Kaja Kallas

Trumposios naujienos

Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas. EPA – ELTA foto

Talinas, balandžio 17 d. (AFP-ELTA). Pirmadienį prisaikdinta naujoji Estijos koalicinė vyriausybė, vadovaujama proukrainietiškos premjerės Kajos Kallas, įveikta paskutinė kliūtis naujajai administracijai pradėti eiti pareigas.
 
1,3 mln. gyventojų turinti šalis, besiribojanti su Rusija, yra Europos Sąjungos ir NATO narė, per pastaruosius metus raginusi tarptautinę bendruomenę suteikti daugiau karinės pagalbos ir padėti Ukrainai atremti Rusijos invaziją.
 
Vyriausybė pradeda darbą praėjus kiek daugiau nei šešioms savaitėms po parlamento rinkimų, juos laimėjo K. Kallas centro dešinioji Reformų partija. „Kad padėtume Estijai judėti į priekį, reikia sunkių sprendimų, ir mes pasirengę juos priimti“, – sakė K. Kallas, kai pirmadienį šalies prezidentas Alaras Karisas oficialiai ją paskyrė.  
 
Po rinkimų K. Kallas partija sudarė koaliciją su liberalia partija „Estija 200“ ir socialdemokratais. Visos trys partijos drauge laimėjo 60 vietų 101 vietos parlamente. Jos įsipareigojo investuoti į energetinį saugumą, įgyvendinti reformas ekologijos srityje ir modernizuoti mokesčių politiką. „Tikrai norėtume dirbti šį darbą ketverius metus“, – sakė K. Kallas.
 
Naujoji koalicija taip pat planuoja siekti tikslo bent iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto padidinti išlaidas gynybai. Svarbiausia Reformų partijos varžovė per rinkimus – dešiniųjų EKRE – agitavo prieš tolesnį ginklų tiekimą Ukrainai. Per rinkimus kovo 5 d. EKRE gavo 16 proc. balsų ir užėmė antrą vietą, už Reformų partiją balsavo beveik 32 proc. rinkėjų.
 
Europoje K. Kallas laikoma viena ryžtingiausių Ukrainos rėmėjų kare su Rusija. 2021 m. sausį K. Kallas tapo pirmąja moterimi, vadovavusia Estijos vyriausybei.
 
K. Kallas, advokatė ir buvusio Europos Komisijos nario Siimo Kallaso dukra, sakė, kad Estijos saugumas yra vienas svarbiausių jos vyriausybės rūpesčių.
 
K. Kallas naująjį kabinetą kartu su ja sudaro penkios moterys ir aštuoni vyrai. Reformų partijai priklauso septyni ministrų kabineto nariai, „Eesti 200“ ir Socialdemokratų partija turi po tris.  
 
Užsienio reikalų ministras bus Margusas Tsahkna, ankstesnėse vyriausybėse buvę atsakingas už gynybą (2016–2017 m.) ir socialinius reikalus (2015–2016 m.). Gynybos ministerija lieka Hanno Pevkuro žinioje, o Martas Võrklaevas perims šalies finansų portfelį.
 
Viljama Sudikienė (AFP)
 
2023.04.18; 04:00
Trumposios naujienos

Estijos premjerė Kaja Kallas. EPA – ELTA foto

Talinas, vasario 23 d. (AFP-ELTA). Estijos gynyba „prasideda nuo Ukrainos“, ketvirtadienį, Rusijos invazijos į Ukrainą metinių išvakarėse, interviu naujienų agentūrai AFP sakė šios Baltijos valstybės premjerė Kaja Kallas.
 
„Aiškiai matome, kad šiuo metu mūsų gynyba prasideda taip pat ir nuo Ukrainos, nes Ukraina kovoja su ta pačia grėsme (…) Taigi, kol jie kovoja, jie silpnina tą patį priešą, kurį turime ir mes“, – AFP angliškai sakė K. Kallas.
 
Paklausta apie Estijos saugumo problemas, K. Kallas pabrėžė būtinybę „visiškai diskredituoti agresijos įrankį“. „Jei ši agresija pasiteisins Ukrainoje, tai bus kvietimas panaudoti ją ir kitur“, – sakė K. Kallas.
 
„Jei yra taip, kad (…) užpuoli kitą šalį, kitą suverenią šalį, gauni daugiau teritorijų, daugiau žemės, daugiau gamtos išteklių, tuomet (…) visoms agresorėms, ar būsimoms agresorėms pasaulyje, pasiunčiamas signalas, jog tai apsimoka, panaudokite tai“, – kalbėjo K. Kallas.
 
1,3 mln. gyventojų turinti Estija, kadaise okupuota Sovietų Sąjungos, yra viena didžiausių Ukrainos donorių ir neseniai pareiškė, kad padidins savo karinę paramą karo niokojamai šaliai iki daugiau nei 1 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
 
Remiantis naujausiais Vokietijoje įsikūrusio Kylio pasaulio ekonomikos instituto surinktais duomenimis, atsižvelgiant ne tik į karinę, bet ir humanitarinę bei finansinę pagalbą, per pastaruosius metus Estijos parama Ukrainai sudarė 1,07 proc. BVP.
 
Viljama Sudikienė (ELTA)
 
2023.02.24; 06:22
Trumposios naujienos

Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas. EPA – ELTA foto

Miunchenas, vasario 19 d. (Ukrinform-ELTA). Rusijos vadovybei rūpi rusų teisės kitose šalyse, bet ne Rusijoje.
 
Tai sekmadienį kalbėdama Miuncheno saugumo konferencijoje pareiškė Estijos premjerė Kaja Kallas, praneša „Ukrinform“ korespondentas.
 
„Rusija galvoja apie rusų teises bet kurioje šalyje, išskyrus Rusiją“, – sakė ji.
 
Teisinį išsilavinimą turinti K. Kallas taip pat pabrėžė, kad aukščiausia Rusijos vadovybė turėtų atsakyti už savo nusikaltimus ir stoti prieš teismą.
 
„Vyko diskusijos, per kurias girdėjau, kad daug šalių, išskyrus Ukrainą, bijo branduolinės eskalacijos ir teigia, kad nei Putino, nei Lavrovo negalima patraukti atsakomybėn, nes kitaip branduolinė grėsmė taps reali. Bet negali taip būti, kad branduolinį ginklą turinčios šalys yra už įstatymo ribų, nes tada bus šalių, kurios iš tikrųjų darys tai, ką nori. Kalbame ne tik apie karo nusikaltimus, bet ir apie vadovybės nusikaltimus“, – pareiškė Estijos vyriausybės vadovė.
 
Kaip jau buvo pranešta, sekmadienį tęsiasi Miuncheno saugumo konferencija, skirta aktualiausioms Europos ir pasaulio saugumo problemoms.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2023.02.20; 05:30
Aktualijos

Baltijos šalių vėliavos. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.

Penktadienį Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė dalyvaus Baltijos Ministrų Tarybos premjerų susitikime Rygoje, praneša Vyriausybės komunikacijos departamentas.
 
I. Šimonytė, kartu su Latvijos Ministru Pirmininku Krišjaniu Kariniu ir Estijos Ministre Pirmininke Kaja Kallas, aptars paramos Ukrainai ir ukrainiečių karo pabėgėlių priėmimo klausimus, sankcijų Rusijai griežtinimą ir Rusijos tarptautinės baudžiamosios atsakomybės už karo nusikaltimus siekio įgyvendinimą, NATO rytinio flango stiprinimą ir NATO Madrido viršūnių susitikimo sprendimų įgyvendinimą, taip pat regioninį bendradarbiavimą energetikos srityje, elektros tinklų sinchronizacijos ir „Rail Baltica“ projektų eigą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2022.12.09; 07:14 
Trumposios naujienos

Branderburgo vartai Vokietijos sostinėje Berlyne

Berlynas, rugsėjo 7 d. (AFP-ELTA). Baltijos šalys ragina Vokietiją, nepaisant augančių energijos kainų ir žiemą gresiančio dujų trūkumo, nenusileisti Rusijai.
 
„Tai, kad kai kurie sako, jog reikia nusileisti šantažuotojui, yra labai pavojinga“, – interviu vokiečių laikraščiui „Welt“ sakė Latvijos vyriausybės vadovas Krišjanis Karinšas. Energijos krizė šią žiemą bus problema, galbūt dar ir kitą – tačiau po to jau nebe, pridūrė jis.
 
„Mūsų šalyje infliacija siekia 25 procentus. Tai karo mokestis, – leidiniui teigė Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas. – Mes jį mokame eurais, ukrainiečiai – žmonių gyvybėmis“. Ji paragino Vokietiją, nepaisant augančių kainų, likti solidaria su Ukraina.
 
Lietuvos vyriausybės vadovė Ingrida Šimonytė savo ruožtu kritikavo reikalavimus pradėti eksploatuoti „Nord Steam 2“ dujotiekį, nes „Nord Stream 1“ yra sustabdytas. Net jei iš tikrųjų būtų techninių problemų dėl „Nord Stream 1“, Rusija esą galėtų savo dujas tiekti sausumos keliu, pavyzdžiui, Jamal“ vamzdynu. „Negi iš tikrųjų kas nors galvoja, kad yra techninių problemų dėl „Nord Stream 1?“ – retoriškai klausė I.
Šimonytė.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2022.09.07; 11:00
Trumposios naujienos

Šveicarijos prezidentas I. Cassis sveikina Estijos premjerę K. Kallas. EPA-ELTA nuotr.

Talinas, rugpjūčio 7 d. (ELTA). Tai, kad už komunistinio režimo nusikaltimus nebuvo nubausta, yra viena iš svarbiausių priežasčių, dėl kurių Europos teritorijoje vėl vyksta niokojamas karas, mano Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas.
 
Kaip praneša portalas ERR, Estijos vyriausybės vadovė tai pareiškė šeštadienį Šveicarijoje, atsiimdama Europos politinės kultūros premiją. Hanso Ringier fondo skiriamas prestižinis apdovanojimas K. Kallas įteiktas už jos politinę drąsą priešinantis Rusijos agresijai ir už svarbų vaidmenį organizuojant ryžtingą Vakarų šalių atsaką.
 
Savo padėkos kalboje K. Kallas priminė, jog Estija pasinaudojo nedideliu galimybių langu, kad išsivaduotų iš sovietinės okupacijos ir susigrąžintų savo vietą demokratiniame pasaulyje.
 
„Šiandien laisvasis pasaulis turi galimybių langą, kad sustabdytų Rusijos imperializmą. Mes esame didžiulių permainų Vakarų šalių politikoje liudininkai. Bet šie pokyčiai – tik pradžia, jie turi būti nuolatiniai. Agresorius nepakeitė ir neatsisakė savo nusikalstamų tikslų. Tai reiškia, kad mes negalime žengti nė vieno žingsnio atgal. Priešingai, mes turime judėti į priekį“, – pabrėžė Estijos ministrė pirmininkė.
 
„Putinas tikisi likti nenubaustas. Todėl mes tuo labiau turime daryti visa, kas įmanoma, kad visi asmenys, susiję su agresija prieš Ukrainą ir masiniais nusikaltimais, būtų nubausti“, – pabrėžė K. Kallas.
 
Pasak jos, europiečių taip pat laukia sunkūs laikai, bet to negalima lyginti su kaina, kurią dėl Rusijos agresijos žmonių gyvybėmis moka ukrainiečiai.
 
„Ant kortos pastatytas ne tik vienos suverenios ir narsios Europos tautos likimas. Pavojus gresia visai taisyklėmis grindžiamai tvarkai. Jeigu agresija kur nors atsiperka, tai skatina tęsti ją kitoje vietoje“, – pareiškė K. Kallas.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2022.08.08; 12:35
Trumposios naujienos

Kaja Kallas. EPA – ELTA nuotr.

Talinas, birželio 3 d. (dpa-ELTA). Estijos valdančioji koalicija žlugo po ginčo dėl socialinės gerovės politikos ir dabar ministrė pirmininkė Kaja Kallas turi ieškoti naujos vyriausybės partnerės.
 
Nuo 2021 metų sausio šalį valdė K. Kallas liberalios Reformų partijos ir kairiosios pakraipos Centro partijos aljansas.
 
Prieš krizę vyko ginčai dėl išmokų šeimoms ir vaikams įstatymo projekto, dėl jo Centro partija suvienijo jėgas su opozicija. Trečiadienį ji parlamente blokavo vyriausybės įstatymą dėl ikimokyklinio ugdymo.
 
„Estijai dabar labiau nei bet kada reikia veikiančios vyriausybės, grindžiamos bendromis vertybėmis. Saugumo padėtis Europoje nesuteikia man, kaip ministrei pirmininkei, galimybės tęsti bendradarbiavimą su Centro partija”, – sakė K. Kallas, tai pranešė radijas.
 
K. Kallas siūlymu, prezidentas Alaras Karisas atleido septynis Centro partijos ministrus. Atleistų ministrų darbą, kol bus sudaryta nauja koalicija, perims kiti ministrų kabineto nariai.
 
K. Kallas ir jos Reformų partija planuoja pradėti derybas su socialdemokratais ir konservatorių partija „Isamaa“. Pati viena Reformų partija neturi daugumos parlamente – jai priklauso tik 34 mandatai iš 101. Jei derybos žlugtų, žlugtų ir vyriausybė bei tektų rengti naujus rinkimus.
Estijos Respublikos vėliava. Slaptai.lt nuotr.
 
Per beveik tris dešimtmečius, kai Estija išsivadavo iš byrančios Sovietų Sąjungos, Centro ir Reformų partijos valdė šalį pakaitomis.
 
Rusijos invazija į Ukrainą išgąsdino tris Baltijos valstybes – Estiją, Latviją ir Lietuvą, kurios visos yra Europos Sąjungos ir NATO narės. K. Kallas sakė tikinti, kad konfliktas „atvėrė visų parlamentinių partijų akis, kaip mums, kaip Rusijos kaimynei, svarbu bendrai suprasti grėsmes“.
 
Feisbuke ji sakė, kad Estijos ateitį užtikrins ne tik padidėjusios karinės išlaidos, bet ir „mūsų žmonių vienybė bei nepalaužiama valia ginti mūsų nepriklausomybę“.
 
Viljama Sudikienė (ELTA)
 
2022.06.04; 03:00
Trumposios naujienos

Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas. EPA – ELTA foto
Estijos sostinė Talinas. Slaptai.lt nuotr.

Talinas, gegužės 17 d. (ELTA). Antradienį Rusijos ambasadorius buvo iškviestas į Estijos užsienio reikalų ministeriją reaguojant į neprofesionalią ir nekorektišką oficialios Rusijos URM atstovės Marijos Zacharovos publikaciją socialiniuose tinkluose apie Estijos ministrę pirmininkę Kają Kallas, praneša portalas ERR.
 
Su Rusijos ambasadoriumi susitiko Estijos URM vicekancleris Reinas Tammsaaras. Jis paragino Rusijos atstovus susilaikyti nuo nediplomatiškų asmeninių išpuolių prieš Estijos politikus, būti mandagius, nuodugniau studijuoti istoriją ir tučtuojau nutraukti karą prieš Ukrainą.
 
Pirmadienį Estijos premjerė K. Kallas paragino Vakarų šalių vadovus nebeskambinti Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, kadangi šie pokalbiai neduoda rezultatų, o Rusijos lyderis jaučiasi esąs dėmesio centre.
Kaja Kallas. EPA – ELTA nuotr.
 
Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova. EPA – ELTA nuotr.

M. Zacharova piktai reagavo į šiuos Estijos vyriausybės vadovės žodžius. „Pasidarė įdomu, kas gi duoda tokius protingus patarimus Vakarų lyderiams. Pasirodo, tokios paveldėtinės karjeros nėra padaręs nė vienas autokratinis sultonas“, – parašė ji socialiniuose tinkluose. Rusijos URM atstovė taip pat apkaltino K. Kallas „neonacizmo Ukrainoje neigimu“.
 
Savo publikacijoje M. Zacharova išvardijo Estijos premjerės tėvo „nuodėmes“ ir netgi paminėjo jos prosenelį, vadovavusį sukarintai formuotei, kuri esą rėmė hitlerinę Vokietiją.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2022.05.18; 06:47
Aktualijos

Baltijos Ministrų tarybos premjerų susitikimas Rygoje. Vyriausybės nuotr.

Estijos, Latvijos ir Lietuvos Vyriausybių vadovai Kaja Kallas, Krišjanis Karinšas ir Ingrida Šimonytė, penktadienį susitikę Rygoje, be kitų aptartų klausimų pasirašė bendrą pareiškimą dėl Rusijos karo prieš Ukrainą.
 
„Mes, Estijos, Latvijos ir Lietuvos Ministrai Pirmininkai, susitikome Rusijai vykdant neišprovokuotą ir nepateisinamą karinę agresiją prieš Ukrainą. Raginame Rusiją nedelsiant nutraukti agresiją, išvesti savo kariuomenę iš visos Ukrainos teritorijos ir laikytis visų įsipareigojimų pagal tarptautinę teisę, taip pat ir pagal tarptautinę humanitarinę teisę, ir užtikrinti žmogaus teises. Smerkiame barbariškus Rusijos veiksmus, dėl kurių žūsta nekalti žmonės, įskaitant moteris ir vaikus. Kiekviena prarasta gyvybė yra tragedija. Pagrobimai, sulaikymai, kankinimai, seksualinis smurtas ir beatodairiškos žudynės negali būti ir nebus toleruojami bei pamiršti. Remsime tarptautines pastangas fiksuoti ukrainiečių liudijimus siekiant dokumentuoti ir ištirti karo nusikaltimus ir galiausiai patraukti atsakingus asmenis baudžiamojon atsakomybėn.”
 
Baltijos valstybių ministrai pirmininkai dar kartą pareiškė, kad tvirtai remia Ukrainos nepriklausomybę, suverenitetą ir teritorinį vientisumą valstybės ribose, pripažintose tarptautiniu mastu.
 
„Ukraina yra priešakinėse linijose, kovodama už visą Europą ir mūsų bendras vertybes. Mes ir toliau teiksime Ukrainai politinę, finansinę, humanitarinę ir karinę pagalbą. Tą daryti raginame ir savo sąjungininkus bei partnerius. Greitas sunkiosios ginkluotės pristatymas Ukrainai yra būtinas norint laimėti karą ir užtikrinti taiką Europoje. Ukrainos ateitis – Europos Sąjungoje. Pripažįstame aiškią Europos perspektyvą Ukrainai siekiant suteikti ES šalies kandidatės statusą. Rusijos karinė agresija – iššūkis visam euroatlantiniam saugumui. Vienybė, solidarumas ir susitelkimas, kuriuos stiprina ypatingi transatlantiniai ryšiai, išlieka saugumo ir stabilumo kertiniu akmeniu žemyne. Rusijos karo Ukrainoje akivaizdoje dar labiau vertiname nepakeičiamus ir vienas kitą papildančius NATO ir ES veiksmus siekiant stiprinti Europos saugumo architektūrą. NATO išlieka mūsų kolektyvinės gynybos pagrindu ir esminiu konsultacijų bei sprendimų saugumo klausimais forumu. NATO – gynybinis Aljansas, kuris ir toliau sieks taikos, saugumo ir stabilumo visoje euroatlantinėje erdvėje. Artėjančiame NATO viršūnių susitikime Madride sieksime patvirtinti naują NATO strateginę koncepciją ir sustiprinti NATO atgrasomąją ir gynybinę poziciją bei NATO Rytinį flangą ilgalaikėje perspektyvoje” – sakoma trijų Vyriausybių vadovų pareiškime.
 
Jame sakoma, kad siekiant užkirsti kelią bet kokioms agresijos formoms, Baltijos valstybėse būtina užtikrinti šiuolaikišką priešakinės gynybos poziciją. Tam reikės didesnių čia dislokuotų sausumos, oro ir jūrų pajėgų. Nuolatinis sąjungininkų pajėgų buvimas Baltijos valstybėse turėtų būti kuriamas aplink tris kovai parengtas divizijas – po vieną diviziją kiekvienai iš Baltijos valstybių, kurioms pavesta vykdyti kolektyvinės gynybos operacijas ir kurios gali integruoti vietines nacionalines gynybos pajėgas.
 
Kiekviena divizija turėtų turėti dislokuotą priešakinę kovinės parengties Sąjungininkų brigadą, paremtą NATO priešakinių pajėgų bataliono kovine grupe, su visais reikalingais pajėgumais. Esame įsipareigoję nuosekliai didinti savo nacionalinius gynybos biudžetus bent iki 2,5 % BVP. Papildomas finansavimas palengvins spartesnį pajėgumų stiprinimą daugumoje svarbiausių sričių, taip pat ir bendruose Baltijos valstybių projektuose.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2022.04.23; 08:20
Trumposios naujienos

Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas. EPA – ELTA foto

Berlynas, vasario 10 d. (ELTA). Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas mano, kad Vakarų šalys neturėtų daryti nuolaidų Rusijai saugumo klausimais.
 
„Mes turime atminti, kad negalima daryti jokių nuolaidų, netgi nedidelių, kai į tave nukreiptas pistoleto vamzdis“, – pareiškė ji ketvirtadienį per spaudos konferenciją Berlyne.
 
K. Kallas pridūrė, kad „diplomatija ir tikras dialogas“ turės šansų tik užtikrinus „patikimą atgrasymą“.
 
„Bet kuri nesėkmė šiuo požiūriu pasiųs Rusijai vilčių teikiančią žinią ir gali ją paskatinti laikytis analogiškos taktikos ir daryti spaudimą kitur“, – pabrėžė Estijos vyriausybės vadovė.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2022.02.11; 07:20
Politinės intrigos

Rygoje susitiko Lietuvos, Latvijos ir Estijos vyriausybių vadovai. LRVK/Laimos Penek nuotr.

Po penktadienį vykusio Baltijos šalių premjerų susitikimo Vyriausybių vadovai sutarė, kad agresyvėjanti Rusijos politika ir toliau išlieka nenuspėjama, todėl Baltijos šalys privalo išlaikyti budrumą. Be to, premjerai po susitikimo pabrėžė, kad, esant poreikiui, Ukrainai reikalinga parama bus suteikiama ne žodžiais, o darbais.
 
„Šiandien situacija neatrodo labiau raminanti, todėl svarbu palaikyti labai aktyvų bendradarbiavimą, įgarsinant bendras pozicijas, kurios mus vienija, kalbant apie esamą situaciją. Susiduriame su Rusijos elgesiu, kuris yra, deja, sunkiai nuspėjamas, ir jį vertinčiau kaip siekį skaldyti, (…) todėl mes turime išlikti ypatingai susitelkę“, – po Baltijos šalių vyriausybių vadovų susitikimo kalbėjo premjerė Ingrida Šimonytė, pridūrusi, kad Rusijos keliami reikalavimai neturi būti priimami.
 
„Augant geopolitinei įtampai, mums yra itin svarbu, kad nebūtų priimti Rusijos primetami naratyvai apie kažkokias interesų zonas, apie saugumo architektūros perbraižymą ar nustatymą pagal kažkieno valią. Prašymas atmesti NATO atvirų durų politiką yra nepriimtinas, nes pažeidžia valstybių teisę savarankiškai pasirinkti savo užsienio ir saugumo politiką“, – pabrėžė premjerė.
 
Latvijos vyriausybės vadovas Krišjanis Karinis taip pat antrino, kad Baltijos valstybės Ukrainą ketina palaikyti ne tik žodžiais, tačiau ir realiais veiksmais.
 
„Aš su nerimu žiūriu į vis didėjantį Rusijos ginkluotųjų pajėgų buvimą prie Ukrainos sienos, todėl labai svarbu, kad mes visi toliau palaikytume Ukrainą ne tik žodžiais, bet ir darbais, todėl mums svarbu juos remti kariniu požiūriu“, – kalbėjo K. Karinis.
 
Tokios pat pozicijos laikosi ir Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas, teigianti, kad sąjungininkai, esant būtinybei, Ukrainai ketina suteikti diplomatinę, finansinę ir karinę pagalbą.
 
„Saugumo požiūriu per pastaruosius trisdešimt metų yra pati sudėtingiausia situacija. Svarbu ieškoti bendrų sprendimų ir mūsų regionui, ir visai Europai. Rusija grasina naudoti karinę jėgą ne tik dėl Ukrainos, tačiau keliami ir mums reikalavimai. Nepaisant diplomatinių pastangų, nematome ženklų, kad rusai situaciją švelnintų“, – teigė Estijos vyriausybės vadovė.
 
„Mes visiškai palaikome Ukrainą ir diplomatine, ir finansine parama. (…) Savigynai taip pat esame nutarę teikti pagalbą, tai darys ir kiti sąjungininkai“, – pridūrė K. Kallas.
 
Baltijos vyriausybių vadovai pozityviai vertina NATO flango stiprinimą
 
Be to, po susitikimo Baltijos šalių vyriausybių vadovai spaudos konferencijoje išsakė palaikymą NATO flango stiprinimui. I. Šimonytė teigė neabejojanti, kad su NATO pajėgumais saugumas Baltijos regione bus užtikrintas.
 
„Esmingai svarbu šioje situacijoje, kad į tai, kas vyksta kaupiant Rusijos karines pajėgas Baltarusijoje, yra atkreiptas tinkamas dėmesys, ir tai yra atsiradę dėmesio centre. To mes siekiame jau ilgesnį laiką nuo pat „Zapad“ pratybų. Nė kiek neabejoju, kad ta parama, kuri bus reikalinga rytiniam flangui, vienais ar kitais būdais mūsų regiono saugumui taip pat bus užtikrinta“, – teigė premjerė.
 
Tuo tarpu Latvijos vyriausybės vadovas K. Karinis paragino ir partneres įsitraukti į NATO flango stiprinimą.
 
„Mes, kaip vyriausybių vadovai, kviečiame visus NATO partnerius dalyvauti šiame NATO flango stiprinime, įskaitant ir visose trijose Baltijos valstybėse“, – teigė K. Karinis.
 
I. Šimonytė: Rusijos karių dislokavimas Baltarusijoje kelia tiesioginį susirūpinimą
 
I. Šimonytė teigia, kad Rusijos karių telkimas Baltarusijoje Baltijos šalių valstybėms kelia nerimą. Anot ministrės pirmininkės, Europos Sąjungos narės privalo Rusijai ir Baltarusijai aiškiai deklaruoti, kad tolesnės agresijos kaina gali būti didelė.
 
„Rusijos karių dislokavimas Baltarusijoje vadinamiesiems mokymams kelia mums tiesioginį susirūpinimą, todėl privalome būti pasirengę atitinkamai reaguoti Europos Sąjungos lygiu ir turime pasiųsti labai aiškią žinią Rusijai, taip pat ir Baltarusijai, kad tolesnės agresijos kaina bus labai didelė“, – po susitikimo su Baltijos šalių premjerais penktadienį kalbėjo I. Šimonytė.
 
ELTA primena, kad ketvirtadienį NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pranešė, jog Baltarusijoje per artimiausias kelias savaites gali būti dislokuota apie 30 000 Rusijos karių.
 
Pasak NATO vadovo, be karių, Baltarusijoje taip pat dislokuojami naikintuvai, „Iskander“ raketos, priešraketinės gynybos sistemos S-400 ir karinės žvalgybos tarnybos GRU daliniai.
 
Rugilė Augustaitytė (ELTA)
 
2022.02.05; 05:23
 
Aktualijos

I. Šimonytė susitiko su Estijos premjere K. Kallas. Vyriausybės kanceliarijos nuotr.

Dvišalių santykių ir ekonominio bendradarbiavimo stiprinimo galimybės, šalių pozicijų koordinavimas prieš svarbiausius ES ir NATO susitikimus, parama Rytų partnerystės šalims, saugumo situacija regione, Baltarusijos režimo dirbtinai skatinama nelegali migracija, nesaugios Astravo AE klausimas aptarti su oficialiu vizitu Estijoje besilankančios Lietuvos premjerės Ingridos Šimonytės ir šios šalies ministrės pirmininkės Kajos Kallas susitikime ketvirtadienį.
 
Taip pat kalbėta apie strateginių energetikos ir transporto projektų įgyvendinimą ir COVID-19 pandemijos valdymą, bendradarbiavimą gynybos ir saugumo srityse, sakoma pranešime.
 
„Simboliška, kad Estija yra viena pirmųjų šalių, kurias aplankau kaip ministrė pirmininkė. Tai rodo Lietuvos norą toliau stiprinti ir taip puikius mūsų šalių santykius bei esamą žmonių draugystę“, – sakė Lietuvos Vyriausybės vadovė.
 
„Esame pasirengę ir toliau glaudžiai koordinuoti savo pozicijas ES ir NATO, palaikyti vieni kitus tarptautinėse organizacijose. Labai džiaugiamės sėkmingu Estijos pirmininkavimu Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai šių metų birželį“, – sakė premjerė.
 
Vyriausybių vadovės aptarė pandemijos valdymą ir strateginių transporto ir energetikos projektų įgyvendinimą.
 
„Tikiuosi, kad mūsų šalių Vyriausybės toliau skirs prioritetinį dėmesį elektros tinklų sinchronizacijos su Europos tinklais bei „Rail Baltica“ projektams. Transporto jungtys tarp Baltijos šalių turi atitikti šio amžiaus poreikius. Šiuos strateginius projektus turime užbaigti laiku ir padaryti juos sėkmės istorija Europos lygiu, – teigė I. Šimonytė.
 
Susitikime aptartas dar glaudesnis šalių bendradarbiavimas geopolitinių iššūkių fone. Lietuvos premjerė pabrėžė, kad Baltarusijos režimas kelia pavojų ir savo piliečiams, ir visai ES.
 
„Tiek civilinio orlaivio užgrobimas, tiek dirbtinai skatinama nelegali migracija kelia pavojų Europos Sąjungai ir visai tarptautinei bendruomenei“, – pabrėžė ministrė pirmininkė.
 
Premjerė padėkojo Estijai už rodomą solidarumą ir paramą, rengiantis atsiųsti pasienio pareigūnus, kurie padėtų saugoti ES bendrą sieną su Baltarusija.
 
Lietuvos premjerė akcentavo būtinas bendras pastangas, kad nesaugioje Astravo AE pagaminta elektra nepatektų į ES.
Susitikime aptartos grėsmės, kylančios dėl agresyvios Rusijos politikos.
 
„Tikiuosi, kad nekartosime savo klaidų, skubėdami rengti aukšto lygio susitikimą su Kremliumi, kol šis nekeičia savo agresyvios politikos“, – teigė premjerė.
 
I. Šimonytė akcentavo ES paramos Rytų partnerystės šalims svarbą.
 
„Narystė ES padėjo mūsų šalims transformuotis ir kurti sėkmės istoriją. Todėl labai svarbu suteikti europinę perspektyvą ir papildomą motyvaciją Ukrainai, Sakartvelui, Moldovai”, – kalbėjo ministrė pirmininkė.
 
Antrąją vizito Estijoje dieną, penktadienį, dar numatytas premjerės susitikimas su Estijos parlamento vadovu, ekspremjeru Jüriu Ratu.
 
Vizito metu premjerė taip pat pagerbs komunizmo aukų atminimą, padėdama gėlių prie Memorialo komunizmo aukoms, susitiks su lietuvių bendruomene, duos interviu Estijos žiniasklaidai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.07.02; 08:31
Aktualijos

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda kartu su Latvijos vadovu Egilu Levitu ir Estijos Ministre Pirmininke Kaja Kallas NATO viršūnių susitikime bendravo su JAV Prezidentu Joe Bidenu. Lietuvos Prezidento kanceliarijos nuotr.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda kartu su Latvijos vadovu Egilu Levitu ir Estijos Ministre Pirmininke Kaja Kallas NATO viršūnių susitikime bendravo su JAV Prezidentu Joe Bidenu. Trijų Baltijos šalių vadovams JAV Prezidentas pabrėžė Jungtinių Amerikos Valstijų palaikymą ir pasiryžimą prisidėti prie patikimo atgrasymo ir gynybos užtikrinimo, stiprėjant geopolitinei įtampai rytiniame NATO flange.

„Susitikimas buvo išties reikšmingas Baltijos šalims. JAV supranta Baltijos šalims kylančias grėsmes, yra puikiai susipažinusios su agresyvėjančia Rusijos laikysena ir siekiu integruoti Baltarusiją į Rusijos karines struktūras. Išgirdome patikinimą, kad JAV mato mūsų regioną kaip strateginės svarbos Aljansui, kuriame būtina siekti atgrasymo ir gynybos stiprinimo. Esu tikras, kad Prezidentas J. Bidenas būsimame susitikime su Rusijos vadovu V. Putinu perduos aiškią žinutę apie NATO vienybę ir susitelkimą, atsakant į agresyvius ir nedraugiškus Rusijos veiksmus“, – teigė Prezidentas.

Šalies vadovas JAV lyderiui J. Bidenui pabrėžė gyvybiškai reikšmingą JAV karinio buvimo Baltijos šalyse svarbą. Pasak Lietuvos vadovo, JAV dalyvavimas, stiprinant regiono saugumą ir gynybą, yra svariausias Rusijos atgrasymo veiksnys, todėl Baltijos šalys siekia ir sieks dar didesnio JAV įsitraukimo į saugumo ir stabilumo regione užtikrinimą.

„Siekiame, kad JAV pajėgos Lietuvoje ir Baltijos šalyse didėtų, tai būtų geriausia ir reikšmingiausia dėmesio mūsų regiono saugumui išraiška“, – pridūrė šalies vadovas.

Prezidentas patvirtino JAV vadovui Lietuvos įsipareigojimą skirti ne mažiau 2 proc. BVP gynybai ir siekį šį finansavimą padidinti iki 2,5 proc. iki 2030 metų.

Informacijos šaltinis – Lietuvos Prezidento komunikacijos grupė
 
2021.06.14; 20:02
Aktualijos

Estijos vyriausybė, vadovaujama Kaja Kallas (pirma iš dešinės). EPA – ELTA nuotr.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė, nuotoliniu būdu susitikusi su Estijos premjere Kaja Kallas, iškėlė Astravo AE grėsmių klausimą.
 
Pasak I. Šimonytės, ši jėgainė – geopolitinis Rusijos ginklas, nukreiptas prieš Baltijos šalių vienybę. Todėl branduolinės saugos rekomendacijų laikymasis – ne tik Baltijos šalių, bet ir visos Europos Sąjungos atsakomybė. Baltarusijos elektros patekimo į Baltijos šalių rinką prevencija – šių valstybių piliečių sąskaita nefinansuoti Minsko režimo užmojų.
 
Lietuva pasiūlė Latvijai ir Estijai kartu parengti naują prekybos elektra su trečiosiomis šalimis metodiką.
Susitikime taip pat aptartos kovos su pandemija patirtys, bendradarbiavimo prioritetai.
 
„COVID-19 fone bendradarbiavimas tarp trijų Baltijos valstybių tampa dar svarbesnis. Yra daug klausimų, ar vakcinacija vyks, kaip buvo planuota. Taip pat svarbu bendrai kovoti su dezinformacija apie vakcinos saugumą ir veiksmingumą“, – sakė Vyriausybės vadovė. 
 
Pokalbio metu aptarti infrastruktūriniai projektai. Prioritetas, kuris labai svarbus ir nacionaliniam saugumui, – visiškas projekto „Rail Baltic“ įgyvendinimas iki 2026 metų.
 
Pirmasis bendras Baltijos šalių renginys, kuris numatytas kovo pradžioje, – Baltijos Ministrų Taryba (BMT). Šalia tradicinių – energetikos ir transporto prioritetų, yra naujų – žalioji darbotvarkė, skaitmenizavimas.
 
Taip pat svarbus klausimas – kaip galime padėti Baltarusijos žmonėms. Tikimasi bendrų iniciatyvų su Baltijos ir Šiaurės šalimis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.29; 07:00
Trumposios naujienos

Kaja Kallas. EPA – ELTA nuotr.
Praėjus mėnesiui po aiškių rezultatų nedavusių parlamento rinkimų, Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid penktadienį pavedė liberalios Reformų partijos lyderei Kajai Kallas suformuoti naują vyriausybę.

Prezidentė paskelbė pasiūliusi Reformų partijos pirmininkei K. Kallas suformuoti vyriausybę, o K. Kallas, savo ruožtu, sakė sutikusi su pasiūlymu, kad „pasiųstų visuomenei žinią, jog politika gali būti vykdoma teigiamai, oriai ir atvirai, nieko nežeminant ir niekam negrasinant“.

Jei 41 metų amžiaus K. Kallas pavyks, ji taps pirmąja moterimi, užimsiančia Estijos ministro pirmininko postą. Politikė šiai užduočiai turės dvi savaites. Nesėkmės atveju prezidentė turės paskirti naują kandidatą.

Neringa Šarmavičiūtė (ELTA)
 
2019.04.06; 07:00
Trumposios naujienos

Praėjus kelioms dienoms po parlamento rinkimų Estijoje jų laimėtoja Reformų partija pradėjo koalicijos dėlionę. Liberalios partijos valdyba trečiadienį nusprendė pradėti derybas su kairės pakraipos Centro partija dėl koalicijos sudarymo.

„Mes norime kuo greičiau pradėti derybas dėl koalicijos“, – pranešime cituojama partijos pirmininkė Kaja Kallas. Nepaisant skirtingų pažiūrų, abi partijos esą galėtų sudaryti „stabilią vyriausybę“, kuri galėtų išspręsti dideles šalies problemas. „Mes atstovaujame didelei Estijos rinkėjų daliai, o tai neabejotinai yra svarbu socialinei sanglaudai“, – teigė K. Kallas. Centro partija, atstovo teigimu, svarstys pasiūlymą. Partijos pirmininkas Juris Ratas dar rinkimų vakarą davė suprasti, kad jo partija sutiktų būti koalicijos partnerė.

Sekmadienį vykusiuose parlamento rinkimuose Reformų partija iškovojo daugiausiai mandatų – 34 iš 101. Centro partija gavo 26 vietas. Toliau eina dešinioji populistinė Estijos konservatyvi liaudies partija (EKRE) su 19 vietų, konservatyvi „Isamaa“ partija (12) ir socialdemokratai (10). Visų penkių parlamentinių partijų atstovai trečiadienį susitiko su Estijos prezidente Kersti Kaljulad, kuri turi pavesti sudaryti vyriausybę. 

Reformų partija ir Centro partija yra abi lyderiaujančios politinė jėgos nuo Estijos nepriklausomybės atgavimo 1991-aisiais. Abi jos atmetė bendradarbiavimo su EKRE galimybę. Politologai mano, kad be Reformų ir Centro partijų koalicijos galimas būtų ir Reformų partijos aljansas su „Isamaa“ bei socialdemokratais.

Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2019.03.07; 01:30