Recepas Tayyipas Erdoganas. Turkijos prezidentas. EPA – ELTA nuotr.
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pirmadienį sakė su JAV kolega Joe Bidenu surengęs „vaisingas ir nuoširdžias“ derybas NATO susitikimo Briuselyje kuluaruose.
„Manome, kad Turkijos ir JAV santykiuose nėra jokios problemos, kurios nebūtų galima išspręsti“, – pridūrė R. T. Erdoganas po pirmojo savo susitikimo su J. Bidenu po jo išrinkimo.
NATO sąjungininkių santykiai pašlijo, kai Turkija įsigijo rusiškų oro erdvės gynybos sistemų S-400, kurios, JAV manymu, gali būti naudojamos šnipinėti Vakarų gynybą.
R. T. Erdoganas po susitikimo nepaskelbė apie pažangą konflikte dėl S-400. Vašingtonas pernai įvedė sankcijų Turkijos karinių pirkimų agentūrai už sistemų įsigijimą.
„Kalbant apie S-400 klausimą, pasakiau (J. Bidenui) tą patį, ką esu sakęs praeityje“, – teigė R. T. Erdoganas.
J. Bidenas yra atkreipęs dėmesį į Turkijoje prastėjančią žmogaus teisių padėtį ir užtruko tris mėnesius po savo inauguracijos, kad pirmą kartą paskambintų šios šalies prezidentui.
R. T. Erdoganas prieš susitikimą su JAV lyderiu prakalbo apie galimybę abiem pusėms bendradarbiauti dėl galimo Turkijos vaidmens apsaugant tarptautinį Kabulo oro uostą, kai JAV užbaigs savo pajėgų atitraukimą iš Afganistano.
Jis nepaskelbė apie konkretų susitarimą dėl oro uosto, tačiau nurodė, kad Turkijos pajėgos Afganistane galėtų veikti kartu su Pakistano ir NATO narės Vengrijos pajėgomis.
„Sutarėme efektyviai ir reguliariai naudoti tiesioginius dialogo kanalus, kaip tai dera dviem sąjungininkėms ir strateginėms partnerėms“, – teigė R. T. Erdoganas.
Asta Skaisgirytė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė tvirtina, kad Baltijos šalys siekė pasikalbėti su JAV prezidentu Joe Bidenu dar prieš jam susitinkant su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu. Pasak jos, norėta užsitikrinti, kad Kremliui JAV lyderis perduos atitinkamas žinutes nuo Baltijos valstybių.
„Susitikome su Lietuvos draugu, su Baltijos šalių draugu, ir jo noras susitikti prieš jam susitinkant su Putinu, manau, yra labai reikšmingas. Tiesą sakant, ir prašėme susitikimo su Bidenu, nes žinojome, kad už poros dienų jis susitinka su Rusijos prezidentu. Ir kokios žinutės bus perduotos prezidento Bideno prezidentui Putinui, norėjome tai sužiūrėti iš anksto“, – „Žinių radijui“ sakė A. Skaisgirytė, pažymėdama, kad Baltijos šalių lyderiai vieningai sutarė, kokias žinutes Maskvai turėtų perduoti J. Bidenas.
„Tiek prezidentas Nausėda, tiek Latvijos ir Estijos vadovai sakė iš esmės tą patį, kad Rusijai būtų duota aiškiai suprasti, kad Rusija kaimynystėje negali elgtis kaip savo kieme, kad turi gerbti kitų šalių suverenitetą ir teritorinį vientisumą (…), kad bet kokiu atveju NATO sąjungininkai bus ginami – tai yra pagrindinė mintis, kurią visi trys Baltijos šalių vadovai pabrėžė“, – sakė prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja.
Pasak jos, JAV prezidentas šiuos lūkesčius priėmė labai natūraliai ir pažadėjo apie tai užsiminti V. Putinui.
„Prezidentas Bidenas labai natūraliai tai priėmė. Sako taip, tai tikrai perduosiu Putinui, būkite visiškai užtikrinti“, – tikino A. Skaisgirytė.
J. Bideno ir V. Putino susitikimas numatytas trečiadienį Ženevoje. Tai bus pirmas jų susitikimas nuo JAV prezidento kadencijos pradžios.
Pirmadienį per NATO viršūnių susitikimą Briuselyje J. Bidenas susitiko su Baltijos šalių lyderiais. Trijų Baltijos šalių vadovams JAV prezidentas pabrėžė Jungtinių Amerikos Valstijų palaikymą ir pasiryžimą prisidėti prie patikimo atgrasymo ir gynybos užtikrinimo, stiprėjant geopolitinei įtampai rytiniame NATO flange.
Joe Bidenas. EPA-ELTA nuotr.
JAV prezidentas Joe Bidenas teigia savo kolegai iš Rusijos Vladimirui Putinui susitikime Ženevoje trečiadienį nurodysiąs raudonas linijas.
„Aš prezidentui V. Putinui duosiu suprasti, jog yra sričių, kuriose galime bendradarbiauti, jei jis dėl to nuspręs, – sakė J. Bidenas pirmadienį spaudos konferencijoje Briuselyje pasibaigus NATO viršūnių susitikimui. – O srityse, dėl kurių mūsų nuomonės skiriasi, aiškiai pasakysiu, kas yra raudonos linijos“. Apie savo pokalbių partnerį iš Maskvos J. Bidenas sakė: „Jis protingas. Jis kietas. Ir, man rodos, jis, kaip sakoma žaidžiant kamuolio žaidimus, yra garbingas varžovas“.
Atsakydamas į vieno reporterio klausimą, ką reikštų Rusijos ir JAV santykiams tai, jei mirtų kalinamas Kremliaus kritikas Aleksejus Navalnas, J. Bidenas teigė: „A. Navalno mirtis būtų dar vienas įrodymas, kad Rusija mažai laikosi pagrindinių žmogaus teisių arba iš viso neketina jų laikytis. Tai būtų tragedija“. A. Navalno mirtis esą pakenktų Rusijos santykiams su pasauliu – ir Maskvos santykiams su juo asmeniškai, pridūrė J. Bidenas.
A. Navalnas jau kelis mėnesius kalinamas kolonijoje į rytus nuo Maskvos. Rusijos teisėsauga kaltina 45-erių opozicionierių pažeidus ankstesnio baudžiamojo proceso lygtinio paleidimo reikalavimus, kai jis Vokietijoje gydėsi po pasikėsinimo į jį nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novyčiok“.
NATO šalių lyderiai padėkojo jam, kad jis dabar susitinka su V. Putinu, kalbėjo J. Bidenas. Jis su jais aptariąs, apie ką reikėtų kalbėtis su Kremliaus vadovu.
Viršūnių susitikimas su V. Putinu Ženevoje užbaigs pirmąją JAV prezidento kelionę užsienyje, per kurią jis pirmą kartą dalyvavo NATO viršūnių konferencijoje. Savaitgalį jis dalyvavo ir G7 viršūnių susitikime Didžiojoje Britanijoje. Antradienį Briuselyje numatyti pokalbiai su ES lyderiais.
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda kartu su Latvijos vadovu Egilu Levitu ir Estijos Ministre Pirmininke Kaja Kallas NATO viršūnių susitikime bendravo su JAV Prezidentu Joe Bidenu. Lietuvos Prezidento kanceliarijos nuotr.
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda kartu su Latvijos vadovu Egilu Levitu ir Estijos Ministre Pirmininke Kaja Kallas NATO viršūnių susitikime bendravo su JAV Prezidentu Joe Bidenu. Trijų Baltijos šalių vadovams JAV Prezidentas pabrėžė Jungtinių Amerikos Valstijų palaikymą ir pasiryžimą prisidėti prie patikimo atgrasymo ir gynybos užtikrinimo, stiprėjant geopolitinei įtampai rytiniame NATO flange.
„Susitikimas buvo išties reikšmingas Baltijos šalims. JAV supranta Baltijos šalims kylančias grėsmes, yra puikiai susipažinusios su agresyvėjančia Rusijos laikysena ir siekiu integruoti Baltarusiją į Rusijos karines struktūras. Išgirdome patikinimą, kad JAV mato mūsų regioną kaip strateginės svarbos Aljansui, kuriame būtina siekti atgrasymo ir gynybos stiprinimo. Esu tikras, kad Prezidentas J. Bidenas būsimame susitikime su Rusijos vadovu V. Putinu perduos aiškią žinutę apie NATO vienybę ir susitelkimą, atsakant į agresyvius ir nedraugiškus Rusijos veiksmus“, – teigė Prezidentas.
Šalies vadovas JAV lyderiui J. Bidenui pabrėžė gyvybiškai reikšmingą JAV karinio buvimo Baltijos šalyse svarbą. Pasak Lietuvos vadovo, JAV dalyvavimas, stiprinant regiono saugumą ir gynybą, yra svariausias Rusijos atgrasymo veiksnys, todėl Baltijos šalys siekia ir sieks dar didesnio JAV įsitraukimo į saugumo ir stabilumo regione užtikrinimą.
„Siekiame, kad JAV pajėgos Lietuvoje ir Baltijos šalyse didėtų, tai būtų geriausia ir reikšmingiausia dėmesio mūsų regiono saugumui išraiška“, – pridūrė šalies vadovas.
Prezidentas patvirtino JAV vadovui Lietuvos įsipareigojimą skirti ne mažiau 2 proc. BVP gynybai ir siekį šį finansavimą padidinti iki 2,5 proc. iki 2030 metų.
Informacijos šaltinis – Lietuvos Prezidento komunikacijos grupė
Prezidentūra informavo, kad pirmadienio popietę trys Baltijos šalių vadovai susitinka su JAV prezidentu Joe Bidenu.
Briuselyje vykstančiame NATO viršūnių susitikime dalyvaujantis prezidentas Gitanas Nausėda kiek anksčiau pabrėžė, kad Vakarams būtina išlikti budriems ir pasirengusiems reaguoti į Rusijos agresyvius veiksmus.
„Šiandieninėje aplinkoje greitas reagavimas yra kritiškai svarbus ir mums reikia konkrečių schemų, kaip išlikti budriems ir atspariems skirtingiems kariniams, hibridiniams, kibernetinio saugumo veiksmams“, – atsakinėdamas į žurnalistų klausimus Briuselyje kalbėjo G. Nausėda.
Joe Biden. EPA – ELTA foto
JAV prezidentas Joe Bidenas pirmadienį pakartojo Vašingtono paramą Ukrainos teritoriniam vientisumui ir pakvietė šios šalies prezidentą Volodymyrą Zelenskį atvykti į Baltuosius rūmus.
Prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake’as Sullivanas reporteriams sakė, kad J. Bidenas telefonu pasikalbėjo su V. Zelenskiu ir nurodė jam, kad „tvirtai palaikys Ukrainos suverenitetą“ ir „tikisi šią vasarą sutikti jį Baltuosiuose rūmuose“.
Kvietimu parodyta parama Ukrainai prieš kitą savaitę Ženevoje vyksiantį J. Bideno susitikimą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
Ukraina anksčiau išreiškė nerimą dėl J. Bideno ir V. Putino susitikimo laiko bei Vašingtono sprendimo atšaukti sankcijas, skirtas užkirsti kelią „Nord Stream 2“ dujotiekio, kuriuo Rusija, apeidama Ukrainą, tieks gamtines dujas Vokietijai, užbaigimui.
R. T. Erdoganas. EPA – ELTA nuotr.
JAV prezidentas Joe Bidenas NATO viršūnių susitikimo kuluaruose birželio 14 d. susitiks su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu, pranešė Baltieji rūmai.
„Darbotvarkėje bus daug dvišalių ir regioninių klausimų“, – sakoma pranešime.
Balandį J. Bidenas sukėlė pasipiktinimo bangą Turkijoje, paskelbęs, kad JAV pripažįsta armėnų žudynes Osmanų imperijoje genocidu.
2020 m. rinkimų kampanijos metu J. Bidenas pažadėjo laikytis griežto kurso R. T. Erdogano atžvilgiu, kurį pavadino autokratu.
Kitą savaitę J. Bidenas pradės pirmuosius savo vizitus užsienyje. Be NATO viršūnių susitikimo Briuselyje, jis dalyvaus Didžiojo septyneto (G7) viršūnių susitikime Jungtinėje Karalystėje ir ES–JAV viršūnių susitikime Briuselyje.
Vis dėlto, labiausiai laukiama birželio 16 d. Ženevoje vyksiančio J. Bideno susitikimo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
JAV nacionalinė gvardija baigė saugoti Kapitolijų. EPA-ELTA nuotr.
Praėjus beveik penkiems mėnesiams po JAV Kapitolijaus šturmo, nacionalinė gvardija baigė Kongreso apsaugos misiją. Gynybos sekretorius Lloydas Austinas padėkojo gvardiečiams už jų tarnybą. Jie saugojo ne tik Kapitolijų, bet ir parlamentarus bei jų darbą, sakė Pentagono vadovas. Rezervistai esą įvykdė savo priesaiką „saugoti ir ginti konstituciją“.
Atstovų Rūmų pirmininkė demokratė Nancy Pelosi nacionalinės gvardijos karius pavadino „amerikiečių didvyriais ir demokratijos gynėjais“. „Jų buvimas mūsų demokratijos šventovėje po sausio 6-osios, vienos žiauriausių ir siaubingiausių dienų mūsų istorijoje, Kongresui ir visai šaliai suteikė saugumo“, – kalbėjo aukšta politikė.
Nacionalinė gvardija pradėjo saugoti Kapitolijų po to, kai radikalūs tuomečio prezidento Donaldo Trumpo šalininkai sausio 6-ąją šturmavo parlamento pastatą. Vienu metu gvardiečių čia buvo beveik 26 000, ypač – per D. Trumpo įpėdinio Joe Bideno inauguraciją sausio 20 dieną.
Pastaruoju metu Kapitolijų sergėjo 2 150 rezervistų.
Kapitolijaus šturmas smarkiai sukrėtė JAV. Tai laikoma juoda diena JAV demokratijos istorijoje. D. Trumpas sausio 6 dieną paragino savo šalininkus žygiuoti į Kapitolijų, kur turėjo būti galutinai patvirtinta J. Bideno pergalė rinkimuose. Šimtai žmonių tada šturmavo Kongresą, žuvo penki žmonės.
Joe Bidenas. EPA – ELTA nuotr.
Rusija trečiadienį pareiškė laikanti galimybę atšaukti JAV sankcijas „Nord Stream 2“ dujotiekio klojimą prižiūrinčiai bendrovei žingsniu dvišalių santykių pagerėjimo link.
Jei pasitvirtins JAV žiniasklaidoje pasirodę pranešimai apie galimą sankcijų atšaukimą, tai reiškia, kad „JAV politikoje atsiranda šiek tiek normalumo“, užsienio reikalų viceministrą Sergejų Riabkovą citavo naujienų agentūra „Interfax“.
Portalas „Axios“, remdamasis neįvardytais šaltiniais, antradienį paskelbė, kad prezidento Joe Bideno administracija netrukus atšauks sankcijas, kurias šalis taiko dujotiekio klojimo darbus prižiūrinčiai kompanijai „Nord Stream 2 AG“. Didžiąją daugumą jos akcijų valdo Rusijos milžinė „Gazprom“.
Sprendimas esą grindžiamas tuo, kad buvo pripažinta, jog Nord Stream 2“ dujotiekis, kuriuo Vokietijai numatoma tiekti rusiškas gamtines dujas, yra 95 proc. užbaigtas, ir norint jį sustabdyti tektų imtis veiksmų prieš Vokietiją, kuri yra viena artimiausių Vašingtono sąjungininkių, skelbė „Axios“.
„Nord Stream 2“ vamzdis. EPA-ELTA nuotr.
Dujotiekį jau kelerius metus aršiai kritikuoja Vašingtonas ir kai kurios Rytų Europos šalys, kurios mano, kad projektas padidins Europos priklausomybę nuo Rusijos energetikos išteklių.
Vokietijos vyriausybė, nors buvo raginama, atsisakė įsikišti, argumentuodama, kad tai yra komercinis projektas. Dujotiekio šalininkai Europoje teigia, kad amerikiečiai tenori padidinti savo pačių gamtinių dujų pardavimus.
Anot „Axios“, nors „Nord Stream 2 AG“ nebebus taikomos sankcijos, kitiems su projektu dirbantiems subjektams vis vien grės JAV baudžiamosios priemonės.
Dabar, pasibaigus Lietuvos užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio vizitui į Pietų Kaukazą, galima brėžti keletą atsargių pastebėjimų. Be abejonės, vizito būta svarbaus. Aplankytos net trys valstybės: Armėnija, Sakartvelas (Gruzija) ir Azerbaidžanas. Ar nepadaryta klaidų? Oficialiame Lietuvos užsienio reikalų ministerijos puslapyje skelbiami šie informaciniai pranešimai: „Ministras G.Landsbergis: tikime, jog Armėnija liks demokratinių reformų kelyje“, „Armėnijoje inauguruota „Lietuvos giraitė“, „Ministras G.Landsbergis: raginu visas Sakartvelo politines jėgas sutelkti reformoms“ ir „Ministras G.Landsbergis: Lietuva suinteresuota glaudesniais ES ir Azerbaidžano ryšiais“.
Visi ketinimai – solidūs, viltingi, prasmingi, pagirtini. Nė menkiausio priekaišto. Kas galėtų piktintis raginimais išlikti demokratiškais, įgyvendinti reformas, rimčiau bendradarbiauti su Europa?
Tėra vienas įtarimas – kodėl Lietuvos diplomatijos šefo kelionės į Pietų Kaukazą organizuotos balandžio pabaigoje – būtent tuo metu, kai Armėnija mini tragiškus 1915-ųjų įvykius? Esama įtarimų, kad tokiu subtiliai paslėptu būdu oficialusis Vilnius pareiškė ypatingą paramą Armėnijai ir tuo pačiu vylėsi per daug nesuerzinsiąs NATO sąjungininkės Turkijos. Tačiau kad ir kaip slėpsi ylą, ji vis tiek išlindo iš maišo. Lietuvos užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas balandžio pabaigoje su oficialiu vizitu viešėjo Jerevane. Atskrido į Jerevaną ne ilsėtis. Oficialus LR URM.lt puslapis byloja: „Viceministras M.Adomėnas dalyvavo Armėnų Genocido 106-ųjų metinių minėjime“. Viešojoje erdvėje gausu nuotraukų, bylojančių, kaip viceministras M.Adomėnas prie paminklo padeda vainiką. Dar prisiminkime, jog G.Landsbergio viešnagė Pietų Kaukaze pradėta nuo Armėnijos, kad G.Landbergis Lori regione Armėnijoje padėjo sodinti „lietuviškąją giraitę“, – ir turėsime išsamų paveikslą, kuria linkme brėžiami svarbiausi lietuviškieji akcentai.
Seimo narys Mantas Adomėnas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Žinoma, galima dar prisiminti, jog balandžio pabaigoje tragiškus 1915-ųjų įvykius tuometinėje Osmanų imperijoje „armėnų genocidu“ pavadino net naujasis JAV prezidentas – Džo Baidenas (Joe Bidenas). Tad Lietuva tiesiog žingsniuoja sąjungininkės Amerikos praminti keliu. Ji neva neturinti kito pasirinkimo
Ir vis tik tiesa turėtų būti pati svarbiausia, svarbesnė net už politines intrigas. Lietuva – maža, silpna, ji, skirtingai nei didžiosios, galingosios šalys, neturi privilegijos elgtis neteisingai – tiesą paminti vardan politinių interesų. Jei mes neieškosime tiesos ir teisingumo visur ir visada, negalėsime reikalauti tiesos ir teisingumo iš kitų, jei patys pateksime į bėdą.
O tiesa štai kokia: „Nei JAV prezidentas, nei Amerikos Kongresas, nei Jerevanas neturi teisino pagrindo 1915-uosius vadinti genocidu“. Tai – ne mano žodžiai. Taip tvirtina JAV konstitucinės ir tarptautinės teisės ekspertas, buvęs JAV prezidento Ronaldo Reigano patarėjas Briusas Feinas (Bruce Fein). Slaptai.lt skelbia šio JAV teisininko interviu, duoto vienai Amerikos televizijai, vertimą į lietuvių kalbą.
Bruce Fein, buvęs JAV prezidento Ronaldo reigano patarėjas teisės klausimais
Kalbinamas teisininkas Bruce Fein, kuris yra konstitucinės ir tarptautinės teisės specialistas. Nors JAV kongresas jau pripažįsta 1915 įvykius genocidu, kodėl yra svarbu, kad prezidentas Džo Bidenas taip pat tą viešai paskelbė? Ar dėl to bus teisinių pasekmių?
Bruce Fein, konstitucinės ir tarptautinės teisės specialistas, duoda interviu
Ne, tai neturi teisinės svarbos. Tai – politinis pareiškimas. Bidenas, kongresas ir armėnai neturi teisinio pagrindo 1915-uosius vadinti genocidu. Genocido konvencija, įsigaliojusi 1951 m, prieš 70 metų, 9 straipsnyje pažymi, kad bet koks ginčas dėl genocido buvimo turi būti perduotas tarptautiniam Hagos teisingumo teismui. Armėnai turėjo galimybę 70 metų pateikti savo kaltinimus Hagos teismui – organizacijai, kuri nėra politizuota ir nepriima politinių dovanų. 70 metų tylos iš Armėnijos pusės. Kadangi teisiniu požiūriu iš to bylos neparengsi, jie griebėsi politinių dovanų ir politinės galios, kad sulauktų politinių pareiškimų. Aš neabejoju, kad ponas Bidenas tikrai nesiėmė jokio rimto teisinio tyrimo dėl to, ką reiškia genocido konvencija, kokie yra genocido elementai, kas įvyko 1915 m. Ar jis kada nors skaitė Europos žmogaus teisių teismo sprendimą, kuriame teigiama, kad niekada nebuvo patvirtintas armėnų genocidas, kad 1915 metų įvykiai niekur niekada nepatvirtinti kaip genocidas. Aš manau, būtų buvę protinga ponui Bidenui paraginti Armėniją pasinaudoti savo teise į 9-ąjį straipsnį. Tarptautinis teisingumo teismas laukė 70 metų, kad Armėnija kreiptųsi į teismą, pateikdama savuosius argumentus. Deja, mes žinome, kad politikai yra motyvuoti politiniais motyvais, tačiau jie nėra motyvuoti išsiaiškinti istorinius faktus. Tai, deja, yra nuolatinis politizavimas, kuris nutolins šį reikalą nuo sprendimo. Genocidas vadintinas pačiu baisiausiu nusikaltimu, tad kodėl oficialusis Jerevanas turimos medžiagos neperduoda tarptautiniam teisingumo teismui? 70 metų – užtektinai ilgas laikotarpis pareikšti savąsias pretenzijas. Kitas dalykas, ne mažiau svarbus, Justin Mc Carthy yra klausęs Armėnijos, kodėl jūs laikote savo archyvus uždarytus? Jeigu turite bylą, kurios įrodymams reikalingi archyvai, kodėl laikote juos uždarytus? Taip pat akivaizdi Bideno veidmainystė, kai jis sako, viena vertus, yra genocidas, bet, kita vertus, Armėnija ir Turkija turėtų susitikti ir išspręsti nesutarimus. Bet jis juk jau išsprendė bylą jiems dar nesusitikus! Jis jau pasakė, kad yra Armėnijos pusėje. Kodėl Armėnija turėtų atiduoti tai, ką Bidenas jau davė jai?
Jūs šia tema parašėte kelis straipsnius. Kokia jūsų asmeninė nuomonė dėl 1915 m. įvykių?
Visų pirma, aš manau, kad negalime pilnai pritaikyti genocido elementų, aprašytų Genocido konvencijoje veiksmams, kurie vyko prieš suformuluojant konvenciją. Netgi genocido terminas bendrinėje kalboje atsirado tik 1943 m. Taigi negalima įstatymo dėl genocido taikyti atgalios – 1915-iesiems metams.
Taip pat neįmanoma įrodyti, kad Turkijos valstybė anuomet norėjo sunaikinti dalį ar visus armėnus, nes jie buvo būtent armėnai. Pasinaudokime pačių armėnų teiginiais Paryžiaus taikos konferencijoje 1919 m. vasario 26 d. Ten armėnai nuolat kartojo: kilus karui mums buvo sultono pasiūlyta autonomija manais į ištikimybę; mes ją atmetėme, tapome kovotojais ir Turkijos priešais. Atminkite, šie armėnai buvo osmanų piliečiai, tad iš esmės jie pasirinko išdavystę. Jie apibūdino save Paryžiaus taikos konferencijoje kaip kovotojus. Jie pareiškė konferencijoje, kad osmanų turkų žuvo tiek pat kiek osmanų armėnų. Karas yra pragaras – kaip sakė mūsų garsusis generolas William Tecumseh Sherman. Tai nebuvo toks atvejis, kaip žydai ir holokaustas. Joks nacis nemirė Aušvice. Čia gi abi pusės kentė siaubingame kare. Aš tikiu kad yra didelis panašumas su mūsų pačių pilietiniu karu prieš konfederacines Amerikos valstijas. Pietinės valstijos norėjo atsiskirti, nors neturėjo tokios teisės. Jie apšaudė Fort Sumter. Kilo baisus pilietinis karas. Šimtai tūkstančių žuvo, bet niekas nesiūlė to vaidinti genocidu. Jie siekė politinio tikslo – nepriklausomybės. Kilo karas ir pietūs pralaimėjo. Pietiečiai buvo nedelsiant apkaltinti išdavyste, o sąjunga nebuvo apkaltinta genocidu.
Osmanų armėnai siekė tokio paties atsiskyrimo nuo osmanų, kaip ir konfederatų valstijos, tikėdami, kad, pasibaigus karui, gaus nepriklausomybę. Jų siekis nebuvo sėkmingas, Paryžiaus taikos konferencija nesuteikė jiems nepriklausomybės, bet tai buvo jų tikslas. Todėl aš netikiu, remdamasis pačių armėnų argumentais, kad yra įrodymų, jog turkai ketino sunaikinti armėnus dėl to, kad jie buvo armėnai. Žudynės buvo dėl to, kad armėnai susidėjo su turkų priešais karo metu, jų siekis buvo politinė nepriklausomybė. Kai genocido konvencija buvo rengiama, grupės naikinimas dėl jos politinio požiūrio buvo svarstomas kaip draudžiama kategorija, tačiau atmestas. Tai reiškia, kad žudynės (aš nesakau, kad nebuvo kitų įstatymų pažeidimų) politiniais tikslais, pavyzdžiui, siekiant nepriklausomybės, akivaizdžiai nėra genocidas.
Tad kokie yra Turkijos variantai, kaip jai toliau elgtis ir teisiškai atsakyti?
Manau, jog yra galimybė, kad Turkija, nieko nelaukdama, galėtų pati kreiptis į tarptautinį teisingumo teismą dėl 9-ojo straipsnio, sakydama, kad mus žeidžia melagingi kaltinimai dėl genocido, bei pateikti išteisinančius argumentus. Armėnija gi turėjo progą pateikti savo bylą, kad tai buvo genocidas. Tokiu atveju jau būtume turėję teisiškai išspręstą klausimą, kurį būtų galima pašalinti iš politikos.
Konstitucinės ir tarptautinės teisės specialistas Bruce Fein priekaištauja JAV prezidentui Joe Bidenui
Akivaizdu, kad armėnai yra puikiai prisitaikę manevruoti Amerikos politinėje sistemoje. Palenkti politikus į savo pusę dovanomis ir kitais būdais. Jei išliksite politinėje atmosferoje, be nešališko tribunolo Turkijos šansai yra labai maži. Tai galima ištaisyti. Aš dirbu su grupe Jungtinėse Valstijose vadinama Turkish Anti-defamation alliance (Turkijos kovos su šmeižtu aljansas). Jie bando sukurti švietimo programą apie tai, kas yra genocido įstatymas, kokie yra armėnų kaltinimai. Kad galėtume pateikti bylą, kuri yra sisteminga, atmesdami silpnus argumentus, pavyzdžiui, esą armėnai buvo skerdžiami dėl to, kad yra armėnai ir atmetant faktą, kad esą buvo priešai, siekiantys politinės nepriklausomybės.
Priežastis, kodėl reikia pasitikėti einant į teismą, yra artimiausias tribunolas, sprendęs šį klausimą – Europos žmogaus teisių teismo, kurio narė Armėnija yra, o Turkija ne. Teismas teigė, kad niekada nebuvo įrodyto armėnų genocido. Tai istorinė problema, į kurią negalima atsakyti galutinai. Ir tai aš siūlau apsvarstyti. Tai buvo politinėje erdvėje per ilgai. Šie genocido klausimai turi būti sprendžiami tarptautiniame teisingumo teisme, o ne politikos koridoriuose, kur visada yra užslėptų motyvų.
Ką į šiuos Bruce Feino argumentus atsakys Lietuvos užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas? Gal šie argumentai M.Adomėnui nežinomi? Kaip elgsis Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, jei Turkija po M.Adomėno vojažo atsisakys savo naikintuvais saugoti Baltijos šalių oro erdvę, siųsti savo karius Baltijos šalių gynybai nuo galimos Rusijos invazijos?
Šių metų balandžio pradžioje oficialus Lietuvos valstybės saugumo departamento (VSD) puslapis paskelbė danų žvalgybos ataskaitą, kurioje teigiama, jog teroro aktų pavojus Danijos valstybėje 2021-aisiais metais išlieka aukštas. Prie Danijos saugumo ir žvalgybos veikiančio Teroro analizės centro viešai išplatintame dokumente rašoma, kad didžiausią grėsmę Danijos Karalystei vis dar kelia „radikalūs islamistai, turintys noro ir gebėjimų rengti išpuolius“. Esą teroro aktus jie planuoja atlikti tiek šaunamaisiasis ginklais, tiek sprogstamaisiais užtaisais.
XXX
Tarp tų, kurie kelia pavojų, žinoma, minimi ne vien radikalūs islamistai, bet ir kraštutinės dešinės ekstremistai, tikintys painiomis teorijomis apie „sionistų sąmokslą“ arba pergyvenantys dėl „skriaudas patiriančios baltosios rasės likimo“. Tačiau daniškame dokumente didžiausias dėmesys teikiamas vis tik islamo fanatikams, kuriuos, pavyzdžiui, erzina prancūzų satyrinis žurnalas „Charlie Hebdo“, publikavęs pranašo Mahometo karikatūras, bei danų kraštutinės politinės partijos „Stram Kurs“ inicijuojami Korano deginimai.
Danijos Karalystės vėliava. EPA – ELTA nuotr.
Kodėl įsiminiau šį Danijos dokumentą? Jame nėra gilios, rimtos analizės, kas kaltas, jog atsiranda „radikalių islamistų“. Tie keli trumpučiai argumentai, jog, sakykim, viena pusė pranašo Mahometo karikatūras laiko asmeniniu įžeidimu, o kiti tokius piešinius traktuoja kaip „žodžio laisvę“, – per daug tiesmukiški, per daug primityvūs. Šitaip žvelgdami (mes – viską suprantantys geručiai, jie – nieko nesuprantantys blogiukai) tikrųjų trinties priežasčių neperprasime. Į „radikalių islamistų“ temą derėtų žvelgti giliau. Ne vien danams – mums visiems. Visai Europos Sąjungai. Tos karikatūros – tik vienas ryškus atvejis iš daugybės pavyzdžių, kaip netinkamai elgiamės, bendraudami su musulmoniškomis valstybėmis, o paskui stebimės, kodėl musulmonai pyksta, nusivylę, įsižeidę (keldamas šį klausimą nepateisinu žudymo; atimti gyvybę – vienas iš baisiausių nusikaltimų).
XXX
Štai kaip apie 2015-ųjų metų tragediją Paryžiuje anuomet buvo rašoma mano redaguojamame portale slaptai.lt:
(…). Tai, kas atsitiko Prancūzijoje, yra siaubingas netolerancijos pavyzdys. Deja, netolerancijos iš abiejų pusių. Kai kurios karikatūros, paskelbtos visame pasaulyje tragiškai išgarsėjusiame žurnale, yra tiesiog šlykščios, įžedžiančios, religinę nesantaiką kurstančios… Ko siekė jų autoriai? Dvigubi standartai – akivaizdūs. Vienus įžeidinėti – galima, kitų – nevalia? Krikščionims leidžiama apraudoti genocidą, musulmonų aukos – per mažos, kad prilygtų genocidui?
Danijos kariai. Slaptai.lt nuotr.
Billas Donohue, vadovaujantis Katalikų lygai – Jungtinių Valstijų organizacijai, „ginančiai katalikų teises“ – išplatino pranešimą spaudai pavadinimu „Musulmonai turi pagrindo pykti“. Jame Donohue kritikuoja leidinio polinkį įžeidinėti pasaulio tikinčiuosius, įskaitant ir ne musulmonus. „Nužudytas „Charlie Hebdo“ redaktorius Stephane‘as Charbonnier „nesuprato vaidmens, kuriuo jis pats prisidėjo prie savo tragiškos mirties“, rašoma pranešime.
Taigi Europos Sąjungos žvalgybos, mano supratimu, savo ataskaitose privalėtų šnekėti ne vien apie „radikalaus islamo“ pasekmes. Tokiose ataskaitose turėtų atsirasti vietos ir šio reiškinio priežastims. Analizuokime ne vien musulmoniškas klaidas, imkime rimtai narplioti savas nuodėmes. Būtent – kokios mūsų, europiečių, klaidos? Šitaip sakydamas nekviečiu tapti nuolankiais, nusižeminusiais. Neleiskime, kad mums užsiliptų ant galvų. Neleiskime mūsų bažnyčių paversti mečetėmis. Bet jei norime, kad musulmonai gerbtų mus, mes privalome gerbti jų tradicijas, religiją, simbolius. Jei matome, kaip juos erzina šlykščiosios karikatūros, tai gal verta jų atsisakyti, net jei žodžio laisvė suteikia teisę jas paišyti?
Dabar gi – chaosas. Mes reikalaujame, kad jie mus gerbtų, bet mums gerbti jų – neprivalu?
XXX
Beje, esama kur kas daugiau atvejų, kada mes netinkamai elgiamės. Šlykščiosios „Charlie Hebdo“ karikatūros ar viešas Korano pleškinimas – tai tik aisbergo viršūnė. Dvigubus standartus mes demonstruojame kur kas kas dažniau ir subtilesnėmis priemonėmis. Dėl to kalta ne vien Danija ir Prancūzija. Žvelkime plačiau, giliau. Omenyje turiu kad ir sėkmingą Azerbaidžano pergalę (2020-ųjų pabaigoje per 44 dienas šiai musulmoniškai valstybei pavyko susigrąžinti daugumą 1992 – 1994 metais prarastų Kalnų Karabacho teritorijų). Ar pasveikinome Azerbaidžaną su įspūdinga pergale (kol kas – tai vienintelė buvusios Sovietų Sąjungos respublika, kuriai pavyko atkurti savo teritorinį vientisumą; gruzinai, moldavai ir ukrainiečiai – vis dar vargsta).
Giandža – po Armėjijos ginkluotųjų pajėgų išpuolių
Ogi nepasveikinome. Mums tarsi neapsiverčia liežuvis pasidžiaugti Azerbaidžano pasiekimais, nes azerbaidžaniečių priešininkai – armėnų, t.y. krikščionių, separatistai. Nepasveikinę Azerbaidžano mes taip pat nepasmerkėme Armėnijos, kai ši apšaudė civilius Azerbaidžano miestus, niekaip nesusijusius su Kalnų Karabachu. Nejaugi jau pamiršome, kaip 2020-ųjų antroje pusėje armėnų ginkluotosios pajėgos iš galingų pabūklų apšaudė senąją Azerbaidžano sostinę Giandžą ir du kiek mažesnius azerbaidžanietiškus miestus – Bardą ir Terterą?! Šių išpuolių metu žuvo ir moterų, ir vaikų. Sugriauta daug gyvenamųjų namų. Ar didžiosios Europos sostinės pareiškė Azerbaidžanui užuojautą dėl armėnų ginkluotųjų pajėgų surengtų šių išpuolių? Ne, nepareiškė. O kodėl – todėl, kad armėnai – krikščionys?
XXX
O kodėl nepagyrėme Turkijos, padėjusios Azerbaidžanui susigrąžinti savas Kalnų Karabacho teritorijas? Juk tai – ir Ankaros nuopelnas, kad Baku pavyko atkurti teritorinį vientisumą. Nepasveikinome, nepagyrėme. Žinoma, tokie subtilūs nutylėjimai bei ignoravimai ne tokie bjaurūs, kaip karikatūros, bet vis tik – skaudūs. Europietiškas netaktas – akivaizdžiausias. Akis bado. Musulmoniškas pasaulis tai mato, jaučia, analizuoja.
Turkijos kariuomenė
Akivaizdūs europietiški tendencingumai ir dėl Turkijos. Turkijos mes nepagyrėme nei tuomet, kai ji talkino Azerbaidžanui jėga išstumiant armėnų pajėgas, nei tuomet, kai Ankara griežtai gina Ukrainos teisę į Krymą, Donbasą ir Luhanską bei tiekia ukrainiečių kariams ginklų. Užuot pagyrę Turkijos vadovybę už principingumą gerbiant šalių teritorinį vientisumą mes Ankarą koneveikiame dėl būtų ir išsigalvotų nuodėmių – tai su Graikija jūros nepasidalina, tai aukštą ES pareigūnę oficialaus priėmimo metu pasodino ne centriniame fotelyje, tai demokratijos lygis neatitinka Briuselio ir Strasbūro nubrėžtų standartų. Musulmonų pasaulis mato, kaip tendencingai Europos Sąjunga palaiko su Turkija konfliktuojančią Graikiją ir Armėniją.
XXX
Štai dar vienas garbės mums nedarantis pavyzdys.
Kas yra UNESCO – žinome visi. UNESCO yra Jungtinių Tautų (United Nations) specializuota agentūra, siekianti prisidėti prie pasaulio taikos ir saugumo stiprinimo vystant bendradarbiavimą tarp tautų švietimo, mokslo, kultūros ir komunikacijos srityse.
Šuša. Kalnų Karabachas. Chano rūmų griuvėsiai
Tačiau ar visada ši organizacija elgiasi tinkamai? Žvilgtelėkime į Pietų Kaukazo regioną. 2020-ųjų metų pabaigoje, kai Azerbaidžanas, padedamas Turkijos, kariniu būdu iš armėnų separatistų atsiėmė jam pagal tarptautinę teisę priklausantį Kalnų Karabachą ir gretimus keletą rajonų, UNESCO atstovai puolė priekaištauti azerbaidžaniečiams, kad šie nedrįstų naikinti armėniškų kultūros, istorijos, architektūros paminklų. Žvelgiant iš šalies, toks įtakingos tarptautinės organizacijos perspėjimas suprantamas. Atsarga gėdos nedaro.
Ir vis tik tokius įtarimus Azerbaidžanui svaidyti nepadoru, nes tie, kurie bent kiek susipažinę su šios musulmoniškos šalies istorija, puikiai žino: azerbaidžaniečiai visuomet buvo tolerantiški kitoms tautoms, kitoms religijoms. Įtarti, jog susigrąžinę Juoduoju Sodu vadinamą Kalnų Karabachą jie būtinai puls kerštauti, t.y. naikinti armėniškos kultūros objektus, – primityvu. Beje, oficialusis Baku pats, niekieno neraginamas, vos tik pradėjęs 2020-ųjų išlaisvinimo operaciją, pareiškė saugosiąs visus armėniškus, visus krikščioniškus architektūros, istorijos, kultūros ženklus. Azerbaidžaniečiai niekad nebuvo vandalai.
Oficialusis Baku taip pat pareiškė neprieštarausiąs UNESCO vadovybės sumanymui į Kalnų Karabachą pasiųsti specialią ekspertų delegaciją, kuri pati įsitikintų, kaip šiame regione saugomi kultūrinę, istorinę vertę turintys krikščioniški objektai.
Tačiau toks energingas UNESCO susirūpinimas, ar azerbaidžaniečiai negriaus, vaizdžiant tariant, armėniškų bažnyčių, – dviprasmiškas. Bylojantis apie pašlijusią šios organizacijos moralę, neprincipingumą, apie taikomus bjaurius dvigubus stadartus. Kuo remiantis taip manau? Padori tarptautinė organizacija, prieš pradėdama ieškoti vadinamojo „azerbaidžanietiško barbarizmo atvejų“ 2020-ųjų pabaigoje – 2021-ųjų pirmojoje pusėje (nepraėjo nė vieneri metai), pirmiausia turėtų išsiaiškinti, kaip šiame regione ištisus tris dešimtmečius (nuo 1994-ųjų iki 2020 rudens) elgėsi armėnų pajėgos. Ji pirmiausia turėjo iškelti klausimą – kiek musulmoniškojo, azerbaidžanietiškojo paveldo objektų sunaikino Armėnijos remiami separatistai.
Štai ką paliko armėnų separatistai Kalnų Karabache ir gretimuose septyniuose rajonuose
Bet armėnų elgesys Kalnų Karabache 1994-2020 –aisiais metais UNESCO organizacijos niekad nedomino. Kol Azerbaidžanui priklausantis Kalnų Karabachas buvo armėnų separatistų rankose, Azerbaidžano valdžia ne sykį kreipėsi į UNESCO. Prašyte prašė pasiųsti delegacijų, kurios išsiaiškintų, kaip ten globojami, prižiūrmi azerbaidžaniečiams brangūs kultūros ir istorijos objektai. UNESCO visus azerbaidžaniečių prašymus ignoravo. Arba diplomatiškai išsisukdavo nuo atsakymo, arba teisindavosi, jog negalinti kištis į tarptautinės politikos reikalus.
Tačiau 2020—aisiais, vos tik Jerevanas pradėjo triukšmauti dėl neva dideliame pavojuje atsidūrusių krikščionybės šedevrų, UNESCO čia pat pareiškė norą išsiaiškinti „realią padėtį“. Dvigubi standartai, nepriderantys solidžiai tarptautinei organizacijai, – akivaizdūs. Jei jau pastangos domėtis azerbaidžanietiškojo paveldo objektais Kalnų Karabache – politika, tad ir susirūpinimas armėniškais kultūros objektais Kalnų Karabache turėtų būti politika? Bet UNESCO rūpi, regis, pamatyti ne „visą peizažą“, o tik surasti bent vieną Azerbaidžano netinkamo elgesio pavyzdį.
Ir vis tik Azerbaidžanas džiaugiasi, kad UNESCO galų gale susidomėjo Kalnų Karabachu ir, tikėkimės, gretimais septyniais rajonais (juos armėnų separatistai taip pat buvo okupavę). Mat armėniškojo vandalizmo atvejų, kai ten buvo griaunamos mečetės, plėšiami muziejai, Kaukazo Albanijos architektūriniai paminklai perdaromi į armėniškus, iki pamatų sugriauti Agdamas Ir Fizuli miestai, – apstu.
Nepaisant tarptautinės bendruomenės abejingumo trejetą dešimtmečių Kalnų Karabache nuo žemės paviršiaus trintam musulmoniškąjam paveldui, Azerbaidžanas visąlaik kruopščiai fiksavo kiekvieną armėniškojo vandalizmo atvejį. Visi barbarizmai užregistruoti dviejuose kataloguose: „Nuostoliai, padaryti istorijos ir kultūros paminklams okupuotose Azerbaidžano teritorijose“ bei „Azerbaidžanietiškų kultūros mpaminklų Kalnų Karabache katalogas“. Šios enciklopedijos išerstos į anglų, azerbaidžaniečių, rusų ir prancūzų kalbas.
Tad ponams iš UNESCO, atvykusiems į Kalnų Karabachą, nebus sunku ieškoti tikrųjų vandalų. Bet ar jie norės nuoširdžiai išsaiškinti, kiek per tris dešimtmečius architektūros, istorijos ir kultūrtos paminklų sunaikino armėnų separatistai?
Manote, musulmoniškas pasaulis nemato šių akibrokštų? Manote, tokia europietiška dviveidystė musulmonų neliūdina, neerzina?
XXX
Danijos žvalgybos ataskaitoje kažkodėl nėra nė žodžio ir apie galimus armėnų teroristinių organizacijų išpuolius 2021-aisiais. Juk Armėnijoje šiandien sudėtinga padėtis. Ten esama jėgų, kurios tautiečius ragina imti į rankas ginklą ir keršyti, keršyti, keršyti. Armėnų sukarintų teroristinių grupuočių taikiklyje – Azerbaidžanas ir Turkija. Klausiate, kuo čia dėta Danija? Prisiminkime 1981-uosius metus, kai Kopenhagoje prie turkų transporto kompanijos „THY“ nugriaudėjo galingas sprogimas ir du danai buvo sunkiai sužeisti. Atsakomybę už šį išpuolį prisiėmė viena iš armėnų teroristinių organizacijų. Tokiu būdu ji neva keršijo turkams už tragiškus 1915-uosius metus. Atkreipkite dėmesį – keršijo ne Turkijos, o Danijos teritorijoje, nė kiek nepergyvendama, jog galį nukentėti ne vien turkai, bet ir niekuo dėti danai.
Nuo teroristų rankų žuvusių Turkijos diplomatų sąrašas
Tas 1981-ųjų išpuolis Kopenhagoje – tik vienas iš 1973-2002 metais armėnų teroristų Vakaruose surengtų teroro aktų, kurių metu žuvo 70 žmonių, 524 buvo sužeisti, 105-eri tapo įkaitais ir 12 iš jų buvo nužudyta. Tarp žuvusiųjų, suluošintų – ne vien turkų diplomatai. Taigi ASALA, Dašnakcutiun, Gnčak ir joms giminingos organizacijos keršijo turkams Danijoje, Prancūzijoje, Šveicarijoje, Italijoje, Bulgarijoje, Vokietijoje, Ispanijoje, Didžiojoje Britanijoje… Ar tokios beveik tris dešimtmečius Europą kadaise purčiusios ASALA, Dašnakcutiun, Gnčak teroristų akcijos šiandien vėl neįmanomos?
XXX
Vienas iš paskutiniųjų bjaurių akibrokštų – 46-ojo JAV prezidento Džo Baideno šių metų balandžio 24-ąją ištarti žodžiai, esą 1915-ųjų karai tuometinės Osmanų imperijos teritorijoje buvo „armėnų genocidas“. Gal ir taip. Tačiau mes juk nežinome. Negalime žinoti. Armėnija, skirtingai nei Turkija, iki šiol neįsileidžia į savo archyvus tyrinėtojų. Todėl stebiuosi: kaip apsiverčia liežuvis tvirtinti buvus ar nebuvus „armėnų genocidui“ nuodugniai neištyrinėjus armėniškųjų archyvų? Štai buvęs JAV prezidento Ronaldo Reigano patarėjas teisės klausimais ponas Briusas Feinas pripažįsta, jog anuomet, kai prezidentavo R.Reiganas, oficialusis Vašingtonas ėmė gilintis į 1915-ųjų įvykius tuometinėje Osmanų teritorijoje. Tiesa, tyrinėjimai nebuvo užbaigti. Ir vis tik iš to, ką pavyko surinkti, Br. Feinas daro išvadą: „jeigu archyvai bus atidaryti, armėnams teks atsiprašyti, jog suklaidino pasaulį“ (apie tai rašoma leidiniuose Turkiye ir Caucasus Online).
Taigi mano mylima ir gerbiama Amerika padarė didžiausią klaidą brėždama griežtus priekaištus turkams – derėjo palaukti, kol Jerevanas atidarys savo rankraštynus. Grubią klaidą padarė ir Lietuvos užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas, balandžio 24-osios išvakarėse nuskridęs į Jerevaną pagerbti „armėnų genocido“ aukų. Juk M. Adomėnas negali nežinoti: armėniški archyvai vis dar akylai slepiami nuo užsienio tyrinėtojų. Netinkamai pasielgė ir Seimo narys Raimundas Lopata, balandžio 24-ąją raginęs valstybes, iki šiol nepripažinusias 1915-ųjų tragedijos „armėnų genocidu“, kuo greičiau pasitaisyti – pripažinti. Juk prof. R. Lopata, kadaise užėmęs itin svarbias pozicijas Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute, privalo žinoti: rimtai į istoriją žvelgiantys istorikai, mokslininkai, politikai pirmiausiai analizuoja konfliktuojančių pusių archyvus ir tik po to skelbia rezoliucijas, nutarimus, priima įstatymus.
Joe Bidenas. EPA – ELTA nuotr.
Ponui M. Adomėnui ir R. Lopatai derėtų įsiklausyti bent jau į tai, ką savo asmeninėje paskyroje socialiniuose tinkluose dėl „armėniškojo genocido“ yra parašęs Latvijos viceministras ir krašto apsaugos ministras Artis Pabriks: „JAV prezidento pozicija Armėnijos genocido klausimu tik apsunkins dviejų NATO šalių bendradarbiavimą, kai to labiausiai reikėtų. Panašiai galiu patarti tiems Latvijos parlamentarams, kurie aukodami nacionalinius interesus nori nusipirkti sau indulgencijas.“
Tai – tik keletas pavyzdžių, kada mes elgiamės netaktiškai, bendraudami su musulmoniškomis valstybėmis.
Kiekvienais metais balandžio 24-osios išakarėse kyla diskusijų, kaip Vakarai turėtų paminėti tragiškus 1915-ųjų metus, kai tuometinėje Osmanų imperijoje žuvo daug armėnų tautybės žmonių.
Šiemet didžiausia intriga – kaip pasielgs naujasis JAV prezidentas Džo Baidenas (Joe Bidenas). Remiantis ELTOS agentūros pranešimais, JAV Kongreso Senato Užsienio reikalų komiteto vadovas demokratas Robertas Menendezas jau pasveikino Amerikos prezidentą Joe Bideną, ketinantį oficialiai pripažinti armėnų genocidą Osmanų imperijoje XX amžiaus pradžioje.
Tai sakoma ketvirtadienį paskelbtame pareiškime. Anksčiau apie J. Bideno planus pranešė laikraštis „The Wall Street Journal“, kuris rėmėsi šaltiniais JAV administracijoje.
„Sveikinu prezidento sprendimą padaryti galą daugiau kaip šimtmetį trunkančiam vieno niūriausių žmonijos istorijos įvykių nutylėjimui. Mes pagerbiame tuos, kurie tapo genocido aukomis, prisimename, kaip jie žuvo, ir džiaugiamės pakeitę tai, kas istorijoje bus žinoma apie jų žūtį“, – pabrėžia savo pareiškime R. Menendezas.
„The Wall Street Journal“ duomenimis, Baltųjų rūmų šeimininkas savo sprendimą greičiausiai oficialiai paskelbs šeštadienį, balandžio 24-ąją, kai Armėnijoje bus pažymima Armėnų genocido aukų atminimo diena. Leidinio šaltiniai pabrėžia, kad galutinis sprendimas kol kas nepriimtas, ir J. Bidenas galįs apsiriboti formaliu pareiškimu, kuriame nenuskambės oficialus genocido fakto pripažinimas.
Beje, J. Bideno pirmtakas respublikonas Donaldas Trumpas vengė žodžio „genocidas“ savo pareiškimuose dėl 1915 metų įvykių. Barackas Obama (2009-2017), kurio administracijoje J. Bidenas ėjo viceprezidento pareigas, taip pat vengė šio apibrėžimo. 2019 metais JAV Kongreso Senatas ir Atstovų Rūmai pirmą kartą priėmė rezoliucijas, kuriose 1915 metų tragedija Osmanų imperijoje buvo apibūdinta kaip armėnų genocidas.
Štai kokia 2021-ųjų balandžio 24-osios intriga. Kaip derėtų reaguoti į tokį proarmėniškų jėgų atkaklumą? Mano supratimu, naujasis JAV lyderis pasielgs neteisingai, jei tolimus 1915-ųjų karus pripažintų buvus „armėnų genocidu“. Istorija – ne politika. Istorinių įvykių neįmanoma perprasti svaidantis politiniais pareiškimais. Kvaila, primityvu ieškoti, kas anuomet buvo teisus, balsuojant Kongrese, Senate ar Baltuosiuose rūmuose. Tėra vienintelis kelias pažinti istoriją – ją atidžiai studijuoti archyvuose. Šiandieninė situacija tokia: JAV kongresmenai ir senatoriai tikrai nežino, kas, kaip ir kodėl klojosi 1915-aisiais metais tarp turkų ir armėnų tuometinės Osmanų imperijos žemėse. Dėl to, kad pasaulis vis dar iki šiol nežinąs tikrosios tiesos apie 1915-uosius, kalčiausias oficialusis Jerevanas. Taip, Armėnija, skirtingai nei Turkija, iki šiol įslaptinusi savuosius archyvus šia skausminga tema. Todėl pasakyti, kas anuomet šaudė, žudė, badu marino, tebus galima tik tada, kai JAV istorikai turės galimybę peržiūrėti armėniškus archyvus.
O kol kas Jerevano skleidžiama informacija, neva patvirtinanti genocido faktą, tėra … nuomonė, įsitikinimas, versija, spekuliacija, interpretacijos arba politinės intrigos, kurių pagalba bandoma spustelėti oponentus ir priešininkus. Mat armėniški archyvai, kaip jau pabrėžiau, aklinai užrakinti. Armėnija neįsileidžia istorijos tyrinėtojų. Kažką akylai slepia. Jei jau viskas buvo taip, kaip porina oficialusis Jerevanas, kam slėpti archyvus? Kodėl Turkija jau seniai nebijanti viešumo, o Armėnija – vis dar slapukauja? Kaip tai įmanoma civilizuotame pasaulyje: armėniški archyvai dar net neperžiūrėti, apie išsamią jų analizę belieka tik svajoti, o „armėnų genocidas” – jau pripažįstamas !
Filipas Ekozjancas rankose laiko savo knygą „Izraelis Ori. Pandoros skrynia”
Į 1915-aisiais armėnus ištikusią tragediją blaiviausiai žvelgia, mano supratimu, armėnų tyrinėtojas, istorikas, knygos „Izraelis Ori. Pandoros skrynia“ autorius Filipas Ekozjancas. Štai jo komentaras, duotas slaptai.lt portalui 2020-ųjų sausio 20 dieną:
„Kova dėl „genocido“ pripažinimo nėra kova dėl teisingumo pergalės. Tai kova už tai, kad viena sąvoka būtų pakeista kita: visų Osmanų imperijos tautų tragediją pervadinti vienos armėnų tautos genocidu. Protingai mąstančiam žmogui aišku, kad tokiomis sąlygomis, kai Osmanų imperija kovojo keliuose frontuose, kai jos viduje buvo keli pilietinės konfrontacijos židiniai, atsiradę ir religiniu, ir tautiniu pagrindu, tuomet buvo itin sudėtinga vesti šią liūdną statistiką, kuria šiandien manipuliuoja „genocido aukos“ (sakydamas „genocido aukos“ aš turiu omenyje, žinoma, ne tuos, kurie žuvo, amžiną jiems atilsį, o tuos, kurie šiandien bando gauti finansinius ir moralinius „honorarus“ už jų mirtį). Akivaizdu, kad šiandien neįmanoma tiksliai išsiaiškinti, kas būtent vyko kiekviename mieste, kiekviename kaime, kiekvienoje fronto atkarpoje. Argi kuris nors iš mūsų supranta: kas, ką ir dėl ko žudo Irake ir Libijoje? Juk šiandien mes naudojamės palydoviniu ryšiu, internetu, žiniasklaida, vaizdo įrašais, turime tūkstančius profesionalių žurnalistų, dirbančių karštuosiuose taškuose. Ir mes vis tiek negalime neabejodami atsakyti į šiuos klausimus. Ką jau kalbėti apie šimto metų senumo įvykius!“
Ar išgirs šiuos armėnų tautybės publicisto, istoriko, vertėjo žodžius oficialusis Vašingtonas?
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas. EPA – ELTA nuotr.
Jei JAV prezidentas Dž.Baidenas pasiduos spaudimui, bus praverta garsioji Pandoros skrynia. Ką turiu galvoje? Dideli ir maži Amerikos oponentai turėsiantys teisę teirautis Jungtinių Valstijų: kaip vadintinas Japonijos miestų Hirosimos ir Nagasakio sunaikinimas atominiu ginklu, kaip derėtų apibūdinti karą Vietname, Irako, Serbijos bombardavimus? Taip pat būtų galima prisiminti net ir išpuolius prieš raudonodžius Amerikos gyventojus.
Ar 46-asis JAV prezidentas žinąs, kaip atsakytų į nepatogius klausimus dėl, pavyzdžiui, Japonijos, Vietnamo, Serbijos, Irako bombardavimų?
Viliuosi, jog Amerikai užteks sveiko proto nesivelti į primityvias Jerevano intrigas.
Turkija tūkstantį kartų teisi, kai sako: „Turkijos vyriausybė pripažįsta masinės armėnų žūties faktą, bet stoja prieš termino „genocidas“ vartojimą ir teigia, kad Armėnija skelbia pernelyg didelį aukų skaičių. Anot Ankaros, armėnų žūtis buvo ne kryptingos vyriausybės politikos rezultatas, bet pilietinio karo Osmanų imperijoje, kurio aukomis tapdavo ir turkai, padarinys.”
Joe Bidenas. EPA – ELTA nuotr.
JAV prezidentas Joe Bidenas ketvirtadienį pakartojo savo prieštaravimą dujotiekio „Nord Stream 2“ projektui ir teigė, kad tai yra „komplikuotas“ klausimas.
„Aš jau ilgą laiką prieštarauju „Nord Stream 2“, – sakė J. Bidenas.
Paklaustas, kodėl prieštaringai vertinamam projektui nebuvo pritaikytos naujausios JAV sankcijos, J. Bidenas tikino, kad tai yra „komplikuotas klausimas, kuris veikia mūsų sąjungininkus Europoje“, tačiau jis esą bus sprendžiamas.
J. Bidenas susilaukia spaudimo iš Kongreso, ypač – respublikonų parlamentarų, reikalaujančių imtis veiksmų, kurie užkirstų kelią „Nord Stream 2“ užbaigimui. Šiuo metu nutiesta maždaug 95 proc. dujotiekio.
Leidinio „Politico“ žiniomis, JAV teisingumo departamentas kovą leido įvesti sankcijas bendrovei „Nord Stream 2 AG“, kuri vadovauja dujotiekio projektavimui, tiesimui ir eksploatavimui, tačiau vėliau šis leidimas buvo panaikintas.
Aukšto rango pareigūnas „Politico“ teigė, kad J. Bideno administracija tikisi atkurti per Donaldo Trumpo kadenciją pašlijusius Vašingtono ir Berlyno santykius, tačiau kol kas prezidentas sulaukia spaudimo įvesti sankcijas „Nord Stream 2“.
Joe Bidenas. 46-asis JAV prezidentas. EPA – ELTA nuotr.
Naujasis JAV prezidentas Joe Bidenas, sakydamas inauguracinę kalbą, paragino amerikiečius susivienyti ir įveikti nesutarimus bei pasižadėjo būti visų amerikiečių prezidentu, tačiau kartu įspėjo apie laukiančius iššūkius.
Kalbėdamas JAV Kapitolijuje, praėjus dviem savaitėms po to, kai jį šturmavo kadenciją baigusio prezidento Donaldo Trumpo šalininkai, J. Bidenas pareiškė, kad demokratija nugalėjo, ir pridūrė: „Tai Amerikos diena, demokratijos diena. Istorinė ir vilties diena.“
„Stovime čia praėjus vos kelioms dienoms po to, kai maištaujanti minia pamanė, kad gali panaudoti smurtą, jog nutildytų žmonių valią, sustabdytų demokratijos darbą, išstumtų mus iš šios šventos žemės. Tai neįvyko. Niekada neįvyks. Nei šiandien, nei rytoj, niekada. Niekada“, – kalbėjo J. Bidenas.
„JAV susiduria su didėjančiu politiniu ekstremizmu, baltųjų viršenybe, vidaus terorizmu, ir mes turime kovoti, ir mes nugalėsime“, – tvirtino jis.
Tačiau, JAV susiduriant su pražūtingu koronavirusu ir giliu politiniu susiskaldymu, jis įspėjo, kad šiems iššūkiams įveikti „reikės daug daugiau nei žodžių, reikės trapiausio iš visų dalykų demokratijoje – vienybės“.
„Šiandien, šią sausio dieną, mano visa siela yra tame: sutelkti Ameriką, suvienyti mūsų žmones, mūsų tautą ir prašau kiekvieno amerikiečio prisijungti prie manęs šiame reikale“, – sakė 46-asis JAV prezidentas.
21 minutę trukusios kalbos metu J. Bidenas vardijo laukiančius iššūkius.
„Mums reikia stiprybės, kad ištvertume šią tamsią žiemą. Mes įžengiame galbūt į sunkiausią ir mirtiniausią viruso laikotarpį“, – teigė J. Bidenas ir paragino amerikiečius galiausiai atremti šią pandemiją kaip viena tauta.
Joe Bidenas prisaikdintas 46-uoju JAV prezidentu. EPA-ELTA nuotr.
Joe Bidenas trečiadienį ant Kapitolijaus laiptų Vašingtone buvo oficialiai prisaikdintas 46-uoju JAV prezidentu.
78-erių demokratas padėjo ranką ant Biblijos ir ištarė priesaiką. Bibliją jam palaikė žmona Jill, o jį prisaikdino vyriausiasis teisėjas Johnas Robertsas.
Naujasis prezidentas pasižadėjo ištikimai vykdyti JAV prezidento pareigas, laikytis, saugoti ir ginti Konstituciją.
Po priesaikos naujasis JAV prezidentas pasakė savo inauguracinę kalbą.
„Tai Amerikos diena. Demokratijos diena. Istorinė ir vilties diena“, – kalbėjo naujasis JAV vadovas.
Inauguracinėje kalboje J. Bidenas kalbėjo apie šalies suvienijimo svarbą. Naujasis JAV vadovas teigė norįs suvienyti Ameriką, jos žmones ir ragino amerikiečius susitelkti, siekiant įveikti nepaprastus iššūkius, su kuriais susiduria tauta.
„Norint įveikti šiuos iššūkius, atkurti sielą ir užtikrinti Amerikos ateitį reikia daug daugiau nei žodžių, ir reikia sunkiausiai iš visų pasiekiamo dalyko, vienybės“, – kalbėjo J. Bidenas.
Dėl koronaviruso pandemijos ceremonijoje dalyvauja tik apie 1 000 svečių, tarp kurių buvę prezidentai Barackas Obama, George’as W. Bushas ir Billas Clintonas. Kadenciją baigęs prezidentas Donaldas Trumpas ceremonijoje nedalyvauja, jis išvyko iš Vašingtono.
J. Bidenas įveikė D. Trumpą per lapkričio 3 d. vykusius JAV prezidento rinkimus.
Prezidentaujant B. Obamai, J. Bidenas ėjo JAV viceprezidento pareigas, o pirmą kartą JAV prezidento posto bandė siekti dar 1987 metais.
Naujasis prezidentas ketina vos pradėjęs darbą sugrąžinti JAV į Paryžiaus klimato kaitos susitarimą ir sustabdyti JAV pasitraukimą iš Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO). Kaip teigiama, J. Bidenas pasirašys 17 dekretų, kuriais bus atšaukiami kadenciją baigusio prezidento D.Trumpo sprendimai, susiję su imigracija, aplinkosauga, COVID-19 ir ekonomika.
Joe Bidenas. EPA – ELTA nuotr.Amerikiečių kariai Lietuvos sostinėje Konstitucijos prospekte. Slaptai.lt nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad tikisi, jog išrinktasis JAV prezidentas Joe Bidenas ir toliau skirs didelį dėmesį Baltijos regiono valstybių saugumui, ypač krašto apsaugos politikoje.
„Prezidento Donaldo Trumpo administracijos laikotarpiu buvo gana sėkmingai plėtojamas energetinis bendradarbiavimas, tikiuosi, kad šiame sektoriuje turime potencialo bendradarbiauti dar sėkmingiau“, – sakė G. Nausėda.
Komentuodamas JAV prezidento rinkimų rezultatus, G. Nausėda teigė, kad tikisi dar stipresnio transatlantinio ryšio tarp Europos Sąjungos ir JAV.
„Labai tikiuosi, kad sustiprės, taps dar nuoširdesnis tas transatlantinis ryšys, kurio nepaprastai reikia šiame neramiame pasaulyje. Turiu galvoje santykius tarp Europos Sąjungos ir JAV. Lietuva šioje srityje visada buvo patikima sąjungininkė ir ji visada įdės patį didžiausią indėlį, kad šis santykis būtų stiprus, nuoseklus ir tvirtas“, – teigė prezidentas. Amerikiečių kariai. Vilnius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Amerikiečių karo technika. Vilnius. Slaptai.lt nuotr.
Šalies vadovas akcentavo išrinktojo JAV prezidento patirtį tiek politikoje, tiek gyvenime.
„Tai labai patyręs politikas. Patyręs ir gyvenime, ir politinėje veikloje. (…) jo šūkis, arba jo siekis tapti vienijančiu prezidentu yra nepaprastai svarbus tiek vidaus, tiek išorės dimensijoje. Šiandien vienijimosi kaip niekad reikia ir pačiose JAV, ir, žinoma, Vakarų demokratijos turi siekti supratimo ir sutarimo ten, kur klausimai yra principiniai ir kur reikia didesnio Vakarų demokratijos indėlio šiuolaikiniame pasaulyje“, – kalbėjo G. Nausėda.
J. Bidenas JAV rinkimuose įveikė dabartinį prezidentą Donaldą Trumpą.
Darbą naujame poste J. Bidenas turėtų pradėti 2021 metų sausį.
Europos Sąjungos (ES) lyderiai Charlesas Michelis ir Ursula von der Leyen pasveikino Joe Bideną iškovojus pergalę JAV prezidento rinkimuose ir paragino stiprinti transatlantinius ryšius.
„Atsižvelgiame į naujausius rinkimų proceso įvykius,“ – sakė Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Ch. Michelis.
„Remdamasi tuo, ES sveikina išrinktąjį prezidentą Joe Bideną ir viceprezidentę Kamalą Harris pasiekus užtektinai Rinkikų kolegijos balsų“, – pridūrė jis.
FTB tarnybos automobilis
JAV slaptoji tarnyba, anot „The Washington Post“, stiprina demokratų kandidato į prezidentus Joe Bideno apsaugą. Į Vilmingtoną Delavero valstijoje, kur J. Bidenas bus dar mažiausiai dieną, nusiųsta papildomai pareigūnų.
Laikraštis, remdamasis dviem neįvardytais šaltiniais, rašo, jog gali būti, kad J. Bidenas čia penktadienį pasakys didelę kalbą.
Anot pranešimo, dešimtys slaptosios tarnybos pareigūnų budi Vilmingtono kongresų centre „Chase Center“, kur apsistojęs J. Bidenas su savo komanda.
„The Washington Post“ duomenimis, jų skaičius kol kas neatitinka to, kuris priklauso išrinktajam prezidentui. Saugumo tarnybos atstovė sakė, kad viešai informacija nebus komentuojama.
Joe Bidenas. EPA – ELTA nuotr.
Skaičiuojant absoliučius balsus, demokratų kandidatas Joe Bidenas JAV prezidento rinkimuose pagerino ligšiolinį rekordą, kurį per rinkimus 2008-aisiais pasiekė Barackas Obama. Naujienų agentūros AP, „The New York Times“ ir kitų žiniasklaidos priemonių skaičiavimu, buvęs B. Obamos viceprezidentas gavo daugiau kaip 70 mln. balsų. Už B. Obamą 2008 metais savo balsą atidavė 69,5 mln. amerikiečių.
Absoliutūs skaičiai nėra lemiami JAV rinkimuose. Čia nėra neįprasta, kad prezidento rinkimų nugalėtojas gauna mažiau absoliučių balsų už pralaimėjusį kandidatą. Preliminariais trečiadienio vakaro duomenimis, D. Trumpas turi 3 mln. absoliučių balsų mažiau nei J. Bidenas. Balsų skaičiavimas tęsiamas.
AP duomenimis, rinkėjų aktyvumas veikiausiai buvo daug didesnis nei prieš ketverius metus. Tada rinkimuose dalyvavo 139 mln. piliečių. Šį kartą apie daug didesnį rinkėjų aktyvumą pranešta iš Floridos, Šiaurės Karolinos, Džordžijos ir Teksaso. Dar prieš rinkimus antradienį pirma laiko buvo balsavę per 100 mln. žmonių.
Amerikos prezidento rinkimai. 2020 metai. EPA – ELTA nuotr.
Demokratų kandidato į JAV prezidentus Joe Bideno rinkimų kampanija pasmerkė „šokiruojančius“ Donaldo Trumpo grasinimus sustabdyti balsų skaičiavimą ir pareiškė, kad J. Bideno teisininkų komanda yra pasirengusi užkirsti kelią tokiam „precedento neturinčiam“ veiksmui.
„Prezidento pareiškimas dėl bandymų nutraukti teisėtai atiduotų balsų skaičiavimą yra neteisingas, šokiruojantis ir beprecedentis“, – pranešime teigė J. Bideno rinkimų kampanijos vadovė Jen O’Malley Dillon.
Šiuo metu JAV prezidento rinkimų baigtis vis dar nėra aiški, laukiama rezultatų iš kelių likusių svyruojančių valstijų. Tikimasi, kad išsamesni rezultatai bus paskelbti trečiadienio vakarą Lietuvos laiku.
„Turime teisininkų komandas, kurios yra pasirengusios priešintis… ir jos nugalės“, – sakė J. Dillon.
Kiek anksčiau D. Trumpas pagrasino kreiptis į Aukščiausiąjį Teismą, kad užginčytų paštu atiduotų balsų skaičiavimą.
