Kaip parodyti tokio unikalaus renginio sudėtingumą, įvairumą, atsiradimo priežastis? Česlovas Kudaba yra užsiminęs: veikiausiai tai bus nuotraukų ir tekstų albumas. Laiškuose šmėstelėjo frazė: su mumis tą dieną buvo ir tie, kurie tuo keliu kadaise ėjo, važiavo, nešė šviesą ir tiesą. Kiek kartų susikirto mūsų tos dienos kelias su Daukanto keliu į Vilnių, su naktiniais knygnešių takais. Tautos istorijos kelyje mūsų daug, gal net ne vienas milijonas. Antai Knygnešio draugijos nariai stovėjo už knygnešius Joną Luobikį, Juozą Akelaitį, Vincą Bielskų, Andrių Verbylą ir kitus, žuvusius Stalino tremtyje.
Manome, kad į “Baltijos kelią” tauta pajudėjo tada, kai buvo pasirašyti kruvinieji Hitlerio ir Stalino protokolai. Į laisvę pradėjome eiti iškart jos netekę. Todėl “Baltijos kelyje”, mūsų požiūriu, stovėjo ne tik tos mamos arba senelės, kurios namie likusios prižiūrėjo kūdikius, ne tik tie, kurie “įklimpo” kur nors prie Vievio ar Jonavos, bet ir 1941 metų birželio sukilimo dalyviai, ir partizanai, ir į Tėvynę grįžę bei negrįžę politiniai kaliniai ir tremtiniai, užsienio lietuviai – visi, kurie siekė laisvės, nepriklausomybės, teisingumo.
