Rokas Masiulis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkui Ramūnui Karbauskiui antradienį paviešinus daugiau informacijos apie buvusio susisiekimo ministro Roko Masiulio veiklą, pastarasis sako, kad „valstiečių“ lyderis palaiko Kremliui palankią retoriką.
Kartu R. Masiulis pažymi, kad R. Karbauskio pasidalintoje informacijoje yra daug melo.
„R. Karbauskis toliau stebina – imdamas faktus ir pramanytus dalykus, skaičius daugindamas iš 100 ir juos klastingai interpretuodamas, naujam gyvenimui prikėlė jau prieš 7 metus paneigtą A. Skardžiaus komisijos medžiagą. Pateiktose „sensacijose“ nematau nieko naujo – tik išlaikoma ta pati linija taip naudinga Kremliui – torpeduoti visus svarbiausius mūsų valstybės energetinius projektus. SGD terminalas, elektros linijos de facto davė mums energetinę nepriklausomybę ir sumažino dujų ir elektros kainas, o tai neleidžia priešams ramiai miegoti“, – feisbuke antradienį rašė R. Masiulis.
Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
„Dar daugiau – daugelyje p. Karbauskio aprašytų epizodų mano dalyvavimo net nebuvo, dėl to akivaizdu, kokia tendencinga yra ši srutų srovė“, – pridūrė buvęs susisiekimo ministras.
ELTA primena, kad antradienį R. Karbauskis socialinio tinklo „Facebook“ profilyje dar kartą paviešino informaciją apie R. Masiulio veiklą. Kurį laiką žadėjęs kompromituojančią informaciją apie buvusį susisiekimo ministrą, R. Karbauskis pastarąją savaitę paviešino asmenų sąrašą, kuriuos, kaip tvirtina „valstiečių“ pirmininkas, Susisiekimo ministerijai pavaldžiose institucijose įdarbino buvęs ministras R. Masiulis.
Politikas dėl to planuoja kreiptis į Specialiųjų tyrimų tarnybą, kad ši įvertintų, ar buvęs energetikos, o vėliau ir susisiekimo ministras R. Masiulis bei su juo susiję asmenys nekūrė įsidarbinimo aukštose pareigose valstybinėse įmonėse schemų.
Automobilio ratai
Seimo opozicijos atstovai neslepia esą skeptiški dėl penktadienį paskelbto Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininko Ramūno Karbauskio sprendimo trauktis ne tik iš Seimo LVŽS frakcijos seniūno, bet ir Kultūros komiteto pirmininko pareigų, o „valstiečių“ sąrašo lyderystę pasiūlyti premjerui Sauliui Skverneliui.
Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen feisbuke juokavo, kad R. Karbauskis tikriausiai „pavargo laimėti“. Vis dėlto ji pabrėžė, kad Seime apie tokį „valstiečių“ galimą planą – perleisti lyderystę premjerui – buvo kalbama.
„O jei rimčiau, matau, kad realizuojasi scenarijus, apie kurį Seime kalbama jau kelias savaites. Kad valstiečiai keis lyderį ir sostas bus perleistas Sauliui Skverneliui. Ar dėl to ši partija taps politiškai kokybiškesnė? Ne, nes, ratus sukeitus vietomis, automobilis neatsinaujina“, – feisbuke rašė V. Čmilytė-Nielsen.
Kartu politikė iškėlė klausimą dėl Kultūros komiteto, kuriam vadovavo R. Karbauskis, prasmės.
„Beje, o kaip su žadėtu proveržiu kultūroje? Apie valstybę kalbėti nebeverta. Bet kam buvo sukurtas tas išskirtinis komitetas? Ir ar dabar jis taps nereikalingas?“ – retoriškai klausė Liberalų sąjūdžio vadovė.
Pokyčius LVŽS įvertino ir kitas liberalas Gintaras Vaičekauskas.
„…o tada atiduodi partiją Skverneliui, kraunies lagaminus ir varai į Ispaniją arba į Rygą. Nesvarbu kur. Taip valstiečiai išlieka vandens paviršiuje ir rudenį bus kova“, – savo feisbuko paskyroje rašė Seimo narys.
Pasak Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos (TS-LKD) narės Monikos Navickienės, R. Karbauskio atsitraukimas reiškia pralaimėjimą.
R. Karbauskis ir S. Skvernelis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Kovos vienu metu visais frontais prieš prezidentą Nausėdą, Roką Masiulį, Viktorą Pranckietį, konservatorius, Neužmirštuolę ir krūvą kitų tautos priešų didįjį grosmeisterį Karbauskį galutinai išvargino bei išmušė iš jo paties šaškių lentos. Šitas atsitraukimas patvirtina pralaimėjimą“, – socialiniame tinkle rašė ji.
Konservatorės teigimu, R. Karbauskiui, kaip Kultūros komiteto pirmininkui, nepavyko įgyvendinti daugelio pažadų.
„Prieš rinkimus tampa pernelyg akivaizdu, kad pažadai kultūros sektoriaus darbuotojams nebuvo įgyvendinti, jokių esminių darbų jam, kaip komiteto pirmininkui, taip ir nepavyko padaryti“, – teigė TS-LKD pirmininko pavaduotoja.
„Įdomu į kokią niekam nepažintą paralelinę realybę, taip laimėjęs visus rinkimus, grosmeisteris Karbauskis persikelia šiandien?“ – klausė ji.
ELTA primena, kad po penktadienį vykusio partijos Tarybos posėdžio R. Karbauskis paskelbė, kad traukiasi ne tik iš Seimo „valstiečių“ frakcijos seniūno, bet ir Kultūros komiteto pirmininko pareigų. LVŽS pirmininkas taip pat informavo, kad partijos sąrašą Seimo rinkimuose spalį siūlys vesti premjerui Sauliui Skverneliui.
Tarybos posėdyje taip pat buvo aptarti planai artėjantiems Seimo rinkimams. R. Karbauskio teigimu, partija nusiteikusi rimtai – tikisi laimėti vienmandatėse apygardose.
LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr. Valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis po penktadienį vykusio partijos Tarybos posėdžio pažėrė staigmenų – paskelbė, kad traukiasi ne tik iš Seimo „valstiečių“ frakcijos seniūno, bet ir Kultūros komiteto pirmininko pareigų. LVŽS pirmininkas taip pat informavo, kad partijos sąrašą Seimo rinkimuose spalį siūlys vesti premjerui Sauliui Skverneliui.
Tarybos posėdyje taip pat buvo aptarti planai artėjantiems Seimo rinkimams. R. Karbauskio teigimu, partija nusiteikusi rimtai – tikisi laimėti vienmandatėse apygardose.
Traukiasi iš pareigų Seime: rinkimų sąrašą siūlys vesti S. Skverneliui
Sprendimą pasitraukti iš einamų pareigų, tvirtino R. Karbauskis, lėmė noras parodyti dėmesį rinkėjams.
„Sprendimas, apie kurį informavau šiandien, – tai, kad per artimiausią tarybos posėdį bus sprendimas, kas mane galės pakeisti frakcijos vadovo poste, ir atitinkamai ieškosime sprendimo, kas galėtų pakeisti Kultūros komiteto pirmininko pozicijoje tam, kad aš turėčiau pakankamai laiko lankytis ir renginiuose, ir važinėti po savivaldybes“, – po LVŽS posėdžio žurnalistams sakė R. Karbauskis, patikinęs, kad partijos pirmininku lieka.
Tuo metu kalbėdamas apie premjero S. Skvernelio perspektyvas su LVŽS, R. Karbauskis teigė, kad būtų logiškiausia, jei S. Skvernelis vestų „valstiečių“ sąrašą rinkimuose.
„Jeigu Saulius Skvernelis dalyvaus Seimo rinkimuose, jei leis sveikata, tokiu atveju jis dalyvaus Valstiečių ir žaliųjų sąjungos sąraše ir, tikriausiai, pagal logiką, toje vienmandatėje, kur jis išrinktas Seimo nariu“, – žurnalistams sakė R. Karbauskis.
Paklaustas, ar S. Skvernelis sąraše būtų įrašytas pirmu numeriu, R. Karbauskis tai patvirtino.
„Tikriausiai taip“, – atsakė jis, pabrėžęs, kad S. Skvernelis yra patvirtinęs, jog dalyvaus Seimo rinkimuose, jeigu leis sveikata.
„Mes, kaip komanda, esame ta jėga, kuri padedame vieni kitiems ir palaikome vieni kitus. Tai šitoje situacijoje tas, kuris turi didžiausią reitingą, veda sąrašą“, – pridūrė R. Karbauskis.
Vienmandatėse apygardose LVŽS pasiryžusi nekonkuruoti su koalicijos partneriais
Kalbėdamas apie „valstiečių“ planus Seimo rinkimuose, LVŽS lyderis teigė, kad partija yra pasiryžusi nekonkuruoti su dabartiniais koalicijos partneriais vienmandatėse apygardose.
Pasiteiravus, kurioje vienmandatėje žada kandidatuoti pats, R. Karbauskis atsakė, kad dabar į tą klausimą atsakyti negali ir kad tai „nutars partija“. Saulius Skvernelis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Šnekant apie bendradarbiavimą su kitomis partijomis, reikia pasakyti, kad mes šnekame apie koalicinius susitarimus – turiu omenyje dėl vienmandačių apygardų, ne dėl bendrų sąrašų. Tose apygardose, kur mūsų koalicijos partneriai turi stiprius kandidatus, mes nekeltume kandidatų ir nebandytume konkuruoti tarpusavyje, nes tai daug naudos koalicijai nepadarytų“, – sakė R. Karbauskis.
Paklausus, ar yra kitų partijų, su kuriomis „valstiečiai“ galėtų dalintis apygardas, R. Karbauskis teigė, kad neįsivaizduoja kitų partijų, išskyrus tas, su kuriomis šiuo metu yra koalicijoje.
„Aš nelabai įsivaizduoju, su kuriomis kitomis (partijomis. – ELTA), nesančiomis koalicijoje (…). Nemanau, kad su konservatoriais būtų galima kažkuo dalintis“, – teigė jis.
R. Karbauskio teigimu, vienmandatėse apygardose LVŽS taip pat gali pasiūlyti kandidatų, kurie šiuo metu nėra Seimo nariai, tačiau yra žinomi visuomenėje.
„Pirmiausia šnekame apie tuos Seimo narius, kurie dabar vienmandatininkai, kurie, šnekamės, bus patvirtinti vienmandatėse apygardose. Yra keletas žmonių, kurie pakankamai gerai žinomi visuomenei, – yra LVŽS nariai, bet nėra Seime, tai yra galimi kandidatai kai kuriose vienmandatėse apygardose“, – teigė R. Karbauskis.
„Aš tikiuosi, kad rezultatai vienmandatėse bus geri. Mes turime labai daug vienmandatininkų, ir jie tikrai sąžiningai tarnavo žmonėms. Rimos Baškienės pavyzdys gali būti, kada partijos reitingai būna ir labai maži, o žmogus laimi vienmandatėje, nes sąžiningai atlieka savo pareigas“, – tikino LVŽS lyderis.
Jis neslėpė optimizmo, kad vienmandatėse apygardose geriausiai pasirodys būtent „valstiečiai“. „Visų kitų partijų Achilo kulnas bus vienmandatės, išskyrus mūsų“, – sakė jis.
R. Karbauskis džiaugėsi, kad, leidus premjero S. Skvernelio sveikatai, drauge dalyvaus rinkimuose, nes tai, įsitikinęs LVŽS lyderis, – „valstiečių“ raktas į sėkmę.
„Vienmandatėse mes tikrai turėsime labai stiprią poziciją. Jeigu šnekėtume apie sąrašą, tai vėlgi ta žinia, kad Saulius Skvernelis kartu dalyvaus rinkimuose. Nepasiteisino tos viltys ir tie gandai, kad išsiskirs mūsų keliai – „valstiečių“ ir Sauliaus Skvernelio. Politologų vertinimu, tai reiškia, kad mūsų rezultatai bus geresni. Jeigu mes išliekame ta pati komanda, jie (rezultatai. – ELTA) bus geri ir daugiamandatėje apygardoje“, – ambicijų neslėpė R. Karbauskis.
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Prezidento Gitano Nausėdos teigimu, jeigu „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio kaltinimai buvusiam susisiekimo ministrui Rokui Masiuliui dėl susijusių asmenų įdarbinimo tėra noras pridengti dabartinio ministro Jaroslavo Narkevičiaus klaidas, tokie lūkesčiai yra nepagrįsti.
Kartu šalies vadovas pripažino, kad J. Narkevičiaus paskyrimas ministru buvo priimto 2020 m. biudžeto kaina.
„Nežinau ką turėčiau čia komentuoti. Manau, kad ponas Masiulis pats jau iš dalies pakomentavo. Turbūt dar daugiau pakomentuos. Niekas nuo to nesikeičia. Jeigu kažkas galvoja, kad tokiu būdu būtų galima šiek tiek pridengti kito esamo ministro bėdas, tai manau, kad tai yra nepagrįsti lūkesčiai“, – penktadienį Visagine sakė G. Nausėda.
Kartu šalies vadovas teigė, kad ir kitų aukštų pareigūnų komandose galima rasti buvusių kolegų, bendražygių. Jo teigimu, svarbiausia laikytis aukščiausių atrankos į darbą principų.
„Ir kitų aukštų valdžios pareigūnų komandose galima rasti daugybę žmonių, apie kuriuos galima pasakyti, kad štai čia buvę bendradarbiai, bendramoksliai ar dar kažkokie kiti žmonės. Turbūt pagrindinis kriterijus yra kompetencija, skaidrios atrankos procedūros. Jeigu yra laikomasi, tai viskas gerai“, – pridūrė prezidentas. Jaroslavas Narkevičius. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Kartu G. Nausėda pripažino, kad dėl dabartinio susisiekimo ministro J. Narkevičiaus gebėjimų eiti ministro pareigas abejojo jau nuo pradžių, tačiau, teigė prezidentas, tokia buvo priimto 2020 m. valstybės biudžeto kaina.
„Tuo metu buvo tokia koalicija. Iš tikrųjų Narkevičiaus klausimas man nuo pat pirmų minučių kėlė abejonių, todėl pavyko pasiekti, kad jis būtų patrauktas į kitą ministeriją, bet, kaip jūs žinote, šita ministerija taip pat yra susijusi su gana svarbiais Lietuvai darbais. Tiesiog tuo metu būtų reikėję žlugdyti šitą valdančiąją koaliciją – šiandien mes veikiausiai nebūtume turėję 2020 m. biudžeto. 2020-ųjų biudžetas buvo ta kaina, kurią mes turėjome sumokėti“, – paaiškino G. Nausėda. Rokas Masiulis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
ELTA primena, kad ketvirtadienį valdančiųjų lyderis R. Karbauskis paviešino anksčiau žadėtą sąrašą asmenų, kuriuos, kaip tvirtina „valstiečių“ pirmininkas, Susisiekimo ministerijai pavaldžiose institucijose įdarbino buvęs ministras R. Masiulis.
R. Karbauskis kreipiasi į STT, kad ši įvertintų, ar buvęs energetikos, o vėliau – ir susisiekimo ministras R. Masiulis bei su juo susiję asmenys nekūrė įsidarbinimo aukštose pareigose valstybinėse įmonėse schemų.
Tuo tarpu pats R. Masiulis teigė, kad tokie kaltinimai yra neargumentuoti ir nemaža dalis jų yra paremti melu.
„Ramūnas Karbauskis dabar kaip politinis „Grigeo“ vamzdis – pila visas srutas jau nerinkdamas nei žodžių, nei argumentacijos. Per tą trumpą laiką, kiek aš susipažinau, ir melo yra nemažai, yra paminėtos sąsajos su žmonėmis, kurių nėra. Net nežinau, kaip vertinti žmogiškai, nes tiesiog ta informacija kaip srautas srutų plaukia“, – kalbėjo R. Masiulis.
„Valstiečių” lyderis Ramūnas Karbauskis ir buvęs susisiekimo ministras Rokas Masiulis. Eltos nuotr.
Buvęs susisiekimo ministras Rokas Masiulis teigia, kad „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio kaltinimai dėl susijusių asmenų įdarbinimo yra neargumentuoti ir nemaža dalis jų yra paremta melu. R. Masiulis tikina, kad kiekvienas jo įdarbintas asmuo, kandidatuodamas į savo pareigas, laimėjo konkursą ir buvo atrinktas pagal profesionalumą.
„Ramūnas Karbauskis dabar kaip politinis „Grigeo“ vamzdis – pila visas srutas jau nerinkdamas nei žodžių, nei argumentacijos. Per tą trumpą laiką, kiek aš susipažinau, ir melo yra nemažai, yra paminėtos sąsajos su žmonėmis, kurių nėra. Net nežinau, kaip vertinti žmogiškai, nes tiesiog ta informacija kaip srautas srutų plaukia“, – kalbėjo R. Masiulis.
Buvęs susisiekimo ministras teigia, kad kiekvienas iš jo įdarbintų asmenų, kandidatuodamas į savo pareigas, laimėjo konkursą ir buvo atrinktas pagal profesionalumą.
„Pirmiausia kiekvienas iš tų žmonių pagal savo pareigas laimėjo konkursus, jie buvo atrinkti pagal profesionalumą. Galėtume paimti pavyzdį – Lietuvos geležinkelių vadyba, vadovai ir visa pertvarka „Lietuvos geležinkelių”, kuri yra įvykus man tik tapus susisiekimo ministru, ji buvo padaryta, ji buvo suderinta detaliai su premjeru“, – tikino buvęs susisiekimo ministras.
R. Masiulio teigimu, valstybei yra didžiulis pliusas, kad žmonės, su kuriais buvusiam ministrui teko dirbti tarptautinėse kampanijose, sutiko dirbti valstybei.
„Per savo karjerą aš daug esu dirbęs tarptautinėse kompanijose, kurios kelia pačius aukščiausius tikslus ir skaidrumo, ir profesionalumo. Kai kurie žmonės, su kuriais man teko garbė dirbti, sutiko dirbti ir valstybei. Tai yra didžiulis pliusas valstybei. Tai nėra kažkokios politinės sąsajos“, – kalbėjo jis, akcentuodamas, kad tarp priimtų nėra jokių artimų draugų.
Buvęs susisiekimo ministras pritaria R. Karbauskio sprendimui dėl R. Masiulio įdarbintų asmenų kreiptis į Specialiųjų tyrimų tarnybą.
„Labai gerai, tegul kreipiasi. Su STT daug bendradarbiavau ir apdovanojimą turiu už korupcijos mažinimą, taip, kad tikrai sveikinu“, – ironizavo R. Masiulis.
ELTA primena, kad valdančiųjų lyderis R. Karbauskis paviešino anksčiau žadėtą sąrašą asmenų, kuriuos, kaip tvirtina „valstiečių“ pirmininkas, Susisiekimo ministerijai pavaldžiose institucijose įdarbino buvęs ministras R. Masiulis.
R. Karbauskis kreipiasi į STT, kad ši įvertintų, ar buvęs energetikos, o vėliau – ir susisiekimo ministras R. Masiulis bei su juo susiję asmenys nekūrė įsidarbinimo aukštose pareigose valstybinėse įmonėse schemų. Kaip skelbiama ketvirtadienį išplatintame pranešime, R. Karbauskis STT pateikė per dvidešimt įvairiai tarpusavyje susijusių asmenų pavardžių ir paprašė išsiaiškinti, ar tokių asmenų su panašiomis sąsajomis nebuvo daugiau.
Tačiau bėgant laikui tokių gyvenimo palydovų skaičius, kaip atrodo, šalia R. Karbauskio tik daugėjo ir daugėjo, spintos užsipildė iki pakraščių.
Stebina neįtikėtinas įvykis, kai ne taip seniai toks Viktoras Pranckietis, ilgai dūlėję R.Karbauskio skeletų skryniose, po vieno savaitgalio atsikasė iš negyvėlių krūvos, pasirąžė ir nuėjo savais keliais, nekvaršindamas naujai užsidėtos galvos dėl teatro direktoriaus Ugniarijo baisaus pasipiktinimo.
Laikas yra labai iškalbingas, šiandien jau visiems daugmaž akivaizdu, kad ne visi R.Karbauskio spintose sudūlėję skeletai ar medinukai suspės atkeikti savo likimą. Kol jų gretos neišretėjo iki galo, galima sakyti, jog nešvankumo striptizas tęsiasi, vyriausiasis Lietuvos lėlininkas dar nenuleidžia rankų.
Žinia, viduramžiais teologų dialektikos pratybose buvo keliamas truputėlį kitokios konfigūracijos, bet labai panašių intencijų klausimas – kiek velnių galėtų sutilpti ant adatos smaigalio? Šį legendinį klausimą šiandien būtų labai pravartu prisiminti, siekiant įvertinti lenkų tautybės asmenų įdarbinimo pokyčius Susisiekimo ministerijos kuruojamose įstaigose nuo to momento, kai Lietuvos lenkų rinkimo akcijos-Krikščionių šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) atstovas Jaroslavo Narkevičiaus buvo paskirtas ministru ir tokiu būdu tapo didžiausio dėmesio susilaukusiu R. Karbauskio spintos vaiduokliu.
LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
Taip gretindamas klausimus neturiu blogų ketinimų kiekvieną lenką prilyginti nelabajam, ginkDie! Tačiau ir mūsų atveju kalbame apie magišką skaičių, kuris, pasirodo, nepasiduoda įprastai skaičiavimo sekai.
Kaip galop išaiškėja, visa paslaptis susiveda net ne į skaičiaus 12 simbolikos ezoteriką ar tokių giminystės ryšių kaip antros eilės senelis bei vyro žmonos mamos vienintelės dukros vyras egzotiką, daug svarbiau čia yra tai, kad neva lenkų nevalia skaičiuoti, baksnojant pirštais, jokia intencija, net kaip viščiukus rudenį. LLRA-KŠS pirmininkas Valdemaras Tomaševskis net pragydo apie teisinę atsakomybę prezidento patarėjams, kurie galimai pažeidė tokį reglamentą. Jo teigimu, valstybės vadovo komandos nariai, galimai inicijavę informacijos rinkimą apie asmenis, įdarbintus J. Narkevičiaus vadovaujamai ministerijai pavaldžiose įstaigose, duomenis rinko išskiriant lenkų tautybės piliečius. V. Tomaševskis pastebi, kad esą ES reglamentai draudžia tvarkyti asmens duomenis, atskleidžiančius rasinę ar etninę kilmę https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/tomasevskis-prabilo-apie-teisine-atsakomybe-prezidento-patarejams-grizome-30-metu-atgal.d?id=83323339.
LLRA-KŠS išplatino pranešimą, kuriama sakoma: „Tenka tik apgailestauti, kad prezidento patarėjų minėti neteisėti veiksmai eskaluoja tautinės nesantaikos kurstymą, diskredituoja Lietuvos valdžios institucijas ir menkina tolerantiškos ir teisinės mūsų Valstybės įvaizdį“ https://slaptai.lt/llra-kss-kaltina-prezidentura-nesantaikos-kurstymu/.
Skamba labai įsakmiai, net iškiliai, išties kanceliarinis žargonas mūsų laikui žmogui gali būti ne mažiau paveikus nei dialektikų argumentai viduramžių universiteto klausytojams. Vis tik V.Tomaševskis užmiršta paminėti vieną detalę, kuri jo išsakytą tiradą loginiu požiūriu apverčia visiškai priešinga kryptimi. Kaip visi gerai žinome, Lietuvos lenkų rinkimų akcija yra politinis darinys, susiformavęs išimtinai tautiniu pagrindu, taigi ir jo veiklos specifika visų pirma yra atpažįstama pagal tautiškumo požymį (kitaip nei, tarkime, kaimynystėje įsikūrusių bebrų veikla yra atpažįstama pagal jų pomėgį statyti užtvankas, nesinaudojant brėžiniais), todėl nepotizmo apraiškų ir korupcijos rizikos faktoriaus nusakyme nuoroda į tautinę sudėtį čia yra neišvengiama. Būtų labai blogo precedento įtvirtinimas, jeigu mes bandytume tokias rizikas paslėpti po atitrauktomis nuo konteksto ES dokumentų frazėmis.
Ne su visai švaria sąžine pastebėsiu dar ir tai, kad manęs nesugraudino Koalicijos lyderių teiginys, jog, Narkevičiui tapus ministru, lenkų tautybės asmenys nebuvo urmu įdarbinami į vadovaujančias pareigas, o užėmė tik paprastąsias paštininko, kasininko ir pan. pozicijas. Galėčiau sukirsti iš litrinio viskio butelio, kad šie juodvarniais lakstantys, naujai įsidarbinę paprastųjų profesijų lenkai vis tik uždirbs nepalyginamai daugiau nei šių eilučių autorius, nuskurdęs kaip Bažnyčios žiurkė universiteto dėstytojas.
Tokie yra žengimo gerovės valstybės keliu šalutiniai nuostoliai ir uždelsto veikimo padariniai, ar ne?
Prezidentas Gitanas Nausėda. Roberto Dačkaus (LR Prezidento kanceliarija) nuotr.
Naujausios apklausos rodo, kad 2019 m. pabaigoje tarp Prezidentūros ir valdančiųjų kilusios trintys dėl susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus teigiamų poslinkių reitinguose nė vienai pusei neatnešė. Krito tiek šiose diskusijose dalyvavusių prezidento Gitano Nausėdos, tiek ir kai kurių valdančiųjų lyderių palankaus vertinimo reitingai.
Visgi skaudžiausiai pokyčiai palietė J. Narkevičių užstojusį ir „asfaltuoto keliuko“ istorijos kontekste dažnai minėtą premjerą Saulių Skvernelį.
Tuo tarpu į visuomenės vertinimo pokyčius žvelgiant 2019 m. perspektyvoje, galima išskirti politikus, kuriems apskritai pasibaigę metai nebuvo sėkmingi. Per pastaruosius metus valdančiųjų lyderis Ramūnas Karbauskis iš Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) pirmininko Valdemaro Tomaševskio perėmė prasčiausiai vertinamo politiko statusą, o Kauno meras Visvaldas Matijošaitis tapo rekordininku išbarstant 2019 m. pradžioje turėtus reitingus.
Šiuo laikotarpiu palankaus vertinimo reitingų lentelėje keitėsi ir lyderis tarp politinių partijų pirmininkų. „Tvarkiečiui“ Remigijui Žemaitaičiui ne taip jau ilgai užtrukusi avantiūra įsilieti į valdančiųjų gretas, ko gero, kainavo palankiausiai vertinamo politinės partijos vedlio statusą. Jis 2019 m. pabaigoje jau priklauso Liberalų sąjūdžio pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen.
Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ gruodžio 10–21 dienomis atliktų apklausų duomenimis, ministro pirmininko S. Skvernelio palankaus vertinimo reitingas pastarąjį mėnesį krito labiausiai – 8 procentiniais punktais. Šiuo metu S. Skvernelį palankiai vertina 42 proc. piliečių, o nepalankiai – 47 proc. Taigi Vyriausybės vadovo palankių ir nepalankių vertinimų santykis vėl tapo neigiamas: S. Skvernelį skeptiškai vertinanti visuomenės dalis 5 procentiniais punktais gausesnė nei manančių priešingai.
Premjeras Saulius Skvernelis ir Eltos politikos skyriaus redaktorius Benas Brunalas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) foto.
Tiek pat – 8 procentiniais punktais – sumenko ir Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininko Gintauto Palucko teigiamas vertinimas. Šiuo metu 32 proc. respondentų teigia, kad jį vertina palankiai ir 41 proc. – nepalankiai.
7 procentiniais punktais sumenko „socialdarbiečių“ lyderio Gedimino Kirkilo palankus vertinimas. Šiuo metu šios valdančiosios partijos pirmininką palankiai vertina 20 proc. piliečių ir 67 proc. – nepalankiai.
4 procentais sumenko ir prezidento Gitano Nausėdos palankus vertinimas. Tai lėmė, kad dabartinis šalies vadovas, dar lapkričio mėnesį buvęs palankaus vertinimo viršūnėje, pirmosios vietos poziciją perleido kadenciją baigusiam prezidentui Valdui Adamkui. Šiuo metu G. Nausėdą palankiai vertina 80 proc. piliečių ir 13 proc. nepalankiai. Tuo tarpu apie V. Adamkų palankiai atsiliepia tiek pat – 80 proc. piliečių, tačiau nepalankiai vertinančių 3 procentiniais punktais mažiau – 10 proc.
4 procentais taip pat sumenko sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos (palankiai vertina 25 proc. ir 66 proc. nepalankiai), Seimo narės Ingridos Šimonytės (atitinkamai 47 proc. ir 41 proc.) reitingas.
Tuo tarpu per tą patį laikotarpį reitingą reikšmingiau pasiauginti pavyko tik iš Lietuvos vidaus politikos pasitraukusiam ir į Europos komisaro kėdę atsisėdusiam Virginijui Sinkevičiui (palankiai vertina 53 proc., nepalankiai 22 proc.). Lyginant su ankstesniu mėnesiu jo palankus vertinimas ūgtelėjo 6 procentiniais punktais.
Visų kitų politikų ir visuomenės veikėjų palankus vertinimas pablogėjo nežymiai arba nepakito.
Ryškiausi reitingų pokyčiai per pastaruosius metus: antirekordai priklauso V. Matijošaičiui ir R. Karbauskiui
Nepaisant pastarąjį mėnesį patirtų neigiamų reitingo pokyčių, prezidento G. Nausėdos palankus vertinimas nuo 2019 m. sausio augo sparčiausiai. Per šį laikotarpį net 15 procentinių punktų padaugėjo gyventojų, kurie palankiai vertina pavasario pabaigoje išrinktą prezidentą Gitaną Nausėdą. Kiek mažiau, 7 procentiniais punktais, padaugėjo gyventojų, palankiai vertinančių tuo pačiu metu į Europos Parlamentą išrinktą Aušrą Maldeikienę (šiuo metu palankiai vertina 43 proc. ir tiek pat, 43 proc. – nepalankiai).
Per metus tiek pat pagerėjo ir kito europarlamentaro, LLRA-KŠS lyderio V. Tomaševskio vertinimas (šiuo metu palankiai vertina 19 proc., o nepalankiai – 58 proc., prieš metus buvo atitinkamai 12 proc. ir 62 proc.). Praėjusiais metais jis perleido savo, kaip prasčiausiai vertinamo politiko, titulą kitos valdančiosios partijos lyderiui – R. Karbauskiui. Pastarąjį šiuo metu palankiai vertina 16 proc. ir 76 proc. į šį politiką žiūri skeptiškai. Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
Visgi šią R. Karbauskio ir V. Tomaševskio rokiruotę lėmė ne tiek pagerėjęs LLRA-KŠS lyderio vertinimas, kiek tai, kad LVŽS pirmininko palankus vertinimas per metus sumenko net 17 procentinių punktų. 2019 m. sausio mėn. apie „valstiečių“ lyderį palankiai atsiliepė 33 proc. piliečių, o nepalankiai 60 proc. Tad per 2019 metus R. Karbauskio ir taip neigiamu buvęs palankių ir nepalankių vertinimų balansas išsipūtė kone antrątiek – nuo minus 27 praėjusių metų pradžioje iki minus 60 tų pačių metų pabaigoje. Šiuo atžvilgiu R. Karbauskis sau lygių tiesiog neturi.
Nors tokie R. Karbauskio patirti visuomenės vertinimo nuostoliai, žvelgiant į kitų politikų reitingų dinamiką, ir atrodo įspūdingai, didžiausių praradimų patyrė dar prieš metus palankiausiai vertinamų politikų penketuke buvęs Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.
Pastaruosius apklausų duomenis lyginant su rezultatais, gautais 2019 m. sausio mėn., galima matyti, kad grandiozinius planus dėl dalies Kauno rajono prijungimo prie Kauno rengęs meras prarado net 20 proc. palankiai apie jį atsiliepiančių piliečių. Šiuo metu V. Matijošaitis palankaus vertinimo reitinguose rikiuojasi keturioliktas – jį palankiai vertina 42 proc., o nepalankiai 41 proc. apklaustų respondentų (2019 m. sausio mėn. buvo atitinkamai 62 proc. ir 23 proc.).
Per pastaruosius 11 mėnesių taip pat pablogėjo Centro partijos „Gerovės Lietuva“ pirmininko Naglio Puteikio vertinimas. Kontraversiškai vertinamas asmenybes į savo vedamos partijos gretas ir 2020 m. rinkimus užsimojusio kviesti politiko reitingas nuo 2019 m. sumenko 11 procentinių punktų. Šiuo metu apie N. Puteikį palankiai atsiliepia 26 proc. šalies piliečių ir 53 proc. teigia priešingai. Kiek mažiau – 10 proc. – sumenko ir apie Seimo rinkimus mąstančio filosofo bei judėjimo „Lietuva yra čia“ lyderio Arvydo Juozaičio palankus vertinimas. Šiuo metu jį palankiai vertina 28 proc., o 40 proc. vertina priešingai. LLRA vadovo Valdemaro Tomaševskio reklama Buivydiškėse. Slaptai.lt nuotr.
Per pastaruosius metus palankiausiai vertinamo politinių partijų lyderio regalijų neteko ir „tvarkiečių“ lyderis R. Žemaitaitis (šiuo metu palankiai vertina 35 proc. ir 39 proc. nepalankiai). Lyginant su 2019 m. pradžia, jo palankus vertinimas sumažėjo 9 procentiniais punktais. Savo ruožtu geriausiai vertinamos politinės partijos vadovo titulą perėmė Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen (palankiai vertina 38 proc., nepalankiai 24 proc.).
Per 2019 m. 6 procentiniais punktais krito ir kadenciją baigusios prezidentės Dalios Grybauskaitės palankus vertinimas. Tuo tarpu premjero Sauliaus Skvernelio teigiamas vertinimas susitraukė 4 procentiniais punktais.
Palankiausiai 2019 m. pabaigoje įvertinti visuomenės veikėjai
2019 m. gruodžio mėnesį vykusi apklausa parodė, kad rinkėjai palankiausiai vertina V. Adamkų (80 proc. palankiai ir 10 proc. nepalankiai), G. Nausėdą (atitinkamai 80 proc. ir 13 proc.), D. Grybauskaitę (61 proc. ir 30 proc.), europarlamentarą Liudą Mažylį (58 proc. ir 17 proc.), eurokomisarą Virginijų Sinkevičių (53 proc. ir 22 proc.), užsienio reikalų ministrą Liną Linkevičių (51 proc. ir 32 proc.).
Dar yra 8 politikai bei visuomenės veikėjai, kuriais gyventojai daugiau pasitiki nei nepasitiki – tai žurnalistas Edmundas Jakilaitis (47 proc. ir 32 proc.), Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis (47 proc. ir 37 proc.), I. Šimonytė (47 proc. ir 41 proc.), žurnalistas Andrius Tapinas (45 proc. ir 32 proc.), europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė (44 proc. ir 36 proc.), buvęs susisiekimo ministras Rokas Masiulis (42 proc. ir 33 proc.), V. Matijošaitis (42 proc. ir 41 proc.) bei Viktorija Čmilytė-Nielsen (38 proc. ir 24 proc.).
Prasčiausiai 2019 m. pabaigoje įvertintų veikėjų dešimtukas
Nepalankiausiai (nepalankiai juos įvertino daugiau nei pusė apklaustųjų) 2019 metų pabaigoje šalies gyventojai įvertino R. Karbauskį (nepalankiai vertina 76 proc. ), G. Kirkilą (67 proc.), sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą (66 proc.), pirmąjį atkurtos nepriklausomos Lietuvos vadovą Vytautą Landsbergį (61 proc.), konservatorių pirmininką Gabrielių Landsbergį (61 proc.), apkaltos būdu nušalintą prezidentą Rolandą Paksą (59 proc.), V. Tomaševskį (58 proc.), N. Puteikį (53 proc.), Darbo partijos lyderį Viktorą Uspaskichą (53 proc.) ir ekspremjerą Algirdą Butkevičių (51 proc.).
Apklausa vyko 2019 m. gruodžio 10–21 dienomis. Tyrimo metu apklausta 1020 Lietuvos gyventojų (nuo 18 metų), apklausa vyko 113 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3 proc.
Jau kuris laikas, regis net 19-nioliktieji prabėgo (!), kai buvau padėjęs į šalį plunksną. Tiksliau sakant, ne plunksną, o kompiuterį, nes visi puikiai žino, kad plunksna dabar niekas nerašo, nebent kokie keistuoliai rašytojai iš praėjusio amžiaus.
Tam buvo dvi priežastys. Pirmoji, bet ne tokia jau svarbi, seną, ilgai tarnavusį ir galiausiai sugedusį kompiuterį pakeičiau į naują. Buvo sunku prie jo priprasti – tarsi prie naujos, seną pametus, žmonos. Dabar gi toks žmonų keitimo bumas – keičia kas tik netingi, ir būtinai į jaunas, kad patys atsijaunintų. Ir būtinai apie tai paskelbia instagramuose, kad lochai jais didžiuotųsi ir jais sektų.
Taigi – dvi Lietuvos. Ir jau nebeaišku, kuri labiau užteršta masine infantilumo sklaida
Antroji avinėlio tylėjimo priežastis buvo ta, kad nei prieššventiniu, nei pošventiniu laikotarpiu niekaip negalėjau pasiekti kažkur žemės mantijos gelmėse glūdinčių ir nušvitimą keliančių minčių.
Jų nebuvo ne tik mano galvoje.
Sausio 13-osios barikadų fragmentas prie Lietuvos Seimo. Slaptai.lt nuotr.
Valstybės, kuri vadinasi Lietuva, valdžios vyrai ir moterys galvas barstėsi ne pelenais, (o turėtų), bet spalvingais blizgučiais. Net ministras Narkievičius, uolus katalikas, sakė, kad krikščioniškoje šalyje Šv. Kalėdų metu negalima nieko spręsti (matyt, turėjo mintyse savo atstatydinimo) klausimą.
Paskui atėjo Naujieji, po jų, žiū, ir Trys Karaliai.
Dabar laukiame Sausio 13-osios, kuri jau dabar sutepta po jos ateisiančia juodąja sausio 14-ąja, kuomet Lietuva pasirodys „visu savo gražumu“.
O gal nepasirodys?
Man tuo tarpu kyla paprastas, ir, kaip bebūtų liūdna, labai jau „valstietiškas“ klausimas: nejaugi esame tokia „šliumpių“ tauta, kad turime tiek laukti, užuot ryžtingai išoperavę pūlinį, dar prieš ateinant Trims Karaliams“?
Artėjančios apokalipsės akivaizdoje tyli ir Prezidentas, sustingęs laukime it sfinksas.
Šių mano padrikų minčių pabaigai – keli štrichai gerovės valstybės pažadui.
Savaitgalį atsitiktinai teko pasišnekučiuoti su vienu Šalčininkų rajono ūkininku. A.a šviesaus atminimo rašytojas Antanas Čalnaris tokio žanro pokalbius buvo įspraudęs į rubriką „Šeštadienio pokalbiai“. Kodėl šeštadienio? Ogi todėl, kad tik šeštadieniais kaimo žmogus gali plačiau atverti savo širdies sopulius, jeigu suprantate, apie ką kalbu.
Džordžo Orvelo romano „Gyvulių ūkis” viršelis
Taigi tas ūkininkas, visų galų meistras, idėjų ir sumanymų kupinas, pavydėtino optimizmo žmogus, aną šeštadienį buvo ir liūdnas, ir piktas. Jam, jau daugelį metų sėdinčiam invalido vežimėlyje ir visiškai nevaldančiam kojų, kelininkai ne tik kad nepataisė, bet dar ir sudarkė vieškelį link jo sodybos. O valdininkai jį siuntinėja vienas nuo kito, tarsi dar ir pasityčiodami.
Gal Narkievičius, susisiekimo ministeris, dar suspėtų tuo pasidomėti? Tikslų adresą duočiau.
Gaila, kad dauguma mūsų šalies valdžiažmogių vos tėra skaitę Orvelo „Gyvulių ūkį“, o ir tie, kurie skaitę, ne visi supratę, ir cituojantys tą „ūkį“ savaip, ir kur reikia, ir nereikia…
Linkėčiau, kad tie valdžiažmogiai, kurie dar neskaitė, perskaitytų ne tik apie „gyvulius“…
Labai daug minčių jiems galėtų sukelti Romain Gary Aušros pažadas.
Premjeras Saulius Skvernelis ir Eltos politikos skyriaus redaktorius Benas Brunalas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr. Premjeras Saulius Skvernelis mano, kad ateinantys metai Lietuvos politikoje bus žiaurūs, nes rinkimai, pasak jo, šį kartą prasidėjo kaip niekada anksti. Vyriausybės vadovo teigimu, valdančiųjų oponentai, pasitelkę agresyvią strategiją, kelia įtampą ar net siekia manipuliuoti prezidentu, su kuriuo, tikino premjeras, Vyriausybė turi ir sieks toliau išlaikyti gerus santykius.
Visgi premjeras, kalbėdamas apie išsiskyrusias valdančiųjų bei Prezidentūros pozicijas dėl, pirmiausia, susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus, neatmeta, kad jau 2020 m. pradžioje gali pradėti klostytis įvairūs scenarijai. S. Skvernelio teigimu, į prezidento išreikštą skepsį dėl J. Narkevičiaus bus atsakyta, bet, akcentuoja jis, reikia įsisavinti, kad Lietuva nėra prezidentinė respublika. „Šį faktą turi žinoti visi. Jeigu kažkas anksčiau bandė formuoti kitokią praktiką, kuri prasilenkia su mūsų Konstitucija, tai tokios praktikos daugiau negali būti”, – Eltai duotame interviu akcentavo premjeras.
S. Skvernelis pripažįsta, kad prezidento Gitano Nausėdos nuogąstavimai ne tik dėl J. Narkevičiaus savarankiškumo, bet ir dėl valdančiųjų siekio nuleisti rinkimų kartelę yra rimti bei girdimi. Kalbant apie prezidento vetuotą įstatymą dėl rinkimų kartelės, akcentuoja premjeras, ypač svarus yra prezidento argumentas, kad negalima keisti žaidimo taisyklių iki rinkimų likus mažiau nei metams. Tačiau, tęsia premjeras, nepaisant to, kaip ir J. Narkevičiaus atveju, pagrindinį toną atsakant į klausimą, ar prezidento pozicija bus išgirsta, turės užduoti valdančioji koaliciją. Taigi, priduria ministras pirmininkas, argumentų galima surasti ir tam, kad siekis prieš rinkimus keisti rinkimų taisykles nėra jau toks ir blogas. „Jeigu nori surasti argumentų, visada surasi”, – akcentuoja jis.
Galiausiai premjeras parašė pažymį daug kritikos sulaukusiam motorinių transporto priemonių registracijos mokesčiui. Nors, pasak S. Skvernelio, dešimtuko šis mokestis ir nevertas, klimato aktyvistės Gretos Thunbergpriekaištas „kaip jūs drįstate” valdantiesiems taip pat neturėtų būti taikomas. „Mes išdrįsome”, – sako S. Skvernelis, komentuodamas daug kritikos sulaukusį mokestį.
Eltai duotame interviu premjeras taip pat įvertino buvusio susisiekimo ministro Roko Masiulio ir „valstiečių” lyderio akistatą, užsiminė apie pasirinktą kandidatūrą į ekonomikos ir inovacijų ministrus bei, pasak jo, jau parengto nacionalinio susitarimo dėl švietimo esmines gaires.
Biudžetas Seime sulaukė daugumos pritarimo. Liko neaišku tik tai, ar projektas sugebės praeiti prezidento filtrus. Kartu lieka neatsakytas klausimas dėl dar vieno sukelto lūkesčio – kas bus su dviem ministerijų kėdėmis: Jaroslavo Narkevičiaus, o kartu ir sparnus į Briuselį pakėlusio Virginijaus Sinkevičiaus. Minėjote, kad tiek į vieną, tiek į kitą klausimą po biudžeto bus atsakyta. Į kurį klausimą atsakymą pateiksite pirmiausia?
Aš manau, kad atsakymai bus (kartu – ELTA) į abu klausimus. Aš esu priėmęs sprendimą dėl Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, jį pristatysiu koalicinei tarybai. Matyt, po to jis bus viešai paskelbtas. Lygiai tas pats yra ir dėl susisiekimo ministro. Mes tikrai apsvarstysime klausimą, nes tai nėra mano vienasmenis sprendimas – visi suprantame, kokios pasekmės galimos. Tad ir tai bus pristatyta. Sprendimą aš esu susiformavęs, bet jį turi girdėti ir tos partijos, kurios sudaro koaliciją. Visgi, manau, kad sausio 14-ąją bus atsakyta ir padėti taškai dėl abiejų ministerijų.
Sausio 14 d. galima tikėtis išgirsti sprendimus tiek dėl vienos, tiek dėl kitos kėdės?
Esu pilnas optimizmo, kad taip ir bus.
Grįžtant prie V. Sinkevičiaus klausimo. Kandidatūra, kuri bus siūloma, ar ji atspindės pradėtą brėžti liniją, kad ministras turi turėti politinį užnugarį?
Šiuo metu yra kelios opcijos, kurios dabar gali būti svarstomos. Viena iš opcijų yra, įgyvendinant Vyriausybės programą, sujungti ministerijas. Kita – dėl ministro pasirinkimo. Turime suvokti labai aiškiai, kad nuo sausio 14 d. iki rinkimų kampanijos ir rinkimų pradžios liks nedaug laiko. Tad kažkam naujam mokytis ir daryti karjerą šioje vietoje neliks laiko… Supraskime, kad čia turi ateiti žmogus, kuris jau puikiai žino ir išmano. Todėl neturėtų būti taip, kad (naujasis ministras – ELTA) pirmą dieną tik susipažintų su ekonomikos ir inovacijų ministerijos darbotvarke, su tuo, kas yra ministerija ir viešasis sektorius bei valdymas. Tad tikrai tokio sprendimo nebus. Bus žmogus, kuris galėtų šiandien pat, tą pačią akimirką pradėti dirbti.
Tad mažai tikėtina, kad šis žmogus bus jūsų pirmtakas šioje Vyriausybėje?
Mažai tikėtina.
Bet jūs jau esate apsisprendęs dėl kandidatūros?
Aš apsisprendžiau, ką teiksiu, tačiau nevardinsiu kandidatų, kurie gali būti. Juo labiau, kad su pačiu ponu Butkevičiumi pokalbio nebuvo. Žinau, kokie signalai per viešąją erdvę yra, – jeigu siūlytų, aš kalbėčiau, svarstyčiau… Bet kol kas niekam iš personalijų jokių pasiūlymų nėra pateikta.
Užsiminėte apie ministerijų susijungimą. Tai gali būti realizuota dar šioje Vyriausybėje?
Žinoma, šioje kadencijoje tai gali būti realizuota.
Jūs manote, kad esama situacija reikalauja ministerijų sujungimo. Nuomonės šioje vietoje išsiskiria. Yra sakančių, kad valstybei svarbūs energetikos klausimai dar nėra išspręsti.
Žinoma, negalima kalbėti, kad energetikos klausimus nuleisime kažkur žemiau ar į kitą vietą. Energetikos klausimai yra labai aktualūs ir svarbūs. Tačiau čia jau ne vien ministerijos klausimas. Energetikos ministras, manau, yra vienas stipriausių ministrų, vienas iš stipriausių šioje Vyriausybėje, visomis prasmėmis ir tą temą jis puikiai toliau neš.
Tad sausio 14 d. gali būti pateiktas pasiūlymas ir dėl ministerijų sujungimo?
Aš manau, kad išplėstinėje koalicinėje taryboje (bus pasiūlyta – ELTA) priimti sprendimus. Vėlgi, tai nėra vien mano sprendimai. Vyriausybė nedirba vakuume, yra bendri sprendimai. Juo labiau, kad ši Vyriausybė po liepos mėnesio buvo suformuota remiantis kitais, nei iki tol buvo, principais. Jeigu iki tol buvo ne politikų Vyriausybė, tai dabar yra delegavimai, yra tam tikri susitarimai, kokia politinė jėga prisiima atsakomybę. Dėl to aš turiu kalbėtis, tartis, ieškoti kompromisų su tomis jėgomis, kurios sudaro koaliciją.
Tos politinės jėgos – frakcija „Lietuvos gerovei” – reiškia kokias nors aspiracijas?
Tikrai nereiškia, reikia suprasti, kad tai yra tik frakcija. Mes laukiame (frakcijos „Lietuvos gerovei” – ELTA) sprendimų, kurie turėtų transformuotis į politinę partiją. Tačiau kol kas matome, kad ir suvažiavimas, kuris turėjo įvykti, jis neįvyko. Man visgi norisi išgirsti, kokia tos frakcijos ateitis, ar ji virs į politinę partiją, ar bus kažkokie kitokie sprendimai. Šie klausimai yra svarbūs.
Grįžkime prie ministro J. Narkevičiaus. Nors jūs ir sakote, kad tai nėra kertinis klausimas – biudžeto klausimas, pasak jūsų, buvo kur kas svarbesnis. Bet visgi, negalite nuneigti, kad ši situacija įsilieja į platų politinį kontekstą. Prezidentas sukritikavo J. Narkevičių, pareiškė nepasitikėjimą ir ministro nebekritikuoti jis tiesiog nebegali. Opozicija ir oponentai taip pat negali kitaip elgtis – tik kritikuoti. Braižomi įvairūs scenarijai: sakoma, kad prezidentas per mažai kritiškas, per mažai reiklus. Savo ruožtu keliami ir klausimai, kodėl jūs delsiate priimti sprendimą, gal kažką slepiate, gal norite nukreipti dėmesį…
Tokių sąmokslo teorijų yra tikrai pilna, tačiau aš nei delsiu, nei laukiu… Aš norėjau, kad būtų kuo greičiau. Galvojome, kad dar pavyks tarpušvenčiu surinkti išplėstinę tarybą, bet baigėsi Seimo sesija ir šiandien yra kiti prioritetai. Biudžetas buvo svarbiausias ir aš džiaugiuosi, kad mums pavyko jį su milžinišku Seimo narių palaikymu priimti. Tai yra labai geras biudžetas. Gal kai kurios procedūros ir siūlymai, žvelgiant iš šalies, ir atrodė kontraversiškai, kai kurie buvo chaotiški, bet, galiausiai padarytas Vyriausybės ir Seimo kompromisas. Tad vilkinimo čia nėra. Tiesiog reikalinga normali politinė diskusija.
Bet ar nemanote, kad atsakymo perkėlimas į sausio 14-ą dieną yra kartu ir žinutė, šiuo atžvilgiu, prezidentui ar visuomenei – štai kaip valdantieji vertiną prezidentą ir jo išsakytą poziciją.
Tikrai ne, tai (tokios kalbos – ELTA) vėlgi yra bandymas manipuliuoti prezidentu, spausti prezidentą. Prezidento nuomonę aš girdžiu, argumentai yra išsakyti, aš tuos argumentus pakartosiu koalicijos išplėstinėje taryboje. Bet supraskime, ministras yra tiesiogiai pavaldus ministrui pirmininkui. Tad jei opozicija mano, kad šis ministras negali toliau dirbti – tai tegu organizuoja interpeliaciją, kodėl ji nedaroma. Ar būtų ką pateikti interpeliacijai? Aš matau tik vieną dalyką – opozicinės partijos, užsiiminėdamos tokia viešųjų ryšių akcija, negali suformuluoti klausimų ir pretenzijų ministrui.
Panašu, kad opozicija turėtų ką suformuluoti, jie tai ir formuluoja viešai…
Formuluoja gandais ir prielaidomis, dažniausiai neteisinga informacija. Tai jei tu turi faktus apie teisinę ir moralinę pusę – tai pateik ministrui konkrečius klausimus, duok jam tribūną Seime, atlikime procedūrą ir, jei Seimas, kuriam ir Vyriausybė atskaitinga (noriu priminti, kad Vyriausybė atsiskaito Seimui) tai suteikime tribūną, gal tada Seimo nariai pakeis nuomones.
Bet jūs metate kortą ant to, kad valdantieji turi iniciatyvą Seime ir sunku tikėti, kad jie patys sutiktų J. Narkevičių paleisti…
Vėl grįžtame į pirminį klausimą – tai valdantieji ir apsispręs, ir išsakys savo poziciją.
Bet yra pagaliau prezidento pozicija ir tai, apie ką aš jau užsiminiau anksčiau, kuria tam tikrą įtampos reginį tarp Vyriausybės ir Prezidentūros. Kai kas pasakytų, kad tai toli gražu net ne reginys, o reali įtampa. Juk prezidentas aiškiai sako, kad nemato šio ministro poste, kad jį kažkas valdo, kad jo pavardės nežino, kad jis negali dirbti. Ar įmanoma dirbti tokioje akistatoje?
Premjeras Saulius Skvernelis ir Eltos politikos skyriaus redaktorius Benas Brunalas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) foto.
Iš tikrųjų… yra sudaroma konflikto regimybė. Bet konflikto nėra. Aš girdžiu, kad yra išsakyti prezidento argumentai, yra dar vienas pasakymas, kad jis nėra savarankiškas. Tai iki sausio 14–osios mes turėsime atsakymą ir dėl tų nuogąstavimų. Nuogąstavimas, ar ministras savarankiškas, yra pakankamai rimtas. Tam mes turime specialią patikros sistemą, kuri ir atsakys į šį klausimą. Tad sausio 14 d. aš turėsiu atsakymą ir į tai. Galiausiai prisiminkime vieną dalyką – Lietuva nėra prezidentinė respublika ir tai yra esminis dalykas. Šį faktą turi žinoti visi. Jeigu kažkas anksčiau bandė formuoti kitokią praktiką, kuri prasilenkia su mūsų Konstitucija, tai tokios praktikos daugiau negali būti.
Bet paprojektuokime vieną scenarijų. Jeigu visgi valdyboje, o link to panašu ir einama, nebus pareikštas nepasitikėjimas J. Narkevičiui, ar jūs, kaip Vyriausybės vadovas, esate pasiruošęs, kad J. Narkevičiaus klausimas, kuris kol kas ir yra tik jo lygmens klausimas, įsilies (bent jau iš Prezidentūros pozicijos žiūrint) į visos Vyriausybės ir Sauliaus Skvernelio, kaip premjero, problemą?
Visi scenarijai įmanomi, bet vėlgi nesinorėtų, kad tokie klausimai iškiltų arba pradėtų stabdyti Vyriausybės veiklą ir darbą. Šiai Vyriausybei liko beveik metai dirbti ir norėtųsi, kad tas darbas būtų produktyvus. Negalime sustoti dėl vienų ar kitų problemų, pasakant, kad dabar spręsime kažkokius personalinius klausimus ir Vyriausybė nebedirbs.
Apibendrinant šį klausimą ir prisimenant vieną pareiškimą, kad štai Vyriausybė ir Prezidentūra sujungia savo vizijas – „Gerovės valstybė” ir „Tėvynės labui”… Ši tariama sinergija tarp šių dviejų devizų nesumažės po visko?
Kol kas mes nežinome kokie bus galutiniai sprendimai. Galime tik spėlioti scenarijus. Bet aš matau šiandien dienai pakankamai didelę sinergiją. Tas pats biudžeto priėmimas… Manau, kad Vyriausybėje ir Prezidentūroje turėjome labai panašų ir artimą matymą. Pasitarėme su prezidentu dėl raudonų linijų, kurių negalima peržengti, tą išgirdo ir Seimas, ir mes turime tvarų, subalansuotą biudžetą, atliepiantį visų visuomenės sluoksnių interesus.
Kalbant apie politinę atmosferą, ketvirtadienį prezidentas viename interviu užsiminė kalbėdamas apie kartelės žeminimą, kad štai valdančiųjų tarpe kai kurie koaliciniai partneriai aukščiau laiko savo asmeninius interesus, o ne valstybės. Jūs kaip vienas iš valdančiųjų lyderių, matote tokios pozicijos apraišką realybėje, ar koalicijoje yra naudojamasi „auksiniais balsais”?
Nemanau, kad yra kažkokie auksinai balsai. Yra tiesiog politinė diskusija…. Bandymas sumažinti kartelę… to argumentai turi daug svarių pliusų, kad visgi politinis atstovavimas visuomenės turi būti kuo platesnis. Pagal dabartinę rinkimų sistemą nemaža dalis balsų nueina į šiukšlių dėžę. Tai tos kartelės sumažinimas reikštų, kad iš tikrųjų būtų galimybė atstovauti ir tiems žmonėms, kurie turi kitokią nuomonę negu tradicinės ar sisteminės partijos.
Kita pusė – girdime labai aiškiai prezidento argumentus, kad fragmentacija bus didesnė. Prisiminkite tos pačios opozicinės konservatorių frakcijos kalbas po 2016 m. rinkimų, kai „valstiečiai” laimėjo didele dauguma… monolitas, gelžbetoninis blokas, viskas eis buldozeriu. Tai dabar jie prieštarauja, nes sudaryti koaliciją būtų sunkiau. Gal ir būtų daugiau partijų, bet būtų daugiau atstovavimo.
Žinoma, prezidento argumentas, kad kartelės mažinimas galėtų būti taikomas net ne ateinantiems rinkimams, bet 2024 metams, yra svarus. Dėl to pasakyti, kad nei viena pusė nėra teisi ar abi pusės yra teisios būtų neteisinga. Yra pliusų ir minusų viename siūlyme, lygiai taip pat yra pliusai ir minusai kitame siūlyme. Manau, kad prezidentas vetavo, jis išreiškė savo svarius argumentus, Seimas dabar apsispręs – išgirsti ar atmesti… Deja vetavimas yra be pasiūlymo…
Galima suprasti kodėl jis buvo be pasiūlymo, nes vienas esminių argumentų ir yra tai, kad negalima likus mažiau nei metams iki rinkimų keisti įstatymo.
Bet jei (prezidento – ELTA) atmetimas būtų su siūlymu, kad įsigaliotų, kaip buvo prezidentas išreiškęs nuomonę, 2024 m., kad galėtų būti 4 ir 6 proc. Gal Seimui būtų irgi lengviau apsispręsti. Tada priimti prezidento veto ir baigti istoriją. Dabar, kaip suprantu, bus bandymas prezidento veto atmesti.
O jūs kaip spręsite šį klausimą?
Man bus pakankamai sunku, bet reikės balsuoti. Kaip minėjau, yra ir vienoje pusėje daug argumentų, ir kitoje pusėje daug argumentų. Matyt priimsime bendrus sprendimus kai balsuosime koalicinėje taryboje.
Bet kaip jums argumentas, kad iki rinkimų nevalia keisti žaidimo taisyklių, nemanote, kad tai ir yra esminga?
Jis yra labai svarus…
Ar jis jums atsako į viską?
Jis tikrai yra labai svarus, tikrai labai svarus ir jį girdėti reikia.
Ar galėsite tą svarų argumentą apeiti, kai spręsite balsuodamas? Atrastumėte argumentų kodėl reikia nuleisti kartelę anksčiau nei nuo 2024 m.?
Jeigu nori surasti argumentų, visada surasi.
Bet ar jūs surasite, kaip Saulius Skvernelis, kaip Vyriausybės vadovas?
Aš atrasčiau argumentų, kad būtų galima startuoti ir 2020 m.
Pavyzdžiui, kokie tai galėtų būti argumentai?
Kol kas nėra reikalo spėlioti. Aš tuos argumentus įvardinau – pagrindinis argumentas, kad kuo platesnė žmonių valia būtų atstovaujama, kad nebūtų žeminami rinkėjai, sakant, jog jie neišmano, nesuvokia ir gali bet ką į Seimą įleisti.
Grįžkime prie biudžeto. Motorinių transporto priemonių registracijos mokestis sukėlė bene daugiausiai diskusijų. Įstatymas gavo ir keisčiausio sprendimo vardą. Pažiūrėkime į šį įstatymą kontekste, kuriame jis ir turėtų būti, – taršos mažinimas. Įvertinkite dešimtbalėje sistemoje įstatymą, kaip priemonę, kovojant su tarša.
Jeigu mes kalbėtume apie tai, kas buvo kelis dešimtmečius Lietuvoje tai kiekviena valdžia šį įstatymą stūmė kuo toliau… nes tai nėra populiaru. Dabar stumti nėra kur. Yra labai aiškūs Lietuvos įsipareigojimai, yra aiški naujosios Europos Komisijos darbotvarkė dėl žaliosios ekonomikos ir mūsų įsipareigojimas mažinti CO2 kiekį. Tad kalbant apie pirmo žingsnio žengimą, aš sakau, kad tai yra 10 balų. Kalbant apie turinį, 10 balų neparašyčiau tikrai. Visgi, jei nebūtume žengę šio žingsnio, tai mes nebūtume pajudėję iš mirties taško (…).
Bet ar nemanote, kad būtent toks pirmasis žingsnis siunčia visuomenei žinutę, kad valdžia, turinti įsipareigojimus bendruomenei, tarptautinei bendruomenei, dėl taršos mažinimo realybėje tiesiog nuvinguriuoja.
Aš manau, kad mes turime įsipareigojimus ne tarptautinei bendruomenei, bet sau. Jei kalbėtume apie taršą, tai Lietuvoje pagrindinis CO2 emisijos šaltinis yra transportas, ne pramonė, bet transportas. Tad mes turime saugoti savo sveikatą, gyvybę. Tai nėra nuvingiavimas, tai yra kompromisas. Kad maksimalus (įstatymo įgyvendinimas – ELTA) neturi jokio palaikymo Seime mes matėme, nes tai yra rinkiminiai metai, tai yra blogiausia. Bet yra pagrindas kalbėti apie šio mokesčio tobulinimą.
Per pasaulį garsiai nuskambėjo klimato aktyvistės Gretos Thunberg citata „kaip jūs drįstate”. Nemanote, kad ši citata tiktų, kai žalumą deklaruojantys valdantieji renkasi ne realiai veikiantį įstatymą mažinant taršą, bet parlamento rinkimus?
Manau, kad dar nė vienos valančiosios daugumo nebuvo, kuri apskritai tokius sprendimu priiminėtų rinkiminiais metais. Net nesugebėdavo priimti nors iki rinkimų buvo labai toli. Todėl atsakymas į „kaip jūs drįstate” būtų „mes išdrįsome”. Mes išdrįsome ir dar kartą parodėme, kad ne rinkimai yra pagrindinis dalykas.
Jei jau kalbame apie automobilius, pereikime prie kelių. Pastaruoju metu ypač asfaltuoti keliai tapo politiniu reiškiniu. Dėl asfaltuojamos Upės gatvės jus kala oponentai ir opozicija, dėl neišasfaltuotų kelių – skalpuojamas Rokas Masiulis. Ponas Karbauskis apskritai kaltina R. Masiulį padarius nusikaltimą, apvogus Lietuvą. Tai jau rimtas pareiškimas, gal net teisėsaugos dėmesio reikalaujantis… Kaip čia yra, kad ministras, dar neseniai girtas už profesionalumą tampa nacionaliniu priešu?
Mes turime matyti problemą, ar mes ją turime ar ne. Šiandien tai yra iš tikrųjų problema. Kalbant apie kelių sektorių, tai ne tik žvyrkelių asfaltavimas – tai kelių remontas, tiesimas, nauji projektai. Matėme, kad to progreso, kurio tikėjomės, jo nebuvo tokio, koks turėtų būti. Tą labai aiškiai signalizuoja Kelių tiesimo įmonių asociacija. Mes matėme laikotarpį, kada net pagrindinė transporto arterija Vilnius–Klaipėda nebuvo remontuojama. Didžiausias iššūkis yra dėl lėšų panaudojimo (…).
O kaip jūs vertinate buvusio susisiekimo ministro darbą?
Aš tikrai nenoriu vertinti, ministras nedalyvauja politikoje…
Bet jis dalyvavo, įvertinkite tą etapą, kada jis buvo ministru.
Aš tikrai šiandien neužsiimsiu vertinimais. Aš matau šiandien skaičius, kurie yra teikiami. Yra ir kiti argumentai pateikiami. Matome, kad tie lūkesčiai, kurie buvo susiję su šiuo sektoriumi, jie nėra patenkinti nei iš užsakovo – visuomenės, nei iš tų partnerių, kurie dirbdavo keliuose.
Šioje vietoje, jei jau buvo kalbama apie trūkumus, apie galimą kokybės standartų nesilaikymą… šiandien atsakymo nėra. Buvo daug auditų atliktų, o kur rezultatas? (…). Kas yra nubausti, nuteisti ar kokia nors žala valstybei atlyginta? Mes to nematome. Tai tą bendrą vaizdą turėtume matyti. Mūsų tikslas yra, kad kiekvienas į kelią įdėtas euras būtų efektyviai panaudotas, duotų didesnę grąžą. Žinote, pasakyti, kad visos kelių tiesimo įmonės yra vagys ir jų tikslas yra tik vienas – apvogti valstybę… Tai nėra išeitis.
Šiuo atveju vagystę R. Karbauskis inkriminuoja Rokui Masiuliui.
Buvo visko, bet aš nenoriu vertinti. Manau, kad ir ministras darė, stengėsi, kad būtų kuo efektyviau. Bet ar tai pavyko ar ne, mes dabar matome faktūrą, skaičius, kilometrus ir kiekvienas darykime išvadą. Jeigu Rokas Masiulis dalyvaus politikoje – tai jam ir bus tie klausimai. Bet dabar žmogus iš politikos yra pasitraukęs ir šiandien jį traukti į politines batalijas bent jau aš nematau prasmės. Premjeras Saulius Skvernelis ir Eltos politikos skyriaus redaktorius Benas Brunalas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) fotografija
Ramūnas Karbauskis pasikarščiavo taip pareikšdamas?
Aš tikrai nenoriu komentuoti kitų politikų. Jie turi teisę daryti išvadas. Pats Ramūnas Karbauskis yra partijos pirmininkas. Jis tų priekaištų sulaukia tiesiogiai iš Seimo narių, mūsų rinktų, ypatingai iš vienmandatininkų, kurie ir bado į neįgyvendintą Vyriausybės programą. Mes negalime pasakyti, kad problemos nėra, bet šiandien aš nenoriu nieko kaltinti ir daryti išvadų žmonių atžvilgiu, kurie politikoje nedalyvauja.
Rokas Masiulis atėjo kaip profesionalas į Vyriausybę. Apskritai žvelgiant į pastarąjį pusmetį, nesigailite, kad įvyko tas perėjimas nuo profesionalų prie politikų ministrų?
Jei jau pašaržuojant, išeina taip, kad mūsų ta neprofesionalų Vyriausybė būtų koalicija su konservatoriais. Buvęs aplinkos ministras, labai aiškiai matome, kad jis angažuojasi ir dalyvaus rinkimuose matyt su konservatoriais, dirba su jais. Tad stagnacija, kuri buvo šiame sektoriuje (žemės ūkio – ELTA), matyt tai pat su tuo susijusi. Tuo labiau, kad tai buvo žmonės, kurie turi kitokius politinius įsitikinimus. Jie atėjo kaip profesionalai į Vyriausybę dirbti ir nesistengė įgyvendinti Vyriausybės programos. Bet aš Roką Masiulį pats asmeniškai pasikviečiau į Vyriausybę. Tai yra faktas, reikia paneigti sąmokslų teorijas, kad kažkas jį pasiūlė. (…) Didžiausias minusas, kad mes matome žmones be politinio užnugario ir vėliau išeina taip, kad jie atstovauja kitą politinę jėgą, kas yra nenormalu (…)
O nemanote, kad to politinio užnugario siekimas įgauna net per didelę inerciją? Kalbu platesne prasme. Tarkime ponas Juozas Bernatonis siūlomas į Konstitucinio Teismo teisėjus, ponia Vida Ačienė į Seimo kancleres. Visa tai valdančiųjų stovykloje. Kaip jūs į tai žiūrite?
Jeigu mes pažiūrėtume į Konstitucinio Teismo kiekvieno teisėjo skyrimą nuo Konstitucinio Teismo atsiradimo, tai buvo įvairiausių siūlymų, buvo įvairios kandidatūros, kurios nebuvo angažuotos vien tik teisės srityje. Tad čia nėra nieko išskirtinio. O dėl Seimo kanclerio… kol kas neįmanoma, kad Seimo narys juo taptų.
Pakalbėkime apie švietimą. Prezidentas užsiminė, kad nebesitiki esminių pokyčių švietimo srityje. Kaip juda reikalai su nacionaliniu susitarimu dėl švietimo?
Aš tikiuosi pokyčiu. Ir jei kas nors galvoja, kad šia Vyriausybė likusius metus tik pabandys palaukti iki rinkimų – tai tikrai ne. Nacionalinis susitarimas dėl švietimo yra parengtas, nenorėjau aš (susitarimo projekto – ELTA) įteikti partijų pirmininkams ir kelti diskusijas kol nebuvo biudžeto. Tai būtų iš karto sukėlę spekuliacijas, susijusias su problemomis švietimo sistemoje, su finansinėmis problemomis. Bet sausio mėnesio darbotvarkėje šis klausimas yra ir tai bus daroma, ir bus galima parodyti politinėms jėgoms, partijoms lyderystę, nes be plataus susitarimo šioje srityje nieko nebus. Sistema yra labai imli finansams. Jeigu mes nepadarysime strateginės reformos – tai nieko nebus (…).
O pačiame nacionalinio susitarimo projekte, nes įsivaizduoju, kad jis ir bus teikiamas, kokius Vyriausybė išskirtus probleminius aspektus brėšite. Juk negali susitarimas būti apie viską?
Esminis dalykas yra tai, kad moksleivis taptų centrine figūra ir mes darome reforminius sprendimus, susijusius su mūsų sistemos efektyvinimu. Kad turėtume ir efektyvų tinklą, kad, svarbiausia, mokinys gautų tas kompetencijas ir žinias, leisiančias sakyti, jog nebereikia korepetitoriaus.
Kokie sprendimai galėtų lydėti šią fiksuotą problemą?
Kol kas, manau, nebėkime į priekį. Manau, kad tie sprendimai nėra susiję su finansiniais dalykais. Taip, finansai yra labai svarbu, bet nemaža dalis visų finansinių rezervų glūdi pačios sistemos viduje. Jei priimsime sprendimus dėl esminių pertvarkų, tikrai atsiras galimybė finansuoti.
Kaip, premjere, pasitiksite šventes?
Manau, kad kaip ir kiekvienas. Optimizmo yra pakankamai, manau, kad galiu tik pasakyti, ranką prie širdies padėjęs, kad šie metai, nors asmeniškai ir buvo labai sunkūs, aš padariau viską, su kolegomis, su Vyriausybe, kad valstybėje būtų tvarumas, kad būtų progresas, o kalbant apie reformas, kad būtų atliepta kuo daugiau žmonių lūkesčių.
Buvo politikų prašymų per adventą būti kuklesniais, nekritikuoti. Jūsų nuomone, kokie bus 2020 m.? Tokie pat karšti kaip ir šių metų pabaiga?
Aš manau, kad taip, nes kalbant apie rinkiminę kampaniją, kuri šį kartą prasidėjo dar anksčiau negu 2016 m., ir iš esmės vienos politinės partijos agresyvią su morale ir elementariu žmogiškumu nieko bendro neturinčią rinkiminę kampaniją… tai ateinantys metai bus žiaurūs. Tie, kurie šį blogą foną įneša ir vėliau kalba, kad yra chaosas, o ramybės nėra… Tai nuo savęs reikia pradėti.
Rokas Masiulis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
Buvęs susisiekimo ministras Rokas Masiulis sureagvo į „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio teiginius, kad jis, būdamas ministru, apvogė valstybę. Kaip skelbia LRT radijas, R. Masiulis dėl šių teiginių neatmeta galimybės kreiptis į teismą.
R. Masiulis LRT radijui teigė, kad pinigai buvo ne tik panaudojami, bet ir sutaupomi.
„Ponas Karbauskis žodžių kažkaip nevertina nei faktine, nei teismine prasme. Kaltinti žmogų tuo, ko jis nepadarė, mūsų valstybėje negalima. Įsisavinimas lėšų, kaip ir kiekvienais metais, vyksta dėsningai ir planuotai. Metų gale 30 mln. eurų persikels į kitus metus, ir čia, kas yra svarbu, nė vienas centas neprapuls. Neteisybė, kad nepanaudota. Visos tos lėšos, kurios liečia 2017–2018 metus, yra panaudotos, nė vienas centas neprapuolė, tik sumokamos sąskaitos ne visada iki kalendorinių metų galo, bet pinigai neprapuls, pinigai jau yra kontraktuoti“, – LRT radijo laidoje „Svarbus pokalbis“ sakė R. Masiulis.
„Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis trečiadienį tvirtino, kad buvęs susisiekimo ministras Rokas Masiulis apvogė valstybę. Pasak politiko, eksministrui nesugebant tinkamai eiti savo pareigų dirbant Vyriausybėje, susidarė 160 mln. eurų nepanaudotų lėšų suma, skirta kelių tvarkymui. Savo ruožtu R. Masiulis tvirtina, kad tokie teiginiai yra tiesiog melas.
Politika. TSPMI vitrina. Slaptai.lt nuotr. Politologai nesutaria, kaip parlamento darbą paveiks Seimo rinkimų kartelės sumažinimas iki 3 procentų partijoms ir 5 procentų – koalicijoms. Vieni laikosi pozicijos, kad barjero mažinimas atneš į parlamentą chaosą ir fragmentaciją, kiti mano, kad žemesnė rinkimų kartelė leis atstovauti didesnę dalį rinkėjų ir paskatins pliuralizmą.
Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas Virgis Valentinavičius kritikuoja parlamento sprendimą mažinti Seimo rinkimų kartelę, nes jis yra įsitikinęs, kad tai pakenks institucijos stabilumui.
„Pritariu požiūriui, kad bet koks kartelės mažinimas prideda daugiau chaoso ir mažiau stabilumo. Lietuvos partinės sistemos vis gilėjanti problema yra fragmentacija ir susiskaldymas, o barjero žeminimas tik gilina šią problemą. Net su dabartiniu barjeru matome, kad į Seimą papuola daug marginalių, destruktyvių politikų, tai nuleidus kartelę bus dar blogiau“, – Eltai sakė V. Valentinavičius.
Politologas teigia nepritariantis ir prezidento Gitano Nausėdos nuomonei, kad rinkimų kartelės mažinimas iki 4 proc. būtų tinkamesnis sprendimas.
„Prezidentas kažkodėl mano, kad 4 proc. yra gerai, o 3 proc. – jau blogai. Mano galva, bet koks procentų mažinimas blogina padėtį ir manyčiau, kad prezidentas turėtų vetuoti 3 proc., bet jeigu Seimo nariai grįžtų prie 4 proc. varianto, prezidentas turėtų vetuoti ir jį“, – savo nuomone dalinosi V. Valentinavičius.
Virgis Valentinavičius. Slaptai.lt nuotr.
„Atstovavimas pats savaime nėra vertybė. (…) Kokybiško atstovavimo esmė, kad būtų atstovaujama žmonėms, kurie yra pasiruošę suprasti, kaip valdoma visuomenė“, – kalbėjo politologas, akcentuodamas, kad rinkimų kartelės funkcija yra parodyti, jog politikas geba atstovauti reikšmingesniam skaičiui žmonių.
Pasak jo, kartelės mažinimo iniciatoriai rėmėsi nusistovėjusių demokratijų pavyzdžiais, kur kartelė labai minimali arba jos visai nėra – tai esą nesąžininga. Politologas teigia, kad nusistovėjusios demokratijos valstybėse partinė sistema yra stipri, todėl joms marginalių partijų problema ne tokia aktuali.
„Argumentavimas Skandinavija ir kitomis nusistovėjusios demokratijos valstybėmis yra nesąžiningas. Jiems tie barjerai nereikalingi paprasčiausiai dėl to, kad partinė sistema yra stipri“, – akcentavo V. Valentinavičius.
Anot MRU docento, valdančiųjų manipuliavimas procentais turi aiškų tikslą – artėjančiuose Seimo rinkimuose padėti į parlamentą patekti savo draugams.
„Negalima šiuo atveju lyginti Švedijos partinės sistemos ir Lietuvos. Tai yra labai skirtingi dalykai ir švedų pavyzdys visiškai nepateisina demagogiško manipuliavimo procentais, apie kurį kalba valdantieji. Valdančiųjų motyvas yra labai paprastas, kažkaip „už ausų“ įtempti į Seimą savo draugus: Gediminą Kirkilą, Juozą Bernatonį, kurie normaliomis sąlygomis į kitą Seimą nebeturėtų pakliūti“, – kalbėjo politologas.
Visgi V. Valentinavičius neatmeta ir galimybės, kad krentant Lietuvos valstiečių ir žaliųjų partijos rezultatams „valstiečiai“, mažindami Seimo rinkimų kartelę, užsitikrina ir sau vietas parlamente.
„Manau, kad sąmoningai ar ne, valstiečiai ir sau taisosi lengvesnį kelią į Seimą, nes pagal paskutines apklausas, kai krenta valstiečių reitingas, atėjus rinkimams jiems bus problema įveikti 5 proc. barjerą. Vadinasi, Karbauskis rūpinasi ne tik G. Kirkilu ir J. Bernatoniu, bet ir savimi“, – svarstė V. Valentinavičius.
Tuo metu Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Algis Krupavičius sako nematantis grėsmės, kuri kiltų nuleidus rinkimų kartelę. Anot A. Krupavičiaus, vienas iš požymių, padedantis nuspręsti, ar rinkimų barjeras yra tinkamas, yra procentas, kiek visuomenės balsų nedalyvauja mandatų paskirstyme. VDU profesoriaus pateiktais duomenimis: esant 5 ir 7 proc. rinkimų į Seimą kartelei, mandatų dalinime nedalyvauja 19 proc. rinkėjų, esant 4 ir 6 proc. kartelei – 15,26 proc. asmenų, o egzistuojant 3 ir 5 proc. barjerui sprendimo teisę praranda vos 9,94 proc. rinkimų dalyvių.
VDU profesorius mano, kad Karbauskio teiginys, jog po rinkimų kartelės sumažinimo bus daugiau demokratijos, turi pagrindo.
„Karbauskio argumentai, kad bus daugiau demokratijos, jog kiekvienas balsas bus svarbesnis negu yra dabar, turi tam tikrą pagrindą. Bet yra kita medalio pusė, kad partijų skaičius, kurios bus atstovaujamos parlamente, truputį išaugs. 3 ir 5 proc. rinkimų kartelė reiškia, kad prie dabar vidutiniškai esančių 6 partijų (parlamente. – ELTA) prisidėtų maždaug dvi partijos“, – Eltai teigė politologas.
Visgi, pasak A. Krupavičiaus, Lietuvoje parlamentinių partijų skaičius yra nuosaikus, todėl tikėtis didesnių pokyčių Seimo darbe – neverta.
Politologas Algis Krupavičius. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.
„Danijoje šiuo metu parlamente yra 14 partijų, Olandijoje – 13, Suomijoje – 9, Švedijoje – 8. Lietuva pagal partijų skaičių parlamente tikrai nesiskiria. Mes turime gana nuosaikų partijų skaičių ir jeigu išvestume vidurkį, kiek partijų patenka (į Seimą. – ELTA) per proporcinę rinkimų dalį, matytume, kad jų yra vidutiniškai 6“, – kalbėjo A. Krupavičius.
Anot politologo, vienintelis galimas neigiamas poveikis dėl rinkimų kartelės sumažinimo yra Seimo rinkimuose dalyvaujančių partijų skaičiaus išaugimas. Tai, pasak jo, gali lemti šiek tiek didesnę fragmentaciją, kuri, akcentuoja jis, veikiausiai būtų laikina.
„Artimiausiems rinkimams 3-5 proc. kartelė turėtų vieną neigiamą poveikį, kad didelei daliai mažų partijų atrodytų, jog ta kartelė yra lengvai peržengiama. 2020 metų rinkimuose labai tikėtina, kad partijų skaičius, kurios dalyvauja rinkimuose, išaugs ir tuomet turėsime šiek tiek didesnę fragmentaciją negu įprastai. Bet po 2020 metų rinkimų viskas sugrįš į savo ribas ir matysime tas pačias ilgalaikes tendencijas“, – savo įžvalgomis dalinosi VDU profesorius.
Apibendrindamas A. Krupavičius teigė, kad dramatizuoti dėl rinkimų kartelės mažinimo tikrai neverta, priešingai, Seime nuo šiol bus didesnis pliuralizmas.
„Dramos tikrai nėra, dėl kartelės sumažinimo jokia katastrofa Lietuvos nelaukia. Priešingai, tam tikras didesnis pliuralizmas tikrai bus“, – prognozavo politologas.
Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Gitanos Markovičienės (ELTA) nuotr.
Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako turinti būgštavimų, kad premjeras Saulius Skvernelis ir „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis gali užstoti prezidento nepasitikėjimo sulaukusį susisiekimo ministrą Jaroslavą Narkevičių.
„Premjero žodis čia yra labai svarbus ir norėtųsi jį kuo greičiau išgirsti, bet, matyt, biudžeto peripetijos turės reikšmės. Bijau, kad Narkevičiaus klausimas gali tapti dalyku, kuris suvienys Ramūną Karbauskį ir Saulių Skvernelį. Jie gali abu užstoti šį ministrą“, – „Žinių radijui“ sakė liberalė, pabrėždama, kad pastaraisiais mėnesiais įžvelgusi nesutarimus tarp premjero ir valdančiosios „valstiečių“ partijos pirmininko.
Savo ruožtu pati V. Čmilytė-Nielsen tikino neturinti jokių abejonių dėl J. Narkevičiaus. Lietuvos lenkų rinkimų akcijos–Krikščioniškų šeimų sąjungos deleguotas ministras, sakė ji, po prezidento Gitano Nausėdos kritikos privalo trauktis.
„Opozicijai nekyla jokių abejonių dėl to, kad ministras Narkevičius yra netinkamas eiti šias pareigas“, – akcentavo ji.
Tuo tarpu R. Karbauskio išreikštą skepsį dėl šalies vadovo pozicijos liberalė komentavo sakydama, kad „valstiečių“ lyderiui svarbiau partneriai, o ne reputacija. Jaroslavas Narkevičius. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Valdančiųjų reakcija parodo, kad nėra tokios reputacinės krizės, kuri Ramūną Karbauskį priverstų nusigręžti nuo savo pasirinktų partnerių“, – apibendrino Liberalų sąjūdžio vadovė.
Ketvirtadienį susisiekimo ministrui J. Narkevičiui prezidentas G. Nausėda išreiškė nepasitikėjimą ir paragino jį trauktis iš pareigų. Šalies vadovo abejones tolesniu J. Narkevičiaus darbu Vyriausybėje lėmė skandalai, į kuriuos per pastarąsias kelias savaites ministras įsivėlė.
Prezidentui pareiškus nepasitikėjimą susisiekimo ministru, R. Karbauskis žurnalistams sakė apgailestaujantis, kad, jo teigimu, šalies vadovas, stokodamas patirties savo poste, pasidavė opozicijos spaudimui ir organizuotam puolimui prieš J. Narkevičių.
Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
„Valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio teiginius, kad nėra įsipareigojimo jau šiais metais didinti finansavimą krašto apsaugai iki 2,05 proc., politologai sieja su artėjančiais rinkimais. Pasak jų, valdantieji svarsto skirti daugiau lėšų tiems, kurie savo balsais gali atsilyginti artėjančiuose Seimo rinkimuose.
Vis dėlto politologai perspėja, kad, kuo dažniau bus nukeliamas finansavimo klausimas gynybai, tuo sunkiau bus pasiekti partinio susitarimo įsipareigojimą iki 2030 metų gynybai skirti 2,5 proc. nuo BVP.
Pastarąjį pirmadienį R. Karbauskis tvirtino, kad neatsitraukia nuo lėšų krašto apsaugai didinimo idėjos, tačiau kartu pažymėjo, jog nėra įsipareigojimų tą daryti taip, kaip buvo suplanuota Vyriausybės. Pasak R. Karbauskio, Lietuvos politinių partijų susitarime įsipareigota 2,5 proc. nuo BVP gynybai skirti iki 2030 metų.
„Turime įsipareigojimą iki 2030 metų padidinti finansavimą, tas ir bus padaryta“, – teigė R. Karbauskis, dar pastarąją savaitę pareiškęs, kad visuomenė nesuprastų tolesnio gynybos finansavimo augimo, jeigu valdžia neskirs trūkstamų lėšų mokytojams ar kultūros darbuotojams.
Pasak Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) politologo Kęstučio Girniaus, R. Karbauskio siekis šiemet skirti daugiau lėšų pastariesiems nei krašto apsaugai yra suprantamas. Politologas teigia, kad, jei vienerius metus nedidinamos išlaidos gynybai, tai nereiškia, kad žlugdomas partinis susitarimas. Vis dėlto, pažymi K. Girnius, kuo dažniau bus nukeliamas finansavimo klausimas gynybai, tuo sunkiau bus pasiekti partinio susitarimo įsipareigojimą iki 2030 metų gynybai skirti 2,5 proc. nuo BVP. Politologas Kęstutis Girnius. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
„Jei vienerius metus nedidinama, tai nereiškia, kad žlugdomas partinis susitarimas. Žinoma, yra pavojus, jei vienus metus atidedi, antrus, trečius metus atidedi, tai ketvirtus metus, ko gero, tu negalėtum pasivyti susitarimo“, – Eltai sakė K. Girnius.
„Reikia atsižvelgti į bendrą padėtį ir kiek yra pinigų kitoms reikmėms, o jų reikia nemažai. Finansavimas gynybai taip pat nemažės, jis tik didės, tik tikriausiai kuklesniu tempu. Mintis, kad Rusija kelia grėsmę ir kad mes patys turime rūpinti savo gynyba, – ji taip pat neišnyks. Klausimas, kiek reikia skirti (gynybai. – ELTA)? Krašto apsaugos ministerija ir kariuomenė, kaip ir visose šalyse, yra linkusios paprašyti kuo daugiau“, – teigė K. Girnius.
Tuo metu kitas VU TSPMI politologas Ramūnas Vilpišauskas pakitusią R. Karbauskio retoriką sieja su artėjančiais rinkimais.
Ramūnas Vilpišauskas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Šiuo atveju pagrindinis aiškinimas, kodėl valdantieji dabar taip ėmė svarstyti, tai kitų metų artėjantys Seimo rinkimai ir noras didinti išlaidas ten, kur tikimasi, kad rinkėjai atsilygins rinkimų metu. Tai reiškia, kad vėliau tą planuotą išlaidų didinimą gali būti sudėtingiau įgyvendinti, jeigu jis nebus laipsniškai realizuojamas. Bus sudėtingas iššūkis tiems, kas ateityje turės numatyti finansavimo didinimą, bet, spėju, dabartinis valdančiųjų pagrindinis planavimo horizontas laiko prasme yra iki kitų metų Seimo rinkimų. Turbūt labiau galvojama apie tai, negu apie galimybes laikytis įsipareigojimų iki 2030 metų ir tam planuoti atitinkamas lėšas“, – teigė politologas.
ELTA primena, kad pasirašytame Lietuvos politinių partijų susitarime įsipareigota 2,5 proc. nuo BVP skirti gynybai iki 2030 metų.
„Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis teigia, kad valdantiesiems tenkanti kritika turėjo įtakos premjero Sauliaus Skvernelio sveikatai. „Valstiečio“ įsitikinimu, yra dedamos visos pastangos, kad ir kitų valdančiųjų lyderių sveikatos būklė pakriktų.
„Prie tiek spaudimo, kiek mes patiriame per tuos trejus metus, aš manau, yra nelengva. Mūsų sveikatos yra skirtingos. Saulius Skvernelis neatlaikė, jo organizmas neatlaikė tokio spaudimo. Tiesiog pats organizmas į nervinę įtampą sureagavo taip, kaip sureagavo. Mano atlaiko, kažkieno kito taip pat atlaiko… mes galime tuo džiaugtis, bet pastangos dedamos, kad mūsų neatlaikytų“, – „Žinių radijui“ sakė politikas.
R. Karbauskis šias išvadas pateikė kalbėdamas apie tai, kad opozicijos reiškiama kritika ir, pasak jo, įsivyravęs visuomenės nuteikinėjimas prieš jį, neleidžia džiaugtis gerėjančiu gyvenimu šalyje.
„Jei pažiūrėsime į statistiką, visose srityse padėtis gerėja, alkoholio vartojime labai ryškūs pokyčiai. Mes pasaulyje esame pavyzdys dėl alkoholio vartojimo mažinimo. Jeigu kalbėtume apie pensijų augimą, vaiko pinigus, socialines lengvatas ir taip toliau, žmonių padėtis, jeigu žiūrėtume statistiškai, gerėja. Tačiau yra „Karabasas“, kuris yra baisus, kuris kenkia valstybei ir t.t. Aš tik bandau suprasti, kur yra tas kenkimas…“, – samprotavo R. Karbauskis.
ELTA primena, kad S. Skvernelis rugpjūčio pabaigoje paskelbė, kad serga limfoma.
TS-LKD frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.
Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis sako, kad tai, ar bus paskelbti pirmalaikiai rinkimai, ar ne, priklauso nuo „valstiečių“ pirmininko Ramūno Karbauskio. Todėl, aiškino jis, tikimybė, kad bus realizuotas opozicijos keliamas pirmalaikių rinkimų klausimas, labai menka.
„Aš visgi skeptiškai vertinu šankstinių rinkimų galimybę, šis klausimas kybo ant Ramūno Karbauskio ir valdančiųjų galvos. Jeigu jie apsispręstų palaikyti – tada taip, iškart pasidaro realistiška, net jei koks vienas opozicijos balsas atkristų“, – sakėG. Landsbergis po opozicijos lyderių susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda.
Būtent galimybę organizuoti pirmalaikius rinkimus, žurnalistams užsiminė jis, opozicijos politikai ir aptarė su šalies vadovu.
G. Landsbergis teigė manąs, kad valdantieji atsitraukia anuo pirmalaikių rinkimų idėjos ir neketina šios iniciatyvos apskritai palaikyti.
„Tokiu atveju nieko nebus“, – sakė G. Landsbergis. Politikas teigė, kad liberalų iniciatyvą organizuoti pirmalaikius rinkimus parėmė tiek jis, tiek jo vadovaujama konservatorių frakcija Seime.
„Aš pasirašiau liberalų teikiamą dokumentą, kad būtų įtrauktas į darbotvarkę, didžioji dalis mūsų frakcijos pasirašė“, – sakė politikas.
Savo ruožtu R. Karbauskis pastarąją savaitę Eltai sakė, kad opozicija blefuoja keldama pirmalaikių rinkimų idėją.
Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
„Valstiečių“ lyderio teigimu, jei parašus dėl pirmalaikių rinkimų organizuojantys opoziciniai liberalai manytų, kad valdantieji gali šią idėją paremti, tokios iniciatyvos nerodytų.
„Netikiu, kad pas juos dauguma frakcijos narių nori išankstinių rinkimų“, – Eltai sakė R. Karbauskis.
Artėja Helovinas. Vaiduokliškai baugus, paslaptingas, „pašėlęs“ Helovinas… Jau esame infekuoti juo ir mes. Helovino atributika jau puošiamos ir mūsų parduotuvių vitrinos. Darganotas ruduo – reikia „šventės“, kad lietuviai nebūtų tokie surūgę paskutiniams lapams nuo medžių nukritus.
Tiesą sakant, Heloviną šiemet mes pradėjome švęsti labai anksti – kone nuo pavasario. Kaukių ir kaukolių fiestoje išradingiausiai pasirodė mūsų politikai. Vien ko vertas Seimo Pirmininko V. Pranckiečio numeris. Ilgai jo kaukolę pažastyje nešiojosi Kultūros komiteto Pirmininkas R. Karbauskis. Kol prieš pat Heloviną jo entuziazmas ėmė ir išblėso: nemirusių nėra ko ir prisiminti.
O čia dar netikėtai driokstelėjo – užsidegė Alytaus padangų perdirbimo fabrikas ir padangę perskrodė helovinininio deglo pragariška šviesa bei pragariški dūmai.
Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba gaisravietėje Alytuje. N. Cesiulio „Facebook” nuotr.
Ir čia staiga tose pragaro liepsnose pasirodė, kad helovininiai politikai nebežiną ką daryti. Vienas, stambiausias, Japonijoje atlikinėjo istorinę misiją – dalyvavo šios paslaptingos Rytų šalies imperatoriaus prisaikdinime, kiti čia, Lietuvoje, tris dienas suko galvą, kaip nuvykus Alytun.
Karbauskis stoiškai žemaitiškai tylėjo.
Premjeras serga, pateisinama.
Vienas Alytaus meras Cesiulis stojo ginti Dzūkijos žemės nuo pragaro liepsnų. Ir tapo šių dienų tikruoju didvyriu. Ugniagesiai, kiti gelbėtojai taip pat tapo didvyriais, ir tai, tikėkimės, bus deramai įvertinta.
Vakar iš televizoriaus ekrano stebėjau televizinį forumą, kuriame dalyvavo aukšti valdininkai ir politikai (buvę ir esami). Jie aptarinėjo gaisrą Alytuje ir jo pasekmes, dėliojo dėliones, kaip išmokti panašias pamokas.
Labiausiai įsiminė tokie žodžių junginiai: šiame procese sąveikavo, ieškojo sąveikos taškų, vykdė koordinuotą proceso valdymą, etc.
Skurdi kalba, skurdus ir darbas.
Šiaip jau, nuo seno, esame įpratę, kad mokomasi mokyklose: vidurinėse, pagalbinėse, gimnazijose… Bet mados keičiasi – dabar net į Seimą einama tik pasimokyti. Mokėsi gi ir Valinskienė, ir Valinskas, ir tūla Baukutė su Antanu…
Ar išmoko? Kažin… Nebent E. Masiulis, iš tos senesnės, labiau įgudusios kartos…
Bet ir tas dabar tyli kaip žuvis vandenyje.
Kaukės. Slaptai.lt nuotr.
Kai kurie garsūs užsienio politologai ir analitikai kone unisonu kalba apie naują nūdienos politikos vektorių. Anot jų įžvalgų, jau dabar reikia ruoštis naujų politikos vadovėlių rašymui, mat iš esmės keičiasi tradicinės politinės vertybės. Ateina naujos politikų kartos, populistinės, komunikuojančios feisbukuose ir kalbančios tai, ką nori išgirsti dažniausiai visiškai neišrankus rinkėjas, taigi iš lempos. Tai jau matyti ir Rusijoje, ir Amerikoje, ir iš brexsitų negalinčioje išsivaduoti Europoje.
Ką gi, gal iš tikrųjų, kaip rašoma Mikaldos pranašysčių knygoje, artėja Pasaulio Pabaiga?
Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją dėl jos pirmininko konservatoriaus Antano Matulo pasisakymų, kuriais jis, kaip šios komisijos pirmininkas, „diskredituoja komisijos darbą, reikšdamas išankstinę nuomonę ir demonstruodamas šališkumą“.
LVŽS lyderis reikalauja nušalinti šios komisijos pirmininką, teigdamas, kad komisijos nariai, tarp jų ir jos pirmininkas, Lietuvos valstybės interesus turi laikyti aukštesnėmis vertybėmis negu partiniai, grupiniai ar asmeniniai siekiai.
„Etikos ir procedūrų komisijos nariai, o ypač vadovai, anksčiau visada vengdavo reikšti išankstinę nuomonę nagrinėjamu klausimu, nedemonstruodavo savo simpatijų ar antipatijų subjektui, kurio atžvilgiu tyrimas atliekamas. Gaila, kad, pasikeitus komisijos vadovui, šios parlamentinės tradicijos keičiasi. Tokie komisijos pirmininko pasisakymai, kad „antradienį kokių nors teisinių statuto pažeidimų, mano manymu, nelabai ir buvo” dar Etikos ir procedūrų komisijai net nepradėjus tyrimo, rodo, kad A. Matulas yra susiformavęs išankstinę nuomonę, turi aiškų nusistatymą ir dėl to negali objektyviai nagrinėti galimų Statuto pažeidimų, padarytų svarstant nepasitikėjimo V. Pranckiečiu klausimus,“ – teigia LVŽS frakcijos seniūnas R. Karbauskis.
Antanas Matulas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Etikos ir procedūrų komisijai išsiųstame rašte reikalaujama, kad, siekiant objektyvaus ir nešališko komisijos tyrimo, komisijos pirmininkas A. Matulas būtų nušalintas nuo skundų dėl šių metų spalio 15 d. Seime vykusio Seimo valdybos posėdžio teisėtumo ir Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio elgesio sušaukiant Valdybos posėdžius bei galimo interesų konflikto tyrimo.
Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis ketvirtadienį lankysis Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) Kauno rajono skyriaus narių susitikime, rašoma Seimo vadovo dienotvarkėje. Tai, ko gero, bus paskutinis V. Pranckiečio, kaip LVŽS nario, susitikimas su laikinosios sostinės rajono skyriaus „valstiečiais“.
Po užsitęsusios įtampos tarp LVŽS lyderio Ramūno Karbauskio ir Seimo pirmininko pastarasis rugpjūčio 22 d. pareiškė, kad traukiasi iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos savo noru. Tuomet Seimo vadovas tvirtino, kad oficialų pareiškimą trauktis iš partijos pateiks dar iki LVŽS tarybos posėdžio, kuriame planuota spręsti tolesnį jo likimą partijoje. LVŽS tarybos posėdis vyks penktadienį – rugsėjo 6 d.
ELTA primena, kad įtampa tarp LVŽS pirmininko R. Karbauskio ir V. Pranckiečio atsirado pastarajam nesutinkant savanoriškai pasitraukti iš Seimo pirmininko posto. R. Karbauskio teigimu, V. Pranckietis turi užleisti poziciją „socialdarbiečiams“, nes taip yra numatyta pasirašytoje valdančiosios koalicijos sutartyje.
Pats V. Pranckietis tokį spaudimą vadina šantažu ir asmeninėmis R. Karbauskio ambicijomis. Dėl viešų V. Pranckiečio pasisakymų LVŽS lyderis ir partijos valdyba apskundė V. Pranckietį partijos etikos sargams, kurie Seimo pirmininko elgesyje pažeidimų neįžvelgė.
LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
Valstybės saugumo departamento (VSD) pažymoje minima Seimo narė Irina Rozova niekaip nesusijusi su Lenkų rinkimų akcija – Krikščioniška šeimų sąjunga (LLRA-KŠS), sako „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis. Pasak jo, tai, kad ryšius su Rusijos diplomatinio korpuso atstovais nuslėpusią LLRA-KŠS frakcijai Seime priklausančią ir Rusų aljansui atstovaujančią I. Rozovą bandoma susieti su valdančiojoje koalicijoje esančia LLRA-KŠS yra tik opozicijos inspiruotas politinis veiksmas.
Politikas tikina, LLRA-KŠS dėl I. Rozovos spaudimo „valstiečiams“, grasinant pasitraukti iš koalicijos, nedaro, nes, pasak jo, visi supranta, kad kiekvienas žmogus prisiima asmeninę atsakomybę.
„Bandymas Lenkų rinkimų akciją pritemti prie šio klausimo, Rozovos šiuo atveju, yra grynai politinis veiksmas ir jis ateina iš opozicijos. Šioje situacijoje klausimai, kurie kyla – būtent dėl opozicijos elgesio“, – „Žinių radijui“ sakė R. Karbauskis, pridurdamas, kad galutinis sprendimas dėl apkaltos I. Rozovai bus padarytas atlikus tyrimą.
Irina Rozova. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Jei tyrimas duos rezultatą tokį, kad mes turime sudaryti specialią komisiją ir turime nagrinėti apkaltos klausimą, – taip ir bus padaryta. Užtikrintai galiu pasakyti, kad nei Lenkų rinkimų akcija, nei kas nors kitas neatsistos skersai kelio ir nesakys, kad mes išeinam, jeigu jūs tą darote. Visi suprantame, kad atsakomybė kiekvieno žmogaus yra asmeninė, o Lenkų rinkimų akcija su tais dalykais nieko bendro neturi“, – kalbėjo politikas.
„Manau, ar tai būtų Valstiečių žaliųjų sąjungos narė, ar Lenkų rinkimų akcijos – kiekviena partija supranta, kad turi labai atsakingai žiūrėti į šiuos dalykus“, – apibendrino „valstiečiųׅ“ lyderis.
ELTA primena, kad Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK), išnagrinėjęs VSD pateiktą informaciją, kodėl nebuvo suteiktas leidimas I. Rozovai dirbti su slapta informacija, nusprendė kurti laikinąją Seimo tyrimų komisiją, kurioje bus aiškinamasi, ar gali būti jai pradėtas apkaltos procesas.
LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis teigia, kad premjero Sauliaus Skvernelio pastarąjį mėnesį pareikšta kritika LVŽS yra jo strateginis žingsnis prieš eilinius Seimo rinkimus.
„Valstiečių“ lyderis tikina, kad tarp jo ir Vyriausybės vadovo priešpriešos tikrai nėra, ir tikisi ir toliau sėkmingai darbuotis. Kita vertus, jis pripažino, kad tiek jam bei LVŽS nariams premjero nepalanki retorika partijos atžvilgiu tikrai netikėta bei nesuprantama. Pasak R. Karbauskio, jis nežinantis, ar S. Skvernelis jau kuria naują politinę jėgą, bet jei taip ir būtų, jo tai nenustebintų.
„Tie Sauliaus pareiškimai, kad tai partija nėra tokia, kokios jis norėtų… Kodėl tie pareiškimai daromi, aš nelabai suprantu (…), partijos kolegos nelabai supranta, kodėl žmogus, kuris net nėra LVŽS partijos narys, bet iškeltas LVŽS kaip premjeras taip negatyviai šneka apie LVŽS. Mūsų manymu, tie pasisakymai nieko bendro su realybe neturi. Žinoma, tai jo nuomonė, bet nuomonę gali pasakyti tarpusavyje šnekantis ir nekenkti specialiai ar nespecialiai“, – Eltai sakė R. Karbauskis.
Pasak R. Karbauskio, premjero priešiška retorika atsirado dėl artėjančių Seimo rinkimų, jis, pasak „valstiečių“ lyderio, pradėjo tam ruoštis.
„Tie komentarai, kurie buvo išsakyti partijos atžvilgiu ir kitos aštresnės frazės, jos yra visiškai rinkiminiai dalykai ir su kitais rinkimais susiję. Tam nėra abejonių, ten ir kontekstas rinkiminis. Ir tikrai ne apie dabartinę veiklą. Aš dėkingas Sauliui, kad tiek mes daug darbų padarėme kartu, ir viliuosi labai, kad mes tą kadenciją dar pabaigsime. Aš matau galimybę veikti toliau kartu, bet jeigu bus jo sprendimas kažką keisti ar kurti, aš vėlgi sakau, kad tai yra normalu ir dėl to pykti net negali. Tik palinkėsiu sėkmės. Mes vis tiek daugelį dalykų galime daryti kartu, nesvarbu, ar Saulius bus LVŽS sąraše, ar pateks į Seimą su kažkuo kitu, svarbu, kad mes randame bendrystę vertybėse ir randame tame, ką mes turime padaryti. Bet man būtų keistesnis variantas, jeigu staiga Saulius atsirastų kartu su opozicija, nes tai būtų tiesiog nesuvokiama pagal jo vertybes“, – sakė jis.
R. Karbauskis tikino, kad jei S. Skvernelis apsispręstų dalyvauti rinkimuose be LVŽS, jo tai nenustebintų.
„Jeigu vis dėlto premjeras nuspręstų, kad jam netinka LVŽS žmonės, ieškosis kitų ar kurs kažką kitą, tai mes negalime iš žmogaus atimti šios teisės ir tai negali būti supriešinimo klausimas. Akivaizdu, kad sąjungos nariai ir eis į rinkimus su LVŽS, tai logiška ir akivaizdu. Bet tie žmonės, kurie nepriklauso, jie turi pasirinkimą (…) Žmonės, kurie yra LVŽS nariai, yra šiek tiek prisirišę prie partijos, nes yra bendrystė per pačią sąjungą. Žmonės, kaip S. Skvernelis, yra nepartiniai, jis yra visiškai laisvas savo sprendimuose. Niekas jam negalėtų prieštarauti, priekaištauti. Niekaip jis neįsipareigojęs sąjungai. Jis yra įsipareigojęs tautai ir valstybei – tai faktas“, – teigė jis.
Jei S. Skvernelis suburtų politinę jėgą, R. Karbauskis sakė nemanantis, kad LVŽS nariai pereitų į jo pusę. Anot jo, LVŽS nariai yra lojalūs bei ilgamečiai.
„Aš labai norėčiau pamatyti, kaip jie išeis. Supraskite, kas nestebi politinio proceso, – LVŽS yra praėjusi pergales, pralaimėjimus ir reitingų dugnuose pabuvusi, ką tik nori. Kas iš mūsų išėjo? Niekas niekada. Mūsų LVŽS sudaryta iš žmonių, kuriems valdžia nėra tikslas, ir čia yra visas paradoksas. Jeigu toks veiksmas būtų, kad bandytų mus kas nors skaldyti, tai ir išeis tik tiek, kam valdžia yra tikslas. Tokių žmonių LVŽS yra labai mažai ir ant pirštų gali suskaičiuoti. Jei vis dėlto tai įvyktų, aš žiūriu netgi kažkiek teigiamai, mes būsime geresni, nes atkris tie, kurie atėjo į LVŽS tik dėl valdžios. (…) Mes esam pati demokratiškiausia organizacija. Viešoje erdvėje pristatinėja mus tiek opozicija, tiek dabar Vytautas Bakas kaip nedemokratiškiausius – ir visi tiek tie, kurie išeina. Iš mūsų išeina tik tie, kurių valdžia yra tikslas. Kuomet jie suvokia, kad partijai valdžia nėra savitikslis dalykas, tada jie ir nepritampa“, – sakė jis.
Paklaustas, kaip frakcija balsuos kitą savaitę Seime dėl S. Skvernelio kandidatūros vadovauti atnaujintai Vyriausybei, R. Karbauskis teigė, kad visa frakcija kandidatūrą tikrai palaikys.
„Dėl premjero mes balsuosime neabejotinai visi „už“. Jis taps premjeru, bus patvirtintas, nes turime koalicinę daugumą. Abejonių čia nekyla. (…) Realiai, kad mes abejotume jo kandidatūra, kad abejotume jo Vyriausybės programa – tokių dalykų frakcijoje tikrai nėra, galite klausti bet kurio nario“, – tvirtino R. Karbauskis.
ELTA primena, kad pastarosiomis savaitėmis, formuojantis koalicinei daugumai, premjeras S. Skvernelis pažėrė nemažai kritikos LVŽS partijai.
Premjeras sakė, kad stoti į LVŽS partiją tikrai neketina, o ir vėl dalyvauti kituose Seimo rinkimuose po LVŽS vėliava, pasak jo, dar kalbėti anksti.
Pasak jo, partijoje šiandien jis pasigendantis daugiau demokratinių procesų.
Premjeras taip pat kritikavo ir Seimo pirmininko situaciją partijoje. Pasak jo, įvykęs LVŽS tarybos posėdis parodė, kad aukščiausią reitingą partijoje turintį V. Pranckietį partija nori išmesti iš posto.
„Matote, šiandien situacija yra tokia, kad V. Pranckietis yra populiariausias ir didžiausią pasitikėjimą turintis LVŽS narys visuomenėje, ir partija tą savo populiariausią narį nori išmesti iš pozicijos. Bet čia yra partijos apsisprendimas ir partijos vidaus reikalas“, – teigė ministras pirmininkas.
S. Skvernelis taip pat sakė, kad ir NSGK pirmininko Vytauto Bako išėjimas iš LVŽS frakcijos jam taip pat suprantamas.
