Kapitolijus

Gordijo mazgas

Donaldas Trampas (Trump). EPA – ELTA nuotr.

JAV demokratai pirmadienį pradėjo antrąjį prezidento Donaldo Trumpo apkaltos procesą, jei viceprezidentas Mike’as Pence’as ir įstatymų leidėjai nenušalintų jo nuo pareigų.
 
Demokratai pristatė rezoliuciją, raginančią M. Pence’ą pasinaudoti 25-ąja Konstitucijos pataisa ir nušalinti D. Trumpą iš Baltųjų rūmų, pripažįstant jį netinkamu eiti savo pareigas.
 
Respublikonai užblokavo skubų balsavimą dėl rezoliucijos, o demokratai tuomet pristatė D. Trumpo apkaltos straipsnį dėl „sukilimo kurstymo“ dėl jo vaidmens trečiadienį vykusiame jo rėmėjų šturme į Kapitolijaus pastatą.
 
Šio dramatiško žingsnio imtasi likus vos devynioms dienoms iki D. Trumpo kadencijos pabaigos ir išrinktojo prezidento Joe Bideno inauguracijos, kurioje jis bus prisaikdintas 46-uoju JAV prezidentu.
 
Demokratų kongresmenas Steny’is Hoyeris iš Merilendo valstijos pristatė rezoliuciją, raginančią M. Pence’ą pasinaudoti 25-ąja Konstitucijos pataisa ir pripažinti D. Trumpą „negalinčiu eiti savo pareigų.“
 
Savo ruožtu respublikonų kongresmenas Alexas Mooney’is iš Vakarų Virdžinijos užblokavo rezoliucijos pritarimą „vieningu sutarimu“, o tai reiškia, kad dėl jos antradienį bus surengtas visų Atstovų rūmų narių balsavimas.
 
Respublikonams užblokavus rezoliuciją, demokratų kontroliuojamuose Atstovų rūmuose buvo pristatytas vienas apkaltos D. Trumpui straipsnis.
 
Atstovų rūmai jau buvo surengę apkaltą D. Trumpui 2019 m. ir jis gali tapti pirmuoju prezidentu JAV istorijoje, kuriam apkalta buvo surengta du kartus.
 
Ankstesniame apkaltos procese jį išteisino Senatas, ir lieka neaišku, ar šįkart aukštieji Kongreso rūmai apskritai surengs balsavimą dėl naujausių kaltinimų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.12; 03:00
Žvalgyba

Trims žmonėms įsiveržusiems į JAV Kapitolijų pateikti kaltinimai. EPA-ELTA nuotr.

JAV Teisingumo departamentas paskelbė, kad federalinis teismas pateikė įtarimus trims žmonėms, sausio 6 d. dalyvavusiems įsiveržime į JAV Kapitolijaus pastatą, praneša naujienų agentūra dpa.
Prie Kapitolijaus. EPA – ELTA nuotr.
 
Vienas iš jų – Jacobas Anthonys Chansleys, dar žinomas kaip Jake‘as Angeli. Arizonoje gyvenančio vyro nuotrauka išplito žiniasklaidoje po trečiadienį Vašingtone įvykusių riaušių.
 
J. A. Chansleys išsiskyrė iš minios būdamas pusnuogis, dėvėdamas kailinę kepurę su ragais, išsidažęs veidą raudonais, baltais ir mėlynais dažais bei nešinas JAV vėliava. Jam pateikti kaltinimai įsibrovimu ir viešosios tvarkos pažeidimu.
 
Dieną anksčiau policija suėmė Adamą Johnsoną, kuris kaltinamas ne tik įsibrovimu, bet ir vagyste. Įtariama, kad jis pavogė pranešėjo stovą iš JAV Atstovų Rūmų pirmininkės Nancy Pelosi biuro.
Neteisėtai patekęs į Kapitolijų. EPA-ELTA nuotr.
 
Trečiasis įtariamasis yra Derrickas Evansas, Vakarų Virdžinijos valstijos Atstovų rūmų narys. Prokurorai paskelbė, kad jis feisbuke tiesiogiai transliavo, kaip veržiasi į Kapitolijų.
Įsiveržusieji į JAV Kapitolijų. EPA-ELTA nuotr.
 
Šeštadienį 35-erių D. Evansas atsistatydino iš Vakarų Virdžinijos valstijos Atstovų rūmų, prisiimdamas atsakomybę ir gailėdamasis dėl savo veiksmų.
 
Dar penktadienį buvo suimtas ir Richardas Barnettas, vyras iš Arkanzaso valstijos, kuris įsibrovė į N. Pelosi kabinetą ir buvo nufotografuotas sėdintis jos kėdėje.
 
Teisingumo departamentas rengiasi pateikti kaltinimus dar 14 žmonių pagal federalinius įstatymus. Vieno iš įtariamųjų automobilyje buvo rasta 11 padegamųjų įtaisų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.11; 08:00
Trumposios naujienos

Popiežius pasmerkė minios įsiveržimą į JAV Kapitolijų. EPA-ELTA nuotr.

Popiežius Pranciškus pasmerkė trečiadienį įvykusį JAV prezidento Donaldo Trumpo šalininkų įsiveržimą į JAV Kapitolijų Vašingtone ir ragino žmones nesmurtauti. Savo nuomonę pontifikas išsakė interviu televizijai, kuris bus transliuojamas sekmadienį, informuoja naujienų agentūra dpa.
 
Duodamas interviu Italijos naujienų laidai TG5, popiežius gailėjosi, kad visada atsiras žmonių prieštaraujančių bendruomeniškumui, demokratijai ir bendram gėriui.
 
Katalikų Bažnyčios vadovas sakė buvęs nustebintas įvykių Vašingtone, tačiau, anot jo, buvo akivaizdu, kas juos nulėmė. Jis paragino žmones pasimokyti iš šios situacijos ir iš praeities, kad kas nors panašaus nebepasikartotų ateityje.
 
Anot popiežiaus, žmonės, kurie įsiveržė į Kapitolijų nėra integravęsi į visuomenę, todėl smurtas anksčiau ar vėliau prasiveržia.
 
Trečiadienį šimtai D. Trumpo rėmėjų įsibrovė į Kapitolijų sutrukdydami Kongreso posėdį, kurio metu turėjo būti oficialiai patvirtinta Joe Bideno pergalė 2020 JAV prezidento rinkimuose. Riaušių metu žuvo penki žmonės.
 
Posėdis įvyko pasibaigus neramumas ir J. Bidenas buvo oficialiai pripažintas nugalėtoju, o jo inauguracija įvyks sausio 20 d.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.11; 07:32
Trumposios naujienos

Markas Zuckerbergas. EPA-ELTA nuotr.

„Facebook“ ir toliau neleis kadenciją baigiančiam JAV prezidentui Donaldui Trumpui naudotis socialiniu tinklu. Jo feisbuko ir tviterio paskyros bus blokuojamos mažiausiai dvi savaites arba iki valdžios perdavimo įpėdiniui Joe Bidenui, ketvirtadienį pareiškė „Facebook“ vadovas Markas Zuckerbergas.
Donaldas Trumpas. EPA-ELTA nuotr.
 
Po Kapitolijaus šturmo pradžioje D. Trumpo paskyra buvo blokuota 24 valandoms.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.08; 05:47
Trumposios naujienos

Visi gyvi kadenciją baigę JAV prezidentai pasmerkė Donaldo Trumpo šalininkų, įsiveržusių į Kapitolijaus pastatą, sukeltas riaušes, dėl kurių kongresmenai ir senatoriai buvo priversti evakuotis. Skelbiama, kad per susirėmimus žuvo keturi žmonės.
 
D. Trumpą palaikanti minia prieštaravo Joe Bideno pergalės lapkritį vykusiuose rinkimuose patvirtinimui Kongrese.
 
George’as Bushas sukritikavo savo kolegas respublikonas už „sukilimo“ kurstymą ir palygino situaciją su „bananų respublika“.
 
„Esu pasibjaurėjęs neatsakingai kai kurių politinių lyderių veiksmais nuo pat rinkimų ir šiandien išreikštu pagarbos mūsų institucijoms, mūsų tradicijoms ir mūsų teisėsaugai trūkumu“, – neslėpdamas kritikos D. Trumpui teigė G. Bushas.
 
Barackas Obama taip pat kaltino respublikonus ir D. Trumpas, „kuris ir toliau nepagrįstai meluoja apie teisėtų rinkimų baigtį“.
D. Trumpo pirmtakas incidentą Kapitolijuje vadino „didžiule mūsų tautos gėda ir negarbe“.
 
„Bet mes būtume naivūs, jei tai laikytume visišku netikėtumu“, – sakė B. Obama, teigdamas, kad riaušės Kapitolijuje yra pasekmės to, jog D. Trumpas ir jo šalininkai nepripažino lapkričio 3 d. rinkimų rezultatų.
 
Savo ruožtu Billas Clintonas pasmerkė riaušes kaip „precedento neturintį“ išpuolį prieš JAV Kapitolijų ir pačią amerikiečių tautą.
„Šiandien susidūrėme su precedento neturinčiu išpuoliu prieš mūsų Kapitolijų, mūsų Konstituciją ir mūsų šalį“, – sakė buvęs prezidentas.
 
„Kibirkštį įžiebė Donaldas Trumpas ir aršiausi jo šalininkai, įskaitant Kongreso narius, siekę apversti jo pralaimėtų rinkimų rezultatus“, – teigė B. Clintonas.
 
Vyriausias šio išskirtinio klubo narys, 96-erių demokratas Jimmy Carteris sakė esąs „sunerimęs“ dėl trečiadienio įvykių, kuriuos jis pavadino „nacionaline tragedija“.
 
„Kartu su kitais piliečiais meldžiame taikaus sprendimo, kad mūsų tauta galėtų pasveikti ir užbaigti valdžios perdavimą, kaip tai darėme daugiau nei du šimtmečius“, – pranešime teigė J. Carteris.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.07; 10:05
Trumposios naujienos

Per susirėmimus su policija JAV Kapitolijuje, į kurį trečiadienį įsiveržė riaušes sukėlę Donaldo Trumpo šalininkai, mirė keturi žmonės, pranešė Vašingtono policijos vadas Robertas Contee. Jo teigimu, per neramumus iš viso buvo sulaikyti 52 žmonės.
 
Pasak R. Contee, vieną moterį policijos pareigūnai pašovė Kapitolijaus viduje, ji vėliau ligoninėje mirė. Policijos vadas tikino, kad dėl šio incidento bus atliktas vidaus tyrimas, ir išreiškė užuojautą aukos artimiesiems.
 
Dar viena moteris ir du vyrai mirė dėl skirtingų medicininių priežasčių.
 
Policijos vadas taip pat informavo, kad buvo sulaikyti 52 žmonės, iš jų keturi – už ginklų laikymą, o 47 – už komendanto valandos pažeidimą.
 
R. Contee teigimu, per susirėmimus buvo sužeisti mažiausiai 14 policijos pareigūnų, du iš jų – sunkiai. Vieną iš dviejų pareigūnų protestuotojai įtraukė į minią, kur jis buvo sumuštas, o antrasis patyrė veido sužalojimus dėl į jį mesto daikto.
 
Protestai prasidėjo netrukus po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas savo nepagrįstais teiginiais apie rinkimų klastojimą pakurstė savo šalininkus ir paskatino juos žygiuoti į Kapitolijų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.07; 10:00
Aktualijos

Kapitolijus. Wikipedia nuotr.

Lietuvos Prezidentūra, komentuodama kilusius neramumus Vašingtone, teigia, kad JAV šiuo metu laiko teisės viršenybės egzaminą. Lietuvos vadovo vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė LRT radijui sakė, kad prezidentas Gitanas Nausėda su nerimu stebėjo trečiadienio įvykius Vašingtone, kai Donaldo Trumpo šalininkai susirėmė su policija ir įsiveržė į Kapitolijų.
 
„Prezidentas tiki, kad JAV, būdama sena demokratinė valstybė, susitvarkys su šia situacija. JAV laiko teisės viršenybės egzaminą, kaip taikiu būdu perduoti valdžią. Labai tikimės, kad jie šį egzaminą gerai išlaikys“, – sakė A. Skaisgirytė, kartu pažymėdama, kad panašu, jog situaciją pavyko anoje Atlanto pusėje stabilizuoti.
 
„Gera žinia šį rytą, kad po daugiau kaip 6 valandų pertraukos abeji Kongreso rūmai tęsia rinkikų balsų skaičiavimą ir rinkimų laimėtojo sertifikavimą. Atrodo, kad tvarka atkurta, tačiau labai gaila, kad neapsieita be žmonių aukų, yra sužeistųjų“, – teigė patarėja.
 
Trečiadienį Vašingtone vykusiame mitinge dalyvaujantys D. Trumpo palaikytojai šturmavo Kapitolijaus kompleksą. Čia JAV įstatymų leidėjai rinkosi į posėdį, išrinktojo prezidento Joe Bideno pergalei patvirtinti.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.07; 09:44
Trumposios naujienos

J. McCaino palaikai pašarvoti Kapitolijuje Vašingtone. EPA-ELTA nuotr.

Senatoriaus Johno McCaino palaikai penktadienį pašarvoti Kapitolijuje Vašingtone. Čia su juo jau atsisveikino kongresmenai ir kiti aukšti valstybės pareigūnai. Prezidento Donaldo Trumpo tarp jų nebuvo.

„Prezidentas paprašė manęs dėkingos šalies vardu būti čia, – per ceremoniją Vašingtone sakė viceprezidentas Mike’as Pence’as. – Mes visuomet prisiminsime, kad Johnas McCainas tarnavo savo šaliai – ir Johnas McCainas savo šaliai tarnavo garbingai“. M. Pence’as pavadino J. McCainą „Amerikos patriotu“.

J. McCainas buvo D. Trumpo priešininkas Respublikonų partijoje. J. McCainas penktadienį pašarvotas Kapitolijuje – tokia garbė, pasak M. Pence’o, iki šiol teko tik 30 amerikiečių.

Dabar su J. McCainu gali atsisveikinti ir piliečiai. Politikas 1982-aisiais buvo išrinktas Atstovų Rūmų nariu, o nuo 1986 metų iki savo mirties praėjusį šeštadienį buvo senatorius. 2008-aisiais J. McCainas buvo respublikonų kandidatas į prezidentus, tačiau rinkimuose pralaimėjo demokratui Barackui Obamai.

Šeštadienį Nacionalinėje katedroje Vašingtone įvyks gedulo iškilmės J. McCainui pagerbti. Čia kalbas pasakys B. Obama bei buvęs prezidentas George’as W. Bushas.

J. McCainas. EPA-ELTA nuotr.

Prie Kapitolijaus nuo ankstyvo ryto amerikiečiai laukė, kad galėtų atsisveikinti su J. McCainu. „Jis daugiau galvojo apie šalį nei apie partiją ir politiką“, – sakė 51-erių Kevinas Wisniewskis. 18-metė Rebecca Radillo pabrėžė: „Johnas McCainas buvo Amerikos didvyris“. 65-erių Danas Goldenas pridūrė: „Aš esu demokratas, tačiau Johnas McCainas mums parodė, kad jam buvo svarbus kiekvienas“.

Praėjusiomis dienomis galimybę atsisveikinti su J. McCainu jau turėjo jo gimtosios Arizonos valstijos piliečiai. Buvęs JAV viceprezidentas Joe Bidenas, kurį, nepaisant narystės skirtingoms partijoms, su J. McCainu siejo ilgametė draugystė, per gedulo pamaldas Fenikse pavadino velionį „gigantu tarp mūsų“.

J. Bidenas, kuris kalbėdamas graudinosi, teigė esąs įsitikinęs, kad J. McCaino politiniai darbai ir po jo mirties turės didelę įtaką. „J. McCaino įtaka Amerikoje tęsiasi“, – pabrėžė jis.

Senatoriui praėjusį trečiadienį būtų sukakę 82-eji. Jis mirė praėjusį šeštadienį nuo smegenų vėžio.

Sekmadienį J. McCainas bus palaidotas Jūrų laivyno akademijos Anapolyje (Merilando valstija) teritorijoje.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.09.01; 05:55

Aktualijos

Prezidentė Dalia Grybauskaitė – filmo „Tarp pilkų debesų“ pristatyme. Roberto Dačkaus (LR Prezidento kanceliarija) nuotr.

Oficialaus vizito Jungtinėse Amerikos Valstijose metu Prezidentė Dalia Grybauskaitė Kapitolijuje dalyvavo filmo „Tarp pilkų debesų“ pristatyme.

Kino juosta, kuri kino teatrus pasieks šių metų spalį, sukurta pagal Rūtos Šepetys knygą „Tarp pilkų debesų“. Knyga ir filmas pasakoja istoriją apie į Sibirą ištremtą paauglę, kuri už poliarinio rato įkurtoje darbo stovykloje kovoja dėl išlikimo ir žmogiškumo.

Prezidentės teigimu, šis filmas – tai tikra istorija apie mūsų šalies likimą, tremtis, kančias ir besąlygišką kovą už laisvę. Jis bus rodomas ir Vakaruose, o tai reiškia, kad mes visame pasaulyje liudysime savo tiesą apie tai, kaip net ir ypatingai naikinama tauta sugebėjo pasipriešinti ir išlikti.

Simboliška, kad filmo pristatymas įvyko Amerikoje – šalyje, kuri niekada nepripažino Lietuvos okupacijos. Pasak valstybės vadovės, ši kino juosta padės JAV žmonėms geriau suprasti Baltijos šalis ir leis suvokti, kodėl mums laisvė ir nepriklausomybė yra tokia svarbi. Kartu tai bus geriausias įrodymas, kad palaikydama Lietuvą Amerika niekada neklydo.

Filmo pristatyme D. Grybauskaitė susitiko su knygos „Tarp pilkų debesų“ autore ir filmo vykdomąja prodiusere R. Šepetys, juostos režisieriumi, JAV gyvenančiu lietuviu Mariumi A. Markevičiumi. Kino juostos pristatyme taip pat dalyvavo JAV Atstovų Rūmų Baltijos grupės vadovas Johnas Shimkus, diplomatinio korpuso nariai.

Knyga „Tarp pilkų debesų“ išversta į 27 pasaulio kalbas, JAV ji tapo „New York Times“ bestseleriu ir yra įtraukta į šios šalies mokyklinės literatūros sąrašą.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.04.06; 05:30