Kijevo centre demonstruojas pamuštas rusų armijos tankas
Kyjivas, gruodžio 13 d. (ELTA). Ukrainos valstybinio koncerno „Ukroboronprom“ išvažiuojamosios remonto brigados 90-95 proc. karinės technikos suremontuoja sąlyčio linijoje arba „pilkojoje zonoje“.
Tai antradienį pranešė koncerno spaudos tarnyba, kuria remiasi UNIAN.
„Įvairaus sudėtingumo remonto darbai atliekami po atviru dangumi, esant bet kokiam orui, dieną ir naktį. Vienos remonto brigados rekordas – trys žmonės per parą suremontavo septynias mašinas“, – sakoma pranešime.
Jame pažymima, kad remontuojama tiek ukrainietiška, tiek rusiška trofėjinė technika.
Beje, trofėjiniuose šarvuočiuose ir tankuose ukrainiečiai dažnai randa dulkių siurblių, arbatinukų, kavinukų ir kitos buitinės technikos.
Lukašenkos karikatūra. Vilniaus demonstruotos parodos eksponatas. Slaptai.lt nuotr.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad Baltarusijoje šiuo metu vyksta dvipusis karinės technikos judėjimas.
„Dabar į Baltarusijos teritoriją gabenami mobilizuotieji (rusai – ELTA). Paradoksas – iš Baltarusijos išgabenama amunicija, technika, tankai, šarvuočiai, sunkvežimiai, o į Baltarusijos teritoriją atvežama šiek tiek mažiau tankų, šarvuočių, sunkvežimių. Toks dvipusis judėjimas vyksta. Tai rodo, kad jie visgi skyrė pastangas pasiruošimui toliau kariauti su Ukraina“, – žurnalistams antradienį sakė ministras.
Kaip skelbia Minskas, Rusija į savo sąjungininkės Baltarusijos teritoriją ketina permesti 9 tūkst. kariškių, tai pat tankų, pėstininkų kovos mašinų ir artilerijos. Teigiama, kad bus atgabenta apie 170 tankų, iki 200 pėstininkų kovos mašinų ir iki 100 pabūklų ir minosvaidžių, kurių kalibras viršija 100 mm.
A. Anušausko teigimu, Rusijoje rugsėji paskelbta mobilizacija nevyko sklandžiai. Anot jo, paskelbęs mobilizaciją, Kremlius bando kompensuoti milžiniškus nuostolius, kuriuos patyrė užpuolęs Ukrainą.
„Rusija stengiasi kompensuoti nuostolius, kuriuos patyrė. Kiek beslėptų, bet tie nuostoliai yra milžiniški. Įvairiais skaičiavimais, nuo 100 iki 200 tūkst. žmonių buvo išvesti iš rikiuotės – ne tik žuvę, bet ir sužeisti. Juos kompensuos dalinės mobilizacijos aukomis. Juos po trumpo apmokymo ketinama siųsti į frontą“, – sakė A. Anušauskas, pridurdamas, kad mobilizuotiems rusams tenka kariauti su sugedusia technika.
„Rusijoje mobilizacijos sistema nebuvo aktyvuota anksčiau ir matėsi, kad jie nėra pasiruošę. Matėsi, kad net technika, kuri buvo siunčiama į Ukrainą, nevažiavo. Reikėjo iš keturių tankų surinkti vieną. Tad kariuomenės papildymas buvo ir tebėra komplikuotas“, – pridūrė ministras.
Spalio 10 d. autoritarinis Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad susitarė su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu dislokuoti šalyje bendrą regioninę kariuomenės grupuotę.
Prasideda pratybos „Rising Stallion“. MPB „Geležinis Vilkas“ nuotr.
Naktį iš sekmadienio į pirmadienį pakelta kovine parengtimi prasidėjo NATO Priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės pratybos „Rising Stallion“, praneša Lietuvos kariuomenė. Prasidėjo pratybos „Rising Stallion“. MPB „Geležinis Vilkas“ nuotr.
Rugsėjo 20-ąją pratybų dalyviai ir daugiau kaip 240 vienetų karinės technikos iš Ruklos (Jonavos r.) judės į mokymų vietą – Gen. Silvestro Žukausko Pabradės poligoną (Švenčionių r.). Technikos kolonos bus lydimos Lietuvos kariuomenės Karo policijos. Eismo dalyviai bei miestų ir miestelių gyventojai prašomi būti dėmesingi ir kantrūs.
Pratybos „Rising Stallion“ organizuojamos siekiant tinkamai pasiruošti artėjančioms vienoms didžiausių kasmetinių Lietuvos kariuomenės tarptautinių mokymų „Geležinis vilkas“.
Karinė technika. Vyr. srž. sp. Ievos Budzeikaitės (LK) nuotr.
Generolo Silvestro Žukausko poligone (Pabradėje) prasideda Lietuvoje dislokuotos NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės lauko taktikos pratybos „Kylantis Grifonas“ (angl. „Rising Griffin“). Sekmadienį, kaip praneša Lietuvos kariuomenė, į poligoną suvažiavo pagrindinė karinės technikos dalis.
Iki balandžio 10 d. vyksiančiuose mokymuose dalyvaus apie 1000 karių ir 200 karinės technikos vienetų. Pagrindinis pratybų tikslas – palaikyti Vokietijos vadovaujamos NATO priešakinių pajėgų kovinės grupės parengties lygį, tobulinti vadovavimo ir valdymo procedūras bei ruoštis artėjančios tarptautinėms pratyboms „Geležinis Vilkas 22-I“.
Mokymuose taip pat dalyvaus apie 100 Ispanijos karių iš NATO priešakinių pajėgų bataliono, dislokuoto Latvijoje. Į pratybas kariai gabenosi tankus, pėstininkų kovos mašinas, šarvuotus visureigius ir kitą karinę techniką.
ESBO stebėtojai lankėsi Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų Mechanizuotoje pėstininkų brigadoje „Geležinis Vilkas“. Giedrės Maksimovicz-Alkemos ir MPB GV nuotr.
Daugiau nei 40 stebėtojų iš daugiau kaip 20 Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (ESBO) priklausančių šalių ir organizacijos institucijų penktadienį lankėsi Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų Mechanizuotoje pėstininkų brigadoje „Geležinis Vilkas“ (MPB „Geležinis Vilkas“).
Čia tarptautiniai stebėtojai susipažino su šiuo Lietuvos kariuomenės kariniu vienetu, naudojama ginkluote ir karine technika, infrastuktūra, o Gaižiūnų poligone galėjo stebėti modernių pėstininkų kovos mašinų „Vilkas“ pristatymą.
„Tai pirmasis jungtinis 3 Baltijos šalių renginys ginklų kontrolės srityje. Tarptautine iniciatyva siekiame vykdyti bendrą ESBO stebėtojų vizitą į karinius objektus Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje ir skatinti šių trijų Baltijos šalių bendradarbiavimą ginklų kontrolės srityje. Tikimės, kad ateityje šio pobūdžio bendradarbiavimas tik stiprės“, – sakė Krašto apsaugos ministerijos atstovas plk. ltn. Eligijus Senulis.
Kaip teigiama Lietuvos kariuomenės pranešime, ESBO stebėtojų apsilankymas MPB „Geležinis Vilkas“ – sudėtinė, rugsėjo 5–11 d. vykusio vizito Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje, dalis. Tarptautiniai stebėtojai vizitą pradėjo Estijoje, apsilankydami Tapoje dislokuotoje 1-ojoje pėstininkų brigadoje, vėliau Latvijoje susipažino su Sausumos pajėgų Mechanizuotosios pėstininkų brigados infrastuktūra ir naudojama karine technika, ginkluote Adažiuose. Šiuo išskirtiniu renginiu buvo siekiama sudaryti galimybes ESBO priklausančių valstybių atstovams apsilankyti Baltijos šalių kariniuose vienetuose ir papildomai Lietuvoje jiems pristatyti naują ginkluotės sistemų tipą – pėstininkų kovos mašiną „Vilkas“.
ESBO priklausančios šalys pagal galiojančius teisės aktus įsipareigoja per 5 metus surengti organizacijos narių stebėtojų vizitus į savo pajėgų karinį dalinį (vienetą) arba stambaus masto pratybas, taip pat naujos ginkluotės ar karinės technikos demonstravimą. Paskutinis tokio pobūdžio karinės veiklos stebėjimas, sulaukęs gausaus stebėtojų būrio, Lietuvoje surengtas 2011 m. vykusių tarptautinių pratybų „Gintarinė viltis 2011“ („Amber Hope 2011“) metu.
Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija – 57 Europos, Šiaurės Amerikos ir Centrinės Azijos valstybes bei 11 valstybių partnerių vienijanti tarptautinė organizacija. Ši regioninė saugumo organizacija kelia tikslus skatinti valstybių tarpusavio pasitikėjimą, konfliktų prevenciją ir valdymą, demokratines reformas, žmogaus teisių ir fundamentalių laisvių užtikrinimą, pilietinės visuomenės stiprinimą, laisvus ir demokratiškus rinkimus bei kt. Šiuo metu regione ESBO vykdo ne mažiau kaip 16 misijų ir programų.
Lietuva šios organizacijos nare tapo 1991 m. o 2011 m. sausio 1 d.–gruodžio 31 d. Lietuva pirmininkavo ESBO. Pagal galiojančius susitarimus kiekvienais metais Lietuva teikia ESBO duomenis apie kariuomenę, karinį biudžetą, gynybos planavimą ir numatomas karines pratybas. Lietuva priima ESBO šalių duomenų patikrinimo vizitus ir regiono inspekcijas.
Į Lietuvą atvyksta JAV rotacinių pajėgų karinė technika. JAV ambasados nuotr.
Keliais ir geležinkeliu spalio 20-21 dienomis Į Lietuvą atvyksta JAV rotacinių pajėgų technika. Karinės technikos kolonos važiuos šiaurinės ir rytinės šalies dalies pagrindiniais keliais su Lietuvos kariuomenės Karo policijos ekipažų palyda, o sunkioji karinė technika bus gabenama geležinkeliu, praneša Krašto apsaugos ministerija.
Spalio 14 dieną į Lietuvą pratyboms su mūsų šalies ir sąjungininkų kariais atskrido pirmieji JAV kariai – dalis bataliono dydžio vieneto, kuriame bus per 500 JAV Sausumos pajėgų karių. Į Lietuvą JAV Sausumos pajėgų kariai atvyksta kaip operacijos „Atlanto ryžtas” dalis ir treniruosis čia iki kitų metų pavasario.
Lietuvoje treniruosis JAV kariuomenės 1-osios divizijos 9-ojo pulko 1-asis batalionas, kuris dislokuotas Fort Hoode, Teksaso valstijoje. Karinis vienetas atsigabena ir savo sunkiąją techniką: apie 30 tankų „Abrams”, daugiau nei 20 pėstininkų kovos mašinų „Bradley”, kitas priemones.
Bataliono kariai ir karinė technika išsidėstys Lietuvos kariuomenės Gen. S. Žukausko kariniame poligone Pabradėje.
Planuojama, kad JAV sunkusis batalionas Lietuvoje bus dislokuotas iki 2020 m. pavasario. Būdami Lietuvoje JAV kariai bendradarbiaus su Lietuvos kariais, keisis patirtimi įgyvendinant Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų mechanizacijos projektą.
Lietuva atvykstantiems JAV kariams suteiks visą reikiamą priimančiosios šalies paramą. JAV karia
Į Lietuvą atvyksta JAV rotacinių pajėgų karinė technika. Linos Budzeikaitės (LK) nuotr.
i taip pat naudosis Lietuvos kariuomenės poligonų infrastruktūra.
JAV sausumos pajėgų kariai Baltijos šalyse ir Rytų Europoje rotuojami nuo 2014 m. pavasario, kaip dalis JAV Sausumos pajėgų operacijos rytinėje Aljanso dalyje „Atlanto ryžtas”. Taip JAV demonstruoja savo kolektyvinės gynybos įsipareigojimą NATO sąjungininkams, užtikrinant saugumą po agresyvių Rusijos veiksmų Ukrainoje.
Nuo 2014 m. pavasario Lietuvoje jau buvo dislokuota daugiau nei dešimt JAV Sausumos pajėgų rotacijų. Pastarąjį kartą Lietuvoje JAV rotacinės pajėgos buvo dislokuotos 2017 metais.
Sekmadienį prasideda dvi savaites vyksiančios tarptautinės karinės pratybos „Geležinis vilkas“. Pratybos apims ne tik karines vietoves, Gaižiūnų ir Generolo Silvestro Žukausko poligonus, bet ir civilines teritorijas bei jų apylinkes. Numatomas karinės technikos kolonų judėjimas viešo naudojimo keliuose bei apgyvendintose vietovėse.
„Pratybas „Geležinis vilkas“ organizuojame siekdami treniruoti ir vertinti padalinių gebėjimą greitai perdislokuoti pajėgas į bet kurią Lietuvos vietą ir ten vykdyti gynybos veiksmus. Šį pusmetį tai didžiausios mūsų pratybos, kuriose galime veikti išvien su mūsų sąjungininkais. Siekiant treniruoti padalinių mobilumą, gebėjimą greitai pasiekti bet kurią Lietuvos vietą ir joje gintis ir naikinti priešo pajėgas, pratybų metu bus vykdomi kovinės technikos žygiai iš dislokacijos vietų į susitelkimo rajonus ir operacijų vietoves“, – Lietuvos kariuomenės pranešime cituojamas pratybų vadovas Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ vadas pulkininkas Mindaugas Steponavičius.
Pratybų metu didžiausias dėmesys bus skiriamas treniruoti ir vertinti Mechanizuotajai pėstininkų brigadai „Geležinis Vilkas“ priskirtų NATO priešakinių pajėgų kovinės grupės ir Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų bataliono gebėjimus planuoti bei vykdyti gynybą, sąveiką atliekant bendras operacijas su sąjungininkais ir partneriais. Pirmąją pratybų savaitę, pasak Lietuvos kariuomenės pranešimo, padaliniai treniruosis veikti su papildomai pratyboms priskirtais padaliniais, antrąją savaitę vyks kompleksinės lauko pratybos, kuriose vienetai treniruosis „pajėgos prieš pajėgas“ principu. Taip pat bus atliekamos kovinio šaudymo pratybos karinių poligonų šaudyklose.
Iš viso pratybose „Geležinis vilkas“ dalyvaus apie 3,5 tūkst. karių iš keturiolikos šalių. Be pratybas organizuojančių Lietuvos karių ir NATO priešakinių pajėgų kovinėje grupėje tarnaujančių Vokietijos, Belgijos, Čekijos, Nyderlandų, Norvegijos ir Liuksemburgo karių, pratybose taip pat dalyvaus Didžiosios Britanijos, Estijos, Italijos, JAV, Kanados, Slovėnijos ir Ukrainos kariai.
Lietuvos keliais pratybų laikotarpiu judės apie tūkstantis vienetų įvairios karinės technikos: tankai, pėstininkų kovos mašinos, šarvuočiai, artilerijos pabūklai, aprūpinimo ir administracinės paskirties transportas. Tad gyventojai turėtų būti dėmesingi ir kantrūs.
Pratybos „Geležinis vilkas“ yra tarptautinės pratybos, skirtos įvertinti kiekvienos NATO Priešakinių pajėgų kovinės grupės rotacijos ir vieno iš Mechanizuotajai pėstininkų brigadai „Geležinis Vilkas“ pavaldžių Lietuvos batalionų pasirengimą planuoti ir vykdyti karines operacijas.
Artimiausiu metu Lietuvoje ir Baltijos šalyse vyks keletas regiono saugumą stiprinančių didelio masto tarptautinių karinių pratybų, todėl jau artimiausiomis dienomis šalies teritorijoje gyventojai pamatys pirmąsias karines transporto priemonių kolonas, įspėja Krašto apsaugos ministerija (KAM).
Ministerijos pranešime nurodoma, kad vykstant pirmajam pasiruošimų etapui technikos judėjimas nebus intensyvus, bet artėjant pratyboms jis vis intensyvės, o didžiausias judėjimas laukiamas birželio 6-9 dienomis, kai vyks NATO sąjungininkų JAV Sausumos pajėgų II-ojo kavalerijos pulko persidislokavimas. Jo metu apie 3 tūkst. JAV karių su 1500 kovinės technikos priemonėmis persidislokuos iš Vokietijos į Baltijos šalis ir Lenkiją.
Šis didžiausias iki šiol Lietuvoje vykdytas tokio masto karinės technikos judėjimas numatomas per Kalvarijų užkardą, kiek mažesnis per Lazdijų. Technika nuo Kalvarijų užkardos E67 keliu judės per visą Lietuvos teritoriją į Latviją, numatomas pratybų vietas, daugiausia į karinį Adažį poligoną, dar dalis šios kolonos tęs kelionę iki Estijos. JAV karių kolonos, kurios dalyvaus pratybose Lietuvoje, nuo Kauno rajono judės į pratybų vietas Lietuvos kariniuose poligonuose. Birželio 18-21 dienomis iš pratybų vietovių kariai keliais grįš į nuolatines dislokacijos vietas.
Gynybos reikmėms Vašingtonas skiria daugiausia lėšų. Amerikiečių kariai Vilniaus centre. Vytauto Visocko (slaptai.lt) nuotr.
Minėtomis dienomis gyventojų, planuojančių savo keliones per Lazdijų ar Kalvarijų pasienio punktus, prašoma įvertinti, kad kelionė gali užtrukti dėl itin intensyvaus karinės technikos judėjimo.
Amerikiečių kariai vilniečiams demonstruoja savo ginklus. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Norint kiek įmanoma sumažinti nepatogumus civiliams bus imamasi priemonių – Lietuvos teritorijoje karinės kolonos bus skaidomos į mažesnes iki 30 transporto priemonių kolonas, didžiausias technikos judėjimas planuojamas tamsiu paros metu, kiekvieną karinę koloną lydės karo policijos automobiliai, kurie reguliuos ir užtikrins saugų eismo judėjimą.
Antroji sąjungininkų atvykimo kryptis – per Klaipėdos jūrų uostas. Sąjungininkų kariai atvyks dalyvauti trejose pratybose: tarptautinėse pratybose „ Baltops“ (Baltijos dvasia), nacionalinėse pratybose „Perkūno griausmas“ ir tarptautinėse pratybose „Sabre Strike 2018“ („Kardo kirtis“). Į pastarąsias dvejas pratybas atvykę kariai su turima technika kolonomis per Klaipėdos miestą judės į pratybų vietas tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje. Planuojama, kad per Klaipėdą laivais į Lietuvą iki birželio 2 dienos atvyks apie 400 technikos priemonių. Pirmieji technikos kolonų judėjimai per Klaipėdos miestą prasidės jau nuo gegužės 25 dienos.
Amerikiečių kariai Vilniuje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Kaip ir pajėgų judėjimui iš Lenkijos, Klaipėdoje Lietuvos kariuomenė intensyviai ruošiasi. Glaudžiai bendradarbiaujama su Klaipėdos miesto savivaldybe, Klaipėdos uosto direkcija, kitomis institucijomis. Karinių kolonų judėjimai per Klaipėdos miestą nebus vykdomi rytinio ir vakarinio transporto piko metu. Kolonos nebus didesnės nei 30 transporto priemonių, visas karines kolonas lydės karo policijos kortežai, nurodoma KAM pranešime.
Dėl tarptautinių pratybų „Baltops 2018“, kurios vyks birželio 4-15 d., Klaipėdoje birželio 1-3 dienomis Klaipėdoje vyks pratybų parengiamoji fazė („sail conference“), kurios metu apie 40 įvairių NATO šalių bei šalių partnerių laivų atvyks į Klaipėdos uostą. Planuojama, kad šiuo laikotarpiu į Klaipėdą atvyks apie 4000 karių.
Į Lietuvą per šį pusmetį iš Nyderlandų atgabenta apie 200 vienetų naudotų karinių ir medicinos evakuacijos visureigių „Mercedes-Benz GD“, tralų ir kitų karinių transporto priemonių, kurios papildys ir atnaujins Lietuvos kariuomenės technikos parką.
Pažymint sėkmingą šalių bendradarbiavimą gynybos srityje rugpjūčio 18 d., Kaune rengiamas krašto apsaugos ministro Juozo Oleko susitikimas su Nyderlandų Karalystės ambasadoriumi Bertu van der Lingenu (Bert van der Lingen).
Lietuvos kariuomenė dvišaliu pagrindu iš Nyderlandų kariuomenės per 2015-2017 m. įsigyja kelis šimtus naudotų karinių transporto priemonių – įvairios paskirties visureigių „Mercedes-Benz GD“, vilkikų ir sunkvežimių DAF, tralų, priekabų ir kitų transporto priemonių.
Technika į Lietuvą iš Nyderlandų gabenama etapais: 2015 m. pabaigoje Lietuvą pasiekė 15 vnt. transporto priemonių, 2016 m. balandį – dar 18 vnt. medicinos evakuacijos visureigių, tralas ir kelios dešimtys priekabų, 2016 m. birželį-liepą apie 150 vnt. karinių ir medicinos evakuacijos visureigių. Likusi technika – visureigiai, sunkvežimiai ir priekabos – Lietuvą pasieks per 2016-2017 metus. Bendra šio projekto vertė – 7 mln. eurų.
Geros techninės būklės kariniai visureigiai iš Nyderlandų pirmiausiai pristatomi į Lietuvos kariuomenės Depų tarnybą Kaune, iš kur vėliau paskirstomi Lietuvos kariuomenės daliniams.
Tai jau antras toks Lietuvos ir Nyderlandų karinės technikos įsigijimo sandoris. Lietuvos kariuomenė iš Nyderlandų kariuomenės 2012-2013 m. už ekonomiškai naudingą kainą įsigijo transporto priemonių, ryšių konteinerių ir aerodromo aptarnavimo technikos, kuri pakeitė neperspektyvią, pasenusią ir ekonomiškai nenaudingą anuomet Lietuvos kariniuose daliniuose naudotą techniką.
Apie bendradrabiavimą su Nyderlandų Karlalyste gynybos srityje
Šiais metais NATO viršūnių susitikime Varšuvoje Nyderlandai kartu su Norvegija, Liuksemburgu, Belgija ir Prancūzija oficialiai paskelbė savo ketinimą jungtis ir siųsti savo karius į Vokietijos formuojamą Lietuvai skirtą bataliono kovinę grupę.
Lietuvos ir Nyderlandų kariuomenės bendradarbiauja pagal 2008 m. birželį pasirašytą atnaujintą dvišalio bendradarbiavimo sutartį. Lietuvos ir Nyderlandų kariai 2011 m. pirmąjį pusmetį budėjo Europos Sąjungos kovinėje grupėje, o 2011-2012 m. – NATO greitojo reagavimo pajėgose (NRF-18).
2005 m. Nyderlandų karinių oro pajėgų kariai su keturiais Šiauliuose dislokuotais F-16 „Fighting Falcon“ naikintuvais pirmą kartą dalyvavo NATO oro policijos misijoje Baltijos šalyse, o 2014 m. rugsėjo-gruodžio mėn. keturi Nyderlandų naikintuvai dalyvavo šios misijos sustiprinime iš Malborko aviacijos bazės (Lenkija).
Nyderlandų karinės pajėgos su kitomis NATO šalimis reguliariai dalyvauja išminavimo pratybose Baltijos jūroje bei kituose mokymuose. Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų oro gynybos specialistai kasmet vyksta į raketinių sistemų „Stinger“ mokymus Nyderlanduose.
Lietuvos ir Nyderlandų kariuomenės aktyviai bendradarbiavo ir logistikos srityje – abiejų kariuomenių logistikos specialistai yra kartu dalyvavę tarptautinėse pratybose ir mokymuose vandens valymo, judėjimo kontrolės, krovinių pervežimų srityse.
Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.
Vokietijos leidinys Die Welt ir televizijos kanalas ZDF surengė savą žurnalistinį tyrimą ir apklausė daug tiek veikiančių, tiek ir esančių dimisijoje Vokietijos specialiųjų tarnybų atstovų, dirbusių Afganistane devintajame dešimtmetyje.
Iš tyrimų rezultatų buvo padaryta išvada, kad Sovietų ir Afganistano 1979–1989 metų kare Vokietijos Federacinė žvalgybos tarnyba BND buvo žymiai aktyvesnė, negu manoma. Sovietų okupuotas Afganistanas vokiečių žvalgybai buvo „tiesiog neišsenkantis karinės technikos lobynas“, rašo žurnalistas Kristianas Fladė.
Antai operacija, užkoduota pavadinimu „Vasaros lietus“ (Sommerregen), laikoma viena sėkmingiausių per visą specialiosios tarnybos 57-rių metų istoriją.
