Gintaras Visockas. Slaptai.lt foto

Regime stebuklą. Vakarų civilizacija sulyg kiekviena karo Ukrainoje diena tampa padoresne, sąžiningesne, principingesne. Tampa tokia, kokia turėjo būti visuomet – ir taikos, ir karo dienomis.

Ką turiu galvoje? Tiek JAV, tiek kitos NATO bei Europos Sąjungos šalys vis drąsiau ir gausiau tiekia rimtos ginkluotės nuo agresoriaus narsiai besiginančiai Ukrainai. Net vokiečiai, dar visai neseniai gėdingai tūpčioję vietoj (iš pradžių žadėjo Kijevui atsiųsti tik šalmų ir medicininės įrangos), dabar prabilo net apie sunkiosios ginkluotės siuntas. Ne tik pažadėjo, bet jau siunčia.

Džiugu, kad vis daugiau Vokietijos politikų kritikuoja buvusios kanclerės Angelos Merkel politiką nuolaidžiavus Kremliaus diktatoriui. Juk Vokietija ilgokai iš Rusijos gaudavo dujų ir naftos pigiau, nei Rytų Europa, ir už tai tarsi prostitutė privalėdavo Rusijai atidirbti. Vienas iš paskutiniųjų vokiškos prostitucijos pavyzdžių – Vokietijos prezidentas Frank-Walter Steinmeir, pagarsėjęs tuo, kad Kijevo ir Maskvos derybų metu Ukrainai brukte bruko pražūtingas, tik V. Putinui naudingas formules. Ne veltui oficialusis Kijevas pareiškė, kad ponas Steinmeir nepageidaujamas Ukrainoje.

A. Merkel ir V. Putinas. Labai karšta meilė. EPA – ELTA nuotr.

JAV politika taip pat pasikeitė. Kardinaliai pasikeitė. Vasario 24-ąją oficialusis Vašingtonas pasielgė itin šlykščiai, siūlydamas Ukrainos prezidentui Volodymirui Zelenskiui sprukti iš šalies. JAV prezidentas Joe Bidenas garantavo V. Zelenskiui politinį prieglobstį. Žvelgiant giliau, J. Bidenas kvietė V. Zelenskį išduoti Ukrainą. Kvietė pasielgti taip, kaip elgiasi iš skęstančio laivo sprunkančios žiurkės. J. Bidenas pasižymėjo ir tuo, kad karo išvakarėse nedavė Ukrainai ginklų, skūpiai dalino finansinę paramą, neskubėjo į Ukrainą siųsti JAV ambasadoriaus.

Kaip ten bebūtų, šiandien J. Bideno neįmanoma atpažinti. JAV pagalba Ukrainai – neįkainuojama. Jau ko vertas vien 40-ies valstybių gynybos ministrų pasitarimas JAV karinėje bazėje Ramšteine (Vokietija). Oficialusis Vašingtonas skuba sureguliuoti lendlizo (karinės technikos gamybos ir gabenimo į Ukrainos frontą klausimus). Vis garsiau užsimenama ir apie tai, kad Amerika siųs savo karius į Ukrainą, jei V. Putinas ten panaudos cheminius, baktioroliginius ar branduolinius ginklus.

Joe Bidenas šluostosi akis nosinaite. EPA – ELTA foto

Žodžiu, Vakarai atsikvošėjo. Dabar jau ne tiek svarbu, kad atsikovošėjo ne patys, o būtent Ukrainos dėka (tikiuosi, Vašingtonas ir Briuselis tai įsidėmėjo). Nūnai svarbiausia, kad NATO ir ES vėl ėmė ginti laisvę ir demokratiją ne vien lozungais.

Ukrainos prezidento tarnybos patarėjas, karinės žvalgybos darbuotojas Aleksejus Arestovičius tvirtina (Marko Feigino internetinė televizija), kad Vakarai dabar jau lenktyniauja, kas Ukrainai greičiau ir daugiau atveš sunkiųjų artilerijos pabūklų, tankų, priešlėktuvinių ginklų. Šis karinės žvalgybos ekspertas mano, kad Vakarų pasikeitimai po Ukrainos sėkmingo pasipriešinimo agresoriui, – ne vienadieniai. Jie – giluminiai.

O tai tekia vilčių, jog Kremliui bus smogta į dantis taip stipriai, kad ten sėdintys išgamos greitai neatsigaus.

XXX

O Lietuvoje, deja, nematau šviesių pragiedrulių. Pirmiausia sukrėtė valdžios sumanymas pakoreguoti rinkimų įstatymą taip, kad į mūsų Parlamentą galėtų veržtis kuo jaunesni žmonės. Esą taip Lietuvos jaunimas skatinamas domėtis politika. Be to, žiūrėta, kaip mūsų įstatymai dera su bendrąja ES politika (kad tik nepasirodytume senamadiški), aiškintasi, kokio amžiaus vyrai ir moterys gali siekti mero, savivaldybės nario kėdės (tarsi savivaldybės nario pareigos būtų tapačios Seimo nario atsakomybei).

Vaikai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

O man atrodo, kad labai jauniems žmonėms neleistina tapti Lietuvos parlamento nariais. Parlamento neleistina paversti vaikų darželiu. Labai jaunas žmogus, netarnavęs kariuomenėje, nebaigęs nė vienos aukštosios mokyklos, neturi nei žinių, nei gyvenimiškosios patirties. Ir vis tik šventai įsitikinęs, kad seniai viską išmokęs ir perpratęs. Būtent todėl jam nevalia tapti parlamentaru. Perfrazuojant Vladimirą Leniną, ne kiekviena melžėja galinti valdyti valstybę. Bet mūsų Seimo nariai šio svarbiausio argumento beveik nelukšteno. Jie primityviai pataikauja jaunimui.

Korupcijos pančiai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Kita liūdnokai nuteikusi žinia – teisme išnagrinėta vadinamoji MG Baltic byla. Taip ir įtariau, jog kaltų nebus. Nes, atvirai sakant, sunku nustatyti prekybą poveikiu remiantis nenuginčijamais, aiškiai apčiuopiamais įkalčiais.

Prekyba poveikiu – keistas terminas. Bet tuomet belieka gūžčioju pečiais: kam reikalingos STT ir FNTT, jei šių institucijų teikiamos bylos subliūkšta lyg pradurtas oro balionas? Dar pridėkime nuolatinius šūkaliojimus, esą teisingumą Lietuvoje vykdo tik teismai, todėl Lietuvos Prezidentas neturi teisės komentuoti Temidės sprendimų, – ir turėsime skandalingai keistą situaciją.

Skadalinga vien dėl to, kad Lietuvos teisėjai susigriebę tiek daug įvairiausių saugumo garantijų, jog neturėtų bijoti nei Prezidento, nei kitų politikų komentarų. Bet elgiamasi taip, tarsi bijotų.

Lietuvių kalbos išdavystė

Mano supratimu, Lietuvos prezidentas išdėstyti savąją nuomonę apie itin svarbias bylas  ne tik turi teisę, bet jam net privalu tarti žodį. Nebent būsiu pražiopsojęs, kada iš demokratijos nusiritome iki diktatūros, kur negalima turėti savo nuomonės.

Trečioji liūdna žinia – pavardžių ir vardų rašymai oficialiuose dokumentuose. Žvelgdamas į šį dirbtinai sukeltą ginčą vadovaujuosi kalbininko, profesoriaus, habilituoto mokslų daktaro Vinco Urbučio moksliniu darbu „Lietuvių kalbos išdavystė“ (išleista dar 2006-aisiais metais). Ten viskas kuo puikiausiai išaiškinta, parodyta.

Ne švarką turime derinti prie sagų, o sagas – prie švarko. Ne lietuvių kalbą privalu derinti prie ne lietuviškas pavardes ir vardus turinčių asmenų, o jų pavardes – prie lietuvių kalbos taisyklių. Kitaip iš lietuvių kalbos netrukus nieko nebeliks – tik skutai.

Draugas.org – JAV lietuvių laikraštis

O jei nebeliks lietuvių kalbos, kas beliks iš Lietuvos valstybės?

Informacijos šaltinis – JAV leidžiamas lietuvių laikraštis DRAUGAS

2022.05.06; 07:16

Baltijos Ministrų tarybos premjerų susitikimas Rygoje. Vyriausybės nuotr.

Estijos, Latvijos ir Lietuvos Vyriausybių vadovai Kaja Kallas, Krišjanis Karinšas ir Ingrida Šimonytė, penktadienį susitikę Rygoje, be kitų aptartų klausimų pasirašė bendrą pareiškimą dėl Rusijos karo prieš Ukrainą.
 
„Mes, Estijos, Latvijos ir Lietuvos Ministrai Pirmininkai, susitikome Rusijai vykdant neišprovokuotą ir nepateisinamą karinę agresiją prieš Ukrainą. Raginame Rusiją nedelsiant nutraukti agresiją, išvesti savo kariuomenę iš visos Ukrainos teritorijos ir laikytis visų įsipareigojimų pagal tarptautinę teisę, taip pat ir pagal tarptautinę humanitarinę teisę, ir užtikrinti žmogaus teises. Smerkiame barbariškus Rusijos veiksmus, dėl kurių žūsta nekalti žmonės, įskaitant moteris ir vaikus. Kiekviena prarasta gyvybė yra tragedija. Pagrobimai, sulaikymai, kankinimai, seksualinis smurtas ir beatodairiškos žudynės negali būti ir nebus toleruojami bei pamiršti. Remsime tarptautines pastangas fiksuoti ukrainiečių liudijimus siekiant dokumentuoti ir ištirti karo nusikaltimus ir galiausiai patraukti atsakingus asmenis baudžiamojon atsakomybėn.”
 
Baltijos valstybių ministrai pirmininkai dar kartą pareiškė, kad tvirtai remia Ukrainos nepriklausomybę, suverenitetą ir teritorinį vientisumą valstybės ribose, pripažintose tarptautiniu mastu.
 
„Ukraina yra priešakinėse linijose, kovodama už visą Europą ir mūsų bendras vertybes. Mes ir toliau teiksime Ukrainai politinę, finansinę, humanitarinę ir karinę pagalbą. Tą daryti raginame ir savo sąjungininkus bei partnerius. Greitas sunkiosios ginkluotės pristatymas Ukrainai yra būtinas norint laimėti karą ir užtikrinti taiką Europoje. Ukrainos ateitis – Europos Sąjungoje. Pripažįstame aiškią Europos perspektyvą Ukrainai siekiant suteikti ES šalies kandidatės statusą. Rusijos karinė agresija – iššūkis visam euroatlantiniam saugumui. Vienybė, solidarumas ir susitelkimas, kuriuos stiprina ypatingi transatlantiniai ryšiai, išlieka saugumo ir stabilumo kertiniu akmeniu žemyne. Rusijos karo Ukrainoje akivaizdoje dar labiau vertiname nepakeičiamus ir vienas kitą papildančius NATO ir ES veiksmus siekiant stiprinti Europos saugumo architektūrą. NATO išlieka mūsų kolektyvinės gynybos pagrindu ir esminiu konsultacijų bei sprendimų saugumo klausimais forumu. NATO – gynybinis Aljansas, kuris ir toliau sieks taikos, saugumo ir stabilumo visoje euroatlantinėje erdvėje. Artėjančiame NATO viršūnių susitikime Madride sieksime patvirtinti naują NATO strateginę koncepciją ir sustiprinti NATO atgrasomąją ir gynybinę poziciją bei NATO Rytinį flangą ilgalaikėje perspektyvoje” – sakoma trijų Vyriausybių vadovų pareiškime.
 
Jame sakoma, kad siekiant užkirsti kelią bet kokioms agresijos formoms, Baltijos valstybėse būtina užtikrinti šiuolaikišką priešakinės gynybos poziciją. Tam reikės didesnių čia dislokuotų sausumos, oro ir jūrų pajėgų. Nuolatinis sąjungininkų pajėgų buvimas Baltijos valstybėse turėtų būti kuriamas aplink tris kovai parengtas divizijas – po vieną diviziją kiekvienai iš Baltijos valstybių, kurioms pavesta vykdyti kolektyvinės gynybos operacijas ir kurios gali integruoti vietines nacionalines gynybos pajėgas.
 
Kiekviena divizija turėtų turėti dislokuotą priešakinę kovinės parengties Sąjungininkų brigadą, paremtą NATO priešakinių pajėgų bataliono kovine grupe, su visais reikalingais pajėgumais. Esame įsipareigoję nuosekliai didinti savo nacionalinius gynybos biudžetus bent iki 2,5 % BVP. Papildomas finansavimas palengvins spartesnį pajėgumų stiprinimą daugumoje svarbiausių sričių, taip pat ir bendruose Baltijos valstybių projektuose.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2022.04.23; 08:20

Oleksiejus Arestovyčius

Kyjivas, balandžio 19 d. (ELTA). Ukrainos prezidento biuro vadovo patarėjas Oleksijus Arestovičius antradienį pakomentavo Rusijos smūgio NATO bazei tikimybę. Pasak jo, tokiu atveju karas truktų tik kelias paras, praneša UNIAN.
 
Jis tai pareiškė nacionalinio televizijos maratono eteryje.
 
O. Arestovičius buvo paprašytas pakomentuoti Didžiosios Britanijos  pareigūno žodžius, jog Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gali įsakyti smogti NATO bazei, kad sustabdytų Ukrainos kariuomenei skirtų ginklų srautą.
 
„Na, tegul smogia. Manau, kad po to karas truks tris paras“, – sakė jis.
 
Anksčiau buvęs Jungtinės Karalystės vyriausybės pirmasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimams Peteris Rickettsas pareiškė, jog V. Putinas gali apsvarstyti galimybę atakuoti NATO bazę, kad nutrauktų ginkluotės tiekimą Ukrainai.
 
Savo ruožtu kompanijos „Defense Express“ analitikas Sergejus Zgurecas pareiškė, jog Ukraina negali atmesti Rusijos smūgio ginklų tiekimo iš NATO šalių keliams galimybės, bet Maskva taip pat turi suvokti, kad tai reikš tiesioginį Aljanso įtraukimą į karą.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2022.04.20; 05:35

Ukrainos prezidentas V.Zelenskis

Kyjivas, balandžio 14 d. (dpa-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dar kartą griežtai sukritikavo Vokietiją dėl tolesnio rusiškos naftos pirkimo. Vokietija ir Vengrija blokavo embargą, sakė jis interviu stočiai BBC, kuris parodytas ketvirtadienį.
Ukrainos vėliava. Slaptai.lt portalo foto
 
„Mes nesuprantame, kaip galima duoti uždirbti pinigus, aplaistytus kitų žmonių krauju. Deja, kai kurios šalys tai daro“, – kalbėjo prezidentas.
 
Su šiomis šalimis, anot jo, reikia kalbėti, kad jos pakeistų savo poziciją. „Kai kurie mūsų draugai ir partneriai supranta, kad dabar kiti laikai, kad tai jau nėra verslo ir pinigų klausimas. Kad tai išlikimo klausimas“, – pabrėžė V. Zelenskis. Jis gyrė JAV, Didžiąją Britaniją ir kelias kitas Europos šalis už ginklų tiekimą. „Tačiau mums jų vis tiek reikia anksčiau, anksčiau ir greičiau. Svarbiausias žodis yra „dabar“, – tęsė V. Zelenskis.
Olafas Scholzas. EPA – ELTA nuotr.
 
Vokietijos vėliava. Slaptai.lt nuotr.

Pasak prezidento, jam susirūpinimą kelia laukiamas naujas Rusijos puolimas Rytų Ukrainoje. „Tačiau ten sukoncentruoti mūsų stipriausi daliniai“, – patikino jis. V. Zelenskis neatmetė, kad šie bus visiškai sunaikinti. „Jie gali mus nužudyti, tačiau mirs ir jie“, – pabrėžė jis.
 
V. Zelenskis teigė vis tiek iki šiol nesuprantąs, kodėl rusai užpuolė jo šalį. „Aš negaliu suprati, už ką? Aš negaliu suprasti, kodėl jie atėjo“, – kalbėjo Ukrainos vadovas.
 
Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris. EPA-ELTA nuotr.

V. Zelenskis dar kartą apkaltino Rusiją sunkiais karo nusikaltimais. Žiaurumai Kyjivo priemiesčiuose Bučoje ir Bordiankoje dar labiau apribojo taikos derybų su Rusija galimybę. Lankydamasis Bučoje, jis „išgyvenęs visą spektrą emocijų“, tačiau dieną užbaigęs „vien jausdamas neapykantą rusų kariams“.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2022.04.15; 06:00

Viktoras Orbanas. EPA-ELTA nuotr.

Kyjivas, balandžio 7 d. (AFP-ELTA). Ukraina ketvirtadienį apkaltino Vengriją toleruojant Rusijos agresiją ir griaunant Europos Sąjungos (ES) vienybę.
 
„Pasibaigus rinkimams, Budapeštas, regis, žengė kitą žingsnį ir dabar padeda V. Putinui tęsti savo agresiją prieš Ukrainą“, – sakoma Užsienio reikalų ministerijos Kyjive pranešime.
 
V. Putinas pirmadienį pasveikino Vengrijos premjerą Viktorą Orbaną su pergale praėjusią savaitę vykusiuose visuotiniuose rinkimuose. Jie trečiadienį kalbėjosi telefonu ir pokalbio metu V. Orbanas pareiškė V. Putinui, kad Vengrija yra pasirengusi už rusiškų dujų importą atsiskaityti rubliais.
 
„Manome, kad šis pareiškimas apie pasirengimą už rusiškas dujas atsiskaityti rubliais išreiškia nedraugišką poziciją mūsų valstybės atžvilgiu. Tokie pareiškimai taip pat prieštarauja bendrai ES pozicijai“, – teigė Ukrainos užsienio reikalų ministerija.
 
V. Orbanas savo ruožtu nurodė, kad pokalbio metu paragino V. Putiną Ukrainoje skelbti neatidėliotinas paliaubas ir pakvietė Prancūzijos, Vokietijos ir Ukrainos lyderius Budapešte susitikti su Rusijos prezidentu. Tačiau Kyjivas pareiškė, kad tokie Vengrijos siūlymai „atrodo ciniškai“.
 
„Jei Vengrija tikrai nori padėti nutraukti karą, štai kaip tai padaryti: liaukitės griovę ES vienybę, pareikškite savo paramą naujausioms prieš Rusiją nukreiptoms sankcijoms, atsiųskite Ukrainai karinės pagalbos ir nesteikite papildomų Rusijos karo mašinos finansavimo šaltinių“, – priduriama ministerijos pranešime.
 
V. Orbanas laikomas artimiausiu V. Putino sąjungininku ES.
 
Lina Linkevičiūtė (AFP)
 
2022.04.08; 08:01

Mitingas prieš prekių iš Rusijos ir Baltarusijos tranzitą per Lietuvą. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Trečiadienį prie Vyriausybės susirinkę mitinguotojai išreiškė solidarumą už laisvę kovojančiai Ukrainai, kartu reikalaudami visų Europos Sąjungos šalių partnerių, jų teigimu, realios pagalbos Ukrainai, nutraukiant ekonominius ryšius su Rusija ir Baltarusija.
 
„Mes priprantame prie karo vaizdų, prie karo tematikos ir tai tampa norma, bet tai nėra norma. (…) Labai jautrus momentas kalbėti apie karą, kai Lietuvoje nemaža dalis nenori apie tai kalbėti. Bet mes apie tai kalbėsime“, – rodydamas Ukrainos karo nuotraukas prie Vyriausybės kalbėjo vienas iš mitingo organizatorių Olegas Šurajevas.
 
Protesto akcijos organizatoriai kėlė reikalavimą valdžiai, verslams, elitui, menininkams, piliečiams ne tik išreikšti žodinį palaikymą, tačiau ir imtis veiksmų.
 
Į renginį atvykę Ukrainos karo pabėgėliai buvo kviečiami su visuomene dalytis savo istorijomis.
 
„Noriu padėkoti Lietuvai, Lietuva visada palaiko Ukrainą ir mes tikrai esame broliai. Vienybėje, kai visas pasaulis susijungė, su šia jėga mes nugalėsime šį siaubą“, – kalbėjo į renginį atvykusi ir Lietuvoje gyvenanti ukrainietė.
 
Priešais Vyriausybę sustoję gyventojai rankose laikė Ukrainos vėliavas ir plakatus. Prie mikrofono palaikymą Ukrainai atėjo pareikšti Rusijos emigrantai.
 
O. Šurajevo teigimu, tai tik viena iš akcijų, kurias ateityje ketinama organizuoti ir tarptautiniu mastu.
 
„Mes judėsime toliau, planai kalbėti apie tai Europai garsiau. Kalbėti angliškai, kalbėti vokiškai, kalbėti ispaniškai“, – teigė O. Šurajevas.
 
Organizatoriai nurodo, kad piketo tikslas yra garsiai pasakyti visam pasauliui, kad Rusijos vykdomas genocidas Ukrainoje nėra tik Ukrainos reikalas, tai – viso pasaulio reikalas.
 
Kaip pranešė renginio organizatoriai, akcija buvo suderinta su Lietuvos policija ir Vilniaus miesto savivaldybe.
 
ELTA primena, kad dar trečiadienį prieš protestą premjerė Ingrida Šimonytė susitiko su mitingo organizatoriumi Olegu Šurajevu. Kaip po susitikimo akcentavo O. Šurajevas, susitikimas nebuvo skirtas aptarti ekonominių ryšių su Rusija ir Baltarusija nutraukimo.
 
„Yra krūva būdų, kaip galima užtverti kelią, ir ne man patarinėti premjerei, mūsų tarnyboms. Aš nesu nei politikas, nei aš esu kažkuo išrinktas, nei gaunu pinigų iš valstybės, aš galiu užsiiminėti tik aktyvizmu, ką aš ir darau“, – po susitikimo prie Vyriausybės kalbėjo O. Šurajevas.
 
Praėjusią savaitę O. Šurajevas organizavo protestą Minsko plente, siekdamas priversti Lietuvos Vyriausybę nedelsiant nutraukti prekybą su Rusija ir Baltarusija bei nepalaikyti prekybinių ryšių, ekonomiškai neremti šių valstybių agresorių. 
 
Rugilė Augustaitytė (ELTA)
 
2022.03.30; 19:18

Svarstyklės – kas įtakingesnis. Slaptai.lt foto

Rusijos sukeltas karas Ukrainoje ir ekspremjero Sauliaus Skvernelio vadovaujama partija „Vardan Lietuvos“, panašu, išjudino jau kurį laiką nematytus pokyčius Eltos užsakymu atliekamose „Baltijos tyrimų“ apklausose.
 
Vasario 22-kovo 3 dienomis vykusi apklausa atskleidė, kad partija „Vardan Lietuvos“ reitingų lentelėje įsitaisė tarp lyderių. Už dar neseniai Lietuvoje įsteigtą partiją vasario mėnesį ketino balsuoti 13,7 proc. gyventojų. Kadangi Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ oficialiai įkurta tik sausio pabaigoje, prieš tai „Baltijos tyrimų“ vykdytoje sausio mėn. apklausoje ji nebuvo įtraukta į anketą.
 
Toliau reitingų lentelėje rikiuojasi Lietuvos socialdemokratų partija. Populiariausių partijų sąrašo pirmąja vieta kurį laiką besidžiaugusių socialdemokratų palaikymas sumenko ryškiausiai – 3,9 procentinio punkto. Vasario mėnesio duomenimis, LSDP palaikė 12 proc. gyventojų, o sausį tokių buvo 15,9 proc.
 
Tuo tarpu valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) populiarumas analogišku metu augo 3,6 procentinio punkto. Sausio mėnesį konservatorius palaikė 8,1 proc. gyventojų, o vasario pabaigoje TS-LKD populiarumas siekė jau 11,7 proc.
 
Konservatorių simboliai. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Ketvirtoje reitingų lentelės vietoje – Liberalų sąjūdis. Tiek sausio mėnesį, tiek vasarį šią valdančiąją partiją palaikė 6,7 proc. gyventojų.
 
Panaši gyventojų dalis vasario pabaigoje rėmė Darbo partiją (6,2 proc.). Tiesa, lyginant su sausio mėnesio apklausomis, šios partijos palaikymas šiek tiek sumenko – mėnesiu anksčiau darytoje apklausoje „darbiečius“ palaikė 8,6 proc.
 
Iš esmės tokį patį palaikymą, pastarųjų apklausų duomenimis, turi ir partija „Laisvė ir teisingumas“ (vasarį – 6,2 proc.) bei Ramūno Karbauskio vedami „valstiečiai“ (6,1 proc.). Pastarieji, nepaisant optimistiškų partijos lyderio prognozių, per paskutinį pusmetį prarado ne tik nemažą dalį elektorato bei frakcijos narių, bet ir užimtas pozicijas reitingų lentelės lyderių gretose. „Valstiečių“ populiarumas menko ir pastarąjį mėnesį. Lyginant su sausį atliktomis apklausomis, LVŽS palaikymas sumažėjo 2,6 procentinio punkto – vasario pabaigoje siekė 6,1 proc.
 
Reitingų lentelės apačioje toliau išlieka valdančioji „Laisvės partija“. Ją vasario mėnesio pabaigoje palaikė 2,9 proc. gyventojų. Lygiai tiek pat buvo ir mėnesiu anksčiau darytoje apklausoje.
 
Su 2,6 proc. siekiančiu palaikymu toliau rikiuojasi Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga. Apie 1 procentą toliau sukasi Lietuvos regionų partijos palaikymas. Sąrašą užbaigia Lietuvos žaliųjų partija (0,6 proc.) ir Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai) (0,5 proc.).
 
Trys iš dešimties (29,6 proc.) apklaustų gyventojų nurodė, kad jie nedalyvautų Seimo rinkimuose arba yra neapsisprendę, už ką balsuoti.
 
Įvertino pokyčius centro kairės stovykloje: R. Karbauskiui teks apsvarstyti LVŽS išlikimo klausimą
 
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė Ainė Ramonaitė teigė, kad jos reitingų pokyčiai, susiję su centro kairės flangui priklausančiomis partijomis labai nenustebino. Tai, kad ekspremjero S. Skvernelio vedama politinė jėga „Vardan Lietuvos“ braunasi į reitingo lyderius buvo aišku ir iš kitų apklausas vykdančių bendrovių. Be to, jos teigimu, tiek LSDP, tiek „Vardan Lietuvos“ elektoratai yra ganėtinai stipriai persidengę. Todėl, pažymėjo profesorė, tai, kad S. Skvernelio partija pastaruoju metu reitingus augino iš esmės socialdemokratų elektorato sąskaita taip pat nieko neįprasto.
 
LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.

Kita vertus, profesorės teigimu, „Vardan Lietuvos“ nurėžė ir dalį „valstiečių“ rinkėjų. Ir tai, tęsė ji, nėra tai, į ką R. Karbauskis galėtų nekreipti dėmesio. Paklausta, ar įvertinus pokyčius reitingų lentelėje R. Karbauskis vis dar galės prieš vyksiančius rinkimus samprotauti apie būsimas pergales, politologė nedvejojo – LVŽS lyderiui teks pereiti prie kiek kitokių prognozių. A. Ramonaitės manymu, R. Karbauskiui kur kas aktualesniu klausimu taps „valstiečių“ išlikimas partinėje sistemoje apskritai.
 
„Kažkokių didelių pergalių, kokias jis turėjo anksčiau, dabar sunku tikėtis. Konkurencija iš visų pusių padidėjusi, o partija nusilpusi. Kita vertus, visiškai nurašyti, kad ši partija išnyks ar nepereis per barjerą – tai aš neskubėčiau. Nes iš mūsų darytų tyrimų buvo matyti, kad maždaug pusė, kurie balsavo už „valstiečius“, balsavo dėl Skvernelio, o kita – dėl Karbauskio. Aš spėčiau, kad tie, kurie balsavo dėl Karbauskio, gali išlikti, jeigu ta partija visai nesusiskaldys ir nesubyrės. Manau, kad „valstiečiai“ gali išsilaikyti tarp 5-7 ar 5-10 procentų“, – sakė ji.
 
Visgi reitingų viršuje atsidūrusiai S. Skvernelio partijai pergalės vainiko vyksiančiuose rinkimuose dar nereikėtų skubėti kabinti. Iki Seimo rinkimų yra dar daug laiko, pažymi profesorė.
 
„Jei dabar rinkimai vyktų, tai aš visai neatmesčiau, kad Skvernelis gali „nunešti“ visus, tačiau ar jis sugebės prabėgti ilgą distanciją iki rinkimų yra klausimas. Yra klausimas ir tai, kaip jiems pavyks pasirodyti savivaldybių ir Europos Parlamento rinkimuose. Taigi dar klausimas, ar nenuslops ta jų banga iki Seimo rinkimų“, – teigė A. Ramonaitė.
 
Pokyčiams reitingų lentelėje įtakos turėjo Rusijos sukeltas karas Ukrainoje
 
Tam, kad konservatorių palaikymas, pastarųjų apklausų duomenimis, augo labiausiai, politologės teigimu, veikiausiai turi įtakos ir visuomenės reakcija į Rusijos sukeltą karą Ukrainoje. „Baltijos tyrimų“ apklausos pradžia beveik sutapo su Kremliaus pradėta brutalia karine intervencija vasario 24 d.
Mariupolis. Nuolat apšaudomas miestas
 
A. Ramonaitės manymu, šiuo metu stebime iš dalies panašų efektą, koks buvo susiklostęs per pirmąją COVID-19 bangą. Pandemijai 2020 m. pristabdžius šalyje gyvenimą, šoktelėjo Seime dominavusių „valstiečių“ reitingas. Ko gero, panašiai visuomenė sureagavo ir į karinę Rusijos agresiją Ukrainoje, tik šį kartą kilo jau valdančiojoje daugumoje lyderiaujančių konservatorių palaikymas.
 
„Tai vadinamasis susitelkimas aplink vėliavą, kai yra krizinė situacija“, – teigė profesorė.
 
Pasak jos, Rusijai sukėlus karą Europoje, dalis klausimų, kurie anksčiau kėlė trintis ar nepasitenkinimą valdančiaisiais, tiesiog nuėjo į antrąjį planą.  
 
„Tiesiog į antrą planą nueina smulkūs dalykai, o į pirmą planą iškyla, šiuo atveju, karas. Ir tarsi pareigos jausmas skatina paremti Vyriausybę sunkiu metu“, – sakė TSPMI profesorė.
 
Anot A. Ramonaitės, sunku vertinti, kiek ilgai tokia parama galėtų išsilaikyti valdantiesiems. Tai, pažymėjo ji, labai priklausys nuo situacijos Ukrainoje dinamikos.
 
Apklausa vyko 2022 m. vasario 22 – kovo 3 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausta 1017 Lietuvos gyventojų (nuo 18 metų), apklausa vyko 119 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka suaugusių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1 proc.
Benas Brunalas (ELTA)
 
2022.03.16; 10:15

Prie Rusijos ambasados Jerevane – antiukrainietiškas mitingas

Prie Rusijos ambasados Jerevane pastato kovo 14-ąją buvo surengtas mitingas, kurio dalyviai palaikė Rusijos agresiją prieš Ukrainą.

Susirinkę vyrai, jų būta per 200, pareiškė pasiruošę kovoti prieš Ukrainą rusų kariuomenės gretose. Susirinkusieji šūkavo, kad Rusija – strateginė Armėnijos partnerė, kad armėnai palaiko Kremlių, kad trokšta kuo greičiau išvykti į frontą.

Mitinguotojai rankose laikė Rusijos ir Armėnijos vėliavas. Jie taip pat įteikė laišką Rusijos ambasados darbuotojams. Laišką pasirašiusieji reikalavo, kad Maskva juos kuo greičiau išsiųstų į Ukrainą kariauti prieš ukrainiečius.

Parengta pagal Sputnik Armenia

2022.03.14; 20:00

Volodimir Zelenskij. Ukrainos prezidentas

Kijivas, kovo 8 d. (dpa-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, nepaisant mūšių dėl Kijivo, neketina palikti sostinės. „Aš liksiu Kijive“, – pareiškė jis pirmadienio vakarą paskelbtoje vaizdo žinutėje. V. Zelenskis pareiškė, kad nesislapsto ir nieko nebijo.
 
„Šiandien yra dvyliktasis mūsų kovos, mūsų gynybos vakaras. Mes visi esame vietoje, visi dirbame. Kiekvienas ten, kur turi būti. Aš esu Kijeve, su savo komanda“, – teigė jis. V. Zelenskis, anot CNN, pirmą kartą nuo karo pradžios vėl pasirodė savo biure.
 
Prezidentūros duomenimis, V. Zelenskis atšaukė Ukrainos karius, esančius užsienio misijose. „Labai profesionalūs kariai“ reikalingi kovoje su „rusų agresoriumi“. Pasak Ukrainos žiniasklaidos, šalis dalyvauja misijose Kosove, Konge ir Dramblio Kaulo Krante.
 
V. Zelenskis griežtai sukritikavo oro antskrydį į vakarus nuo Kijivo, per kurį, ukrainiečių duomenimis, žuvo mažiausiai 13 civilių: „Šiandien jie Makarive Kijevo srityje apšaudė kepyklą. Už ką? Kepyklą. Pagalvokite: jie apšaudo kepyklą. Kuo turi būti, kad tai darytum?“
 
Rusų daliniai yra į šiaurės vakarus nuo Kijevo ir mėgina prasiveržti į sostinę ir iš vakarų. Rusija ir toliau tikina, kad nepuola civilinių taikinių Ukrainoje.
 
V. Zelenskis sakė, kad su Rusija bus kalbama toliau. „Mes realistai. Todėl kalbėsime. Reikalausime derybų, kol rasime būdą savo žmonėms pasakyti: taip mes pasieksime taiką“, – pabrėžė V. Zelenskis. Kiekviena kovos dieną sukuria „geresnes sąlygas“ Ukrainai. „Stiprią poziciją. Kad užtikrintume savo ateitį. Po šito karo“, – kalbėjo prezidentas.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2022.03.08; 07:22

Ingrida Šimonytė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Sunku atsikratyti apėmusio kaltės jausmo ir apmaudo, kad reikia tiek nekalto kraujo, kad suvoktum, jog autoritariniai režimai yra tarsi užkratas, pažymėjo ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė, pirmadienį dalyvaudama tarptautinėje konferencijoje, skirtoje aptarti bendrus Rusijos ir Kinijos bandymus paveikti demokratinių valstybių institucijas.
 
„Praėjusi savaitė daugeliu atžvilgių buvo žiauri. Ne vien Ukrainai. Bet mums visiems, kuriems teko malonė būti tik žiūrovais, bent kol kas. Mūsų karta tikėjosi, kad niekada nebus atviro, plataus ir žiauraus karo Europoje liudininkė. Dabar jis vystosi tiesiai prieš mūsų akis, prie mūsų namų slenksčio. Keliamės ir einame miegoti per televiziją transliuojant didžiulius sprogimus Charkivo, Mariupolio, Kyjivo gyvenamuosiuose rajonuose. Matome namų ir mokyklų griuvėsius gatvėse, kuriomis kai kurie iš mūsų vaikščiojo. Ir siaubingai tylias moteris, vaikus ir pagyvenusius žmones – prisiglaudusius po žeme“, – kalbėjo premjerė.
 
Vyriausybės vadovė pabrėžė: „Privalome pripažinti skaudžią tiesą. Toleravome diktatūras, kol jos netrukdė mums siekti patogaus gyvenimo. Tikėjome, kad ekonominiai ryšiai civilizuos autoritarinius režimus. Mes apgaudinėjome save, bandydami užmegzti dialogą su patologiniais melagiais ir derėtis dėl taikos su tais, kurie nori karo“.
 
Pasak I. Šimonytės, mes Lietuvoje nuolat perspėdavome, kad diktatoriai supranta tik jėgos – ekonominės, o dar geriau – karinės, kalbą. Visa kita jie laiko silpnumo ženklu, kuris juos skatina, o ne atgraso. Nuolaidžiavimą jie laiko leidimu žudyti. Mes garsiai šaukėme apie didėjančias grėsmes saugumui ne tik mūsų regionui, bet ir ES bei NATO.
 
Šiandien galime pasidžiaugti, kad demokratinis pasaulis yra vieningesnis nei bet kada anksčiau, kalbėjo premjerė, mat Kremliaus žiaurumas ir Ukrainos žmonių didvyriškumas pagaliau pažadino Vakarus.
 
Visgi, anot premjerės, pabudimo neužtenka. Privalome tęsti, didinti ir spartinti letalinės ginkluotės pagalbą Ukrainai. Privalome atjungti nuo SWIFT ne kai kuriuos, o visus Rusijos bankus, kad pasiektume visišką sankcijų poveikį dabar – ne po metų. Visos ekonominės sankcijos, kurias įvedame Rusijai, privalo būti įvestos ir Baltarusijai. Turime nutraukti Rusijos energijos tiekimą Vakarams.
 
„Šiandien ukrainiečiai ne vieni kovoja su SSRS likučiais, kuriuos Putinas bando prikelti. Ukraina ne viena gina savo suverenitetą ir demokratinę pasaulio tvarką. Ir tai stumia atgal. Putinas tikrai to nesitikėjo. Tikiu, kad gėris gali nugalėti blogį ir nugalės. Noriu tikėti, kad, kai taip atsitiks, galėsime be kaltės žiūrėti ukrainiečiams į akis. Darykime viską, ką galime, šiandien – ne rytoj, – kad tai įvyktų“, – pabrėžė ministrė pirmininkė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA 
 
2022.03.08; 07:17

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt nuotr.).

Lietuvai dvi kadencijas vadovavusi prezidentė Dalia Grybauskaitė svarsto, kad pakankamo atsako Kremliaus agresijai Ukrainoje nesiėmusios Vakarų valstybės gali būti laikomos Vladimiro Putino karo nusikaltimų bendrininkėmis.
 
„Sankcijos Putino nesustabdys, kad ir kokios jos būtų. Jų reikia, bet be išimčių, kokias matome dabar taikant SWIFT atjungimą ir paliekant nuošalyje energetikos sektorių bei jį aptarnaujančius bankus“, – trečiadienį socialiniame tinkle „Facebook“ rašė D. Grybauskaitė.
 
„Karą sustabdyti gali tik karas, kuris jau prasidėjo. Nereikia apsimetinėti ir mėginti nuraminti savo sąžinę Ukrainai tiekiant tik ginklus ir dar pavėluotai. Už mus karą kariauja Ukrainos žmonės, jos vaikai pridenginėja mus nuo Putino beprotybės“, – tvirtino ji.
 
Prezidentės vertinimu, NATO retorika, esą aljansas negali padėti Ukrainai, „skamba apgailėtinai ir rodo Vakarų bailumą“.
 
„Tai mato ir Putinas. Nors ir mokomasi greitai, bet Vakarai vis dar nesupranta, kad Ukrainoje vyksta Europos karas. Jame arba dalyvauji ir kovoji su agresoriumi, arba stovėdamas ir stebėdamas, kaip jis naikina Ukrainą ir jos žmones, tampi karo nusikaltimų bendrininku. Taip. Bendrininku“, – tikino D. Grybauskaitė.
 
Pasak jos, nesustabdžius V. Putino karinės agresijos Ukrainoje, vėliau teks kariauti ir Vakarų šalyse.
 
Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.

„Ukraina prašo realios pagalbos, o mes stebime TV ekranuose sprogdinamus gyvenamuosius kvartalus ir prisiekinėjame, kad „labai palaikome Ukrainą“, – teigė prezidentė.
 
„Man gėda girdėti, kai NATO valstybių vadovai ir pareigūnai veblena, kad „negali veltis į konfliktą“, o Sirijoje, Libijoje, Afrikoje, Jugoslavijoje, Afganistane galėjome“, – retoriškai klausia dvi kadencijas Lietuvai vadovavusi politikė.
 
Pasak prezidentės, dabar Ukraina kovoja ir už savo tautos išlikimą ir už visos Europos ramybę, todėl ji svarstė, ar Vakarų valstybės ir toliau liks tik stebėtojomis.
 
„Slava Ukraini. Slava jos Didvyriams, kol kas tik jos didvyriams, nes kitų horizonte dar nesimato“, – pažymėjo D. Grybauskaitė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2022.03.02; 14:30

Volodymyras Zelenskis. EPA – ELTA foto

Kijevas, vasario 24 d. (dpa-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis visoje šalyje paskelbė karo padėtį. Tai jis pareiškė ketvirtadienį vaizdo žinutėje.
 
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas prieš tai nurodė pradėti karinę operaciją prieš kaimyninę šalį.
 
Ukrainos vyriausybė rekomendavo gyventojams likti namuose, tviteryje pranešė keli žurnalistai.
 
Reaguodama į karinę operaciją, Ukraina uždarė visą savo oro erdvę, ketvirtadienio rytą informavo valstybinis transliuotojas.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2022.02.24; 07:37

Ankstyvą vasario 24-osios rytą Rusijos Federacija grubiai pažeidė tarptautinės teisės normas pradėdama karą prieš Ukrainą. Lietuva aktyviai palaiko Ukrainos nepriklausomybę ir suverenumą su tarptautiniu mastu pripažintomis sienomis, pabrėžia Krašto apsaugos ministerija.
 
„Karas Ukrainoje prasidėjo. Baltijos šalys ir Lenkija siūlys pradėti NATO ketvirtojo straipsnio aktyvavimą. Toks sprendimas bus apsvarstytas šiandien Valstybės gynimo taryboje“, – sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
 
Valentina Gudienė (ELTA)
 
2022.02.24; 08:15

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas. EPA – ELTA foto

Niujorkas, vasario 17 d. (AFP-ELTA). JAV valstybės sekretorius Antony’is Blinkenas ketvirtadienį paragino Rusiją neiti karo keliu ir pareikšti, kad neturi jokių ketinimų įsiveržti į Ukrainą.
 
Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos susitikime dėl Ukrainos krizės A. Blinkenas detaliai išdėstė, kaip Rusija galėtų sufabrikuoti dingstį įsiveržti į kaimyninę šalį.
 
Jei Maskva siekia taikos, „Rusijos vyriausybė turėtų šiandien be jokių dviprasmybių ir nukrypimų pareikšti, kad Rusija neįsiverš į Ukrainą“. JAV diplomatijos vadovas pridūrė, kad šalis galėtų tai „pademonstruoti, grąžindama atgal savo karius, tankus ir lėktuvus“.
 
JT Saugumo Tarybos susitikimo metu A. Blinkenas taip pat nurodė pakvietęs Rusijos užsienio reikalų ministrą Sergejų Lavrovą kitą savaitę susitikti Europoje deryboms.
 
Cituodamas JAV žvalgybos duomenis, A. Blinkenas išdėstė scenarijų, kuriame Maskva galėtų „sufabrikuoti“ dingstį įsiveržti, tuomet Ukrainoje surengtų bombų atakas ir kibernetinius išpuolius, kurie sutrikdytų šalies institucijų veiklą, ir tuomet pasiųstų tankus ir karius, jog šie okupuotų šalį.
 
„Rusija prieš Ukrainos žmones neketina inicijuoti įprastų atakų. Turime informacijos, kuri rodo, kad Rusija taikysis į konkrečias ukrainiečių grupes“, – teigė A. Blinkenas, tačiau nedetalizavo.
 
JAV diplomatijos vadovas pripažino, kad daugybė žmonių nepasitiki JAV žvalgybos duomenimis. „Tačiau leiskite pasakyti aiškiai. Šiandien čia esu ne tam, kad pradėčiau karą, o tam, kad galėčiau užkirsti jam kelią“, – tikino A. Blinkenas.
 
„Čia mano pateiktą informaciją patvirtina tai, ką jau kelis mėnesius matome vykstant tiesiai prieš savo akis“, – pridūrė JAV valstybės sekretorius.
 
Lina Linkevičiūtė (AFP)
 
2022.02.18; 06:00

Čekijos prezidentas M. Zemanas. EPA-ELTA nuotr.

Praha, vasario 17 d. (ELTA). Ketvirtadienį paskelbtame interviu laikraščiui „Mladá fronta DNES“ Čekijos prezidentas Milošas Zemanas teigia, jog tvirtinimai, kad vasario 16 d. prasidės Rusijos invazija į Ukrainą, tapo dar vienu Amerikos specialiųjų tarnybų konfūzu.
 
„Jau prieš kelias dienas sakiau, kad, mano nuomone, jokio karo nebus. Nes rusai nėra pamišę, kad imtųsi operacijos, kuri jiems atneš daugiau žalos nei naudos. O kalbant apie JAV slaptąsias tarnybas, tai jau trečiasis jų konfūzas. Pirmasis buvo Irake, kur nepavyko rasti masinio naikinimo ginklo. Antrasis buvo Afganistane, kai buvo teigiama, kad Talibanas niekada neužims Kabulo. Na, o trečiasis yra dabar“, – pareiškė Čekijos valstybės vadovas, garsėjantis savo prorusiškomis pažiūromis.
 
Pasak M. Zemano, likus penkioms dienoms iki vasario 16-osios jis gavo slaptą pranešimą apie rengiamą Rusijos įsiveržimą į Ukrainą. „Tai buvo CŽV pranešimas. Aš neklausiu CŽV, kokie jos informacijos šaltiniai. Bet, turėdamas omenyje tris (išvardytus konfūzus), aš abejoju tų šaltinių kokybe“, – sakė Čekijos prezidentas.
Centrinės Amerikos žvalgybos (CŽV) emblema JAV vėliavos fone.
 
Bet jis neatmetė, kad įtampa Donbase gali padidėti. „Negaliu atmesti kažkokio lokalaus konflikto Donecko ar Luhansko respublikų pasienyje, bet tai visai kas kita negu Rusijos agresija Ukrainoje“, – teigė M. Zemanas.
 
Pastaruoju metu Rusija prie Ukrainos sienos sutelkė dešimtis tūkstančių kareivių, o tai verčia nerimauti, kad Europoje gali prasidėti didelis ginkluotas konfliktas.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2022.02.17; 11:00

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. EPA – ELTA foto

Kijevas, vasario 12 d. (ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, šeštadienį bendraudamas su žurnalistais, paprašė pateikti įrodymų apie vasario 16 d. planuojamą Rusijos įsiveržimą, jeigu tokių esama. Kartu jis pabrėžė, kad informacinėje erdvėje yra pernelyg daug pranešimų spėjamo įsiveržimo tema.
 
„Jeigu jūs ar kažkokie žmonės turi papildomos informacijos apie šimtaprocentį Rusijos Federacijos įsiveržimą į Ukrainą vasario 16-ąją, prašom pateikti mums tokią informaciją“, – pareiškė V. Zelenskis.
 
Paklaustas apie Rusijos įsiveržimo į Ukrainą grėsmę, V. Zelenskis sakė negalįs patvirtinti to, kas dar neįvyko, ir priminė, kad „kol kas plataus masto karas dar nevyksta“. Jis pabrėžė, kad pasitiki Ukrainos žvalgyba, taip pat deda viltis į diplomatiją. „Mes manome, kad diplomatijos kelias – vienintelis kelias į deeskalaciją ir deokupaciją“, – teigė jis.
Kur važiuoja šie rusų tankai
 
Penktadienį JAV prezidentas Joe Bidenas per vaizdo konferenciją su sąjungininkais pareiškė, jog žvalgybos duomenys rodo, kad Rusija gali užpulti Ukrainą vasario 16 d.
 
Pastaruoju metu Rusija prie Ukrainos sienos sutelkė dešimtis tūkstančių kareivių, o tai verčia nerimauti, kad Europoje gali prasidėti didelis ginkluotas konfliktas.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2022.02.13; 07:32

Joe Bidenas ir Vladimiras Putinas. Youtube.com

Vašingtonas, vasario 11 d. (AFP-ELTA). JAV prezidentas Joe Bidenas ketvirtadienį paragino Amerikos piliečius nedelsiant išvykti iš Ukrainos ir perspėjo apie galimą didelį konfliktą su Maskva, jei tarpusavyje susidurs JAV piliečiai ir Rusijos kariai.
 
„Amerikos piliečiai turėtų išvykti dabar pat“, – interviu „NBC News“ sakė J. Bidenas.
 
„Turime reikalų su viena didžiausių kariuomenių pasaulyje. Tai tikra nepaprasta situacija ir viskas gali vystytis beprotiškai greitai“, – sakė prezidentas.
 
J. Bidenas taip pat pakartojo, kad jokiu būdu nesiųs JAV karių į Ukrainą, net gelbėti amerikiečių Rusijos invazijos atveju.
 
„Tai pasaulinis karas. Kai amerikiečiai ir rusai pradeda šaudyti vienas į kitą, mes atsiduriame visiškai kitokiame pasaulyje“, – sakė jis.
 
Įtampa tarp Vašingtono ir Maskvos yra didžiausia nuo Šaltojo karo laikų. Kai kuriais JAV skaičiavimais, apie 130 tūkst. Rusijos karių yra suskirstyti į dešimtis kovinių brigadų netoli sienos su Ukraina.
Džo Baidenas. Joe Bidenas. EPA – ELTA nuotr.
 
Vakarų lyderiai vykdo šaudyklinę diplomatiją, siekdami palengvinti varginančią įtampą. Tačiau J. Bideno komentarai – o Valstybės departamentas ketvirtadienį taip pat atnaujino įspėjimą JAV piliečiams išvykti – beveik neabejotinai ir vėl tą įtampą padidins.
 
Tačiau J. Bidenas atmetė scenarijų, kad kas nors gelbės amerikiečius Ukrainoje, sakydamas: „Kaip jūs išvis juos ten rasite?“
 
„Tikiuosi, kad jei (Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas) yra pakankamai kvailas, kad įsiveržtų, vis dėlto bus pakankamai protingas, kad nedarytų nieko, kad pakenktų Amerikos piliečiams“, – kalbėjo jis.
 
J. Bidenas sakė, kad V. Putinui nereikės to sakyti, nes „jis tai žino“.
 
Živilė Aleškaitienė (AFP)
 
2022.02.11; 08:00

R. T. Erdoganas. Turkijos prezidentas. EPA – ELTA nuotr.

Kijevas, vasario 3 d. (dpa-ELTA). Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pasiūlė surengti aukšto lygio derybas tarp Ukrainos ir Rusijos, siekiant sumažinti įtampą tarp kaimynių.
 
„Mes mielai surengsime viršūnių susitikimą lyderių lygiu arba techninio lygio derybas“, – sakė R. T. Erdoganas per spaudos konferenciją su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu Kijeve.
 
Ankara remia savo „strateginio partnerio“, t. y. Ukrainos teritorinį vientisumą, įskaitant Rusijos kontroliuojamą Krymą, pridūrė jis.
 
V. Zelenskis padėkojo R. T. Erdoganui už jo pastangas ir sakė, kad jo vizitas parodė, jog Turkija yra „Ukrainos draugė“.
 
Turkijos prezidentas yra paskutinis iš daugelio lyderių, neseniai apsilankiusių Kijeve. Jungtinės Karalystės, Nyderlandų ir Lenkijos ministrai pirmininkai buvo atvykę čia su diplomatinėmis misijomis siekiant išvengti karo Rytų Europoje.
 
R. T. Erdoganas paragino šalis elgtis santūriai ir pakvietė taikiai išspręsti krizę, susijusią su didžiulių Rusijos pajėgų telkimu prie Ukrainos sienų.
 
Maskva neigia ketinanti pulti. Vis dėlto Vakarai tuo nelabai tiki, sakydami, kad Rusija ilgus metus yra neteisėtai užėmusi Krymą ir kursto konfliktą Rytų Ukrainoje tarp šalies vyriausybės ir savo remiamų separatistų.
 
Dar iki savo vizito ketvirtadienį R. T. Erdoganas jau siūlė surengti taikos derybas tarp Ukrainos ir Rusijos lyderių.
 
Kijevas sutiko, tačiau Maskva kol kas tyli. R. T. Erdoganas atskirai pakvietė Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną į Ankarą individualiems pokalbiams, tačiau Maskva dar nepatvirtino savo sutikimo.
 
NATO narė Turkija stengiasi palaikyti gerus santykius ir su Ukraina, ir su Rusija.
 
Volodymyras Zelenskis, Ukrainos prezidentas. EPA – ELTA nuotr.

Praėjusiais metais Turkijos atsisakymas pripažinti Rusijos parlamento rinkimų Kryme rezultatus ir kovinių bepiločių orlaivių pardavimas Ukrainai pakurstė įtampą tarp Ankaros ir Maskvos.
 
Rusija ir Turkija bendradarbiauja, kad surastų politinį Sirijos konflikto sprendimą, nors palaiko priešingas puses.
 
Rusija išlieka didžiausia gamtinių dujų tiekėja Turkijai ir 2022 metais į Turkiją išsiuntė daugiausiai turistų.
 
R. T. Erdoganas ir V. Zelenskis ketvirtadienį pasirašė laisvosios prekybos susitarimą, kurį pastarasis pavadino „istoriniu laimėjimu“, taip pat kitų susitarimų prekybos, gynybos ir technologijų srityse.
 
Privati Turkijos gynybos bendrovė „Baykar“ Ukrainoje gamins bepiločius orlaivius, pridūrė V. Zelenskis.
 
Živilė Aleškaitienė (DPA)
 
2022.02.04; 00:30

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. EPA – ELTA foto

„Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis piktinasi valdančiųjų jam išsakyta kritika, kad jo pasisakymai apie Rusijos keliamą grėsmę klaidina visuomenę. Politiko teigimu, valdantieji tiek jo pasisakymus, tiek ir „valstiečių“ šešėlinės Vyriausybės pasirašytą rezoliuciją, raginančią valdančiuosius kuo skubiau nutraukti „isteriją dėl galimo karo“, kritikuoja neįsigilinę į tai, kas buvo pasakyta.
 
Politikas sako neneigiąs to, kad Rusija kelia tam tikrą grėsmę, tik norįs atkreipti dėmesį, jog per pastarąjį laikotarpį ji sumažėjo.
 
Pasak jo, panašios pozicijos laikosi ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
 
„Man labai gaila, kad neadekvatūs žmonės vadovauja šiandien Krašto apsaugos ministerijai ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui, nes matosi, kad jie reaguoja neskaitę ir neįsigilinę į tai, kas buvo pasakyta. Nes aš pakartojau prezidento V. Zelenskio žodžius, kad reikia baigti eskaluoti šį klausimą dėl galimo karo tarp Rusijos ir Ukrainos, čia jo kreipimasis ir jo prašymas pasaulio valstybių vadovams ir diplomatams“, – Eltai teigė R. Karbauskis.
 
„Aš aiškiai atkreipiau dėmesį į tai, ką sako Ukrainos saugumo atstovai, Ukrainos krašto apsaugos ministras ir t.t. Jie šneka apie grėsmes, ir nežinau, ar sako specialiai, ar ne, bet jie sako, kad šioje vietoje realios grėsmės nėra. Tai yra jų pasakymai“, – atkreipė dėmesį jis.
 
R. Karbauskis akcentuoja neneigiantis Rusijos keliamos grėsmės apskritai, tik norintis atkreipti dėmesį į tai, kad per pastarąjį laikotarpį ji sumažėjo.
 
„Tik žmonės, neskaitę arba negirdėję, gali komentuoti taip, kaip jie (valdantieji – ELTA) komentuoja. Jie mane bando padaryti prorusišku, o iš tikrųjų aš kartoju tai, ką sako V. Zelenskis. Tai vienas dalykas, ką aš pasakiau ir ką galima interpretuoti, bet jie neteisingai interpretuoja. Aš sakiau, kad per pastarąjį laikotarpį grėsmė, jeigu ji buvo, jeigu ji yra, ji yra sumažėjusi, tai yra faktas“, – piktinosi politikas.
Vladimiras Putinas rodo kumštį
 
„Prasidėjo derybos tarp JAV, Rusijos, NATO ir t.t., toliau Ukraina rodo pastangas taip pat derėtis su Rusija ir šnekėtis apie kylančias problemas, ir praeitą savaitę buvo vieši pareiškimai Rusijos, kad jie nesiruošia kariauti su Ukraina. Čia vieši, oficialūs pareiškimai, kurie buvo spaudoje ir visur kitur paskelbti“, – pažymėjo jis.
 
Vis dėlto politikas mano, kad nepaisant to, kad tam tikros grėsmės Ukrainai išlieka, Lietuvai šiuo metu tiesioginė grėsmė iš Rusijos nekyla.
 
„Ką bandžiau ir ką bandau toliau tiems neadekvatiems žmonėms pasakyt, kurie šiandieną yra valdžioje, jie yra grėsmė Lietuvai. Šie žmonės yra grėsmė Lietuvai, nes jie šneka apie grėsmę Lietuvai, kurios visiškai nėra. Jeigu Lenkijos premjeras gali pasakyti Lenkijos žmonėms, kad jokios grėsmės Rusija nekelia, tai kai tai pasako R. Karbauskis, mūsų šie veikėjai staiga užsidega, kad aš esu grėsmė Lietuvai. Tada Lenkijos premjeras yra grėsmė Lenkijai? Apie ką mes šnekame…“, – sakė R. Karbauskis.
 
Politiko nuomone, reali karo grėsmė Lietuvai kiltų tik tuo atveju, jeigu prasidėtų pasaulinis karas, nes Lietuva turi patikimus partnerius – NATO.
 
„Valstiečių“ lyderis yra įsitikinęs, kad valdantieji karo pavojumi sąmoningai gąsdina žmones. Ir, pasak politiko, tokia valdančiųjų retorika nulemia tai, kad įbauginti žmonės nesugeba atskirti Ukrainai keliamų grėsmių nuo grėsmių Lietuvai.
 
„Jie specialiai gąsdina Lietuvos žmones, jie taip daro dėl to, kad nesuvaldo nieko: jie nesuvaldo ekonomikos, jie nesuvaldo koronaviruso, jie nieko nesugeba iš viso ir tada reikia įbauginti šalį. Dabar jie supranta, kad tuoj pat reikės atsisakyti galimybių paso, nebeliks to sverto, kaip laikyti žmones įbaugintus per koronavirusą. Ir dabar belieka tai tik per karą daryti“, – sakė politikas.
 
LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.

ELTA primena, kad Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas stebisi „valstiečių“ lyderio R. Karbauskio teiginiais, kad karinio konflikto grėsmė Ukrainoje yra stipriai sumažėjusi, o tikimybės, kad būtų užpulta Lietuva iš viso nėra. Politikas akcentuoja, kad R. Karbauskio teiginiai, jog Rusijos pareigūnai nėra kalbėję apie karines intervencijas į Ukrainą, yra neteisingi ir klaidina visuomenę.
 
R. Karbauskio vadovaujama „valstiečių“ šešėlinė Vyriausybė parengė rezoliuciją, kuria ragina valdančiuosius kuo skubiau nutraukti „isteriją dėl galimo karo“. Kaip pirmadienį partijos kolegoms sakė politikas, karinio konflikto grėsmė Ukrainoje yra stipriai sumažėjusi, o tikimybės, kad būtų užpulta Lietuva, iš viso nėra. Todėl, R. Karbauskio teigimu, dabartinė užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio ir kitų valdančiųjų komunikacija apie situaciją Ukrainoje yra pernelyg gąsdinanti. O tai, pažymi „valstietis“, ne tik kelia geopolitinę įtampą, bet ir kenkia Lietuvos žmonių savijautai.
 
Prezidentas V. Zelenskis penktadienį paragino Vakarus vengti kurstyti „paniką“ dėl Rusijos karių sutelkimo prie Ukrainos sienos.
 
Gailė Jaruševičiūtė-Mockuvienė (ELTA)
 
2022.02.02; 08:00

Siaubūnas. Slaptai.lt fotografija

Pastaruoju metu viešojoje erdvėje vis dažniau kalbama apie galimą Rusijos invaziją į Ukrainą. Tai, kad karas Rytų Europoje yra tikėtinas scenarijus akcentuoja ir už Lietuvos užsienio politiką bei valstybės saugumą atsakingi politikai.
 
Opozicinių partijų atstovai sutaria, kad tokią retoriką valdantieji renkasi sąmoningai, jog įbaugintų visuomenę. Pasak jų, tai yra politinis instrumentas, naudojamas siekiant sutelkti visuomenę turint tam tikrų politinių interesų.  Jie taip pat įsitikinę, kad eskaluojant karo temą yra bandoma nukreipti gyventojų dėmesį nuo kitų aktualių vidaus politikos problemų.
 
G. Paluckas: konservatoriai sąmoningai gąsdina visuomenę
 
Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos Seime seniūnas Gintautas Paluckas kritikuoja, pasak jo, aštrią konservatorių retoriką dėl įtampų, tvyrančių tarp Ukrainos ir Rusijos.
 
Socialdemokratų partijos vadovas Gintautas Paluckas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

„Mano siūlymas valdantiesiems yra tiesiog nustoti karksėti, nes tai, ką jie šneka garsiomis antraštėmis, jie šneka nuo 2018 metų. Ir jeigu pažiūrėsime atgal, tai dėl bet kokių pratybų buvo gąsdinama kartu. Nepaisant to, kad aplinkybės yra tikrai labai stipriai pasikeitusios, bet ir mūsų elgesys yra pakitęs, ir mūsų užsienio politikos „rezultatai“ yra akivaizdūs“, – Eltai teigė G. Paluckas.
 
„Jeigu mes dar vos prieš porą metų galėjome šnekėti, kad Baltarusija yra neutrali šalis, tai yra ji buvo paskelbusi neutralitetą, tai šiandien mes matome, kad jie jau aktyviai dalyvauja kartu su Rusija tose vadinamosiose pratybose, kurios telkia kariuomenes ir didina tą psichologinį spaudimą tiek Ukrainai, tiek Vakarų bendruomenei“, – taip pat pažymėjo jis.
 
G. Paluckas pripažįsta, kad tam tikros rizikos dėl Rusijos pajėgų telkimo Ukrainos pasienyje yra. Tačiau, pasak jo, konservatorių pasirinkta retorika yra savotiškas „mėgavimasis situacija“.
 
„Kalbant apie realybę, jos, aišku, nereikia ignoruoti, reikia viską matyti ir blaiviai vertinti, bet kalbant apie tai, ką daro kolegos konservatoriai dabar, tai yra karksėjimas. Tiesiog man susidaro įspūdis, kad tas kalbėjimasis yra mėgavimasis situacija. Ir taip, kaip aš girdžiu, kaip kartais pasisako tiek ponas Arvydas Anušauskas, tiek ponas Gabrielius Landsbergis, tai man susidaro toks įspūdis, kad jie tiesiog labai nusiviltų, jeigu nebūtų jokio didesnio konflikto“, – akcentavo G. Paluckas.
 
Socialdemokrato nuomone, taip konservatoriai sąmoningai bando įbauginti visuomenę.
 
Gabrielius Landsbergis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

„Čia yra klasikinė, tradicinė prekyba baime ir grėsme. Tai yra politinis instrumentas, kuris yra naudojamas tam, kad būtų įaudrinta ir išgąsdinta visuomenė ir siekiant sutelkti aplink savo tam tikrus politinius siekius. Tai yra klasika ta prasme, kad kolegos konservatoriai tai daro dešimtmečius“, – sakė LSDP frakcijos seniūnas.
 
„Todėl aš sakau dar kartą, neneigdamas situacijos rimtumo, kad taip, kaip elgiasi ir taip, kaip visuomenę audrina, kokiomis formuluotėmis šneka konservatoriai, tai yra sąmoningas veikimas“, – pridūrė politikas.
Arvydas Anušauskas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
G. Palucko teigimu, savo pasirinktomis formuluotėmis apie įtampą Ukrainoje Lietuvos politikai išsiskiria ir tarptautiniame kontekste. O tokie jų veiksmai, pasak jo, trikdo visuomenę.
 
„Prancūzija svarsto, galvoja, kokį pasiūlyti deeskalacijos planą, kaip sumažinti įtampą, ką padaryti. Vokietija, nors mūsų karštos galvos puolė kritikuoti, kaip čia draudžia estams siųsti, bet ji irgi galvoja, kaip išspręsti situaciją diplomatiniu keliu“, – teigė G. Paluckas.
 
„Tai aš nematau pastangų dedamų, kad tas galimas karinis konfliktas ar kažkokia invazija neįvyktų, aš to nematau“, – atkreipė dėmesį Seimo narys.
 
LSDP frakcijos seniūnas taip pat pabrėžia, kad socialdemokratai nemato galimybės, kad Rusijos keliamą grėsmę galima užkardyti ekonominėmis sankcijomis.
 
„Tai yra keli dalykai, kurie išskiria požiūrius konservatorių ir socialdemokratų. Mes aiškiai matome situaciją. Nejaugi Rusija tampa agresyvesnė dėl to, kad ji turtėja ir geriau gyvena? Akivaizdu, kad ne. Tai jeigu mes turime valstybę, kuri turi vis mažiau ką prarasti, kur gyventojai įtikinti propagandos, kad priešai puola, tai mes turime pagrindą tam agresyvumui formuoti. Iš to kelias būtų, ar tai būtų Makrono siūlomas, ar Vokietijos diplomatijos pastarąjį 50 metų puoselėjamas kelias, kad tos šalys, kurios dabar yra agresyvios, turėtų ką prarasti ir nenorėtų to padaryti“, – pabrėžė jis.
 
R. Karbauskis: mes tokia retorika tik erziname Rusiją ir Ukrainą
 
LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.

Savo ruožtu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos valdančiųjų retorika smarkiai skiriasi nuo Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pastarojo meto teiginių.
 
„Šiandien buvo paskelbtas pasisakymas Ukrainos prezidento Zelenskio. Ir Ukrainos prezidentas, kaip šalies, kuri patiria tam tikrą karo riziką, jis elgiasi visiškai priešingai negu elgiasi mūsų valdžia. Tai yra jis aiškiai sako, kad grėsmė egzistuoja, bet ji egzistuoja labai seniai – Ukrainoje karo padėtis jau yra daugybę metų“, – sakė R. Karbauskis.
 
„Jo teigimu, nėra dabar paruoštos kažkokios karinės grupuotės, kuri būtų pasiruošusi atakai konkrečiai į Ukrainą. Jis šneka apie tai, ką konkrečiai žino, nes jis vadovaujasi, matyt, Ukrainos žvalgybos duomenimis“, – taip pat pažymėjo jis.
 
Tuo tarpu Lietuvos valdžia, pasak jo, elgiasi visiškai atvirkščiai. R. Karbauskio teigimu, už Lietuvos užsienio politiką atsakingi asmenys savo pareiškimais tik erzina Rusiją ir Ukrainą.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. EPA – ELTA foto
 
„Man tai, kas vyksta Lietuvoje, yra visiškai nesuvokiama. Mūsų valdžia elgiasi kažkaip labai keistai, nes toks vaizdas, kad mes esame ne Lietuva, o mes esame JAV ar kažkas panašaus ir mes dabar gąsdiname Rusiją, mes ruošiamės kažkokioms deryboms ir t.t. Žinome, kad niekas jokių derybų tarp Lietuvos ir Rusijos dėl Ukrainos neves“, – sakė R. Karbauskis.
 
„Tai kodėl mes taip elgiamės, aš nesuprantu. Mes tik erziname Rusiją, erziname Ukrainą ir visus erziname“, – taip pat pabrėžė jis.
 
Politikas svarsto, kad galbūt gąsdindami žmones valdantieji bando nukreipti visuomenės dėmesį nuo kitų vidaus politikos problemų.
„Atsakymas yra toks: kuo labiau išgąsdinti tautą, tuo mažiau tauta prisimins apie didėjančias kainas, energetiką, šildymą. Galų gale, jeigu kažkas išeis į gatvę protestuoti, tada pasakys: čia jau grynai prorusiškos jėgos“, – teigė R. Karbauskis.
 
„Valdžiai, kadangi nesiseka labai, ji susidirbo labai su savo vertybine politika, mes dabar patiriame vis daugiau ir daugiau problemų ir ekonomikoje ir visur kitur. Tai šioje situacijoje tas karo naratyvas leidžia kaip ir pabėgti nuo visų tų temų“, – pridūrė jis.
 
R. Karbauskis įsitikinęs, kad Rusijos keliamą grėsmę galima sumažinti tik derybų būdu. Pasak jo, grasinimais jokie pokyčiai nėra pasiekiami.
 
„Aš tikrai labai įdėmiai stebiu įvykius ir matau, kad yra derybinis procesas tarp Rusijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų, ko nebuvo labai ilgą laiką. Tai yra proaktyvu, nes tai mažina karo grėsmę. Ir jeigu kalbėtume apie tai, kas buvo gruodžio viduryje ir dabar, po mėnesio, tai grėsmė yra sumažėjusi. Kad ir kaip rėktų kas iš mūsų atstovų, realiai pati karo grėsmė yra sumažėjusi, nes vis dėlto jau prasidėjo kalbėjimas, derybos“, – sakė politikas.
 
R. Karbauskis taip pat mano, kad neįmanoma Rusijos pažaboti ir ekonominėmis sankcijomis.
Giltinė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
„Jeigu mūsų dabartinė Lietuvos valdžia turi šiek tiek proto, jie supranta, kad energetiškai Europos Sąjunga priklauso nuo Rusijos labai stipriai. Ir mūsų politinės pastangos atsiremia į Vokietijos interesą pirkti pigiai dujas iš Rusijos“, – teigė R. Karbauskis.
Politikas pritaria tam, kad Lietuva Ukrainai teiktų pagalbą.
 
„Aš pritarčiau visiems veiksmams, kurie yra suderinti su NATO ir ES. Tai yra, jeigu karinė pagalba su NATO yra suderinta, o aš manau, kad tai yra suderinta, tai, be abejonių, mes tai turime daryti. O jeigu kalbėtume apie diplomatines pastangas, tai aš šiandien nematau pajėgių derybininkų, nebent prezidentas imtųsi tos funkcijos kažkuria prasme ir rodytų iniciatyvą, kviestųsi Rusijos ambasadorius ar kažką. Bet tai tikrai ne Gabrielius Landsbergis, tikrai ne tie žmonės“, – pažymėjo jis.
 
Gailė Jaruševičiūtė-Mockuvienė (ELTA)
 
2022.01.26; 07:47