldo Trumpo šventiniame priėmime valstybių ir vyriausybių vadovams. Numatomas pirmasis D. Trumpo ir G. Nausėdos rankų paspaudimas.
Niujorke taip pat įvyks dvišalis G. Nausėdos ir Didžiosios Britanijos ministro pirmininko Boriso Johnsono susitikimas, jame bus aptarti „Brexito“ klausimai. Šiuo metu „Brexito“ be susitarimo tikimybė yra išaugusi, o, pasak G. Nausėdos, Lietuva yra pasiruošusi „kietojo“ išstojimo atvejui. Kita vertus, G. Nausėda neatmeta galimybės, jei B. Johnsonas pareikštų norą pratęsti „Brexito“ terminą iki sausio pabaigos, jis tam pritartų.
„Jeigu tai užtruks daugiau laiko, bet vis dėlto prives prie „Brexito“ su susitarimu, tai yra viena iš palankesnių alternatyvų“, – anksčiau yra teigęs G. Nausėda.
Gitanas Nausėda. Justino Auškelio (LR Prezidento kanceliarija) nuotr.
Prezidentas dalyvaus ir kituose JTGA renginiuose. Ypatingas dėmesys skiriamas JT Kovos su klimato kaita viršūnių susitikimui. Susitikime bus aptarta ne tik strategija klimato krizės išsprendimui, bet taip pat G. Nausėda pasidalins Lietuvos gerąja praktika ir kvies valstybes pereiti nuo iškastinio kuro prie alternatyvių šildymo būdų. Prezidentas taip pat vyks į kasmetį globalios socialinės politikos lyderių forumą „Concordia Annual Summit“ ir pasakys kalbą „Gerovės valstybė skaitmeniniame amžiuje“.
Viešėdamas Niujorke prezidentas taip pat teiks išskirtinį dėmesį verslo bendruomenei. Darbotvarkėje Niujorke numatytas apsilankymas vertybinių popierių biržos „Nasdaq“ būstinėje, kur šalies vadovas susitiks su vadove Adena Friedman, taip pat dalyvaus viename didžiausių renginių pasaulyje, skirtame globalios ekonomikos klausimams, – „Bloomberg Business Forum“. Jame prezidentas matysis su tarptautinių bendrovių vadovais ir aptars plėtros Lietuvoje galimybes.
Niujorke prezidentas susitiks ne tik su lietuvių bendruomene, bet taip pat kartu su žmona aplankys ponią Nijolę Bražėnaitę-Lukšienę-Paronetto, partizano Juozo Lukšos-Daumanto žmoną.
Tuo metu pirmajai poniai suplanuota atskira kultūrinė programa. D. Nausėdienė lankysis dvikalbėje ir dvikultūrėje mokykloje („The Bilingual and Bicultural School“), kur aptars visuomenės atskirties ir socialinės integracijos iššūkius. Taip pat ji apsilankys lietuvių kilmės juvelyro Aleksandro Šepkaus studijoje ir šeimos fondo būstinėje susitiks su visuomenės veikėja Jūrate Kazickas.
Praėjus 18 metų po Rugsėjo 11-osios išpuolių JAV, prezidentas Donaldas Trumpas potencialiems būsimiems užpuolikams pagrasino pražūtingu kerštu.
„Mes nesiekiame konfliktų, – pareiškė D. Trumpas atminimo renginyje Pentagone Vašingtone. – Tačiau jei kas nors išdrįs užpulti mūsų šalį, mes į tai atsakysime su visa amerikietiška jėga ir amerikietiškos dvasios geležine valia“.
D. Trumpas atkreipė dėmesį į tai, kad jis po mirtino išpuolio Kabule atšaukė praėjusį sekmadienį Kemp Devide planuotas derybas su Talibano atstovais. Tarp žuvusiųjų Kabule buvo ir amerikiečių karys. Talibai po 2001 merų rugsėjo 11-osios išpuolių nesutiko išduoti atakų organizatoriaus „Al Qaeda“ lyderio Osamos bin Ladeno. JAV vadovaujamai koalicijai po to įžygiavus į Afganistaną, Talibano režimas 2001-ųjų pabaigoje buvo nuverstas.
JAV daug mėnesių derėjosi su talibais dėl sutarties, kuri atvertų kelią JAV dalinių išvedimui ir taikai Afganistane. D. Trumpas derybas po sekmadienį atšauktų pokalbių pavadino „mirusiomis“.
Dabar D. Trumpas sakė: „Per praėjusias keturias dienas mes savo priešą atakavome smarkiau, nei jis kada nors buvo atakuotas. Ir tai tęsis. Ir jei jie dėl kokios nors priežasties grįš į mūsų šalį, mes eisime ten, kur jie yra, ir panaudosime jėgas, kaip jų Jungtinės Valstijos niekad iki tol nebuvo panaudojusios“.
Teroro atakos Niujorke ir Vašingtone 2001 metų rugsėjo 11-ąją pražudė beveik 3 000 žmonių. Islamistai tada tris lėktuvus nukreipė į Pasaulio prekybos centro bokštus dvynius Niujorke bei Pentagoną Vašingtone.
Ketvirtas orlaivis sudužo Pensilvanijoje, kai lėktuve buvę žmonės susigrūmė su pagrobėjais.
Danijos premjerė Mettė Frederiksen. EPA – ELTA nuotr.
Danijos premjerė Mettė Frederiksen trečiadienį buvo „susinervinusi ir nustebusi“ dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimo nukelti vizitą į Daniją. D. Trumpas teigė, kad į Daniją nevyks dėl to, kad šalies vyriausybė nurodė, jog Grenlandija yra neparduodama, taip sužlugdydama JAV prezidento planus įsigyti teritoriją. Vis dėlto M. Frederiksen patikino, kad Danijos ryšiai su JAV išlieka stiprūs.
Savaitgalį Baltųjų rūmų nacionalinės ekonomikos tarybos vadovas Lawrence’as Cadlow patvirtino, kad JAV prezidentas išties išreiškė šalies norą įsigyti Danijos Karalystei priklausančią Grenlandiją. Jo žodžiais, Jungtinės Valstijos Grenlandiją laiko strategiškai svarbia taip pat ir dėl vertingų mineralinių išteklių gausos.
Pirmadienį Danijos premjerė pareiškė, kad D. Trumpo išsakytas noras yra absurdiškas, nes Grenlandija negali būti parduota. Vėliau JAV prezidentas pareiškė atsisakantis vykti vizitui į Daniją dėl nesutarimo Grenlandijos klausimu.
M. Frederiksen teigė, kad yra labai nustebinta, jog dėl šio incidento D. Trumpas atšaukė vizitą. „Danijos ir JAV santykiai nėra ištikti krizės, JAV yra vienos iš artimiausių Danijos sąjungininkių“, – teigė premjerė.
Jaunoji klimato aktyvistė Greta Thunberg per savo kelionę į JAV nenori eikvoti laiko susitikimui su prezidentu Donaldu Trumpu. „Jei jis nesiruošia klausytis mokslo ir ekspertų, tai kaip aš jį galiu įtikinti? Kaip tai gali pavykti kam nors iš mūsų judėjimo?“ – klausė 16-metė švedė interviu Šveicarijos visuomeniniam transliuotojui RTS.
„Todėl aš nešvaistysiu savo laiko susitikimui su Donaldu Trumpu“, – pareiškė G. Thunberg atsakydama į klausimą, ką ji pasakytų JAV prezidentui per susitikimą. Vietoj to ji esą per savo kelionę mėgins įtikinti gyventojus daryti didesnį spaudimą D. Trumpui.
16-metė aktyvistė ketina jachta kirsti Atlantą ir tada vykti į JAV bei Čilę. Niujorke ji dalyvaus JT klimato viršūnių konferencijoje.
JAV Atstovų rūmų Užsienio reikalų komitetas vienbalsiai pritarė įstatymo projektui, pagal kurį būtų įvedamos sankcijos Rusijos tiesiamiems dujotiekiams „Nord Stream 2“ ir „TurkStream“.
„Vienbalsiu sprendimu iniciatyvos su pateiktomis pataisomis buvo perduotos Atstovų rūmams“, – po posėdžio sakė komiteto pirmininkas Elliotas Engelas.
Sankcijų rusiškiems dujotiekių projektams įstatymą birželio 11 d. pateikė Atstovų rūmų narys Adamas Kinzingeris.
Pagal sankcijų projektą, JAV įves sankcijas keliems laivams, susijusiems su rusiškų energetikos vamzdynų tiesimu, įskaitant „Nord Stream 2“.
„Mano įstatymo projektas įveda tikslines sankcijas vamzdžių klojimo laivams, siekiant sustabdyti dujotiekių „Nord Stream 2“ ir „TurkStream“ tiesimą“, – tikino A. Kinzingeris. Pasak jo, šiam sankcijų paketui pritaria tiek respublikonai, tiek demokratai.
Toks pat įstatymo projektas gegužę buvo pateiktas JAV Senatui. Jei jam pritars ir Atstovų rūmai, ir Senatas, o prezidentas Donaldas Trumpas įstatymo nevetuos, sankcijos rusiškiems dujotiekiams bus įvestos.
ELTA jau skelbė, kad 50 proc. „Nord Stream 2“ akcijų valdo Rusijos dujų koncernas „Gazprom“. „Gazprom“ partneriai – Vokietijos „Wintershall“ ir „Uniper“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“ ir Jungtinės Karalystės (JK) bei Nyderlandų „Royal Dutch Shell“ – finansuos 50 proc. projekto ir valdys taip pat pusę dujotiekį administruojančios bendrovės akcijų.
Iš dviejų 1230 km ilgio gijų sudarytas dujotiekis „Nord Stream 2“ yra tiesiamas Baltijos jūra. Vamzdynas sujungs Rusiją ir Vokietiją, o bendras dujotiekio pralaidumas siekia 55 mlrd. kub. m dujų per metus.
Irano prezidentas Hassanas Rouhanis antradienį sakė, kad naujos JAV sankcijos aukšto rango Irano pareigūnų atžvilgiu rodo, kad Vašingtonas „meluoja“, jog siekia vesti derybas su Iranu.
„Tuo pačiu metu, kai ragini vesti derybas, sieki pritaikyti sankcijas užsienio reikalų ministrui? Akivaizdu, kad meluoji“, – sakė H. Rouhanis.
Tokie Irano prezidento komentarai pasirodė po JAV prezidento patarėjo nacionalinio saugumo klausimais Johno Boltono pareiškimo, kad Vašingtonas „laikė duris atviras tikroms deryboms“, bet Iranas neparodė noro vesti derybas.
Pasak J. Boltono, Irano tyla į pasiūlymą vesti derybas su Vašingtonu „buvo kurtinanti“.
Pirmadienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasirašė įsaką, kuriame numatoma sugriežtinti sankcijas Iranui. Naujos priemonės pirmiausia bus taikomos Irano aukščiausiajam lyderiui ajatolai Ali Khamenei’ui. Į sankcijų sąrašą taip pat ketinama įtraukti Irano užsienio reikalų ministrą Mohammadą Javadą Zarifą.
Su Iranu susijusi situacija susikomplikavo po to, kai birželio 13 d. Omano įlankoje po spėjamo užpuolimo dviejuose tanklaiviuose nugriaudėjo sprogimai ir kilo gaisrai. JAV pareiškė, kad atsakomybė už incidentą tenka Iranui.
Birželio 20 d. Irano ginkluotosios pajėgos numušė JAV bepilotį orlaivį RQ-4. Po to JAV, pasak D. Trumpo, jau ketino smogti objektams Irano teritorijoje, bet, likus 10 minučių iki operacijos pradžios, ji buvo atšaukta.
Buvęs Danijos premjeras ir NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas palaiko Jungtinių Valstijų sankcijas dujotiekio „Nord Stream 2“ projektui, net jei į sankcijų akiratį patektų ir Danijos įmonės, rašo danų laikraštis „Politiken“.
Tiesa, A. F. Rasmussenas pripažino, kad sankcijos sąjungininkams turėtų būti paskutinis JAV žingsnis bandant sustabdyti „Nord Stream 2“ tiesimą.
„Aš suprantu amerikiečių kritiką dėl to, kad jie moka didžiulius pinigus Europos gynybai, o mes tuo metu tampame vis labiau priklausomi nuo Rusijos“, – „Politiken“ sakė buvęs Danijos premjeras.
Pasak A. F. Rasmusseno, JAV sankcijos gali būti pritaikytos ir Danijos įmonėms.
„Nord Stream 2“ finansavime ar tiesime dalyvaujančios Danijos bendrovės taip pat yra JAV akiratyje“, – tikino A. F. Rasmussenas.
Dujotiekio projekto oponentai, tarp jų – JAV, Ukraina, Lenkija ir Baltijos šalys, „Nord Stream 2“ projekte įžvelgia Rusijos bandymą padaryti Europą dar labiau priklausomą nuo rusiškų dujų, tuo pačiu panaikinant Ukrainos gaunamas pajamas iš dujų tranzito.
ELTA jau skelbė, kad 50 proc. „Nord Stream 2“ akcijų valdo Rusijos dujų koncernas „Gazprom“. „Gazprom“ partneriai – Vokietijos „Wintershall“ ir „Uniper“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“ ir Jungtinės Karalystės (JK) bei Nyderlandų „Royal Dutch Shell“ – finansuos 50 proc. projekto ir valdys taip pat pusę dujotiekį administruojančios bendrovės akcijų.
Iš dviejų 1230 km ilgio gijų sudarytas dujotiekis „Nord Stream 2“ yra tiesiamas Baltijos jūra. Vamzdynas sujungs Rusiją ir Vokietiją, o bendras dujotiekio pralaidumas siekia 55 mlrd. kub. m dujų per metus.
