Prezidentas Gitanas Nausėda nuotoliniu būdu bendravo su užsienio reikalų ministru Gabrieliumi Landsbergiu. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad su Baltijos valstybių bei Lenkijos atstovais deramasi dėl sankcijų asmenims, kurie prisidėjo prie Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno įkalinimo Rusijoje.
 
„Kalbama daugiausiai apie vadinamąjį Navalno sąrašą – žmones, kurie yra susiję ar prisidėję prie Aleksejaus Navalno suėmimo, įkalinimo, teismo. Galbūt ir užsakovai. Lietuva šiame procese dalyvauja. Tikimės, kad greitu metu tas sąrašas bus pateiktas ES atsakingoms institucijoms ir bus pradėtas derinti aukščiausiu politiniu lygiu“, – po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda spaudos konferencijoje sakė G. Landsbergis.
 
Jis taip pat teigė turįs viltį, kad labai daug kritikos susilaukęs Europos Sąjungos (ES) vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai Josepo Borrellio pastarosios savaitės vizitas Maskvoje turės ir pozityvų atoveiksmį.
 
„Mes matome, kad pats ponas Borrellis pripažįsta, jog tai buvo labai sunki pamoka ir jam asmeniškai, ir pačiai Europai. Žinoma, iš tos pamokos pasimokius reikia pažiūrėti, ką mes galime daryti toliau, kad tokios apmaudžios situacijos ateityje nesikartotų. Vieningas rimtų sankcijų patvirtinimas būtų geras atsakas“, – teigė Lietuvos užsienio reikalų ministras.
 
ELTA primena, kad J. Borrelis į Maskvą po išaugusios įtampos dėl Rusijos opozicionieriaus A.Navalno įkalinimo vyko, nepaisant to, kad tiek Lenkija, tiek ir Baltijos valstybės ragino ES atstovą to nedaryti. Iš pradžių J. Borrelis teigė, kad nėra skubių planų įvesti naujas sankcijas Rusijai, bet po vizito Maskvoje, kurio metu Kremlius paskelbė, kad išsiunčia Vokietijos, Lenkijos ir Švedijos diplomatus, politikas pakeitė poziciją ir pareiškė, kad Rusija atmeta konstruktyvų dialogą su ES ir, kad Europa turi „padaryti išvadas“, įskaitant galimas naujas sankcijas.
 
Po antradienį vykusio susitikimo su šalies vadovu G. Landsbergis ir G. Nausėdos vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė užsiminė ir apie ruošiamą naują regioninį sankcijų paketą Baltarusijai.
 
„Lietuva ėmėsi iniciatyvos parengti ketvirtąjį sankcijų paketą, tikintis, kad Latvija ir Estija prie jo prisijungs“, – sakė A. Skaisgirytė.
 
„Dar nėra aiškių kriterijų, kaip jis bus sudarinėjamas. Mes su Baltijos valstybių kolegomis kalbame apie sąrašų sudarymą žmonėms, kurie negalėtų atvykti į Baltijos šalis. Dabar vyksta diskusijos, renkami įrodymų paketai“, – detalizavo G. Landsbergis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.10; 06:00

Josepas Borrellis. EPA – ELTA nuotr.

Dešimtys Europos Parlamento narių paragino Europos Sąjungos (ES) vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams Josepą Borrellį atsistatydinti po „žeminamo“ jo vizito Maskvoje, kuris „padarė didelės žalos ES reputacijai“.
 
„Per praėjusią savaitę vykusį vizitą ponas J. Borrellis ne kartą nesugebėjo apginti ES interesų“, – teigiama Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen skirtame laiške, kurį pasirašė daugiau kaip 80 europarlamentarų.
 
„Manome, kad Europos Komisijos pirmininkė turėtų imtis veiksmų, jei ponas J. Borrellis neatsistatydins savo noru“, – pažymima laiške.
 
J. Borrellis sulaukė kritikos po vizito Maskvoje, kur politikas atvyko paraginti paleisti įkalintą Rusijos disidentą Aleksejų Navalną, tačiau nesėkmingai.
 
Netrukus po bendros spaudos konferencijos su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu, kuris retkarčiais atvirai rodė priešiškumą, paaiškėjo, kad Rusija išsiuntė tris ES diplomatus dėl tariamo dalyvavimo A. Navalno šalininkų protestuose. J. Borrellis prašė atšaukti sprendimą, bet tai nedavė jokių rezultatų.
 
Pasak laišką pasirašiusių parlamentarų, J. Borrellis turėjo paprieštarauti S. Lavrovui, kuris kalbėjo apie ES „aroganciją“ dėl A. Navalno bylos, ir nutraukti vizitą, kai tik sužinojo apie diplomatų išsiuntimą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.09; 16:16

Josepas Borrellis. EPA – ELTA nuotr.

Europos Sąjungos (ES) vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai Josepas Borrellis pareiškė, kad Rusija nenori dialogo su Europa ir atsisakė atmesti tolesnes sankcijas Maskvai dėl jos elgesio su opozicijos lyderiu Aleksejumi Navalnu, skelbia „Euronews“.
 
Tviteryje paskelbtame pareiškime J. Borrellis teigia, kad jo vizitas Rusijoje parodė, jog Rusija nenori pasinaudoti galimybe užmegzti konstruktyvesnį dialogą su ES. „Apmaudu dėl to ir turėsime padaryti išvadas“, – teigė jis.
 
Pasak J. Borrellio, Europa ir Rusija „tolsta“ po „komplikuoto“ jo vizito Maskvoje, kurio metu Rusija iš šalies išsiuntė tris Europos diplomatus dėl kaltinimų dalyvavus A. Navalno šalininkų protestuose.
 
J. Borrellis pažymi, kad Europos ir Rusijos santykiai jau kelerius metus yra prasti, bet po A. Navalno apnuodijimo, dėl kurio opozicionierius kaltina Rusijos valstybę, santykiai dar labiau pablogėjo. Po kelis mėnesius trukusio gydymo Vokietijoje A. Navalnas sugrįžo į Rusiją ir netrukus buvo sulaikytas, o tada įkalintas.
 
Jo areštas ir nuteisimas laisvės atėmimo bausme paskatino Rusijoje masinius gatvės protestus, kurių metu dauguma protestuotojų tiesiogiai kritikavo Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną.
 
J. Borrellis vyko į Maskvą aptarti šio incidento su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu, ir paragino nedelsiant paleisti A. Navalną bei pradėti tyrimą dėl jo apnuodijimo.
 
„Agresyviai surengta spaudos konferencija ir trijų ES diplomatų išsiuntimas mano vizito metu rodo, kad Rusijos valdžia nenorėjo pasinaudoti konstruktyvesnio dialogo su ES galimybe “, – rašė J. Borrellis.
 
Vasario 22 d. numatytas ES šalių užsienio reikalų ministrų susitikimas, kurio metu bus aptartas J. Borrellio vizitas Rusijoje ir tolesnės sankcijos Rusijai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.08; 08:11

Europos Sąjungos (ES) diplomatijos vadovas Josepas Borrellis per derybas su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu. EPA – ELTA nuotr.

Maskvoje viešintis Europos Sąjungos (ES) diplomatijos vadovas Josepas Borrellis per derybas su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu pakartojo bloko raginimą Rusijai paleisti opozicionierių Aleksejų Navalną, praneša agentūra „Reuters“.
 
J. Borrelis teigė, kad derybos su S. Lavrovu buvo atviros ir intensyvios, ir jų metu jis paragino Maskvą paleisti įkalintą Kremliaus kritiką A. Navalną.
 
„Aš perdaviau ministrui S. Lavrovui gilų mūsų susirūpinimą ir prašymą jį paleisti bei pradėti tyrimą dėl jo apnuodijimo“, – per spaudos konferenciją su S. Lavrovu sakė J. Borrellis, omenyje turėjęs A. Navalno apnuodijimą Rusijoje pernai rugpjūtį.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.05; 14:00

ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis ketvirtadienį skrenda į Maskvą, jis sieks spausti Kremlių dėl opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno įkalinimo ir susidorojimo su protestuotojais.
 
Pirmasis aukšto lygio ES pasiuntinio vizitas į Rusiją nuo 2017 m. susilaukė kai kurių ES valstybių narių kritikos, esą Maskva apsilankymą gali palaikyti įrodymu, kad Briuselis yra pasiruošęs grįžti prie normalių santykių.
 
Tačiau J. Borrellis pažadėjo Kremliui perduoti „aiškią žinią“, nors Maskva ignoruoja Vakarų raginimus paleisti Vladimiro Putino oponentą A. Navalną, kuriam antradienį buvo paskelbta beveik trejų metų nelaisvės bausmė.
 
„Privalome įsitraukti būtent tada, kai reikalai eina blogyn“, – pirmadienį sakė J. Borrellis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.04; 11:30

Europos Sąjunga dėl Kipro veto ir toliau negali paskelbti sankcijų Baltarusijai. Tai po ES užsienio reikalų ministrų susitikimo Briuselyje pareiškė Bendrijos diplomatijos vadovas Josepas Borrellis. „Reikalingo vienbalsio pritarimo nebuvo“, – sakė jis. Sprendimą blokavo Kipras.
 
Kipras teigia pritarsiantis sankcijoms Baltarusijai tik tuomet, jei ES paskelbs sankcijas ir Turkijai – dėl jos vykdomos gamtinių dujų žvalgybos rytinėje Viduržemio jūros dalyje.
 
Dabar sankcijų klausimą savo viršūnių susitikime savaitės pabaigoje svarstys ES šalių vadovai. Jie ketvirtadienį ir penktadienį diskutuos apie būsimus santykius su Turkija.
 
Jau rugpjūtį ES užsienio reikalų ministrai priėmė principinį susitarimą dėl sankcijų Baltarusijai. Į sankcionuojamų asmenų sąrašą įtraukta 40 asmenų – jiems bus draudžiama atvykti į ES šalis, įšaldomos čia esančios jų sąskaitos. Tačiau Kipras blokuoja sprendimą, kuris įsigalios tik tuomet, kai jam bus pritarta vienbalsiai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.21; 20:13

„Nord Stream 2“. EPA-ELTA nuotr.

Jungtinėms Valstijoms pradėjus imtis priemonių dėl prieštaringai vertinamo Rusijos dujotiekio „Nord Stream 2“ projekto, ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis pasmerkė JAV dėl ekonominių sankcijų taikymo.
 
J. Borrellis teigė, kad Vašingtono antrinės sankcijoms subjektams, kurie turi verslo ryšių su JAV priešininkais, kenkia Europos bendrovėms, vykdančioms „teisėtą verslo veiklą“.
 
Jis taip pat paminėjo sankcijas Iranui, Kubai ir Tarptautiniam Baudžiamajam Teismui. ES esą prieštarauja JAV politikai įvesti sankcijų priemones bendrovėms ir asmenims visame pasaulyje.
 
„Esu sunerimęs dėl augančios sankcijų naudojimo ar grasinimų JAV sankcijomis Europos bendrovių ir interesų atžvilgiu“, – pranešime pareiškė J. Borrellis.
 
„Ten, kur sutampa bendri užsienio ir saugumo politikos tikslai, galima pasiekti didelių rezultatų koordinuojant tikslingas sankcijas su partneriais. Atsiradus nesutarimų dėl politikos, Europos Sąjunga visada yra atvira dialogui, tačiau jis negali vykti grasinimų sankcijomis fone“, – tikino ES diplomatijos vadovas.
 
J. Borrellio pranešimas pasirodė praėjus vos dviem dienoms po to, kai JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija nusprendė įtraukti „Nord Stream 2“ į sankcijų projektą, pagal kurį prie dujotiekio prisidėjusiems subjektams gali būti nutraukta prieiga prie JAV finansų sistemos.
 
Vokietija yra viena pagrindinių dujotiekio projekto dalyvių. „Nord Stream 2“ beveik padvigubins rusiškų dujų eksportą į šią šalį.
 
JAV žingsnis reiškia, kad Vokietijos bendrovėms bus taikomos sankcijos net ir už nedideles investicijas į „Nord Stream 2“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.18; 10:20