Piketas prie Baltųjų rūmų. 2023.01.01. Susirinkusieji reikalauja, kad Joe Bidenas duotų Ukrainai kur kas daugiau ginklų nei iki šiol.
Sausio 1 dieną 13 valandą vietos laiku prie Baltųjų rūmų Vašingtone buvo surengtas piketas. Susirinkusieji prie Baltųjų rūmų reikalavo, kad JAV prezidentas Joe Bidenas duotų Ukrainai kur kas daugiau rimtų, įskaitant puolamuosius, ginklų, nei iki šiol.
Piketuotojai taip pat reikalavo, kad Joe Bidenas nedelsiant imtų siųsti Ukrainai puolamųjų ginklų pasinaudodamas specialiuoju Lend lease įstatymu, kurį pats asmeniškai pasirašė praėjusių metų gegužės 9-ąją. Dabar, remiantis šiuo įstatymu, narsūs, sumanūs ukrainiečių kariai dar negavo nė vieno šovinio, nė vienos granatos. Todėl susirinkusieji teiravosi, kodėl Joe Bideno administracija sabotuoja lend lizą?
Piketuotojai prie Baltųjų rūmų reikalauja, kad Joe Bideno adminstracija duotų Kijevui visko, ko reikia ukrainiečių kariams.
Susirinkusieji skandavo, esą Rusijos praėjusių metų vasario 24-ąją pradėtą karą galima greitai užbaigti, jei tik Ukrainos ginkluotosios pajėgos turėtų tiek artilerijos įrenginių, tankų, šarvuočių, lėktuvų, sviedinių, kiek jiems reikia. Bet Vašingtonas kažkodėl remia Kijevą ginklais tik minimaliai. Ką byloja toks Joe Bideno tūpčiojimas? Kodėl Joe Bidenas ignoruoja Ukrainos vadų prašymus?
Susirinkusieji tvirtino, kad akcijas, kurių metų bus kritikuojama Ukainą per silpnai ginklais remianti Baltųjų rūmų administracija, jie rengs nuolat. Neabejingi Ukrainos likimui žmonės raginami į panašaus pobūdžio piketus burtis ne tik Vašingtone, bet ir kituose pasaulio miestuose – prie JAV ambasadų ir konsulatų.
Slaptai.lt prierašas. Mus domina, kur ir kaip apie šią akciją buvo rašyta Lietuvos spaudoje, rodyta Lietuvos televizijose, komentuota Lietuvos radijo laidose? Ar vis tik oficialusis Vilnius mano, jog Ukraina iš Amerikos gauna visko, ko jai šiandien verkiant reikia?
Štai ir atėjo krizė
Vašingtonas, sausio 4 d. (AFP-ELTA). Naujuosius respublikonų vadovaujamus JAV Atstovų Rūmus trečiadienį antrą dieną iš eilės apėmusi krizė, nes per naują balsavimo turą nepavyko išsiaiškinti nugalėtojo kovoje dėl pirmininko posto.
Žemieji Kongreso rūmai antradienį baigė darbą tuo, kad konservatorių griežtosios linijos šalininkai trijuose žeminančiuose balsavimuose užblokavo favorito Kevino McCarthy kandidatūrą.
Respublikoną iš Kalifornijos trečiadienį ketvirtą kartą nugalėjo nedidelė, bet išdrąsėjusi maždaug 20 dešiniųjų frakcija, kuri įėjo į istoriją pirmą kartą per šimtmetį privertusi surengti daugiau nei vieną balsavimą.
Dėl šios nesėkmės parlamentas negalėjo prisaikdinti narių, užimti svarbių vietų komitetuose, priimti teisės aktų priėmimo taisyklių ir neturėjo jokio plano, kaip išeiti iš paralyžiaus.
Prezidentas Joe Bidenas respublikonų kovą pavadino „gėdinga“ ir sakė žurnalistams, kad „visas pasaulis“ tai stebi.
Volodymiras Zelenskis ir Joe Bidenas. Ukrainos ir JAV prezidentų susitikimas. EPA – ELTA foto
Kyjivas, gruodžio 22 d. (dpa-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis neslepia džiaugsmo savo vizito Vašingtone ir pokalbių su JAV prezidentu Joe Bidenu rezultatais. „Grįžtu iš Vašingtono su gerais rezultatais“, – sakė jis ketvirtadienį savo kasdieniniame vaizdo kreipimesi, kuris dėl kelionės buvo trumpas ir parodytas anksčiau nei įprastai.
V. Zelenskis teigė grįžtąs su tuo, „kas tikrai padeda“. JAV ketina perduoti Ukrainai oro gynybos sistemą „Patriot“, kuri yra naujo 1,85 mlrd. dolerių (1,74 mlrd. eurų) pagalbos paketo dalis. Šaliai taip pat pažadėta naujos amunicijos.
„Patriot“ oro gynybos ginklais dabar vienodai galės būti apsaugota valstybė ir žmonės, pabrėžė V. Zelenskis. Apie kitus Vašingtone pasiektus susitarimus jis ketina paskelbti vėliau.
„Aš dėkoju prezidentui J. Bidenui už jo pagalbą, už jo tarptautinę lyderystę ir už jo ryžtą laimėti“, – kalbėjo V. Zelenskis. Jis padėkojo ir JAV Kongresui, „abiem rūmams, abiem partijoms, visiems tiems, kurie remia Ukrainą, visiems tiems, kurie lygiai tai pat trokšta pergalės, kaip mes visi“. Ukraina nugalės, pabrėžė prezidentas.
Zelenskis Volodymyras ir Bidenas Joe. EPA – ELTA foto
Vašingtonas, gruodžio 22 d. (dpa-AFP-ELTA). JAV prezidentas Joe Bidenas su vizitu į Vašingtoną atvykusiam Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui pažadėjo ilgalaikę savo šalies paramą. „Jūs niekada nebūsite vieni“, – sakė J. Bidenas trečiadienį bendroje su V. Zelenskiu spaudos konferencijoje Baltuosiuose rūmuose Vašingtone. – Remsime jus tol, kol reikės“.
J. Bidenas pabrėžė, kad Ukrainos kova su rusų agresoriumi yra „kažko daug didesnio dalis“. „Amerikos žmonės žino, kad pasaulis neabejotinai susidurtų su dar blogesniais padariniais, jei mes pasyviai žiūrėtume į tokius įžūlius išpuolius prieš laisvę ir demokratiją bei pagrindinius suverenumo ir teritorinio vientisumo principus“, – sakė J. Bidenas.
Jis pabrėžė, kad Vakarų parama Ukrainai nemažėja. „Nematau pagrindo manyti, kad parama mažės“, – pabrėžė JAV prezidentas. Jis teigė dar niekada nematęs NATO ir ES tokių vieningų. „Ir nematau ženklų, kad tai keistųsi. Visi žinome, kas pastatyta ant kortos – suverenumo idėja, JT chartija“, – sakė J. Bidenas.
Jis apkaltino Rusiją kare prieš Ukrainą naudojant „žiemą kaip ginklą“. Maskva šalčiausiu ir tamsiausiu metų laiku tikslingai puola Ukrainos infrastruktūrą, sakė J. Bidenas. Rusija verčia žmones Ukrainoje badauti ir šalti. „Tai tik naujausias siaubingų žiaurumų, kuriuos Rusijos ginkluotosios pajėgos vykdo prieš nekaltus civilius, vaikus ir jų šeimas, pavyzdys“, – kalbėjo J. Bidenas.
V. Zelenskis spaudos konferencijoje padėkojo JAV už „Patriot“ oro gynybos sistemą. Tai „reikšmingai“ sustiprins Ukrainos gynybinius pajėgumus, sakė jis. Kartu V. Zelenskis šypsodamasis pridūrė, kad norėtų dar daugiau tokių „Patriot“. Jis sakė savo vizitą Vašingtone laikąs „istoriniu“, nes JAV ir Ukraina dabar tapo tikromis partnerėmis ir sąjungininkėmis“.
J. Bidenas atmetė Rusijos kaltinimus, kad „Patriot“ sistemų perdavimas reikš karo eskalaciją. „Tai gynybinė ginkluotės sistema, – teigė jis. – Tai ne eskalavimas, o gynyba“.
V. Zelenskis trečiadienį atvyko į Vašingtoną. Tai buvo pirmoji jo kelionė į užsienį nuo Rusijos invazijos pradžios prieš dešimt mėnesių. JAV vyriausybė trečiadienį pažadėjo Ukrainą naują 1,85 mlrd. dolerių paramą.
Donaldas Trumpas. EPA-ELTA nuotr.
Vašingtonas, gruodžio 19 d. (AFP-ELTA). Buvusio prezidento Donaldo Trumpo atsisakymas nedelsiant įsikišti, kad būtų sustabdytas praėjusių metų JAV Kapitolijaus šturmas, daro jį „netinkamą eiti bet kokias pareigas“, pirmadienį pareiškė išpuolį tiriančios Atstovų Rūmų komisijos pirmininko pavaduotoja.
„Joks žmogus, kuris tokiu metu taip pasielgtų, niekada daugiau negalėtų eiti jokių vadovaujančių pareigų mūsų šalyje“, – sakė Atstovų rūmų narė respublikonė Liz Cheney.
„Jis netinkamas eiti bet kokias pareigas“, – sakė ji paskutiniame Atstovų Rūmų komiteto, tiriančio 2021 metų sausio 6 dienos riaušes JAV Kapitolijuje, posėdyje.
Įstatymų leidėjai, tiriantys kruviną išpuolį Kapitolijuje, pirmadienį surengė paskutinį viešą posėdį, kuris, kaip tikimasi, baigsis balsavimu, ar rekomenduoti pateikti baudžiamuosius kaltinimus D. Trumpui.
Šiuo sprendimu bus užbaigtas 18 mėnesių trukęs Atstovų Rūmų specialiojo komiteto tyrimas, kurio metu buvo apklausta daugiau kaip 1 000 liudytojų ir surengti vieši klausymai.
Mažiausiai penki žmonės žuvo po to, kai D. Trumpo melagingų pareiškimų apie pavogtus rinkimus sukurstyta minia, kuriai pralaimėjęs prezidentas nurodė žygiuoti į Kongresą, nusiaubė JAV demokratijos būstinę ir nesėkmingai bandė užkirsti kelią valdžios perdavimui prezidentui Joe Bidenui.
Per pastaruosius keletą mėnesių peržiūrėjau dar kelias dešimtis išsamių video interviu, kaip, kur ir kodėl krypsta Ukrainos gynyba. Tarp tų, su kurių nuomone susipažinau, – Markas Feiginas, Aleksejus Arestovičius, Michailas Podoliakas, Julija Latynina, Gary Tabachas, Andrėjus Ilarionovas, Jurijus Švecas, Andrėjus Piontkovskis, Sergejus Aleksašenko, Dmitrijus Gordonas, Olegas Ždanovas, Borisas Pinkus, Jurijus Felštinskis…
Beje, JAV gyvenančio istoriko J.Felštinskio pastabų klausiausi vos prieš savaitę Vilniuje, kai Lietuvos Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje jį, pristatantį į lietuvių kalbą išverstą knygą „Trečiasis pasaulinis karas“, kamantinėjo žurnalistas Vidmantas Valiušaitis.
Žodžiu, sugaišau dešimtis valandų, youtube.com erdvėje klausydamasis komentarų ginkluotės tiekimo Ukrainai tema. Atvirai kalbant, nesigailiu tiek daug dėmesio skyręs šiai problemai. Ji – labai svarbi. Greičiausiai – pati svarbiausia. Tik nuo ginklų gausos ir modernumo priklauso, ar Kremlius bus pažabotas (drąsos, profesionalumo, ištvermės, Tėvynės meilės ukrainiečių kariai turi užtektinai).
Todėl dar sykį brėžiu savąsias išvadas, ar tikrai Vakarai užtektinai gabena į Ukrainą sunkiosios, puolamosios ginkluotės?
Andrejus Ilarionovas – ukrainietiškoje laidoje Ukraina 24
Ir vėl priverstas būti pesimistu. Išvados – liūdnos. Įtikinamesnės, svaresnės šių eilučių autoriui pasirodė nuomonės tų, kurie įsitikinę, jog Vakarai atseikėja Kijevui tik tiek, jog šis nežlugtų. O sunkiosios puolamosios ginkluotės, kuri leistų Ukrainai pereiti į rimtą kontrpuolimą ir per keletą mėnesių išvyti okupantus iš visų savo žemių, įskaitant Krymą, – vis dar tabu. Pavyzdžiui, Prancūzija, Vokietija elgiasi skūpiai todėl, kad jų karinių miestelių angarai pustuščiai, mat ankstesnės Berlyno ir Paryžiaus valdžios nusikalstamai nesirūpino savo saugumu. O štai JAV prezidento Joe Bideno administracija net nepajustų, jei Ukrainai duotų tiek, kiek reikia, nes Amerikos garažuose, angaruose, dykumose po tentais – užtektinai puolamųjų ginklų. Perduoti Ukrainai ne 40, bet 400 vienetų Himars – vieni juokai. Nes Amerika jų turi tūkstančius. Taip pat ir atidavusi ukrainiečiams 400 moderniausių tankų Amerikos kariuomenė nepajustų nuostolių (tai – G. Tabacho pastabos). Deja, šiandieninė JAV prezidento administracija neskuba. Kodėl?
Vienoje iš paskutiniųjų oficialaus Ukrainos atstovo A. Arestovičiaus komentare nuskambėjo štai toks palyginimas: ukrainiečiams kol kas tiekiami artilerijos įrenginiai, iš kurių paleisti sviediniai teskrieja apie 100 kilometrų, kai iš Rusijos ginklų paleistos raketos lekia apie 2 tūkst. kilometrų. Žodžiu, Ukrainai tiekiami vakarietiški sviediniai, kurie net dvidešimt kartų silpnesni už rusiškus pajėgumus! Leiskite ironiškai pasiteirauti, kaip ukrainiečiai laimės karą, jei skirtumai – tokie drastiški?
Todėl šių eilučių autoriui neapsiverčia liežuvis ištarti: „oficialusis Vašingtonas rimtai padeda Ukrainai“. Greičiau norėtųsi pasakyti: „J. Bideno administracija tyčiojasi iš Ukrainos“.
Garry Tabax
Bet taip viešai kritikuoti J. Bideno – nepatartina. Dar senukas supyks, ir Ukraina nebesulauks jokios pagalbos. Juk gegužės 9-ąją pasirašytą įstatymą dėl lendlizo Baltųjų rūmų šeimininkas įžūliai numuilino. Lendlizu, kuris suteikia prezidentui teisę Ukrainai skubiai teikti pačios naujausios ir galingiausios ginkluotės be apribojimų (A. Ilarionovo pastaba), senolis J. Bidenas dar nė sykio nepasinaudojo. Šiuo kanalu Ukrainai neperduota ginklų nė už vieną dolerį (A. Ilarionovo tvuirtinimas).
Tad kodėl Vašingtonas pastaruosius keletą mėnesių apgaudinėjo tarptautinę bendruomenę, esą ginklai tuoj tuoj ims plaukti į Ukrainą taip sparčiai, kad ukrainiečių kariai bus priversti sušukti: „ačiū, jau užtenka, jau visko turime, ko reikia pergalei“?
Esama kelių versijų. Viena iš jų – Joe Bidenas asmeniškai nekenčia Ukrainos, kurioje, regis, ne itin sėkmingai verslą kūrė jo sūnus. Kokia antroji? Šiandieninis Vašingtonas nenori Rusijos pralaimėjimo, nes, žlugus Kremliui, subyrėtų visa iki šiol konstruota tarptautinių santykių politika: senuosius žaidėjus pakeistų naujieji. Tiksliau tariant, įpratęs derėtis su Maskva nuo šiol Vašingtonas, o taip pat – Paryžius bei Berlynas, būtų priversti derinti savo pozicijas su Ukraina, kurios iki 2022-ųjų karo nelaikė rimta valstybe.
Trečioji versija štai tokia: J. Bidenas paniškai bijo, jog, įstumtas į kampą, Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas panaudos atominį ginklą. Todėl ir trypčioja vietoje, baimindamasis Trečiojo pasaulinio atominio karo.
Jurij Felštinskij. Slaptai.lt foto
Man regis, trečioji versija – pati įtikinamiausia ir pavojingiausia. Jei sukriošusį Leonidą Brežnevą primenantis J.Bidenas baiminasi Kremliaus atominio šantažo, vadinasi, Baltijos šalys … nėra saugios. J.Bideno teatrališki pareiškimai, esą JAV gins kiekvieną NATO centimetrą, – nieko neverti. Užteks sumaniusiam Lietuvą, Latviją ir Estiją okupuoti V. Putinui (ar jį pakeisiančiam žmogui) viešai pagrūmoti masinio naikinimo ginklais, ir J.Bidenas bei jo bendraminčiai nusileis Kremliui. Negi dėl trijų mažyčių valstybėlių prie Baltijos jūros amerikiečiai velsis į atominį karą su didžiąja Rusija?
Kokia tuomet išeitis? Vienintelė išeitis – liaukimės bijoję V.Putino šantažų. Jei norime taikos, ramybės, teisingumo, gerbūvio, privalu sutriuškinti Rusijos kariauną be skrupulų. Jei elgsimės drąsiai, ryžtingai, žiauriai, V. Putinas pabūgs. Jei trypčiosime vietoj ar net trauksimės atgalios, V. Putinas dar labiau įžūlės. Štai vienintelis tikras kelias, vienintelis rimtas receptas. Rusijai jau užtektinai paaukota. V.Putino apetitas tik auga. Jei jis dabar nebus įtikinamai sustabdytas, ilgainiui Kremlius pareikalaus ne tik Lenkijos, ne tik Baltijos šalių, bet galbūt ir Aliaskos. Ką tada darys J.Bidenas?
Tiesa, Prancūzija, Vokietija, JAV vis dažniau ir garsiau apgailestauja, jog anksčiau nepastebėjo, koks pavojingas, klastingas ir žiaurius V.Putinas. Net prisipažįsta, kokia teisi buvo Lietuva, senų seniausiai perspėjusi Pasaulį apie Rusijos keliamus pavojus. Tik aš kažkodėl netikiu Vakarų nuoširdžia atgaila (patikėsiu tik tuomet, kai bent jau viešai bus pasmerkta Angela Merkel ir jos visi satelitai Paryžiuje). Mat kalbos per daug dažnai skirdavosi nuo konkrečių darbų. Toji vokiečių brigada, kuri jau dislokuota ar dar tik bus dislokuota Lietuvoje, – labai gerai. Bet ar jos vadovybė, Rusijos kariaunai priartėjus prie Lietuvos, nesulauks Berlyno įsakymo kuo skubiau bėgt namo, nes išsigimėlis V. Putinas pagrūmojo atominiu piršteliu?
Net į amerikiečių karius žiūriu rezervuotai, kol JAV prezidentauja J.Bidenas, 2022-ųjų vasario mėnesį kvietęs Ukrainos prezidentą Volodymirą Zelenskį su šeima sprukt į Ameriką – palikti Ukrainą likimo valiai.
Joe Bidenui sukako 80 metų. EPA – ELTA foto
Jūs klausiate, kokiais kariais tuomet pasitikiu? Kur kas ramiau jausčiausi, jei Lietuvoje būtų dislokuoti … ukrainiečių kariai. Taip, būtent taip – šiandien pasitikiu tik ukrainiečių kariais. Jie drąsiai, ištikimai, sumaniai nuo Rusijos invazijos gina visą Vakarų pasaulį. Ukraina realiai gina JAV, NATO ir Europos Sąjungą. Tuo tarpu JAV, NATO ir ES, deja, kol kas tik simboliškai talkina ukrainiečiams.
Jei norime padėti mus nuo Rusijos okupacijos saugantiems ukrainiečių kariams, privalome viešai, triukšmingai, atvirai rėžti JAV administracijai į akis: jei neduodate Ukrainai rimtų ginklų – nusižengiate padorumui, sąžiningumui, teisingumui. Pone J. Bidenai, jūs nusikalstamai vilkinsite karą, jei artimiausiu metu nepadovanosite Ukrainai užtektinai sunkiųjų tankų, sunkiųjų artilerijos įrenginių, toliašaudžių sviedinių, moderniausių naikintuvų, oro gynybos sistemų.
Prieš Padėkos dieną J. Bidenas suteikė malonę dviem kalakutams. EPA-ELTA nuotr.
Vašingtonas, lapkričio 21 d. (AFP-ELTA). Prieš JAV minimą Padėkos dieną prezidentas Joe Bidenas suteikė malonę dviem kalakutams. Per tradicinę ceremoniją Baltųjų rūmų pietinėje pievelėje gyvybė dovanota Šokoladui (Chocolate) ir Čipui (Chip) – abu šie kalakutai iš Šiaurės Karolinos valstijoje per Padėkos dieną nebus suvalgyti, o nuo šiol ramiai gyvens Šiaurės Karolinos universiteto teritorijoje.
Ceremoniją trumpam nutraukė J. Bideno aviganis Komanderis (Commander), pradėję loti iš Baltųjų rūmų balkono. „Bijojau, kad jei jis nusileis, išbučiuos ir išlaižys ne tik jus, bet ir puls kalakutus, – pokštavo prezidentas, kreipdamasis į aplinkinius. – Todėl palikau jį ten viršuje“.
J. Bidenas, kuriam sekmadienį suėjo 80 metų, trumpoje savo kalboje nepraleido progos pasišaipyti ir iš opozicijoje esančių respublikonų, kurie lapkričio 8-ąją vykusiuose kadencijos vidurio rinkimuose pasirodė prasčiau nei tikėtasi. „Vienintelė raudonoji banga šį sezoną būna tada, kai vokiečių aviganis, Komanderis, ant mūsų stalo išlieja spanguolių padažą“, – sakė prezidentas.
Respublikonai rinkimuose tikėjosi triuškinančios pergalės, dėl partijos spalvos vadintos „raudonąja banga“. Tačiau galiausiai respublikonai perėmė tik Atstovų Rūmų kontrolę, kur turės labai nedidelę daugumą. Jiems nepavyko iškovoti daugumos Senate.
Padėkos diena daugeliui žmonių JAV yra svarbiausia šeimos šventė. Ji bus švenčiama ateinantį ketvirtadienį.
J. Bidenas šventinę dieną su šeima praleis Nantaketo atostogų saloje Masačūsetso valstijoje.
Joe Bidenui sukako 80 metų. EPA – ELTA foto
Vašingtonas, lapkričio 21 d. (AFP-ELTA). Pirmą kartą per JAV istoriją pareigas einančiam prezidentui sekmadienį sukako 80 metų, tačiau savo gimtadienio jis viešai nešventė.
Tik po pietų pirmoji ponia Jill Biden paskelbė meilingą žinutę ir dvi nuotraukas, kuriose pora matyti šokanti, pasipuošusi smokingu ir šventiniais drabužiais. „Su niekuo kitu nenorėčiau šokti, tik su tavimi. Su gimtadieniu, Joe! Aš tave myliu”, – tviteryje parašė Jill Biden.
Tai buvo vienintelis Baltųjų rūmų užsiminimas apie gimtadienį. Kadangi nebuvo suplanuotas joks viešas renginys, nebuvo aišku, kaip prezidentas švęs gimtadienį ir apskritai ar švęs.
Vos dieną anksčiau Bidenų šeima Baltuosiuose rūmuose surengė dideles iškilmes – J. Bideno anūkės Naomi vestuves, uždaras spaudai.
Artimiausiomis dienomis J. Bidenas turės aptarti su šeima svarbų klausimą – ar sieks perrinkimo 2024 metais.
Per spaudos konferenciją lapkričio 9 d. jis sakė „ketinantis“ varžytis, taip pat sakė, jog kažkuriuo metu tarp Padėkos dienos ir Kalėdų su žmona „ištrūks“ savaitei, kad nuspręstų kartu su šeima. Savo sprendimą jis pažadėjo paviešinti 2023 metų pradžioje. Įvairios neseniai atliktos apklausos rodo, kad dauguma amerikiečių nenori, jog J. Bidenas vėl kandidatuotų.
Maždaug prieš metus J. Bidenui buvo atliktas išsamus medicininis patikrinimas, rezultatai parodė, kad jis yra „sveikas ir energingas“, tinkamas eiti prezidento pareigas. Tačiau Ovaliojo kabineto suvaržymai paliko savo pėdsaką, dabar J. Bidenas vaikšto sunkiau ir patiria sumišimo akimirkas.
Džo Baidenas. Joe Bidenas. EPA – ELTA nuotr.
Šarme l Šeichas, Egiptas, lapkričio 11 d. (AFP-ELTA). JAV prezidentas Joe Bidenas penktadienį JT klimato konferencijoje sakė, kad dėl Rusijos invazijos į Ukrainą reikia dar skubiau atsisakyti iškastinio kuro.
„Rusijos karas tik dar labiau sustiprino būtinybę pasauliui atsisakyti priklausomybės nuo iškastinio kuro“, – sakė J. Bidenas COP27 susitikime Egipto Raudonosios jūros kurorte Šarm el Šeiche.
J. Bidenas kalbėjo, kad klimato krizė kelia pavojų „pačiai planetos gyvybei“, ir patikino, kad JAV yra pasiryžusios mažinti anglies dioksido išmetimą.
„Klimato krizė susijusi su žmonių saugumu, ekonominiu saugumu, aplinkos saugumu, nacionaliniu saugumu ir pačia planetos gyvybe“, – sakė jis.
Pasak jo, JAV „yra pasiryžusios“ įgyvendinti savo įsipareigojimą iki 2030 metų sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį 50-52 proc., palyginti su 2005 metų lygiu.
„Jungtinės Valstijos pasieks savo išmetamųjų teršalų tikslus“, – sakė prezidentas, pridurdamas, kad ir „kiekviena valstybė turi suaktyvinti savo veiksmus“ mažinant CO2 išmetimą, atnaujinti ir sustiprinti savo ambicijas klimato srityje, siekiant suvaldyti klimato atšilimą.
Kelias valandas praleidęs COP27 konferencijos vietoje ir grįždamas į lėktuvą „Air Force One“, kuriuo ketino toliau skristi į Kambodžoje vykstantį regioninį ASEAN aukščiausiojo lygio susitikimą, paklaustas žurnalistų, kas galėtų įtikinti jo oponentus iš Respublikonų partijos sutikti finansuoti brangias klimato kaitos iniciatyvas, J. Bidenas atsakė: „Tikrovė“.
Pirmiausia turiu prisipažinti, jog esu Lietuvos pilietis, todėl niekaip negaliu įtakoti rinkimų JAV. Net ir šis mano tekstas skirtas ne Amerikos, o Lietuvos skaitytojams, nes surašytas lietuvių kalba.
Tačiau jei gyvename demokratinėje šalyje, man regis, turiu teisę diskutuoti, kas ir kodėl man nepatinka ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse, ypač JAV, kurios elgesys mums, lietuviams, – gyvybiškai svarbus.
Taigi: Joe Bidenas (Džo Baidenas) man atrodo prastas prezidentas vien dėl savo garbaus amžiaus. Tai kas, kad jis visur giriasi puikia sveikata. Tačiau 1942-ųjų metų gimimo žmogus, tegul ir geležinės sveikatos, vis tik neturėtų imtis prezidento pareigų, nes prezidentavimas – labai sunkus darbas. Ypač sunku būti JAV prezidentu, nes Amerikos įtaka pasauliui – akivaizdi, nenuginčijama. Pasiteisinimai, esą 46-asis JAV prezidentas turįs užtektinai patarėjų, padėjėjų, konsultantų, – niekam tikę pasiteisinimai. Rimtai į savo pareigas žvelgiantis žmogus negali remtis vien padėjėjų ar patarėjų pagalba. 80 metų ribą peržengęs žmogus juolab neturėtų svajoti apie antrąją prezidentavimo kadenciją.
Būtent dėl šios priežasties man nėra patrauklūs ir demokratai, prezidento rinkimams tesugebėję surasti 80-ies metų senolį. Demokratams turėtų būti velniškai gėda, kad į prezidento postą nerado bent kiek jaunesnio, žvalesnio žmogaus.
Kita priežastis, kodėl nemėgstu 46-ojo JAV prezidento, tai jo … menka parama Ukrainai. Per pastaruosius devynerius mėnesius J. Bideno administracija perdavė Ukrainai tiek mažai rimtų ginklų, kad toks oficialiojo Vašingtono elgesys man labiau primena slaptą sabotažą, nei nuoširdžią pagalbą. Apie tai, kad Ukrainai trūksta rimtų ginklų, visus pastaruosius mėnesius šaukte šaukia visi pagrindiniai Ukrainos vadovai, pradedant prezidentu Volodymiru Zelenskiu ir baigiant prezidento ofiso patarėjumi Aleksejumi Arestovičiumi.
Kokia menka JAV karinė pagalba Ukrainai, savuose video komentaruose ne kartą analizavo ekonomistas Andrėjus Ilarionovas, lygindamas, sakykim, JAV paramą Afganistanui su parama – Ukrainai. O juk Talibanas ir Rusijos kariauna – du nepalyginami vienetai. Kaip diena ir naktis, kaip žiema ir vasara. Kai lyginame amerikietiškąją paramą Kabului ir Kijevui, matome, jog Ukrainai … beveik nieko neduodama. Duodama tik tiek, kad nepralaimėtų. O apie laimėjimą negali būti nė kalbos.
JAV prezidentas Joe Bidenas. EPA – ELTA foto
Tiesa, lapkričio 4 d. JAV gynybos departamentas pranešė, kad Ukrainai bus perduotas naujas karinės pagalbos paketas, kurio vertė – 400 mln. dolerių. Kaip papasakojo Pentagono atstovė Sabrina Singh, šį paketą sudarys oro gynybos sistemos „Hawk“, suremontuoti sovietų gamybos tankai Т-72, taip pat 250 pėstininkų kovos mašinų M1117, 40 šarvuotųjų katerių, 1100 dronų „Phoenix Ghost“.
Labai gražu, pagirtina. Tačiau šis ELTOS pranešimas nors ir nuteikia optimistiškai, tačiau įtariu, jog tai greičiausiai susiję su naujaisiais JAV rinkimais į Kongresą. Tokiu savo žestu J. Bideno administracija greičiausiai siekia privilioti Amerikos rinkėjus, kurie norėtų, kad jų šalis labiau nei iki šiol padėtų narsiai besiginančiai Ukrainai. Žodžiu, turiu įtarimų, jog prabėgs rinkimai, ir Baltieji rūmai vėl ims Ukrainai tiekti ginklų, vaizdžiai tariant, lašindami pipete.
Ambasadorius Robertas S. Gilchristas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Tokių miniatiūrinių lašinimo pipete pavyzdžių – daug. Prieš keletą savaičių JAV ambasadorius Robertas S. Gilchristas surengė parodamąjį mitingą Vilniuje, esą Ukrainai duota net dvidešimt reaktyvinės artilerijos sistemų HIMARS ir dar 18-a sistemų bus perduota papildomai! Apie tai rašė visi pagrindiniai Lietuvos leidiniai. Bet kurie iš jų rmtai svarstė: daug tai ar mažai? Ačiū, žinoma, ir už šią pagalbą. Bet, žvelgiant atidžiau, 38-ios sistemos HIMARS – juokingai mažai, ši dovana labiau primena ne paramą, o – pasityčiojimą. Jei JAV skirtų Ukrainai bent keturis šimtus HIMARS, – būtų visai kita šneka. Juk Ukrainos – Rusijos siena tęsiasi apie tūkstantį kilometrų. Dar pridėkime Ukrainos – Baltarusijos sieną, ir matysime, jog Amerikos Ukrainai perduoti 38-eri HIMARS – lašas jūroje.
Dar prisiminkime nuolatinius J.Bideno viešus pareiškimus, esą ginsime kiekvieną NATO teritorijos centimetrą, o štai į Ukrainos – Rusijos karą amerikiečių kariai tiesiogiai nesivels, kaip į šį konfliktą tiesiogiai nesikiš ir visų kitų NATO šalių kariai. Kas tai – tramdomieji marškiniai Vladimirui Putinui ar vis tik kapituliacija prieš agresyviai besielgiantį Rusijos diktatorių? O gal senolis J.Bidenas pamiršo 1994-aisiais pasirašytą Budapešto memorandumą, kuriuo JAV įsipareigojo saugoti Ukrainos teritorinį vientisumą mainais į ukrainiečių atsisakymą turėti branduolinį ginklą?
Dar pridėkime, ką J.Bidenas pirmosiomis karo valandomis siūlė V.Zelenskiui (bėk į Ameriką, mes suteiksime politinį prieglobstį) bei kitiems aukšto rango Ukrainos pareigūnams (pirmiausia rūpinkitės savo vaikais), – ir turėsime užtektinai keistą vaizdelį.
O ką byloja paskutinieji J.Bideno prašymai? Prezidento J. Bideno administracija privačiai ragina Ukrainos vadovus parodyti, kad jie yra pasirengę derėtis su Rusija bei atsisakyti viešos pozicijos, jog nedalyvaus taikos derybose, kol prezidentas Vladimiras Putinas nebus nušalintas nuo valdžios. Šią naujieną paskelbė „Reuters“, remdamasi laikraščiu „The Washington Post“ (ją pateikia ir ELTA). Esą Amerikos pareigūnų prašymo tikslas nėra priversti Ukrainą sėsti prie derybų stalo, o tik apskaičiuotas bandymas užtikrinti, kad Kyjivas išlaikytų kitų valstybių, kurių rinkėjai baiminasi, jog karas užsitęs dar daug metų, paramą.
Volodymiras Zelenskis. Ukrainos prezidentas. EPA – ELTA foto
Kas čia per nesąmonė? Vašingtonas baiminasi, jog kai kurie JAV partneriai iš tiesų jaučia nuovargį dėl Ukrainos? Taip, nuovargis – neišvengiamas. Kuo karas ilgiau tęsis, tuo nuovargio bus daugiau. Tad duokite Ukrainai, po velnių, daugiau rimtų puolamųjų ginklų, ir karą ukrainiečiai greitai laimės. Bet kad neduodate. Kodėl neduodate?
JAV nacionalinio saugumo patarėjas Jake Sullivanas, neseniai lankydamasis Kijeve, sakė, kad Vašingtono parama Ukrainai išliks „tvirta ir nepajudinama“ ir po ateinantį antradienį vyksiančių Kongreso kadencijos vidurio rinkimų.
Deja, Amerikos nacionalinio saugumo patarėjas nepatikslino, kokia parama turima omenyje – rimta ar popierinė?
Tad kol kas nerandu nė vienos priežasties, kodėl man šiandien turėtų patikti J.Bidenas ir jo komanda. Pakeisiu požiūrį į J.Bideną ir jo padėjėjus tik tuomet, kai JAV ims siųsti Ukrainai tikrai skaitlingą puolamąją karinę pagalbą.
Baltieji rūmai. EPA – ELTA nuotr.
Vašingtonas, lapkričio 4 d. (ELTA). Penktadienį JAV gynybos departamentas pranešė, kad Ukrainai bus perduotas naujas karinės pagalbos paketas, kurio vertė – 400 mln. dolerių.
Kaip papasakojo Pentagono atstovė Sabrina Singh, šį paketą sudarys oro gynybos sistemos „Hawk“, suremontuoti sovietų gamybos tankai Т-72, taip pat 250 pėstininkų kovos mašinų M1117, 40 šarvuotųjų katerių, 1100 dronų „Phoenix Ghost“.
UNIAN duomenimis, „Hawk“ yra oro gynybos sistemos „Patriot“ pirmtakas. Kompleksas buvo kuriamas lėktuvams naikinti, o vėliau jis buvo patobulintas, kad galėtų perimti skrendančias raketas. Jis kainuoja 15 mln. dolerių, o kiekvienas sviedinys – po 250 tūkst. dolerių.
Rugsėjo 21 d. JAV prezidentas Joe Bidenas pareiškė, kad Vašingtonas jau suteikė Ukrainai pagalbos už daugiau kaip 25 mlrd. dolerių.
Džo Baidenas. Joe Bidenas. EPA – ELTA nuotr.
Vašingtonas, lapkričio 3 d. (dpa-ELTA). Likus šešioms dienoms iki Kongreso rinkimų, JAV prezidentas Joe Bidenas įspėjo dėl augančios grėsmės demokratijai Amerikoje. Jis primygtinai ragino gyventojus dalyvauti lapkričio 8 dieną vyksiančiuose rinkimuose.
„Įprastais metais nekyla klausimas, ar mūsų atiduotas balsas saugo demokratiją ar kelia jai grėsmę, – sakė JAV prezidentas. – Tačiau šiais metais yra būtent taip“. J. Bidenas trečiadienio vakarą kalbėjo demokratų rinkimų kampanijos renginyje Vašingtone.
J. Bidenas atkreipė dėmesį į tai, kad antradienį vyksiantis balsavimas bus pirmieji JAV rinkimai po to, kai buvusio prezidento Donaldo Trumpo šalininkai 2021 metų sausio 6 dieną šturmavo JAV Kapitolijų. „Norėčiau sakyti, kad mūsų demokratijos puolimas tą dieną baigėsi. Tačiau negaliu“, – teigė J. Bidenas. Būsimuose rinkimuose esą visais lygiais mandatų siekia kandidatai, „kurie nenori įsipareigoti pripažinti rinkimų, kuriuose dalyvauja, rezultatus“.
J. Bideno pirmtakas respublikonas D. Trumpas iki šiol nesutinka pripažinti savo pralaimėjimo 2020 metų rinkimuose. Be jokių įrodymų jis toliau tvirtina, kad pergalė iš jo buvo pavogta sukčiavimu. Vadovaudamiesi šiuo pavyzdžiu, atskiri respublikonai, siekiantys mandatų ar postų vidurio kadencijos rinkimuose, aiškiai nesako, ar bet kokiu atveju pripažins rinkimų baigtį.
Lapkričio 8 dieną JAV gyventojai rinks visus 435 Atstovų Rūmu narius ir trečdalį Senato. Daugelyje valstijų vyks ir gubernatorių rinkimai, taip pat bus balsuojama dėl daugelio kitų postų.
Šiandien pasidalinsiu mintimis, kurios kilo peržiūrėjus Marijos Maksakovos (Ukraina) interviu su ekonomistu Andrėjumi Ilarionovu (JAV). Omenyje turiu pokalbį, kuris viešojoje erdvėje paskelbtas lapkričio 1-ąją.
Kuo ypatingas šis interviu? Kaip visada, ekonomistas A.Ilarionovas linkęs gretinti politikų pareiškimus, veiksmus, skaičius, tokiu būdu į paviršių iškeldamas daug ne itin malonių įtarimų. Nes tik lyginant įmanoma užčiuopti, kur meluojama, kada sakoma tiesą.
Akis pirmiausia bado specialusis JAV įstatymas – lendlizas (lend-lease). Prisimenate, kokios būta euforijos, kai įstatymą gegužės 9-ąją iškilmingai pasirašė JAV prezidentas Džo Baidenas (Joe Bidenas)? Dauguma džiūgavo – tuoj sulauksime amerikietiškų tankų, naikintuvų, toliašaudės artilerijos! O štai ekonomistas A.Ilarionovas dar vasarą ukrainiečius perspėjo – nebus jokio lendlizo, jus tiesiog apgaudinėja. Liūdnomis prognozėmis A.Ilarionovas viešai dalinosi ir gegužės 23-iąją, ir birželio 8-ąją (po kelių tokio pobūdžio pareiškimų jį nustojo į laidas kviesti, sakykim, Markas Feiginas).
Anuomet A.Ilarionovas tvirtino, kad lendlizo nebus ir spalio 1-ąją, nors būtent šią datą kaip seniai laukiamo lendlizo pradžią nurodė, A.Ilarionovo teigimu, įtartinasis, prieš Ukrainos interesus veikiantis buvęs KGB agentas Jurijus Švecas.
Šių metų lapkričio 1-ąją ponas A.Ilarionovas vėl priminė: o juk aš buvau teisus, lendlizo nėra iki šiol. Pasak šio eksperto, tėra penketas kanalų, kurių pagalba JAV teikia karinę paramą Ukrainai: JAV Gynybos ministerijos (ginklai persiunčiami ukrainiečių kariams per 42 – 48 valandas), Valstybės departamento kanalas, kurio pagalba ginkluotė užsakoma, gaminama ir tik po kelerių mėnesių ar metų pateks į Ukrainą, bei dar trys, kuriais užsakoma karinė amunicija, kurią dar būtina pagaminti, nes jos nėra sandėliuose.
Taigi nuo šių metų vasario 24-osios, kai Rusijos karinės pajėgos įsiveržė į Ukrainą plačiu frontu, Ukraina iš JAV sulaukė vos 11 milijardo dolerių vertės pagalbos, dar 7 milijardai dolerių numatyti, ir jais artimiausiu metu Kijevas galės pasinaudoti. O štai tokio kanalo, kuris vadintųsi lendlizas, – nėra. Tai reiškia, kad dar gegužės 9-ąją, pasirašydamas specialųjį įstatymą, J.Bidenas neplanavo jokių skubių, milžiniškų lendliziškų pagalbų Ukrainai.
JAV prezidentas Joe Bidenas. EPA – ELTA foto
Iš kur tai A.Ilarionovui buvo žinoma? A.Ilarionovas taip atsakė M.Maksakovai: tereikėjo atsiversti oficialų JAV Kongreso internetinį puslapį ir tuos vos du puslapiukus atidžiai perskaityti. Svarbiausia, kad tame įstatyme, A.Ilarionovo teigimu, nenumatyti jokie skaičiai: neurodyta, kada ir kiek ginklų Amerika įsipareigoja tiekti Ukrainai. O jei nėra konkrečių įsipareigojimų, tai J.Bideno rankos atrištos – jis gali Ukrainai perduoti vieną pistoletą, gali nusiųsti du pistoletus, o gali iš viso nieko ukrainiečiams nedovanoti.
J.Bidenas taip ir elgiasi – neduoda Ukrainai ginklų tiek, kiek reikėtų. J.Bidenas neduoda ginklų Ukrainai, nors, įsidėmėkite tai, kariniuose JAV sandėliuose jų – užtektinai. Profesionalūs dezinformatoriai, pasak A.Ilarionovo, net buvo paleidę gandų, esą J.Bidenas taip baudžia Volodymirą Zelenskį, atsisakiusį numarinti prieš J.Bideno sūnų Hunterį (Hanteris Baidenas) Ukrainoje iškeltą baudžiamąją bylą dėl finansinių aferų.
Iš tikrųjų – viskas sudėtingiau. Šiandieninė JAV administracija (JAV prezidentas J. Bidenas, jo patarėjas Nacionalinio saugumo klausimais Jake Sullivanas ir JAV Centrinės žvalgybos agentūros CŽA vadovas Williamas J. Burnsas) nenori, kad Ukraina laimėtų. Būtent: jie nenori, kad Ukraina pralaimėtų, bet netrokšta ir jos pergalės. Nes mano, kad Ukraina – tai Rusijos įtakos sferai priklausanti valstybė. Todėl ir karinė JAV pagalba – tarsi pipetė, kuria lašinami vandens lašai į karščio iškamuotą dykumą.
Kokiais argumentais savo įtarimus A.Ilarionovas patvirtina? JAV iki lapkričio 1-osios Ukrainai davė ginklų tik 0,3 proc. nuo to, ką turi savo sandėliuose ir angaruose. Pavyzdžiui: Amerika šiuo metu turi per 6 tūkst. modernių tankų. O kiek jų padovanojo Ukrainai? Remiantis paskutiniais duomenimis, iš Vakarų ukrainiečiams tebuvo atgabenta 200 tankų. Palyginimui: iš rusų karių fronte ukrainiečiai atėmė 400 tankų, t.y. du sykius daugiau nei sulaukė vakarietiškos pagalbos. JAV savo sandėliuose turi per 80 tūkst. modernių karo mašinų. Ukrainai jų padovanojo vos keletą šimtų, kai, pavyzdžiui, Afganistanui kadaise tokių mašinų siuntė tūkstančiais (o juk Talibanas ir Rusijos armija – kaip dangus ir naktis). Alfganistanui kadaise JAV buvo labai dosni ir lėktuvais – išsiuntė per 100 karinių lėktuvų, įskaitant ir modernius orlaivius. O Ukrainai – vos 20-imt senojo modelio sraigtasparnių. Ukraina negalinti pasidžiaugti turinti net daug HIMARS įrenginių. Vos kelios dešimtys, nors reikėtų mažų mažiausiai kelių šimtų.
Kitas palyginimas: Rusija į Ukrainą paleidžianti per 60 tūkst. artilerinių sviedinių, kai ukrainiečiai per tą patį laikotarpį atsakyti gali tik 6 tūkst. Taigi Rusijos ir Ukrainos pajėgumų santykis: 10 ir 1. Rusija per mėnesį karo reikmėms skiria 15 milijardų dolerių, Ukraina per mėnesį su Vakarų pagalba – vos 6 milijardus.
Donald Trump. EPA – ELTA nuotr.
Kelkime dar vieną dabartinei JAV administracijai nemalonų palyginimą? Kada Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas siautėjo labiausiai? Taip, Kremlius agresyviai elgėsi visuomet: ir tuomet, kai prezidentavo Klintonas, Bušas, Obama (jų valdymo metu užpulta Čečėnija, Gruzija, įsiveržta į Donbasą). Bet labiausiai V.Putinas įsisiautėjo tuomet, kai JAV prezidentu buvo išrinktas J.Bidenas. Kremlius prieš Ukrainą pradėjo tikrą karą. O kaip, sakykite, V.Putinas elgėsi, kai Amerikai vadovavo Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas)? Kai prezidentavo D.Trumpas, V.Putinas nepradėjo nė vienos karinės kampanijos – nei mažos, nei didelės.
Atsitiktinumas ar dėsningumas? D.Trump turi nuopelnų globaliam saugumui? B.Obama nedavė Ukrainai jokių ginklų 2014-aisiais, nors Rusija tąsyk veržėsi į Donbasą ir Krymą. Atėjęs į valdžią D.Trumpas 2017-aisiais padovanojo ukrainiečiams užtektinai daug prieštankinės ginkluotės, rengė su Ukrainos kariškiais bendras karines pratybas, JAV karo laivai nuolat patruliavo Juodojoje jūroje, amerikiečiai smogė rusiškai „Wagner“ grupuotei Sirijoje ir ją sunaikino, JAV žvalgybiniai lėktuvai nuolat skraidė virš Ukrainos. D.Trumpas taip pat privertė NATO šalis atverti pinigines – daugiau lėšų sumesti į Aljanso biudžetą. B.Obamos laikais NATO biudžetas sumažėjo 83 milijardais dolerių, D.Trumpo laikais – padidėjo 85 milijardais dolerių.
JAV ambasadorius Lietuvoje Robertas S. Gilchristas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Žodžiu, lapkričio 1-ąją surengta M.Maksakovos ir A.Ilarionovo diskusija sukėlė daug nerimo. Puikiai suprantu, jog Vakarai, kaip bebūtų, padeda Ukrainai. Jei ne Vakarų pagalba, Ukraina šiandien dar labiau vargtų ir kentėtų. Neatmetu galimybės, jog A.Ilarionovas klysta, nežino visų detalių ir smulkmenų. Neatmetu ir galimybės, jog kritikuodami Vašingtoną dėl menkos paramos Kijevui rizikuojame likti … be jokios pagalbos.
Ir vis tik A.Ilarionovo iškeltos versijos vertos rimtesnės analizės.
Gal, sakau, Lietuvoje reziduojantis JAV ambasadorius Robertas S. Gilchrist galėtų pakomentuoti A. Ilarionovo pareiškimus: kur tiesa, o kur melas?
Beje, padėtis – įtemta. V.Putino paskelbta mobilizacija – skaitlinga. Kaip teigia A.Ilarionovas, Rusija galinti suburti karių per vieną milijoną…
Markas Feiginas. Aleksejus Orestovičius. 236 karo diena
Spalio 17-ąją peržiūrėjau Marko Feigino ir Aleksėjaus Orestovičiaus video interviu „236 karo diena“. Kodėl būtina atkreipti ypatingą dėmesį į šį pokalbį?
Tądien Ukrainos prezidento patarėjas A. Orestovičius pateikė nerimą keliančių žinių. Pasirodo, dronai – kamikadzės, kuriuos Rusija ėmė masiškai naudoti atakoms prieš Ukrainą, – kelia rimtą pavojų. Tai kas, kad Irane pagamintus ir Teherano slapta Maskvai perduotus bepiločius orlaivius ukrainiečių kariškiai dažniausiai numuša. Pavojinga tai, kad ukrainiečiai, stengdamiesi išvengti dronų-kamikadzių mėtomų bombų, šiuos įrenginius priversti daužyti brangiai kaštuojančiomis raketomis. Tokių raketų atsargos Ukrainos ginklų sandėliuose smarkiai senka.
Jei Rusija dronus – kamikadzes siųs masiškai, o jų galbūt iš Irano įsigijo net kelis tūkstančius, Ukrainai teks rinktis: arba taupyti raketas leidžiant bepiločiams orlaiviams bombas virš Ukrainos mėtyti be kliūčių, arba medžioti rizikuojant likti visiškai be specialiųjų raketų.
Į M. Feigino klausimą, nejaugi Vakarai nepajėgūs padovanoti ukrainiečių kariams specialiųjų raketų tiek, kiek reikia oro gynybai, A. Orestovičius atsakė ne itin aiškiai. A. Orestovičiaus pastebėjimus supratau taip: JAV ir Europa siunčia pagalbos Ukrainai pagal iš anksto sudarytus planus. Tiksliau tariant, situacija fronte keičiasi greičiau, nei Vašingtono, Briuselio, Berlyno, Paryžiaus, Romos politikai planuoja. Todėl parama ginklais – dažnai vėluoja. Arba ima plaukti ginklai ne tie, kurie labiausiai praverstų tomis konkrečiomis dienomis. Be to, ginklų, kurių šiandien gauna Ukraina, reikia Kijevui bent keletą kartų draugiau. Taigi karas greičiausiai užtruks ilgiau, ne planuota.
Juolab neaišku, ar Baltarusijoje sukauptos Rusijos jėgos po savaitės kitos nepuls veržtis Kijevo pusėn. Vadinamoji „baltarusiška grupuotė”, be abejo, bus sunaikinta. Bet tai iš Ukrainos vėl atims jėgų, resursų, gyvybių.
Darbo stalas. Gario Tabacho interviu.
Apie tai, o kaip gi veikia visų nuo gegužės 9-osios lauktas amerikietiškasis lendlizas (lend- lease), – nė žodelio. Nė sykio dėl lendlizo nepasiteiravo M. Feiginas, nė menkiausios užuominos neištarė ir A. Orestovičius.
Kokias išvadas brėžiu remdamasis paskutiniaisiais M. Feigino ir A. Orestovičiaus komentarais? Jau dešimt mėnesių Vakarai ginklų Ukrainai atgabena bent keletą kartų mažiau, nei narsiai besiginantiems ukrainiečių kariams verkiant reikia. O dėl lendlizo – jo greičiausiai nėra. JAV prezidentas Joe Bidenas įstatymą dėl lendlizo (kad galėtų ginklus siųsti besiginančiai Ukrainai sparčiau ir gausiau, apeinant visus biurokratinius barjerus) pasirašė šių metų gegužės 9-ąją. Vieni šaukė, kad amerikietiški giklai lėktuvais ir laivais bus gabenami į Ukrainą iškart, jau gegužės 10-ąją, kiti – tik tuomet, kai įsigalios naujieji finansiniai metai pagal JAV įstatymus. Bet štai išaušo spalio 1-oji, vadinamieji naujieji finansiniai Amerikos metai, o džiugių šūktelėjimų, jog lendlizas įsibėgėja, jog ginklų Ukraina jau turi daugiau nei svajojo, – nėra. Ukrainos prezidentas Volodymiras Zelenskis kasdien, kiekvieną dieną, kiekviename interviu šaukia, prašo, maldauja: „duokite mums daugiau rimtų ginklų“. O koks atsakas į šiuos jo prašymus?
JAV ambasadorius R. S. Gilchristas, JAV ambasados Vilniuje nuotr.
Taigi šių eilučių autoriui nebeaišku, kas meluoja: Vakarai, teigiantys, jog Ukrainai padeda „labai stipriai ir nuoširdžiai“, ar Ukrainos lyderis V. Zelenskis, teigiantis, jog Ukrainai neužtenka vakarietiškų ginklų, jog iš Amerikos ir Europos jis laukia kelis kartus daugiau ginklų, jog kiekviena uždelsta karo diena – tai naujos Ukrainos žmonių aukos?
Kaip, sakykim, šių eilučių autoriui derėtų vertinti Marijos Maksakovos pokalbį su JAV atsargos karininku Gariu Tabachu (youtube.com), kuris tvirtina, jog Ukraina buvo tiesiog apgauta, kai jai žadėjo lendlizą? Pasak G. Tabacho, nebus jokio lendlizo, nes taip norėjo JAV prezidentas Joe Bidenas. Esą abartinė JAV administracija ukrainiečius dėl lendlizo tiesiog vedžioja už nosies…
Įdomu, kaip tokius skeptiškus pareiškimus vertina Lietuvoje reziduojantis JAV ambasadorius ponas Robertas S. Gilchristas? Pone ambasadoriau, kur lendlizas?
Vladimiro Putino fizionomija
Maskva, spalio 14 d. (AFP-ELTA). Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pareiškė, kad „nemato reikalo“ susitikti deryboms su JAV kolega Joe Bidenu, įtampai su Vašingtonu išaugus dėl daugybės klausimų, įskaitant Maskvos invaziją į Ukrainą.
„Turėtume jo paklausti, ar jis pasirengęs surengti su manimi tokias derybas, ar ne. Tiesą sakant, nematau reikalo“, – sakė V. Putinas, paklaustas apie galimą susitikimą su J. Bidenu lapkritį numatomo G20 viršūnių susitikimo kuluaruose.
V. Putinas pridūrė, kad dar nenuspręsta, ar jis dalyvaus Indonezijos rengiamame viršūnių susitikime.
J. Bidenas ir V. Putinas. EPA-ELTA nuotr.
Vašingtonas, spalio 7 d. (dpa-ELTA). JAV prezidentas Joe Bidenas ketvirtadienį pareiškė, kad pasauliui gresia didžiausias pavojus nuo 1962 metų Kubos raketų krizės, kai Rusija kariauja Ukrainoje.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „nejuokauja“, kalbėdamas apie galimą branduolinių, biologinių ar cheminių ginklų panaudojimą, Baltųjų rūmų spaudos tarnyba citavo J. Bideno žodžius, pasakytus Demokratų partijos lėšų rinkimo renginyje Niujorke.
Prezidentas sakė nemanąs, kad yra koks nors būdas panaudoti taktinį branduolinį ginklą, kuris nesibaigtų „Armagedonu“.
Rusija neseniai aneksavo keturis Ukrainos regionus, taip pažeisdama tarptautinę teisę, o V. Putinas pareiškė, kad Maskva laikys Ukrainos atakas prieš tuos regionus išpuoliais prieš pačią Rusiją ir panaudos visas priemones jiems apginti.
Vašingtonas jau kurį laiką siunčia perspėjimus Maskvai, kad branduolinio ginklo panaudojimas turėtų rimtų pasekmių. Tačiau Baltieji rūmai viešai nekomentavo, kokios tai būtų pasekmės. JAV vyriausybė taip pat teigė nemačiusi jokių konkrečių Rusijos veiksmų, kuriais ši siektų panaudoti branduolinį ginklą.
Kubos raketų krizė laikoma labiausiai įtemptu Šaltojo karo laikotarpiu. 1962 metų spalio mėnesį abi supervalstybės – JAV ir Sovietų Sąjunga – buvo arčiausiai branduolinio karo. Krizė baigėsi, kai tuometinis JAV prezidentas Johnas F. Kennedy pažadėjo nepulti Kubos, o Sovietų Sąjungos vadovas Nikita Chruščiovas įsakė išvežti branduolinius ginklus iš Kubos.
Svarbiausias klausimas
Vašingtonas, spalio 6 d. (AFP-ELTA). JAV prezidentas Joe Bidenas neatmeta galimybės kitą mėnesį Indonezijoje vyksiančio Didžiojo dvidešimtuko (G20) viršūnių susitikimo kuluaruose surengti derybas su Kremliaus šeimininku Vladimiru Putinu.
„Bus matyti“, – atsakydamas į atitinkamą žurnalistų klausimą, teigė J. Bidenas.
Baltieji rūmai ir anksčiau yra kalbėję apie galimą abiejų prezidentų susitikimą G20 kuluaruose.
Nepaisant to, kol kas nėra galutinai aišku, ar J. Bidenas ir V. Putinas asmeniškai dalyvaus šiame viršūnių susitikime. JAV prezidentas yra pareiškęs, kad jei susitikime gyvai dalyvaus V. Putinas, tuomet į jį turėtų atvykti ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. J. Bidenas taip pat yra kalbėjęs, jog jei dalyvaus susitikime, jo kuluaruose „tikrai“ pasimatys su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu.
Šiuo metu esama abejonių ir dėl Xi Jinpingo asmeninio dalyvavimo G20 susitikime. Tačiau susitikimo šeimininkės Indonezijos prezidentas Joko Widodo rugpjūtį „Bloomberg“ duotame interviu teigė, kad Kinijos ir Rusijos vadovai patvirtino, jog atvyks.
G20 viršūnių susitikimas numatomas lapkričio 15–16 dienomis.
Joe Bidenas. Populiarumas išaugo. EPA-ELTA nuotr.
Vašingtonas, rugsėjo 30 d. (AFP-ELTA). JAV prezidentas Joe Bidenas penktadienį pasmerkė „apgavikišką“ Rusijos pareiškimą, kad ji aneksavo keturis Ukrainos regionus, ir sakė, kad Maskva pažeidžia tarptautinę teisę.
„Jungtinės Valstijos smerkia šiandieninį apgavikišką Rusijos bandymą aneksuoti suverenią Ukrainos teritoriją. Rusija pažeidžia tarptautinę teisę, pamina Jungtinių Tautų chartiją ir rodo nepagarbą taikioms tautoms visame pasaulyje“, – sakoma J. Bideno pareiškime.
„Jungtinės Valstijos visada gerbs tarptautiniu mastu pripažintas Ukrainos sienas. Mes ir toliau remsime Ukrainos pastangas susigrąžinti savo teritorijos kontrolę, stiprindami jos pozicijas kariniu ir diplomatiniu būdu, įskaitant 1,1 mlrd. dolerių vertės papildomą saugumo pagalbą, apie kurią JAV paskelbė šią savaitę“, – sakė J. Bidenas.
Joe Bidenas. EPA-ELTA nuotr.
Vašingtonas, rugsėjo 29 d. (AFP-ELTA). JAV prezidentas Joe Bidenas kalbėdamas konferencijoje padarė nejaukų liapsusą. Jis, matyt, manė, kad tarp klausytojų yra parlamentarė, kuri iš tiktųjų neseniai žuvo autoavarijoje. „Jackie, esi? Kur Jackie? – klausė 79-erių prezidentas Baltųjų rūmų organizuotoje konferencijoje bado, maisto ir sveikatos klausimu. – Manau, ji turėtų čia būti“.
Seniausias JAV istorijoje prezidentas omenyje turėjo konservatorių parlamentarę Jackie Walorski, kuri su kitais kongresmenais padėjo surengti konferenciją. Tačiau J. Walorski žuvo per eismo įvykį rugpjūčio pradžioje. Tada jos automobilis rėžėsi į priešpriešais važiuojantį automobilį, žuvo ir du jos darbuotojai. Tada J. Bidenas teigė esąs „šokiruotas ir nuliūdęs“ dėl nelaimės, prie Baltųjų rūmų buvo iki pusės stiebo nuleistos vėliavos.
J. Bideno atstovė Karine Jean-Pierre dabar aiškino, kad prezidentas konferencijoje paminėjo J. Walorski vardą, nes pagalvojo apie mirusią deputatę. „Jis galvojo apie ją, kai konferencijoje minėjo su šia tikrai labai svarbia tema (badu ir sveika mityba) susijusių asmenų pavardes“. Be to, J. Bidenas penktadienį Baltuosiuose rūmuose priims J. Walorski šeimą. „Ji buvo jo mintyse“, – tikino atstovė.
Nepaisant šio paaiškinimo, incidentas gali duoti naujo peno prezidento kritikams, kurie abejoja 79-erių prezidento gebėjimais vadovauti. J. Bidenas jau yra žinomas savo liapsusais, ypač jei nukrypsta nuo parašytos kalbos.
2024 vyksiančiuose rinkimuose demokratas gali siekti dar vienos kadencijos. Jam tada būtų 81 metai.
Štai ko nesuprantu. Praėjusią savaitę Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen skaitė metinį pranešimą. Pristatydama ataskaitą Europos Parlamente ponia užsiminė, jog „viena iš šio karo pamokų yra ta, kad turėjome klausytis tų, kurie pažįsta Putiną. <…> Reikėjo klausytis balsų pačioje Sąjungoje: Lenkijoje, Baltijos valstybėse ir visoje Vidurio ir Rytų Europoje“.
Labai puiki išpažintis. Briuselis ir Strasbūras pripažįsta, jog ES privalėjo rimčiau vertinti Baltijos šalių perspėjimus apie Vladimiro Putino keliamus pavojus!
Bet juk šito prisipažinimo – maža. Kur – konkretūs įvardinimai, kas ir kodėl neįsiklausė į Vilniaus, Rygos, Talino argumentus? Kada Europa organizuos specialų tyrimą, kokie Europos politikai ignoravo Baltijos šalių perspėjimus, kodėl nereikalaujama jų atsistatydinimo, kodėl iš jų neatimami garbingi ordinai? Juk šis europietiškas apsikvailinimas – ypatingas. Jis – kruvinas. Pražiopsotas ne ugnikalnio išsiveržimas, ne atūžiantis uraganas, susimauta ne dėl energetikos ar grūdų kainų. Visa vieninga demokratiška Vakarų civilizacija nesugebėjo pažaboti vienui vieno agresyvaus Kremliaus, nesutrukdė Europos pašonėje įsiplieksti milžiniškam kariniam konfliktui.
Taigi dar anksti sakyti ačiū poniai Ursulai von der Leyen. Jei ES akylai žvilgčioja, pavyzdžiui, ar Vengrija – vis dar demokratiška valstybė, ar lenkiška teismų reforma atitinka demokratijos standartus, kaip Lietuva neva pažeidžia iš Baltarusijos nelegaliai plūstančių migrantų teises, ji privalo įvardinti ir prezidentus, premjerus, kanclerius, partijų lyderius, kurie tyčia ar dėl žioplumo nematė besiartinančios karo audros, kurie naiviai manė, jog užteks telefoninių skambučių į Maskvą ir dujotiekio „Nord Stream 2“.
Ursula von der Leyen. EPA – ELTA nuotr.
Nesu naivus. Puikiai suprantu, jog ES tokio tyrimo, kuriame iki smulkmenų būtų apžvelgtas ir įvertintas merkelių, macronų, šrioderių elgesys, – niekad nebus. Nebus tyrimo todėl, kad šiandieninė ES nesugeba atlikti rimtų darbų. Nesugeba pažvelgti į save priekabiai. Temoka gyventi šiltnamio sąlygomis. Susigriebia tik tuomet, kai jau šaukštai – po pietų…
O juk mūsų laukia dar vienas rimtas tyrimas, kurio Briuselis su Strasbūru, įtariu, vėl pabijos imtis. Omenyje turiu analizę, kaip Vakarai tiekia ginklus narsiai besiginančiai Ukrainai. Dabar, kai visoje Ukrainoje griaudėja smarkūs mūšiai, toks tyrimas – neįmanomas. Neįmanomas vien todėl, kad agresoriui neišduotume karinių planų, paslapčių. Bet kai Ukraina išstums okupantus iš visų savo teritorijų, įskaitant ir Krymą, tada norėtųsi žinoti, kokios šalys siuntė ukrainiečių kariams toliašaudžių, galingų vamzdžių, o kurios tik apsimetė besiruošiančios siųsti karines siuntas.
Džo Baidenas. Joe Bidenas. EPA – ELTA nuotr.
Tokia analizė verkiant reikalinga, kadangi šiandien viešojoje erdvėje – šimtai skirtingiausių vertinimų. Pradedant tuo, jog Vakarai tiekia ginlų Ukrainai tiek, kad ji tik laikytųsi paviršiuje, nepajėgdama įtikinamai laimėti, baigiant pareiškimais, jog ES ir JAV dovanoja viską, ko reikia Kijevui, tik korupuoti ukrainiečiai neva nesugeba ja deramai pasinaudoti. Žodžiu, klausimų šia sudėtinga tema, – daugiau nei atsakymų. Pavyzdžiui, kodėl Ukrainai vis dar tiekiami ginklai, galintys skraidinti sviedinius vos kelis šimtus kilometrų, kai Rusija pajėgi ukrainiečių miestus ir gyvenvietes apšaudyti dviejų tūkstančių kilometrų atstumu? Kitas klaustukas – kodėl amerikietiška parama Ukrainai ženkliai mažesnė, nei ji buvo suteikta Afganistanui? Ukraina ponams Vašingtone ne tokia strategiškai svarbi kaip Afganistanas?
Ypač įdomi intriga – dėl amerikietiškojo lendlizo. Vieni tvirtina, jog lendlizas privalėjo įsigalioti tą pačią akimirką, kai specialųjį įstatymą gegužės 9-ąją pasirašė JAV prezidentas Joe Bidenas. Kiti teigia, jog ypač sunkios amerikietiškųjų ginklų siuntos keliaus į Ukrainą nuo spalio 1-osios. Iki spalio pradžios – vos kelios dienos. Tada ir pamatysime, su kuo valgomas amerikietiškasis lendlizas.
Kita keista tema – JAV Atstovų rūmų pirmininkės Nancy Pelosi vizitas į Armėnija. Kad aukšto rango Amerikos politikė atsibeldė į Jerevaną – nieko keisto. Su Armėnijos premjeru Nikolu Pašinianu yra apie ką pašnekėti. Armėnijos premjerą derėtų pakamantinėti, kada gi jis ims gerbti teritorinio vientisumo principus, grąžindamas Azerbaidžanui visas prieš tris dešimtmečius neteisėtai užgrobtas žemes, kada liausis flirtavęs su Rusijos prezidentu V.Putinu? Bet ši ponia, remiantis ELTA pranešimais, sekmadienį pasmerkė naujausias Azerbaidžano atakas prieš Armėniją, pavadindama jas neteisėtomis. Esą tai oficialusis Baku pažeidžia Armėnijos suverenitetą.
Nancy Pelosi. EPA-ELTA nuotr.
Ar ponia N. Pelosi nieko nesupainiojo? Juk tai Armėnija 1992 – 1994-aisiais okupavo Karabachą, išvydama iš šio regiono visus azerbaidžaniečius. Tai pripažįsta visas pasaulis. Karabachas – ne Armėnija, tai – Azerbaidžanas. Azerbaidžanas tris dešimtmečius kantriai laukė Vakarų pagalbos, kad šie įkalbėtų armėnų separatistus taikiai pasitraukti iš svetimų žemų. Deja, armėnų okupantai savo noru nepasitraukė, o JAV ir Europos diplomatai niekaip nepadėjo Azerbaidžanui atkurti teritorinio vientisumo. Kaip įpasta, aprisibojo gražiais pliurpalais apie taiką, pagarbą teisei, įstatymo viršenybę. Elgėsi taip, tarsi skatintų armėnų separatistus dantimis ir nagais įsikibti į svetimas žemes.
Tad kas čia keisto ir smerktino, kad 2020-ųjų rudenį Azerbaidžanas jėga susigrąžino didžiąją dalį Karabacho, o šių metų rugsėjo 12-14 dienomis piktai atsakė į armėniškas karines provokacijas (Armėnija pirmoji apšaudė Azerbaidžano kariškius; ji vis dar nepripažįsta Azerbaidžano teritorinio vientisumo; ji vis dar nepateikia žemėlapių, kur kokios žemės užminuotos, be to, ėmėsi minuoti pėstininkų minomis naujas savo žinioje laikomas azerbaidžanietiškas teritorijas).
Karabachas – tai Azerbaidžano žemė
Armėniškasis ponios N.Pelosi akibrokštas pavojingas dar ir todėl, kad, vadovaudamiesi jos logika, turime pasmerkti Ukrainą, ginklu ginančią savas teritorijas.
Beje, atidžiai perklausiau, ką apie 2022-ųjų rugsėjo viduryje kilusius Armėnijos – Azerbaidžano susirėmimus politikai kalbėjo Jungtinių Tautų specialiame posėdyje. Graudu klausytis, liūdna žiūrėti. Ten – vien abstrakčios kalbos: susirūpinę jėgos eskalacija, atidžiai stebi, kas vyksta, ragina abi puses sėsti prie derybų stalo, tvirtina, jog visus ginčus privaloma narplioti taikiomis priemonėmis. Galimybė abstrakčiai padiskutuoti apie taikos privalumus buvo suteikta net Rusijos Federacijos atstovui…
