Kristina Hebel / Der Spiegel

Gerhardas Šrioderis įeis į koncerno „Rosneft“ direktorių tarybą. Kaip sakė interviu leidiniui Der Spiegel rusų opozicionierius Vladimiras Milovas, koncernas tarnauja pirmiausia Kremliaus interesams, o buvęs kancleris turės pagerinti jo įvaizdį. 

Gerhardas Šrioderis

„Šrioderis, – sako Milovas, – prityręs politikas. Jis puikiai supranta, ko reikia „Rosneft“ vadovui Igoriui Sečinui. Tasai nori parodyti, kad koncernas, kurio dauguma akcijų yra valstybės rankose, yra ne Kremliaus administracijos naftos biznio reikalams tvarkyti filialas, o kompanija, veikianti pagal tarptautinę teisę ir turinti viską, ko tam reikia: akcininkus ir nepriklausomus direktorius stebėjimo taryboje, vadovybę, kurią sudaro įvairių šalių atstovai. Sečinas nori grąžinti „Rosneft“ kompanijai pripažinimą, kad ji – tarptautinis koncernas, ir tam reikalingas Šrioderis – įvaizdžiui pataisyti“.

Beje, Milovas nemano, kad Sečinas ir Putinas turi iliuzijų dėl šiandieninių Šrioderio galimybių: „Jis nebepriklauso tų, kurie turi plačią politinę įtaką, ratui“. Kalbama apie prarastą pagarbą koncernui. „Naftos giganto reputacija smarkiai nukentėjo, dar ir dėl sankcijų ryšium su Ukrainos konfliktu. Dėl to buvęs VFR kancleris – Kremliui vertinga figūra“.

Skirtingai nuo „normalių“ koncernų, „Rosneft“ direktorių tarybos nariai visi kaip vienas balsuoja „už sprendimus, priimtus politiniame centre, tai yra Kremliuje, už uždarų durų. Jie paklusniai linkčioja. (…). Tai liečia ir minoritarinių akcininkų – BP, Glencore ir Kataro investicinio fondo – akcininkus“, – sakė Milovas.

„Rosneft“ koncerne viską sprendžia Putinas, Sečinas ir jų artimiausia aplinka, – aiškina pašnekovas leidiniui Der Spiegel. – Šrioderis vaidins koncerne antraeilį vaidmenį. (…) Jis bus kažkas panašaus į iškabą: štai, žiūrėkite, mūsų direktorių taryboje posėdžiauja Vakarų politikai, nieko baisaus  pas mus negali atsitikti“.

„Jis tampa instrumentu Kremliaus rankose, ir apskritai turi tai suprasti“, – perspėjo opozicionierius.

„Koncernas „Rosneft“ – šiandien yra tai, kuo jis tapo, įstengęs pasisavinti svarbiausias koncerno JUKOS dalis, – pabrėžė Milovas. – Tai pasisekė padaryti, pasakysiu, „dėka manipuliacijų, kurios populiarios tarp saugumo pareigūnų“.

Pasak Milovo, daug kas byloja, jog Sečinas ir ateityje elgsis kaip jam šaus į galvą. „Tos šakos aplinkoje jau seniai kalbama, kad Sečinas norėtų praryti ir privačią savo konkurento kompaniją „Lukoil“.

„Manau, kad Šrioderis puikiai supranta, kaip funkcionuoja sistema Rusijoje – juk jis įtrauktas į veiklą ir „Šiaurės sraute–1“, ir „Šiaurės sraute–2“. Tų projektų kompanijos–operatorės – šimtaprocentinės dukterinės „Gazprom“ kompanijos, kontroliuojamos valstybės. Šrioderis supranta, į ką jis įsivelia“, – sako Milovas.

Komentuodamas būsimą „Rosneft“ biuro atidarymą Berlyne, Milovas nurodo, jog Rusijos valdžia investuos „pinigus ir gigantiškus išteklius, kad paremtų įvairius politikus bei verslininkus, kurie, pavyzdžiui, pasisako už sankcijų koncernui panaikinimą. Rusija nori, kad žmonės pakeistų savo nuomonę apie Putiną, ir nuteikia europiečius ir amerikiečius vienus prieš kitus“.

Informacijos šaltinis: Der Spiegel leidinys

2017.08.26; 04:30

„Kalėjime emocinis stabilumas – gyvybės ir sveikatos laidas. Mano truputį emocionalesniam draugui ir partneriui Platonui Lebedevui žymiai sunkiau“, – pareiškė buvęs JUKOS vadovas Michailas Chodorkovskis interviu laikraščiui Tageszeitung. Beje, jis sako nemanąs, kad jo „oponentas turi sėdėti kalėjime. Tai būtų bent jau nesportiška“.

„Aš neieškau sau politinės karjeros, apie tai ne kartą sakiau. Tačiau tai, žinoma, rizikos nesumažina. Kartą man pasisekė: naktį, kai miegojau, žmogus smeigė man į akį peilį, bet nepataikė ir tik sužeidė veidą“, – tęsė M.Chodorkovskis.

Į klausimą, kodėl jis neemigravo, M.Chodorkovskis atsakė: „Aš įsivaizdavau, kad mane gali daug metų laikyti kalėjime areštuotą, bet iš tikrųjų buvo sunku patikėti, kad gali būti viešas procesas pagal aiškiai absurdiškus kaltinimus“.

Be to, jis sakė, kad nenumatė „masinio įkaitų grobimo“, tai yra jo aplinkos žmonių suėmimų. „Būtent įkaitai buvo viena iš priežasčių, kodėl aš negalėjau išvažiuoti, mane mokė saviškių nepalikti“, – pridūrė jis.

Continue reading „Michailas Chodorkovskis apie Rusiją: „Korupcija – režimo stuburkaulis““

rusrep

Kuo Putinas geresnis už Koržakovą

Plano detalės: plane nenumatyta

Šiaip ar taip, jau dešimtojo dešimtmečio pradžioje ir viduryje buvę organų bendradarbiai ėmė tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoti milžiniškas finansines lėšas.

Kodėl gi jie nepasinaudojo jomis, kad, kaip ir prisakė visuotinis numylėtinis Jurijus Andropovas, iškart paimtų valdžią?

Gal kaip tik todėl, kad bijojo tas lėšas prarasti.

Pradžioje „oficiali“ korporacinė versija, išdėstyta generolo Kondaurovo:

Continue reading „Vladimiro Putino – Jurijaus Andropovo planas ( 2 )“

gulnara_karimova-uzbekistan

„Pinigų maišams“ posovietinėje erdvėje atsirado gana nemalonūs konkurentai – tai įtakingų politikų vaikai, rašo nuolatinis “Die Welt”  autorius Edvardas Štaineris (Edward Steiner).

„Mitas apie oligarchus atsirado Rusijoje dešimtajame dešimtmetyje. Epochoje, prasidėjusioje žlugus SSSR, nedidelei grupelei pavyko sukaupti neaprėpiamus turtus. Vėliau jie pasinaudojo tais pinigais ir valdžia, kad paimtų į savo rankas ir politinius svertus. Rusijoje politikoje ir ekonomikoje šios rūšies įtakingų verslininkų nebėra, tęsia E.Štaineris. Daugelį metų prezidentas Vladimiras Putinas sėkmingai darbuojasi, kad laikytų tą kastą geležinėse replėse. O reali valdžia valstybėje daugiausia sutelkta senų V.Putino bendražygių rankose“.

Kitose posovietinėse valstybėse kol kas reikalai kitokie, pažymi komentatorius.

Continue reading „Nauji oligarchų konkurentai“

latynina_1

Viena iš paskutiniųjų Julijos Latyninos laidų “Kod dostupa” buvo ypač įdomi. Kadangi žymi Rusijos politikos apžvalgininkė daug dėmesio skyrė Lietuvai.

Tiek Lietuvos istorijai, tiek ir šių dienų aktualijoms. Visuomenės aktualijų portalas Slaptai.lt skelbia Julijos Latyninos komentaro, skirto Lietuvos aktualijoms, vertimą. Pirmojoje dalyje kalbama apie lietuvių santykius su lenkais, Vilniaus atgavimą ir Antrojo pasaulinio karo pradžią.

O antrojoje dalyje dėmesys sukoncentruotas į šių dienų aktualijas. Pavyzdžiui, cituojamas prof. Vytautas Landsbergis, premjeras Andrius Kubilius, svarstoma, ar Lietuvai reikalinga atominė jėgainė…

Manome, kad šis J.Latyninos komentaras tikrai sudomins mūsų skaitytojus.

Continue reading „Julijos Latyninos laidoje “Kod dostupa” – žvilgsnis į Lietuvą ( 2 )“

chodorkovskis_lebedevas

Praėjusių metų pabaigoje Rusijos sostinėje Maskvoje paskelbtas teismo nuosprendis Kremliaus režimo sužlugdyto naftos koncerno ,,Jukos“ vadovui Michailui Chodorkovskiui ir kitam „Jukos“ akcininkui Platonui Lebedevui. Abiems teisiamiesiems paskirta griežta bausmė – po 13,5 metų kalėjimo. Sudėjus su 2005-aisiais metais paskelbtu teismo nuosprendžiu, M.Chodorkovskis ir P.Lebedevas turės kalėti 14 metų. Abu „Jukos“ savininkai yra įkalinti nuo 2003 metų, tad jie turės būti už grotų iki 2017-ųjų metų. Nuosprendį paskelbęs teisėjas P.Danilkinas pareiškė, kad  tiek M.Chodorkovskiui, tiek P.Lebedevui joks lygtinis paleidimas iš įkalinimo vietos anksčiau laiko nepriklauso.

Continue reading „Michailui Chodorkovskiui – vėl naujas nuosprendis“