Vilniaus antikvariate įsigijau Jono Miškinio atsiminimų knygą “Manoji Dzūkija” (Nidos Knygų Klubo Leidinys Nr. 59, 1966. Printed by NIDA PRESS, 1, Ladbroke Gardens, London, W.11, Gt.Britain). Knygos autorius – buvęs Alytaus gimnazijos mokytojas, mokyklų inspektorius. Manau, jubiliejiniais Alytaus gimnazijos metais ne tik dzūkams bus įdomu perskaityti kelias šios knygos ištraukas apie Alytų, kurį mena jau tik seniausi jo gyventojai, kuris jau saugomas Alytaus kraštotyros muziejuje, .kultūros paminkluose.
Skyrelyje “Dzūkų muziejus” autorius pasakoja apie Alytaus šviesuomenės (pirmiausia – pedagogų, moksleivių) pastangas “atgaivinti senoviškus papročius, ištraukti iš palėpių, svirnų, kluonų, rūsių, skrynių ir pirkių liaudies vaizdinį meną: namų apyvokos daiktus, senoviškus žemės dirbimo bei medžio įrankius, ūkio padargus ir kt.”
Tokia buvo Alytaus kraštotyros muziejaus pradžia. Spalio mėnesį čia lankiausi. Parsivežiau nuotraukų. Gal vienas kitas eksponatas yra užsilikęs nuo Jono Miškinio laikų, kai “dzūkai voromis juos vežė”? Gal tik vienas kitas, nes XX amžiaus Lietuvos istorija kultūrai buvo itin nepalanki (Vytautas Visockas).
