Baltieji rūmai. EPA – ELTA nuotr.
Vašingtonas, rugsėjo 26 d. (AFP-ELTA). JAV Kongresui lieka vis mažiau laiko, kad išvengtų dalinio vyriausybės uždarymo, kuris gali įvykti dėl griežtai dešiniųjų respublikonų veiksmų, ir dėl kurio gali pakibti Baltųjų rūmų planai skirti dar 24 mlrd. dolerių karinę pagalbą Ukrainai.
Likus vos kelioms dienoms iki rugsėjo 30 dienos galutinio termino, vis dar tęsiasi derybos siekiant rasti būdą, kaip patenkinti respublikonų vadovaujamų Atstovų Rūmų ir demokratų kontroliuojamo Senato reikalavimus.
Nė vienas iš skirtingų pasiūlymų dėl trumpalaikio išlaidų įstatymo projekto, kuriuo siekiama bent laikinai užtikrinti vyriausybės darbą, nesulaukė pakankamo palaikymo abejuose rūmuose ir susiskaldžiusioje Respublikonų partijoje.
Džo Baidenas. Joe Bidenas. EPA – ELTA nuotr.
Tai gali reikšti, kad spalio 1 dieną šimtai tūkstančių federalinių tarnautojų gali būti išleisti atostogų, jų atlyginimai – sustabdyti, o jų administruojamos paslaugos –apribotos. Tai taip pat reikštų, kad daugelis socialinės paramos gavėjų negaus išmokų.
Valstybės tarnautojų, kurie laikomi „ne pirmos svarbos“, bus paprašyta per uždarymą likti namie ir tik grįžę į tarnybą jie gaus savo darbo užmokesčio nepriemoką.
Ar Ukraina bus palikta likimo valiai?
Kadangi respublikonai laikosi savo reikalavimų mažinti biudžetą, vienas dalykas, kuris gali neatlaikyti dabartinių derybų, yra prezidento Joe Bideno prašymas skirti dar 24 mlrd. dolerių karinę ir humanitarinę pagalbą Ukrainai kovai su Rusijos invazija.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis praėjusią savaitę lankėsi Kapitolijuje ir mėgino įtikinti pamažu augantį skeptiškai nusiteikusių Kongreso narių respublikonų skaičių nepalikti likimo valiai jo šalies.
Demokratų Senato lyderis Chuckas Schumeris, vienas pagrindinių J. Bideno proukrainietiškos politikos rėmėjų, sakė, kad V. Zelenskis jam pasakė: „Jei negausime pagalbos, pralaimėsime karą“. Joe Bidenas tampa JAV gėda. Lietuvos ryto televizija. Laida Reporteris
Tačiau JAV Kongresas yra smarkiai susiskaldęs.
Respublikonų kontroliuojamuose Atstovų Rūmuose nemažai labai konservatyvių įstatymų leidėjų reikalauja smarkiai apkarpyti biudžetą, taip pat nedelsiant nutraukti pagalbą Ukrainai.
Joe Bideno kritimai
„Kai turime prezidentą, kuriam labiau rūpi Ukrainos suverenitetas nei mūsų pačių nacionalinis suverenitetas, turime problemą“, – sakė vienas griežtosios linijos atstovas Chipas Roy‘us.
Senato demokratų dauguma ir respublikonų mažuma didžiąja dalimi pritaria naujai pagalbos daliai, kuri papildytų 110 mlrd. dolerių, jau skirtų Ukrainai nuo invazijos pradžios 2022 metų vasario mėnesį.
„Tie, kurie ragina nutraukti JAV pagalbą Ukrainai, paprasčiausiai sudaro sąlygas dar didesniems karams ateityje“, – sakė respublikonų senatorius Lindsey Grahamas.
Iškilus vyriausybės uždarymo perspektyvai, JAV akcijų rinkos antradienį nusmuko daugiau nei vienu procentu.
Žiniasklaida: J. Bidenas pažadėjo V. Zelenskiui nedidelę ATACMS partiją. EPA-ELTA nuotr.
Kyjivas, rugsėjo 22 d. (Ukrinform-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis galėjo gauti Amerikos lyderio Joe Bideno pažadą, kad JAV perduos Ukrainai nedidelę ATACMS raketų partiją.
Tai penktadienį pranešė televizijos kanalas „NBC News“, remdamasis trimis JAV administracijos atstovais, rašo „Ukrinform“.
„Prezidentas J. Bidenas pasakė savo kolegai iš Ukrainos V. Zelenskiui, jog JAV perduos nedidelį skaičių tolimojo nuotolio raketų, kad padėtų Ukrainai kare su Rusija“, – teigiama pranešime.
Patikslinama, kad omenyje turimos ATACMS raketos. Bet JAV administracijos pareigūnai nenurodė, kada raketos gali būti pristatytos ir kada apie tai bus paskelbta viešai.
Anksčiau Pentagono atstovai pareiškė, kad JAV neturi didelių ATACMS atsargų, pažymi televizijos kanalas.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Ukrainos prezidentas V. Zelenskis ir JAV prezidentas J. Bidenas ketvirtadienį susitiko Baltuosiuose rūmuose.
Vašingtonas, rugsėjo 11 d. (dpa-ELTA). Praėjus 22 metams po Rugsėjo 11-osios teroristinių išpuolių, žmonės Jungtinėse Valstijose pirmadienį pagerbia atakų aukas. Ta proga vyksta daug minėjimo renginių. Niujorke per ceremoniją buvo perskaityta apie 3 000 per išpuolius žuvusių žmonių pavardžių. Joje dalyvavo ir JAV viceprezidentė Kamala Harris bei Niujorko meras Ericas Adamsas.
Iš G20 viršūnių susitikimo Indijoje ir trumpos viešnagės Vietname grįžtantis JAV prezidentas Joe Bidenas popietę vietos laiku (23.45 val. Vidurio Europos vasaros laiku) Aliaskos valstijoje pasakys trumpą atminimo kalbą.
2001 m. rugsėjo 11 d. per iki šiol kruviniausią išpuolį terorizmo istorijoje žuvo apie 3 000 žmonių. Islamo teroristai tris užgrobtus keleivinius lėktuvus nukreipė į Pasaulio prekybos centrą Niujorke ir Pentagoną Vašingtone. Ketvirtas lėktuvas sudužo Pensilvanijoje.
Džo Baidenas. Joe Bidenas. EPA – ELTA nuotr.
Hanojus, rugsėjo 10 d. (AFP-ELTA). JAV prezidentas Joe Bidenas sekmadienį primygtinai tvirtino nesiekiantis „pažaboti“ Kinijos, abiejų galingų valstybių nesutarimams dėl prekybos, saugumo ir teisių vis aštrėjant.
J. Bidenas teigė, kad per Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimą Naujajame Delyje jis susitiko su Kinijos premjeru Li Qiangu – apie šį susitikimą Baltieji rūmai nepranešė – ir aptarė „stabilumą“.
Prezidentas prabilo apie šį susitikimą Hanojuje, kur kiek anksčiau tą pačią dieną susitarė gerinti ryšius su Vietnamu. Vašingtonas siekia stiprinti savo sąjungininkų tinklą Azijoje ir Ramiojo vandenyno regione didėjančios Pekino įtakos fone.
Vašingtonas ir Pekinas nesutaria įvairiais pasauliniais klausimais, o J. Bidenas apkaltino Kiniją, esą ši siekia palenkti tarptautinę tvarką savo valiai. „Vienas iš dabar vykstančių dalykų yra tai, kad Kinija pradeda keisti kai kurias žaidimo taisykles prekybos ir kitais klausimais“, – teigė J. Bidenas per spaudos konferenciją. Kinijos prezidentas Si Dzinpingas. EPA – ELTA nuotr.
Vašingtonas daug investavo į aljansų kūrimą pagal Indijos ir Ramiojo vandenyno regiono strategijos gaires, įskaitant didžiojo Ketverto (angl. Quad) saugumo dialogą su Indija, Australija ir Japonija bei AUKUS paktą su Jungtine Karalyste ir Australija.
Tačiau jis tvirtino, kad Jungtinės Valstijos nesiekia užblokuoti Kinijos, veikiau tikisi nustatyti aiškias santykių taisykles.
„Aš nesiekiu pažaboti Kinijos. Tiesiog noriu užtikrinti, kad mūsų santykiai su Kinija būtų sąžiningi ir atviri, sureguliuoti, ir visi žinotų, apie ką kalbama“, – kalbėjo jis.
Kinijos prezidentas Xi Jinpingas nedalyvavo G-20 susitikime, Pekinui ir Deliui ginčijantis dėl teritorinių ir kitų klausimų.
Šiandieninio pasaulio nebeįmanoma suprasti. Kur pažvelgsi – dviprasmybės, melas, apgaulė, dezinformacija, gudravimai, dvigubi, trigubi, net keturgubi standartai.
Pati didžiausia nesąmonė, kurią teko išgirsti šiomis dienomis, – reikalavimas, jog Ukraina privalanti rengti rinkimus. Bet juk Ukraina šiandien kariauja. Ją užpuolusi keliolika sykių galingesnė valstybė. Todėl kautynių baigtis niekam nežinoma, todėl kautynės – kruvinos, žiaurios. Rusijos kariuomenė okupavusi ne tik Krymą. Agresoriaus žinioje – ne tik Krymu vadinamas pusiasalis, bet dar ir keletas didelių Ukrainos regionų. Deja, Vakaruose tarsi grybai po šilto lietaus dygsta politikai, kuriems apsiverčia liežuvis įrodinėti, esą rinkimai Ukrainai šiandien – būtini, neišvengiami. Leiskite paklausti rinkimų šalininkų: kaip, kur ir kas balsuos, jei mažiausiai keletas milijonų ukrainiečių pasitraukę į Vakarus, jei rinkimuose tikrai nedalyvaus Rusijos okupuotose teritorijose atsidūrę Ukrainos piliečiai, jei prie balsadėžių ateiti bus keblu visiems už Ukrainos laisvę besikaunantiems Ukrainos kariams?
Beje, o kur nuo Rusijos bombardavimų slėpsite rinkimų stebėtojus, rinkiminių biuletenių skaičiuotojus? Kaip, kur nuo Rusijos raketų atakų saugosite balsadėžes su rinkimų biuleteniais? Man regis, šiandien nėra nė menkiausios galimybės Ukrainoje surengti demokratiškus, objektyvius, pilnateisius rinkimus. Ukrainoje neįmanomi jokie rinkimai. Mano įsitikinimu, išminčiai, kurie reikalauja rinkimų Ukrainoje, turi bjaurių tikslų. Jie atitraukia dėmesį nuo svarbiausio klausimo – kodėl JAV taip vangiai, taip nenoriai Ukrainai duoda ginklų?
Štai rugsėjo 3-ąją UKRINFORM pranešė, kad Ukraina galėsianti pradėt naudoti naikintuvus F-16 dar 2024 metų pavasarį. Be kita ko, Ukrinform net priminė, jog Ukrainos „naikintuvų koalicijos“ gretose šiuo metu yra 14 šalių.
Modernus amerikiečių naikintuvas F-16. Epa – ELTA foto
Turime tarsi džiugią žinią: JAV Baltieji rūmai teikiasi nebeblokuoti moderniųjų naikintuvų temos. Dar tiksliau tariant, JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) leidžia F-16 kovos lėktuvus perduoti Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms. Bet jei žvelgsime atidžiau, priekabiau, tai moderniais F-16 orlaiviais ukrainiečių kariuomenė galės naudotis prabėgus … dvejiems metams nuo akimirkos, kai Kremlius pradėjo tikrą karą. Jei Baltųjų rūmų šeimininkas J. Bidenas šimtą naikintuvų F-16 būtų nusiuntęs Ukrainai pirmaisiais karo mėnesiais, tokią pagalbą galėtume vadinti tikra pagalba. Bet naikintuvų F-16 ukrainiečių kariai laukia mažų mažiausiai pusantrų metų. Dar neaišku, kiek gi tų naikintuvų F-16 ukrainiečiai sulauks? Tad šiandieninė J. Bideno pagalba Ukrainai greičiau primena išdavystę, nei nuoširdžią paramą.
J. Bidenas nebe pirmą sykį stabdo Ukrainai gyvybiškai reikalingos karinės paramos siuntas. Neskubėjo duoti ukrainiečiams „Patriot“, „ATACMS“, „Himars“, „Abrams“. O jei duodavo – juokingai mažai. Dar 2022-ųjų gegužės mėnesį pasirašė įsakymą dėl „Lendlizo“ (Lend- Lease), bet šiuo kanalu Ukrainos per pusantrų metų nepasiekė nė vienas šovinys. Dabar neskuba tiekti modernių naikintuvų. Tarsi specialiai vilkina Ukrainos pergalę. Tarsi specialiai leidžia rusų karinei armadai įsitvirtinti užimtose žemėse. Tarsi tyčia Rusijos karinėms oro pajėgoms suteikia išskirtines sąlygas siautėti virš Ukrainos ją bombarduojant. Taigi J. Bidenas vis panašesnis į slaptą Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininką.
Todėl analitikams, apžvalgininkams, komentatoriams, žurnalistams, regis, derėtų atidžiai nagrinėti, kodėl būtent taip keistai elgiasi JAV Baltųjų rūmų šeimininkas, priklausantis Demokratų (vadinamųjų socialistų) partijai. Vos tik atėjęs prezidentauti J. Bidenas atnaujino Rusijai naudingo dujotiekio „Nord Stream 2“ veiklą. Žadėjo, jog Rusijai taikomos Vakarų sankcijos bus mirtinai pavojingos, bet paaiškėjo, jog Rusijos ekonomika sustiprėjo, užuot sušlubavusi. Grasino, jog jam, tapus JAV prezidentu, Rusijos šeimininkas V. Putinas ilgai neišsilaikys valdžioje. Tačiau J. Bideno kadencija baigiasi, o V. Putinas vis dar – tvirtai įsikibęs prezidentinio krėslo.
Žodžiu, J. Bideno laikysena – įtartina. Turėtume aiškintis, kodėl jis taip menkai tepadeda Ukrainai. O kaip mes elgiamės? Mes visą dėmesį sukoncentravę ne į šiandien JAV vadovaujančio J. Bideno keistenybes, bet į buvusio Amerikos prezidento Donaldo Trumpo (Donaldas Trampas) kalbas, kaip jis elgsis po pusantrų metų, jei antrą sykį taps Baltųjų rūmų Vašingtone šeimininku.
Vladimir Putin ir Donald Trump. EPA – ELTA foto
Beje, kritikuodami D. Trumpą dėl neva šiandieninių antiukrainietiškų kalbų pamirštame prisiminti, o kaip jis konkrečiai elgėsi, kai buvo JAV prezidentas. Ogi, nepaisant savo kalbų, – labai gražiai ir principingai. Paskelbė sankcijas prorusiškam „Nord Stream 2“ dujotiekiui, priėmė specialųjį įstatymą, jog Amerika niekad nepripažins Krymo okupacijos, atšaukė ankstesniojo JAV prezidento Barako Obamos ir jo dešiniosios rankos J. Bideno potvarkius neduoti Ukrainai rimtos kovinės ginkluotės, sunaikino Rusijos samdinių grupuotės „Wagner“ būrį Sirijoje…
Deja, tiek lietuviškoje, tiek užsienio viešojoje erdvėje gausu „proto bokštų“, kurie nesvarsto, kas ir kodėl dedasi čia, šiandien, dabar. Jiems nė motais, kuo gali baigtis šiandieniniai senuko J. Bideno tūpčiojimai. Jie tarsi šamanai užsispyrę spėlioja, kaip po pusantrų metų elgsis D. Trumpas arba koks nors kitas Respublikonų partijos politikas, iškovojęs JAV prezidento postą.
Man regis, tai – labai patogi taktika pabėgti nuo paties svarbiausio, paties aktualiausio klausimo – kodėl J. Bidenas šiandien elgiasi kaip klusnus, ištikimas V. Putino sąjungininkas?
Prie Kapitolijaus. EPA – ELTA nuotr.
Vašingtonas, rugpjūčio 31 d. (AFP-ELTA). Karingos kraštutinių dešiniųjų grupuotės „Proud Boys“ lyderis, raginęs pradėti „karą“, kad Donaldas Trumpas liktų prezidentu, ketvirtadienį buvo nuteistas 17 metų kalėjimo – tai viena ilgiausių iki šiol skirtų bausmių dėl 2021 metų įvykusio JAV Kapitolijaus šturmo.
Tie, kurie įsiveržė į Kapitolijų. EPA-ELTA nuotr.
Prokurorai teigė, kad Joe Biggsas buvo svarbus „ardomojo sąmokslo“, kurio tikslas buvo jėga panaikinti Joe Bideno pergalę rinkimuose, veikėjas, vadovavęs D. Trumpo šalininkams sausio 6 dieną rengiant išpuolį prieš JAV Kongresą.
Jam skirta bausmė metais trumpesnė už ilgiausią iš šimtų su Kapitolijaus užpuolimu susijusių nuosprendžių. 18 metų laisvės atėmimo bausmė paskirta kitos šturme dalyvavusios kraštutinių dešiniųjų kovotojų grupuotės „Oath Keepers“ įkūrėjui Stewartui Rhodesui.
Tačiau tai buvo tik pusė prokurorų reikalautos 33 metų laisvės atėmimo bausmės, nes teisėjas Timothy Kelly teigė, kad tai nebuvo daug aukų pareikalavęs įvykis ir kad J. Biggsas per šturmą neketino nieko žudyti.
Donald Trump. Niujorke. EPA – ELTA foto
Budapeštas, rugpjūčio 30 d. (dpa-ELTA). Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas yra įsitikinęs, kad tik buvusio prezidento Donaldo Trumpo sugrįžimas į Baltuosius rūmus galėtų užbaigti Rusijos karą prieš Ukrainą. Tai jis pareiškė interviu buvusiam „Fox News“ laidų vedėjui Tuckeriui Carlsonui, kurį šis paskelbė X tinkle. Viktoras Orbanas. EPA-ELTA nuotr.
Per savo prezidentavimą 2017–2021 m, D. Trumpas vykdė „geriausią pasauliui užsienio politiką pastaraisiais dešimtmečiais“, sakė V. Orbanas. Jei D. Trumpas 2022 m. vasarį būtų buvęs valdžioje JAV, Rusija esą net nebūtų puolusi Ukrainos.
D. Trumpas nepradėjo naujų karų ir „gražiai elgėsi“ su Šiaurės Korėja, Rusija ir net Kinija, kalbėjo V. Orbanas. „ D. Trumpas yra vienintelis žmogus, galinti išgelbėti Vakarų pasaulį ir galbūt visą žmoniją“, – pridūrė jis.
V. Orbanas buvo vienintelis ES šalies premjeras, kuris dar prieš 2016 JAV rinkimus reiškė paramą tuometiniam respublikonų kandidatui D. Trumpui. Vengras palaiko gerus santykius ir su Kremliaus šeimininku Vladimiru Putinu.
JAV 2024 m. pradžioje vyks naujo prezidento rinkimai. D. Trumpas ketina siekti dar vienos kadencijos.
Mes vis dar nenorime žinoti tiesos. Toks mūsų elgesys – natūralus. Tikroji tiesa – bjauri, kraupi. Dabartinis JAV prezidentas – visai ne tas, kuo dedasi. Joe Bidenas (Džo Baidenas) – ne Ukrainos, o Rusijos sąjungininkas. Šiandien Baltuosiuose rūmuose sėdintis politikas – ne laisvojo, ne demokratinio, ne tarptautinę teisę gerbiančio pasaulio, bet būtent karo nusikaltėlio Vladimiro Putino šalininkas.
Jei manome, kad Rusijos prezidentą V. Putiną privalu teisti tarptautiniuose karo tribunoluose, tai J. Bideną taip pat turėtume grūsti už grotų – kaip karo nusikaltėlio sėbrą. V. Putinui atseikėtume pačią griežčiausią bausmę, kokia tik įmanoma, o J. Bidenui – kiek švelnesnę. Nes J. Bidenas – tik sąjungininkas. Ne jis užpuolė Ukrainą. Jis tik netrukdo Krermliaus banditams terioti Ukrainos. Pajėgtų agresorių sugriebti už rankos, bet – nestabdo.
Beje, verslininko Devono Arčerio duoti parodymai Kongrese prieš JAV prezidento sūnų Hunterį Baideną (Hanteris Baidenas) leidžia įtarti, jog šiandieninis Baltųjų rūmų šeimininkas – dar ir korumpuotas. Ne itin stambus sukčius, bet vis tik leidęs savo sūnui prekiauti politinėmis įtakomis tarptautinėse arenose prisidengiant jo kaip viceprezidento ar net prezidento vardu.
Hunter Biden – viešojoje facebooko erdvėje
Ypač svarbu: J. Bideno šeimos korupcijos pėdsakai pastebėti ne tik Rumunijoje ar Kinijoje, bet ir Ukrainoje, Rusijoje. Ši žinia svarbi todėl, kad tuometinis JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) prašė ukrainiečius atidžiai ištirti galimas korupcines Bidenų šeimos schemas Ukrainoje. Ukrainos vadovai nepanoro veltis į neva Amerikos vidaus karus tarp respublikonų ir demokratų. Bet tuo pačiu – įsivėlė.
Jei žvelgsime priekabiai, prašydamas nuodugniai ištirti J. Bideno sūnaus gudravimus Ukrainoje ponas D. Trumpas neprašė nieko nusikalstamo. Kas čia smerktino, jei kviečia ištirti galimus finansinius nusikaltimus. Tuometinis Ukrainos prezidentas Petro Porošenka neturėjo trukdyti teisėsaugai tirti minimas nusikalstamas veikas. Jei jau atvirai, jis pats, be D. Trumpo raginimų, privalėjo domėtis korupcija niekam nedarant jokių išimčių. Bet P. Porošenka, deja, pasirūpino, kad Ukrainos generalinis prokuroras, ėmęsis tirti H. Bideno veiklos, netektų savo posto. Firmos, su kurios vardu sietas H. Bideno vardas, vyriausiasis buhalteris nušautas Kijeve, o pats firmos vadovas pasitraukė į Kiprą, kur ypač stipri Rusijos žvalgybų įtaka.
Taigi tuometinis Ukrainos vadovas pasielgė … korumpuotai (kokią taktiką pasirinko šiandieninis Ukrainos prezidentas Volodymiras Zelenskis – kito straipsnio tema). P. Porošenka sąmoningai nesidomėjo J. Bideno sūnaus veikla Ukrainoje. P. Porošenka pasielgė ne tik amoraliai, bet dar ir pats, to nenorėdamas, įsivėlė į JAV politines vidaus kovas. Vaizdžiai tariant, D. Trumpą ir jo respublikonus pasiuntė velniop visas viltis siedamas tik su J. Bideno demokratais. Kokia ironija, vėliau pasirodė, kad J. Bideną labiau domina draugystė su V. Putinu, nei su Ukraina. Galima net įtarti, jog J. Bidenas pajuto Ukrainą esant jo Achilo kulnu, suprato, jog Ukraina – jo silpnoji pusė, ir dabar sąmoningai trokšta jos pralaimėjimo. Tegul V. Putino kariauna ją okupuoja, tuomet visi galimi korupcijos ryšiai tikrai prapuls skradžiai žemę.
Po šių žodžių oponentai mane greičiausiai mintyse draskys į skutelius. Jų akimis žvelgiant, Ukraina šiandien gyva tik asmeninio J. Bideno rūpesčio dėka.
Prisipažinsiu, šių eilučių autorius taip pat ilgokai priešiškai žvelgė į JAV prezidentą respublikoną D. Trumpą. Tiesa, slaptojo agento liudijimai, esą kartą Maskvoje viešėjęs verslininkas D. Trumpas pasikvietė į viešbutį prostitučių ir … Rusijos slaptųjų tarnybų buvo supainiotas nematomais kompromitavimo pančiais, – įdomūs. Bet jie – banaloki, primityvoki. Šiandien akivaizdu, kad jie – laužti iš piršto. JAV teisėsauga ilgainiui juos atmetė kaip nepagrįstus išsigalvojimus. Be to, atkreipkite dėmesį, kas gi tikrieji subliuškusio tyrimo užsakovai? Ogi Amerikos demokratai.
Karikatūra: vis dar nežinome, kaip Rusija kišosi į JAV prezidento rinkimus
Pareiškimai, jog D. Trumpas, antrą sykį nepatekęs į Baltuosius rūmus, kurstė amerikiečius maištauti, kelti riaušes, – taip pat pritempti už ausų. Jei Amerika – laisva šalis, kiekvienas JAV pilietis, įskaitant ir eksprezidentą, turi teisę reikšti nuomonę dėl rinkimų skaidrumo, turi teisę raginti tautiečius piktintis, protestuoti, mitinguoti. Tačiau tai nereiškia, kad jis atsakingas už protestų ir mitingų metu kilusius incidentus.
Galų gale kvaila kaltinti eksprezidentą, esą šis savo viloje neteisėtai laikė slaptų dokumentų. Remiantis JAV Konstitucija, prezidentas turįs teisę dokumentus paženklinti tiek žyma „Secret“, tiek šitą antspaudą – panaikinti.
Nūnai jau skelbiama, kad D. Trumpui inkriminuojama iš viso net penketas nusikaltimų. Ar tik senukas J. Bidenas ir jo komanda nepersistengė bandydami D. Trumpui prikergti visas pasaulio nuodėmes ir nusikaltimus? JAV istorijoje nėra atvejo, kad teisėsauga taip aršiai ir uoliai persekiotų buvusįjį prezidentą. Pastangos bet kokia kaina žlugdyti D. Trumpą neleidžiant jam antrą sykį balotiruotis į JAV prezidento postą primena Baltarusijos diktatoriaus Aliaksandro Lukašenkos aršumą susidorojant su savais oponentais bei konkurentais (tai – Konstantino Borovojaus palyginimas). Skirtumas tik toks, kad Amerikoje oponentai nedingsta be žinios (vis dar nėra likviduojami), o štai Baltarusijoje – žudomi.
Stebėsitės, kodėl nebeprisimenu D. Trumpo ir V. Putino susitikimo Helsinkyje, kur JAV prezidentas kadaise dievagojosi mylįs ir gerbiąs Rusijos diktatorių? Taip, už tai D. Trumpą kritikavau vienoje iš savo ankstesnių publikacijų. D. Trumpo flirtas su Kremliaus diktatoriumi Suomijos sostinėje atrodė skandalingas, šokiruojantis.
J. Bidenas ir V. Putinas. EPA-ELTA nuotr.
Bet juk svarbu analizuoti ne vien pareiškimus. Lyginkime politikų žodžius ir konkrečius politikų žingsnius. O tiesa štai kokia: kol D. Trumpas prezidentavo, V. Putinas tupėjo tarsi pelytė po šluota. Nieko nepuldinėjo, niekam negrūmojo kumščiais. Nei Ukrainai, nei Gruzijai, nei Moldovai, nei Lenkijai (Gruzija užpulta ir Krymas okupuoti tuomet, kai JAV Baltuosiuose rūmuose šeimininkavo demokratai Barakas Obama ir jo dešinioji ranka J. Bidenas). Akivaizdžiausias paradoksas: neva V. Putinas ir D. Trumpas – vandeniu neperliejami draugužiai, bet Kremliaus diktatorius puola Ukrainą būtent tada, kai į Baltuosius rūmus įžengia J. Bidenas! Turėtų būti atvirkščiai: jei V. Putinas ir J. Bidenas – tarsi šuo su kate, o su D. Trumpu – vos ne kraujo broliai, tai Kremliaus agresoriui veržtis į Ukrainą būtų buvę parankiau D. Trumpo prezidentavimo laikais!
Taip, D. Trumpas anuomet Helsinkyje su V. Putinu burkavo itin šlykščiai. Tačiau D. Trumpas neleido Kremliaus diktatoriui užsilipti ant sprando. D. Trumpas atšaukė tuometinio JAV prezidento Barako Obamos ir jo dešiniosios rankos J. Bideno draudimus tiekti Ukrainai kovos ginklus, pavyzdžiui, “Jawellin” ir “Stinger”. D. Trumpas sunaikino Sirijoje įsitvirtinusią kelių šimtų “Wagner” samdinių grupuotę. D. Trumpas uždarė Kremliui naudingą dujotiekį “Nord Stream 2”. D. Trumpas kritikavo tuometinę Vokietijos kanclerę Angelą Merkel už tai, kad ši gynybos reikmėms neskiria būtinų lėšų ir tokiu būdu silpnina visą NATO. Taigi D. Trumpas nesibaimino jokių V. Putino eskalacijų, įskaitant – žvanginimus atominėmis bombomis.
O kaip elgiasi J. Bidenas, tapęs JAV prezidentu? V. Putiną pavadina nusikaltėliu, tačiau valstybei, kurią atakuoja šis nusikaltėlis, neduoda jokių rimtų ginklų. Svarbu pabrėžti ne tik kokybės, bet ir kiekybės klausimus. Neduoda ukrainiečiams tiek rimtų ginklų, kiek reikėtų veiksmingai gynybai bei veiksmingam kotrpuolimui. Jau pavargau kartoti, kiek per šiuos pusantrų metų J. Bideno administracija kartojo – neduosime to, neduosime ano, neduosime trečio. Lengviau išvardinti, ko nedavė, nei tuos ginklus, kurie buvo nusiųsti. Net šiandien, kai karas jau tęsiasi daugiau nei pusantrų metų, J. Bidenas vis dar delsia Ukrainos kariams paaukoti užtektinai tankų (trisdešimt ar keturiasdešimt tankų – greičiau pasityčiojimas, nei rimta pagalba), vis nesiryžta atgabenti toliašaudžių pabūklų, kad ukrainiečiai galėtų bombarduoti karinius objektus Rusijos teritorijoje, nedovanoja modernių karo lėktuvų, be kurių neįmanomas rimtas kontrpuolimas. Toks skūpumas nepateisinamas, mat tiek toliašaudžių pabūklų, tiek kelis šimtus kilometrų lekiančių sviedinių, tiek tankų, tiek naikintuvų JAV turi užtektinai. Vaizdžiai tariant, padovanotų Ukrainai tūkstantį tankų, ir nė nepajustų nuostolių. Dabar gi siunčia trisdešimt šarvuotų mašinų ir dedasi labai dosnūs. Net ir garsusis Aleksejus Arestovičius, nuo pat karo pradžios mums pūtęs į akis miglą, jog Vašingtonas užvertė Ukrainą ginklais, todėl ukrainiečių kariai tuoj pradės rimtą kontrpuolimą, karts nuo karto, bet vis dar nenoriai, prasitaria, esą jis asmeniškai nebebijo D. Trumpo sugrįžimo valdžion. Bet vis dar nedrįsta pripažinti, jog per pusantrų metų J. Bidenas skyrė Ukrainai ginklų tik tiek, kad ukrainiečiai … nebūtų visiškai sužlugdyti
Ypač niekšiška JAV prezidento J. Bideno pozicija dėl Ukrainos oro gynybos reikalų. Regis, Ukrainos oro erdvės gynyba – šventas reikalas. Mat Rusijos kariškiai atakuoja ne tik karinius, bet ir civilius objektus visoje Ukrainoje. Žūsta vaikai, moterys, seneliai, gelbėtojai. Tačiau J. Bidenui nusispjaut į ukrainiečių civilių aukas. Ukrainos oro erdvė – vis dar neuždengta, vis dar skylėta. Tie keli “Patriot” tokiai šaliai kaip Ukraina – tai tik keli lietaus lašai dykumoje.
JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) direktorius Williamas Burnsas. EPA – ELTA nuotr.
Beje, prisiminkime, kaip J. Bidenas pompastiškai šaukė, jog ekonominės sankcijos, kurias Rusijai taiko amerikiečiai, bus tokios veiksmingos, kad V. Putinas pasijus atsidūręs … pragare. O štai ekonomistas Andrėjus Ilarionovas paskaičiavo, jog nuo Rusijos agresijos prieš Ukrainą pradžios 2022-ųjų vasarį Rusijos ekonomika ženkliai sustiprėjo žvelgiant į BVP skaičiuojant doleriais. Pasiekė 21 proc. ribą. Ūgtelėjo net trejetą sykių.
O ir nuolatiniai J. Bideno pareiškimai, esą Vašingtonas užvertė Kijevą milijardinėmis paramomis, – neturi nieko bendro su tikrove. Nuo 2022-ųjų vasario mėnesio Ukrainai skirta ne 120-ies, ne 60-ies, ne 40-ies, o tik maždaug 19 milijardų dolerių parama išskirtinai karinėms reikmėms. Per mėnesį – maždaug du milijardai. Tokia skaudi realybė. Lyginant su tuo, kaip JAV rėmė Pietų Vietnamą, Pietų Korėją, Afganistaną, teberiame Izraelį – tai tik kapeikos, tik grašiai.
Dar prisiminkime, ką J. Bidenas tauzijo Vilniuje apie Ukrainos perspektyvas patekti į NATO (neva trūksta demokratiškumo). Dar pridėkime CŽV vadovo Wiljamso Biornso (William J. Burns) vizitus į Maskvą, jo derybas su Rusijos slaptųjų tarnybų vadovais. Dar pridėkime J. Bideno komandos pareiškimus, jog Vašingtonas nesiekia Rusijos pralaimėjimo, netrokšta V. Putino žlugimo. Dar pridėkime J. Bideno administracijos atstovų teigimus, esą Kijevo ir Maskvos dvikovą būtina stabdyti derybomis be jokių įpareigojimų Kremliui išvesti visas savo kariaunas iš okupuotų Ukrainos žemių, – ir turėsime užtektinai liūdną vaizdelį.
Juodasis klaustukas
Beje, dirsčiodami Vašingtono pusėn, kaip J. Bidenas neduoda karinės pagalbos ukrainiečių kariams, Ukrainą kapituliuoti jau ragina net NATO vadovai. Vienas iš paskutiniųjų akibrokštų – NATO atstovas leptelėjo, kad Ukraina turėtų paaukoti Rusijai žemes, kurias V. Putinas jau okupavo, ir tuomet įsivyraus taika bei ramybė. Tiesa, vėliau tas genseko J. Stoltenbergo sekretorius ukrainiečių atsiprašė. Tačiau atsiprašymas – neįtikinamas. To “taikos mylėtojo” lūpomis NATO generalinis sekretorius, matyt, tiria valstybių nuotaikas, kaip jos reaguos? Praleis negirdom ar piktinsis?
Mano supratimu, po tokio niekšiško pliurptelėjimo turėtų būti lauk išmestas ne tik minėtas “taikos mylėtojas”, bet ir po velnių tegul kulniuoja pats generalinis sekretorius J. Stoltenbergas. J. Stoltenbergas – silpnas NATO lyderis, nes V. Putinas užpuolė Ukrainą būtent jo, J. Stoltenbergo, vadovavimo laikais.
Tačiau tikroji atsakomybė už Rusijos siautėjimus vis tik krenta ant J. Bideno pečių. Jei šiandieninė JAV administracija būtų tinkamai parėmusi Ukrainos karius, šiandien padėtis būtų visai kitokia.
Joe Bidenas. EPA-ELTA nuotr.
Vašingtonas, rugpjūčio 9 d. (AFP-ELTA). JAV Prezidentas Joe Bidenas antradienį pareiškė, kad „netrukus“ vyks į Vietnamą, siekdamas pagerinti ryšius su Hanojumi ir kovoti su Kinijos įtaka regione.
„Netrukus vyksiu į Vietnamą, nes Vietnamas nori keisti mūsų santykius ir tapti partneriu“, – sakė J. Bidenas lankydamasis Naujojoje Meksikoje.
JAV ir Vietnamas palaiko vis glaudesnius prekybos ryšius, o abi šalys yra susirūpinusios dėl didėjančios Kinijos galios regione. Jau daugelį metų didėja trintis tarp Pekino ir Pietryčių Azijos šalių, ypač Vietnamo ir Filipinų, dėl Kinijos plataus masto jūrinių pretenzijų Pietų Kinijos jūroje.
Vašingtonas ir Hanojus įsipareigojo stiprinti diplomatinius ryšius balandžio mėnesį, kai JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas sustojo Vietname pakeliui į Didžiojo septyneto (G7) šalių užsienio reikalų ministrų susitikimą Japonijoje.
A. Blinkenas, be kita ko, dalyvavo naujos JAV ambasados Hanojuje statybų pradžios ceremonijoje.
O kovo mėnesį J. Bidenas kalbėjosi su Vietnamo valdančiosios komunistų partijos vadovu Nguyen Phu Trongu.
Vis dėlto Vašingtonas pareiškė susirūpinimą dėl žmogaus teisių Vietname, o A. Blinkenas teigė, kad jis ir toliau „pabrėžia, jog būsima pažanga žmogaus teisių srityje yra labai svarbi siekiant išnaudoti visą Vietnamo žmonių potencialą”.
Pietų Kinijos jūra, kurioje nuo seno tvyro įtampa tarp Kinijos ir Vietnamo, yra laikoma pavojinga zona, ir daugelis baiminasi, kad klaidingas apskaičiavimas ar nelaimingas atsitikimas gali įžiebti karinį konfliktą.
Analitikai teigia, kad Hanojus gali vengti gerinti santykius su Vašingtonu, bijodamas supykdyti Pekiną – svarbų ekonominį partnerį – nepaisant konkurencijos Pietų Kinijos jūroje.
JAV neturi teritorinių pretenzijų į šiuos vandenis, tačiau atkakliai ten patruliuoja, tuo piktindamos Pekiną. Vašingtonas teigia, kad taip siekiama užtikrinti „laivybos laisvę“ jūroje, per kurią kasmet vyksta trilijonų dolerių vertės prekyba.
Donald Trump
Vašingtonas, rugpjūčio 7 d. (AFP-ELTA). Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas procese dėl kišimosi į rinkimus sieks nušalinti už bylą atsakingą federalinę teisėją. Tanya Chutkan „jokiu būdu negali užtikrinti sąžiningo proceso“, rašė respublikonas savo socialiniame tinkle „Truth Social“. „Mes nedelsdami paprašysime dėl labai svarių priežasčių nušalinti šią teisėją“, – teigė jis.
77-erių D. Trumpui praėjusią savaitę buvo pareikšti kaltinimai. Remiantis kaltinamuoju raštu, jis mėgino neteisėtomis priemonėmis panaikinti 2020 m. prezidento rinkimų rezultatus.
D. Trumpas po pralaimėjimo demokratui Joe Bidenui, be kita ko, melagingai kalbėjo apie suklastotus rinkimus. 2021 m. sausio 6 d. radikalūs jo šalininkai galiausiai šturmavo Kapitolijų Vašingtone, kai čia turėjo būti patvirtinta J. Bideno pergalė.
D. Trumpas praėjusi ketvirtadienį nepripažino savo kaltės nė pagal vieną iš keturių kaltinamųjų punktų. Manoma, kad proceso pradžios data bus paskelbta per posėdį rugpjūčio 28 d.
T. Chutkan 2013 m. į federalinės teisėjos Vašingtone postą nominavo tuometinis prezidentas Barackas Obama. 2014-aisiais jos kandidatūrą vienbalsiai patvirtino Senatas.
61-erių teisėja jau praeityje turėjo reikalų su S. Trumpu. 2021 m. lapkritį ji vienoje byloje prieš dešinįjį populistą pareiškė, kad „prezidentai nėra karaliai“. Teisėja taip pat priėmė griežtus nuosprendžius buvusio prezidento šalininkams, dalyvavusiems Kapitolijaus šturme. Dabartinė byla jai buvo priskirta atsitiktiniu principu.
Abrams tankas – iš arti. Gintaro Visocko foto
Vašingtonas, rugpjūčio 7 d. (PAP-ELTA). Visų Ukrainai skirtų tankų „Abrams“ remontas jau baigtas. Tai pirmadienį pareiškė Pentagono atstovas Dougas Bushas.
„Jie jau suremontuoti. Dabar turi būti nugabenti į Europą ir Ukrainą, kartu su šaudmenimis, atsarginėmis dalimis, įranga“, – sakė pareigūnas per spaudos konferenciją, komentuodamas 31 tanko „ M1A1 Abrams“ pristatymą Ukrainai. Anot jo, terminas, kada šios mašinos gali pasiekti Ukrainą, tebėra „ankstyvas ruduo“.
Sprendimą nusiųsti Ukrainai tankų „Abrams“ sausio mėnesį paskelbė JAV prezidentas Joe Bidenas. Iš pradžių manyta, kad jų pristatymas gali užtrukti netgi ilgiau kaip metus, tačiau ukrainiečių prašymu terminas buvo sutrumpintas, kai jie sutiko vietoj iš pradžių planuotų „M1A2 Abrams“ gauti suremontuotus senesnės versijos tankus „M1A1 Abrams“. Amerikietiškasis Abrams. Slaptai.lt nuotr.
Remontą atliko tankų gamintojas koncernas „General Dynamics“. Jau gegužę Vokietijoje pradėti Ukrainos kariškių mokymai, skirti „Abrams“ priežiūrai ir logistikai.
Kaip sakė D. Bušas, JAV pavyko padidinti artilerijos šaudmenų gamybą iki dabartinio 24 tūkst. vienetų per mėnesį lygio (nuo 14 tūkst. iki šiol). Tikimasi, kad netrukus šaudmenų gamyba pasieks 28 tūkst., „orientuojantis į daugiau kaip 80 tūkst. kitais metais“, pridūrė pareigūnas.
Įprastinių 155 mm sviedinių haubicoms atsargų mažėjimas buvo viena iš priežasčių, dėl kurių JAV nusprendė perduoti Ukrainai kasetinių šaudmenų. Jie turi užpildyti spragą, kol JAV gynybos pramonė atitinkamai padidins sviedinių gamybą.
Donald Trump. Portretas vėliavoje. EPA – ELTA foto
Vašingtonas, rugpjūčio 4 d. (dpa-ELTA). Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas nepripažino savo kaltės dėl kaltinimų mėginus daryti įtaką JAV prezidento rinkimams ir dėl Kapitolijaus šturmo. Jis ketvirtadienį pasirodė teisme Vašingtone, kur jam pirmą kartą oficialiai ir asmeniškai pareikšti atitinkami kaltinimai.
Specialusis tyrėjas Jakas Smithas apie beprecedenčius kaltinimus buvusiam prezidentui paskelbė antradienį. D. Trumpas kaltinamas organizavęs sąmokslą apgauti Jungtines Valstijas ir sutrukdyti oficialiam procesui – per 2021 m. sausio 6 d. surengtą jungtinę Kongreso sesiją patvirtinti demokrato Joe Bideno pergalę rinkimuose.
45 puslapių kaltinime D. Trumpas taip pat kaltinamas siekiu pažeisti Amerikos rinkėjų teises melagingais teiginiais, kad jis laimėjo 2020 m. lapkritį vykusius prezidento rinkimus.
„Kaltinamasis pradėjo savo nusikalstamą schemą netrukus po rinkimų dienos – 2020 m. lapkričio 3-iosios“, – sakoma kaltinime, perduotame didžiajai prisiekusiųjų žiuri Vašingtone. „Sąmokslo tikslas buvo panaikinti teisėtus 2020 m. prezidento rinkimų rezultatus, sąmoningai pasitelkiant melagingus teiginius apie sukčiavimą per rinkimus“, – sakoma kaltinamajame akte.
D. Trumpas 2020 m. pralaimėjo JAV prezidento rinkimus demokratui J. Bidenui. Tačiau jis niekada nepripažino savo pralaimėjimo ir melagingai tvirtino, kad pergalė iš jo buvo atimta suklastojus rinkimus. D. Trumpas ir jo aplinka tada įvairiais būdais mėgino panaikinti rezultatus. Donald Trump. Donaldas Trampas. EPA – ELTA nuotr.
Kampanija prieš rinkimų baigtį galiausiai 2021 m. sausio 6 d. peraugo į beprecedentį smurto protrūkį: tą dieną D. Trumpo šalininkai šturmavo Kapitolijų, kur turėjo būti oficialiai patvirtinta J. Bideno pergalė. D. Trumpas prieš tai savo kalboje tai dar kartą pakurstė šalininkus pareikšdamas, kad dėl masinio rinkimų klastojimo pergalė iš jo buvo „pavogta“. Tada per riaušes žuvo keli žmonės.
Per praėjusius du mėnesius D. Trumpui jau buvo pateikti kaltinimai dviejose kitose bylose – dėl sumokėtų pinigų už tylą pornografijos žvaigždei prieš virtinę metų ir neteisėto slaptų vyriausybės dokumentų laikymo pasibaigus jo kadencijai. Be to, D. Trumpui gali grėsti dar vienas kaltinimas Džordžijos valstijoje dėl jo vaidmens po 2020 m. rinkimų.
J. Bidenas susitiko su G. Meloni. EPA – ELTA foto
Vašingtonas, liepos 28 d. (AFP-ELTA). JAV prezidentas Joe Bidenas, ketvirtadienį susitikęs su Italijos ministre pirmininke Giorgia Meloni, pagyrė ją už tvirtą paramą Vakarų pastangoms padėti Ukrainai apsiginti nuo Rusijos invazijos, kartu palikdamas nuošalyje bet kokius nuogąstavimus dėl jos kraštutinių dešiniųjų vyriausybės.
J. Bidenas sakė, kad G. Meloni taip pat suteikė „labai stiprią paramą ginantis nuo Rusijos žiaurumų“.
Italijos ministrė pirmininkė, sėdėdama kartu su J. Bidenu Ovaliajame kabinete, sakė, kad „didžiuojasi“ Italijos veiksmais padedant Ukrainai.
„Mes žinome, kas yra mūsų draugai sunkiais laikais, ir manau, kad Vakarų valstybės parodė, jog gali pasikliauti viena kita daug (labiau), nei kai kas manė“, – sakė ji.
„Remti Ukrainą reiškia ginti taikų žmonių ir valstybių sambūvį visame pasaulyje. Priešingai nei kai kas sako, Ukrainos pasipriešinimas atitolina pasaulinį karą, o ne priartina jį“, – sakė ji šiek tiek laužyta anglų kalba.
Baltieji rūmai mažiau dėmesio skyrė prieštaringai G. Meloni vidaus darbotvarkei, o daugiau – Italijos, kaip NATO ir Didžiojo septyneto, kuriam Italija vadovaus 2024 metais, narės vaidmeniui.
J. Bidenas sakė, kad JAV ir Italijos prekyba pernai pasiekė 100 mlrd. dolerių ir „nėra jokios priežasties, kodėl ji negalėtų didėti“.
Nacionalinės saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby trečiadienį žurnalistams sakė, kad J. Bidenas „labai laukė vizito“, ir atmetė bet kokius ginčus dėl G. Meloni politikos.
JAV pareigūnai mano, kad Italijos premjerė atėjusi į valdžią tapo nuosaikesnė ir daugelį nustebino savo ryžtinga pozicija dėl paramos Ukrainai prieš Rusiją, kurios prezidentas Vladimiras Putinas artimai draugavo su dabar jau velioniu ilgamečiu Italijos premjeru Silvio Berlusconi.
Baltieji rūmai taip pat nepajuto įtampos dėl opios Kinijos temos. Europos šalys ir Vašingtonas iš esmės sutaria, kad atėjo laikas mažinti pavojingą priklausomybę nuo Pekino – „mažinti riziką“, kaip vadinama naujoji politika. Tačiau mažiau sutariama dėl detalių, kaip toli eiti ir kiek ekonominės rizikos galima toleruoti.
G. Meloni konkrečiai buvo spaudžiama pasitraukti iš Kinijos iniciatyvos „Juosta ir kelias“ – trilijono dolerių vertės investicijų į infrastruktūrą schemos, kuria Pekinas naudojasi siekdamas užsitikrinti įtaką visame pasaulyje, daugiausia ekonominių sunkumų turinčiose šalyse.
Kalbėdamas apie būsimą G. Meloni vaidmenį organizuojant kitų metų G7 aukščiausiojo lygio susitikimą, J. Bidenas pajuokavo: „Tikiuosi, kad būsite man okmaloni“.
Šiandien tęsiu liepos 23 dieną publikacijoje „Demokratiškos cenzūros gniaužtuose“ išdėstytus nuogąstavimus. Jei Lietuva bijo viešai tarti bent menkiausią priekaištą Lenkijai, Izraeliui ir Armėnijai, tai oficialusis Vilnius bus dar atsargesnis, dar kuklesnis vertinant JAV prezidento Džo Baideno (Joe Bidenas) administracijos veiklą. Tokia logika – suprantama. Lietuva – per mažai įtakinga, jog turėtų užtektinai raumenų visiems į akis rėžti karčią tiesą.
Tačiau kartais dalintis nepatogiomis nuojautomis bei įžvalgomis – būtina. Štai – tik keletas nuogąstavimų dėl Džo Baideno laikysenos. Ukrainai ginklai iš Vakarų keliauja itin lėtai ne todėl, kad Amerika jų neturėtų. JAV neskuba aprūpinti Ukrainos nei toliašaudžiais ATACAMS, nei šarvuotais Abrams, nei moderniais naikintuvais F-16 ne todėl, kad bijotų Trečiojo pasaulinio karo. Oficialusis Vašingtonas draudžia Ukrainai atakuoti Rusijos teritorijoje esančius karinius objektus ne todėl, jog drebintų kinkas dėl Vladimiro Putino atominio šantažo. Oficialusis Vašingtonas neleidžia Didžiajai Britanijai, Lenkijai ir Baltijos šalims rimtai remti ukrainiečių karių ne todėl, jog nuoširdžiai saugotų Europą nuo Baltarusijoje dislokuotų samdinių „Wagner“ pajudėjimų Varšuvos ir Vilniaus kryptimi.
Žinoma, atsakingai žvelgiantis į Pasaulio ateitį politikas tokių grėsmių neturi teisės ignoruoti. Viskas įmanoma, net – patys juodžiausi scenarijai.
J. Bidenas ir V. Putinas. EPA-ELTA nuotr.
Bet šiuo konkrečiu atveju – kitos priežastys. Vis įkyriau galvon lenda mintys, jog šiandieninė JAV prezidento administracija specialiai kenkia Ukrainai. Baltųjų rūmų šeimininkas nenori, jog Ukraina sėkmingai tramdytų Rusiją. Tarp Dž. Baideno ir V. Putino – bjaurūs susitarimai. Demokratų partijos prezidentai Barakas Obama ir Džo Baidenas senų seniausiai Kremliui padovanojo Ukrainą. Tai jau buvo akivaizdu 2014-aisiais, kai Vašingtonas įsakmiai draudė Kijevui ginti Krymo pusiasalį. Šiandien – dar akivaizdžiau. Vos tik JAV prezidento poste respublikoną Donaldą Trampą (Donald Trump) pakeitė demokratas Džo Baidenas, Kremlius vos po kelerių mėnesių pradėjo vadinamąją „specialiąją karinę operaciją“.
Vaizdžiai tariant, D. Trampą pakeitęs Dž. Baidenas leido V. Putinui grobti Ukrainos žemes, kiek tik pajėgs. Tik niekas nei Vašingtone, nei Maskvoje nesitikėjo, jog ukrainiečių kariai taip šauniai priešinsis. Tad Dž. Baidenas šiandien pakliuvęs tarp kūjo ir priekalo. Jis priverstas gudrauti. Jei neduos Ukrainai nė vieno šovinio, išsiduos, jog yra V. Putino sąjungininkas, rizikuoja susipykti su Rytų Europa. Todėl demokratas Dž. Baidenas šiek tiek numeta Ukrainai ginklų. Bet – trupinius. Tik tiek, kad neįsižeistų Kremliaus diktatorius.
Tuo pačiu Dž. Baidenas visomis įmanomomis priemonėmis, o jis jų turi užtektinai, tramdo Londoną, Varšuvą, Vilnių, kad šios šalys per daug nuoširdžiai nesirūpintų Ukrainos likimu. Mat slaptuose Dž. Baideno ir V. Putino susitarimuose nėra Ukrainos. Visai panašiai, kaip slaptuose Molotovo ir Ribentropo protokoluose 1939-aisiais nebeliko Lietuvos, Latvijos ir Estijos.
Štai kokią versiją viešojoje erdvėje dėsto Andrėjus Ilarionovas, Konstantinas Borovojus ir Gary Tabachas. Stengiuosi nepraleisti nė vieno jų komentaro youtube.com erdvėje. Kuo toliau, tuo jų perspėjimai dėl giluminės Dž. Baideno išdavystės – įtikinamesni. Pareiškimai, esą D. Trampą užverbavo Maskvoje besilinksminant su prostitutėmis dar tomis dienomis, kai jis tebuvo verslininkas, esą jis kaltas dėl savo šalininkų įsiveržimo į Kapitolijų 2021-ųjų sausio 6-ąją, esą jis – iki ausų korumpuotas, mėto kur papuola slaptus dokumentus, – visa tai laužta iš piršto norint sukompromituoti Rusijai nepataikaujantį Amerikos politiką. Argumentai, girdi, Rusijos nacionalistas Vladimiras Žirinovskis kadaise džiaugėsi D. Trampo prezidentine pergale, net pakėlė šampano taurę į jo sveikatą, – tėra širma, skirta mulkinti lengvatikius. V. Žirinovskio liaupsės D. Trampui buvo tokios pat nenuoširdžios, kaip ir Dž. Baideno pareiškimai, esą V. Putinas – nusikaltėlis. Vieną sako, kitą – galvoja, trečią – daro!
Donald Trump (Trampas). EPA – ELTA nuotr.
Viename iš savo paskutiniųjų komentarų į JAV persikėlęs Rusijos politikas K. Borovojus, žymios disidentės Valerijos Novodvorskajos bendramintis, atvirai pareiškė: angažuodamas ir teismus, ir prokurorus, ir prisiekusiuosius, ir Federalinę saugumo tarnybą, Dž. Baidenas su savo oponentu D. Trampu grumiasi pačiomis bjauriausiomis priemonėmis, įskaitant ir neleistinas. Sakykim, kaltina D. Trampą neteisėtai savo viloje laikant slaptus dokumentus, nors pagal JAV Konstituciją prezidentai turi teisę spręsti, kokie popieriai – slapti, o kas – atvira. Kaltinti D. Trampą prieš tris dešimtmečius seksualiai priekabiavus prie merginos, – taip pat absurdiška.
Pasak K. Borovojaus, persekiodamas D. Trampą ponas Dž. Baidenas mažumėlę primena Baltarusijos diktatorių Aliaksandrą Lukašenką, be menkiausių sąžinės skrupulų susidorojantį su savo oponentais. Taip, D. Trampas – dar nenužudytas, bet uždaryti į belangę jį siekiama ilgiems dešimtmečiams.
O juk, remiantis tiek A. Ilarionovo, tiek K. Borovojaus, tiek G. Tabacho įžvalgomis, demokratinė visuomenė tirtų ne vien D. Trampo, bet ir paties Dž. Baideno ir jo sūnaus Hanterio Baideno (Hunter Biden) veikas. Dž. Baideno sūnelis jau turėjęs bėdų dėl narkotikų ir nelegaliai laikyto ginklo. Tik stebėtinai lengvai išsisuko.
Mano paminėti apžvalgininkai mano, jog Volodymiras Zelenskis yra padaręs vieną grubią klaidą. Kai prezidento poste sėdėjęs D. Trampas kvietė jį į Vašingtoną aptarti gyvybiškai svarbius klausimus, taip pat – ir Baidenų šeimos verslo Ukrainoje skaidrumą, – Ukrainos prezidentas neva nepanoro veltis į JAV vidaus reikalus. Neskrido į Vašingtoną. Žvelgiant giliau, V. Zelenskis pasielgė korumpuotai – nepanoro tęsti tyrimų dėl Baidenų verslo teisėtumų Ukrainoje. Juk atviras politikas nedarytų niekam išimčių. Net prezidentams.
Volodymyras Zelenskis. EPA – ELTA foto
Tuometinis V. Zelenskio tendencingas palankumas demokratui Dž. Baidenui nūnai smogė tarsi bumerangas – atgal. Pasirodo, Dž. Baidenas – nėra nuoširdus Ukrainos draugas, o D. Trampas nėra Ukrainos priešas. Būtent D. Trampas teisus, įsivaizduojantis, jog šį karą įmanoma užraukti per keletą dienų. Jei V. Putinas nesutinka atsitraukti, JAV skiria Ukrainai tiek ginklų, kiek reikia. Tai reiškia, kad V. Putinas teturi dvi išeitis: arba kapituliuoja, arba sutriuškinamas mūšio lauke.
Beje, klaidų bus privėlęs ir garsusis Aleksejus Arestovičius. Šiandien matome, kad, duodant gausybę interviu Markui Feiginui, jo būta per daug optimistiško. Tik pamanyk – Amerika užvers Ukrainą ginklais, Rusijos kariuomenė išsibėgios, Rusijoje baigsis sviediniai, rusų generolams trūksta karių, sėkmingas ukrainiečių kontrpuolimas – neišvengiamas, lendlizas mums nereikalingas ir t.t.
Optimizmas – kartais labai puiki priemonė nuo depresijų ir nevilčių. Jis – reikalingas. Bet kai jo per daug, kai jis – nepagrįstas, – tuomet laukime didelės bėdos. Nusivylimas galįs būti toks milžiniškas, kad išklibins valstybės pamatus.
Aleksejus Arestovičius – Politeka televizijos svečias
Ypač man nesuprantama, kodėl žymusis A. Arestovičius nepanoro akis į akį pasiginčyti su A. Ilarionovu, G. Tabachu, K. Borovojumi dėl, sakykim, lendlizo. A. Ilarionovas, G. Tabachas ir K. Borovojus ne sykį viešai minėjo, kokiuose kanaluose jie tapo „personomis non gratomis“. Vien už tai, kad kritikavo Dž. Baideną dėl per menkos karinės pagalbos Ukrainai! Jei šaunusis A. Arestovičius vengia nepatogių klausimų, tai jau – negerai. Pakvipę ukrainietiška cenzūra.
O kokios lietuviškosios cenzūros spalvos? Jei Dž. Baidenas ir V. Putinas dėl Ukrainos tikrai sukirtę rankomis (šių eilučių autorius vis dar viliasi, jog taip nėra), tai Lietuvai nėra ko džiūgauti, jog šių metų liepos 11 – 12 dienomis Vilnių savo vizitu pagerbė JAV prezidentas Dž. Baidenas. Ir senąjam Vilniaus universitetui – jokia garbė. Greičiau – milžiniška gėda.
Bet ar kas nors iš lietuvių išdrįs apie tai prabilti?
Šiandien man gėda, jog priklausau NATO struktūroms. 2023-ųjų liepos 11 – 12 dienomis tapo aišku, kas tikrasis šios politinės – karinės organizacijos vadovas. Pirmuoju smuiku griežia ne JAV, ne Didžioji Britanija, ne Vokietija, ne Prancūzija, o Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas. Tai jis sprendžia, ką NATO galinti priimti į savo gretas, o ką – palikti už vartų.
Beje, Kremlius jau senokai čia turi veto teisę. Mažų mažiausiai – nuo 2008-ųjų, kai Bukarešte NATO šalių lyderiai pabijojo į savo gretas priimti Ukrainą ir Gruziją (Sakartvelą). Anuomet, pakvietę gruzinus ir ukrainiečius į savo šeimą, galėjome sumažinti Kremliaus apetitus puldinėjant kaimynines šalis. Jei būtume pasielgę kietai, vyriškai, turėjome galimybę išvengti ir 2008-ųjų Rusijos karo prieš Gruziją, ir 2014-ųjų Krymo okupacijos, ir 2022-ųjų puolimo trokštant okupuoti visą Ukrainą. Bet Barakas Obama ir Džo Baidenas – ne Ronaldas Reiganas, ne Margaret Tečer. Kremlius gerbia tik jėgą. Jokių kitų argumentų šis banditas nepripažįsta.
Šiandien akivaizdu, jog Lietuva prieš 19-a metų į NATO buvo priimta visai ne todėl, kad atitiko griežtus šios militarinės organizacijos reikalavimus. 2004-aisiais mus Briuselis po savo skėčiu priglaudė todėl, kad šiam sprendimui nesipriešino Maskva. Jei Kremliaus vadovai 2004-aisiais būtų kėlę skandalus, Lietuva matytų NATO kaip savo ausis. Galėjome išnaikinti savo žemėje visų rūšių korupcijas, prisipirkti šimtus tankų ir haubicų, bet mūsų nepriimtų, nes taip kumščiu į stalą trinktelėjo Kremliaus vadovai.
J. Bidenas ir V. Putinas. EPA-ELTA nuotr.
Kalbos, jog Ukraina neatliko dar visų jai skirtų namų darbų, – tėra melas, skirtas lengvatikiams mulkinti. Ukraina šiandien vienintelė tikrai verta narystės NATO aljanse. Bet ji – liko už borto. Jai net neleido Vilniuje atvirai kalbėti, nors NATO valstybių vadovai šaukte šaukia remiantys žodžio, spaudos, nuomonių laisvę, gerbia pliuralizmą, nes tik ginčuose gimsta tiesa. Nuo Rusijos agresijos narsiai, šauniai besiginančios šalies vadovas turėjo teisę būti nepatenkintas, nes būtent jo kariai tramdo agresorių. Vaizdžiai tariant, jie gina ne vien Ukrainą, bet ir visą Rytų Europą. O kaip iš tikrųjų? Vos tik Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis liepos 11-ąją viešai nusivylė aptakiais NATO lyderių pažadais, pavadindamas tūpčiojimą absurdu, tuoj LITEXPO rūmų kuluaruose buvo užsipultas, kad šneka ne taip, kaip reikia, vertina ne taip, kaip galima. Jam, regis, buvo net pagrasinta: džiaukis tuo, ką šiandien gauni, nes priešingu atveju … atsidursi prie suskilusios geldos. NATO lyderių išprievartautas V. Zelenskis liepos 12-ąją jau nebešnekėjo apie absurdus. Štai tokia vakarietiška demokratija.
Taigi turime patį blogiausią variantą. V. Putinas ir jo gauja pamatė: NATO bijo, NATO nežino, ko griebtis, NATO pasimetusi, NATO tesugeba prie derybų stalo ilgai ir nuobodžiai pliurpti. Pareiškimai, jog NATO šiandien kaip niekad stiprus, vieningas ir pasiruošęs atremti absoliučiai visus iššūkius, – pigi demagogija. Todėl V. Putinas ir tie, kurie jį pakeis, taps dar įžūlesni, žiauresni. Jei pavergs Ukrainą, tikrai klibins Briuselio duris, reikalaudami atiduoti Maskvos įtakos zonai Lietuvą, Latviją ir Estiją. Kaip tuomet elgsis NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, pasitaręs su JAV, Vokietijos, Prancūzijos lyderiais? Įtariu, jog mus labai panašiai išduos, kaip šių metų liepos 11 – 12 dienomis buvo paaukota Ukraina. Nes NATO – arba bijo, arba taip nusilpęs, kad nepajėgus nei pats gintis, nei kaimyną apginti, arba esama slaptų susitarimų su V. Putinu.
V. Putinas ir J.Bidenas. EPA – ELTA nuotr.
Šiandien vis labiau linkęs tikėti, jog pačios stipriausios ir įtakingiausios NATO valstybės vadovas JAV prezidentas Joe Bidenas su V. Putinu slapta susitarę dėl Ukrainos ateities. Tas susitarimas – išdavikiškas. Ukraina atiduodama Rusijos įtakai. V. Putinas galįs elgtis Ukrainoje kaip tinkamas. Tik šitaip galiu paaiškinti, kodėl J. Bidenas pusantrų metų neskubėjo ukrainiečių kariams atvežti rimtų tankų, rimtų toliašaudžių patrankų, toli lekiančių sviedinių, galingų naikintuvų. Jei J. Bideno administracija dar 2022-ųjų vasarą būtų atsiuntusi Ukrainos gynėjams visko, ko jiems reikia, jie būtų priešą senų seniausiai išstūmę lauk. Bet ginklų tiekimas Ukrainai buvo itin skūpus, lašino tarsi pipete. Tik po kelis ar keliolika egzempliorių. Akivaizdu, kad ukrainiečiai nepajėgė sėkmingai veržtis į Rytus, o Rusija turėjo laiko įsitvirtinti užgrobtose žemėse, pergrupuoti dalinius, pakviesti naujų apmokytų karių. Dabar Ukrainą jau demagogiškai prievartauja sėstis prie derybų stalo – jei daugiau nebepajėgiate susigrąžinti žemių, tuomet privalu tartis su Kremliumi dėl paliaubų. Ypač niekšiška ukrainiečius šantažuoti – vis tiek būsite priversti tartis su V. Putino gauja, nes, priešingu atveju, jums daugiau nebeduosime modernios ginkluotės, ir jūs, norite ar ne, būsite priversti pasiduoti.
Joe Bidenas ir Vladimiras Putinas. Youtube.com
Tad koks tikrasis šios išdavystės vardas? Pasak apžvalgininkų Andrėjaus Ilarionovo, Konstantino Borovojaus, Gario Tabacho – JAV prezidentas demokratas Džo Baidenas. Tai jis nenori Ukrainos pergalės. Peržiūrėkite dešimtis apžvalgininkų komentarų youtube.com kanaluose. Ten smulkiai, aiškiai, išsamiai papasakota, kas iš tiesų yra šiandieninis Baltųjų rūmų Vašingtone šeimininkas ir kodėl įmanoma jo slapta bičiulystė su V. Putinu. Šiandien daug kas įsitikinę, jog tai buvęs prezidentas Donaldas Trampas – blogio genijus (panašiai kadaise manė ir šių eilučių autorius). Dabar vis daugiau įtarimų, jog D. Trampo deskriditavimo kampanija buvo dirbtinai išpūsta tam, kad pridengtų J. Bideno darbelius. Atkreipkite dėmesį – kai Jungtinėms Valstijoms vadovavo D. Trampas, V. Putinas nesiryžo pulti nei Ukrainos, nei jokios kitos šalies. Vos tik į Baltuosius rūmus įžengė J. Bidenas, Kremlius nedelsiant ėmė žvanginti ginklais. Sutapimas? Galbūt – nelemtas atsitiktinumas. Tačiau A. Ilarionovas, K. Borovojus, G. Tabachas įsitikinę, jog didžiojoje politikoje nei sutapimų, nei atisitiktinumų nėra.
Lietuvoje šių metų liepos 11 – 12 dienomis viešėjo J. Bidenas. Net aplankė senąjį Vilniaus universitetą. Bet ar šis faktas – didelė garbė Lietuvai? Juk būtent J. Bideno žodis NATO viršūnių susitikime buvo lemiamas – Ukrainos kelionė į NATO bus tokia pat ilga, kaip Turkijos – į Europos Sąjungą. Po liepos 11 – 12-osios sprendimų, kurių tikrasis redaktorius yra būtent J. Bidenas, nepasitikėjimo ateitimi – tik daugiau. Ne tik Ukrainoje, bet ir Rytų Europoje. O Kremliuje – džiūgauja, ploja iš džiaugsmo rankomis, geria šampaną…
JAV prezidentas Joe Bidenas atvyksta į Lietuvą. ELTA / Žygimantas Gedvila
Prezidentas Gitanas Nausėda paspaudė ranką ką tik į Vilnių atvykusiam Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentui Joe Bidenui.
Pasisveikinęs su G. Nausėda, prezidento patarėjais, taip pat amerikiečių ambasadoriumi Lietuvoje, J. Bidenas priėjo pabendrauti su susirinkusiais stebėti jo atvykimą.
Kartu su prezidentu J. Bidenu į Vilnių atvyko ir JAV valstybės sekretorius Anthony Blinkenas.
Į Lietuvą J. Bidenas atvyko dėl NATO viršūnių susitikimo, taip pat numatytas dvišalis jo susitikimas su prezidentu Gitanu Nausėda bei vieša kalba Vilniaus universitete.
Pirmasis prezidentų susitikimas – pasisveikinimas numatomas J. Bidenui nusileidus Vilniaus oro uoste. JAV prezidentas Joe Bidenas ir Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. ELTA / Žygimantas Gedvila
Antradienį rengiama oficiali JAV prezidento pasveikinimo ceremonija Prezidentūros kieme. Planuojama, kad J. Bidenas taip pat pasirašys Prezidentūros svečių knygoje.
Vėliau Lietuvos ir JAV vadovai dvišaliame susitikime aptars paramą Ukrainai, NATO rytinio flango stiprinimo priemones, atsaką į Baltarusijos remiamą Rusijos karinę agresiją prieš Ukrainą.
Trečiadienį J. Bidenas dalyvaus specialiame renginyje Vilniaus universiteto (VU) Didžiajame kieme, kurio metu kreipsis į Lietuvos žmones.
Į Vilnių J. Bidenas atvyko iš Londono, kur pirmadienį susitiko su Anglijos premjeru Rishiu Sunaku.
J. Bidenas – antrasis Lietuvoje apsilankęs JAV prezidentas
JAV prezidento lėktuvas. ELTA nuotrauka / Žygimantas Gedvila
J. Bidenas yra antrasis į Lietuvą atvykęs JAV prezidentas. Pirmasis čia 2002-ųjų lapkritį, Lietuvai dar laukiant narystės NATO, Vilniuje lankėsi respublikonas George’as W. Bushas. JAV ir Lietuvos vėliavos. ELTA nuotrauka / Žygimantas Gedvila
Tąkart Lietuvoje jis susitiko su prezidentu Valdu Adamkumi. G. W. Bushas taip pat sakė istorine tapusią kalbą, kuria pabrėžė, kad nuo šiol Lietuvos priešas „bus ir JAV priešu“.
„Jūs įsiliejate į stiprią NATO šeimą, gynybos aljansą, kuris pasiryžęs ginti savo nares. Ir bet kas, kas pasirinktų Lietuvą savo priešu, taptų ir JAV priešu“, – Vilniuje kalbėjo galingiausios valstybės tuo metinis vadovas G. Bushas.
Su G. W. Bushu Lietuvoje tąkart lankėsi ir jo žmona Laura Bush.
Vilniaus NATO viršūnių susitikimas – jau rytoj. Itin neramu. Neramu ne tiek dėl galimų provokacijų Baltarusijos – Lietuvos pasienyje ar iš Kaliningrado srities atskriesiančios raketos, pajėgiančios nuo žemės paviršiaus nušluoti trečdalį Lietuvos.
Karinio pobūdžio provokacijų derėtų kaip tik mažiausiai baimintis. Kam Kremliui rengti kovinius išpuolius, jei NATO viršūnių susitikimo metu Vilniuje ponas Vladimiras Putinas gaus tai, ko jam verkiant reikia? Nors Ukraina šiandien vienintelė šalis, kuri tikrai verta narystės Aljanse, jai, regis, nepasakys nieko konkretaus, kaip ir kada Vakarai priims į savo karines gretas. Dar pikčiau kalbant, Ukrainą ruošiamasi ciniškai išduoti. Ji jau buvo parduota 2008-aisiais NATO viršūnių susitikimo Bukarešte metu, kuomet išgirdo pareiškimą „nepriimsime, jūs dar nepasiruošę“. Ji buvo paaukota, kai jai draudė ginti okupuojamą Krymą 2014-aisiais, kai 2015-aisiais ją prievartavo pasirašyti neva ukrainiečiams naudingus Minsko susitarimus. Jei pagrindiniai 2008-ųjų, 2014-ųjų, 2015-ųjų išdavysčių kaltininkai – Angela Merkel, Barakas Obama, tai 2023-ųjų liepos mėnesio išdavystė – Joe Bideno projektas.
J. Bidenas ir V. Putinas. EPA-ELTA nuotr.
Kuo remiantis taip sakau? Liepos 10-ąją, NATO Viršūnių Susitikimo išvakarėse, dpa – ELTA paskelbė štai tokio pobūdžio informaciją: „Jungtinės Valstijos, pasak prezidento Joe Bideno, yra pasirengusios pasibaigus karui pasiūlyti Ukrainai panašias saugumo garantijas, kokias taiko Izraeliui. Jis turėjo omenyje laikotarpį nuo karo pabaigos iki galimos šalies narystės NATO. Prisijungimo prie Vakarų gynybinio aljanso procesas užtrunka, sakė J. Bidenas interviu stočiai CNN, kuris visas buvo parodytas sekmadienį. Tarpiniu laikotarpiu JAV esą galėtų skirti Ukrainai reikalingų ginklų ir pajėgumų, kad ji galėtų gintis. Tačiau J. Bienas pabrėžė, kad tai būtų įmanoma tik paliaubų ar taikos susitarimo atveju.“
Štai ir išlindo yla iš maišo. Demokratų partijos atstovas J. Bidenas atvirai prabilo apie būtinybę organizuoti Rusijos – Ukrainos taikos derybas. Beje, prie derybų stalo Ukraina prievartaujama sėstis Rusijai naudingomis sąlygomis. J. Bideno kontroliuojami Baltieji Rūmai niekad niekur nepareikalavo, esą V. Putinas iki pirmojo taikos derybų posėdžio privalo išvesti savo kariuomenę iš visų okupuotų teritorijų, kadangi kitaip derybos – neįmanomos.
Oficialusis Vašingtonas atvirai prievartauja oficialiųjų Kijevą derėtis su V. Putinu būtent Kremliui palankiomis sąlygomis. Šantažo priemonė – iš Amerikos ir jos sąjungininkų ukrainiečiai daugiau nebegaus ginklų. Amerikiečiai beveik be užuolankų tvirtina: jei ir toliau narsūs ukrainiečių kariai priešinsis Rusijai, tuomet bus prarasta visa Ukraina, nes Ukrainos kariuomenei, kai JAV užsuks visus kranelius, tuoj trūks šaudmenų, artilerijos pabūklų, tankų.
Ukrainos prezidentas Volodymiras Zelenskis pakliuvo keblion situacijon. Galima manyti: ne mūsų reikalas. Mūsų šiuo metu nemuša, tai ir džiaukimės. Tačiau išduodant Ukrainą juk išduodami ir Vakarai, kurie neva labiau nei sotų gyvenimą myli demokratiją, padorumą, sąžiningumą. Jei skeptiškai į J. Bideną žvelgiantys apžvalgininkai, pavyzdžiui, Andrėjus Ilarionovas, Konstantinas Borovojus, Gary Tabachas, iki užkimimo pastaruosius kelerius metus įrodinėjo, jog tarp J. Bideno ir V. Putino – slapti susitarimai dėl Ukrainos, dabar ši liūdna tiesa – tarsi ant delno.
Tiesa, youtube.com erdvėse esu aptikęs ukrainiečių politologų tvirtinimų, jog Vakarai neprivalo padėti Ukrainai nė viena grivina. Todėl įvykęs pats didžiausias stebuklas, kad Ukraina praėjusiais ir šiais metais iš JAV ir Europos sulaukė tiek daug pagalbos!
Youtube.com erdvėje savo kanalą turi ir dažnai Ukrainos temomis kalbantis buvęs KGB karininkas Jurijus Švecas. Jis savo komentaruose dažnai skleidžia mintį, esą J. Bidenas nuoširdžiai norėtų padėti Ukrainai. Tačiau ši šalis tokia klaikiai korumpuota, Ukrainoje knibžda tiek daug Rusijos slaptųjų tarnybų agentų, o V. Zelenskis nė piršto nejudino, kad šalintų negeroves, todėl JAV vadovas tiesiog negali rimčiau padėti ukrainiečiams ginant savo laisvę. 1994-ųjų Budapešto memorandumą, kuomet JAV prezidentas Bilas Klintonas ir Didžiosios Britanijos premjeras Džonas Meidžoras drauge su Rusijos vadovu Borisu Jelcinu įsipareigojo saugoti Ukrainos laisvę, nepriklausomybę ir teritorinį vientisumą mainais į iš Ukrainos išgabenamus atominius ginklus, ponas J. Švecas, žinoma, įvardina esant beverte deklaracija, neverta aptarimų.
Trys padėkos. Slaptai.lt nuotr.
Net jei nebūtų Budapešto memorandumo, visus pastaruosius metus maniau, jog Vakarai, kad ir klupdami, klysdami, nuoširdžiai padeda užpultoms, skriaudžiamoms valstybėms. Esą pareiškimai, jog Žemėje tegul bus kuo daugiau sąžiningumo, teisingumo, taikos, – ne tušti žodžiai. Tai – neva šventa Vakarų pareiga. Kad esu ne sykį savo rašiniuose gyręs NATO, byloja šių eilučių autoriui įteikti Lietuvos kariuomenės Padėkos raštai. Šiandien matau, jog NATO, atsisakęs priimti į savo gretas Gruziją (Sakartvelas) ir Ukrainą, jas sąmoningai atidavė į iki pat alkūnių kruvinas Rusijos rankas. JAV kažkodėl rūpi Kuveitas, Afganistano, Irako, Pietų Korėjos, Taivano likimai, o į Sakartvelą ir Ukrainą – nusispjauti. Klausiate – kodėl? Nes Sakartvelo ir Ukrainos ateitis rūpi … diktatoriui, autokratui, tarptautiniam nusikaltėliui V. Putinui. Vašingtonas akivaizdžiai nenori tramdyti Maskvos. Dabar net nesvarbu, kodėl kaip vyras su vyru vengia šnekėtis su Maskva – dėl baimių ar dėl slaptų susitarimų dalijantis įtakos zonas. Svarbiausia tai, kad savo elgesiu J. Bidenas … padeda V. Putinui. J. Bidenas siunčia žinutę sienas su Rusija turinčioms valstybėms: jei Rusija jus puls, mes jus išduosime, parduosime, paliksime be pagalbos. Todėl būkite nuolankūs, klusnūs, kai Kremlius ko nors paprašys, juolab – pareikalaus. Šiandien taip suprantu J. Bideno „taikos planus“.
Namikas Alijevas. profesorius, teisės mokslų daktaras, nepaprastasis ir įgaliotasis Azerbaidžano ambasadorius
Tad Vakarai daro viską atvirkščiai, nei turėtų daryti. Puikus pavyzdys – Ekonomikos ir taikos instituto (IEP) išspausdintas 2023 metų Pasaulinis taikos indeksas (GPI), kuris dažniau vadinamas „taikingumo indeksu“. Į šį dokumentą mano dėmesį atkreipė Namikas Alijevas – Azerbaidžano diplomatas, teisės mokslų daktaras, profesorius, Ypatingasis ir įgaliotasis ambasadorius. Jis nustebęs dėl reitingo sudarytojų šališkumo. Savo publikacijoje „Labai netaikingas taikingumo indeksas“ (išspausdinta portale slaptai.lt) jis teiravosi, kas buvo suinteresuotas 157 ir 158 vietas padalinti Ukrainai ir Rusijai? Tikrai – kaip jokios kaimyninės šalies neužpuolusi Ukraina gali būti maždaug tokia pat taikinga kaip ir Čečėniją, Moldovą, Sakartvelą, Ukrainą, Siriją teriojanti, Baltarusiją pavergusi be šūvio, Kazachstaną šantažuojanti Rusija?!
Šuša. Kalnų Karabachas. Štai kas liko po armėnų valdymo iš Chano rūmų – griuvėsiai
Bet fantastiškiausia, pasak Azerbaidžano politiko N. Alijevo, kad tame „taikingumo indekse“ ir Armėnija užima žymiai garbingesnę 66-tą vietą, nei Azerbaidžanas. Azerbaidžanas – tik 95-oje eilutėje! Tikrai keista – beveik tris dešimtmečius Armėnija laikė savo rankose okupuotą azerbaidžanietiškąjį Karabachą, iš savo gimtųjų namų išvijo beveik milijoną azerbaidžaniečių, nuo žemės paviršiaus 1992-ųjų pavasarį nušlavė azerbaidžanietišką miestą Hodžaly, Karabache ir gretimuose septyniuose rajonuose sugriovė daugelį azerbaidanietiškų istorijos, kultūros, religijos paminklų, bet ji vis tiek – taikingesnė nei Azerbaidžanas? Dar visai neseniai, vos prieš kelis dešimtmečius, armėnų teroristinės organizacijos ASALA, Gnčak, Dašnakcutiun žudė turkų ir azerbaidžaniečių diplomatus Europos ir JAV sostinėse, bet Armėnija vis tiek – draugiškesnė, taikingesnė, padoresnė už Azerbaidžaną? Visi šie tendencingumai tik todėl, kad Azerbaidžanas, nesulaukęs Vakarų pagalbos, 2020-aisiais sėkmingai per 44 dienas jėga iš Armėnijos vergijos išvadavo didžiąją Karabacho dalį?
Man regis, Vakarai galutinai susipainiojo savo vertybėse. Vis dažniau prie kryžiaus jie kala ne agresorių, o auką. Vakarai tarsi perša visiems nuomonę, jog neteisėtai puldinėti kaimynines šalis – leistina, o štai ginklu gintis aukoms – draudžiama. Šiandien šią žinią mums siunčia JAV prezidentas demokratas J. Bidenas. Jis tarsi akcentuoja – priešintis Rusijos interesams beprasmiška ir beviltiška. Kremlius vis tiek švęs pergalę.
Joe Bidenas tampa JAV gėda. Vėl suklupo. Lietuvos ryto televizija. Laida Reporteris
Vašingtonas, liepos 9 d. (dpa-ELTA). Jungtinės Valstijos, pasak prezidento Joe Bideno, yra pasirengusios pasibaigus karui pasiūlyti Ukrainai panašias saugumo garantijas, kokias taiko Izraeliui. Jis turėjo omenyje laikotarpį nuo karo pabaigos iki galimos šalies narystės NATO.
Prisijungimo prie Vakarų gynybinio aljanso procesas užtrunka, sakė J. Bidenas interviu stočiai CNN, kuris visas buvo parodytas sekmadienį. Tarpiniu laikotarpiu JAV esą galėtų skirti Ukrainai reikalingų ginklų ir pajėgumų, kad ji galėtų gintis. Tačiau J. Bienas pabrėžė, kad tai būtų įmanoma tik paliaubų ar taikos susitarimo atveju.
JAV kasmet remia Izraelį 3,8 mlrd. JAV dolerių – reikšminga dalis šios sumos tenka gynybai nuo raketų ir karinėms technologijoms. Remiantis naujausia JAV Kongreso mokslinės tarnybos ataskaita, nuo Antrojo pasaulinio karo laikų jokia kita pasaulio valstybė nėra gavusi didesnės JAV paramos.
Joe Bideno kritimai
2022 m. kovą Kongresas patvirtino papildomą milijardinį finansavimą Izraelio priešraketinei gynybos sistemai „Iron Dome“, prie kurios kūrimo JAV prisidėjo ir kuri naudojama nuo 2011 m. Ši sistema, be kita ko, dar ore sunaikina trumpojo nuotolio raketas.
JAV jau dabar teikia Ukrainai didelę paramą. Nuo karo pradžios šaliai skirta ar pažadėta karinės paramos už daugiau kaip 40 mlrd. dolerių.
Rusijos užpulta Ukraina norėtų kitą savaitę Vilniuje vyksiančiame NATO viršūnių susitikime būti pakviesta į Aljansą. Tačiau to nesitikima. J. Bidenas nemano, kad Ukraina jau pasirengusi narystei – be kita ko, dėl besitęsiančio karo.
Prezidentas Joe Bidenas. EPA – ELTA foto
Vašingtonas, liepos 8 d. (dpa-ELTA). Jungtinės Valstijos sunaikino paskutines savo cheminio ginklo atsargas. Tai penktadienį paskelbė prezidentas Joe Bidenas. „Didžiuojuosi, galėdamas jums pranešti, kad Jungtinės Valstijos saugiai sunaikino paskutines šios amunicijos atsargas – tai dar vienu žingsniu priartino mus prie pasaulio be cheminių ginklų siaubo“, – pažymėjo prezidentas.
193 pasaulio šalys, pasirašiusios konvenciją dėl cheminio ginklo draudimo, 1997-aisiais įsipareigojo sunaikinti visas savo cheminio ginklo atsargas bei nenaudoti cheminio ginklo. Hagoje įsikūrusi cheminio ginklo draudimo organizacija (OPCW) kontroliuoja, kaip konvencija įgyvendinama. Nuo 1997 m. sunaikinta daugiau kaip 70 000 tonų tokio mirtino ginklo, kaip ipritas ar zarinas. Jungtinėse Valstijose pastaruoju metu dar buvo laikomos 127 tonos cheminio ginklo.
Kai kurios iš labiausiai šokiruojančių atakų prieš žmones istorijoje buvo įvykdyta panaudojant cheminį ginklą. Cheminės kovinės medžiagos pirmą kartą buvo panaudotos per Pirmąjį pasaulinį karą. Iki karo pabaigos šio ginklo aukomis tapo apie 100 000 žmonių. Per praėjusius dešimt metų Sirijos vyriausybiniai daliniai pilietiniame kare keliskart naudojo uždraustas kovines medžiagas. Per ataką 2018 m. Dumos mieste žuvo daugiau kaip 40 žmonių.
Prezidentas. Užrašas. EPA – ELTA nuotr.
Tarp žinomiausių cheminių ginklų yra chloro dujos, ipritas ir zarinas. Įkvėpus aštraus kvapo chloro dujų, pažeidžiami kvėpavimo takai ir plaučiai. Didelė jų koncentracija sukelia kvėpavimo sutrikimus ir galiausiai kankinančią mirtį.
Ipritas žaloja gleivinę, akis ir kvėpavimo takus. Galimi ir neurologiniai sutrikimai. Zarinas yra tarp nuodingiausių nervus paralyžiuojančių dujų. Jis per kelias minutes gali paralyžiuoti kvėpavimą ir sukelti mirtį.
Gegužės pabaigos duomenimis, 193 konvenciją pasirašiusiose šalyse jau sunaikinta 99 proc. visų cheminių ginklų.
Jake Sullivanas. Patarėjas nacionalinio saugumo klausimais. EPA – ELTA foto
Vašingtonas, liepos 8 d. (dpa-ELTA). JAV vyriausybė perduos Ukrainai kasetinės amunicijos, kad šalis galėtų gintis nuo Rusijos agresijos. Tai buvo sunkus sprendimas, tačiau prezidentas Joe Bidenas nusprendė žengti šį žingsnį, penktadienį Baltuosiuose rūmuose pareiškė J. Bideno patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake‘as Sullivanas.
Jis gynė sprendimą. „Mes suprantame, jog kasetiniai šaudmenys kelia riziką, kad dėl nesprogusios amunicijos gali nukentėti civiliai gyventojai. Dėl to atidėliojome sprendimą tiek, kiek galėjome“, – sakė J. Sullivanas.
Ukraina kasetinę amuniciją savo šalyje naudos gynybai, pabrėžė jis. Kasetinius sprogmenis Ukrainoje naudoja ir Rusija. Pasak J. Sullivano, J. Bidenas dėl šio žingsnio konsultavosi su sąjungininkais. „Šiame konflikto etape jokiu metu nepaliksime Ukrainos be apsaugos. Taškas“, – kalbėjo patarėjas.
Ukraina jau seniai reikalauja kasetinės amunicijos. Kasetine amunicija vadinami sprogmenys, kurie detonuoja ore virš taikinio ir paskleidžia daug nedidelių bombelių. Kastinė amunicija prieštaringai vertinama pirmiausiai dėl to, kad daugelis šių bombelių iš karto nesprogsta ir dar ilgai po numetimo gali žudyti ar žaloti žmones ir todėl kelia ypatingą pavojų civiliams gyventojams.
JAV laikomos svarbiausia Ukrainos sąjungininke gynybinėje kovoje su Rusijos invazija. Pentagono duomenimis, JAV nuo karo pradžios 2022 m. vasarį Ukrainai skyrė ar pažadėjo karinės paramos už daugiau kaip 40 mlrd. dolerių.
