Danijoje per parą patvirtintų užsikrėtimo naujuoju koronavirusu atvejų skaičius padidėjo 169 – iki 7 242. Tai šeštadienį pranešė Valstybinis kovos su infekcinėmis ligomis institutas.
Nuo koronaviruso sukelto susirgimo padarinių mirusių žmonių skaičius išaugo 10 – iki 346. Šiuo metu ligoninėse gydoma 317 infekuotųjų (33 mažiau negu penktadienį), iš jų 87 guli intensyviosios terapijos skyriuose. Dėl koronaviruso patikrinti 91 437 žmonės.
Danijos vyriausybė dėl koronaviruso plitimo kovo 14-ąją uždarė sienas užsieniečiams, paragino šalies gyventojus nesirinkti didesnėmis kaip 10 žmonių grupėmis. Valdžia taip pat uždarė visas mokyklas. Valstybės tarnautojai, neatliekantys kritiškai svarbių užduočių, nuo kovo 13-osios iki balandžio 13-osios dviem savaitėms buvo paleisti į namus paliekant jiems darbo užmokestį.
Anksčiau Danijos ministrė pirmininkė Mettė Frederiksen paskelbė, kad po Velykų apribojimai laipsniškai bus atšaukiami, jeigu užsikrėtimo ir mirties atvejų statistika smarkiai nepablogės. Trečiadienį duris atvėrė dalis vaikų darželių ir pradinių klasių.
Visuomeninis transportas pradėjo dirbti antradienį, kai kurios mažojo verslo įmonės, tarp jų – grožio salonai ir vairavimo mokyklos, taip pat teismai bus atidaryti balandžio 20 d. Bet kavinės, barai ir restoranai bus uždaryti iki gegužės 10 d.
Praėjusių metų pabaigoje Kinijos Uhano mieste prasidėjęs naujojo koronaviruso sukeliamo susirgimo protrūkis išplito į daugumą pasaulio šalių. Kovo 11 d. Pasaulio sveikatos organizacija jį pripažino pandemija. Naujausiais duomenimis, pasaulyje koronavirusu užsikrėtė daugiau kaip 2,2 milijono žmonių, per 150 tūkstančių infekuotųjų mirė.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nedalyvaus stačiatikių Velykų pamaldose cerkvėje, jis apsilankys koplyčioje savo rezidencijoje Novo Ogariove ir uždegs žvakę. Tai šeštadienį žurnalistams pranešė Rusijos vadovo spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas.
„Prezidentas į šventyklą neis ir liks namuose. Kaip jūs žinote, jis dabar gyvena ir dirba Novo Ogariovo valstybinėje rezidencijoje, – sakė Kremliaus atstovas. – Vakare prezidentas uždegs žvakę nedidelėje koplyčioje šios rezidencijos teritorijoje“.
D. Peskovas pridūrė, jog Velykų proga prezidentas ir Maskvos ir visos Rusios patriarchas Kirilas apsikeis sveikinimais.
Anksčiau naujienų agentūra TASS, remdamasi šaltiniu Rusijos teisėsaugos institucijose, pranešė, jog tikinčiųjų buvimas prie cerkvių Maskvoje per stačiatikių Velykas gali būti laikomas saviizoliacijos režimo, įvesto dėl koronavirusinės infekcijos plitimo, pažeidimu.
Rusijos stačiatikių bažnyčios hierarchai rekomendavo tikintiesiems per Velykas likti namuose.
Nuo ketvirtadienio ryto uždarytas Nemenčinės miestas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Vilniaus rajono savivaldybės merė Marija Rekst sako, kad dėl koronaviruso infekcijos protrūkio įvesti apribojimai Nemenčinėje įgyvendinami sklandžiai, o į susidariusias problemas reaguojama operatyviai ir jos sprendžiamos.
Pavydžiui, nuo ketvirtadienio ryto uždarius įvažiavimus ir išvažiavimus iš Nemenčinės miesto, susidarė problemų dėl apsirūpinimo maistu porą kilometrų už miesto esančios Gėlos gyvenvietės gyventojams.
„Kadangi jie turėjo vienintelę galimybę apsipirkti Nemenčinėje, o dabar įvažiuoti čia draudžiama, šią savaitę jie galės pasinaudoti mobiliu apsipirkimo punktu“, – Eltai sakė Vilniaus rajono savivaldybės merė M. Rekst, kuri ketvirtadienį kartu su vidaus reikalų ministre Rita Tamašuniene, policijos generaliniu komisaru Renatu Požėla, kitais valdžios ir policijos atstovais apsilankė Nemenčinėje.
Pasak jos, su problemomis susidūrė ir Nemenčinės gyventojai, kurie nėra ten deklaravę gyvenamosios vietos.
„Jeigu žmogus nuolat gyvena Nemenčinėje, bet nėra deklaravęs čia gyvenamosios vietos, pažymą apie jo faktiškai gyvenamą vietą išduos seniūnija“, – sakė M. Rekst.
Pasak jos, problemų neturės ir keleiviai, kurie vyksta tranzitu per Nemenčinę į kitus miestus ir Nemenčinėje neišlipa.
„Tačiau jei, pavyzdžiui, Pabradės ar kito miesto gyventojas norės išlipti Nemenčinėje, jis turės turėti būtinus dokumentus, ir keleivinio transporto vairuotojai iš anksto apie tai įspės“, – sakė M. Rekst.
Po apsilankymo Nemenčinėje jai susidarė įspūdis, kad gyventojai geranoriškai reaguoja į apribojimus, bendradarbiauja ir supranta tokių žingsnių būtinybę norint įveikti infekcijos plitimą. Nuo ketvirtadienio ryto uždarytas Nemenčinės miestas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
ELTA primena, kad į Nemenčinę iki balandžio 23 d. vidurnakčio bus leidžiama atvykti tik čia gyvenantiems bei dirbantiems asmenims arba tiems, kurie turi specialų Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) leidimą. Taip pat draudžiamas asmenų išvykimas iš miesto, išskyrus gyventojų, išvykstančių dėl darbo santykių kitose teritorijose, Nemenčinės mieste dirbančių kitų teritorijų gyventojų, taip pat asmenų, dėl būtinosios medicinos pagalbos vykstančių į kitą teritoriją, ir asmenų, turinčių NVSC leidimą išvykti.
Asmenys, kuriems numatytos išimtys, turi pateikti tai įrodančius dokumentus ar kitą informaciją, kuri patvirtintų jų vykimo tikslą. Tai gali būti tiek popieriniai dokumentai, tiek nufotografuoti dokumentai elektroninėse laikmenose (pvz., mobiliajame telefone, planšetėje ir pan.).
Koronaviruso epidemija Jungtinėje Karalystėje artėja prie piko, tačiau atšaukti karantiną dar per anksti, nes, vyriausybei sušvelninus atstumo laikymosi principus, užsikrėtimo atvejų staigiai padaugėtų, ketvirtadienį sakė šalies sveikatos apsaugos sekretorius Mattas Hancockas, praneša „Reuters“.
„Manome, kad pokyčiams dar ne laikas, – teigė jis. – Užsikrėtimo atvejų kreivė plokštėja, laimė, plokštėja ir mirties atvejų kreivė, tačiau ji dar nepradėjo leistis.“
Per pastarąją parą pranešta apie 761 mirties ligoninėse atvejį, balandžio 14 d. 16 val. bendras COVID-19 aukų skaičius JK buvo 12 868.
„Jei atšauksime visas priemones dabar, virusas staigiai išplistų, negalime leisti, kad taip atsitiktų“, – sakė M. Hancockas.
Česlovas Iškauskas, teksto autorius. Slaptai.lt nuotrauka
Pradedu tikėti, kad šią viruso „koronę“ mums atsiuntė Aukščiausiasis. Taip mes mokame už savo per didelį atsipalaidavimą, paklydimus, išlepimą ir politikų klaidas. Kaina kol kas ne itin didelė: būsiu ciniškas – tik keliasdešimt mirčių, vienam iš šimto pasitvirtina infekcija, o valdžia nesiliauja triūbyti, kad ta užkrato kreivė „plokštėja“, mes brendame iš krizės, pasiektas lūžio taškas ir pan. Specialistai gi teigia, kad piko sulauksime po savaitės ar daugiau, ir dabar atlaisvinti karantino varžtus dar ne metas…
Kur tau!
Premjeras su savo gvardija tiesiog trepsi, kaip jam norisi atidaryti mažas kavines, kioskus, atverti nedideles prekybos įmones, kirpyklas ir t.t… Tiesa, norisi ne jam, o stambiojo verslo rykliams, kurie karantine regi kilpą Lietuvos ekonomikai. Vyriausybė su savo patarėjais pasitelkė ir mokslininkų būrį, kuris šaukte šaukia, jog neabejotinai „situacija gerėja“. Antai, VU Matematikos ir informatikos fakulteto mokslininkų komanda, balandžio 3 d. pristatę ilgalaikę prognozę dėl viruso plitimo, dabar tikina, jog jie pranašavę blogesnius rezultatus, o dabar štai jie gerėja… Ir visi lengviau atsikvepia.
Į šį chorą įsijungė Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklas, kurios vadovė bėdoja, kad Lietuvos „po didelių socialinių sukrėtimų lauks skurdo ir emocinės būsenos problemos“. TV ekranuose ypač dažnas finansų ekspertas N. Mačiulis, tapęs kone psichoanalitiku, virkauja, kad, nesušvelninus karantino reikalavimų, šalyje padaugės savižudybių ir kitų problemų…
Dažnai klausiame: kas už viso to stovi? Akivaizdu, kad stambusis verslas daro neregėtą spaudimą valdžios institucijoms, kad šios, dar nepasiekus pandemijos piko, imtų vilioti į kavines potencialius užkrato nešiotojus kavutės išgerti, pabendrauti, leisti į tavo veidą alsuojančiai kirpėjai šukuoti garbanas ar skusti per mėnesį užžėlusią barzdą, plikomis rankomis kiosko pardavėjai vynioti prekes ir skaičiuoti grynuosius…
Draudžiama žaisti. Slaptai.lt nuotr.
Gal aš taip sutirštinu spalvas, tačiau įsivaizduoju vėl pilnėjančias gatves, eilutes prie parduotuvių, be kaukių geriantį energetinius gėrimus jaunimą, vieną kitą senolį, linguojantį be kokių nors apsaugos priemonių. Kas kontroliuos mažųjų įmonių savininkus? Kokia jų atsakomybė už galimą viruso platinimą? Kas atsakys, jeigu po kokių dviejų savaičių tas iš namų išviliotas žmogelis atsidurs reanimacijoje su kvėpavimo aparatūra ant veido?
Šie klausimai retoriniai. Vyriausybė, atlaisvindama karantino verslus, užsikrauna sau didelę atsakomybės naštą ir nepaiso rimtų patyrusios epidemiologės D. Razmuvienės perspėjimų, nors ir šie specialistai jau pučia į vieną dūdą su S. Skverneliu ir A. Veryga.
Suprantu, kad verslas visose valstybėse daro didžiulę įtaką politikų sprendimams. Įsivaizduoju tokį scenarijų: įtakingas verslo veikėjas skambina valdančiosios daugumos atstovui ir netiesiogiai reikalauja atšaukti karantiną, atsargiai primindamas, kad spalį numatyti Seimo rinkimai. Nėra tokios rinkiminės jėgos ar partijos, kuri be stambiųjų verslo ryklių dotacijų pasiektų ženklesnių rezultatų kovoje už kuo aukštesnį valdžios postą.
Juk praėjusį ketvirtadienį paskelbta Seimo rinkimų politinės kampanijos pradžia. Beje, balandžio 14-ąją sukako 100 metų, kai Nepriklausomos Lietuvos žmonės rinko Steigiamąjį Seimą…
Tad jeigu sakytume, kad šią infekcinę „koronę“ kažkas mums atsiuntė už mūsų išglebimą ir konformizmą, tai logiška tvirtinti, jog visuomenės amorfiją skatina ir socialinį imunitetą silpnina pati valdžia, stumdama žmones į dar didesnę riziką.
Seimo Statute siūloma nustatyti, kad valstybėje paskelbus nepaprastąją padėtį, valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, karantiną visoje Lietuvos teritorijoje, lėšų skyrimas reprezentacijos išlaidoms ir išlaidoms, susijusioms su parlamentine veikla, apmokėti laikinai sustabdomas ir atnaujinamas tik pasibaigus tokioms aplinkybėms.
Tai numatančią Statuto pataisą įregistravo Seimo nariai konservatoriai Gabrielius Landsbergis, Ingrida Šimonytė, Irena Degutienė, Jurgis Razma, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Agnė Bilotaitė.
Projektas teikiamas siekiant solidarizuotis su visuomene bei taupyti valstybės biudžeto lėšas, skirtas ekstremaliosios situacijos valdymui.
Kaip pastebi konservatoriai, Lietuvos bankas prognozuoja, kad pagal bazinį scenarijų, šalies ekonomika 2020 m. galėtų susitraukti 11,4 proc., o nedarbas pakilti iki 12,5 proc., o esant pačiam blogiausiam scenarijui ir karantinui užsitęsus iki keturių mėnesių, šalies BVP smuktų net 20,8 proc., o nedarbas išaugtų iki 16 proc.
Priėmus siūlomas pataisas, reikėtų keisti Seimo valdybos 2016 m. gegužės 11 d. sprendimu patvirtintą Seimo narių lėšų su parlamentine veikla susijusioms išlaidoms skyrimo, naudojimo ir atsiskaitymo už jas tvarkos aprašą.
Šiuo metu Seimo statute nenumatyta galimybė susiklosčius ypatingoms aplinkybėms, tokioms kaip nepaprastoji padėtis, valstybės lygio ekstremalioji situacija ir karantinas, laikinai sustabdyti lėšų, skirtų reprezentacijos išlaidoms ir išlaidoms, susijusioms su parlamentine veikla, apmokėti, skyrimą.
Vyriausybė trečiadienį pritarė draudimui atvykti ir išvykti iš Nemenčinės miestelio.
„Draudžiamas asmenų atvykimas į Nemenčinės miestą, išskyrus grįžtančių į Nemenčinę miesto gyventojų, iš kitų miestų atvykstančių asmenų, dirbančių Nemenčinės mieste, taip pat asmenų, turinčių Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) ir Sveikatos apsaugos ministerijos leidimą atvykti“, – Vyriausybės posėdyje sakė sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
Taip pat draudžiamas asmenų išvykimas iš miesto, išskyrus gyventojų, išvykstančių dėl darbo santykių kitose teritorijose, Nemenčinės mieste dirbančių kitų teritorijų gyventojų, taip pat asmenų, dėl būtinosios medicinos pagalbos vykstančių į kitą teritoriją ir asmenų, turinčių NVSC leidimą išvykimas.
Draudimai turėtų įsigalioti nuo ketvirtadienio 7 valandos ryto ir tęsis iki balandžio 23 dienos 24 val.
Premjeras Saulius Skvernelis kiek anksčiau teigė, kad koronaviruso situacija miestelyje tapo per daug pavojinga bei grėsminga.
„Padėtis ten pakankamai grėsminga ir pavojinga. Turime imtis neatidėliotinų veiksmų – tą ir darome. Šiandienos COVID–19 komiteto posėdyje nusprendėme teikti Vyriausybės nutarimą dėl apribojimų šiame miestelyje įvedimo. Bus leidžiama atvykti tik čia gyvenantiems bei dirbantiems, kitais atvejais – tik turint specialų Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) leidimą. Išvykti bus galima tik kitur dirbantiems ir tiems, kurie turi tai padaryti dėl sveikatos būklės“, – savo feisbuko paskyroje teigia S. Skvernelis.
„Esu patikintas ir dėl to, kad Nemenčinėje gyvenantiems žmonėms produktų tikrai nepritrūks, parduotuvių yra pakankamai, jų veikla nenutrūks“, – sakė jis.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento direktorė Rolanda Lingienė LRT radijui sekmadienio rytą pranešė, kad naujame koronaviruso židinyje Vilniaus rajone, Nemenčinės mieste esančioje siuvykloje, susirgo jau 10 žmonių.
Jau kelis kartus paskutinių įvykių kontekste akis užkliuvo už mūsų viešojoje erdvėje teikiamos nuorodos į Albero Kamiu (Albert Camus) romaną Maras, nors taip ir nepavyko iki galo perprasti to, kodėl kolegos dabar laikosi beveik šventu tapusio įsipareigojimo, jog esant net mažiausiai progai reikia paminėti šį kūrinį. Ar tokiam sugretinimui pakankamą pagrindą teikia užstojusios užkrečiamos ligos negandos, žmonių gyvybes šienaujanti pandemijos situacija, nežiūrint to, kad COVID-19 protrūkis kol kas negalėtų būti prilygintas marui, galėjusiam sunaikinti net didžiąją dalį populiacijos? O gal autorius naujai įdomus tampa jau vien dėl to, kad savo garsiajame romane taupiai, bet labai reljefiškai sugebėjo perteikti karantino atmosferą?
Žinia, romane Maras piešiamos maro scenos gali būti suprantamos labiau išplėtotame kontekste kaip žmoniją kartas nuo karto ištinkančių negandų parabolė, didelę apibendrinančią galią turintys vaizdiniai. Dar ir šiandien yra sutinkamas fašizmo kaip rudojo maro įvertinimas, o literatūros apžvalgininkai išties yra linkę nurodyti būtent į romano pasirodymo metu dar gyvu įspūdžiu tebesančius prabėgusio pasaulinio karo žiaurumus ir fašizmo užkrato pavojų kaip prasminį šių užrašų foną, tačiau man atrodo, kad tokia sociologinio pobūdžio konkretizacija yra pernelyg tiesmukiškas pritempimas prie iš anksto pasigamintų schemų. Kad ir kaip ten būtų, šis romanas yra sugestyvus ne tik galimais simboliniais užšifravimais, bet ir pagilinto realizmo potėpiais.
Jau pačioje pradžioje pravartu pastebėti, kad A.Kamiu-rašytojas nebuvo tik A.Kamiu-filosofo idėjų iliustratorius, apipavidalintojas meniniais vaizdiniais.
H.G. Gadameris, kitas XXa. filosofas, tvirtina, kad filosofija yra tai, kas atsiranda iš kalbos trūkumo. Manding A.Kamiu tą trūkumą, siekiant aprašyti materijos atsparumą proto žvilgsniui, jos nepersmelkiamumą, nesitenkindamas tik filosofijos naujakalbės ir naujai atrastų metodų teikiamomis priemonėmis, suprato dar radikaliau nei H.G Gadameris, hermeneutinės filosofijos vėliavnešys.
Apie ką šis romanas? Trumpai tariant, apie mylimųjų išsiskyrimus ir pareigos neatstojamumą.
Albertas Kamiu
A.Kamiu su savo absurdo teorija ir Sizifo mito interpretacija yra tapęs egzistencijos filosofijos, dažnai vadinamos tiesiog egzistencializmu, emblematikos dalimi. Tačiau romanas Maras, pasirodęs 1947 m., iškrinta iš visų egzistencializmo kontekstų kaip netipiškas šiai mintijimo pakraipai kūrinys. Jeigu iš viso A.Kamiu kūrybinio palikimo žinotume tik jo romaną Maras, prie egzistencializmo (sąlyginai suprantamo vis tik kaip tam tikra doktrina) šio autoriaus nesugebėtume pritemti net su didžiausio traktoriaus pagalba. Jeigu egzistencializmą vis dėlto ryžtamės suprasti išties kaip tam tikrą doktriną, Marą konceptualiu kūriniu darančios, vedančiosios romano idėjos yra griežtai antiegzistencialistinio pobūdžio.
Paminėkime bent dvi tokias idėjas, radikaliai prasilenkiančias su egzistencijos filosofijos kuriamais orientyrais, t. y. 1) A. Kamiu moralę susieja ne su individualiu-situaciniu išgyvenimu, kaip būtų galima laukti iš ištikimo kanonui egzistencialisto, o su protu ir pažinimu, 2) moralės pagrindu čia yra nurodoma pareiga arba net pareigos abstrakcija, tam tikras pareigos automatizmas, nors, nesunku įsivaizduoti, kad pareigos metafizika egzistencijos filosofijai tūrėtų sukelti ne kažką mažiau, o tikro šoko alergiją. Maras apskritai yra moralistinio pobūdžio kūrinys, taigi esmiškai svetimos egzistencializmui mintijimo stichijos pavyzdys.
Štai čia yra gera proga pastebėti, kad didžiausi prasiveržimai moralės teorijoje moralės fenomeno specifikos atpažinimo linkme yra sietini su labiausiai tampriu moralės ir proto suglaudinimu arba net persidengimu, kai moralinė refleksija didesniu ar mažesniu laipsniu yra nusakoma kaip proto funkcija. Sekant šia linija, moralė yra ne širdies dosnumo, o proto reikalas. Kas be ko, tokio prasiveržimo moralės specifikos atpažinimo linkme paradigminės figūros yra Sokratas ir Immanuelis Kantas. Sunku tuo patikėti, bet Maro autorius neabejotinai yra šios Sokrato-Kanto linijos pasekėjas.
Kaip ir Sokratas, tapatinęs dorovę su pažinimu, A.Kamiu tvirtina, kad blogis atsiranda iš nežinojimo, o pažįstantis žmogus jau neva automatiškai yra pastūmėjamas į gėrio pusę.
Albertas Kamiu. Maras
Dėl pažinimo ir dorovės tapatinimo Sokratui priekaištavo dar Antikos filosofas Aristotelis, pastebėdamas, kad Sokrato etika neva yra pernelyg intelektinė, o štai garsusis moderniųjų laikų filosofas Georgas Hegelis sako, kad Sokrato etikai trūksta širdies momento (galima mirti iš juoko, kad taip tvirtina būtent garsiausias visų laikų panlogistas, kurio loginių staklių dundėjime išaustame pasaulio aiškinime iš žmogaus konstitucijos nelieka jokio gyvo organo, tik – loginės kategorijos). Žinia, Sokrato pasvarstymai išveda į bendražmogiškos moralės plotmę, paneigdami anksčiau gyvavusį dorybės supratimą, kad skirtingoms žmonių grupėms turėtų būti keliami skirtingi reikalavimai. Sokratas skelbia, kad dorovė yra nedali. Kita vertus, kaip suprasti du, vienas kitam tarsi ir prieštaraujančius Sokrato filosofijos teiginius, 1) dorovės ir žinojimas yra tas pat, 2) dorumo išmokyti neįmanomą, žr. mano pastabas čia https://kaunozinios.lt/lietuva/apie-sazininguma_98091.html/
I. Kantas pirmasis išryškino moralinės elgesio reglamentacijos savitumą tarp kitų žmogaus elgesį reglamentuojančių normų, apibrėždamas moralę per laisvės galimybės idėją („moralė yra valios autonomija, kai savo ruožtu valios heteronomija yra visų netikrų moralės principų šaltinis“). Moralė čia yra atpažįstama kaip giliausias laisvės vykdymas, nors, kita vertus, I. Kanto etika nė iš tolo neprisileidžia savivalės principo užkrato.
Pagal I. Kantą moralė nėra išvedama nei iš mokslinio tyrimo rezultatų, nei iš Dievo valios, tačiau, anot I.Kanto, pagrindinis moralės dėsnis, apibrėžiantis kiekvieno poelgio moralinį vertingumą, yra randamas, kyla iš proto ir pats yra svarbiausias proto praktinio turiningumo liudijimas. I.Kantas tvirtina, kad nėra jokio reikalo filosofams išrasti pagrindinį moralės dėsnį, esą pagrindinis moralės dėsnis, čia vadinamas kategoriniu imperatyvu, kaip toks yra įaugęs į žmogaus proto prigimtį, dar daugiau, – yra toks beprielaidinis proto faktas, kuris savo turiningumą parodo tuo, jog pats yra bet kokio moralinio pasirinkimo prielaida. Apie tai plačiau mano pastabos nurodomo straipsnelio antroje dalyje https://www.tv3.lt/naujiena/lietuva/235081/dialogo-ribos-ir-uzribis.
Pagal I. Kantą, pagrindinis moralės dėsnis galioja ne tik žmogui kaip protingai būtybei, bet protingai būtybei apskritai (jeigu be žmogaus būtų dar ir kitos rūšies protingos būtybės), taip pat ir Dievui kaip begalinei inteligencijai.
Kartais I. Kanto etinė doktrina yra pavadinama pareigos etika, savo ruožtu A. Kamiu vykusiai pagauna, kad pareigos meniniam įvaizdinimui labiausiai parankus yra gydytojo profesijos tipažas. Kaip nesunku įsivaizduoti, gydytojo veiklos sėkmingumo sąlygą greičiau yra pareigos naštos prisiėmimas nei sentimentalumas, perteklinis jautrumas ar širdies lobiai.
Kažkada Levas Tolstojus yra bandęs įpiršti nuomonę, kad mediko profesija yra priešiškumo žmogaus dvasingumo raiškai forpostas, savo ruožtu A. Kamiu romane Maras tvirtina, kad žmogui, netikinčiam Dievu, bet norinčiam padėti kitiems žmonėms, geriausia būtų rinktis gydytojo profesiją.
Skrybėlė. Slaptai.lt nuotr.
Taigi jau čia būtų pats laikas prisipažinti, kad iš A.Kamiu pasiskolinęs maro metaforą, Lietuvą ištikusios pandemijos savitumo nusakymui būčiau linkęs vartoti maras mare įvardijimą. Mūsų situacija yra neįtikėtinai paradoksali ta prasme, kad kovoje su koronavirusu stoja lietuviškojo tipo medicina, apkrėsta sukčiavimų ir baisaus kyšininkavimo maru. Kas išdrįs pasakyti, kad dabar čia visai be pagrindo, išsigalvodamas nebūtus dalykus, dergiu Lietuvos gydytojus, galbūt tokiu būdu net pasitarnaudamas putininei propagandai? Kitas klausimas – ar laikas dabar atsainiai moralizuoti, kai troba liepsnoja iki stogo ir reikėtų visų pirma galvoti apie tai, kaip išnešti sveiką kailį? Kaip atrodo bent man, būtent dabar, kai pamatėme didelio būrio gydytojų sugebėjimą prisiimti visą pareigos naštą, pats laikas būtų pakalbėti apie medikų gretose išplitusio moralinio maro užkratą, pabandant nunulinti situaciją ir ieškant naujo atsparos taško, nes vaizduotė purtosi nuo vaizdinio, kad tie dori žmonės anksčiau ar vėliau privalės sugrįžti į aplinką, kur papročius diktuoja padugnės.
Kažkada juoką keldavo sovietinių propagandistų užkeikimai, kad alkoholizmas yra buržuazinės santvarkos liekana, tačiau dabar ne juokais galime tvirtinti, kad masinis kyšininkavimas medicinos sferoje išties yra anų laikų palikimas su naujais laisvosios rinkos visuomenėje pacientų žiauraus finansinio prievartavimo ir įpainiojimo į finansinę baudžiavą, privačių kabinetų piktnaudžiavimo, išnaudojant valstybinių medicinos įstaigų infrastruktūrą, ir didelių ligoninių vadovų patronažo elementais. Kartais atrodo, kad čia sukasi kontingentas savo cinizmu pranokstantis net Pravieniškių pataisos namų klientūrą.
Net jeigu ir pavyktų kažkam užčiaupti koserę šių eilučių autoriui, vis tiek išliktų tas pat, o būtent tai, kad Lietuva iš savo medicinos sistemos pusės jau senokai atsiduoda įtrešusiu puvėsiu.
Vilniuje žydi sakuros. 2014-ieji. Vytauto Visocko nuotr.
Nuo šeštadienio Vilniuje uždaromas sakurų parkas. Tai feisbuke pranešė sostinės savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Adomas Bužinskas.
Sprendimas priimtas, pamačius, kad nepavyks suvaldyti į parką plūstančių žmonių.
„Gyventojų ir transporto srautus mieste stebime kasdien. Dronų pagalba realius srautus matome tiesiogiai. Tai leido mums išvengti skubotų sprendimų dėl parkų uždarymo, nes pamatėme, kad žmonės laikosi saugumo rekomendacijų ir tik išskirtiniais atvejais nereaguoja net ir į garsinio drono perspėjimus. Visgi su sakurų parku turime kitą situaciją. Pamatėme, kad žmonių srauto čia suvaldyti nesugebėsime – jis tiesiog per didelis“, – feisbuke rašo sostinės savivaldybės atstovas.
Vilniaus centre pavasarį žydinčias sakuras, kasmet sutraukiančias daugybę vilniečių, šiemet dėl karantino ir būriavimosi pavojų buvo pasiūlyta stebėti gyvos transliacijos metu internetu. Vilniaus miesto savivaldybė kartu su telekomunikacijų bendrove „Telia“ rado technologinį sprendimą ir nuo ketvirtadienio suteikė galimybę sakurų žydėjimą matyti internetu www.karantinas.lt/sakuros.
ELTA primena, kad Lietuvoje karantinas pratęstas iki balandžio 27-osios. Gyventojams rekomenduojama viešose vietose dėvėti apsaugines veido kaukes, respiratorius arba kitas nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones, parkuose ir kitose atvirose viešosiose vietose lankytis ir būti ne didesnėmis nei dviejų asmenų grupėmis, išskyrus tėvus su vaikais.
Nacionalinės visuomenės priežiūros laboratorijos (NVPL) sekmadienio 7.00 val. duomenimis, Lietuvoje per šeštadienį patvirtinti 27 užsikrėtimo COVID–19 atvejai, ištirta 2 113 ėminių. Iš viso šalyje dabar yra 1 053 užsikrėtusieji koronaviruso infekcija.
Iki šiol iš viso ištirta 40 712 ėminių dėl įtariamo koronaviruso.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) balandžio 11 d. 22.30 val. duomenimis, nuo šios infekcijos mirė 23 žmonės. Oficialiai gydėsi ir pasveiko 97 žmonės, iš jų 15 – sveikatos priežiūros specialistų.
Karantinas šalyje pratęstas iki balandžio 27 d. imtinai.
Baltarusijoje koronaviruso (COVID-19) atvejų skaičius išaugo nuo 2 226 iki 2 578, o nuo jo mirusių žmonių – nuo 23 iki 26, praneša naujienų agentūra TASS.
Baltarusijos sveikatos apsaugos ministerija paskelbė, kad dauguma užsikrėtusiųjų serga lengva arba vidutinio sunkumo ligos forma. 50 žmonių taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija. Tuo metu pasveikusiųjų skaičius pasiekė 203.
Teigiama, kad 26 nuo koronaviruso mirę žmonės turėjo kitų lėtinių ligų.
Iki balandžio 12 d. Baltarusijoje 17 laboratorijų ištyrė daugiau nei 64 000 mėginių.
Balandžio 11 d. duomenimis, COVID-19 diagnozuotas 301 šalies medikui.
Savaitgalį laikinai keičiasi didžiųjų prekybos tinklų parduotuvių darbo laikas.
Prekybos tinklo „Maxima“ XX ir XXX/XXXX tinklo parduotuvės šeštadienį dirbs nuo 9 iki 22 valandos. Dauguma X tinklo parduotuvių dirbs nuo 9 iki 21 valandos.
Sekmadienį, pirmąją Velykų dieną, prekybos tinklo parduotuvės nedirbs. Pirmadienį „Maxima“ parduotuvės dirbs nuo 9 iki 20 valandos.
Tuo metu „Rimi” parduotuvės šeštadienį dirbs įprastu karantino laikotarpiu darbo metu – nuo 9 iki 20 valandos, o Velykų sekmadienį taip pat nedirbs. Antrąją Velykų dieną tinklo parduotuvės dirbs nuo 9 iki 20 valandos.
Prekybos tinklo „Iki” parduotuvės sekmadienį nedirbs, o po Velykų karantino laikotarpiu parduotuvės ir toliau dirbs sutrumpintu laiku – nuo 8 iki 20 valandos.
„Norfa“ tinklo parduotuvės balandžio 11 dieną dirbs iki 20 valandos, Velykų dieną nedirbs, o pirmadienį darbą pradės nuo 8 valandų ryto.
Renatas Požėla. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Policijos generalinis komisaras Renatas Požėla sako, kad naktį į šeštadienį konfliktinių situacijų nepasitaikė, tačiau keli šimtai vairuotojų į miestus nepateko. Saulius Gagas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Esu įsitikinęs, kad ši priemonė reikalinga. Policijos pareigūnai su partneriais yra patikrinę tūkstančius transporto priemonių. Šimtais skaičiuojame jas ir juose važiavusius asmenis, kuriuos reikėjo liaudiškai tariant apsukti. Ypatingų konfliktinių situacijų, nepasitenkinimo, visko būna, bet reikia pasidžiaugti gyventojais, kurie pakankamai supratingai žiūri į tai, ką darome, į draudimus“, – šeštadienį žurnalistams sakė R. Požėla.
Daugiausia patikrinimų įvykdyta prie įvažiavimų į Vilnių.
„Turiu informaciją, kad nuo vakar 20 valandos iki šio ryto 6 valandos į Vilnių kurie važiavo, tai virš 7 tūkst. patvirtinta transporto priemonių, apie 200 – nepraleidome“, – sakė R. Požėla.
Pasak jo, prie kontrolės punktų pasitaikė ir kuriozinių situacijų.
„Vienas dviratininkas iš Anykščių važiavo į Ukmergę. Deja, neatitiko kriterijų ir teko apsukti atgal į Anykščius. Tai nežinau, kaip jam pavyko grįžti“, – teigė R. Požėla.
„Yra priimti sprendimai, kad ir autobusai būtų tikrinami ne tik prie patikros punktų, bet ir kelyje. Vertinama, kaip žmonės autobusuose dėvi kaukes, nes autobusai – taip pat vieša vieta“, – pridūrė jis. Stop ženklas
Generalinis komisaras patvirtino, kad penktadienį protokolų už karantino nesilaikymą buvo surašyta virš 120, taip pat ir už kaukių nedėvėjimą.
Vilniaus apskrities policijos vadovas Saulius Gagas patikino, kad prie Vilniaus jokių konfliktinių situacijų nekilo.
„Vakar vakare per pirmas dvi valandas srautas buvo didesnis, paskui mažėjo. (…) 221 automobilis buvo apgręžtas ir paprašyta vykti atgal, o ne į sostinę. Kažkokių incidentų neturėjome. Žmonės geranoriškai reaguoja į pareigūnų klausimus, nekilo konfliktinių situacijų, išskyrus gal kai kuriuos atvejus, kur buvo paprašyta paaiškinti detaliau, kodėl kur vykstat, bet visi atsakymai buvo geranoriški, konfliktinių situacijų neturėjome“, – sakė S. Gagas.
Lietuvos policija
„Buvo tokių, kurie sakė „važiuoju aplankyti mamos“, buvo „važiuojame pas drauges“. Jaunimas, ypač mėgstantis leisti savaitgalius ir vakarus sostinėje, galvojo, kad taip ir bus šį savaitgalį, bet buvo pasakyta grįžti ten, iš kur atvažiavo“, – pridūrė jis.
Vyriausybės sprendimu visas tris šventines dienas – nuo penktadienio 20 val. iki pirmadienio 20 val. – uždrausta gyventojams vykti į kitus miestus.
Išimtys taikomos dėl artimųjų giminaičių mirties, sunkios ligos ar nelaimės, dėl darbo, kai darbo vieta yra kitoje savivaldybėje, ar dėl būtinosios medicinos pagalbos suteikimo.
Ribojimas nenumatomas ir asmenims, kurie kitoje nei savo savivaldybėje turi nekilnojamojo turto, kuris priklauso jiems nuosavybės teise.
Karo policijos pareigūnai talkina policijai patruliuojant didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Lietuvos kariuomenės nuotr.
Penktadienio vakarą Lietuvos kariuomenės Karo policija pradeda papildomais pajėgumais remti šalies policiją ir šventinio periodo metu budėjimams įvairiuose šalies miestuose kasdien skirs 30 ekipažų, sakoma pranešime.
Vyriausybės sprendimu visas tris šventines dienas – nuo penktadienio 20 val. iki pirmadienio 20 val. – uždrausta gyventojams vykti į kitus miestus. Karo policija rems Lietuvos policiją dešimtyje Lietuvos savivaldybių ir padės vykdyti judėjimo kontrolę Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Utenos, Tauragės ir Telšių savivaldybėse.
Nuo penktadienio 20.00 val. iki pirmadienio 20 val., nepertraukiamai 24 val. per parą, daugiau kaip 60 karo policijos karių rems policijos pareigūnus.
Bendradarbiavimas ir bendras patruliavimas su Lietuvos policija didžiuosiuose Lietuvos miestuose ir jų prieigose vyksta nuolat, o šalyje paskelbus karantiną, nuo balandžio 3 d. Karo policija pradėjo remti policiją vykdant patruliavimą, siekiant kontroliuoti karantino rekomendacijų laikymąsi. Karo policijos parama šalies policijai – tris šventines dienas kasdien budės 30 ekipažų. KAM nuotr.
Karo policininkai penktadienį pradėjo patruliuoti didžiuosiuose Lietuvos miestuose, o nuo antradienio pajėgos buvo padidintos ir atsakomybės rajonai, policijos prašymu, praplėsti ir už didžiųjų Lietuvos miestų ribų. Patruliavimas, siekiant stabdyti viruso plitimą ir prižiūrėti viešąją tvarką, vyks ir šį šventinį savaitgalį, tad Karo policijos kariai padės policijai jau vykdant dvi, su COVID-19, susijusias užduotis.
Sergėjus Sobianinas, Maskvos meras. EPA – ELTA nuotr.
Rusijos sostinės meras Sergejus Sobianinas penktadienį paragino maskviečius apsišarvuoti kantrybe, kadangi jų laukia sunkūs išmėginimai, praneša „Interfax“.
„Artimiausiomis dienomis ir savaitėmis mūsų laukia sunkūs išmėginimai. Mes turime apsišarvuoti kantrybe, būti narsūs ir labai atsakingai laikytis nustatytų taisyklių ir apribojimų“, – parašė miesto vadovas savo tinklalapyje.
„Tik šitaip mes įstengsime atsilaikyti prieš šią negandą ir išsaugoti gyvybę mums artimiems žmonėms“, – pabrėžė jis.
S. Sobianinas tikisi, kad balandžio 13 d. Maskvoje įvedami papildomi draudimai ir apribojimai padės sulėtinti koronaviruso plitimą.
„Kai tik užsikrėtimo pavojus atsitrauks, Maskva iškart pradės grįžti prie normalaus gyvenimo ritmo“, – pridūrė meras.
Jis pranešė, kad, blogėjant epidemiologinei situacijai, kitą savaitę Maskvoje laipsniškai bus įvesta leidimų judėti mieste sistema.
„Pirmiausia įvesime leidimus kelionėms į darbą. Antrame etape – kelionėms kitais tikslais. Ir trečiame etape – jei prireiks – judėjimui savo rajone. Kiekvieno iš etapų terminai bus pranešti papildomai“, – pareiškė S. Sobianinas.
Jis taip pat pranešė, kad dėl koronaviruso plitimo nuo balandžio 13 d. iki balandžio 19 d. stabdomos beveik visos Maskvos įmonės.
„Dirbs tik valstybinės valdžios organai, medicinos organizacijos, maisto ir medicinos pramonės įmonės, individualių apsaugos priemonių gamintojai, svarbiausios karinės pramonės, kosmoso, atominės pramonės gamyklos ir kritiškai svarbi infrastruktūra“, – informavo S. Sobianinas.
Bulgarijos premjeras Boiko Borisovas ketvirtadienį šalies gyventojus paragino pasilikti namuose ir per Velykų laikotarpį neiti į pamaldas, kad koronavirusas neplistų dar labiau. Šį raginimą premjeras išsakė krikščionių ortodoksų lyderiams nesutikus užverti cerkvių duris.
„Dvasininkai negali liepti žmonėms neiti į cerkves, tačiau tai galiu aš. Tad raginu Bulgarijos gyventojus neiti ir laikytis karantino priemonių“, – spaudos konferencijos metu sakė premjeras.
Bulgarijoje, kurioje dominuoja krikščionys ortodoksai, balandžio 12 d. bus švenčiamas Verbų sekmadienis, o balandžio 19 d. – Velykos.
Krikščionių ortodoksų Bažnyčiai vadovaujantis Šventasis sinodas reikalavo, kad katedros ir cerkvės ir toliau būtų atidarytos, nors medicinos ekspertai ir vyriausybė ragino uždaryti visus maldos namus. Šventajam sinodui atstovavęs ir bendroje spaudos konferencijoje su B. Borisovu dalyvavęs vyskupas užtikrino, kad pamaldose dalyvaujantys krikščionys turės laikytis saugaus atstumo ir dėvėti kaukes.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyr. specialistė Daiva Razmuvienė sako, kad šiuo metu izoliacijoje esančių asmenų šalyje yra beveik 10 tūkst.
„Jei šiandien serga apie 912 asmenų, tai izoliacijoje esančių asmenų, kurie yra grįžę iš kitų šalių arba turėję (kontaktą su sergančiuoju. – ELTA) Lietuvoje, kadangi virusas plinta daugiau, yra beveik 10 tūkst. Į juos galima įskaičiuoti ir medikus”, – LRT radijui ketvirtadienį sakė D. Razmuvienė.
Pasak jos, šiuo metu registruota beveik pusantro šimto susirgusiųjų medikų, o kontaktą su sergančiuoju koronavirusu turėjo daugiau nei tūkstantis medikų.
„Iš šio skaičiaus tikrai bus ir teigiamų atsakymų, todėl infekuotų asmenų skaičius kils. Reikėtų labai anksti nesidžiaugti, nes kitos šalys didėjimą stebi per ilgesnį laikotarpį – per 12-15 dienų padvigubėja sergančiųjų skaičius. Lietuvoje padvigubėjimą stebime tarp 9–10 dienų.
Dar kol kas nusiraminti ir nesilaikyti visų rekomenduojamų karantine priimtinų priemonių tikrai būtų per anksti”, – sakė specialistė.
Karantinas, būtinybė saviizoliuotis labai susiaurino akimis, ausimis ir šypsenomis aprėpiamą pasaulį. Bet tai tik – pirmas įspūdis. Atsiverčiame laikraštį, įsijungiame radiją, televiziją, paspaudžiam išmanios ar nelabai išmanios plokščios dėžutės mygtuką – ir pasaulis veržte įsiveržia į mūsų namus. O kadangi iš kažkur atsirado daugiau laiko, tą pasaulį galima apžiūrėti atidžiau, neskubant, įsigilinant į tokius niuansus, kurių anksčiau lyg ir nepastebėjome.
Pavyzdžiui, pastebėjome, jog karantinas atskleidė dvi pagrindines išgyvenimo strategijos linijas, kurių laikosi dauguma virusu apsikrėtusių šalių.
Vienos šalys vėliau ar anksčiau įsipareigoja laikytis griežto karantino politikos, nevengdamos, žmogaus teisių fanų nuomone, ir kai kurių žmogaus teisių ir laisvių pažeidimų.
Kitos šalys vadovaujasi filosofija, kurią pirmas aiškiai suformulavo (bet dabar jau jos išsižadėjo) JAV prezidentas D. Trumpas: „Vaistai nuo ligos neturi būti pražūtingesni už pačią ligą“ – tuo siekiant išsaugoti nuo kolapso ekonomiką. Sulig šita filosofija, pernelyg ilgai užsitęsęs ekonomikos stabdymas, atvedantis į pirmo būtinumo prekių stygių, visuomenei gali atnešti dar neigiamesnių pasekmių, nei toji priežastis, dėl kurios ekonomika buvo sustabdyta. Beje, taip manančių šalių – mažuma, o laikui bėgant, jų dar labiau mažėja. Europoje kol kas spyriojasi Švedija, Nyderlandai, iš dalies Islandija. O Anglijos premjeras, epidemijai prasidėjus aršiai neigęs karantino reikalavimus, dabar kovoja už savo gyvybę…
Lietuva, kaip visi jau supratome, pasirinko pirmąjį kovos su epidemija būdą, ir iškart į griežčiausio karantino narvelį patupdė “rizikos grupę“, kurios pagrindą sudaro senoliai arba kaip juos mandagiau vadina, senjorai. Mat, virusas su ypatinga aistra šienauja būtent juos, vyresnius nei 60 metų žmones. Todėl jau ir reklaminiai klipukai, ir žvaigždžių pasistaipymai ekrane prasideda ir baigiasi užkeikimu, skirtu vyresnio amžiaus žmonėms: saugokitės, saugokitės, nekiškite nei nosies, nei kitų kūno dalių iš namų. Maža to, tai grupei skirtą specialų kreipimąsi paskelbė ir premjeras S. Skvernelis.
Senjoras. Slaptai.lt nuotr.
Bet vietoj džiaugsmo, kažko neramu: sunku patikėti tokia staiga įsiliepsnojusia nuoširdžia ir nesavanaudiška meile senoliams šalyje, kurioje iki šiol visos vyriausybės, ir kairiosios, ir dešiniosios, ir kombinuotosios, senolius prisimindavo tik rinkimų išvakarėse, kai kovodamos už senolių balsus, susimylėdavo ir dribtelėdavo didesnį nei 10 litų ar 4 eurų priedą prie pensijos… Vienas kitas egoistiškesnis senolis net nugailėdavo, kad Seimo rinkimai nevyksta kasmet…na, gal bent kas antrus metus.
Sakote – perdedu? Bet pasižvalgykite po mūsų aukščiausios valdžios kabinetus: ar daug ten rasite vadinamojo „rizikos amžiaus“ atstovų? Ką ten – po kabinetus… ir koridoriais pavaikščioję, tarp pulko padėjėjų ir patarėjų vargu ar sutiksite tokių, kurie savo amžiumi būtų tolygūs ar vyresni už tuos, kuriems patarinėja. O ką gali patarti trisdešimtmetis patarėjas keturiasdešimtmečiui „bosui‘?
Specialių profesinių žinių jis gal turi ir daugiau už viršininką, bet kaip suderinti žinias su visuomenės psichologija, kad valdžios idėja, potvarkis rastų ir supratimą, ir pritarimą, jaunimas nelabai išmano. Tam reikia gyvenimiškos išminties, kurią gludina ir tobulina tik pats gyvenimas metų girnose.
Bet yra kaip yra. Ir kiekvienoje padėtyje galima rausti tuneliuką į šviesą…
Įdomu, kas gi tokio yra „mūsyse“, tuose senoliuose, dėl ko taip atkakliai (gal net iki įkyrumo) visi puolė raginti mus sėdėti namuose?
Na, negalime nematyti, jog per eilę metų mumyse išvešėjo marga puokštė įvairių įpročių, kurie mums psichologiškai padėdavo pakelti amžiaus naštą, bet gali atrodyti nenaudingi ar net žalingi šiandien, kai epidemijos akivaizdoje būtent mes, vyresnieji, atsidūrėme pirmose eilės į amžinybę gretose.
Toje puokštėje ryškiausiai šviečia įprotis reguliariai susitikti su vaikais, ypač – vaikaičiais, noras juos ne tik girdėti, bet ir matyti, glostyti ir būti paglostytiems.
Kiti senoliai, atsiprašau, senjorai, susikūrė gražią tradiciją reguliariai susitikinėti ir kuo glaudžiau bendrauti su būrelių bendraklasių, bendrakursių, bendradarbių.
Kažką ištiko laimė, gimus naujai šeimos atžalai, ar nelaimė, mirus artimam žmogui. Ir kaip čia nenuėjus, nepasidalinus džiaugsmu ar užuojauta!
Dar kiti išsiugdė įprotį kiekvieną dieną išeiti pasivaikščioti parke, apžiūrėti miesto gėlynus. O neretas, gyvenantis prie vandens telkinio, įprato pamaitinti vandens paukštelius, jau nebekalbant apie įprotį (beje, nesvetimą ir man) užbėgti į biblioteką, apsilankyti muziejuje, kultūros renginyje.
Prieš keletą metų per šv. Velykas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Tikintieji vėlgi kupini savo problemų. Štai Šv. Velykos atskambina varpais, atidunda būgnais prie Žemaitijos bažnyčių… Rodos, naudodamiesi juos staiga ištikusia galimybe (ar nelaime) pabūti vieniems, be įsipareigojimų vaikams, anūkams, kaimynams, vaikystės draugams ir draugėms, katalikai ir kiti krikščionys gali glėbiais kuopti iš savęs, iš proto ir širdies visus juodulius, sąžinės priekaištus, o tuo pačiu – priekaištus artimesniems ir tolimesniesiems giminaičiams ar draugams… Bet ne. Jų neguodžia galimybė pabūti akistatoje su savo siela. Nerimsta be pamaldų, be išpažinties, be kunigo palaiminimo, be verbų, velykaičių pašventinimo!
Ir kaip nurimsi, jei tenka atsisakyti viso to, kas taip puošė vyresnio amžiaus žmonių gyvenimus!… Todėl ne visi lengvai nurimsta. Ką ten – „lengvai“… Kai kam raginimas susivynioti tuos mielus įpročius ir laikinai padėti į sandėliuką sukelia net pyktį, agresiją. O tai, mieli senjorai, aplinkiniams yra taip pat nemalonu, kaip ir iš užsienio grįžusių budulių įžūlus nesiskaitymas su Lietuvoje priimtais sprendimais ir rekomendacijomis.
Paprastai žmogaus socialinis „bagažas“ susideda iš kelių sluoksnių, tarp kurių reikšmingiausi yra žinios, įgūdžiai ir įpročiai. Jaunystėje, brandos amžiuje žmogus tą bagažą gausina, o gyvenimo saulėlydyje sankaupos ima trauktis, mažėti, netgi nykti, ir tada paaiškėja, jog daugumai – žinoma, ne visiems, – žmonių kibiausias, ilgiausiai išliekantis sluoksnis yra įpročiai. O būtent įpročiams karantinas uždėjo didžiausius apribojimus, ir dėl to vyresnieji žmonės jaučia didelį psichologinį diskomfortą.
Mūsų valstybė pasirinko pragmatinį, emociškai šaltoką kovos su epidemija kelią, karantino būtinybę aiškindama ypatingu vyresniojo amžiaus žmonių „paklausumu“ virusui. Gal todėl iš sveikatos ministro A. Verygos lūpų išsprūdo ir ne itin taktiškas pasvarstymas, kad epidemijai įsisiautėjus ir susidarius tokiai padėčiai, kad, neduok Dieve, gali pristigti būtinų reanimacijos priemonių itin sunkiems ligoniams gelbėti, medikai gali būti priversti rinktis, ką gelbėti, ar senolį, ar jauną šeimos tėvą/motiną.
Senelis ir anūkai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Prieš tokį paties nelabojo diktuojamą pasirinkimą ne kartą jau buvo atsidūrę Italijos, ypač Bergamo miesto medikai, ir mus jau pasiekė žinios, ką jie pasirenka… Tai, mano nuomone, yra baisiausia, ką per šitą epidemiją tenka patirti medikams, ir būtent įsipareigojimas gelbėti medikus nuo tokio nežmoniško pasirinkimo turėtų stabdyti vyresnio amžiaus žmones nuo neatsakingo, egoistiško savo įpročių puoselėjimo.
Atėjo laikas be jokių išsisukinėjimų pasakyti sau ir kitiems: saugodama(s) save, saugau tave!
Beje, besidomėdama, kaip kitose valstybėse yra grindžiama būtinybė griežtame karantine laikyti vyresniojo amžiaus žmones, aptikau ne tokį pragmatišką, kaip pas mus, bet labai humanišką, dangiškai šviesų argumentą: esą, visuomenei todėl labai svarbu išsaugoti senolius, nes būtent jie saugo ir perduoda ateities kartoms žmonijos kultūrinę atmintį!
Taigi, senoliai, senjorai, pensininkai ar kaip ten dar mus vadina vaikų ir vaikaičių karta, aukštyn galvas: mes – ne tik didžiausią mirtingumo statistiką teikianti karta, bet ir pasaulio dvasinės kultūros lobynas, gyvoji atmintis, gyvoji istorija! Kaip rašė viena garsiausių XX a. mąstytojų, prancūzų filosofė Simone Weil, tautos praeitis, istorija ir ją sauganti atmintis yra tai, kas sudaro tautos sielą. Atimk iš tautos praeitį – išrausi jos šaknis, išplėši sielą.
Todėl – už jūsų ir mūsų sveikatą, kad sveikame kūne jaukiai jaustųsi sveika siela!
Algirdas Paleckis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Lietuvos apeliacinis teismas tenkino kaltinamojo Algirdo Paleckio gynėjų skundą, kuriuo buvo prašoma Šiaulių apygardos teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartimi pratęstą kardomąją priemonę – suėmimą – pakeisti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.
Teisėjų kolegija A. Paleckiui paskyrė intensyvią priežiūrą, 50 tūkst. eurų užstatą bei asmens dokumentų (paso ir asmens tapatybės kortelės) paėmimą, pažymima Lietuvos apeliacinio teismo pranešime. Intensyvi priežiūra kaltinamajam skirta šešiems mėnesiams, įpareigojant dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą ir neišeiti iš namų, išskyrus dalyvavimą teismo posėdžiuose.
Kaltinamajam išaiškinta, kad jis privalo šaukiamas atvykti pas teisėją ar į teismą, nekliudyti proceso eigai, nedaryti naujų nusikalstamų veikų. Taip pat A. Paleckis įspėtas, kad jam be svarbios priežasties neatvykus į teismo posėdžius ar kitaip pažeidus intensyvios priežiūros sąlygas vėl gali būti paskirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas, o užstatas gali pereiti valstybės nuosavybėn.
Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad šioje proceso stadijoje šios švelnesnės kardomosios priemonės bus efektyvios ir užtikrins Baudžiamojo proceso kodekse keliamų tikslų įgyvendinimą.
Apeliacinis teismas konstatavo, kad apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam A. Paleckiui suėmimo terminą tuo pagrindu, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, tinkamai neįvertino visų šiuo metu esančių bylos aplinkybių, t. y. kad ikiteisminis tyrimas jau baigtas ir baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu perduota teismui, kardomoji priemonė – suėmimas – taikoma daugiau negu metus ir penkis mėnesius, o dėl karantino ir jo režimo šalyje teismo procesas gali dar užtrukti.
Skirdamas švelnesnes kardomąsias priemones aukštesnės instancijos teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad kaltinamasis turi gyvenamąją vietą, turto, iki sulaikymo dirbo, turi šeimą ir suaugusius vaikus, iki šiol jo šeimos nariai rūpinasi ir palaiko ryšius su juo, o tai rodo tvirtus socialinius ryšius ir leidžia daryti išvadą, kad A. Paleckio asmenybė nekelia ypač didelio pavojaus kitiems.
Lietuvos apeliacinio teismo nutartis įsigalioja pirmadienį ir yra galutinė bei neskundžiama, pabrėžia Lietuvos apeliacinis teismas.
Diržas. Slaptai.lt nuotr.
Nuo penktadienio, kai policijai buvo suteikta teisė išrašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, dėl karantino draudimų nesilaikymo nubausti jau 156 asmenys. Dėl galimų pažeidimų per savaitgalį policija sulaukė 450 pranešimų: šeštadienį – 183, sekmadienį – 267.
„Penktadienį nubausti 26 asmenys, šeštadienį – 69, sekmadienį – 61“, – Eltą informavo Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis.
R. Matonis pirmadienį patikino, kad pranešimų pobūdis nesikeičia, dažniausiai žmonės informuoja apie galimą saviizoliacijos nesilaikymą.
Policijos departamento atstovo teigimu, per karantino laikotarpį policija sulaukė jau maždaug 5 tūkstančių pranešimų dėl galimo karantino draudimų nesilaikymo.
ELTA primena, kad Vyriausybė nutarė pratęsti karantiną iki balandžio 13 d., t. y. Velykų antrosios dienos. Karantinas šalyje įvestas nuo kovo 16 d.
Karantino laikotarpiu šalies piliečiams draudžiama išvykti iš šalies, uždarytos parduotuvės (išskyrus maisto ir vaistines) bei kavinės. Taip pat draudžiami žmonių susibūrimai, neveikia šalies švietimo, ugdymo įstaigos, gyventojams rekomenduojama dirbti iš namų. Jei būtina išeiti iš namų, rekomenduojama dėvėti kaukes arba respiratorius arba kitas nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones.
Šią savaitę įsigaliojo draudimas asmenims parkuose ir kitose atvirose viešosiose vietose lankytis ir būti didesnėmis nei 2 asmenų grupėmis. Taip pat reikalaujama laikytis saugaus kontakto, prekybos ir paslaugų vietose lankytis po vieną šeimos narį.
Seimas antradienį pritarė siūlymui didinti baudas už privalomojo karantino nesilaikymą. Baudos bus padidintos iki 6 tūkst. eurų.
