Baltijos šalių premjerai: palaikome Ukrainą visuose frontuose


Rygoje susitiko Lietuvos, Latvijos ir Estijos vyriausybių vadovai. LRVK/Laimos Penek nuotr.

Po penktadienį vykusio Baltijos šalių premjerų susitikimo Vyriausybių vadovai sutarė, kad agresyvėjanti Rusijos politika ir toliau išlieka nenuspėjama, todėl Baltijos šalys privalo išlaikyti budrumą. Be to, premjerai po susitikimo pabrėžė, kad, esant poreikiui, Ukrainai reikalinga parama bus suteikiama ne žodžiais, o darbais.
 
„Šiandien situacija neatrodo labiau raminanti, todėl svarbu palaikyti labai aktyvų bendradarbiavimą, įgarsinant bendras pozicijas, kurios mus vienija, kalbant apie esamą situaciją. Susiduriame su Rusijos elgesiu, kuris yra, deja, sunkiai nuspėjamas, ir jį vertinčiau kaip siekį skaldyti, (…) todėl mes turime išlikti ypatingai susitelkę“, – po Baltijos šalių vyriausybių vadovų susitikimo kalbėjo premjerė Ingrida Šimonytė, pridūrusi, kad Rusijos keliami reikalavimai neturi būti priimami.
 
„Augant geopolitinei įtampai, mums yra itin svarbu, kad nebūtų priimti Rusijos primetami naratyvai apie kažkokias interesų zonas, apie saugumo architektūros perbraižymą ar nustatymą pagal kažkieno valią. Prašymas atmesti NATO atvirų durų politiką yra nepriimtinas, nes pažeidžia valstybių teisę savarankiškai pasirinkti savo užsienio ir saugumo politiką“, – pabrėžė premjerė.
 
Latvijos vyriausybės vadovas Krišjanis Karinis taip pat antrino, kad Baltijos valstybės Ukrainą ketina palaikyti ne tik žodžiais, tačiau ir realiais veiksmais.
 
„Aš su nerimu žiūriu į vis didėjantį Rusijos ginkluotųjų pajėgų buvimą prie Ukrainos sienos, todėl labai svarbu, kad mes visi toliau palaikytume Ukrainą ne tik žodžiais, bet ir darbais, todėl mums svarbu juos remti kariniu požiūriu“, – kalbėjo K. Karinis.
 
Tokios pat pozicijos laikosi ir Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas, teigianti, kad sąjungininkai, esant būtinybei, Ukrainai ketina suteikti diplomatinę, finansinę ir karinę pagalbą.
 
„Saugumo požiūriu per pastaruosius trisdešimt metų yra pati sudėtingiausia situacija. Svarbu ieškoti bendrų sprendimų ir mūsų regionui, ir visai Europai. Rusija grasina naudoti karinę jėgą ne tik dėl Ukrainos, tačiau keliami ir mums reikalavimai. Nepaisant diplomatinių pastangų, nematome ženklų, kad rusai situaciją švelnintų“, – teigė Estijos vyriausybės vadovė.
 
„Mes visiškai palaikome Ukrainą ir diplomatine, ir finansine parama. (…) Savigynai taip pat esame nutarę teikti pagalbą, tai darys ir kiti sąjungininkai“, – pridūrė K. Kallas.
 
Baltijos vyriausybių vadovai pozityviai vertina NATO flango stiprinimą
 
Be to, po susitikimo Baltijos šalių vyriausybių vadovai spaudos konferencijoje išsakė palaikymą NATO flango stiprinimui. I. Šimonytė teigė neabejojanti, kad su NATO pajėgumais saugumas Baltijos regione bus užtikrintas.
 
„Esmingai svarbu šioje situacijoje, kad į tai, kas vyksta kaupiant Rusijos karines pajėgas Baltarusijoje, yra atkreiptas tinkamas dėmesys, ir tai yra atsiradę dėmesio centre. To mes siekiame jau ilgesnį laiką nuo pat „Zapad“ pratybų. Nė kiek neabejoju, kad ta parama, kuri bus reikalinga rytiniam flangui, vienais ar kitais būdais mūsų regiono saugumui taip pat bus užtikrinta“, – teigė premjerė.
 
Tuo tarpu Latvijos vyriausybės vadovas K. Karinis paragino ir partneres įsitraukti į NATO flango stiprinimą.
 
„Mes, kaip vyriausybių vadovai, kviečiame visus NATO partnerius dalyvauti šiame NATO flango stiprinime, įskaitant ir visose trijose Baltijos valstybėse“, – teigė K. Karinis.
 
I. Šimonytė: Rusijos karių dislokavimas Baltarusijoje kelia tiesioginį susirūpinimą
 
I. Šimonytė teigia, kad Rusijos karių telkimas Baltarusijoje Baltijos šalių valstybėms kelia nerimą. Anot ministrės pirmininkės, Europos Sąjungos narės privalo Rusijai ir Baltarusijai aiškiai deklaruoti, kad tolesnės agresijos kaina gali būti didelė.
 
„Rusijos karių dislokavimas Baltarusijoje vadinamiesiems mokymams kelia mums tiesioginį susirūpinimą, todėl privalome būti pasirengę atitinkamai reaguoti Europos Sąjungos lygiu ir turime pasiųsti labai aiškią žinią Rusijai, taip pat ir Baltarusijai, kad tolesnės agresijos kaina bus labai didelė“, – po susitikimo su Baltijos šalių premjerais penktadienį kalbėjo I. Šimonytė.
 
ELTA primena, kad ketvirtadienį NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pranešė, jog Baltarusijoje per artimiausias kelias savaites gali būti dislokuota apie 30 000 Rusijos karių.
 
Pasak NATO vadovo, be karių, Baltarusijoje taip pat dislokuojami naikintuvai, „Iskander“ raketos, priešraketinės gynybos sistemos S-400 ir karinės žvalgybos tarnybos GRU daliniai.
 
Rugilė Augustaitytė (ELTA)
 
2022.02.05; 05:23
 
print

Prisijunkite prie diskusijos

El. pašto adresas nebus skelbiamas.