Indonezijos aviakatastrofos vietoje rastos juodosios dėžės. EPA-ELTA nuotr.
Rastos Indonezijoje sudužusio avialinijų „Sriwijaya Air“ keleivinio lėktuvo „Boeing 737-500“ juodosios dėžes. Tikimasi, kad pilotų pokalbių ir skrydžio duomenų įrašai padės nustatyti, dėl ko sudužo 62 žmones skraidinęs lėktuvas, praneša AFP.
Narai jūroje rado lėktuvo nuolaužas, žmonių rūbus ir kūnų dalis.
Indonezijos Transporto saugumo agentūra paskelbė, kad nustatyta abiejų juodųjų dėžių buvimo vieta, o narai bandys jas iškelti į paviršių.
Praėjus keturioms minutėms po pakilimo iš Indonezijos sostinės Džakartos, keleivinis lėktuvas staigiai smigo žemyn ir sudužo Javos jūroje.
Interneto puslapyje „FlightRadar24“, kuriame pateikiama informacija apie skrydžius, nurodoma, kad lėktuvas buvo pakilęs į 3 350 metrų aukštį ir staigiai smigo žemyn, o tada dingo ryšys su oro eismo kontrole.
Paieškoje dalyvavę sraigtasparniai ir karo laivai išlikusių gyvųjų nerado.
AFP korespondentai iš įvykio vietos pranešė, kad buvo rastos lėktuvo nuolaužos, važiuoklė ir gelbėjimosi liemenės.
Atsakingos institucijos paskelbė, kad visi 62 žmonės, keleiviai ir įgulos nariai, buvo Indonezijos piliečiai.
Irane sudužo Ukrainos lėktuvas su 180 keleivių. EPA-ELTA nuotr.
Versijos dėl sudužusio Ukrainos lėktuvo: nelaimingas atsitikimas ar teroro aktas?
Irano ginkluotųjų pajėgų atstovas brigados generolas Abolfazlas Shekarchi kategoriškai atmeta versiją, esą Ukrainos tarptautinių oro linijų lėktuvą „Boeing 737-800“ numušė raketa. Ši versija, jo manymu, – visiškas melas.
Tokį Vakarų žiniasklaidos įtarimą Irano generolas atmeta kaip išgalvotą, pritemtą. Taip bent jau skelbia Irano naujienų agentūra „Mehr“.
Anot Irano generolo, JAV pradėjusi „psichologinį karą“, todėl ir prireikė panašaus pobūdžio įtarinėjimų.
Be kita ko, generolas Shekarchi pridūrė, jog dauguma tuo į nelaimę patekusiu lėktuvu skridusių keleivių buvo „auskinis Irano jaunimas“. Primenama, kad katastrofą patyrusiu lėktuvu skrido net 147 iraniečiai, iš kurių – daug išsilavinusio, aukštuosius mokslus baigusio, perspektyvaus, svarbius postus galėjusio užimti jaunimo atstovų.
Irano generolas įsitikinęs, jog versijos, esą „Boeing 737-800“ sudužti dėl išorės poveikio, „nepatvirtins joks karinis ar politinis ekspertas“.
Ukrainos ambasada Irane pareiškė, kad atakos ar raketų išpuolių versijos buvo atmestos, tačiau vėliau pakoregavo šią nuomonę – kategoriškai neatmetė galimybės, jog lėktuvą galėjo numušti teroristų paleista raketa arba sprogti pačiame lėktuve įtaisyta bomba.
Primename, kad Ukrainos oro linijų keleivinis lėktuvas „Boeing 737-800“ sudužo sausio 8 d. netoli Teherano, iškart po pakilimo. Ukrainos užsienio reikalų ministerija teigė, kad per avariją išgyvenusių žmonių nėra. Tikrosios nelaimės priežastys vis dar nežinomos.
Irane sudužo Ukrainos lėktuvas su 180 keleivių. EPA-ELTA foto.
Laive buvo 167 keleiviai ir devyni įgulos nariai, įskaitant 11 Ukrainos piliečių. UIA jau paskelbė išsamų lėktuvo katastrofos aukų sąrašą \.
Ukrainos Generalinės prokuratūros tarnyba pradėjo išsamų katastrofos priežasčių tyrimą. Baudžiamoji byla buvo pradėta pagal 3 str. 276 (eismo saugumo taisyklių pažeidimas arba neteisingas oro transporto priemonės eksploatavimas).
Taip pat aiškinamasi, ar buvo tokių keleivių, kurie užsiregistravę skrydžiui, paskutinėmis minutėmis pakeitė savo planus – nusprendė neskristi. Šiuo metu egzistuoja versija, jog paskutiniąją minutę nutarė nebeskristi du asmenys. Kas jie ir kodėl nutarė nebeskristi, – aiškinamasi.
Irano civilinės aviacijos organizacija pareiškė, kad neperduos skrydžio įrašus fiksavusios „juodosios dėžės“ Amerikos koncernui „Boeing“. Ukrainos užsienio reikalų ministerija mano, kad Iranas neturėtų „juodosios dėžės“ niekam perduoti, nes joje – pagrindiniai duomenys tiriant katastrofą.
Andrėjus Ilarionovas, šio komentaro autorius. A.Ilarionovas buvo Vladimiro Putino ekonomikos patarėjas, po to – Kato instituto Vašingtone vyresnysis mokslo darbuotojas.
Sausio 11 dieną Lenkijos gynybos ministerijos Smolensko katastrofos tyrimo komisija padarė oficialų pareiškimą apie Lecho Kačinskio lėktuvo žūties 2010 metų balandžio 10 dieną priežastis.
Sudužusiame Lenkijos prezidento Lecho Kačinskio lėktuve Tu-154 įvyko mažiausiai trys sprogimai, paskelbė Lenkijos komisija. Pagrindine katastrofos versija komisija laiko tai, kad dėl sprogimų subyrėjo sparnas.
Išvadas apie katastrofos priežastis komisijai padėjo padaryti tarptautinis aviacinių įvykių tyrimo ekspertas Frenkas Teiloras. Jis pareiškė, kad „lėktuvo Tu-154M kairysis sparnas buvo suardytas sprogimo iš vidaus, buvo keletas sprogimo šaltinių“.
Teiloras pridūrė, kad, jo nuomone, beržas pasitaikęs krentančiam lėktuvui pakeliui, „neturėjo įtakos pirminiam sparno subyrėjimui“.
„Išvadas priėmė komisijos nariai ir jos sudaro vieną iš pagrindinių techninės ataskaitos dalių“, – pabrėžiama pareiškime.
Po Putino, 2017 metų gruodžio 14 dieną pareiškusio, kad sprogmenys lėktuve buvo padėti būtent Lenkijoje: „Jeigu lėktuve būta sprogimų, iš kur lėktuvas išskrido? Iš Maskvos ar iš Lenkijos? Vadinasi, ten juos ir padėjo“, analogišką pareiškimą padarė ir RF Federacijos Tarybos gynybos ir saugumo komiteto pirmininko pirmasis pavaduotojas Klincevičius: „Lenkijos valdžia turi išsiaiškinti, kas padėjo sprogmenis Tu-154 lėktuve, kuriame 2010 metais prie Smolensko žuvo šalies prezidentas Lechas Kačinskis ir Lenkijos delegacijos nariai… Mes laukiame, kad atitinkamos tos šalies tarnybos papasakos pasauliui, kas, kaip ir kokiu tikslu padėjo Lenkijoje bombas prezidento lėktuve“.
Apie Smolenske nutikusią katastrofą daug rodyta įvairiose televizijos laidose
Tačiau Lenkijos komisija niekada nėra pareiškusi, kad sprogmenys Lenkijos prezidento lėktuve buvo padėti būtent Varšuvoje ar apskritai Lenkijoje. Kadangi, skirtingai nei Lenkijos komisija, nei Putinas, nei Klincevičius oficialiai neužsiėmė Smolensko katastrofos tyrimu, tai kyla klausimas, kodėl jie taip atkakliai stengiasi įtikinti pasaulio visuomenę, kad sprogmenys buvo padėti būtent Lenkijoje.
Tas klausimas įgyja papildomo svorio pasklidus prieš tris mėnesius sužinotai informacijai, kad įrašas apie sprogimą iš tyrimo dokumentų buvo pašalintas Rusijos prašymu.
Įrašas apie itin staigų šilumos kilimą Lecho Kačinskio lėktuve iš Lenkijos komisijos ataskaitos išimtas RF prašymu. Kaip informuoja Gazeta Polska, tas įrašas gali liudyti apie sprogimą vyriausybiniame lėktuve Tu-154 dar prieš trenkiantis lėktuvui į žemę.
Lechas Kačynskis ir Valdas Adamkus. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Staigų temperatūros šuolį sudėtinga racionaliai paaiškinti kokiomis nors kitomis priežastimis, nei sprogimu, ypač kai jis pradėjo seriją lėktuvo prietaisų užregistruotų avarijų. Tos avarijos ištiko tada, kai buvo užfiksuotas paskutinis TAWS sistemos (perspėjimo apie artėjimo prie žemės sistema) signalas. Todėl staigus nesuprantamas temperatūros kilimas buvo ne padarinys, o priežastis to, kad sustojo visų svarbiausių lėktuvo Tu-154 sistemų darbas“, – pabrėžia laikraštis.
Straipsnyje taip pat pranešama, kad Lenkijos juodosios dėžės parametrais pirmiausia susidomėjo rusai ir patarė ankstesnei Lenkijos komisijai iškirpti dalį įrašo. „Tas 4,5 sekundžių fragmentas su staigiai kylančia temperatūra, kuris buvo pašalintas Rusijos iniciatyva, rastas Lenkijos lėktuvo katastrofos tyrimo komisijos medžiagoje“, – pažymi Gazeta Polska.
Tokiu būdu susiklosto įvykių grandinė:
Tyrinėjant juodąją dėžę (matyt, dar 2010 metų pavasarį-vasarą) Lenkijos tyrėjai rado dokumentinį patvirtinimą apie sprogimus lėktuve;
Rusija susidomėjo tuo įrašo fragmentu ir rekomendavo jį pašalinti;
Milerio komisija pašalino iš tyrimo medžiagos tą juodosios dėžės įrašo fragmentą;
Po to Rusijos Tyrimo komitetas ir Tarpvalstybinis aviacijos komitetas, vadovaujamas Anodinos, padarė pareiškimus, kad sprogimų lėktuve versija nepasitvirtino;
2017 metų spalį Lenkijos Gynybos ministerijos komisija aptiko pašalintą 4,5 sekundės juodosios dėžės įrašo fragmentą su sprogimų prezidento lėktuve įrašu ir paskelbė apie tai;
2017 metų gruodžio 14 dieną Putinas sutiko su Lenkijos komisijos tvirtinimu, kad lėktuve būta sprogimų, bet bandė nukreipti visuomenės dėmesį į Varšuvą, neva tai toji vieta, kur buvo padėti sprogmenys;
2018 metų sausio 11 dieną analogišką pareiškimą padarė F. Klincevičius.
Atsakyti į klausimą, kur buvo padėti sprogmenys, galima tik tada, jeigu nepriklausomi ekspertai galėtų ištirti lėktuvo liekanas. Tačiau Rusija štai jau beveik aštuonerius metus atsisako grąžinti jas Lenkijai. Nepaisant lenkų žurnalisto Zauchos tiesioginio klausimo apie tų liekanų grąžinimą Putinas vėl atsakė neigiamai:
„Zaucha: Andžejus Zaucha, Lenkijos televizijos kompanija TVN. Aš jūsų pernai klausiau apie prezidento lėktuvo liekanas. Aš suprantu, kad niekas nepasikeitė. Bet noriu pasitikslinti, kada mes galime tikėtis tų liekanų grąžinimo Lenkijai?“
EPA-ELTA nuotraukoje – Vladimiras Putinas
Vladimiras Putinas: „Klausykite, mes privargome nuo tokio blefo, paprasčiausiai privargome. Kažkokios nesąmonės, tai apskritai paistalai. Bėda, katastrofa, mes jaudinomės kartu su jumis. Ne, reikia kažką pinti nežinia apie ką, plynoje vietoje. Tas pats ir apie to lėktuvo liekanas“.
Taigi, jei į klausimą „kur buvo padėti sprogmenys“ dar esama galimų atsakymų variantų, tai į klausimą, „kas juos ten padėjo“, Rusijos veiksmai, lygiai kaip ir vieša Putino ir Klincevičiaus reakcija, duoda visiškai nedviprasmišką atsakymą.
Informacijos šaltinis: aillarionov.livejournal.com
Lenkijos prezidentinio lėktuvo katastrofa prie Smolensko Rusijoje prieš septynerius metus vis dar jaudina lenkų visuomenę. „Mes vienos iš dviejų „juodųjų dėžių“ įrašuose aptikome sprogimo momentą“, – pareiškė Lenkijos gynybos ministras Antonijus Macerevičius, kurį sekmadienį cituoja televizijos stotis „TVP Info“. Šis sprogimas esą galiausiai sunaikino orlaivį.
Dabar ši vieta bus toliau analizuojama, kad būtų atmestos visos kitos interpretacijos galimybės, sakė ministras. Galutinė tyrimo ataskaita turėtų būti pristatyta 2018 metų pavasario pabaigoje.
Lenkijos valdančioji Teisės ir teisingumo partija (PiS) prieš pusantrų metų paskyrė naują komisiją nelaimės aplinkybėms tirti. Rusų tyrėjai 2011-aisiais atmetė lėktuvo susprogdinimo galimybę. Jų duomenimis, dėl „Tupolew Tu-154“ katastrofos atsakomybė tenka lenkų pilotams, nes jie tupdė lėktuvą nepaisydami blogo oro.
2010 metų balandžio 10 dieną sudužus lėktuvui žuvo 96 žmonės, tarp jų – Lenkijos prezidentas Lechas Kačynskis (Lech Kaczynski), PiS lyderio Jaroslavo Kačynskio (Jaroslaw Kaczynski) brolis dvynys. Delegacija vyko į Katynę, kad pagerbtų Antrajame pasauliniame kare stalinistų nužudytus lenkus.
Jaunas baltarusių politologas Jevgenijus Morozovas nemano, kad nauja globalinė demokratija gimė interneto dėka, rašo Raffaella Menikini laikraščio “La Repubblica” portale.
„Jevgenijus Morozovas įsitikinęs, kad internetas – ypatingas instrumentas, bet jį reikia išstudijuoti ir mokėti juo naudotis, kad internetas negalėtų manipuliuoti jumis savo interesams.
Politologas laikosi radikalaus požiūrio į „skaitmeninę retoriką“, kuri, jo nuomone, ir tapo pagrindiniu „5 Žvaigždžių judėjimo (M5S)” sėkmės ingredientu: „Jūs rizikuojate tuo, kad politinę tuštumą užpildys totalitarizmas ir menedžerizmas“.
