Nesėkmingai Seimo rinkimai susiklostė Naglio Puteikio vadovaujamai Centro partijai–tautininkams. 5 procentų barjero, būtino patekti į Seimą, partijai nebepavyks peržengti, o ir vienmandatėje apygardoje politikui sėkmė nenusišypsojo. N. Puteikis pripažįsta – mandato dar vienai kadencijai po šių Seimo rinkimų jis nebegaus.
 
Nesėkmingą savo ir kitų panašias idėjas kėlusių partijų pasirodymą N. Puteikis sieja su liberalizmo banga, kuri, pasak jo, užliejo visą Lietuvą. Anot jo, jei prieš rinkimus visgi būtų pavykę surasti bendrą kalbą su Arvydo Juozaičio ar Vytauto Radžvilo vedamomis jėgomis, situacija po pirmojo Seimo rinkimų turo galėjo būti visai kitokia.
 
„Sudėjus mūsų, Nacionalinio susivienijimo ir Juozaičio partijos gautus balsus – būtume peržengę kartelę. Mes raginome juos jungtis pagal programą. Bet jie nesutiko“, – Eltai teigė N. Puteikis.
 
„Kartelės neperžengsim, bet partijos pasirodymą vis tiek vertiname teigiamai. Manau, kad jei prieš rinkimus nebūtume susijungę su tautininkais tai būtume gavę dar mažiau“, – pridūrė jis.
 
Anot N. Puteikio, Seimo rinkimų pirmojo turo rezultatai rodo, kad liberalios partijos šalyje įsigali, o tai, įtikinęs politikas, reikš ilgainiui didėjančią socialinę atskirtį.
 
„Lenkijos miestuose yra tas pats: partijos, agituojančios už laisvą kanapių rūkymą, miestuose sparčiai ima didelius procentus. Lietuva pasuko tokiu pačiu keliu. Tik skirtingai nuo Lenkijos, Lietuvoje liberalizmas šluoja ne tik miestus, bet ir kitas vietoves. Daugiausiai balsų gauna ultraliberali Armonaitės partija, Čmilytės partija, konservatoriai – taip pat yra liberalūs, Darbo partija – yra ultraliberali, o „valstiečiai“ – per pusę. Liberalai užkariauja Lietuvą – tad matysime didesnį turtinės nelygybės didėjimą“, – teigė N. Puteikis, pridurdamas, kad ir jo kandidatūra uostamiesčio vienmandatėje apygardoje nesugebėjo pasipriešinti, pasak jo, liberalizmui atstovaujantiems oponentams.
 
„Mane visi liberalai pralenkė. Dabar stiprinsim partiją, kursim skyrius, kviesime žmones“, – apibendrino N. Puteikis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.12; 00:05

Gabrielius Landsbergis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Koronaviruso sukelta krizė tapo veiksniu, privertusiu partijų vadovybes iš esmės persvarstyti strategijas, kurios buvo skirtos rudenį vyksiantiems Seimo rinkimams. Tą puikiai rodo į viešumą patekusi Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) vadovybei parengta politinės padėties apžvalga.
 
Išimtinai vidiniam TS-LKD Prezidiumo ir TS-LKD Centrinio rinkimų štabo naudojimui skirtame dokumente, kurį gavo ELTA, ne tik deklaruotas matymas, kaip partija vertina pandemijos įtaką priešrinkiminiam šalies politikos žemėlapiui, tačiau ir tai, kaip yra regimos pagrindinių konkurentų – „valstiečių“ – silpnybės bei stiprybės. Konservatorių lyderiams skirtoje politinės padėties apžvalgoje, „valstiečių“ priešrinkiminė padėtis yra įdėmiai įvertinama, konstatuojant, kad į šalį atslinkusi pandemija ne tik sustabdė valdančiųjų reitingų kritimą, tačiau ir neigiamai atsiliepė pagreitį pradėjusiai įgyti Lietuvos socialdemokratų partijai (LSDP).
 
Nutekėjusiame dokumente taip pat matyti, su kokiomis politinėmis jėgomis konservatoriai ryžtųsi, esant galimybei, formuoti valdančiąją daugumą. Ir tarp tokių kandidatų – ne tik Aušrinės Armonaitės bei Viktorijos Čmilytės–Nielsen vedami liberalai, kurių sėkmingu pasirodymu, rodo analizėje pateikti skaičiavimai, konservatoriai yra labai suinteresuoti.
 
Dokumente pateiktuose hipotetiniuose modeliavimuose įvardintos situacijos, kuomet valdančiąją daugumą konservatoriai ryžtųsi formuoti su ideologiniais oponentais – socialdemokratais ar į Seimą vėl sugrįžti žadančia Darbo partija. Pastarųjų politinių jėgų preferencijos, kaip teigiama keliose nubrėžtose scenarijuose, gali būti esminės, siekiant konservatoriams įgyti galimybę suburti daugumą Seime.  
 
Ingrida Šimonytė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Savo funkciją koalicinėje dėlionėje, TS-LKD strateginiame matyme, surado ir Remigijaus Žemaitaičio vedama „Laisvės ir teisingumo“ partija bei rinkimams konstruojamas Arvydo Juozaičio ir Naglio Puteikio blokas. Susiklosčius aplinkybėms, teigiama dokumente, šios politinės jėgos galėtų atkartoti Arūno Valinsko vadovautos Tautos prisikėlimo partijos  (TPP) funkciją.
 
Į viešumą nutekėjusioje analizėje taip pat pateikiama, kaip konservatoriai vertina savo pranašumą prieš „valstiečius“, ką, jų nuomone, pirmiausiai turėtų padaryti A. Armonaitė norėdama savo partiją atvesti į Seimą, kokiomis aplinkybėmis valdančioji dauguma, kurioje būtų ir konservatoriai, yra neįmanoma, galiausiai kada pasibaigus Seimo rinkimams galėtų iškilti rizikų Lietuvos orientacijai į Vakarus.
 
Kaip teigiama dokumente, apžvalga parengta iki 2020 m. birželio 22 d. remiantis Europos Liaudies partijos ir TS-LKD užsakymu atliktomis sociologinėmis apklausomis ir bendradarbiaujant su nepriklausomais politikos analitikais. TS-LKD savo vidinio dokumento detalių nekomentavo.
 
„Vidinių dokumentų nekomentuojame“, – Eltai teigė TS-LKD komunikacijos vadovė Vytautė Šmaižytė.
 
 „Valstiečius“ išgelbėjo pandemija
 
Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) Prezidiumui ir TS-LKD Centriniam rinkimų štabui skirtoje politinės padėties apžvalgoje pažymima, kad iki Seimo rinkimų likus mažiau nei keturiems mėnesiams, koronaviruso sukelta pandemija reikšmingai pakeitė politinių jėgų padėtį.
LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
 
Pirmiausia, konservatorių vertinimu, pandemija tapo veiksniu, pakreipusiu iki tol nepalankiai besiklosčiusias tendencijas valdančiosioms jėgoms. Konservatoriai pažymi, kad būtent iki pandemijos buvo fiksuojamas tiek premjero Sauliaus Skvernelio, tiek valdančiųjų jėgų populiarumo kritimas, o didžiausia sėkmė rinkimuose švietėsi Gintauto Palucko vedamai Lietuvos socialdemokratų partijai.
 
Iki pandemijos rinkimuose pergalę prognozavo TS-LKD ir LSDP
 
Konservatoriai išanalizavę savo užsakytų sociologinių apklausų rezultatus, teigia, kad labai tikėtina, jog jei koronaviruso krizė nebūtų užklupusi šalies, daugiausiai mandatų rudenį vyksiančiuose rinkimuose galėjo surinkti būtent LSDP ir TS-LKD.
 
„Labai tikėtina būtų buvusi situacija kai po antrojo rinkimų turo dvi partijos, TS-LKD ir LSDP, būtų turėjusios po maždaug apylygį mandatų kiekį (pavyzdžiui, 45 vs 40)“, – teigiama nutekėjusiame dokumente.
 
Tačiau pandemijos grėsmė, kaip teigiama analizėje, iš viešosios erdvės praktiškai ištrynė valdantiesiems ir jų lyderiams nepatogias temas, o ir visuomenę privertė susitelkti aplink Vyriausybę.
 
„Į antrą planą visuomenės dėmesio centre pasitraukus skaidrumo klausimams bei pasimiršus anksčiau aplink valdančiuosius vyravusiems naratyvams ministras pirmininkas Saulius Skvernelis ir sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga atgavo reikšmingą dalį anksčiau prarasto palankaus visuomenės vertinimo“, – rašoma dokumente. Jame išvardintos kone visos viešoje erdvėje atsiradusios istorijos bei priimti nepopuliarūs sprendimai, kuriuose vienaip ar kitaip neigiamame kontekste figūravo valdantieji.
 
Tarp tokių  įvykių – diskusijas sukėlusi istorija dėl susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus galimybių tęsti užimamas pareigas, asfaltuoto kelio šalia premjero namų klausimas, bandymas atleisti Seimo primininką, Roko Masiulio pašalinimas iš susisiekimo ministro pareigų, siekis nuleisti rinkimų kartelę, automobilių taršos mokestis ir t.t.
 
„Valstiečių“ partija, konstatuojama konservatorių vadovybei skirtoje analizėje, krizės metu taip pat sugebėjo atgauti prarastą pagreitį bei atsiimti užleistas pozicijas reitingų lentelėje. Tą rodo TS-LKD užsakymu padaryti sociologiniai tyrimai.
 
Konservatorių teigimu, atsitiesę „valstiečiai“ ne tik susigrąžino didelę dalį anksčiau ja nusivylusių rinkėjų, tačiau kartu iš antrosios vietos į trečiąją išstūmė LSDP bei sustabdė besiformavusią Darbo partijos palankumo augimo tendenciją.
 
„Nors skirtingai negu kitose valstybėse pagrindinė valdančioji partija iš pirmos vietos ir neišstūmė opozicinės TS-LKD, tačiau (LVŽS – ELTA) susigrąžino reikšmingą palaikymo dalį centro-kairės elektorato tarpe“, – rašoma analizėje.
 
Įvertino konservatorių dėl koronaviruso patirtą žalą
 
Tuo tarpu konservatorių partija, teigiama dokumente, dėl koronaviruso krizės neteko apie 4-5 proc. palankumo balsų ir galimybės dar labiau padidinti atotrūkį nuo valdančiųjų „valstiečių“, kai TS-LKD sąrašą sutiko vesti Ingrida Šimonytė.
 
Nepaisant to, pažymima dokumente, partijos užsakymu 2020 gegužės 7-12 d. atlikti „Norstat” tyrimai rodo vis dar esantį konservatorių pirmavimą prieš „valstiečius“. Ir šis pirmavimas, pažymima partijos vadovybei skirtame dokumente, padeda spręsti strateginę TS-LKD antrojo turo vienmandatėse regionų apygardose problemą.
 
„LVŽS, skirtingai nei 2016 m. Seimo rinkimų kampanijos metu, kai ji save sėkmingai supozicionavo kaip telkiančią, nepoliarizuojančią, pozityvią politinę darbotvarkę turinčią savotiško trečiojo vidurio kelio tarp pagrindinių tuometinių varžovų LSDP ir TS-LKD jėgą, šiemet šio pranašumo neteko. Nepaisant pandemijos metu atgauto dalies buvusių rinkėjų palaikymo, šiuo metu LVŽS turi ne tik reikšmingą dalį palaikančiųjų, tačiau ir labai didelį segmentą rinkėjų, nusiteikusių balsuoti “prieš” valdančiuosius. LVŽS per šią Seimo kadenciją dėl neretai agresyvaus veikimo stiliaus bei skaldančios retorikos tapo nemažiau poliarizuota politine jėga visuomenėje nei anksčiau pagal šį neigiamą kriterijų „pirmavusi“ TS-LKD. Kaip rodo sociologiniai hipotetinio antrojo vienmandačių apygardų turo modeliavimai, didesnė dalis socialdemokratų, Darbo partijos ir liberalų rinkėjų šiuo metu didesnį palankumą suteiktų konservatorių kandidatui konkuruojančiam prieš valstiečių atstovą, jei atitinkamai jų pirmojo pasirinkimo kandidatas nepatektų į antrąjį rinkimų turą“, – rašoma analizėje.
 
Pateikė tris galimus Seimo rinkimų baigties scenarijus
 
Šalia pristatytos politinių įvykių interpretacijos, konservatorių vadovybei skirtame dokumente išskiriami ir dar keli pandemijos sukelti efektai, kurie, pasak analizės autorių, yra reikšmingi galimam politinių jėgų išsidėstymui.
Laisvės partijos nariai Aušrinė Armonaitė ir Remigijus Šimašius. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
 
Pirmiausia tai, Laisvės partijai priklausančio Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus susigrąžintas populiarumas. Antra, Darbo partijos augančio populiarumo dispersija. Trečias minimas efektas  – mažųjų, naujųjų partijų potencialo apribojimas bei jų politinės darbotvarkės irelevantiškumas sveikatos ir potencialiai ekonominės krizės sąlygomis.
 
Analizę atlikusių asmenų manymu, sprendžiant iš dabartinių politinių tendencijų bei įvertinus antrojo rinkimų turo hipotetinius scenarijus galima projektuoti bent tris skirtingas Seimo rinkimų baigtis.
 
Nors visuose nubrėžtuose scenarijuose prognozuojama, kad TS-LKD gaus didžiausią mandatų skaičių, galimybių vertinimas, jog būtent konservatoriai dalyvaus valdančiosios koalicijos formavime, stipriai varijuoja.
 
Pirmasis scenarijus: du blokai ir neaiškios LSDP bei Darbo partijos preferencijos
 
Pirmasis scenarijus traktuojamas kaip realistinis ir iš esmės grindžiamas šiuo metu esančių politinių aplinkybių pagrindu. Pirmame scenarijuje konservatoriai kalba apie dviejų galimų politinių blokų susiformavimą, „Darbo partijos dilemą“ bei galimybes formuoti „Santarvės koaliciją“.
 
Šio scenarijaus esmė yra tai, kad po rudenį vyksiančių rinkimų, šiuo metu opozicijoje bendradarbiaujantys konservatoriai ir Liberalų sąjūdis – iš vienos pusės, bei valdančiajai daugumai priklausantys „valstiečiai“ ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija–Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) – iš kitos, gali sudaryti du vienas kitam oponuojančius politinius blokus.
 
Surinkę daugiausiai mandatų, tačiau nepakankamai, kad suformuotų valdančiąją koaliciją, abu blokai, spėja konservatoriai, liktų priklausomi nuo socialdemokratų bei „darbiečių“ politinių preferencijų.
 
Tam, kad toks scenarijus išsipildytų, pabrėžiama dokumente, iš esmės pakaktų, jog dabartinė politinė situacija būtų perkelta į rinkimų dieną.
Kaip strateginė šio scenarijaus prielaida yra pateikiama ir tai, kad visgi „valstiečiams“, o ne konservatoriams, dėl koronaviruso krizės metu vykdytų dosnių pinigų dalybų, regionuose gali pavykti patraukti į savo pusę socialdemokratų bei „darbiečių“ rinkėją.  
 
Kita šio scenarijaus strateginė prielaida yra tai, kad A. Armonaitės vedama Laisvės partija gali nesugebėti transformuoti Vilniaus mero R. Šimašiaus populiarumo į palaikymą visai partijai. Tokiu atveju, konservatorių manymu, ši politinė jėga liktų tik siaurame rinkėjų segmente.
 
Viktoras Uspaskich. Slaptai.lt nuotr.

Dar viena dokumente įrašyta prielaida – Darbo partijos sugrįžimas į politika. Plėtojant šio scenarijaus logiką, konservatorių skaičiavimais, „darbiečiai“ pagal daugiamandatėje iškovotus mandatus gali rikiuotis ketvirti, ir dar 5 mandatus susirinkti vienmandatėse apygardose. Iš viso šiai partijai analitikai šiame braižomame scenarijuje prognozuoja 15 mandatų.
 
Tuo tarpu konservatoriai, jei išsipildytų šis scenarijus, galimai surinktų 45 mandatus, „valstiečiai“ – 34 mandatus, socialdemokratai – 23, Liberalų sąjūdis – 10. Prognozuojama, kad LLRA-KŠS surinktų 7 mandatus, dar 15 mandatų gautų nepriklausomi kandidatai.
 
Taigi, tęsiama nutekėjusiame dokumente, šio scenarijaus atveju TS-LKD ir Liberalų sąjūdžio blokas turėtų 55 mandatus, o LVŽS ir LLRA blokas 41 mandatą.
 
„Tokiu atveju valdančioji koalicija priklausytų nuo LSDP ir Darbo partijos preferencijų, kurį bloką paremti. Jei LSDP nusprestų prisidėti prie tradicinių centro dešinės partijų bloko ir sudaryti vaivorykštinę „Santarvės” koaliciją – tokiu atveju užtektų trijų – TS-LKD, LSDP ir Liberalų sąjūdžio partijų valdančiajai daugumai sudaryti“, – rašoma dokumente.
 
Įvertinta koalicijos galimybė su Darbo partija ir liberalais
 
Neatmetama galimybė, kad koaliciją suformuoti galėtų padėti ir „darbiečiai“. Tačiau tokia tikimybė – kad koaliciją konservatoriai formuotų su „darbiečiais“ ir liberalais – vertinama veikiau kaip matematinė.
 
„Šio scenarijaus atveju tikėtinos užsitęsusios, ilgos ir permainingos derybos (Izraelio ar net Belgijos pavyzdžiu) bei galbūt vyriausybės patvirtinimas tik iš antro ar trečio karto, mažesnėms partijoms (LSDP ir DP) manevruojant bei turint auksinius balsus derantis dėl neproporcingai didelės politinės įtakos bei pozicijų“, – akcentuojama dokumente.
 
Užsiminė apie A. Juozaičio ir R. Žemaitaičio jėgų galimą funkciją
 
Visgi pabrėžiama, kad galimos ir kitos šio scenarijaus variacijos, kurios atkartotų 2008 m. situaciją, kai nuo A. Valinsko vedamos Tautos prisikėlimo partijos apsisprendimo priklausė, kuris politinis blokas formuos Vyriausybę.
 
Arvydas Juozaitis. Plakatas Pilaitės rajone. Vilnius. Slaptai.lt nuotr.

Konservatorių manymu, A. Valinsko partijos vietą galėtų užimti tiek Arvydo Juozaičio, tiek Remigijaus Žemaitaičio vedami politiniai dariniai. Tačiau jų patekimo į Seimą galimybės šiame scenarijuje vertinamos kaip nedidelės.
 
„Kas galėtų būti TPP vietoje per šiuos rinkimus? Kandidatai: A. Juozaičio vadovaujama politinė koalicija arba Žemaitaičio vadovaujama politinė koalicija, jei joms visgi pavyktų peržengti penkių procentų kartelę“, – samprotauja konservatoriai.
 
Antrasis scenarijus – liberalų partijų dingimas iš politinio žaidimo
 
Antrasis scenarijus pavadintas skambiai – „Liberalų išnykimas ir protestas prieš valstybę“. Konservatorių manymu, yra tikimybė, kad TS-LKD laimės rinkimus daugiamandatėje apygardoje bei absoliučią daugumą vienmandačių apygardų keturiuose didžiuosiuose miestuose. Tačiau, akcentuoja analizę atlikę analitikai, analogiškos sėkmės gali nesulaukti abi liberalų partijos, kurios yra labai svarbios, siekiant konservatoriams formuoti valdančiąją koaliciją.
 
Konservatoriai neatmeta, kad susiklosčius tam tikroms aplinkybėms liberalų rinkėjas dėl „strateginio balsavimo“ efekto gali rinktis TS-LKD. O tai būtų pagrindinė priežastis, kodėl tiek Liberalų sąjūdis, tiek Laisvės partija neperkoptų 5 proc. daugiamandatės apygardos kartelės.
Aptardami antrojo scenarijaus prielaidas, konservatoriai vėl samprotauja, kad rinkimuose gali gerai pasirodyti Darbo partija. Taip pat, kad 5 proc. barjerą, apsijungus trims mažesniosioms partijoms, gali perlipti A. Juozaičio ir N. Puteikio blokas.
 
Konservatoriai mini ir kitus šio scenarijaus išsipildymui reikšmingus veiksnius: tai visuomenės apatiškumo sustiprėjimas, mažesnis nei vidutinis balsavimo aktyvumas, besimobilizuojantis protesto bei sąmokslo teorijomis tikintis elektoratas.
 
Veikiant visoms šioms aplinkybėms, prognozuoja konservatoriai, TS-LKD galėtų surinkti apie 40 mandatų, LVŽS – 35, LSDP – 26, Darbo partija – 19, LLRA – 7 mandatus, o A. Juozaičio ir N. Puteikio koalicinis sąrašas – 7 mandatus. Dar 7 kėdes Seime galėtų užsėsti nepriklausomi kandidatai.
 
Konservatoriai neturi galimybių formuoti daugumos
 
Jei susiklostytų šis pesimistiniu laikomas scenarijus, rašoma dokumente, konservatoriai, nepaisant gauto didesnio mandatų skaičiaus, liktų be didesnių galimybių sudaryti koaliciją.
 
„Šio scenarijaus atveju TS-LKD, nors šiek tiek padidina mandatų skaičių, tačiau lieka iš esmės vienintele opozicine jėga kairiųjų ir protesto, populistinių ir antisisteminių partijų blokui“, – rašoma politinėje apžvalgoje.
 
Tekste taip pat pažymima, kad šis scenarijus keltų ir tam tikrų rizikų Lietuvos orientacijai į Vakarus.
 
„Galima prognozuoti, kad tokiu atveju iškiltų labai sudėtingas uždavinys ginti valstybingumą ir vakarietišką orientaciją nuo prasiskolinusios „satelitinės valstybės“ pavojaus“, – rašoma analizėje.
 
Trečiasis scenarijus: viltys dedamos geram I. Šimonytės ir G. Landsbergio pasirodymui
 
Galiausiai trečiuoju – optimistiniu scenarijumi – piešiamos pozityvios dešiniosioms opozicinėms partijoms perspektyvos. Šis hipotetiškai sumodeliuotas scenarijus pavadintas „Laiminti centro dešiniųjų koalicija“.
 
Paskutinio ir partijai patraukliausio scenarijaus strategines prielaidas konservatoriai pirmiausiai sieja su I. Šimonytės galimybėmis didinti visuomenės palankumą konservatorių partijai. Visgi, kad analizėje optimistiniu traktuojamas scenarijus susiklostytų ir realybėje, reikalingas taip pat geras partijos pirmininko Gabrieliaus Landsbergio pasirodymas. Kaip teigiama dokumente, G. Landsbergis mažų mažiausiai turėtų pakartoti sėkmingą pasirodymą Centro-Žaliakalnio vienmandatėje apygardoje, o konservatoriai laimėtų likusias 6 Kauno miesto bei 1 Kauno rajono apygardą.
 
„Atnaujinus ir sustiprinus TS-LKD sąrašą Kaune, kaip rodo soc. tyrimai, tam yra palanki padėtis ir didelė tikimybė“, – pažymima analizėje.
Atitinkamai, kad susiklostytų šis scenarijus turėtų gerai pasirodyti ir Laisvės partija. Tam, teigia konservatoriai, būtina R. Šimašiaus, kaip Vilniaus mero, populiarumą transformuoti į Laisvės partijos palaikymą daugiamandatėje apygardoje. Tai, samprotauja konservatoriai, leistų įveikti 5 proc. barjerą šiai neseniai susikūrusiai ir kol kas reitingų lentelės apačioje besirikiuojančiai partijai.
 
Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Gitanos Markovičienės (ELTA) nuotr.

Dar viena prielaida – gerai turėtų pasirodyti ir V.Čmilytės-Nielsen vedamas liberalų sąjūdis.
 
„V. Čmilytės-Nielsen sėkminga lyderystė atnaujinus Liberalų sąjūdžio post-masiulinį įvaizdį miestuose bei kartu integruojant bei išnaudojant pragmatiškųjų regionų liberalų partijos administracinio tinklo dalį“, – rašoma dokumente.
 
Galiausiai, kad išsipildytų šis scenarijus, teigia konservatoriai, visuomenė turėtų imtis protestuoti prieš esančias nepotizmo ir neskaidrumo apraiškas valstybėje.
 
„Visuomeninis aktyvumas bei mobilizacija ̨ protestuojant prieš valdančiųjų nepotizmo, neskaidrumo ir korupcijos apraiškas bei to nulemtas didesnis nei vidutinis didžiųjų miestų gyventojų bei jaunimo aktyvumas rinkimuose“, – teigiama konservatorių atliktoje analizėje.
 
Galvosūkių formuojant valdančiąją daugumą nekiltų
 
Jei realybėje išsipildytų visos šios aplinkybės, dokumente prognozuojama, kad TS-LKD sąskaitoje po rinkimų rudenį būtų 54 mandatai, antroje vietoje su 26 mandatais rikiuotųsi LSDP, toliau „valstiečiai“ – 22 mandatai, liberalų sąjūdis – 11 mandatų, „darbiečiai“ pretenduotų į 10 mandatų, Laisvės partija į 6 mandatus, LLRA – 7 mandatai. Dar 5 mandatus pasidalintų kitų partijų kandidatai bei savarankiškai save išsikėlę politikai.
 
Kaip pabrėžiama dokumente, didelių galvosūkių, sudarant koaliciją išsipildžius šiam scenarijui, nekiltų.
 
„Šio scenarijaus atveju Centro dešinės koalicijai sudaryti užtenka TS-LKD (54), Liberalų sąjūdžio (11) ir Laisvės partijos (6) atstovų sutvirtinant daugumą dar keletu savarankiškai išsikėlusių kandidatų“, – teigiama dokumente. 
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.28; 18:55

Politika – kaip korida. Slaptai.lt nuotr.

Artėjantys parlamento rinkimai skatina mažąsias partijas įsivertinti savo potencialą patekti į Seimą. Didelei daliai jų, teigia ekspertai, perlipti 5 procentų kartelę – didelis iššūkis.
 
Dėl šios priežasties Centro partijos „Gerovės Lietuva“ pirmininkas Naglis Puteikis ir Kartų solidarumo sąjungos-Santalkos Lietuvai pirmininkas Arvydas Juozaitis praneša dalyvaujantys visuomenininkų inicijuotose derybose, kurių tikslas – suburti dešiniojo sparno mažąsias partijas, kad jos Seimo rinkimuose kandidatuotų vienu sąrašu.
 
N. Puteikis viliasi, kad į šias derybas taip pat įsitrauks ir Seimo nario Rimanto Jono Dagio vadovaujama Krikščionių sąjunga bei profesoriaus Vytauto Radžvilo vadovaujamas Nacionalinis susivienijimas.
 
Visgi pats R. Dagys ir Nacionalinio susivienijimo partijos pirmininko pavaduotojas Vytautas Sinica teigia jokio oficialaus kvietimo derybose dalyvauti nesulaukę ir apie pačią iniciatyvą tik girdėję.
 
Mažosioms partijoms tarpininkauti nusprendęs Kauno technologijų universiteto (KTU) profesorius Gediminas Merkys skelbiasi esantis neutraliu, asmeninių politinių siekių rinkimuose neturinčiu derybų moderatoriumi. Pasak jo, tokių pačių nešališkų derybų iniciatorių yra ir daugiau.
 
N. Puteikis: intensyviai dalyvaujame šiose derybose
 
Prezidento posto sieksiantis Naglis Puteikis. Ambrazo (ELTA) nuotr.

N. Puteikis teigia, kad jo vadovaujama partija atsiliepė į visuomenininkų iniciatyvą, kviečiančią mažąsias partijas burtis ir Seimo rinkimuose kandidatuoti vienu sąrašu. Pasak politiko, šiuo metu tarp mažųjų partijų vyksta intensyvios derybos.
 
„Mes atsiliepėme į grupės visuomenininkų kreipimąsi į mažąsias partijas, kad jos į Seimo rinkimus eitų vienu sąrašu. Mes dabar intensyviai dalyvaujame šiose derybose, todėl, kol šios derybos nebaigtos, tol nedėliosime nei atskirų partijos programinių nuostatų, nei atskirų sąrašų“, – Eltai teigė N. Puteikis.
 
Politikas informuoja, kad šiuo metu vyksta derybos tarp jo vadovaujamos Centro partijos „Gerovės Lietuva“, A. Juozaičio vadovaujamos Kartų solidarumo sąjungos-Santalkos Lietuvai, Tautininkų respublikonų sąjungos, kurios lyderis yra Steponas Grodeckis, Stanislovo Buškevičiaus vadovaujamos partijos Jaunoji Lietuva bei Dariaus Kuolio partijos – Lietuvos sąrašas.
Seimo narys Rimantas Jonas Dagys. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
 
N. Puteikis neslepia vilčių, kad prie derybų prisijungs ir R. J. Dagio vadovaujama partija Krikščionių sąjunga bei V. Radžvilo vadovaujama partija Nacionalinis susivienijimas.
 
„Dabar vyksta pokalbiai, ar mes galime eiti kartu, nes mūsų partijų programos panašios. Tikimės ir J. R. Dagio vadovaujamos partijos bei V. Radžvilo vadovaujamos partijos (prisijungimo – ELTA). Prioritetinis uždavinys yra pamėginti visas arba daugumą jų sujungti į bendrą rinkimų sąrašą, o kaip tai seksis – ateitis parodys“, – sakė N. Puteikis, akcentuodamas, kad derybose dalyvaujančių partijų ratas gali ir dar labiau išsiplėsti.
 
Pasak N. Puteikio, ši partijų susijungimo iniciatyva yra svarbi dėl to, kad pastarieji rinkimai parodė, pasak politiko, niūrią tendenciją, jog visos paminėtos partijos ir koalicijos greičiausiai ir ateinančiuose rinkimuose neperliptų nustatytos rinkimų kartelės.
 
„Jeigu išanalizuotumėme pastarųjų eilinių ir neeilinių rinkimų rezultatus, tai supaprastintai visos mažosios mano išvardintos partijos gautų nuo 2 iki 3 proc., kitaip tariant, nei viena neperžengtų barjero ir negalėtų realizuoti savo programinių nuostatų“, – teigė N. Puteikis.
 
A. Juozaitis džiaugiasi, kad iniciatyvos suburti mažąsias partijas ėmėsi visuomenininkai
 
Kartų solidarumo sąjungos-Santalkos Lietuvai pirmininkas A. Juozaitis taip pat patvirtino dalyvaujantis derybose, kurias, pasak jo, inicijuoja KTU profesorius G. Merkys.
Arvydas Juozaitis. Rinkiminis plakatas Pilaitės rajone Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
 
„Dabar formuojamas apskritasis stalas ir Gediminas Merkys tai inicijuoja. Buvo septynių signatarų ir profesorių kreipimasis į nesistemines partijas dėl vienijimosi rinkimuose. Šie asmenys (iniciatoriai – ELTA) yra neutralūs, jie į Seimą neina, bet apsiima šią šventą pareigą – moderuoti apskritąjį stalą“, – informavo A. Juozaitis.
 
Politiko žiniomis, šiuo metu į derybas yra įtrauktos trys partijos: „Kartų solidarumo sąjunga-Santalka Lietuvai“, Centro partija „Gerovės Lietuva“ bei partija „Jaunoji Lietuva“.
 
„Tereikėjo rasti neutralų židinį, kuris suburtų, nes kai mes kvietėme, o tai darėme nuo rugpjūčio, tai visada kitos partijos jautė konkurenciją: kodėl jūs kviečiate, kas jūs tokie. Ši (G. Merkio – ELTA) iniciatyva buvo netikėtumas, nes vilties susiburti jau beveik nebebuvo“, – pripažino A. Juozaitis.
 
Nacionalinis susivienijimas ir Krikščionių sąjunga teigia kol kas oficialaus kvietimo negavę
 
Savo ruožtu Nacionalinio susivienijimo partijos pirmininko pavaduotojas V. Sinica prisipažįsta girdėjęs apie iniciatyvą suburti mažąsias partijas. Visgi V. Sinica teigia kol kas šią iniciatyvą vertinantis labiau skeptiškai.
Vytautas Sinica ir Vytautas Radžvilas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt0 nuotr.
 
„Galiu patikslinti, kad esame girdėję apie tokius bandymus, bet tokie bandymai vyksta jau daugiau kaip metus, ypač tarp A. Juozaičio ir N. Puteikio. Kol kas daugiau skepsio yra, ar jie bent tarpusavyje susitarti gali“, – Eltai sakė V. Sinica.
 
„Ne pats surašiau atsakymą į laišką, bet, kiek man žinoma, mūsų partijos pozicija buvo, kad išsiaiškinkite tai tarpusavyje kaip pirmą derybų etapą. Jeigu jūs galite kažką vykdyti, ką pirmiausiai rodytų gebėjimas vienytis tarpusavyje, tai galėsimės apie tai kalbėtis“, – pridūrė jis.
 
V. Sinicos teigimu, kol kas partija yra gavusi tik viešą laišką, o derybų iniciatoriai asmeniškai nesusisiekė nei su juo, nei su partijos pirmininku profesoriumi Vytautu Radžvilu, todėl, pasak jo, tokią iniciatyvą reikėtų labiau traktuoti kaip viešųjų ryšių akciją.
 
„Mano nuomone, iniciatyva yra nereali, tai daugiau yra viešųjų ryšių akcija. Mano nuomone, derybos nevyksta viešais laiškais, kai dar net neaiškūs derybų dalyviai. Viskas yra skirta pavaizduoti, kad jie yra vienytojai“, – teigė V. Sinica, akcentuodamas, kad vienytoju artėjant Seimo rinkimams labiausiai nori pasirodyti N. Puteikis.
 
Krikščionių sąjungos pirmininkas R. J. Dagys taip pat teigia kol kas apie iniciatyvą mažosioms partijoms rinkimuose dalyvauti su bendru sąrašu girdėjęs tik bendro pobūdžio diskusijas.
 
„Kol kas diskusijos yra bendro pobūdžio, girdėti visokių diskusijų girdėjome, bet kol kas konkrečiai diskusijų nevyksta. Tai yra bendro pobūdžio pasidalinimai, kad galbūt reikėtų tai daryti“, – sakė R. J. Dagys.
 
G. Merkys: atmetimo reakcijos iš mažųjų partijų – nėra
 
Savo ruožtu vienas iš derybų iniciatorių KTU profesorius G. Merkys teigia, kad iniciatyvą paskatino nemažos dalies rinkėjų balsų nubyrėjimas dėl 5 procentų rinkimų kartelės į Seimą partijoms ir 7 procentų kartelės koalicijoms.
 
„Problema yra tai, kad maždaug 15 procentų rinkėjų balsų per Seimo rinkimus paprastai yra balsai atiduoti už mažąsias partijas, kurios nepraėjo 5 proc. barjero arba nepraėjo 7 proc. koalicijos barjero. Tada šie balsai nukeliauja tiems, už kuriuos žmonės niekada nebalsuotų“, – Eltai teigė G. Merkys, akcentuodamas, kad taip iš atstovaujamos demokratijos yra daromas pasityčiojimas.
 
KTU profesorius teigia, kad prie šios iniciatyvos suburti mažąsias partijas taip pat prisidėjo signatarai Algirdas Andriukaitis ir Leonas Milčius, lituanistas, kalbininkas profesorius Alvydas Butkus bei dar keli asmenys. G. Merkys džiaugiasi, kad bent kol kas atmetimo reakcijos iš mažųjų partijų ši iniciatyva nesulaukė.
Prof. Gediminas Merkys. Slaptai.lt nuotr.
 
„Yra neformali mūsų grupelė, ilgai virėme savo sultyse, šį ketinimą paviešinome ir tarsi nėra atmetimo, paneigimo reakcijos, kad mes kažką blogo padarėme. Laiko dar kažkiek yra, domisi ir pavieniai žmonės, kurie turi parlamentaro darbo patirties“, – sakė G. Merkys, pabrėždamas, kad patys idėjos iniciatoriai kandidatuoti į Seimą neketina.
 
„Man susidarė įspūdis, kad bent N. Puteikis ir A. Juozaitis į šį procesą žiūri pozityviai. Galbūt Nacionalinis susivienijimas žiūri nuosaikiau, kritiškiau, bet aš turiu duomenų beveik iš pirmų lūpų, kad jie taip pat nežiūri į tai neigiamai, žiūri įdėmiai, galbūt tik nepuola jungtis“, – pridūrė jis.
 
Nepaisant to, kad profesorius teigiamai žvelgia į derybų potencialą, tačiau derybų baigties G. Merkys prognozuoti dar nedrįsta.
 
„Dabar yra pradžios pradžia, matysime, kas bus toliau. Čia mes palietėme ženklios dalies rinkėjų tam tikrą politinį nervą, politinių lūkesčių nervą, dėl to ši iniciatyva turi potencialo, kaip bus iš tikrųjų – sunku pasakyti“, – teigė G. Merkys.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.20; 12:00

2020 m. Seimo rinkimuose dalyvauti ketinantis filosofas Arvydas Juozaitis teigia, kad jo ir Seimo frakcijos „Lietuvos gerovei“, kuriai vadovauja buvęs „tvarkietis“ Vytautas Kamblevičius, keliai išsiskyrė.  Tuo tarpu frakcijos „Lietuvos gerovei“ seniūnas V. Kamblevičius stebisi, kad apie kuriamos „Santalka Lietuvai“ iniciatyvinės grupės sprendimą tenka išgirsti iš žiniasklaidos, o ne iš iniciatyvinės grupės narių betarpiško bendravimo. Priešingai nei A. Juozaitis, V. Kamblevičius tikina, kad „Santalkos Lietuvai“ suvažiavimas nukeltas dėl kvorumo, nes judėjimo atstovų tesą keli šimtai.
 
„Praėjusių metų gruodžio 14 d. jau galėjo įvykti „Santalkos Lietuvai“ suvažiavimas. Tačiau tam paprieštaravo galimi partneriai naujame darinyje — „Gerovės Lietuvai“ frakcijos Seime vadovas Vytautas Kamblevičius ir kai kurie jos nariai. O išryškėję išankstiniai bandymai formuoti rinkimų į Seimą kandidatų sąrašus be pačių santalkiečių pasiūlymų ir kolegialaus pritarimo šiuo metu iš principo nepriimtini. Siekis tik užimti postus arba juos išlaikyti reiškia nepasirengimą įgyvendinti esminius pokyčius ir yra pražūtingas Lietuvos valstybei“, – teigė A. Juozaitis, pridurdamas, kad ir toliau sieks buriant „Santalką Lietuvai“ telkti piliečius bei vienyti partijas.
 
Tačiau kol kas, kaip praneša A. Juozaitis, partnerystė institucionalizuota bus su Kartų solidarumo sąjunga – buvusia Pensininkų partija.
 
„Iniciatyvinės grupės nariai, apsvarstę susiklosčiusias aplinkybes, apsisprendė priimti jau įregistruotos Kartų solidarumo sąjungos pasiūlymą jungtis su šia partiją ir, pakeitus šios partijos pavadinimą bei išvengus galimų registravimo trukdžių ir ilgai trunkančių procedūrų, pradėti realizuoti „Santalkos Lietuvai“ ir judėjimo „Lietuva yra čia“ programinių gairių įgyvendinimą“, – teigė pastaruosiuose prezidento rinkimuose dalyvavęs A. Juozaitis.
 
Apie bendrus politinius planus 2020 Seimo rinkimuose V. Kamblevičius ir A. Juozaitis kalbėjo dar 2019 m. rudenį. Tuomet V. Kamblevičius kartu su keliais „tvarkiečiais“ pasitraukę iš Tvarkos ir teisingumo frakcijos parlamente, pareiškė siekiantys su A. Juozaičio buriamu judėjimu kurti naują politinę jėgą – „Santalka Lietuvai“.
 
Trečiadienio popietę paskelbtame V. Kamblevičiaus pranešime pabėžiama, kad frakcija nebuvo informuojama apie judėjimo „Lietuva yra čia“ atstovų planuojamus ir įvykusius susitikimus ar derybas su kitų politinių partijų vadovais, siekiant įsijungti į šiuos politinius darinius.
 
V. Kamblevičius patvirtina, kad iš tiesų keletą mėnesių vyko naujo politinio darinio kūrimo procesas: svarstomi būsimos partijos įstatai ir programa bei kiti steigiamajam susirinkimui organizuoti klausimai. Vienas pagrindinių steigiamos partijos klausimų buvo būtinas 2 tūkst. steigėjų dalyvavimas steigiamajame partijos suvažiavime, kaip to reikalauja Politinių partijų įstatymas.
 
„Paskelbtame (A. Juozaičio – ELTA) pareiškime teigiama, kad iniciatyvinės grupės nariai priima sprendimą jungtis prie įregistruotos Kartų solidarumo sąjungos, siekiant išvengti „galimų registravimo trikdžių ir ilgai trunkančių procedūrų bei pradėti realizuoti „Santalkos Lietuvai“ ir judėjimo „Lietuva yra čia“ programinių gairių įgyvendinimą“. Akivaizdu, jog steigiamojo partijos suvažiavimo kvorumo klausimas judėjimo „Lietuva yra čia“ atstovams buvo itin aštrus, įvertinant ir tą aplinkybę, kad minėto judėjimo atstovų, ketinančių stoti į steigiamą partiją, tėra vos keli šimtai. Steigiamojo susirinkimo kvorumo klausimas įtakojo susirinkimo datos nukėlimą pošventiniam laikotarpiui“, – sako V. Kamblevičius.
 
V. Kamblevičius sako, buvo užtikrintas daugiau negu 2 tūkst. steigėjų galimas dalyvavimas steigiamajame partijos suvažiavime, nekilo abejonių ir dėl kuriamos partijos lyderio kandidatūros.
 
„Susiklosčiusi situacija, be abejonės, pakoreguos partijos įkūrimo terminus ir dalyvius, tačiau šio proceso nesustabdys“, – sako V. Kamblevičius.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.08; 03:00

Viktoro Uspaskich partijos reklama. Slaptai.lt nuotr.

Po Savivaldybių rinkimų pavasarį, kuriuose svajojo užimti Vilniaus mero postą, bet nepavyko, Darbo partijos įkūrėjas ir pirmininkas Viktoras Uspaskich, kurį laiką buvo pradingęs.

Kaip šiandien aiškėja, jis per tą laiką baigė psichologijos vertybiniu pagrindu grįstas studijas, įkūrė mokymų studiją Kėdainių rajone ant ežero kranto, kur savo žinias perduoda gyventojams, turintiems sveikatos problemų, atsidūrusiems santykių krizėje ar turintiems kažkokių psichologinių sutrikimų. Politikas pasakojo, kad šiuo metu jis yra labai laimingas, harmoningas ir jam sekasi visur – politikoje, versle, asmeniniame gyvenime. Puikiai sutaria su buvusia žmona Jolanta Blažyte, geriau nei buvo iki skyrybų  (lrytas.lt).

Ir štai atsirado proga vėl, tarsi feniksui, pakilti iš pelenų, mat, neaišku kokios kilmės tyrimais remiantis,  viešai paskleista, jog Darbo partijos reitingai kyla kaip raugas ant mielių: būsimuosiuose Seimo rinkimuose, kurie vyks ateinantį rudenį, Viktoro partijai pranašaujama trečia vieta.

V. Uspaskich nesikuklina – rinkimuose jis ruošiasi įkopti ne į trečiąją, kaip jam žadama, bet į pirmąją vietą. „Artėjančiuose Seimo rinkimuose mes kovosime už pirmą vietą. Tai sugebėjome ne vieną kartą“, – užtikrintai sako jis.

Pasakyta – kaip kirviu nukirsta. O paklaustas, ar laimėjęs rinkimus su kuo nors jungtųsi į koaliciją, V. Uspaskich net nepagalvojęs, rėžia: ne! Jam kaip ir artimi „tvarkiečiai“, tačiau dabar jis jau nebesuprantąs, ar yra ta partija, ar jos nebėra.

Uspaskich – neblogą „sudegusio teatro“ aktoriaus talentą turintis ir užburti mažaraščius (plačiąja prasme) gebantis veikėjas.

Dabar jis dar pavojingesnis nei prieš gerą dešimtmetį, kuomet atviru tekstu mokino lietuvius: jūs, litovcai, nemokate dzirbti, aš jus išmokinsiu. Taip jis sakė viename susitikime su gyventojais Trakuose. Ir tikriausiai ne tik ten.

Viktor Uspaskich: atsakau už savo žodžius. Slaptai.lt nuotr.

Dabar, anot jo paties, jis visiškai kitas Uspaskichas – tarsi pūkuotas katinas – negeriantis ir nuolankus.

Neseniai, jeigu patikėsime, jis baigė psichologijos vertybiniu pagrindu studijas, todėl gebės dar labiau manipuliuoti ta naiviąja (ir galbūt ne tik) visuomenės dalimi, kuriai dangus čia pat, o žemė taip toli…

Bandymas prisidėti prie Viktoro ir jo neaiškaus, kriminalinio atspalvio turinčio darinio, reanimacijos, suprantama, kelia įvairių minčių. Bet labiausiai liūdina kai kurios žiniasklaidos trumparegiškumas – dvi kone svarbiausios praėjusios savaitės temos: garsiojo Antonovo mirtis ir Uspaskicho prisikėlimas. Padėsime ir mes „prisikelti“, kolegos?

Prisiminkime R. Pakso epopėją, remtą Borisovo pinigais. Projektas nepavyko, nors malkų buvo priskaldyta daug. O gal ir jis dar grįš – iš nebūties ir užmaršties pašauktas, prisimintas neregimos rankos.

Prisiminkime kadais būtą „glaudžią“ R. Karbauskio sąjungą su gintarine ledi ir kunigaikštiene Kazimiera Prunskiene. Irgi nepavyko.

Prisiminkime „violetinius“, pasivadinusius žmogžudžio vardo keliu ir pasvarstykime, kas juos tuo keliu bandė vesti. Kerštas tariamiems pedofilams? Nebūkime naivūs.

Bet štai R. Karbauskis, po kurio laiko, sugrįžo ir tautos atstovybėje Seime sukėlė tokį šaršalą, prieš kurį palaimingai akis užmerkė net pats Prezidentas Gitanas Nausėda, vardan stabilumo valstybėje pritaręs net kelių nevykėlių paskirimui  naujojoje Vyriausybėje.

Anksčiau to tiesiog neleisdavo Prezidentė Dalia Grybauskaitė, kurią dabar visi, kas tik netingi, peikia dėl „diktatoriško valdymo“.

Dabar Lietuva turi didelę gėdą – Susisiekimo ministrą Jaroslavą Narkievičių, kuris akivaizdžiai nesusigaudo, į kokias roges sėdo. Tačiau premjeras, užuot vijęs lauk, jį gina ir palaiko. Strateginės ministerijos nevykėlį.

Nė kiek ne keista, kad iš tamsių pakampių, ruošdamasis ateinantiems Seimo rinkimams, lenda ir naujas (senas) gaivalas. Nepavykusių (iš šalies) projektų vietą juk turi kažkas užimti?

Arvydas Juozaitis. Rinkiminis plakatas Pilaitės rajone Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.

Taip bando keltis garsiosios „Istorinės klaidos“ autorius Arvydas Juozaitis. Tiesa, ne taip tiesmukai, kaip Viktoras, rafinuotai, mažai kam suprantamu būdu, paskui save rinkdamas sužiedėjusios duonos, kuri senovėje atstojo padėklus, gabalėlius…

Po „valstiečių“ ateinantys metai Lietuvoje turėtų būti paskelbti Budrumo metais; kad vieną rytą pabudę neišvystume ne rytuose patekėjusią saulę, o iš Rytų atneštą.

Juk paminklas vienam iš saulės nešėjų Vilniaus centre tebestovi dar vis.

2019.11.18; 06:00

Šeštadienį prie Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) pastato sostinėje rinksis mitinguotojai, reikšdami pasipiktinimą dėl spalio pradžioje į LRT.lt portalą įkeltos laidos „Spalvos. Gėjai tėčiai“, kurioje buvo pasakojama istorija apie homoseksualius tėčius, pasinaudojusius surogatine motinyste.
 
Pasak ketinančių mitinguoti, paviešintas reportažas prieštarauja Konstitucijai ir daro neigiamą įtaką nepilnamečiams.
 
Vis dėlto socialiniuose tinkluose pranešama ir apie planuojamą iniciatyvą dalyvauti kontrmitinge, siekiant palaikyti LRT poziciją.
 
Informacija apie planuojamą renginį neaplenkė politikų. Filosofas ir politikos veikėjas Arvydas Juozaitis feisbuko paskyroje pasidalino planuojamos mitingo metu sakyti kalbos tekstu, kuriame akcentuoja, kad, anot jo, televizijos ekranuose kuriami „naujieji žmonės“.
 
„Į TV ekranus lenda įvairiausios agresyvios sektos. Joms smagu ekranuose kurti „naujuosius žmones“. Svarbiausia, ko mažiau doros, gėdos ir visokios ten sarmatos“, – skelbia A. Juozaitis.
 
Priešinga nuomone feisbuke pasidalijo parlamentarė ir „Laisvės partijos“ pirmininkė Aušrinė Armonaitė. Jos teigimu, mitinguotojai rinksis „kad pademonstruotų savo neapykantą ir norą reguliuoti žiniasklaidos turinį“.
 
Kartu politikė informavo, kad pati dalyvaus kontrmitinge, parodydama palaikymą žiniasklaidos laisvei bei mažumos teisių atstovavimui.
 
„Nusprendžiau ateiti į kontrmitingą. Pirmiausiai tam, kad palaikyčiau žiniasklaidos laisvę. Tačiau ne ką mažiau svarbi mažumos teisė būti atstovaujamai – nes tai nėra tik LGBTQ reikalas“, – rašo A. Armonaitė.
 
Po reportažo socialiniuose tinkluose kilus pasipiktinimo bangai, Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) gavo 15 fizinių asmenų skundų, informuojama portale LRT.lt. Pasak skundų autorių, laidoje parodyta informacija, „kuria niekinamos šeimos vertybės, skatinama kitokia negu Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Civiliniame kodekse įtvirtinta santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo samprata“ daro neigiamą įtaką nepilnamečiams ir turėtų būti rodoma su „S“ ženklu.
 
Viena iš protesto mitingo prie LRT organizatorių – vilnietė lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Astra Genovaitė Astrauskaitė, viešojoje erdvėje pagarsėjusi, kai raudonais dažais apipylė sostinės Lukiškių aikštėje stovintį monumento „Laisvės kalva“ fragmentą.
 
Posėdžiavusi ir apsvarsčiusi skundus, LRTK nusprendė, kad parodyta laida apie homoseksualus tėčius nepažeidžia įstatymų.
 
Tuo tarpu Lietuvos žmogaus teisių centras savo interneto portale taip pat skelbia išsiuntęs savo poziciją LRTK ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai.
 
Centro manymu, LRT.lt publikuotas reportažas nedaro neigiamos įtakos nepilnamečiams.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.11.09; 00:30

Prof. Vytautas Landsbergis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Profesorius Vytautas Landsbergis neslepia skeptiško požiūrio į „tvarkiečių“ planus naujai kuriamos partijos lyderiu skirti filosofą Arvydą Juozaitį. Tai – visiška desperacija mėginant išsaugoti savo postus po rinkimų, o Juozaitis, tvirtina V. Landsbergis, tariamai naujos partijos neišgelbės.
 
„Čia yra desperacija. Galbūt ir Juozaičio desperacija, bet pirmiausia desperacija tų, kurie labai bijo būsimos situacijos po rinkimų, kad jie gali netekti savo „babkių“, savo postų ir savo buvimo šalia finansinių srautų“, – penktadienį „Žinių radijui“ sakė profesorius.
 
V. Landsbergio teigimu, „tvarkiečių“ pagrindu įkurta naujoji Seimo frakcija „Lietuvos gerovei“ nėra naujas politinis darinys.
 
„Kokia čia nauja frakcija, čia yra visą laiką ta pati sistema – kurti tariamai naujas partijas, kurios visos yra iš tos pačios raudonosios nomenklatūros“, – kalbėjo V. Landsbergis.
 
Filosofas A.Juozaitis, teigia profesorius, siekė kovoti prieš Sąjūdį, nors jam buvo siūlyta kartu dirbti diplomatinį darbą.
 
„Juozaitis gana anksti pasakė, kad prieš Sąjūdį reikia kovoti – prieš tokį, kuris yra ne (jo. – ELTA): ne Juozaičio sąjūdis. Prieš tokį sąjūdį jis nutarė kovoti, ir tai prasidėjo labai anksti“, – pridūrė V. Landsbergis.
Arvydas Juozaitis. Plakatas Pilaitės rajone. Vilnius. Slaptai.lt nuotr.
 
ELTA primena, kad portalui Delfi frakcijos „Lietuvos gerovei“ seniūnas „tvarkietis“ Vytautas Kamblevičius yra teigęs, kad prezidento rinkimuose nesėkmingai pasirodęs filosofas galėtų būti naujos politinės partijos lyderiu.
 
Delfi rašė, kad šią mintį V. Kamblevičius prieš pokalbį su galimu lyderiu A. Juozaičiu suderino su frakcijoje „Lietuvos gerovei“ dirbančiais „Tvarkos ir teisingumo“ partijos nariais, o pastarieji šiai minčiai pritarė.
 
Pats A. Juozaitis portalui teigė, kad gali tapti naujosios partijos pirmininku.
 
Vis dėlto dabartinis Tvarkos ir teisingumo lyderis Remigijus Žemaitaitis tokiai idėjai nepritarė, pavadindamas tai „cinizmo ir nihilizmo viršūne“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.11; 02:30

Šios rudens sesijos metu atsiradusios frakcijos „Lietuvos gerovei“ seniūnas Vytautas Kamblevičius ir filosofas Arvydas Juozaitis tvirtina vienijantys jėgas.
 
Portalas Delfi.lt ketvirtadienį skelbė, kad „Tvarkos ir teisingumo“ valdybai nusprendus kurti naują partiją ir ieškoti jai naujo lyderio, A. Juozaitis gali būti siūlomas tapti būsimo politinio darinio vedliu.
 
Portalui V. Kamblevičius teigė, kad trečiadienį jis pats susitiko su A. Juozaičiu ir po ilgo pokalbio nusprendė, kad Prezidento rinkimuose nesėkmingai pasirodęs filosofas galėtų būti naujos politinės partijos lyderiu.
 
Delfi rašo, kad šią mintį V. Kamblevičius prieš pokalbį su galimu lyderiu A. Juozaičiu suderino su frakcijoje „Lietuvos gerovei“ dirbančiais „Tvarkos ir teisingumo“ partijos nariais, o pastarieji šiai minčiai pritarė.
 
A. Juozaitis portalui nepaneigė, kad gali tapti naujosios partijos pirmininku.
 
ELTA primena, kad Tvarkos ir teisingumo partijos valdyba po aštrių diskusijų ir posėdžiavimo nusprendė, jog bus kuriama nauja partija, kurios pagrindu Seime veiks ir frakcija. Naujo politinio darinio lyderis, pasak „tvarkiečių“, taip pat bus naujas asmuo, iki šiol nesusijęs su partijos vadovybe.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.04; 00:30

Likus kiek daugiau nei metams iki Seimo rinkimų, Lietuvos politinėje erdvėje pasigirsta kalbų apie naujų politinių judėjimų steigimą. Panašu, kad ketvirtadienį profesoriaus Vytauto Radžvilo, buvusio konservatoriaus Rimanto Jono Dagio bei „valstiečio“ Eugenijaus Jovaišos padėjėjo Vytauto Sinicos paskelbta iniciatyva kurti krikdemišką partiją nėra vienintelė šiuo metu brandinama idėja.
 
Dar birželio mėnesį filosofas Arvydas Juozaitis, pareiškęs, kad ketina tęsti politinę veiklą ir su įkurtu judėjimu „Lietuva yra čia“ dalyvauti 2020 m. Seimo rinkimuose, planų nekeičia. Naujienų agentūrai ELTA jis patvirtino, kad šiuo metu partijos kūrimo procesas vyksta intensyviai.
 
Jo teigimu, naujasis judėjimas bus paremtas kelių partijų vienijimusi, o šiuo metu vyksta derybų bei kiti reikalingi procesai.
 
„Dabar vyksta labai intensyvus darbas, jis nematomas ir jis neturėtų būti matomas, nes kitaip nepavyks“, – sakė A. Juozaitis, pridūręs, jog tikisi, kad pavyks pirmąjį suvažiavimą suorganizuoti rugsėjo antrojoje pusėje.
 
Reaguodamas į V. Radžvilo, V. Sinicos bei R. J. Dagio naujos politinės jėgos iniciatyvą, A. Juozaitis neslėpė, kad bendradarbiavimą su tokia partija, jei ji bus įsteigta, jis įsivaizduotų, nors su V. Radžvilu Europos Parlamento rinkimuose susitarti ir nepavyko.
 
„Konkurentų gal nereikėtų matyti iškart, kol dar niekas neprasidėjo. Čia bus galima bendradarbiauti ateityje. Bet dabar… Kadangi aš jau labai daug padėjau pastangų, kad suartėčiau su Radžvilu, bet jis nesutiko ir priešingai elgėsi, tai dabar šiuo metu neįmanoma, bet kadangi jų ten daugiau, tai gal bus galima susikalbėti“, – sakė A. Juozaitis.
 
ELTA primena, kad politinės partijos steigimui būtina, kad ji Lietuvoje turėtų ne mažiau kaip du tūkstančius steigėjų, kurie po partijos įregistravimo tampa jos nariais. Norint partijoms kelti savo kandidatus Seimo rinkimuose, jos turi būti įsteigtos ilgiau nei 6 mėnesiai iki rinkimų pradžios.
 
Teisingumo ministerijos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje įregistruotos 25 politinės partijos, vienijančios 114 501 narį. 
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.01; 11:35 

Seimo narys Kęstutis Masiulis, šio komentaro autorius. Slaptai.lt nuotr.

Prezidento ir Europos Parlamento rinkimai vyko politiškai sklandžiai, korektiškai ir tai buvo sėkmingas požymis, kad Lietuvoje baigėsi pereinamasis demokratijos etapas. Valdžios perdavimas vyko civilizuotai, be rimtesnių skandalų. Rinkimai niekuo neišsiskyrė nuo kitų senųjų demokratijų Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje ar Švedijoje balsavimo.

Politinis nuobodumas rodo brandą

Nors politinė konkurencija buvo aštri ir daug kandidatų norėjo nugalėti, bet rimtų skandalų buvo išvengta. Žmonės jau dažnu atveju rinkosi ne „iš blogo ar blogesnio“, bet iš „gero ir geresnio“. Daug rinkėjų mano, kad net laimėjus ne jų pasirinkimui, bus ramu už šalį, kad nebus kažkokių revoliucinių ir nepamatuotų pokyčių, kad nebus radikalių sprendimų, kurie galėtų sukelti kažkokias ilgalaikes neigiamas pasekmes. Lietuva pasauliui pademonstravo, kad yra rami, taiki ir stabili šalis, tą perteikė ir laikraščių antraštės, tokia žinia buvo perduota ir iš užsienio šalių ambasadų.

Galima pasidžiaugti, kad nepaisant skambių pareiškimų po bemiegių naktų iš kai kurių politikų, panašu, kad Vyriausybė, galbūt persitvarkius, bet išliks stabili ir galės funkcionuoti. Galbūt ne tokiu tempu, kaip norėtume, bet visgi Saulius Skvernelis yra jau trečias Premjeras, kuris dirba visą kadenciją po Andriaus Kubiliaus ir Algirdo Butkevičiaus. Iki jų, Vyriausybės išsilaikydavo vos po porą metų, kartais vos kelis mėnesius. Politikai jau randa jėgų ne tik kritikai, bet ir susitarimams dėl valstybės stabilumo. Tvarkingas valdžios pasikeitimas siunčia gerą signalą užsienio investuotojams ir kitoms valstybėms, kad Lietuva yra prognozuojama partnerė.

Radikalai rinkėjams nepatinka

Stabili valdžia negalima be rinkėjų brandos. Žmonės aiškiai leido suprasti, kad visokių „gelbėtojų“, praeities veikėjų ir juokdarių laikai baigiasi. Per Prezidento rinkimus visi paraštės politikai surinko niekingai mažai balsų. Rinkėjų apsisprendimo pokyčius aiškiai iliustravo Naglio Puteikio pralaimėjimai, kai prieš kelis metus surinkęs visai nemažai balsų, dabar šis politikas patyrė triuškinančius pralaimėjimus visuose rinkimuose. Nieko nenuveikė ir revoliucinius pažadus dalijęs Arvydas Juozaitis. Tiek pastangų, tiek laiko, o rezultatas apgailėtinas. Rinkėjai aiškiai pasakė, kad jie nei Juozaičiu, nei Puteikiu netiki.

Prezidento posto sieksiantis Naglis Puteikis. Ambrazo (ELTA) nuotr.

Dar stipresnį pralaimėjimą patyrė populistai ir radikalai per Europos Parlamento rinkimus. Bandymai juodinti Europos Sąjungą, kaltinti Briuselį dėl vietos problemų ir žadėti revoliucijas nesuveikė. Vytauto Radžvilo nusišnekėjimai yra toleruojami kaip pliuralizmo laisvė, bet žmonės tuo netiki, kai reikia pasirinkti savo atstovą. Rinkėjai pagaliau atsikratė ir Rolando Pakso, kuriam tai jau buvo „gulbės giesmė“. Visuomenė nebenori gręžiotis į praeitį, o iš politikų nori ateities sprendimų. Nagliui Puteikiui nepadėjo net charizmatiškasis Antanas Guoga, kurio keisto politinio pasirinkimo nesuprato nei jo rinkėjai, nei N. Puteikio simpatikai.

Arvydas Juozaitis. Plakatas Pilaitės rajone. Vilnius. Slaptai.lt nuotr.

Lietuvos rinkėjai parodė labai reikalingą stabilumą tuo metu, kai Europai jo labiausiai reikia. Lietuvos politinis tvirtumas ir branda netgi lenkia kitas demokratijas, kuriose atsirado šiek tiek valdžios pervargimo ženklų. Nacionalistai ir populistai Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje, kitose šalyse, net Lenkijoje ar Vengrijoje sugebėjo pritraukti balsuotojus keistais pažadais ir gąsdinimais. Aišku, prie to prisidėjo ir nevykusi migracijos politika. Ši pamoka turi būti išmokta.

Lietuva į Europos Parlamentą siunčia labai solidžius politikus, kurie tinkamai atstovaus mūsų šaliai. Vos du politikai išsiskiria iš bendros 11 žmonių komandos ir vargu ar jie veiks komandoje. Tai geriausias rezultatas Lietuvos istorijoje.

Vytautas Radžvilas, šio teksto autorius. Slaptai.lt nuotr.

Rinkimai demokratinėje šalyje visada atneša netikėtumų ir keli stabilūs, prognozuojami rinkimai negarantuoja, kad tai tęsis visada. Vis tik nuo dabar politikams kartelė užkelta ir kryptis aiški. Rinkėjai balsuoja už kuriančią, o ne griaunančią programą.

2019.05.30; 09:05

Arvydas Juozaitis. Rinkiminis plakatas Pilaitės rajone Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
LRT paskelbė trumpą kandidato į prezidentus Arvydo Juozaičio atsakomąją nuomonę, kad „Lietuvos radijas paskelbė melagingas žinias apie Arvydą Juozaitį, esą jis pakvietė į Lietuvą Vokietijos kraštutinius dešiniuosius, pasisakančius už Krymo aneksiją. Iš tiesų Alternatyva Vokietijai niekada nepripažino Krymo aneksijos“. Kandidato nuomonę paskelbė kandidato į Prezidentus rinkimų štabo atstovas viešiesiems ryšiams Jonas Vaiškūnas.

LRT atkreipia dėmesį, kad Vyriausioji rinkimų komisija nepaneigė paties fakto, tik suteikė galimybę kandidatui į Prezidentus paskelbti atsakomąją nuomonę. 

„LRT mano, kad paskelbtos informacijos neatitikimo tikrovei faktą galima nustatyti tik įstatymų nustatyta tvarka, tačiau patikrinę skirtingus šaltinius toliau laikomės nuostatos, kad LRT buvo teisūs teigdami, kad Arvydas Juozaitis į Lietuvą pasikvietė Vokietijos kraštutinius dešiniuosius, pasisakančius už Krymo aneksiją“, – rašoma LRT rašte Eltai. 

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) raštu informavo Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją (LRT), kad kandidatui į prezidentus A. Juozaičiui turėtų būti sudarytos sąlygos paneigti LRT apie jį paskleistas negatyvias žinias.

Gegužės 9-ąją VRK posėdyje priimtame sprendime, be kita ko, rašoma, kad vertinant LRT paskelbtus teiginius, kuriuos pats kandidatas įvardija jį kompromituojančiais ir neatitinkančiais tikrovės: Į Lietuvą pasikvietė Vokietijos kraštutinius dešiniuosius, pasisakančius už Krymo aneksiją ir prieš imigrantus, Komisija mano, jog tai yra kandidatą negatyviai apibūdinanti, kompromituojanti medžiaga, galinti paveikti rinkėjus. Komisija pažymi, jog ši LRT paskelbta informacija yra prieštaringai vertintina ir buvo paskelbta nenurodžius pirminių informacijos šaltinių. Dėl to Komisija pritarė sprendimui, kad LRT turėtų sudaryti galimybę kandidatui paskelbti savo atsakomąją nuomonę toje pačioje visuomenės informavimo priemonėje, t. y. Lietuvos radijo eteryje, tokios pačios apimties, kiek eterio laiko truko paskelbta kandidatą negatyviai apibūdinanti žinia (apie 20 sekundžių trukmės) tokia pačia forma iki prasidedant agitacijos draudimo laikotarpiui (30 valandų iki rinkimų pradžios), prieš Prezidento rinkimų pirmąjį turą“.
LRT ženklas. Su kuo jis mums asocijuojasi? Slaptai.lt nuotr.

Balandžio 25 d. A. Juozaitis išėjo iš LRT debatų, kurių tema buvo teisingumas ir kova su korupcija, pareiškęs, kad pats visuomeninis transliuotojas tapo politinės korupcijos židiniu, proteguodamas kelis parinktuosius kandidatus. Apkaltinęs LRT sistemingu šališkumu, A. Juozaitis pasitraukė iš visų LRT organizuojamų debatų, pasak jo, iki tol, kol LRT adekvačiai reaguos į jo reikalavimą paneigti tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri esą buvo išplatinta balandžio 23 d. Lietuvos radijo I programos laidoje „Ryto garsai“.

„Nors LRT paneigė vieną tikrovės neatitinkantį teiginį, kad mano suburtas Sambūris „Lietuva yra čia“ „visuomeninio rinkimų komiteto pavidalu stengsis patekti į Europos Parlamentą“, tačiau kito melagingo teiginio, kad į Lietuvą mano kvietimu atvykę Vokietijos „kraštutinių dešiniųjų“ („Alternatyva Vokietijai“) partijos atstovai, esą pasisako už Rusijos įvykdytą Krymo aneksiją, paneigti kategoriškai atsisakė. Neseniai mes gavome dokumentinį įrodymą, paliudijantį tikrą šios partijos poziciją dėl Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos“, – sakė A. Juozaitis.

Gegužės 8 d. A. Juozaitis nesulaukęs, kad LRT patenkintų jo reikalavimus, pateikė prašymą VRK, kuriame buvo prašoma įpareigoti LRT radiją suteikti jam atsakymo teisę dėl LRT išplatintos melagingos informacijos. 

„LRT vadovybė iki šios dienos nepaisė mano reikalavimų ir nevykdė Prezidento rinkimų įstatymo, kuris imperatyviai nustato, kad teisė atsakomajai nuomonei turėjo būti suteikta ne vėliau kaip 5 d. iki rinkimų. Ir tik įsikišus VRK, besibaigiant rinkiminės kampanijos agitacijos laikui, visiškai neadekvačiomis sąlygomis išsikovojau teisę pasakyti kelis sakinius. Tuo tarpu Prezidento rinkimų įstatymo 46 str. 6 d. nustato, kad „Visuomenės informavimo priemonės, paskelbusios kompromituojančią medžiagą apie kandidatą į Respublikos Prezidentus, kandidato į Respublikos Prezidentus ar jo patikėtinio reikalavimu privalo ne vėliau kaip likus 5 dienoms iki rinkimų dienos paskelbti kandidato į Respublikos Prezidentus ar jo patikėtinio atsakomąją nuomonę“, – komentavo A. Juozaitis.

LRT primena, kad Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroras priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimo kandidato į prezidentus A. Juozaičio šmeižimo bei galimo trukdymo pasinaudoti rinkimų ar referendumo teise. Toks sprendimas gegužės 10-ąją priimtas nustačius, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.15; 00:30

Rinkimai. Balsuoti. Slaptai.lt nuotr.

2019 metų gegužės 12 dieną Lietuvoje vyko prezidento rinkimai. Kandidatų visa paletė. Pasižiūrėjus į jų siūlomą programą ir pasiklausius požiūrių į įvairias aktualias valstybės programas virš šio lygumų, ežerų ir miškų krašto nušvito įvairiausių spalvų vaivorykštė. Tiek vilties ir apgaulės, tiek savo privačių interesų ir rūpesčio visuomene, tiek sąžinės ir užslėptų gudrybių, naivumo ir racionalaus proto proraiškų, peršamų iliuzijų ir apgalvotų gražių perspektyvų… Ko toje vaivorykštėje nespindėjo…

Labai gražiai skamba žodžių junginys „demokrationiai rinkimai“. Demokratiniai – suprask – visi mes turime teisę pasisakyti tuo ar kitu klausimu. Koks piliečio pasididžiavimas, kad ir jis lemia, kas Lietuvą turi valdyti. Tik ar tikrai taip yra? Ne, neneigsiu to, nes sunku būtų man tą tiesą nuginčyti. Demokratija – tai didžiausias visuomenės laimėjimas. Ir jo Lietuvoje yra. Bet…

Įsivaizduokime, kad esame miško labirinte. Visi norime iš jo išeiti į svajonių kraštą, ir geriausia būtų išeiti trumpiausiu keliu. Visi tikime, kad tų kelių yra ne vienas ir ne du. O kuris teisingas – nieks nežinome. Aišku tik tai, kad geriausia pasirinkti tą vedlį, kuris užkopęs yra į aukštesnį bokštą, nes jo akiratis platesnis. Ir čia prasideda visokios gražbylystės, kuriuo kandidatu galima labiausiai pasitikėti. O ten, kur esame pasimetę, visuomet atsiras ir mulkintojų, ir apgavikų, ir savų interesų meškeriotojų. Kaip kurį kandidatą patikrinti?

Antai Klaipėdoje po įstaigas ėjo agitatoriai, ragindami balsuoti už Saulių Skvernelį. Girdi – žmogus rimtas, protingas, sąžiningas, turi politinės patirties, buvęs policijos viršininkas ir vidaus reikalų ministras… Ko daugiau reiktų? „Tai mūsų žmogus“, teigdavo pabaigoje agitatoriai. Jis ilgą laiką ir reitinguose slankiojo tarp pirmos ir antros vietos. „Todėl už jį balsuodami net ir balso nesudergsime“, aiškinko jiei. Ar tai ne patikimas argumentas?

S.Skvernelis ir R.Karbauskis. ELTA nuotr.

Tačiau žmonės stebėjo šio asmens charakterį ir bandė įminti jo interesus. Juo ilgiau šis asmuo įsivyravo premjero poste, juo drąsiau ėmė šiauštis ir kivirčytis su prezidente. Nenoriu teigti, jog prezidentė nėra neklystanti. Bet, jeigu taip iš tikrųjų ir būtų, geros valios žmogus stengųsi tuos santykius visais įmanomais būdais tvarkyti neskaudžiai, ir bandytų kitai šaliai priimtinu būdu konfliktus spręsti. Deja, šiuo atveju premjeras vis labiau ėmė pasitikėti savimi, ir jam rūpėjo ne tiek problemą išspręsti, kiek sau kapitalo susikrauti. O tas kapitalas buvo jam labai reikalingas, kadangi apsisprendęs buvo rinkimuose kelti savo kandidatūrą į prezidentą. Ir čia suveikė žmogiškoji silpnybė, kurią vis tik dauguma rinkėjų pastebėjo ir pajėgė sveikai įvertinti.

Dar viena jo nelaimė – Mazuronis susidomėjo, kodėl premjeras turto deklaracijoje taip pigiai įvertino savo namą, stovintį ekspozicinėje Neries pakrantės vietoje. Premjeras atšovė, kad tiek finansų komisijia jo namą įvertino, tai kodėl jis pats turįs didinti jo vertę. Mazuronis panoro už tokią sumą tą namą pats nupirkti, ir premjerui neliko nieko kito, kaip sutikti parduoti. Taip norėjo prieš rinkėjus išlaikyti savo gerą veidą. Deja, žmona, geriausia premjero „patarėja“, nesutiko, nes jai tas namas labai patinkąs. Viskas būtų žmogiška, bet tada reiktų tyliai savo namuose sėdėti, kad visuomenei nesimestų į akis gyvenime nuslėptos suktybės. Žiūrovai, ką besakysi, dalis gal prasnaudė šį gudravimą, bet dalis pastebėjo. Ir nežiūrint kažkieno interesų vardu varomos agitacijos rinkimų metu kabinose pasielgė savaip. Dar tie agitatoriai gąsdino – „jei Skverneliu nepasitikėsime, atsistatydins Karbauskis su visa savo valstiečių partija, o tada ateis baubas – Landsbergiukas.

Valentinas Mazuronis. Slaptai.lt nuotr.

Visi norime, kad Lietuvoje būtų geriau gyventi ir kad žmonėms nereiktų iš čia bastytis po užsienius. Juk vietos ir oro čia yra daugiau, negu užkimštuose Europos miestuose. Tik ar visų tokie idealai? Tiems, kas patenka į valdžią, jiems daug svarbiau gauti ministro postą, negu išlaikyti žmones, kad iš čia nebėgtų. Bet gi ir jie visi nori, kad Lietuvoje būtų geriau. Bent jau jiems. Čia ir prasideda interesų skirtumai.

Kai prisistato kandidatai į prezidentą, visi kalba, kaip sielojasi Lietuva, kaip ja rūpinasi ir kaip be jos negali gyventi. Kiek tai atitinka tikrovę, rodo Mazuronio pavyzdys. Kaip jis prieš ankstesnius rinkimus, startuodamas kandidatu į prezidentą, rietė, kaip Lietuvą reikia šiltinti, o kai rinkimų neišlošė, išvažiavo į Briuselį, ir nė karto neužsiminė, kad Lietuva liko be šiltinimo globėjo. Jis ir šį kartą nesigėdindamas vėl kėlė kandidatūrą į prezidentą. Naivus ir jis nėra. Žinojo, kad prezidentu netaps. Bet laimi populiarumą, kuris bus reikalingas rinkimuose į europarlamentą, kur algos diplomatinės, o darbo kontrolės jokios ir jokių atsiskaitymų. Ar mes, rinkėjai, tokius gudragalvių triukus suvokiame?

Kad rinkimuose prezidentu netaps Tamoševskis, jis ir pats gerai žino. Bet ir vėl apsukriai naudojasi susiklosčiusiomis aplinkybėmis. Ką apie jį kalba jo elektoratas? Dauguma jų žino, kad tai prasta asmenybė. Ir atvirai sako – jeigu būtų kitas kandidatas, šito niekaip nerinktų. Bet kad jiems nėra kito pasirinkimo. Lietuvio rinkti dorovė neleidžia. Tai irgi svetimų įpompuota „dorovės samprata“. Jeigu gyvename vienoje valstybėje, visiems mums bus geriau gyventi, jeigu būsime solidarūs ne savo istorinei (rusų, karaimų, ukrainiečių, žydų… atveju) ar pseudoistorinei bendruomenei, o valstybei, kurioje gyvename ir nesirengiame iš jos niekur bėgti.

LLRA vadovo Valdemaro Tomaševskio reklama Buivydiškėse. Slaptai.lt nuotr.

Svetimų valstybių interesas yra mus visus skaldyti. Bet už tą skaldymąsi nieks mums rekompensatos nesuteiks, o visi dėl to kentėsime. Negi tai sunku suprasti? Visi norime, kad mūsų namuose būtų geriau, bet dar ir užsienio interesai mus smukdo. O galutiniu atveju ir taip turėsime balsuoti už lietuvį.

Dar apie vieną kadidatą norisi užsiminti – apie Arvydą Juozaitį. Rinkimų debatuose net keli kandidatai teigė, kad pavydi padėties Lenkijoje, vienas net Tamoševskiui pavydėjo, kad tas geriausiai pažįsta tą šalį, kur taip viskas gerai tvarkoma, bet pasimokyti iš to nė vienas taip ir nepareiškė noro. Tai žinokime – jeigu Lenkijoje su tokiomis rinkimų programomis būtų startavę tie patys kandidatai, jau pirmame rate juos būtų laimėjęs Arvydas Juozaitis. Lietuvoje jis liko penktas, bet jo surinkti taškai rodo, kaip tokio tipo patriotai čia nėra vertimami ir tiesiog nereikalingi.

Arvydas Juozaitis. Rinkiminis plakatas Pilaitės rajone Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.

Klausimas – ar jo programa prasta, ar visuomenė, nepriaugusi prie europietiškų santykių. Bet kas norime savikritiškai apie save kalbėti? Geriau supeikime jo programą.

Televizijos žurnalistams net nesisekė slėpti, kaip jie proteguoja savo nusižiūrėtiems kandidatams, ir kaip bando sumenkinti tuos, su kuriais nemato grobio dalybų. Net ir Jakilaitis paskutinį vakarą nervinosi, nors visai be reikalo, kad kandidatai priekaištavo televizijos neobjektyvumą. O juk padėtį valdyti yra renkami tautos atstovai. Žurnalistai dirba visuomenei, ir nėra jos atstovai, o veikiau turėtų būti jos tarnai. Deja, dar sovietiniu metodu bando įtakoti rinkimus, o juk tai turėtų atlikti visuomenė. Žurnalistų užduotis pateikti objektyvią informaciją, kad patys žmonės galėtų spręsti, kokį modelį pasirinkti. To reikalauja demokratiniai santykiai. Deja, korupcija jau nuo čia prasideda. Mūsų žiniasklaida nėra objektyvi, nes žiūri savo naudos, ne piliečių. Ir kiek jie berėktų – gaudykime vagį, tai patys tuo tarpu rankas kiša į mūsų kišenes.

Grįžkime į straipsnio pradžią. Demokratija – yra didžiausias žmonijos socialinis laimėjimas. Bet ja naudotis reikia mokėti. Turime pirmiausia išugdyti visuomenę. Kadangi ji nepribrendusi, tai gal tą demokratiją velniop? Neskubėkime taip teigti. Tik gyvenime per ilgesnį laiką praktikuodami ir vaikščiodami klystkeliais greičiau išmoksime ir patys subręsime kaip visuomenė. Bet kol neišmoksime analizuoti savo klaidų, tol ilgiau mumis suktagalviai manipuliuos.

Gerai, kad visi turime teisę balsuoti, kaip ir visi turime teisę asmeninį gyvenimą tvarkyti savo nuožiūra. Tik dažnai pajuntame, kad nelabai mums aišku, už ką konkrečiai atiduoti savo balsą. Pakalbėkime su mums patikimu žmogumi, kuris gal labiau išmano, gal labiau politiškai išprusęs, ir jei juo pasikliauname, neretai mūsų balsas mums bus objektyvesnis, negu mūsų ambicijos padiktuotas. Juk tiek kartų ir kitose gyvenimko sferose tariamės, ir negi dėl to nukenčia mūsų prestižas?

Ingrida Šimonytė. reklaminis plakatas Pilaitės rajone Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.

Antrame rate daugiausia šansų rinkimus laimėti turinti Ingrida Šimonytė. Ką sako apie mūsų visuomenę jos iškėlimas į pirmaujančią vietą? Lietuvoje moterys nėra diskriminuojamos. Atsirado smalsianosių, kurie domėjosi, kodėl ji netekėjusi, lyg tai turėtų būti kandidatės yda ar jos kaltė. Bet gerai, kad ši moteris labai santūriai rinkėjams paaiškino, ir problema baigėsi. Ingrida visose rinkimų debatose atsakinėjo labai ramiai ir logiškai. Tai didelė viltis, kad rinkėjai šitai pastebės. Kyla klausimas ne dėl kandidatės išmintingumo, o ar ji, būdama savo terpėje, išlaikys savarankiškumą, ar jos netampys kitos politinės jėgos, kitaip sakant, ar ir ji neapvils rinkėjų, kurie ja pasitikėti nori. Protinga esanti turėtų nebijoti atvirai pasikalbėti su esama prezidente Dalia, kuri turi sukaupusi didžiulę politinę patirtį, ne dėl to, kad kopijuotų ją, bet patirtis visuomet yra vertybė, o ir iš Juozaičio yra ką pasimokyti. Beje, Ingridos misija būtų subrandinti visuomenę solidarią ir susiklaususią. Ne Juozaitis kaltas, kad tauta dar nepriaugo iki jo programos. O tą programą dar turėtų kas nors atgaivinti. Be tų idėjų negyvena nė viena Europos valstybė. Sunkiai be jų versis ir Lietuva. Atmetėme kažkada Stasį Lozoraitį, šiuo metu atmetėme Juozaičio idėjas. Lietuvoje yra vietos visoms bendruomenėms. Bet visi mes turime siekti, kad Lietuvoje būtų visuomenė, siekianti, kad čia, o ne kažkur, būtų gera gyventi.

Dalia Grybauskaitė, Lietuvos prezidentė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Priminsiu ir dar vieną faktą – jau kalbinį. Pristatinėjant kandidatus vis apačioje slinko užrašai: kandidatas į prezidentus… Jei buvo kalbama apie vyriškius, jau ir čia buvo klaida. Juk tie kandidatai buvo ne į prezidentus, nes ne kelis juos Lietuva rinko. Taigi buvo jie kandidatai į prezidentą. O kai kalbėta apie Ingridą, pasigesdavome užrašo – kandidatė į prezidentę. Jeigu ji būtų išrinkta, ir jos, kaip iki šiolei Dalios, nieks nevadins prezidentu. Ne mažiau iškilmingai skamba ir pareigybė „prezidentė“.

2019.05.14; 07:00

Arvydas Juozaitis. Rinkiminis plakatas Pilaitės rajone Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
Pasibaigus pirmajam rinkimų turui ir 7 kandidatams iškritus iš prezidentinių varžybų, pasibaigė ir filosofo Arvydo Juozaičio korektiškumas.
Pirmadienį atšaukęs savo dalyvavimą Valdovų rūmuose surengtoje konferencijoje, skirtoje rinkimų rezultatams apžvelgti, A. Juozaitis vykusius rinkimus apibendrino socialinio tinklo „Facebook“ tiesioginėje transliacijoje.

A. Juozaitis teigė manąs, kad antrajame prezidento rinkimų ture laimės ekonomistas Gitanas Nausėda, nes, jo teigimu, iš Lietuvos dar neišgaravo baudžiava.

„Aš manau, kad pasityčiojimas, kai rinkimų naktį džiūgauja tas kandidatas, kuris greičiausiai laimės, nes prieš konservatorius visuomenė nusiteikusi ir ponios Šimonytės nerinks“, – transliacijos metu sakė A. Juozaitis. 

Iš rinkimų kovos pasitraukęs filosofas, komentuodamas politinės reklamos vaizdo klipą, kuriame antrojoje vietoje likęs G. Nausėda vaizduojamas su šunimi, negailėjo kandžių epitetų. 

„Tas ponas su šunimi, kuris plikai skustas ir iš Meksikos atvežtas, dabar vaikštinės po Prezidentūrą – ten šunų ir daugiau turbūt bus, ir dar kačių… Žodžiu, tai bus pasaulis, kuris mums yra siūlomas. Pagalvokite, (jis yra. – ELTA) laimės kūdikis, man atrodo, kad net mamytės sūnelis, pagal visas reakcijas ir kalbėjimo manierą ir jis dabar bus kitų sūnelių tėvelis – lietuvių ir lietuvaičių. Nepykite už tai, ką sakau, tokie mes esame“, – sakė A. Juozaitis. 

„Mėgstame rinkti gražius ponus, vadinasi, baudžiava dar neišgaravusi iš Lietuvos žemės ir mūsų kūno… baudžiavą dar sustiprina ir televizijos ekranas – vaizdas ima valdyti galvą kaip mažamečio vaiko“, – savo socialiniame tinkle sakė A. Juozaitis.

Galiausiai, pabrėžė filosofas, nors jam ir nepavyko patekti į antrąjį rinkimų turą, regionai, pasak jo, pabudo.

„Regionai budo ir pabudo. Aš labai džiaugiausi žemaičiais, galvojau, kad žemaičiai supurtys Lietuvą – nepavyko. Po to galvojau, kad suvalkai, sudūviškiai pakels… nepavyko. Bet žmonės stengėsi“, – apibendrino jis.

Per pirmąjį Prezidento rinkimų turą daugiausia balsų surinko kandidatai – Seimo narė Ingrida Šimonytė, pelniusi 31,13 proc. rinkėjų balsų, ir ekonomistas Gitanas Nausėda, gavęs 30,95 proc. balsų. 

Premjeras Saulius Skvernelis liko trečiasis, pelnęs 19,72 proc. palaikymo.

Už socialdemokratų kandidatą Vytenį Povilą Andriukaitį balsavo 4,79 proc. rinkėjų. Už filosofą Arvydą Juozaitį pasisakė 4,69 proc. rinkėjų, už europarlamentarą Valdemarą Tomaševskį – 4,00 proc. 

Mažiausiai rinkėjų simpatijų sulaukė kitas europarlamentaras Valentinas Mazuronis, už kurį balsavo 0,65 proc. rinkėjų. 0,79 proc. rinkėjų balsų pelnė Naglis Puteikis. Mindaugas Puidokas yra trečias nuo galo, už jį balsavo 2,58 proc. rinkėjų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.14; 06:00

Dėl esą nevienodai nacionalinio transliuotojo skiriamo dėmesio kandidatams į prezidentus Vyriausiosios rinkimų komisijos organizuojamus ir LRT tiesiogiai transliuojamus prezidentinius debatus boikotuojantis filosofas Arvydas Juozaitis reiškia nepasitenkinimą ir komercinių televizijų laidomis, skirtomis prezidento rinkimams. 

Kandidatui į prezidentus A. Juozaičiui užkliuvo sekmadienį LNK televizijoje vykusi laida, kurioje dalyvavo visi į šalies vadovo posto taikantys politikai.

Filosofas apgailestavo, kad šioje laidoje pagrindinis dėmesys vėl buvo skirtas trims prezidentinių reitingų lyderiams – ekonomistui Gitanui Nausėdai, Seimo narei Ingridai Šimonytei ir premjerui Sauliui Skverneliui. A. Juozaitis atkreipė dėmesį, kad laisvesnio pobūdžio nei LRT rengiamų debatų LNK vykusios laidos metu būtent šie favoritais laikomi kandidatai buvo parodijuojami, pasitelkiant juos primenančias lėles. 

„Visi 9 kandidatai išrikiuoti, susodinti. Tačiau ir vėl – kaip jau įprasta – lėlės tik trys. Išėjau iš LNK sujaukta širdimi, nes klausimų popuri sukūrė tariamą žaidimo nuotaiką, – o juk joje reikėjo išsiskirti. Stengėsi oponentai kovoti už balsą, demonstruoti save ir brukti – net brukti – save. Et, gyvenimėlis“, – feisbuke rašė A. Juozaitis. 

Kaip ELTA jau skelbė, prieš kelias savaites LRT vykusiuose kandidatų į prezidentus debatuose A. Juozaitis tiesioginės transliacijos metu demonstratyviai pasitraukė iš prezidento posto siekiančių kandidatų diskusijos teisėsaugos tematika. Pasak jo, pagrindinė to priežastis – LRT korupcija. Filosofas skundėsi, kad ne visiems kandidatams skiriamas vienodas dėmesys eteryje.

LRT atmeta A. Juozaičio kaltinimus ir pareiškė, kad svarsto dėl A. Juozaičio kaltinimų kreiptis į teismą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.06; 06:00

Edvardas Čiuldė, šio teksto autorius

Kaip ne kartą pats jau esu tvirtinęs, prezidentinių lenktynių dalyvei Ingridai Šimonytei netrūksta žavesio, charizmos, taip pat žinių, reikalingų valstybės reikalų tvarkyme, ji yra politikė moteris, kurios veikloje neįtikėtinai dera elegancija ir kompetencija.

Taigi, atrodytų ji, kaip kandidatė užimti Prezidento postą, visko turi su kaupu, tačiau drauge negalima atsikratyti įspūdžio, kad šio žmogaus prisistatymuose visuomenei kažko dar trūksta dėl mūsų sąžinės ramybės tokio užganėdinimo, kad jau be žvalgymosi į kitus dalyvius imtum ir nubalsuotum už žavingąją pretendentę.  

Štai garsi Delfi.lt komentatorė sako, kad prezidento mantija besimatuojančiai I.Šimonytei trūksta sugebėjimo parašyti tobulą eilėraštį, regis, turėdama galvoje nelabai vykusius pretendentės bandymus paposmuoti facebook aplinkoje. Tačiau nesunku suprasti ir tai, kad prezidentui neprivalu tapti visų galų meistru, be visa ko kito, laisvalaikiu  dar mokančiu piešti, šokti ir dainuoti. Kažin ar toks renesansinio tipo universalumas yra pirmaeilės reikšmės dalykas prezidentui mūsų laikais, ar ne? Taip pat nesu įsitikinęs, kad visų gėrybių tobula personifikacija dėl savo savipakankamumo viename žmogiškame pavidale galėtų ką nors doro nuveikti visų žmonių labui, nesunkiai įsivaizduojant tą aplinkybę, kad žmogų į priekį visų pirma stumia savo netobulumo suvokimas.

Seimo narė Ingrida Šimonytė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Kita vertus, prisiimant tam tikrą vaidmenį ar išsiruošiant į ilgą kelionę, yra būtinas bent rekvizito minimumas ir ekipuotė, nebūtinai perkrauta, bet su visais reikalingais daiktas, be kurių žmogus iškart pasiklystų kalnuose. Žiūrint šiuo rakursu, niekaip negali atsikratyti minties, kad I. Šimonytei katastrofiškai trūksta didesnio užsiangažavimo lietuvybės reikalui, vis dar nepasiryžtant jai čia įprastą biurokratui atsikalbėjimą pakeisti didesnio širdingumo pademonstravimu. Be tokio užsiangažavimo, kaip atrodo bent man, nevertėjo net kažko pradėti, visos galimos pergalės tampa niekam nereikalingos, beprasmės.

Iš tiesų, labiausiai nuvilia I.Šimonytės retorikoje tai, jog kartais atrodo, kad ji per žmonių galvas ir kreipiasi į kažkokią mistinę tarptautinę auditorija, nelabai pergyvendama dėl to – ar bus išgirsta savo tautos žmonių. Kaip atrodo bent man, net ir prezidentinių rinkimų debatuose formalizuoto teisingumo kazuistika nė iš tolo negali prilygti meilės konkretumo pademonstravimui.

Kandidatų į prezidentus TV debatų metu, atsakinėdama į klausimus,  I.Šimonytė apie visus sveiko proto žmones papiktinusį vandalizmo aktą, išniekinant Jono Noreikos – Generolo Vėtros garbei iškabintą memorialinę lentą, kalbėjo nepadoriai išsisukinėjančiu būdu, taip ir nesugebėjusi pateikti tiesaus atsakymo į klausimą apie tai, kaip privalėtume vertinti tokį šleikštų nusikaltimą, prisidengdama didvyriu Lietuvoje laikomo žmogaus tariamo kontraversiškumo teze. Toks apsidraudėliškų intonacijų kalbėjimas gal ir būtų tikęs dalyvaujant Tel Avivo mero rinkimuose, su ta papildoma sąlyga, kad jau iš anksto esi įsitikinęs, jog čia gyvena tik labai buki, neapykantos apsėsti žmonės, nesugebantys atskirti pelų nuo grūdų, tačiau Lietuvos prezidento rinkimų dalyvio retorikoje šitoks pasažas yra ne kas kita kaip apgailėtinas nesusipratimas, kažkoks nonsensas.

Taigi be didesnių išvedžiojimų pastebėsiu, kad I. Šimonytei labiausiai trūksta to, ko, tarkime, kitas prezidentinių lenktynių dalyvis, toks Arvydas Juozaitis, jau tikriausiai nebesitikintis išbėgti į finišo tiesiąją, turi apsčiai ir dėl savo širdies dosnumo, spėčiau, yra nusiteikęs pasidalinti su kitais, galimas daiktas, taip pat ir su labiausiai perspektyvia laimėti prezidentinių lenktynių prizą laikoma kandidate. Negrabiai tariant, drauge suvokiant išraiškos priemonių neadekvatumą dalyko esmei, – tai yra civilizuotas, atitinkantis laikmečio dvasią ir Europos realijas nacionalizmas, sugebėjimas realistiškai suvokti savo šalies lūkesčius, jeigu norite, įsisąmonintas egoizmas ginant nacionalinius šalies interesus.   Nors nesu joks kryžminimo specialistas, surizikuosiu pasakydamas taip, kad kupinai didžiausių dorybių, puikiajai kandidatei I. Šimonytei  dėl savo, juolab dėl visų mūsų sėkmės dar trūksta kažko panašaus į A. Juozaičio skiepą.

Arvydas Juozaitis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Gerai suprantu, koks komiškas kol kas yra jau pats tokių politinių piršlybų, apie kurias tikriausiai nė iš tolo nenutuokia net paminėti asmenys, t. y. nei I. Šimonytė, nei A. Juozaitis, galimybės įsivaizdavimas. Tačiau apie tai šį bei tą, kaip atrodo, nutuokia Gitanas Nausėda, kuris pasikvietė į viešas diskusijas vienas prieš vieną A. Juozaitį, o debatų metu kartojo ir kartojo, įkyriai brūžino, žiūrovams bandė įpiršti mintį, kad tautinių vertybių ir tautos kultūros puoselėjimo klausimais jis esą visiškai pritaria A. Juozaičiui. Žinia, manekenai savaime nelaimi rinkimų, taigi įžvalgus politikas negali praleisti progos pagyvinti savo įvaizdį.

Tačiau, kaip atrodo bent man, niekam neįsipareigojusiam, toli nuo politikos įsikūrusiam komentatoriui, iš neturėjimo ką veikti dabar nediskretiškai besižvalgančiam po kito žmogaus sielos valdas, tarp I. Šimonytės ir A. Juozaičio yra didesnė dvasinė giminystė nei paprastai esame linkę manyti, neįvertindami tos aplinkybės, kad dviejų dorų asmenybių taurumas gali nutiesti tiltus net per juos atskiriančius šviesmečius.

Idealiame Platono idėjų pasaulyje tikriausiai taip ir atsitiktų, kad prezidento rinkimus laimėtų I. Šimonytė, o pralaimėjęs rinkimus A. Juozaitis naujosios prezidentės tarpininkavimo dėka būtų paskiriamas Švietimo, mokslo ir sporto ministru, – tada iš tiesų būtų galima pabandyti apversti pasaulį, vadovaujantis idėjomis (čia privalau išpažinti ir savąjį, žmogaus, dirbančio švietimo sferoje, egoizmą: nesu beatodairiškas A. Juozaičio gerbėjas, bet esu linkęs manyti, kad šiandien anas šauniai atstovauja man brangias idėjas).

Jonas Noreika – Generolas Vėtra. Paminklinė lenta. Slaptai.lt nuotr.

Tačiau žiūrint labiau realiai, tampa akivaizdu, kad I. Šimonytė yra pernelyg įklimpusi savo aplinkos štampuose, taigi kažin ar ji sugebėtų, net ir esant palankioms aplinkybėms, žengti šimtamylį žingsnį, nekalbant apie atskiriančius šviesmečius, didesnio prasmės derliaus užauginimo linkme. Kita vertus, atsižegnojus nuo tokių idėjų, tikriausiai vis tik laimės ne I. Šimonytė, o kažkas kitas, besivadovaujantis politinės technologijos dėsniais. Nežinau ar kažką paguos dabar štai pasakyti žodžiai, bet tikra tiesa yra tai, kad, nežiūrint to, kas šįkart laimės, mes anksčiau ar vėliau visi pralaimime.

2019.05.06; 06:00

                                         XXX

                       visko per daug o kažko trūksta

                       augmenija netrukus pradės pūti nuo pertekliaus

                       vasaros spalvos pasiekusios piką jau rūgsta

                       apsunkusios krenta nuo lapų erkės

 

                       kai per viršų išsprūdę net debesys stingsta

                       varnai jau lig valios prisikranksėję sotūs

                       užbaigtos formos sapnams netinkamos

                       nesmagi ramybė soduos

 

                        vėl gamta visu paviršiu nutilus

                        iš obuolio centro tik kirmėlė atsirūgsta

                        renesanso tapybos stiliumi

                        visko per daug o kažko trūksta

Rinkimai. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Lietuvos žmogaus teisių organizacijos ne kartą yra informavusios tarptautinę bendruomenę, kad šalies rinkimų įstatymai yra diskriminuojantys ir negarantuoja piliečiams vienodų teisių būti išrinktais šalies prezidentu, Seimo, Europos Parlamento ar vietos savivaldos tarybos nariu: politinių partijų kandidatams rinkimuose suteikiamos privilegijos, nes juos iškėlusios arba remiančios parlamentinės politinės partijos gauna finansavimą iš valstybės biudžeto (LR Politinių partijų finansavimo įstatymas), tuo tarpu nepartinių piliečių suburti rinkimų komitetai jokios valstybės paramos negauna, todėl pastarųjų iškelti kandidatai neturi vienodų galimybių rungtis su politinių partijų kandidatais.

Lietuvos žmogaus teisių organizacijos atkreipia tarptautinės bendruomenės dėmesį, kad šiuo metu Lietuvos Respublikoje vyksta prezidento ir Lietuvos atstovų į Europos Parlamentą (EP) rinkimai. Pagal LR Konstituciją rinkimus prižiūri ir jų teisėtumu rūpinasi Vyriausioji rinkimų komisija (VRK). Užtikrindama rinkimų demokratiškumą VRK turi garantuoti vienodą rinkimų įstatymų taikymą visiems kandidatams, kontroliuoti politinių kampanijų finansavimą, koordinuoti piliečių iniciatyvų įgyvendinimą. Tačiau netgi nevertinant diskriminuojančių rinkimų įstatymų, VRK nepajėgia užtikrinti vykstančių rinkimų demokratinių procedūrų:

  1. 2019 m. balandžio 8 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje buvo surengti debatai trims kandidatams į prezidentus (G. Nausėda, I. Šimonytė ir S. Skvernelis). Į minėtus debatus buvo kviesti Lietuvoje reziduojančių ambasadų darbuotojai, kandidatų rinkimų štabų atstovai, politikos ekspertai ir kt. Debatus organizavo iš esmės ne valstybės subjektai (Naujienų agentūra BNS, Rytų Europos studijų centras, Konrado Adenauerio fondas). Taigi debatai neabejotinai laikytini privačių subjektų organizuota trijų kandidatų reklamine akcija, kuri savo esme yra nesąžininga, nes dalyvavę kandidatai už šią reklamą nemokėjo. Debatus tiesiogiai transliavo elektroninė žiniasklaida, juos buvo galima stebėti socialiniuose tinkluose.
    Lietuvos Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
  2. Po minėtų debatų informacijos kanalais buvo transliuojamos politikos ekspertų nuomonės apie trijų selektyviai parinktų kandidatų privalumus ir trūkumus. Todėl visuomenė minėtus debatus prilygino šališkai trijų kandidatų protegavimo kampanijai, nes analogiškos galimybės dalyvauti debatuose nebuvo suteiktos likusiems 6 kandidatams į prezidentus – pastarieji į debatus net nebuvo kviečiami. Pažymėtina, kad tuo metu prie būstinės (nacionalinė M.Mažvydo biblioteka), kurioje vyko debatai, piliečiai surengė protesto akciją.
  3. 2019-04-24 LRT laidoje „Panorama“ buvo rodomas reportažas apie minėtus tris kandidatus. Reportaže buvo svarstoma, kaip minėti kandidatai (G. Nausėda, I. Šimonytė ir S. Skvernelis) laimėję rinkimus įsikurs prezidento rezidencijoje. Apie likusių kandidatų galimybę įsikurti prezidento rezidencijoje reportaže neužsiminta. Šiuo reportažu LRT visuomenei teigė mintį, neva prezidento rinkimai jau yra nulemti – juos laimės tik vienas iš trijų LRT nurodomų kandidatų, kas neabejotinai prilygintina politinei rinkimų propagandai ir prieštarauja LRT nešališkumo misijai.
  4. 2019-04-23 LRT laidoje „Ryto garsai“ buvo paskelbta tikrovės neatitinkanti informacija apie vieną iš kandidatų (A. Juozaitį). Joje buvo aptariama teisės požiūriu abejotina šio kandidato veikla, paskelbta, neva šis kandidatas dalyvauja ne tik prezidento, bet ir Europos Parlamento rinkimuose, nors pastarasis juose nedalyvauja. Minėtas kandidatas pareikalavo LRT paneigti šališką, su parinktais teiginiais bei faktais tikrovės neatitinkančią ir net melagingą informaciją. Kandidato nuomone, tokios informacijos skleidimas neatitinka LRT misijos, tai laikytina sąmoningai sukurpta antiagitacija, dezinformacija ir nesąžininga LRT propaganda.
  5. Akivaizdi kandidatų diskriminacija pastebima ir kitose LRT rengiamose laidose. Viešuose kandidatų debatuose, kurių transliacija vyskta tiesiogiai, LRT taip pat pažeidžia Nacionalinio transliuotojo įstatymo reikalavimus. Debatuose dalyvaujantys kandidatai nežino konkrečių klausimų, kurie bus užduoti tiesiogiai transliuojamoje laidoje, nes klausimų turinį formuoja LRT. Tokiu būdu LRT nepagrįstai priskyrė sau teisę egzaminuoti ir vertinti politikų pasiruošimą ir iš to kylančią teisę būti šalies prezidentu. Tačiau nei Prezidento, nei Europos Parlamento rinkimų įstatymai tokios teisės LRT nesuteikia. Neatsakydama už būsimųjų klausimų kandidatams slaptumą, LRT iš anksto gali planuoti pageidaujamą laidos rezultatą, t.y. savo nuožiūra lemti, kuris kandidatas bus patrauklesnis visuomenei, suteikdama pastarajam galimybę iš anksto žinoti apie kandidatams paruoštus klausimus.
  6. LRT šališkumo įspūdis TV žiūrovams susidarė 2019-04-15 LRT surengtoje prezidento agitacinėje rinkimų laidoje, kurioje dalyvavusiems visiems 9 kandidatams į prezidentus buvo pateikti iš anksto LRT parengti kandidatams formaliai nežinomi klausimai. Tačiau visuomenei susidarė įspūdis, jog kai kurie kandidatai jau iš anksto žinojo užduotų klausimų turinį. Tokiu būdu LRT pažeidė kandidatų rungtyniavimo ir jų lygiateisiškumo principus. Lietuvos žmogaus teisių organizacijų nuomone, pats kandidatų viešas  egzaminavimas LRT be aiškiai reglamentuotų taisyklių, kai kuriuos kandidatus iš anksto galimai supažindinant su būsimaisiais klausimais, prieštarauja teisingumo ir sąžiningumo kriterijams. Palyginimui – netgi moksleivių brandos egzaminų užduoties ar jos dalies turinys yra įslaptintas LR Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymu ( 7 str. 24 d.).
    LRT reklama. Slaptai.lt nuotr.
  7. Pažymėtina, kad minėtus debatus rengia kontraversiškai vertinamas laidos vedėjas (E. Jakilaitis), kuris galimai yra susijęs su vienu iš kandidatų į prezidentus. 2018 metais LR Seimas atliko parlamentinį LRT valdymo, finansinės ir ūkinės veiklos tyrimą, kuris atskleidė  didelį korupcijos ir valstybės lėšų iššvaistymo mastą ([1]). Po šio tyrimo minėtas LRT laidų vedėjas paliko LRT, tačiau prasidėjus prezidento ir Europos Parlamento rinkimams, vėl buvo pakviestas rengti debatus su kandidatais, kas dar labiau padidino nepasitikėjimą LRT. Apie nepasitikėjimą minėtu LRT vedėju ir jo šališkumą rengiant debatus vienas iš kandidatų (M. Puidokas) informavo LRT vadovybę ir VRK, siūlydamas LRT vadovams kurti demokratijos kriterijais pagrįstą televiziją, kad pastaroji klausimus kandidatams į prezidentus patikėtų skirtingų sričių ekspertams – tik taip būtų užtikrinti aukščiausi sąžiningų demokratiškų debatų kriterijai. Tačiau nei taryba, nei VRK jokių priemonių nesiėmė.
  8. Informacija apie LRT šališkumą prezidento rinkimų kampanijos metu bei nuomones apie neleistiną LRT selektyvumą kandidatų atžvilgiu menkinant vienus ir dirbtinai aukštinant kitus, pradėjo viešai skelbti žymūs visuomenės atstovai ir teisės mokslininkai (pvz., Vilniaus universiteto prof. E. Šileikis). Nacionalinio transliuotojo įstatymas nustato, jog LRT privalo vadovautis objektyvumo, demokratijos, nešališkumo principais. Šie principai reiškia, kad LRT neleidžiamas angažuotumas, t.y. LRT neleidžiama palaikyti vieną ar kitą kandidatą rinkimų metu, teikti kuriam nors iš kandidatų prioritetą ir pan. Šiuo atveju LRT organizuojama propaganda, selektyviai nukreipta prieš vienus kandidatus, privilegijuojant kitus kandidatams, įgavo teisiškai nemotyvuotą, neetiška ir diskriminacinį pobūdį. Pažymėtina, kad dėl LRT veiklos neatitikties demokratinės valstybės principams šalies visuomeninės organizacijos neseniai kreipėsi į Europos Tarybos Parlamentinę Asamblėją.
  9. Lietuvos žmogaus teisių organizacijos atkreipia tarptautinių institucijų dėmesį, kad demokratinių rinkimų laisvės suvaržymai Lietuvos Respublikoje įgavo sisteminį pobūdį. 2019 metų pradžioje vyko rinkimai į vietos savivaldos tarybas. Visuomeniniai rinkimų komitetai juose taip pat buvo diskriminuojami. Kai kurie iš šių komitetų („Gedimino miestas“, „Junkis“, „Vilniečių Lokys“ ir „Vilnius gali“) skundė neteisėtus LRT veiksmus VRK. Tačiau pastaroji į skundus tinkamai nereagavo. Todėl minėti rinkimų komitetai kreipėsi į teismą, prašydami įpareigoti VRK užtikrinti Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo įtvirtintą teisę nemokamai naudotis nacionalinėmis visuomenės informavimo priemonėmis. Minėti komitetai teigė, kad VRK pažeisdama įstatymus paliko LRT savo nuožiūra spręsti, kuriuos kandidatus kviesti į diskusines laidas. Jie skundėsi, kad didelei daliai kandidatų apskritai nebuvo suteikta galimybė dalyvauti LRT rengiamose laidose (jie nebuvo kviečiami), o LRT kandidatų dalyvavimo laidose atrankos principai neatitiko įstatymo VRK patvirtintų taisyklių.
    LRT vadovė Monika Garbačiauskaitė – Budrienė. Slaptai.lt nuotr.
  10. Išnagrinėjęs minėtų komitetų skundą Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2019-02-28 sprendime adm. byloje Nr. eR-17-662/2019 pripažino, kad VRK netinkamai įgyvendino kandidatams į savivaldybių tarybų narius Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo įtvirtintą teisę nemokamai naudotis nacionalinėmis visuomenės informavimo priemonėmis, tačiau teismas negalėjo patenkinti šių komitetų skundo, nes iki rinkimų buvo likę nedaug laiko – per jį VRK būtų nespėjusi įvykdyti teismo įpareigojimo.
  11. Galiausiai vienas iš Europos Parlamento rinkimuose dalyvaujančių visuomeninių rinkimų komitetų 2019-04-24skundu kreipėsi į VRK dėl pažeistų teisių rinkimuose į Europos Parlamentą, prašydamas pašalinti iš kandidatų sąrašo Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo požiūriu abejotina kandidatūrą (A. Guoga), nes šio asmens pateikti duomenys neatitinka įstatymo reikalavimų ir prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatoms. Prašyme yra išdėstyti minėto kandidato įstatymų pažeidimai (įskaitant jo abejotiną pilietybę), pateikta šio asmens klaidinanti informacija apie jo išsilavinimą, pajamas, piktnaudžiavimą ir kt.  Tačiau VRK neatsižvelgė į nuodytus argumentus ir pateiktų įrodymų visai netyrė, o skundą atmetė.

Tokiu būdu nėra jokių abejonių, jog VRK  tinkamai neatlieka Konstitucijoje nustatytų funkcijų ir neužtikrina kandidatų rinkimuose lygiateisiškumo ir rungtyniavimo principų, toleruoja LRT šališkumą ir atskirų kandidatų diskriminavimą. Iš to darytina išvada, kad šiuo metu Lietuvoje vykstanti rinkimų kampanija neatitinka demokratinės valstybės principų – juose yra daug neteisėtos politinės reklamos atvejų,  privilegijuoto žiniasklaidos ir nacionalinio transliuotojo dėmesio atskiriems kandidatams, žodžio ir įsitikinimų laisvės ribojimų, rinkėjų ir rinkimuose dalyvaujančių kandidatų diskriminavimo bei kitų pažeidimų.

Kadangi ESBO pagrindinį dėmesį skiria valstybių demokratinėms reformoms, žmogaus teisių ir fundamentalių laisvių užtikrinimui, pilietinės visuomenės stiprinimui, laisvų ir demokratiškų rinkimų skatinimui, Lietuvos žmogaus teisių organizacijos atkreipia dėmesį, kad tuo atveju, jeigu tarptautinei bendruomenei nepavyks įtakoti Lietuvoje vykstančių rinkimų eigos pagal ESBO nustatytus demokratinių rinkimų principus, atsižvelgiant į faktą, kad rinkimuose paprastai dalyvauja tik pusė Lietuvos rinkėjų, vykstantys rinkimai gali būti laikomi nedemokratiškais, o įvykusių rinkimų rezultatai gali kelti abejones dėl jų patikimumo, skaidrumo, o tai reiškia, kad ateityje gali iškilti pagrįstos abejonės dėl išrinkto prezidento ar Europos Parlamento nario legitimumo. Tai neabejotinai pažeistų esminį piliečių sutikimo principą, kad juos valdytų būtent tie ir būtent taip, kaip yra nustatyta įstatyme. Šių principų pažeidimas keltų nepasitikėjimą išrinkta šalies valdžia ir iš to galimą politinį nestabilumą, kuris yra žalingas tiek šalies piliečiams, tiek tarptautinei demokratinei bendruomenei.

Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO).

Todėl prašome Jus įtakoti Lietuvos Respublikos valdžios ir valstybės institucijas nedelsiant nutraukti šiuo metu vykstančiuose rinkimuose kandidatų diskriminavimą, užtikrinti vienodas galimybes visiems kandidatams viešai ir laisvai per nacionalinį transliuotoją išdėstyti savo rinkimų programas, sudaryti kandidatams į Lietuvos Respublikos prezidentus bei Europos Parlamentą vienodas sąlygas būti išrinktiems, o rinkėjams vienodas galimybes rinkti ir išsirinkti savo valstybės atstovus.

Laiškas išsiųstas šioms organizacijoms ir institucijoms:

Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo organizacijos Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biurui (ODIHR); Europos Tarybos Parlamentinei Asamblėjai (ETPA); ETPA Kultūros, mokslo, švietimo ir žiniasklaidos komitetui; Lietuvoje reziduojančioms ambasadoms; Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui; Lietuvos Respublikos Vyriausiajai Rinkimų Komisijai; Lietuvos Respublikos Radijo ir Televizijos tarybai

Pasirašė:

Lietuvos Helsinkio grupė – Stasys Kaušinis, Lietuvos žmogaus teisių asociacija – Petras Grėbliauskas, Piliečių gynimo paramos fondas – Aurelija Kuzmaitė, Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacija – Romualdas Povilaitis

Kreipimasis – pareiškimas priimtas bendru sutarimu.

Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos pirmininkas                   Romualdas Povilaitis

[1]https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=119&p_k=1&p_t=262204

2019.04.29; 06:22

Arvydas Juozaitis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
LRT, reaguodama į kandidato į prezidentus Arvydo Juozaičio pareikšimus apie nacionalinio transliuotojo korupciją teigia, kad filosofas paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją ir padarė žalą LRT reputacijai. LRT tvirtina, kad savo reputaciją gins, jei reikia, ir teisinėmis priemonėmis.

Penktadienį išplatintame LRT pranešime teigiama, kad A. Juozaitis debatuose klaidinančiai teigė, esą LRT eteryje transliuotame pasakojime apie jį buvo padarytos 4 faktinės klaidos. Anksčiau viešoje erdvėje A. Juozaitis reikalavo paneigti dvi žinias. Viena jų – teiginys, kad „… Lietuva pasikvietė Vokietijos kraštinius dešiniuosius, pasisakančius už Krymo aneksiją“, yra tiesa, todėl negali būti paneigtas. 

LRT tvirtina, kad pasakojime apie A. Juozaitį buvo padaryta viena klaida. LRT RADIJO laidoje „Ryto garsai“ kandidato portrete ištransliuota pasenusi informacija, kad jo įkurtas judėjimas „Lietuva yra čia“ visuomeninio rinkimų komiteto pavidalu bandys patekti į Europos Parlamentą, kai iš tiesų anksčiau A. Juozaitis pranešė, jog „Lietuva yra čia“ traukiasi iš rinkimų į Europos Parlamentą. Kartu, pabrėžiama, kad dar transliacijos dieną (balandžio 23 d.) ši klaida pastebėta ir ištaisyta.

„Dėl šios klaidos labai atsiprašome pono A. Juozaičio ir užtikriname, kad artimiausioje – pirmadienio – „Ryto garsų“ laidoje paskelbsime paneigimą“, – rašoma LRT pranešime. 

LRT atkreipia dėmesį, kad A. Juozaičio judėjimas buvo registruotas VRK kaip visuomeninis rinkimų komitetas Europos Parlamento rinkimuose. Pateikta informacija LRT eteryje neatitinka Baudžiamojo kodekso šmeižimo apibrėžimo, kuriuo aiškinama, kad tai informacija galinti paniekinti ar pažeminti asmenį, turint galvoje, kad A. Juozaičio judėjimas iš tiesų planavo dalyvauti EP rinkimuose. 

LRT nesutinka ir su A. Juozaičio kaltinimais, esą nacionalinis transliuotojas jam skiria kur kas mažiau dėmesio nei vienam iš prezidento rinkimų lyderių – ekonomistui Gitanui Nausėdai. 

„Taip pat A. Juozaitis debatuose pareiškė, kad „mes vieną dieną, vieną valandą tą pačią paskelbėme su A. Nausėda, kad kandidatuosime. Rugsėjo 17 d. jį nacionalinis transliuotojas, ne privatus, rodė dvigubai ilgiau, kaip tautinę šventę, su pasibučiavimais, su viskuo“. 

Šis teiginys neatitinka tikrovės. LRT suskaičiavo, kad reportažą apie A. Juozaičio pranešimą kandidatuoti į prezidentus „Panoramoje“ rodė ne tik rugsėjo 17 d., bet ir rugsėjo 14 d. Pirmojo reportažo trukmė – 3 min. 45 sekundės, antrojo – 2 min. 33 sekundės. Suskaičiavome A. Juozaičio interviu abiejuose reportažuose trukmę – 1 min. 10 sekundžių. Tuo tarpu A. Nausėda reportaže kalbėjo – 1 min. 7 sekundes.

A.Juozaitis taip pat buvo kviestas dalyvauti „Dienos temoje“ ir rugsėjo 14 d. ir rugsėjo 17 d. kvietėme jį į „Dienos temą“, tačiau laiko atvykti jis nerado.

LRT debatuose pagal su VRK suderintas taisykles visi gauna vienodai laiko“, – rašoma LRT pranešime spaudai. 

Kaip ELTA jau skelbė, ketvirtadienį LRT vykusiuose kandidatų į prezidentus debatuose A. Juozaitis tiesioginės transliacijos metu demonstratyviai pasitraukė iš vykusios prezidento posto siekiančių veikėjų diskusijos teisėsaugos tematika. Pasak jo, pagrindinė to priežastis – LRT korupcija. Filosofas skundėsi, kad ne visiems kandidatams skiriamas vienodas dėmesys eteryje. 

“,Atleiskite, aš pasakysiu paskutinę kalbą šiuose debatuose ir pabaigsiu (…). Visiškai nelygios sąlygos, dabar baigsis šie debatai, ir vėl bus aštuoni balai Ingridai Šimonytei ir Gitanui Nausėdai, o visiems kitiems – po nulį. Ir tai daroma jau metai laiko. Paskui sako reitingai. Dažninis kartotinis laikas – ir už rodomą beždžionę žmonės balsuos“, – užsidegęs tiesioginiame eteryje kalbėjo A. Juozaitis. 

Jis priekaištavo, kad nacionalinis transliuotojas jam skiria kur kas mažiau dėmesio nei vienam iš prezidentinių reitingų lyderių – ekonomistui G. Nausėdai. 

„Klausimas yra toks, mes vieną dieną, tą pačią valandą su G. Nausėda paskelbėme, kad kandidatuosime, rugsėjo 17 d. Jį nacionalinis transliuotojas rodė dvigubai ilgiau – kaip tautinę šventę su pasibučiavimais, su viskuo. (…) Jūs dabar korupcijos klausimą keliate, tai yra ne tik papirkimas, tai ir gadinimas. Jūs gadinate žmonių nuotaiką, man trūko kantrybė“, – piktinosi A. Juozaitis ir išėjo iš LRT salės, kurioje vyko tiesioginė transliacija.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.27; 07:52

Politologai sako, kad, išeidamas iš LRT vykusių debatų, kandidatas į prezidentus Arvydas Juozaitis rodo, jog nujaučia nesėkmę rinkimuose ir dėmesio siekia visais įmanomais būdais. Jie taip pat sutinka, kad tokiu būdu A. Juozaitis atgaivina savo, kaip maištininko, įvaizdį, kurio viešojoje erdvėje buvo nematyti nuo Sąjūdžio laikų. Tik abejoja, ar tai padės. Esą politinių balų susirinkti neįmanoma – per vėlu.

Pasak politologo Lauro Bielinio, A. Juozaitį, kaip maištininką, vėl gali pamatyti tik tie, kurie jį apskristai atsimena. Likę, sako L. Bielinis, yra jau seniai pasirinkę kitus kandidatus.
Politologas Lauras Bielinis. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.

„Čia yra desperacija, kada nežinai, ką daryti, kai situacija nejuda iš vietos. Tada tenka žengti tokius žingsnius, kurie yra pavėluoti ir mažai ką padėsiantys. Manau, žmogus blaivus ir puikiai supranta, kad jam lyderių pavyti nepasiseks“, – sako L. Bielinis. 

Kaip numanomos nesėkmės priežastis jis nurodo, kad A. Juozaitis savo kampaniją pradėjo per vėlai – viešai jis buvo matomas tik keletą mėnesių, ir jau tada buvo aišku, kad šansų nėra.

Komentuodamas kandidato priekaištus LRT, L. Bielinis teigia, kad pareiškimus apie žiniasklaidą rinkimų laikotarpiu reikėtų vertinti kritiškai – esą dažniausiai tai yra rinkimų kampanijos dalis.

Tuo metu žurnalistas ir politologas Česlovas Iškauskas sako, kad teiginiai dėl LRT turi pagrindo. Jo teigimu, juntama, kad į pirmaujančius kandidatus dėmesio yra atkreipiama daugiau nei į kitus. Visgi, pasak žurnalisto, išeiti iš studijos nėra tinkamas poelgis. Tokiu būdu A. Juozaitis reprezentuoja save kaip nenuspėjamą ir maištingą politiką, kokį įvaizdį turėjo Sąjūdžio laikais.

„Puikiai prisimename „Istorinę klaidą“, plytą rankose. Štai tokie iššaukiantys poelgiai nelabai dera politikui. Jis kelis dešimtmečius buvo politinėje užmarštyje, dabar vėl iškilo, norėdamas pasireikšti. Tačiau visi tie politiniai genai niekur neišnyksta“, – sakė Č. Iškauskas.
Česlovas Iškauskas. Slaptai.lt nuotr.


Pasak pašnekovo, tinkamesnis protesto būdas A. Juozaičiui būtų likti studijoje ir argumentuotai įrodyti savo tiesą.

„Išėjimas iš studijos atrodo kaip rankų nuleidimas tikintis, kad jo rinkėjai pasigailės per rinkimus. Manau, tam tikra prasme jis prašovė“, – teigė politologas. 

ELTA jau rašė, kad ketvirtadienį A. Juozaitis kreipėsi į LRT vadovybę, reikalaudamas paneigti LRT išplatintas tikrovės neatitinkančias žinias apie jį.

A. Juozaitis teigia, kad tikrovės neatitinkančios ir jo garbę bei orumą žeminančios žinios buvo paskleistos antradienio Lietuvos radijo programoje „Ryto garsai“. Šioje laidoje buvo paskelbtas epizodas, pavadintas kandidato į Lietuvos Respublikos prezidentus Arvydo Juozaičio „portretu“ arba „pasakojimu apie kandidatą“. Pasak A. Juozaičio, esą ši informacija parengta šališkai, su parinktais teiginiais bei faktais, kurie neatitinka tikrovės, ir net yra žinomai melagingi. 

Kandidatas į prezidentus iš LRT vadovybės pareikalavo, kad, likus ne vėliau kaip 5 dienoms iki rinkimų, jam būtų suteikta atsakomosios nuomonės pateikimo teisė laidoje „Ryto garsai“ dėl melagingų duomenų apie jį paskleidimo bei dėl jį kompromituojančios medžiagos platinimo.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.27; 07:40

Filosofas Arvydas Juozaitis. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.
Ketvirtadienį LRT vykusiuose Prezidentų debatuose teisingumo tematiką kandidatai suprato skirtingai. Filosofas Arvydas Juozaitis nespėjus užduoti trečio klausimo apie korupciją teismuose, nusprendė palikti salę. Pasak jo, LRT yra korumpuota, nes ne visiems kandidatams skiriamas vienodas dėmesys eteryje. 

,,Atleiskite, aš pasakysiu paskutinę kalbą šiuose debatuose ir pabaigsiu (…) Visiškai nelygios sąlygos, dabar baigsis šie debatai ir vėl bus aštuoni balai Ingridai Šimonytei ir Gitanui Nausėdai, o visiems kitiems po nulį. Ir tai daroma jau metai laiko. Paskui sako reitingai. Dažninis kartotinis laikas – ir už rodomą beždžionę žmonės balsuos“, – užsidegęs tiesioginiame eteryje kalbėjo A. Juozaitis. 

Jis priekaištavo, kad nacionalinis transliuotojas jam skiria kur kas mažiau dėmesio nei vienam iš prezidentinių reitingų lyderių – ekonomistui Gitanui Nausėdai.
LRT kėdės. Slaptai.lt nuotr.

„Klausimas yra toks, mes vieną dieną, tą pačią valandą su G. Nausėda paskelbėme, kad kandidatuosime, rugsėjo 17 d. Jį nacionalinis transliuotojas rodė dvigubai ilgiau, kaip tautinę šventę su pasibučiavimais su viskuo. (…) Jūs dabar korupcijos klausimą keliate, tai yra ne tik papirkimas, tai ir gadinimas. Jūs gadinate žmonių nuotaiką, man trūko kantrybė“, – piktinosi A. Juozaitis. 

Pasak jo, LRT transliuotojas prieš Velykas apie jį taip pat išplatino klaidingą informaciją. A. Juozaitis teigė, kad buvo padaryto keturios faktinės klaidos tiek kalbant apie jo biografiją, tiek apie asmeninį gyvenimą. 

Jau laidos pradžioje A. Juozaitis reiškė nusivylimą debatais. Jau uždavus pirmąjį debatų klausimą, jis LRT apkaltino korupcija. 

,,Ar vedėja nesijaučia, kad ji dirba labiausiai korumpuotoje politinės sistemos grandyje Lietuvoje? (…) Korupcija, tai yra gadinimas arba papirkimas. Lygiai metus yra gadinama Lietuvos visuomenė, nes yra pasirinktas vienas kandidatas, dabar yra antra kandidatė, yra trečias kandidatas ir šiuo metu Vytenis Andriukaitis prijungtas“, – į pirmą klausimą, ką keistų teisingumo srityje tapus prezidentu, atsakė A. Juozaitis. 

Prieš palikdamas salę, A. Juozaitis kreipėsi į premjerą Saulių Skvernelį ir perdavė ketvirtadienį prie Seimo mitingavusių ,,Bočių“ sąjungos kreipimąsi į Vyriausybės vadovą. 

,,Čia yra ,,Bočių“ sąjunga, šiandien jie mitingavo prie Seimo ir prašė įduoti premjerui. Kad nenumarintumėte pensininkų“, – palikdamas salę paskutinę repliką perdavė premjerui A. Juozaitis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.26; 00:05

Spaudos konferencijos metu. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Kandidatas į prezidentus Arvydas Juozaitis teigia, kad referendumas dėl dvigubos pilietybės yra diskriminuojantis įvairiose pasaulio šalyse gyvenančius lietuvius. Jo komandos atstovas Jonas Vaiškūnas tikina, kad valdantieji, žinodami, jog referendumas nepasiseks, jį rengia tik dėl rinkimų pažadų ir taip esą švaisto lėšas. 

Penktadienį A. Juozaičio judėjimas Vyriausiojoje rinkimų komisijoje įregistravo Konstitucijos gynimo grupę „Lietuva yra čia“, kurios tikslas – šviesti lietuvius apie dabar siūlomo referendumo pasekmes. Pasak kandidato į prezidentus, pati idėja sujungti pasaulio lietuvius ir lietuvių piliečius yra gera, tačiau „kelias į pragarą gerais norais grįstas“.

„Šis referendumas sukurs trejopų piliečių statusus. Formuluojamas klausimas, kad būtų teisė išsaugoti Lietuvos pilietybę, ko dabar negalime, tiems piliečiams, kurie prisieks ar pasiims pasus šalyse, esančiose NATO ir Europos Sąjungoje ir Transatlantinėje orientacijos zonoje. Visas pasaulis, kuris yra daugiau nei tai, yra neteisingas vien šio referendumo akimis žiūrint“, – teigė A. Juozaitis.

Pasak jo, jeigu referendumo klausimui būtų pritarta, atsirastų virtinė įvairių problemų, kurios palies už šios zonos gyvenančius lietuvius.

„Jie yra atsiduriantys diskriminacinėje zonoje arba čia yra segregacinis referendumas. Kas liūdniausia – paliečia Karaliaučiaus lietuvius, kurių yra apie 30 tūkst. Jie nebetenka progos tikėtis, kad referendumas kažką sprendžia. Nekalbu apie Baltarusijos lietuvius. Tai yra „neteisingų“ šalių lietuvius, jie išbraukiami“, – sakė kandidatas į prezidentus.

A.Juozaitis taip pat teigia, kad pakeitus Konstitucijos 12-ąjį straipsnį, reikėtų peržiūrėti dar 6 straipsnius, o tam esą dar nesame pasiruošę. Tad siūlo toliau dvigubos pilietybės klausimą vystyti pagal lietuvio paso idėją. 

Pasak vieno iš „Lietuva yra čia“ judėjimo lyderių Jono Vaiškūno, lietuvio pasas yra siūlomas visiems pasaulio lietuviams nepriklausomai, anot jo, nuo geopolitinės situacijos – ar asmenys būtų ištremti į Sibirą ar išvykę į Didžiąją Britaniją. Pasak J. Vaiškūno, šį pasą turintys lietuviai kartu įgytų vizą Šengeno erdvėje, galėtų vaikus ir anūkus atsiųsti mokytis į valstybės apmokamas vietas, o panorėję – iškeisti jį į tikrąjį pasą. Tiesa, negalėtų balsuoti.

Anot jo, valdantieji žino, kad dabartinis referendumas neturi ateities, bet daro jį, nes yra įrašę į rinkimų programą. Ir taip švaisto lėšas.

„Tai (lietuvio pasas. – ELTA) yra tikrasis sprendimas, ir tai žino valdantieji. Tik kažkodėl aklai įgyvendindami savo rinkiminius pažadus, nežiūrėdami į priekį, išmes milijonus referendumui, kuris pralaimės, – sakė J. Vaiškūnas, – Nenorėsiu pažvelgti į akis mūsų broliams, esantiems užsienyje, kai jie sakys – jūs balsavote taip, jūs neatėjote, jūs atstūmėte mus. Juk jie bus atstumti? Ar mes to norime?„

Referendumas dėl dvigubos pilietybės vyks gegužės 12 dieną. Jame bus klausiama, ar jie sutinka leisti dvigubą pilietybę asmenims, išvykusiems į šalis, atitinkančias „euroatlantinės integracijos kriterijus“? Kokios tai šalys būtų nustatyta įstatymu. Dviguba pilietybė, išskyrus tam tikrus atvejus, šiuo metu yra draudžiama emigrantams, Lietuvą palikusiems po nepriklausomybės atkūrimo ir įgijusiems kitos šalies pilietybę.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.13; 10:15