Popiežius Pranciškus: „Sese, broli, nepasiduok“. EPA-ELTA nuotr.

Didžiojo šeštadienio vakarą popiežius Pranciškus šv. Petro bazilikoje vadovavo Velyknakčio budėjimui ir aukojo šventąsias Mišias. Kaip ir per kitas pamaldas šiomis dienomis, tikintieji jose galėjo dalyvauti tik nuotoliniu būdu, praneša Vatikano radijas.
 
Evangelija pasakoja (Mt 28, 1 – 10), kad po šabo, auštant pirmajai savaitės dienai, moterys ėjo aplankyti Jėzaus kapo. „Jo čia nebėra, Jis prisikėlė“, – tarė joms angelas.
 
Pasak Šventojo Tėvo, Didžiojo šeštadienio tylą dažnai nustelbia Didžiojo penktadienio kryžius ir sekmadienio „Aleliuja“. Tačiau šių metų Didysis šeštadienis yra kitoks, tai iš tiesų didelės tylos diena.
 
Jėzaus kapą ėjusių lankyti moterų jausmus galime lyginti su savo. Jos, kaip ir mes, atsidūrė prieš nelauktą kančios dramą, o skausmą lydėjo baimė ir nežinia dėl ateities. „Atmintis sužeista, viltis užgniaužta. Tai buvo jų tamsiausia valanda, kaip kad dabar yra mūsų“, – sakė popiežius šeštadienio vakaro homilijoje.
 
Tačiau šioje situacijoje moterys nepasidavė tamsioms skundų ir apgailestavimų jėgoms, neužsidarė pesimizme ir nenusigręžė nuo tikrovės. Jos pasirengė paprastam ir tuo pat metu ypatingam uždaviniui: patepti kvapniais tepalais Jėzaus kūną. Jos neišsižadėjo meilės, širdies tamsoje įžiebė gailestingumą ir, pačios to nežinodamos, pasirengė istoriją pakeisiančios dienos aušrai.
 
„Kiek daug žmonių dabartinėmis liūdnomis dienomis darė ir daro kaip šios moterys, mažais rūpesčio, meilės ir maldos gestais sėdami vilties sėklas“, – sakė Pranciškus.
 
Prie kapo moterys iš angelo išgirdo gyvenimo žodžius, o netrukus sutiko ir patį vilties Autorių, kuris viską patvirtino ir pridūrė: „Nebijokite“. Šiuos žodžius Dievas mums kartoja ir dabartinėje naktyje.
 
„Šią naktį įgijome pamatinę teisę, kuri nebus atimta: teisę į viltį. Tai nauja ir gyva viltis, kuri ateina iš Dievo. Tai nėra paprastas optimizmas, paplekšnojimas per petį ar atsitiktinis padrąsinimas. Tai Dangaus dovana, kurios negalėjome gauti vieni. „Viskas bus gerai“, – užsispyrusiai sakome šiomis dienomis, remiamės žmoniškumo grožiu, iš širdies tariame padrąsinimo žodžius. Tačiau bėgant dienoms ir augant baimei, pati drąsiausia viltis gali išgaruoti. Jėzaus viltis yra kitokia. Ji širdyje skleidžia tikrumą, jog Dievas viską gali pakeisti į gėrį, netgi kapą – į gyvenimo vietą“, – kalbėjo popiežius. Kapas yra vieta, iš kurios tas, kuris įeina, nebeišeina. Tačiau Jėzus išėjo dėl mūsų, prisikėlė dėl mūsų, mirties vietoje paskleidė gyvenimą, pradėjo naują istoriją ten, kur buvo antkapis. Ir mes neturime pasiduoti, neturime užritinti akmens ant vilties. Dievas ištikimas, jis ateina pas mus, apšviečia tamsiausią užkampį, skausmo, kančios ir mirties aplinkybes.
 
„Sese, broli, nepasiduok, net jei savo širdyje užkasei viltį: Dievas yra didesnis. Paskutinis žodis nepriklauso tamsai ir mirčiai. Drąsos, Dievui niekas nėra prarasta“, – kreipėsi į savo klausytojus popiežius Pranciškus. Jis priminė, kad žodis drąsa Evangelijoje visada išeina iš Jėzaus lūpų.
 
„Tai Jis, Prisikėlusysis, padeda mums, stokojantiems, atsikelti. Jei esi silpnas, netvirtas kelyje, jei parpuoli, nebijok, Dievas tau tiesia ranką ir sako: „Drąsos!“, – kalbėjo Pranciškus. Drąsos sau negalime duoti, bet galime ją priimti kaip dovaną. Pakanka maldoje atverti širdį, truputį patraukti nuo širdies angos akmenį ir įsileisti Jėzaus šviesą. Pakanka kviesti: „Ateik, Jėzau, į mano baimes, pasakyk ir man: „Drąsos!“. Su Tavimi, Viešpatie, būsime išbandomi, bet neįbauginti. Kad ir koks liūdesys gyvena mumyse, jausime, jog turime viltį, nes su Tavimi kryžius virsta prisikėlimu, nes Tu esi su mumis mūsų naktų tamsoje, esi tikrumas mūsų neužtikrintume, mūsų tylos Žodis, niekas negalės pavogti meilės, kurią Tu jauti mums“, – tęsė popiežius. Tai yra velykinis skelbimas, vilties žinia.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.12; 10:00

Trijų karalių eisena baigs kalėdinį laikotarpį Šiauliuose. Emilio Jucio nuotr.

Šiauliuose kalėdinį laikotarpį vainikuos pirmadienį rengiamos Trijų karalių eitynės. Tradicinis renginys suburs šiauliečius kartu su Trimis karaliais ir jų palyda triukšmingai keliauti miesto bulvaru ir aplankyti miesto centre ir katedroje esančias prakartėles, stebėti teatralizuotą simbolinių dovanų įteikimo ceremoniją kūdikėliui Jėzui ir kartu išlydėti gražiausias žiemos šventes.
 
Trys karaliai – nuo seno sausio 6-ąją minima šventė, Lietuvoje laikoma didžiausių žiemos švenčių pabaiga. Tradiciškai Šiaulių kultūros centras organizuoja teatralizuotą Trijų karalių eiseną ir kvies miesto bendruomenę pasitikti Rytų išminčius – Kasparą, Baltazarą ir Merkelį – bei kartu keliauti Prisikėlimo aikštės link.
 
Su „Aušrine žvaigžde“ priešaky kartu su Trimis karaliais keliaus ir iškilminga jų palyda – avytės, jautukas, asiliukas ir kiti personažai, kuriuos įkūnys jaunieji Šiaulių kultūros centro teatro studijos „Gūžta“ (meno vad. L. Jankauskaitė-Peleckienė) aktoriai. Šventinę atmosferą kurs grupė „Ritmas kitaip“ ir miesto bulvare procesiją pasitiksiantis skulptoriaus Dariaus Augulio „Meilės varpo“ skambesys.
 
Karališkoji procesija, kaip nurodoma Šiaulių kultūros centro pranešime, pajudės nuo Kaštonų alėjos ir triukšmingai, sveikindama, laimindama praeivius ir ragindama visus prisijungti, keliaus Vilniaus, o po to Tilžės gatvėmis iki pat Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedros, kurioje aplankys ten įkurdintą prakartėlę, įteiks simbolines dovanas.
 
„Seniau buvo paplitęs paprotys ant bažnyčios durų pašventinta kreida parašyti tris kryželius ir pirmąsias Trijų karalių vardų raides: +K+M+B. Vėliau žmonės ėmė ženklinti savo namų durų staktas, tikėdami, kad užrašas namus apsaugos nuo piktųjų dvasių. Šis paprotys kai kur išliko ir iki šių dienų, todėl Trijų karalių apsilankymo Katedroje metu bus pašventinta kreida, kurios dalelę kiekvienas norintysis galės parsinešti namo ir ja užrašyti šiuos simbolius“, – sako Šiaulių kultūros centro etninės kultūros specialistė Aušra Brijūnienė.
 
Po apsilankymo katedroje Trijų karalių procesija sustos Prisikėlimo aikštėje, kurioje ir vyks pagrindinė teatralizuota dovanų įteikimo miesto prakartėlei ceremonija. Karaliai pagarbins ką tik gimusį kūdikėlį Jėzų ir įteiks jam simbolines dovanas: aukso kaip karaliui, smilkalų kaip Dievui, miros kaip mirtingajam žmogui. Ši iškilminga ceremonija pažymės kalėdinio laikotarpio pabaigą ir primins, kad jau metas vėl kibti į darbus.
 
Renginio metu taip pat vyks bendrovės „Šiaulių energija“ organizuojama eglučių surinkimo akcija, kurios metu iš gyventojų bus renkamos ir išvežamos kalėdinės eglutės. Akcijos tikslas – nupuoštas eglutes panaudoti prasmingai, paverčiant jas į ekologišką biokurą, kuris bus panaudotas bendrovės vartotojų būstams šildyti.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.06; 07:40

Arkivyskupas Gintaras Grušas ir dizaineris Robertas Kalinkinas. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.

Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas atveria kelią verslui pelnytis kitų visuomenės narių orumo sąskaita. Taip teigė Lietuvos Vyskupų Konferencijos (LVK) pirmininkas, arkivyskupas Gintaras Grušas, komentuodamas Strasbūro teismo vertinimą, kad Lietuvos dizainerio Roberto Kalinkino drabužių kolekcijos reklamos neatrodo perdėm įžeidžiamos arba šventvagiškos ir nekursto neapykantos religiniu pagrindu.

ELTA primena, kad 2012 metų rudenį dizainerio R. Kalinkino drabužių reklamos kampanijoje buvo vaizduoti jaunas ilgaplaukis vyras ir moteris balta suknele. Šalia jų skelbti užrašai: „Jėzau, kokios tavo kelnės!“, „Marija brangi, kokia suknelė!“ ir „Jėzau Marija, kuo čia apsirengę!“

Tuometinė Valstybinė ne maisto produktų inspekcija reklamos kūrėjams skyrė baudą, o Lietuvos teismai konstatavo, kad reklama akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis.

UAB „Sekmadienis“ sprendimą apskundė Strasbūro teismui.

Komentuodamas Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą UAB „Sekmadienis“ byloje prieš Lietuvą, Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininkas G. Grušas teigė, kad reklama, dėl kurios buvo priimtas teismo sprendimas, neturi nieko bendro nei su religijos kritika, nei su nuomonių įvairovės ar idėjų konkurencijos užtikrinimu laisvoje demokratinėje visuomenėje.

„Teismas šioje byloje negebėjo pastebėti Jėzaus ir Marijos atvaizdų profanacijos komerciniais ir pasipelnymo tikslais“, – pastebi Vilniaus arkivyskupas.

Pasak LVK primininko, teisėjas Dė Gaetano konkuruojančioje nuomonėje sako, kad šis sprendimas nesuteikia visiškos laisvės naudoti religinius simbolius bet kokiame kanale, kontekste ar žinioje. Valstybė gali imtis priemonių apriboti konkrečias elgesio formas, įskaitant informacijos ir idėjų sklaidą, kurios nesuderinamos su pagarba minties, sąžinės, kitų religijos laisvėmis.

„Šiuo atveju, sutapatinant komercinį interesą su saviraiškos laisve, teismo sprendimu pavojingai atveriamas kelias pasipelnyti, siekti komercinių tikslų, skaudinant tikinčiuosius visuomenės narius ir profanuojant jų religiją“, – pabrėžia arkivysk. G. Grušas.

Pasak jo, vargu, ar galima vadinti laisva ir atsakinga tokią visuomenę, kurioje negerbiami kitų – nesvarbu kurios religijos – žmonių religiniai įsitikinimai, o ypač kai jie išnaudojami pasipelnymo tikslais supriešinant, skaldant visuomenę, menkinant tikintiesiems svarbius simbolius.

Europos Žmogaus Teisių Teismo nuomone, nėra pagrindo manyti, kad reklamos įžeidžia visus krikščionis, bet net jei taip ir būtų, dauguma negalėtų primesti savo nuomonės.

Dizaineris R. Kalinkinas pasveikino teismo sprendimą, pakartodamas, kad reklama nebuvo siekiama įžeisti tikinčiųjų.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.02.02; 00:30

pukenis_kaledos

Žmogus išgyvena įvairiausių laukimų. Motina laukiasi kūdikio, studentas sesijos pabaigos. Visi laukiame geresnių laikų. Tačiau pats prasmingiausias, kuris nušvinta adventine romantika – tai Dievo laukimas. Deja, negalima tik laukti, bet reikia ir pasiruošti įspūdingiausiai šventei. Ar girdi pranašo Jono Krikštyto balsą? Jonas Krikštytojas atkartojo pranašo Izaijo įspėjimus. Izaijas, gyvenęs VIII a. pr. Kristaus gimimą, pramatė, kad žydų tauta dėl neištikimybės Jahvei bus nubausta ir ištremta į Babilono nelaisvę, o Jeruzalė sugriauta. 

Taip ir vyko 586 m. pr. Kr. gimimą. Tačiau pranašas guodžia tautiečius, „kad  jos lažas pasibaigė, skola sumokėta… (Iz. 40.1-2). 539 m. pr. Kr gimimą Persų karalius Kiras, užkariavęs Babiloniją ir sukūręs didžiulę imperiją, į kurią buvo pajungta Palestina bei Egiptas, buvo palankesnis žydams. 538 m pr. Kr. Kiro potvarkiu žydai galėjo sugrįžti į Jeruzalę.

Continue reading „Tauta visą laiką sprendžia būties klausimą“