Andrėjus Ilarionovas. Kas padėjo sprogmenis į Lenkijos prezidento lėktuvą?


Print
Andrėjus Ilarionovas, šio komentaro autorius. A.Ilarionovas buvo Vladimiro Putino ekonomikos patarėjas, po to – Kato instituto Vašingtone vyresnysis mokslo darbuotojas.

Sausio 11 dieną Lenkijos gynybos ministerijos Smolensko katastrofos tyrimo komisija padarė oficialų pareiškimą apie Lecho Kačinskio lėktuvo žūties 2010 metų balandžio 10 dieną priežastis.

Sudužusiame Lenkijos prezidento Lecho Kačinskio lėktuve Tu-154 įvyko mažiausiai trys sprogimai, paskelbė Lenkijos komisija. Pagrindine katastrofos versija komisija laiko tai, kad dėl sprogimų subyrėjo sparnas.

Išvadas apie katastrofos priežastis komisijai padėjo padaryti tarptautinis aviacinių įvykių tyrimo ekspertas Frenkas Teiloras. Jis pareiškė, kad „lėktuvo Tu-154M kairysis sparnas buvo suardytas sprogimo iš vidaus, buvo keletas sprogimo šaltinių“.

Teiloras pridūrė, kad, jo nuomone, beržas pasitaikęs krentančiam lėktuvui pakeliui, „neturėjo įtakos pirminiam sparno subyrėjimui“.

„Išvadas priėmė komisijos nariai ir jos sudaro vieną iš pagrindinių techninės ataskaitos dalių“, – pabrėžiama pareiškime.

Po Putino, 2017 metų gruodžio 14 dieną pareiškusio, kad sprogmenys lėktuve buvo padėti būtent Lenkijoje: „Jeigu lėktuve būta sprogimų, iš kur lėktuvas išskrido? Iš Maskvos ar iš Lenkijos? Vadinasi, ten juos ir padėjo“, analogišką pareiškimą padarė ir RF Federacijos Tarybos gynybos ir saugumo komiteto pirmininko pirmasis pavaduotojas Klincevičius: „Lenkijos valdžia turi išsiaiškinti, kas padėjo sprogmenis Tu-154 lėktuve, kuriame 2010 metais prie Smolensko žuvo šalies prezidentas Lechas Kačinskis ir Lenkijos delegacijos nariai… Mes laukiame, kad atitinkamos tos šalies tarnybos papasakos pasauliui, kas, kaip ir kokiu tikslu padėjo Lenkijoje bombas prezidento lėktuve“.

katastrofa_smolenskas
Apie Smolenske nutikusią katastrofą daug rodyta įvairiose televizijos laidose

Tačiau Lenkijos komisija niekada nėra pareiškusi, kad sprogmenys Lenkijos prezidento lėktuve buvo padėti būtent Varšuvoje ar apskritai Lenkijoje. Kadangi, skirtingai nei Lenkijos komisija, nei Putinas, nei Klincevičius oficialiai neužsiėmė Smolensko katastrofos tyrimu, tai kyla klausimas, kodėl jie taip atkakliai stengiasi įtikinti pasaulio visuomenę, kad sprogmenys buvo padėti būtent Lenkijoje.

Tas klausimas įgyja papildomo svorio pasklidus prieš tris mėnesius sužinotai informacijai, kad įrašas apie sprogimą iš tyrimo dokumentų buvo pašalintas Rusijos prašymu.

Įrašas apie itin staigų šilumos kilimą Lecho Kačinskio lėktuve iš Lenkijos komisijos ataskaitos išimtas RF prašymu.  Kaip informuoja Gazeta Polska, tas įrašas gali liudyti apie sprogimą vyriausybiniame lėktuve Tu-154 dar prieš trenkiantis lėktuvui į žemę.

Lechas Kačynskis ir Valdas Adamkus. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

„Staigų temperatūros šuolį sudėtinga racionaliai paaiškinti kokiomis nors kitomis priežastimis, nei sprogimu, ypač kai jis pradėjo seriją lėktuvo prietaisų užregistruotų avarijų. Tos avarijos ištiko tada, kai buvo užfiksuotas paskutinis TAWS sistemos (perspėjimo apie artėjimo prie žemės sistema) signalas. Todėl staigus nesuprantamas temperatūros kilimas buvo ne padarinys, o priežastis to, kad sustojo visų svarbiausių lėktuvo Tu-154 sistemų darbas“, – pabrėžia laikraštis.

Straipsnyje taip pat pranešama, kad Lenkijos juodosios dėžės parametrais pirmiausia susidomėjo rusai ir patarė ankstesnei Lenkijos komisijai iškirpti dalį įrašo. „Tas 4,5 sekundžių fragmentas su staigiai kylančia temperatūra, kuris buvo pašalintas Rusijos iniciatyva, rastas Lenkijos lėktuvo katastrofos tyrimo komisijos medžiagoje“, – pažymi Gazeta Polska.

Tokiu būdu susiklosto įvykių grandinė:

  • Tyrinėjant juodąją dėžę (matyt, dar 2010 metų pavasarį-vasarą) Lenkijos tyrėjai rado dokumentinį patvirtinimą apie sprogimus lėktuve;
  • Rusija susidomėjo tuo įrašo fragmentu ir rekomendavo jį pašalinti;
  • Milerio komisija pašalino iš tyrimo medžiagos tą juodosios dėžės įrašo fragmentą;
  • Po to Rusijos Tyrimo komitetas ir Tarpvalstybinis aviacijos komitetas, vadovaujamas Anodinos, padarė pareiškimus, kad sprogimų lėktuve versija nepasitvirtino;
  • 2017 metų spalį Lenkijos Gynybos ministerijos komisija aptiko pašalintą 4,5 sekundės juodosios dėžės įrašo fragmentą su sprogimų prezidento lėktuve įrašu ir paskelbė apie tai;
  • 2017 metų gruodžio 14 dieną Putinas sutiko su Lenkijos komisijos tvirtinimu, kad lėktuve būta sprogimų, bet bandė nukreipti visuomenės dėmesį į Varšuvą, neva tai toji vieta, kur buvo padėti sprogmenys;
  • 2018 metų sausio 11 dieną analogišką pareiškimą padarė F. Klincevičius.

Atsakyti į klausimą, kur buvo padėti sprogmenys, galima tik tada, jeigu nepriklausomi ekspertai galėtų ištirti lėktuvo liekanas. Tačiau Rusija štai jau beveik aštuonerius metus atsisako grąžinti jas Lenkijai. Nepaisant lenkų žurnalisto Zauchos tiesioginio klausimo apie tų liekanų grąžinimą Putinas vėl atsakė neigiamai:

„Zaucha: Andžejus Zaucha, Lenkijos televizijos kompanija TVN. Aš jūsų pernai klausiau apie prezidento lėktuvo liekanas. Aš suprantu, kad niekas nepasikeitė. Bet noriu pasitikslinti, kada mes galime tikėtis tų liekanų grąžinimo Lenkijai?“

EPA-ELTA nuotraukoje – Vladimiras Putinas

Vladimiras Putinas: „Klausykite, mes privargome nuo tokio blefo, paprasčiausiai privargome. Kažkokios nesąmonės, tai apskritai paistalai. Bėda, katastrofa, mes jaudinomės kartu su jumis. Ne, reikia kažką pinti nežinia apie ką, plynoje vietoje. Tas pats ir apie to lėktuvo liekanas“.

Taigi, jei į klausimą „kur buvo padėti sprogmenys“ dar esama galimų atsakymų variantų, tai į klausimą, „kas juos ten padėjo“, Rusijos veiksmai, lygiai kaip ir vieša Putino ir Klincevičiaus reakcija, duoda visiškai nedviprasmišką atsakymą.

Informacijos šaltinis: aillarionov.livejournal.com

2018.01.16; 04:10