Kareiviai. Žiema. Slaptai.lt nuotr.

Gintaras Visockas

Jei rūpi sužinoti, ką jaučia jaunuolis, vidury nakties atsidūręs miško tankmėje, – papasakosiu. Tokį „malonumą“ patyriau. Įspūdžių – visam gyvenimui. Kiekvienam karo reikalais besidominčiam žurnalistui privalu bent trumpam atsidurti medžiojamų bėglių kailyje. Tik dar privalėčiau patikslinti, jog nuo persekiotojų atsiplėšti mėginome ne vasarą, kai šilta ir smagu, o per patį viduržiemį, kai šalta ir žvarbu, kai lengva nušalti rankas ir kojas, kai sniego – iki juosmens.

O nutiko tai Taruškų girioje. Po sekinančių bridimų per pusnis, bruzgynus, užšalusius upelius ir ežerėlius vedlys galų gale leido įsirengti stovyklą. Poilsio vieta pasirinkome seną, tankų eglyną.

Laužų nekūrėme, vakarienės neruošėme. Net šnekučiavomės pašnibždomis. Bijojome, kad neaptiktų priešiškos šalies agentai. Juk aplink taip tylu, kad net menkiausias krebžtelėjimas atrodė per daug skardus. Tarsi nupjauto šimtamečio medžio griūtis su visais traškesiais. Todėl kuo atsargiausiai ant sniego pasitiesėme neperšlampamus kilimėlius, sulindome į specialiai žiemos žygiams skirtus miegmaišius ir, po ranka pasidėję ginklus, mėginome snustelėti. Bent keletą valandų. Toks atsipalaidavimas nepakenksiąs po mažiausiai pusdienį trukusio žygio.

Po minutės kitos keli iš mūsų jau saldžiai šnopavo.

Man nesisekė atsipalaiduoti. Jaučiausi per daug įsitempęs, kad iš karto pasinerčiau į sapnų pasaulį. Nuojauta, kad mus medžioja profesionalai iš agresyvios karinės žvalgybos, todėl būsime sučiupti, kad ir kaip besipriešintume, trukdė mėgautis saldžiomis atokvėpio akimirkomis. Gal smogikai jau čia pat, patyliukais supa, tik mes nenutuokiame, kad pabaiga – taip arti?

Gulėjau ant pusnies patiestame miegmaišyje ir žvalgiausi aplink. Tik viskam aprimus pastebėjau, kokia ypatinga mūsų prieglobsčiu tapusi giria. Lyg iš pasakos. Anksčiau niekad nebuvau matęs tokio specifinio grožio. Nuotraukose – daug ir dažnai. Bet pats pasakoje atsidūriau pirmą sykį. Kartais net įsitemdavau, skaudžiai kramtydavau lūpą – po perkūnais, gal sapnuoju kareivišką atsitraukimą, gal tik įsivaizduoju, kad mus vejasi, į mus šaudo, pjudo šunimis? Gal visa tai tėra fantazija, jog desperatiškai bandome pasislėpti, nors puikiai nujaučiame, kad vis tiek neatlaikysime, vis tiek palūšime?

Karinė stovykla Švedijoje, Valingės apylinkėse. Slaptai.lt nuotr.

Bet ne – tai ne sapnas. Virš galvos ryškiai mirksi žvaigždės, blausiai šviečia Mėnulio diskas. Kvepia drėgnais eglių spygliais. Oras gaivut gaivutėlis. Prie miesto triukšmo ir automobilių išmetamų dujų pripratusiam žmogui – neįprasta. Džiaugiausi galįs bent pasigrožėti girios spalvomis, kvapais, šešėliais. Juk nežinia, ar dar kada nors pamatysiu?

Mūsų – dešimt ir du vedliai. Mums leista ilsėtis, o vedliai nušliaužė į stovyklos pakraščius sargauti. Paryčiais kažkas iš mūsų turėjo juos pakeisti.

Vis tik ilgai grožėtis baltuose pataluose paskendusiu mišku nepajėgiau. Jutau, kaip nuovargis merkia akis. Gal ir puiku, kad tuoj įmigsiu kaip užmuštas. Pailsėti būtina. Neverta iki pat gelmių įsijausti, ką patiria beviltiškon padėtin patekęs persekiojamas karys. Dar, žiūrėk, protelis pasimaišys.

Gyventi vien negeromis nuojautomis – skausmingai sunku. Bet ir džiūgauti nėra dėl ko. Brydžių sniege palikome gausybę. Jų nepaslėpsi. Mažiau miškingose kalvelėse ir daubose pėdsakus suveldavome nulaužtomis eglių šakomis. Tankmėse pėdsakus palikdavome neliestus. Bet net ir ten, kur šluodavome, vis tiek likdavo žymės. Jas užkloti galėtų nebent gausus sniegkritys. Tačiau iš dangaus per paskutiniąsias keletą valandų nenutūpė nė viena puri snaigė. Nepanašu, jog pradėtų snigti bent mažyčiais kąsneliais. Jei gausiai pabertų snaigių, galimybių pabėgti atsirastų. Bet gamta mums nepadeda.

Kada užmigau – nežinau. Greičiausiai labai greit po to, kai susirangiau į šiltą miegmaišį. Miegojau kietai. Bet taip, tarsi kažkas slėgtų, dusintų. Tarsi nujaučiau, galas – čia pat.

Pažadino duslus trinktelėjimas. Tai iššovė sargybinis, perspėdamas apie pavojų. Vikriai išsirangyti iš miegmaišio nepavyko. Koja įstrigo į kažkokias virves. Kol ją ištraukiau, sugaišau keletą sekundžių. Po to – dar keletą sekundžių praradau, kol miegmaišį sugrūdau kuprinėn, pasičiupau šautuvą. Kur slėptis, kur bėgti? Už eglių skarų nemačiau nė vieno užpuoliko. Kas man pasakys, į kurią eglę šaudyti?

Grupės vyresnysis įsakė sugulti, kaip buvome pamokyti instruktažo metu. Taip ir pasielgėme – suvirtome į pusnis ratu, kad pajėgtume matyti visas puses. Dar keletą minučių buvo tylu. Po to kažkur toli toli išgirdome amsinti šunis, keletą įsakymus primenančių šūktelėjimų. Į mus pradėjo pleškinti iš kulkosvaidžių, automatų. Tratino iš dviejų šonų. Tačiau šaudė  trumpai. Miške vėl įsivyravo ramybė. Po šimtamečių eglių skaromis pasklido aitraus parako dūmų.

Kodėl šaudė intensyviai, bet trumpai, – tai klastinga priešo taktika. Neva patys privalome susiprotėti, kad užspeisti į spąstus, iš kurių neišilaisvinama.

Priešo žvalgų vis dar nematėme, tačiau kuo puikiausiai išgirdome, kaip kažkas iš jų darkyta lietuvių kalba pasiūlė pasiduoti. Tuos, kurie geranoriškai atiduosią ginklus, žadėjo palikti gyvus, net prisiekė nekankinsią, jei, žinoma, tardymų metu netylėsime lyg vandens į burną prisisėmę. O tiems, kurie ožiuosis, – gyviems odas nudirs. Pasirinkti privalome per dešimt minučių. Po to būsią vėlu derėtis.

Mūsų vyresnysis davė ženklą, jog veršimės vakaruosna. Pasiruošimui skyrė penketą minučių. Jos praslinko tarsi visa amžinybė. Sėkmingai išsiveržti iš apsupimo – menki šansai. Kur kas didesnė tikimybė, jog būsime pašauti arba sučiupti. Bet pasiduoti – tai taip pat niekam tikęs pasirinkimas.

Į apkabą sugrūdau tiek šovinių, kiek tik telpa. Ką dar galėjau nuveikti? Derėjo mažiau jaudintis. Puikiai supratau, jog visa tai – netikra. Ir vis tik troškau iki pat menkiausių smulkmenų patirti, ką prieš mūšį, žvelgdamas mirčiai į akis, jaučia jaunas kareivis. Todėl širdis trankėsi lyg į krantą išmesta žuvis.  

Išgirdę vado komandą pašokome iš daubos lyg įgelti ir pirmyn – į nežinią. Vedliai tebegulėjo pusnyse. Jie saugojo mūsų nugaras, kad spėtume kuo toliau pasprukti. Mūsų gerieji vedliai šaudė nepavargdami, be užsikirtimų, neleisdami persekiotojams kilti į ataką. Net švystelėjo dūminių granatų, kad pilka migla kuo plačiau pasklistų tarp eglių, ir mūsų priešai bent keletą minučių nematytų, kurion pusėn mes traukiame, pasipustę padus.

Šaudymo pratybos. Slaptai.lt nuotr.

Nežinau, kiek laiko bridau per sniego kauburius, ar ilgai šliaužiau, kiek sykių buvau parkritęs, kiek kartų eglių šakos skaudžiai čaižė veidą. Stabtelėjau tik tuomet, kai jau nebegalėjau atgauti kvapo. Įtemtai klausiausi, kur aidi šūviai. Čia, kur sukniubęs po šakomis, žiopčiodamas sunkiai gaudžiau orą, buvo tylu. Bet kur dingę maniškiai? Ar dar – begyvi? Supratau pasimetęs su ginklo draugais. Aš – vienui vienas.

Nežinojau, ko griebtis. Tesumečiau, jog reikėtų nešdintis kuo tolyn, o tada – kaip Dievas duosiąs. Vis tik nemalonu žinoti, jog tave gaudo kaip laukinį žvėrį.

Kai plaučiai atsigavo ir lioviausi dusti, – vėl bėgau, vėl bridau. Prieš mūšį vedliai žemėlapyje parodė, kokiuose šabakštynuose paslėptos kelios iš rastų sukaltos žeminės. Jei pavyktų jose pasislėpti nesujudinant sniego paklotės, niekas nerastų. Bet taip nepavyks įsliuogti. Kad ir koks atsargus būsiu, sniegą vis tiek sujudinsiu. Kitaip neįmanoma. Ir vis tik ką aš daugiau begalįs pasirinkti? Arba pusnys po egle, arba partizaniška žeminė. Jei išties slinkau vakarų pusėn, turėčiau bunkerius netrukus aptikti.

Bunkerius netrukus pastebėjau. Juos išdavė iš sniego kyšoję keli išklypę stuobriai. Kaip vėliau sužinojau, mus specialiai stūmė šių žeminių pusėn, specialiai išjudino keletą rastų, kad slėptuves pastebėtume ir į jas sulystume tarsi aklinan maišan, iš kurio nėra nė menkiausio plyšelio išnešti sveiką kailį.

Į vieną iš bunkerių įsliuogiau, atsidaręs dangtį. Tamsu, niūru, drėgna, šalta. Norom nenorom susimąsčiau, apie ką dūmočiau, jei žinočiau, kad čia reikės slapstytis ištisą žiemą. Be modernaus tualeto, karšto dušo, krosnies, baltos patalynės, karštos kavos puodelio… Kaip tirtėčiau iš baimės dėl kiekvieno krebždesio, jei tikrai baiminčiausi sulaukti nekviestų svečių?

Keliolikos minučių, praleistų tarp sudrėkusių rastų, tarsi užteko suprasti, kaip sunku buvo mūsų miško broliams. Lindėdamas ankštame bunkeryje, kur neįmanoma atsistoti visu ūgiu, tik susikūprinus, tik ant kelių, regis, suvokiau, jog taip, kaip jie, – nesugebėčiau. Partizanauti – per daug sunkus pasirinkimas. Ne kiekvienam. Dar susimąsčiau, kokį puikų menininį filmą turėtume, jei pavyktų tikroviškai, įtikinamai, supratingai atskleisti visus partizaniškus vargus, nepriteklius, baimes, pasalas ir atsišaudymus!

Netoliese išgirdau vilkšunių skalijimą. Nė aiškinti nereikia: atėjo pabaiga. Jei nelindėčiau bunkeryje, gal dar galėčiau stačia galva šokti į miško tankumynus. Vilčiausi, kad dresiruoti šunys – kvaili, jie nesuuos manųjų pėdsakų. Dabar gi – nė menkiausios galimybės pabėgti. Nereikėjo slėptis bunkeryje. Padariau mirtiną klaida. Nejauku buvo laukti finišo.

Ėmė šūkalioti tie, iš priešiškos žvalgų komandos. Rėkė, kad kuo greičiau pasiduočiau. Kažkur viduje labai suskaudo. Pasiduoti – nenorėjau. Nors tai – tik žaidimas, bet žaidžiama rimtais dalykais. Jei iškelsiu baltą vėliavą, – vadinasi, išduosiu, tegul ir netikrai, tegul ir juokaudamas. Pasaulyje nėra bjauresnio jausmo, kaip iš bunkerio išsikepurnėti aukštyn iškeltomis rankomis, numetant ant žemės ginklą, iš kurio nė sykio neiššauta. Aš tai patyriau. Bjauri patirtis.

Viršuje – jau visiškai prašvitę. Bunkerį apsupę „kalašnikov“ automatais apsikarstę vyrai. Jie ant galvų užsimaukšlinę juodas kaukes su mažytėmis skylutėmis akims. Tarsi būtų banko plėšikai iš detektyvinės juostos. Keli iš jų laikė sudraskyti mane į skutelius labiausiai už viską pasaulyje trokštančius dresuotus vilkšunius.

Kariškas vaizdelis. Slaptai.lt nuotr.

Iš miško tankmės išniro arklys, tempiantis roges. Į jas mane supančiotą ir nustūmė. Suriško ne tik rankas, kojas. Ant akių dar tvirtai užrišo  skarelę. Kad nematyčiau, kur gabena. Kol rogės linksmai, lengvai čiuožė sniegu, šalia sėdėję sargybiniai be perstojo šaipėsi. Tyčiojosi, menkino, batais baksnojo į šonus. Suvokiau, kad baksnojimai ir keiksnojimai – tik keletas psichologinio spaudimo elementų, pritaikytų tam, kad žinotume, koks yra tikras karas. Bet vis tiek jaučiausi neramiai, įsitempęs. Priešo kareiviai elgėsi taip natūraliai, kad vis dažniau įmdavau abejoti, ar tai – tik vaidyba. 

Keista, bet stovykloje trumpam atrišo akis. Spėjau pamatyti, kad prie medžių pririšti stovi keli jaunuoliai iš mano būrio, kaip jiems ant akių riša skarales, kad nieko nematytų, kad jaustųsi tarsi ką tik gimę akli kačiukai. Vidury liepsnojo laužas, ten iki raudonumo kaitintos kankinimo replės. Kiek atokiau pūpsojo sunkvežimis. Prie jo – raudonos dėmės. Ir suprask, kas tai – dažai, kečupas ar tikras kraujas? Po stovyklą zujo keliolika kruopščiai veidus slepiančių kariškių. Po to man vėl užrišo akis. Vėl prakeikta tamsa, vėl kankinanti nežinia.

Galų gale priėjo tardytojas. Iškvosti pasišovęs vyriškis pirmiausia pasidomėjo, kaip norėčiau mirti – greitai be kraujo ar manau esąs kietas vyras, todėl linkęs paspygauti iš skausmo. Turiu prisipažinti, kad kai nieko nematai – tikrai baugu. Žinojo, bjaurybės, kaip spustelėti, palaužti. Pargriovė ant siego ir smulkiai nupasakojo, kaip „pagerbs būtent mano personą“. Tuoj, pasirodo, prie mano kojų privažiuos sunkvežimis ir vieną iš jų sutraiškys savo galingu ratu. Po to – sutrupins likusią koją. O paskui jie paliksią mane galuotis sniege, kol nuo skausmo ir šalčio iškeliausiu Anapilin. Jei norėčiau išvengti beprasmių kančių, turėčiau iškloti visas karines paslaptis, kurios man patikėtos.

Tylėjau sukandęs dantis. Nusiteikiau kentėti kiek galima ilgiau. Tada tardytojas dar sykį pasiteiravo – kokiam būriui priklausąs, kur jo dislokacija, kas – mūsų vadas. Kaip tik tuo metu, tarsi specialiai, vienas vaikinas, greičiausiai iš tų, pririštų prie medžio kamieno, pradėjo klykti tarsi skerdžiama kiaulė. Kiek aprimus iš baimės virpančiu balsu maldavo, kad liautųsi kankinę. Tada – vėl širdį veriantys klyksmai. Mintyse svarsčiau, ką tam nelaimėliui pjausto, kad jis taip rėkia. Į galvą veržėsi makabriškos mintys – kokius kankinimus būtų lengviau pernešti? Kam labiau pasisekė – tam, prie medžio pririštam, ar man, laukiančiam keletą tonų sveriančio sunkvežimio?

Išgirdau, kaip vėl suburzgė mašinos variklis. Mane tardęs vyras paskutinį sykį perspėjo – sunkvežimis jau pajudėjo, tuoj privažiuosiąs prie mano kojų. Privalau suprasti, kad jie ilgai nesiterlios.

Tylėjau. Sykį jau buvau patyręs gėdos jausmą primenantį skaudulį – kai iškėlęs aukštyn rankas išlindau iš bunkerio. Dabar, jei viską išplepėsiu, dar labiau imsiu savęs nekęsti.

Nors nieko nemačiau, susivokiau, kad sunkvežimis pajudėjo mano pusėn. Ūžesys vis artėjo, kol prie kojos pajutau prisiglaudžiant padangą. Iš pradžių – švelniai, paskui – vis stipriau. Tardytojas priminė, kad mano didvyriškumui po kelių sekundžių ateisiąs galas. Kažkur kitoje pusėje pradėjo klykti dar vienas vaikinas, greičiausiai taip pat pririštas prie medžio. O sukvežimį vairavęs kariškis pradarydavo duris perklausti, ar jau galįs važiuoti per mano kojas. Sunkvežimio vairuotojas dėjosi labai skubąs pamokyti mane – tylenį. O rūstusis tardytojas atsakydavo: „palūkuriuokime dar minutę kitą, tuoj ims suokti kaip lakštingala pavasarį“. Tuomet vairuotojas tarsi įsižeidęs trinktelėdavo durimis.

Baimės būta, nors tai teatras – nuo pat pradžios iki paskutinės akimirkos. Tai – tiesiog krašto apsaugos ministerijos surengtos specialios pratybos kariška tematika rašantiems žurnalistams. Kad mes, plunksnos broliai, savo kailiu patirtume, kokia sprangi kareivio duona. Visi puolimai, persekiojimai, kankinimai – tai vaidyba. Kai pajusdavau prie blauzdos tą prakeiktą sunkvežimio ratą, puikiai žinojau, kad niekas man kaulų nelaužys. Bet buvo nejauku. Kai tavo akys aklinai užrištos skarele, viskas atrodo kur kas baisiau, nei iš tiesų. Baiminausi, kad vairuotojas netyčia nenuspaustų greičio pedalo arba pats sunkvežimis nepasistūmėtų, slystelėjęs sutryptu sniegu. Tada mano koja tikrai būtų sumalta į smulkius miltus, ir joks chirurgas jų nesurinktų atgal.

O jei tai būtų tikras karas? 

Net nepajutau, kaip atsirišo liežuvis. Iš pradžių – melavau, sakiau ne viską, aptakiai kalbėjau, bet kai mane pertraukė įsakmus „liaukis sekęs pasakas“ ir ratas kietai įsirėmė į koją, išpliurpiau visą tiesą.

Tada man atrišo rankas ir kojas, nuplėšė nuo akių raikštį. Pamačiau, kaip sumaniai buvau apgautas. Sunkvežimis stovėjo už kelių metrų nuo tos vietos, kur mane laikė pargriovę. Taigi keletą tonų sverianti mašina – visiškai nepavojinga. Visai ne prie manęs privažiavusi. Prie mano kojos tebuvo priglaustas atsarginis sunkvežimio ratas. O tie, kurie klykė lyg deginami įkaitusiomis replėmis, iš tikrųjų sėdėjo patogiai įsitaisę ant kelmų ir, gurkšnodami karštą arbatą, karts nuo karto imdavo tikroviškai bliauti. Nugeria kelis gurkšnelius, tuomet skardžiai, plačiai atverta burna, aimanuoja, dejuoja, klykia, ir vėl ramiai gurkščioja. Niekas nieko iš tiesų nekankino.

Mane pasveikino kaip ilgausiai išsislapsčiusį, ilgiausiai draugų neišdavusį bėglį. Net specialų prizą įteikė su diplomu, patvirtinančiu, jog sėkmingai įveikiau dviejų dienų žygį. Turėjau teisę džiūgauti. Buvau pats kiečiausias. Bet – tarp sučiuptų, pasidavusiųjų, išdavusiųjų. Tądien visi buvome likviduoti. Tik vienus parklupdė greitai, dėl kitų persekiotojams teko rimčiau paplušėti.

Į pratybas buvo atvykęs net tuometinis Čekijos ambasadorius ponas Štefanas Fiūlė, anuomet kuravęs Lietuvos stojimo į NATO klausimus. Slaptai.lt nuotr.

Tad iki šiol nežinau, kaip turėčiau jaustis – džiūgauti, jog vis tik išsiveržiau iš apsupimo, ar rausti iš gėdos, kad pakliuvau į nelaisvę ir ten palūžau?

Mus susodino į atskridusį sraigtasparnį ir nugabeno į karinę bazę. Ten laukė vyriškai iškaitinta pirtis, soti vakarienė, ką beslėpsi – ir šimtas gramų puikios lietuviškos samanės. Prie Panevėžio žaliuojančioje girioje išlietas prakaitas – ne veltui. Tai, ką patyriau, pamačiau, supratau, vėliau panaudojau savo straipsniuose. Leistis į žiemos žygį vertėjo vien dėl to, kad kai Lietuvoje kilo ginčai, kokių romanų bei paminklų verti mūsų partizanai, galėjau rėžti iš peties – visus miško brolių kritikus, menkintojus ir skeptikus reikėtų nuvežti į bunkerį Taruškų girioje ir ten apnakvydinti bent vienai naktelei. Jei nėra bepročiai, jei nėra niekšai – liautųsi pas miškuose kariavusius vyrus ieškoję nuodėmių.

Tačiau tomis pratybomis pats niekad niekur nesigyriau. Kai mane nuvežė į Panevėžio stotį, belaukdamas autobuso, greta esančioje alkoholinių gėrimų parduotuvėje nusipirkau butelį viskio ir vėliau, sėdėdamas šiltame patogiame autobuse, lekiančiame Vilniaus pusėn, išgėriau iki dugno. Kad kuo greičiau pamirščiau Taruškų girios išdavystes.

Bet viskis jų nenuplovė. Nepaisant, kad metai bėga greičiau nei teka Nemuno vanduo, jos vis dar gyvos širdyje. Neleidžia nusiraminti. Kitaip, matyt, neįmanoma. Išdavystė yra išdavystė…

2020.10.13; 15:07

Rusija pirmadienį pietinėje Kaukazo regiono dalyje pradėjo didžiausias karines pratybas šiemet, kuriose dalyvaus maždaug 80 tūkst. karių.
 
Pratybose, kuriomis siekiama stiprinti glaudesnį karinių pajėgų bendradarbiavimą, dalyvauja pajėgos iš Rusijos sąjungininkių Baltarusijos, Kinijos, Armėnijos, Mianmaro bei Pakistano, teigiama Rusijos gynybos ministerijos pranešime.
 
„Kavkaz 2020“ pratybos tęsis penkias dienas, jos bus vykdomos karinėse bazėse Rusijos pietuose bei Juodojoje ir Kaspijos jūrose, pranešė ministerija.
 
Rusijos žiniasklaida skelbė, kad pratybose Kaspijos jūroje dalyvaus ir Irano pajėgos.
 
Per šias pratybas bus rengiamasi kovoti su sparnuotosiomis raketomis ir nepilotuojamomis skraidyklėmis, taip pat elektroninio karo veiksmais, pranešė Rusijos gynybos ministerija.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.21; 14:14

Kur važiuoja šie rusų tankai

Politologų nuomonės išsiskiria diskutuojant dėl to, kokiai auditorijai skirtas Baltarusijos faktinio vadovo Aliaksandro Lukašenkos pareiškimas, esą šalis uždaro sieną su Vakarais.
 
Lietuvos karo akademijos (LKA) docentas Giedrius Česnakas įsitikinęs, kad A. Lukašenka tokiais pareiškimais siekia pateisinti Rusijos kariuomenės atvykimą ir nuolatinį buvimą Baltarusijoje. Tuo tarpu Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorius Tomas Janeliūnas tik iš dalies sutinka su tokiomis įžvalgomis ir mano, kad A. Lukašenkos žinutė labiau yra skirta Baltarusijos vidaus auditorijai, siekiant parodyti būtinybę ginti baltarusius nuo tariamų pavojų.
 
„Daugelis mąsto, kad A. Lukašenka nori legitimizuoti savo valdžią, ieškodamas išorės priešų. Tačiau aš būčiau linkęs manyti, kad šie pareiškimai yra apgalvota Rusijos kariuomenės atvykimo ir nuolatinio buvimo Baltarusijoje dalis. Būtų prisidengiama nuolatinių pratybų poreikiu, stiprinant vakarines sienas, iš kurių Rusija mato daugiausiai grėsmės sau“, – Eltai teigė G. Česnakas.
 
„Aš tai matyčiau ne tik kaip kažkokį A. Lukašenkos dėmesio nukreipimą, bet didesnio plano struktūros dalį“, – pridūrė jis.
 
Politologas taip pat akcentuoja, kad šioje situacijoje Lietuvai reikėtų koncentruotis ne į faktinio Baltarusijos vadovo žodžius, o į tai, kokių veiksmų yra imamasi.
 
„Mes turėtume žiūrėti ne į tai, kas yra kalbama, o į tai, kas yra daroma. Jeigu Rusijos karinės pajėgos nuolatos pradės dalyvauti pratybose, tai bus jau ne retorikos problema, tai bus faktas, kurio ignoruoti nebebus galima. Po šita retorika, aš bijau, kad gali slėptis Rusijos karinio buvimo pateisinimas Baltarusijoje“, – savo nuomonę išsakė politologas.
 
Visgi G. Česnakas įsitikinęs, kad karinio saugumo prasme situacija regione blogėja. Politologas mano, kad Lietuvai reikėtų derėtis su savo sąjungininkais dėl didesnio jų įsitraukimo, siekiant užtikrinti saugumą regione.
 
Lietuvos karo akademijos (LKA) docentas Giedrius Česnakas. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.

„Man atrodo, kad čia reikėtų kalbėtis su mūsų sąjungininkais dėl saugumo užtikrinimo ir galbūt net dėl jų šiek tiek stipresnio buvimo regione. Tačiau čia, akivaizdu, kad kyla tam tikros įtampos. Kai kurie Vakarų sąjungininkai, žinant iš jau ankstesnių patirčių, būtų linkę mažinti savo dalyvavimą Baltijos šalių gynyboje. Lietuva neturėtų to leisti, turėtų būti labai plačiai kalbama su partneriais apie realią saugumo situaciją“, – sakė G. Česnakas.
 
Jis taip pat pridūrė, kad Lietuva, siekdama didesnio saugumo, turėtų stiprinti ir savo oro gynybos pajėgumus. G. Česnakas mano, kad stiprinti oro gynybą būtina dėl to, jog provokacijų iš Baltarusijos pusės, jo įsitikinimu, gali daugėti.
 
„Mano suvokimu, reikia labai stebėti ir stiprinti oro gynybos galimybes, nes įvairių pažeidimų gali pagausėti. (…) Atrodo, kad tų provokacijų skaičius gali išaugti, gali padaugėti visokių kitų neplanuotų pratybų ir aš nebūtinai manau, kad tai galėtų išsivystyti į kažkokį potencialiai karinį konfliktą, tačiau pagausėjęs greitų pratybų skaičius, jis labai palengvina galimybes pradėti inicijuoti kažkokį karinį konfliktą“, – įžvalgomis dalinosi politologas.
 
„Pratybų metu kariuomenės būna aukštoje parengtyje ir iš esmės pasirengę veikti. Taigi, pratybos bet kada gali potencialiai virsti konfliktu. Žinoma, Lietuvos ir kitų Baltijos šalių saugumo situacija nuo to tikrai negerėja“, – taip pat pridūrė jis.
 
T. Janeliūnas: A. Lukašenkos pareiškimai skirti Baltarusijos vidaus auditorijai
 
Visgi politologas T. Janeliūnas laikosi kitokios pozicijos ir mano, kad A. Lukašenkos pareiškimai yra nukreipti tik į Baltarusijos vidaus auditoriją.
 
„Šios žinutės yra nukreiptos tik į vidaus auditoriją, nes jam reikia parodyti ryžtą ir būtinybę ginti baltarusius nuo tariamų pavojų. Kai kas jau sako, kad A. Lukašenka yra visiškai neadekvatus ir jo sprendimai yra neadekvatūs, rodo pasimetimą, galbūt kažkokį perdėtą nerimą. Visgi aš manau, kad tam tikro racionalumo jo veiksmuose yra, todėl kažkokios provokacijos prieš NATO šalis A. Lukašenkai dabar būtų mažiausiai reikalingos“, – teigė T. Janeliūnas.
 
Politologas, atkreipia dėmesį, kad kol kas A. Lukašenkos kalbos nėra palydėtos konkrečiais veiksmais. T. Janeliūnas įsitikinęs, kad tai tėra dar vienas faktinio Baltarusijos vadovo bandymas sustiprinti savo autoritetą.
 
„Kiek mes matome, ligi šiol nėra jokių ženklų, kad jis būtų liepęs iš tikrųjų uždaryti perėjimo punktus, nebepraleisti jokių keliautojų ar mašinų. Aš įsivaizduoju, kad tai yra tik retoriniai bandymai dar šiek tiek sustiprinti savo autoritetą“, – sakė T. Janeliūnas.
 
Jis taip pat tik iš dalies sutinka su G. Česnako mintimi, esą A. Lukašenka tokiais pareiškimais siekia pateisinti Rusijos kariuomenės atvykimą ir nuolatinį buvimą Baltarusijoje. Politologas mano, kad A. Lukašenkai pretekstų į Baltarusiją pakviesti Rusijos karius nereikia.
TSPMI profesorius Tomas Janeliūnas. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
 
„Jeigu A. Lukašenkai iš tikrųjų reikėtų papildomų rusų karių, tai jam reikėtų ir kažkaip tai pagrįsti. Todėl atitinkamai būtų ieškoma preteksto, dėl ko rusų kariuomenės reikia. Bet iš kitos pusės, sakyčiau, kad apskritai A. Lukašenkai kažkokių ypatingų pretekstų pasikviesti Rusijos karius turbūt nereikia, nes pagal sąjunginės valstybės susitarimus ir Rusijos interesus, jam užtektų priimti sprendimą leisti Rusijai įsisteigti nuolatines bazes Baltarusijos teritorijoje“, – teigė politologas.
 
„Šia prasme nesu tikras, ar jam labai reiktų kažkokių papildomų provokacijų ar veiksmų, kad rusų kareiviai į Baltarusiją įžengtų. Tačiau variantų gali būti, neatmesčiau tokios galimybės, bet kol mes nematome kažkokių konkretesnių veiksmų iš Rusijos pusės karine prasme, tai yra tik interpretacijos“, – pridūrė jis.
 
T. Janeliūnas teigia, kad kol kas į A. Lukašenkos pareiškimus Lietuvai reaguoti būtų neadekvatu. Visgi politologas pripažįsta, kad, jeigu iš žvalgybos tarnybų būtų gautos žinios, patvirtinančios, kad tai reiškia didesnę Rusijos kariuomenės įtaką Baltarusijoje, Lietuva turėtų į tai reaguoti.
 
„Manau, kad reaguoti į tokius A. Lukašenkos pareiškimus būtų neadekvatu. Iš kitos pusės, jeigu būtų gauta žinių iš žvalgybos tarnybų, kad tai reiškia ir didesnę Rusijos kariuomenės įtaką ar aktyvumą, tada, žinoma, į tai turėtume reaguoti ir stiprinti NATO pajėgas šalia Baltarusijos sienų“,– savo nuomonę išsakė jis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.19; 07:46

Valdemaras Rupšys. Mjr. Tomo Balkaus nuotr.

Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys akcentuoja, kad Baltarusijoje netoli Lietuvos sienos organizuojamos bendros Baltarusijos ir Rusijos pratybos kol kas tiesioginės grėsmės šaliai nekelia. Visgi V. Rupšys spaudimu vadina faktinio Baltarusijos vadovo Aliaksandro Lukašenkos pasisakymus, esą NATO pratybos Lietuvoje kelia grėsmę Baltarusijai.
 
„Nėra dabar tiesioginės grėsmės, aišku, mes tai vertiname kaip spaudimą. Iš kitos pusės, visą laiką reikia vertinti kiek jų pajėgumas šalimais mūsų sienos auga. Aišku ir jų kovinė galia, karinių priemonių išdėstymas, bet taip pat pratybos kelia nerimą, dėl to, kad pratybos visada yra orientuotos, atvirkščiai negu yra teigiama, į puolamuosius veiksmus. Dėl to šiek tiek nerimo yra. Bet šiandieną kažkokios tiesioginės karinės grėsmės tikrai nėra“, – po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda LRT antradienį teigė V. Rupšys.
 
Lietuvos kariuomenės vadas taip pat akcentavo, kad reikia suvokti, jog Rusija ir Baltarusija turėjo, turi ir turės bendras pratybas, todėl, pasak jo, Lietuva privalo būti pasiruošusi bet kokiam scenarijui.
 
„Faktas yra kad ir praeityje, ir dabar, ir ateityje jie turės bendras pratybas, bendros pratybos tikrai kelia susirūpinimą, nes scenarijai yra puolamosios grėsmės, dėl to mes turime žiūrėti į savo pajėgumų vystymą, į bendrus planus su savo sąjungininkais ir visą laiką būti bet kokiam atvejui pasiruošus“, – sakė jis.
 
V. Rupšys pabrėžė ir tai, kad šiuo metu Lietuvoje vykdomos pratybos jokios grėsmės nei Baltarusijai, nei kaimyninėms šalims nekelia. Lietuvos kariuomenės vado teigimu, tai yra gynybinio pobūdžio pratybos.
 
„Tikrai jokios grėsmės nei Baltarusijai, nei kitiems kaimynams mūsų pratybos arba sąjungininkų buvimas Lietuvoje nekelia, tai yra tikrai anksčiau suplanuotos pratybos. Tiek mūsų veiksmai, tiek bendrai NATO kaip Aljanso veiksmai yra grynai gynybiniai ir tai, ką mes čia treniruojamės kartu, tai daugiau nukreipta į bendrą sąveiką ir tai yra grynai gynybinio pobūdžio visos pratybos“, – patikino jis.
 
Lietuvos kariuomenės vadas taip pat pripažįsta, kad su įvykiais Baltarusijoje siejamos propagandos kiekis yra padažnėjęs.
 
„Propaganda buvo suintensyvėjusi, ir dabar ji yra tęsiama, ir vakarykščiai pareiškimai prezidento ir bendrai numatomi jų veiksmai yra gerai koordinuota propaganda su kažkokiais priimtais sprendimais. Todėl ši propaganda tikrai yra matoma ir mes ją analizuojame“, – sakė jis.
 
V. Rupšio teigimu, susitikimo su prezidentu tikslas buvo informuoti G. Nausėdą apie dabartinę situaciją ir pateikti galimas prognozes, kaip situacija galėtų keistis.
 
R. Karoblis: laikomės savo – provokacijoms nepasiduosime
 
Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis antrino kariuomenės vadui.
 
Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

„Laikomės tos pačios pozicijos – nepasiduoti provokacijoms. Tas naratyvas tęsiasi. Kalbant apie neplanines Baltarusijos pratybas, tai jos išsikvepia. (…) Tęsiama šiuo metu įprastinė veikla. Kita vertus, kai kurie pajėgumai, kurių paprastai nebūna toje teritorijoje, yra“, – LRT televizijai sakė R. Karoblis.  
 
Kalbėdamas apie naujausias Baltarusijos ir Rusijos karines pratybas, ministras pažymėjo, kad jos yra seniai planuotos. Vis dėlto, kalbėjo R. Karoblis, iššūkis lauktų, jeigu Baltarusijos teritorijoje atsirastų nuolatinės Rusijos pajėgos.
 
„Jos buvo planuotos, yra prognozuojamos. Didesnių rizikų iš jų nejaučiame. Yra ilgalaikis klausimas, kad prezidentas Putinas, remdamas dabartinį režimą Baltarusijoje, ką gauna mainais, kokia yra kaina iš Baltarusijos dabartinių lyderių. Didžiausias galvos skausmas yra tai, ar neatsiras nuolatinės Rusijos pajėgos Baltarusijos teritorijoje“, – teigė krašto apsaugos ministras.
 
Jo teigimu, Lietuvoje vykstančios pratybos nekelia grėsmės nei Rusijai, nei Baltarusijai.
 
„Tie NATO daliniai, kurie yra Baltijos šalyse, yra daugiausiai atgrasymui. Tik gynybinio ir jokiu būdu ne puolamojo pobūdžio. Tuo tarpu Rusijos laikysena – pajėgų augimas (…) bei pajėgų stiprinimas Kaliningrade – tai yra apie tikrąjį puolamąjį pobūdį, bet jokiu būdu ne iš NATO pusės ir ne iš Baltijos šalių pusės“, – patikino R. Karoblis.
 
Pasak ministro, A. Lukašenkos retorika, jog NATO yra priešas, daugiausia yra skirta nukreipti vietinę visuomenę nuo dabartinės politinės situacijos Baltarusijoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.16; 08:00

„Tobruq Legacy 20“. KAM nuotr.

Pirmadienį startuoja tarptautinės antžeminės oro gynybos vienetų pratybos „Tobruq Legacy 20“ (liet. „Tobruko palikimas 2020“). Iki rugsėjo 25 d. truksiantys oro gynybininkų mokymai vyks Šiaulių, Kauno ir Vilniaus apskrityse, pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM).
 
Pagrindinis Lietuvoje vyksiančių pratybų „Tobruko palikimas 2020“ tikslas – treniruoti Lietuvos ir sąjungininkų padalinius vykdyti sąveikos ir taktines NATO antžeminės oro gynybos vienetų procedūras ir tobulinti oro erdvės valdymą ir kontrolę. Pratybomis siekiama didinti tarptautinių antžeminės oro gynybos pajėgumų integralumą, tokiu būdu gerinant pasirengimą galimam kolektyvinės gynybos scenarijui.
 
Pratybose „Tobruko palikimas 2020“ dalyvaus apie 950 karių iš Lietuvos, Čekijos, Estijos, Italijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Latvijos, Lenkijos, Prancūzijos, Slovakijos ir Vengrijos. Sąjungininkai į pratybas atsigabens tokias oro gynybos sistemas, kaip PATRIOT, SAMP/T, „Avenger“, „Mistral“, RBS 70, GROM, „Poprad“, „Stinger“.
 
Pratybų metu tarptautiniai antžeminės oro gynybos vienetai bus sujungti į bendrą vadovavimo bei valdymo sistemą ir vykdys kovos su oro taikiniais veiksmus. Rengiant karius ir padalinius bus siekiama užtikrinti koordinuotų veiksmų vykdant mūšį įvairiais metodais bei deleguojant atsakomybes už mūšio valdymą skirtingų lygių vadams, atsižvelgiant į kompleksinį, tik šioms pratyboms skirtą, scenarijų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.14; 05:00

Baltarusijos tankai. EPA – ELTA nuotr.

Baltarusijos gynybos ministras Viktoras Chreninas davė nurodymą surengti plataus masto taktines pratybas Gardino ruože. Tai sakoma ketvirtadienį žinybos tinklalapyje paskelbtame pranešime.
 
„Gynybos ministerijos vadovas iškėlė uždavinį surengti kompleksines taktines pratybas, kurių metu kariuomenė tobulins parengtį ir treniruosis gintis Gardino taktiniame ruože“, – pažymima jame. Pranešama, kad pratybose dalyvaus įvairios kariuomenės rūšys.
 
Pasak V. Chrenino, naktį į ketvirtadienį apie sprendimą surengti tokias pratybas buvo pranešta šalies prezidentui Aliaksandrui Lukašenkai, kuris patvirtino šį planą. Ministras pabrėžė, kad „renginio organizavimą asmeniškai kontroliuoja valstybės vadovas“.
 
„Galiu tvirtai pareikšti, kad ginkluotosios pajėgos pasirengusios, moralinė dvasia – stipri, ir mes pasiruošę įvykdyti uždavinius. Mums svarbiausia – išsaugoti mūsų šalies teritorijos vientisumą, suverenitetą ir nepriklausomybę“, – teigė V. Chreninas. „Mes visi baltarusiai, tai mūsų žemė, ir mes jos niekam neatiduosime“, – pabrėžė ministras.
 
Anksčiau A. Lukašenka įpareigojo Baltarusijos gynybos ministeriją „atidžiai sekti NATO kariuomenės judėjimą Lenkijoje ir Lietuvoje“, taip pat paskelbti visišką kovinę parengti prie šalies vakarinės sienos dislokuotose pajėgose.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.20; 19:20

Baltarusijos prezidentas A. Lukašenka. ELTA nuotr.

Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka atkreipia dėmesį į „ginkluotojo komponento“ didinimą kaimyninėse Lenkijoje ir Lietuvoje, kurių teritorijoje vyksta NATO karinės pratybos. Kaip praneša „BelTA“, jis tai pareiškė šeštadienį per pasitarimą Baltarusijos gynybos ministerijos Strateginio valdymo centre.
 
„Mane labiau jaudina situacija, kuri klostosi mums kaimyninių valstybių – Lenkijos ir Lietuvos – teritorijoje. Ten, kaip jums žinoma, vyksta NATO karinės pratybos. Tai dar būtų nieko, bet šiose teritorijose eskaluojamas ir didinamas ginkluotasis komponentas. To nematyti, ramiai tai stebėti mes, suprantama, negalime. Ir kai anksti rytą aš kalbėjausi ir klausiausi Generalinio štabo viršininko pranešimo, aš pastebėjau: mūsų kariškiams ši problema irgi kelia nerimą“, – teigė A. Lukašenka.
 
Pasak jo, ši tema buvo svarstoma dar pernai, ir tada buvo parengtas tam tikras reagavimo į tokius įvykius algoritmas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.16; 06:17

Tarptautinės pratybos „Grifono kirtis 2020 / Medžiotojas 2020“. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Lietuvos kariuomenės Generolo Silvestro Žukausko poligone tęsiasi tarptautinės pratybos „Grifono kirtis 2020/Medžiotojas 2020“, kuriose užduotis vykdo daugiau nei 1300 karių. Su Lietuvos kariais kartu treniruojasi iš Lenkijos atvykę JAV oro pajėgų kariai. Į pratybų epizodo stebėjimą Pabradėje JAV karinių pajėgų „Black Hawk“ tipo sraigtasparniu atskrido krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, JAV ambasadorius Lietuvoje Robertas S. Gilchristas Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys.
 
JAV karinių sraigtasparnių Lietuva žada įsigyti iki 2023 metų pabaigos
 
Lietuvos kariuomenės Generolo Silvestro Žukausko poligone R. Karoblis teigė, kad Lietuva tikisi rugsėjo mėnesį pasirašyti sutartį su JAV dėl šešių „Black Hawk“ karinių sraigtasparnių įsigijimo. Ministras teigia, kad naujieji sraigtasparniai pakeis sovietinius sraigtasparnius „Mi-8“.
 
„Šiuo metu vyksta derybos, pagal planus tai yra 2023 metų pabaiga – 2024 metų pradžia. Iki tol, pagal esamus planus, bus įvykdyta pačių sraigtasparnių gamyba. Prieš juos pristatant, paskutiniais metais, būtų paruošiami tiek pilotai, tiek aptarnaujantis personalas, inžinieriai ir panašiai. Pajėgumas tikrai yra svarbus ir reikalingas. Tai būtų visiškas pakeitimas dabar esančių „Mi-8″, – sakė ministras.
 
Pratybose artimą oro paramą užtikrino JAV koviniai sraigtasparniai AH-64 Apache
 
Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ vadas pulkininkas Nerijus Stankevičius teigė, kad pagrindinis pratybų tikslas – treniruoti pėstininkų, prieštankinių ir artilerijos vienetų sąveiką, veiksmų suderinamumą tarpusavyje bei esant paramai iš oro, vykdant gynybines ir puolamąsias operacijas, taip pat stiprinti karinį bendradarbiavimą.
 
Pasak jo, bendros pratybos su Baltijos batalionu ir JAV kovinės aviacijos brigados kariais sudarė geresnes sąlygas efektyviai vykdyti bendras užduotis taip gerinant sąveikumą tarp sąjungininkų.
 
„Pratybos dar tebevyksta, mes šiandien turime antrąjį etapą. Jūs galėjote stebėti vienos iš manevrinių kopų prieštankiniais vienetais šaudymo pratybas. Ugnies uždavinius vykdė artilerijos baterija (…) Ugnies paramą vykdė JAV koviniai sraigtasparniai AH-64 Apache. Kaip matėte buvo sėkmingai sunaikinti taikiniai. Apibendrindamas galiu pasakyti, kad šios dienos kovinių pratybų dalis einasi puikiai. Šiuo metu padarėme taktinę pauzę dėl atvirų ugnies šaltinių, nes dega kai kurie taikiniai ir vėliau tęsime pratybas“, – teigė jis.
 
Pratybose artimą oro paramą užtikrino JAV koviniai sraigtasparniai AH-64 Apache.
 
„Tai itin didelis iššūkis ir naudinga treniruotė mūsų kariams gebėti išsikviesti oro paramą ir paskui dekonfliktuoti geografiškai būvimo vietas ir naikinti priešo taikinius. Kuomet priešas spaudžia mus, reikalinga parama iš oro. Manevriniai vienetai ant žemės reikalauja paramos arba artilerijos, arba aviacinės paramos. Tuomet jie to paprašo. Kuo treniruotė yra efektinga? Mes matome kaip greitai ir manevringai kovos sraigtasparniai gali padaryti efektą taikiniams. Tai labai greitai atidengia ugnį ir sunaikina taikinius ir išeina iš mūšio atsitraukdami ir efektas yra labai didelis“, – teigė N. Stankevičius.
Tarptautinės pratybos „Grifono kirtis 2020 / Medžiotojas 2020“. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
 
Tuo metu JAV ambasadorius Lietuvoje teigė, kad pratybos „Medžiotojas 2020“ – beveik tris dešimtmečius trunkančio JAV ir Lietuvos kariuomenių bendradarbiavimo mokymuose ir pratybose rezultatas.
 
„Lietuvos sausumos pajėgų ir JAV atakos bei palaikymo sraigtasparnių veiksmų suderinamumas rodo mūsų pasirengimą ir sugebėjimą dirbti kartu, kad būtų užtikrintas patikimas atgrasymo būdas bet kuriam priešininkui“, – teigė R. S. Gilchristas.
 
Kariams teko atlikti daug skirtingų užduočių dienos ir nakties metu juos nuolatos stebint priskirtiems vertintojams. Žvalgybos kuopos kariai rinko informaciją apie priešą ir atliko iš anksto suplanuotas svarbių taikinių naikinimo operacijas taip pat pirmąjį kartą mokymuose treniravosi atlikti žmogiškąją žvalgybą, brigados Prieštankinės kuopos vienetai atliko šarvuotos technikos identifikavimo ir naikinimo užduotis, kurios reikalauja specifinių žinių ir prieštankinės ginkluotės valdymo įgūdžių.
 
Brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos batalionas treniravosi užtikrinti netiesioginės ugnies paramą manevriniams vienetams, o JAV Kovinės aviacijos brigados kariai su atakos sraigtasparniais AH-64 Apache užtikrino artimą oro paramą ir sudarė sąlygas treniruotis Jungtinės ugnies paramos valdymo specialistams.
 
V. Rupšys: Lietuvoje bus plečiamos karinių poligonų ir mokymų teritorijos
 
Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys neslėpė, kad ketinama įkurti naują poligoną Vakarų Lietuvoje. Pasak kariuomenės vado, to reikia tam, kad būtų pasiektas tolygesnis karinių pajėgų paskirstymas šalyje.
 
„Jūs tikriausiai girdėjote apie mūsų treniruočių laukų arba vadinamųjų poligonų plėtimą. Taip siekiant sudaryti atitinkamas sąlygas (…) siekiant, kad čia būtų kuo daugiau sąjungininkų, mes turime turėti daugiau mokomųjų laukų. Dabar yra vienas tikslas, būtinybė įsteigti dar vieną mokomąjį poligoną, kaip kad turime Pabradėje“, – teigė jis.
 
Pasak V. Rupšio, tiksli naujojo poligono vieta dar neaiški. Šiuo metu KAM renkasi iš keturių galimų teritorijų.
 
„Vieta analizuojama ir teritorijos vertinimas, tik paskui bus priimti tinkami sprendimai. Aišku, teritorijos paieška nėra lengva, nes daug teritorijų privatizuotų, užimtų, netinkamų. Turi būti tam tikros sąlygos poligono steigimui. Pavyzdžiui, kad lokacija neturi būti apgyvendinta teritorija. Tikrai dabar sudėtinga rasti vietovę, bet yra ieškoma. Šiuo metu vertinami keturi variantai ir paskui bus pasiūlyta Vyriausybei“, – teigė jis.
 
„Mes tikrai skubame ir KAM skuba, kad iki rudens apsispręstume, kur galėtų būti poligonas. Toliau procesai bus, kurie užtruks, tai žemių pirkimas bei jų apjungimas ir t.t.“, – sakė jis.
Tarptautinės pratybos „Grifono kirtis 2020 / Medžiotojas 2020“. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
 
V. Rupšys pažymėjo, kad šiuo metu darbo grupė vertina, kiek reikės lėšų iš biudžeto naujam poligonui įrengti.  
 
Anot kariuomenės vado, naujo poligono įkūrimas pritrauktų daugiau sąjungininkų iš JAV.
 
„Mums tai svarbu kaip valstybei turėti šalia patikimus sąjungininkus. Kariuomenei taip pat svarbu sąjungininkai (…) Tai elementaru kaip ir bet kuriame švietime, jeigu yra pamokos ir yra tikslas kažko išmokti ir tam sudaromos tinkamos sąlygos ir, jei amerikiečiai tai mato Lietuvoje, tai jie ir atvyksta. Ir tai yra viena iš atgrasymo priemonių“, – teigė V. Rupšys.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.14; 11:00

„Grifono kirtis 2020/Medžiotojas 2020“. Gr. Pauliaus Mamonovo nuotr. (Lietuvos kariuomenė)

Lietuvos kariuomenės Generolo Silvestro Žukausko poligone vyksta rugpjūčio 2–14 d. vyksta Lietuvos tarptautinės pratybos „Grifono kirtis 2020 / Medžiotojas 2020“ (angl. „Griffin strike 2020 / Hunter 2020“). Pratybose, kuriose užduotis vykdo daugiau nei 1300 karių, su Lietuvos kariais kartu treniruojasi iš Lenkijos atvykę Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) oro pajėgų kariai.
 
„Susirinkome iš skirtingų kariuomenės vienetų treniruotis veikti kartu, dalintis patirtimi, išmokti naujų dalykų. Po pratybų tapsime geresniais kariais nei buvome prieš jas: turėsime daugiau sąveikos patirties, patobulinsime ugnies valdymo įgūdžius, geriau pažinsime sąjungininkų veiksmų specifiką ir taktines plonybes, o tai reiškia – būsime dar geriau pasiruošę kovos veiksmams. Medžioklė prasidėjo, tegul Grifonas kerta stipriai!“ – pratybų atidarymo ceremonijos metu kariams linkėjo Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ vadas plk. Nerijus Stankevičius.
 
Šios pratybos, kaip teigiama Lietuvos kariuomenės pranešime, vyksta keliais etapais. Pratybos prasideda situaciniu taktiniu treniravimu mokomosiose vietose, po to vyksta vertinamosios lauko taktines pratybos, kurių pabaigoje – kovinis šaudymas mišriais ginklais.
 
Tarptautinių pratybų metu kariniai vienetai vykdys mokomąsias gynybines ir puolimo operacijas, atliks taktinius žygius, užims susitelkimo rajonus, atliks pasalas, stabdymo ir blokavimo veiksmus, kontratakuos, vykdys paramą prieštankinių valdomų sistemų ugnimi.
 
Pratybose „Grifono kirtis 2020/Medžiotojas 2020“ yra naudojama daugiau kaip 27 tipų įvairios karinės paskirties transporto priemonių. Taktinių pratybų metu Lietuvos kariai veikia naudodami vikšrinius šarvuotus transporterius M113, karinius visureigius HMMWV, karinius sunkvežimius UNIMOG. Kovinio šaudymo mišriais ginklais pratybose, kariai šaudys ne tik iš pėstininkų ginklų, bet ir artilerijos pabūklų, prieštankinių sistemų „JAVELIN“, o jų veiksmus rems JAV oro pajėgų atakos sraigtasparniai „Apache“.
Prasidėjus karinėms pratyboms „Grifono kirtis 2020/Medžiotojas 2020“. Gr. Pauliaus Mamonovo nuotr. (Lietuvos kariuomenė)
 
Tarptautinių pratybų „Grifono kirtis 2020 / Medžiotojas 2020“ pagrindinis tikslas – treniruoti pėstininkų, prieštankinių ir artilerijos vienetų sąveiką, veiksmų suderinamumą tarpusavyje bei esant paramai iš oro, vykdant gynybines ir puolamąsias operacijas, taip pat stiprinti karinį bendradarbiavimą ir keistis turima patirtimi su sąjungininkais.
 
Šiomis pratybomis, pažymima pranešime, siekiama įvertinti Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ Kunigaikščio Margirio bataliono pėstininkų kuopas bei Brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos bataliono baterijas, užbaigusias nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos karių rengimą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.04; 05:00

Nepaisant Pietų Korėjos perspėjimų ir mėginimų švelninti situaciją, Šiaurės Korėja tęsia savo konfrontacinį kursą kaimynės atžvilgiu. Praėjus dienai po to, kai susprogdino abiejų šalių ryšių biurą, Šiaurės Korėjos karinė vadovybė trečiadienį paskelbė, kad planuoja pasienyje vykdyti karines pratybas ir į anksčiau bendrai naudotas pramonines ir turistines teritorijas permesti karius.
 
Be to, vėl bus įrengti jau likviduoti kontrolės postai karinėje buferinėje zonoje tarp abiejų valstybių ir pradėtos skrajučių akcijos prieš Pietų Korėją, valstybinė žiniasklaida citavo Generalinį štabą. Dėl savo branduolinės programos izoliuota šalis jau prieš tai grasino tokiais žingsniais.
 
Pietų Korėjos prezidento Moon Jae Ino pasiūlymą nusiųsti specialiuosius pasiuntinius situacijai švelninti komunistinė vadovybė, jos pačios duomenimis, kategoriškai atmetė. Šiaurės Korėjos lyderio Kim jong-uno įtakinga sesuo Kim Yo Jong apkaltino Pietų Korėją pateikus „netaktišką ir miglotą pasiūlymą“. Pietų Korėja pirmiausiai turi „kontroliuoti žodžius ir elgesį tokių kvailių, kurie toliau mus provokuoja“, sakė Kim Yo Jong, turėdama omenyje Pietų Korėjos aktyvistų ir Šiaurės Korėjos pabėgėlių propagandinių skrajučių akcijas pasienyje.
 
Po pastarosios akcijos, kai gegužės pabaigoje Šiaurės Korėjos kryptimi buvo nusiųsti balionai su maždaug 500 000 skrajučių su kritika autokratinei vadovybei Pekine, įtampa tarp šalių aštrėja. Pchenjanas kaltina Seulą toleruojant tokias akcijas. Šiaurės Korėja prieš kurį laiką nutraukė ryšių linijas su Pietų Korėja. Antradienį susprogdinus ryšių biurą pasienio mieste Kaesonge, Seulas įspėjo kaimynę dėl tolesnių žingsnių, kurie gali dar labiau paaštrinti situaciją.
 
Šiaurės Korėjos karinė vadovybė dabar paskelbė, kad daliniai bus nusiųsti į Kaesongo pramonės parką ir turistinį regioną Kumgango kalnuose prie rytinės pakrantės. Pramonės kompleksas neeksploatuojamas nuo 2016 metų. Pietų korėjiečių turistinės kelionės į kalnus negalimos nuo 2008-ųjų, kai Seulas įšaldė bendrą kelionių programą. To priežastis buvo mirtini Šiaurės Korėjos kario šūviai į Pietų Korėjos turistę uždaroje teritorijoje regione.
 
Jei įgyvendins savo karinius žingsnius, kuriais grasina, Šiaurės Korėja pažeis 2018 metų susitarimus dėl pasitikėjimą skatinančių priemonių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.17; 00:30

Generolo Jono Žemaičio – Vytauto paminklas prie Krašto apsaugos ministerijos Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.

Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitikai praėjusią savaitę, gegužės 22-28 dienomis, fiksavo kompleksinę, kelių stadijų priešišką melagingos informacijos operaciją, kuria siekta diskredituoti Lietuvos strateginės sąjungininkės – Jungtinių Amerikos Valstijų – karines pajėgas Europoje, praneša Krašto apsaugos ministerija.
Didžiosios Britanijos kariai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
Kariuomenės atstovai informuoja, kad priešiška informacinė operacija prasidėjo iš karto po to, kai 2020 m. gegužės 13 d. JAV armijos Europoje vadavietė paskelbė pranešimą spaudai apie dalyje Europos šalių, taip pat ir Lenkijoje, atnaujinamas „DEFENDER EUROPE 20 plus“ tarptautines pratybas.
 
Operacija buvo vykdoma dviem etapais. Pirmojo etapo metu, gegužės 13 ir 27 dienomis, buvo sukurti ir išplatinti du melagingi straipsniai apie JAV kariuomenės Europoje vado gen. ltn. Christopher’io G. Cavoli’io ir JAV armijos 2-ojo ABCT vado plk. Patrick’o O’Neal’o „nuomonę“ teigiančia, kad neva Lenkija ir Baltijos šalys yra nepajėgios dalyvauti šiose tarptautinėse pratybose.
 
Antrasis etapas buvo pradėtas gegužės 27 d. žiniasklaidai, kitoms valstybėms ir tarptautinėms organizacijoms išplatinant naujienų agentūrą ir Lenkijos krašto apsaugos ministrą imituojančius netikrus laiškus su nuorodomis į melagingus straipsnius bei neva neigiama reakciją į gen. ltn. Christopher’io G. Cavoli’io „pareiškimus“.
Švedijos kariai. Slaptai.lt nuotr.
Amerikiečių kariai Vilniuje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
Kariuomenės analitikai taip pat atkreipia dėmesį, kad situacijai dėl COVID-19 pandemijos normalizuojantis išlieka bandymų ja pasinaudoti dezinformacijos platinimui ir žmonių klaidinimui.
 
Per praėjusią savaite fiksuoti 58 informaciniai incidentai, iš kurių daugiau nei 60 proc. buvo rusų kalba. Nuo vasario 1 d. iki gegužės 28 d. imtinai nustatyta apie 1335 skirtingų tipų informacinių incidentų, skleidžiamų elektroninėje aplinkoje lietuvių, rusų, anglų ir prancūzų kalbomis, kurie yra susiję su COVID-19.
 
Toliau skleidžiamos įvairios sąmokslo teorijos, kad neva buvęs „Microsoft“ vadovas Bill’as Gates’as finansavo COVID-19 viruso sukūrimą ir suplanavo pasaulinę pandemiją, prieš Lietuvos valstybės institucijas kurstomos nesankcionuotos protesto akcijos, kurių organizatoriai teigia, kad koronavirusas neva yra finansinė, pasaulinio masto afera, o karantino metu vyksta pasiruošimas įdiegti 5G ryšį, kuris bus skirtas masiniam žmonių sekimui ir kontrolei.
Amerikiečių kariai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
Danijos kariai. Slaptai.lt nuotr.

Dezinformacijos taikiniais ir toliau išlieka krašto gynyba, NATO ir Lietuvos sąjungininkai. Jos skleidėjai siekia paskatinti neigiamas Lietuvos piliečių nuotaikas kariuomenės ir gynybos finansavimo klausimais. Taip pat kaltina Europos Sąjungą bandymais „sukurstyti“ pilietinius neramumus Baltarusijoje, o pati Bendrija neva stokoja solidarumo, negeba susidoroti su koronoviruso pandemijos padiktuotas iššūkiais ir yra ant kracho bei visiško subyrėjimo slenksčio.
 
Taip pat toliau kaltinama Amerikos ir Vakarų Europos žiniasklaida kaip „platinanti“ dezinformaciją apie COVID-19 padėtį Rusijoje.
 
Teigiama, kad neva Vakarai vykdo informacinį puolimą prieš Rusiją ir koronoviruso pandemiją išnaudoja šios šalies bei Kinijos tarptautiniam diskreditavimui.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.02; 06:47

Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis teigia, kad, kaip ir visi dėl COVID-19 priimti sprendimai, taip ir karinių pratybų planų koregavimas – tai tik laikinos ir racionalios priemonės.
 
„Suprantame Jungtinių Amerikos Valstijų sprendimą, kuris yra priimtas atsižvelgus ir įvertinus COVID-19 ligos protrūkį visame pasaulyje.
 
Visos valstybės, taip pat ir Lietuva, šiuo metu siekia sumažinti bet kokias su viruso plėtra susijusias rizikas; kariai yra aktyviai pasitelkiami į pagalbą kitoms institucijoms, kurios kovoja su koronaviruso paplitimu. Esu tikras, kad kaip ir visi dėl COVID-19 priimti sprendimai, taip ir karinių pratybų planų koregavimas – tai tik laikinos ir racionalios priemonės, ir Lietuvos dvišalis karinis bendradarbiavimas su JAV atsinaujins visa galia, kai tik koronaviruso paplitimas bus sustabdytas“, – pažymėjo krašto apsaugos ministras R. Karoblis po to, kai pirmadienį JAV Sausumos pajėgų Europoje vadovybė priėmė sprendimą sumažinti tarptautinių pratybų „Defender- Europe 20“ apimtį.
 
Pagal pranešimą, atsižvelgiant į šiuo metu vykstantį COVID-19 protrūkį ir naujausius JAV gynybos sekretoriaus nurodymus, buvo pakoreguotas pratybų „Europos gynėjas 2020” (angl. „Defender-Europe 20“) dydis ir apimtys. Pasak JAV Sausumos pajėgų Europoje vadovybės, kovo 13 dieną buvo sustabdytas karių ir technikos perkėlimas iš Jungtinių Amerikos Valstijų į Europą ir nevyks dalis su pratybomis „Defender Europe 20“ susietų pratybų, tarp jų „Dynamic Front“, „Joint Warfighting Assessment“, „Saber Strike“ ir „Swift Response“.
 
Trejos iš išvardintų pratybų – „Joint Warfighting Assessment“, „Saber Strike“ ir „Swift Response“ – turėjo vykti ir Lietuvos teritorijoje.
 
Europoje jau dislokuota šarvuočių brigados kovinė grupė su sąjungininkais toliau treniruosis pagal modifikuotų pratybų „Allied Spirit“ planą. Kitos pajėgos, kurios buvo dislokuotos Europoje kitoms pratyboms, grįš į JAV.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.17; 07:30

Irano karinis laivynas penktadienį pradėjo pirmas bendras karinio jūrų laivyno pratybas su Rusija ir Kinija. Keturių dienų trukmės pratybos vykdomos Indijos vandenyno šiaurinėje dalyje ir Omano įlankoje.
 
Pratybos rengiamos tvyrant didelei įtampai po JAV pasitraukimo iš 2015 metais pasiekto daugiašalio Irano branduolinio susitarimo pernai gegužę. Po JAV pasitraukimo Iranas susiduria su dideliu diplomatiniu ir finansiniu Vašingtono spaudimu.
 
Po pasitraukimo iš susitarimo JAV atnaujino Iranui griežtas sankcijas, o praėjus metams po JAV pasitraukimo Iranas taip pat pradėjo palaipsniui mažinti savo įsipareigojimus pagal branduolinį susitarimą.
 
„Šių pratybų žinia – taika, draugystė ir ilgalaikis saugumas bendradarbiaujant ir būnant vieningiems, ir siekis parodyti, kad Iranas negali būti izoliuotas“, – teigė kontradmirolas Gholamreza Tahanis.
 
Kontradmirolas pridūrė, kad pratybų metu praktikuojamasi gelbėti degančius ir piratų užgrobtus laivus, o jose dalyvauja tiek Irano karinis jūrų laivynas, tiek Revoliucinė gvardija.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.28; 06:09

Rusija pirmadienį pradėjo didžiules karines pratybas, kuriose dalyvaus 128 000 kariškių ir kelių kitų sąjungininkių, tarp jų ir Indijos bei Kinijos, pajėgos.
 
„Centro-2019“ pratybos truks iki šeštadienio ir vyks Uralo kalnuose, Sibire ir Kaspijos jūroje. Taip pat bus daugiau nei 20 000 karinės įrangos vienetų ir 15 laivų, informavo Rusijos gynybos ministerijos atstovai.
 
Rusija masines treniruotes rengia reguliariai, skirtinguose pasaulio regionuose. Praėjusiais metais „Rytų-2018“ pratybose dalyvavo daugiau nei 300 000 karių, ir tai buvo didžiausios Rusijos karinės pratybos po Sovietų Sąjungos žlugimo.
 
„Pastarųjų metų pratybų tikslas – dirbti su ginkluotųjų pajėgų grupių valdymu, sprendžiant tarptautinio terorizmo problemas, ir užtikrinti karinį saugumą strategine Centrinės Azijos kryptimi“, – teigė ministerijos atstovai.
 
Pirmosios iš dviejų pratybų dalių metu bus koncentruojamasi į kovos su terorizmu problemas ir būdus atmušti oro atakas. Antrojo etapo metu pajėgos surengs puolimą prieš tariamą priešą.
 
Pratybose taip pat dalyvauja kariškiai iš Kazachstano, Kirgizijos, Kinijos, Pakistano, Tadžikistano, Uzbekistano. „Pratybos išplės karinį bendradarbiavimą ir stiprins kooperaciją tarp mūsų valstybių“, – atidarymo ceremonijos metu sakė gynybos ministro pavaduotojas Junusbekas Jevkurovas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.17; 06:50

Generolo Silvestro Žukausko poligone parodomąja operacija penktadienį baigtos dvi savaites trukusios pratybos „Geležinis Vilkas 2019″. Sėkmingai įgyvendinę iškeltas užduotis, į savo nuolatinės dislokacijos vietas grįžta beveik 4000 karių iš 10-ies NATO šalių.
 
„Visi pagrindiniai pratybų tikslai pasiekti. Kiekvienos panašaus pobūdžio pratybos stiprina mūsų gebėjimą vykdyti kovines operacijas kartu. Taip pat noriu padėkoti už kantrybę ir palaikymą visiems gyventojams, kurių gyvenamoje aplinkoje vyko pratybos“, – teigė mechanizuotos pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ vadas pulkininkas Mindaugas Steponavičius.
 
Šie mokymai buvo skirti įvertinti kiekvienos NATO Priešakinių pajėgų kovinės grupės rotacijos bei dviejų „Geležinio Vilko“ brigados batalionų pasirengimą planuoti ir vykdyti karines operacijas. Pratybų metu didžiausias dėmesys skirtas treniruoti ir vertinti mechanizuotajai pėstininkų brigadai „Geležinis Vilkas“ priskirtų NATO priešakinių pajėgų kovinės grupės, Karaliaus Mindaugo husarų ir Kunigaikščio Vaidoto mechanizuotųjų pėstininkų batalionų gebėjimus planuoti bei vykdyti gynybą bei sąveiką vykdant bendras operacijas su sąjungininkais ir partneriais.
 
Generolo Silvestro Žukausko poligone, taip pat civilinėse vietovėse aplink poligoną vykusiuose mokymuose naudotas principas „pajėgos prieš pajėgas“, kai dalyvaujantys vienetai mūšio lauke „kovoja“ vieni prieš kitus.
 
Tai leidžia vykdomas operacijas kiek įmanoma priartinti prie realaus mūšio sąlygų. Kariai treniravosi atlikti bendrus kovos veiksmus su priskirtais padaliniais. Koviniais ir kovinės paramos vienetais iš Danijos, Didžiosios Britanijos, Lenkijos ir Jungtinių Valstijų buvo sustiprintas Kunigaikščio Vaidoto mechanizuotasis pėstininkų batalionas ir Karaliaus Mindaugo Husarų batalionas.
 
Be pratybas organizuojančių Lietuvos karių ir NATO priešakinių pajėgų kovinėje grupėje tarnaujančių Vokietijos, Belgijos, Čekijos, Nyderlandų, Norvegijos karių, pratybose dalyvavo ir Danijos, Didžiosios Britanijos, JAV, Lenkijos kariai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.23; 08:16

Šeštadienį prasideda dvi savaites vyksiančios tarptautinės karinės pratybos „Geležinis Vilkas 2019-1“. Apie 4 tūkst. karių iš 10 šalių treniruosis ne tik Gaižiūnų (Jonavos r.) ir Generolo Silvestro Žukausko (Švenčionių r.) poligonuose, bet ir civilinėse teritorijose bei jų apylinkėse.
 
Numatomas karinės technikos kolonų judėjimas viešo naudojimo keliuose bei apgyvendintose vietovėse, informuoja Krašto apsaugos ministerija.
 
„Pratybose „Geležinis Vilkas“ dalyvaus Lietuvos kariai ir mūsų sąjungininkai su skirtinga kovine technika, karių operacijas rems sąjungininkų aviacija. Pratybų tikslas yra visas šias priemones integruoti į bendrą mūšio sistemą, efektingai planuojant, vykstant į mūšio lauką ir kovojant jame. Šį pusmetį tai didžiausios mūsų pratybos, kuriose galime veikti išvien su mūsų sąjungininkais“, – sako pratybų vadovas Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ vadas pulkininkas Mindaugas Steponavičius.
 
Mokymų metu didžiausias dėmesys, pasak Krašto apsaugos ministerijos pranešimo, skiriamas treniruoti ir vertinti mechanizuotajai pėstininkų brigadai „Geležinis Vilkas“ priskirtų NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės, Karaliaus Mindaugo husarų ir Kunigaikščio Vaidoto mechanizuotųjų pėstininkų batalionų gebėjimus planuoti bei vykdyti gynybą, sąveika vykdant bendras operacijas su sąjungininkais ir partneriais.
 
Be pratybas organizuojančių Lietuvos karių ir NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinėje grupėje tarnaujančių Vokietijos, Belgijos Čekijos, Nyderlandų, Norvegijos karių, pratybose taip pat dalyvaus Danijos, Estijos, JAV, Jungtinės Karalystės ir Lenkijos kariai.
 
Siekiant treniruoti padalinių mobilumą, gebėjimą greitai pasiekti bet kurią Lietuvos vietą ir joje gintis bei naikinti priešo pajėgas, pratybų metu bus atliekami kovinės technikos žygiai iš dislokacijos vietų į susitelkimo rajonus bei operacijų vietoves. Lietuvos keliais įvairias laikotarpiais judės apie 1000 vienetų įvairios karinės technikos: tankai, pėstininkų kovos mašinos, šarvuočiai, artilerijos pabūklai, aprūpinimo bei administracinės paskirties transportas.
 
Antrąją savaitę vyks kompleksinės lauko pratybos, kuriose vienetai treniruosis „pajėgos prieš pajėgas“ principu. Taip pat bus atliekamos kovinio šaudymo pratybos karinių poligonų šaudyklose.
 
Tarptautinės pratybos „Geležinis Vilkas“ yra tarptautinės pratybos skirtos įvertinti kiekvienos NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės rotacijos bei dviejų iš brigadai pavaldžių Lietuvos batalionų pasirengimą planuoti ir vykdyti karines operacijas.
 
Pratybų organizatoriai, siekdami užtikrinti skaidrumą ir demonstruodami atvirumą, pakvietė karinius stebėtojus iš Baltarusijos, Rusijos, taip pat Suomijos ir Švedijos. Apie ketinimą siųsti stebėtojus informavo Baltarusija ir Švedija, kurių kariniams atstovams birželio 19 d. bus organizuota pratybų „Geležinis Vilkas“ stebėjimo programa.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.08; 06:00

Bendros Rusijos ir Venesuelos ginkluotųjų pajėgų pratybos Venesueloje sukėlė griežtą regiono šalių kritiką. Nerimą pirmiausiai pakurstė dviejų Tu-160 ilgojo nuotolio bombonešių, galinčių nešti branduolinį užtaisą, permetimas į Venesuelą. 

„Šis svetimas karinis buvimas pažeidžia Venesuelos konstituciją, nes tam nepritarė parlamentas“, – sakoma Amerikos valstybių organizacijos (OAS) pareiškime. Jei bombonešiai tikrai ginkluoti branduoliniais užtaisais, tai būtų nusižengimas Tlatelolco sutarčiai, kuri Lotynų Ameriką ir Karibus skelbia zona be branduolinio ginklo.

Prieš tai jau JAV valstybės sekretorius Mike’as Pompeo sukritikavo karines pratybas. „Rusijos vyriausybė per pusę pasaulio nusiuntė bombonešius į Venesuelą. Rusai ir venesueliečiai turi suprasti, kaip viskas yra: dvi korumpuotos vyriausybės, švaistančios valstybės lėšas ir kojomis trypiančios laisvę, kai jų gyventojai kenčia“, – rašė jis tviteryje. Kolumbijos prezidentas Ivanas Duque’as televizijos stočiai RCN sakė: „Tai ne tik nedraugiškas aktas Kolumbijos atžvilgiu, bet ir viso regiono atžvilgiu“.

Ilgojo nuotolio bombonešis TU-160. EPA – ELTA nuotr.

Venesuelos užsienio reikalų ministras Jorge’as Arreaza tuo tarpu kritiką atmetė: „Neįtikėtina, kad JAV vyriausybei kyla abejonių dėl mūsų teisės bendradarbiauti karinėje ir saugumo srityje su kitomis šalimis po to, kai prezidentas Donaldas Trumpas viešai pagrasino karine intervencija, – rašė jis tviteryje. – Jei norite su mumis bendradarbiauti, atšaukite sankcijas“.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.12.14; 06:00

Sekmadienį prasideda dvi savaites vyksiančios tarptautinės karinės pratybos „Geležinis vilkas“. Pratybos apims ne tik karines vietoves, Gaižiūnų ir Generolo Silvestro Žukausko poligonus, bet ir civilines teritorijas bei jų apylinkes. Numatomas karinės technikos kolonų judėjimas viešo naudojimo keliuose bei apgyvendintose vietovėse.

„Pratybas „Geležinis vilkas“ organizuojame siekdami treniruoti ir vertinti padalinių gebėjimą greitai perdislokuoti pajėgas į bet kurią Lietuvos vietą ir ten vykdyti gynybos veiksmus. Šį pusmetį tai didžiausios mūsų pratybos, kuriose galime veikti išvien su mūsų sąjungininkais. Siekiant treniruoti padalinių mobilumą, gebėjimą greitai pasiekti bet kurią Lietuvos vietą ir joje gintis ir naikinti priešo pajėgas, pratybų metu bus vykdomi kovinės technikos žygiai iš dislokacijos vietų į susitelkimo rajonus ir operacijų vietoves“, – Lietuvos kariuomenės pranešime cituojamas pratybų vadovas Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ vadas pulkininkas Mindaugas Steponavičius.

Pratybų metu didžiausias dėmesys bus skiriamas treniruoti ir vertinti Mechanizuotajai pėstininkų brigadai „Geležinis Vilkas“ priskirtų NATO priešakinių pajėgų kovinės grupės ir Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų bataliono gebėjimus planuoti bei vykdyti gynybą, sąveiką atliekant bendras operacijas su sąjungininkais ir partneriais. Pirmąją pratybų savaitę, pasak Lietuvos kariuomenės pranešimo, padaliniai treniruosis veikti su papildomai pratyboms priskirtais padaliniais, antrąją savaitę vyks kompleksinės lauko pratybos, kuriose vienetai treniruosis „pajėgos prieš pajėgas“ principu. Taip pat bus atliekamos kovinio šaudymo pratybos karinių poligonų šaudyklose.

Iš viso pratybose „Geležinis vilkas“ dalyvaus apie 3,5 tūkst. karių iš keturiolikos šalių. Be pratybas organizuojančių Lietuvos karių ir NATO priešakinių pajėgų kovinėje grupėje tarnaujančių Vokietijos, Belgijos, Čekijos, Nyderlandų, Norvegijos ir Liuksemburgo karių, pratybose taip pat dalyvaus Didžiosios Britanijos, Estijos, Italijos, JAV, Kanados, Slovėnijos ir Ukrainos kariai. 

Lietuvos keliais pratybų laikotarpiu judės apie tūkstantis vienetų įvairios karinės technikos: tankai, pėstininkų kovos mašinos, šarvuočiai, artilerijos pabūklai, aprūpinimo ir administracinės paskirties transportas. Tad gyventojai turėtų būti dėmesingi ir kantrūs.

Pratybos „Geležinis vilkas“ yra tarptautinės pratybos, skirtos įvertinti kiekvienos NATO Priešakinių pajėgų kovinės grupės rotacijos ir vieno iš Mechanizuotajai pėstininkų brigadai „Geležinis Vilkas“ pavaldžių Lietuvos batalionų pasirengimą planuoti ir vykdyti karines operacijas.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-11-04

Rusija pradeda didžiausias savo karines pratybas nuo 1981-ųjų. EPA-ELTA nuotr.

Rusija antradienį pradėjo didžiausias savo karines pratybas nuo 1981 metų. Manevruose „Vostok 2018“ dalyvauja 300 000 karių, 36 000 šarvuočių, 1 000 lėktuvų, sraigtasparnių ir dronų, taip pat 80 karinio laivyno laivų.

Pratybos Sibire ir Rusijos Tolimuosiuose Rytuose nėra nukreiptos prieš jokią kitą šalį, praėjusią savaitę Maskvoje pareiškė generalinio štabo vadas Valerijus Gerasimovas.

Priešingai nei 2017-aisiais, Rusijos karinė vadovybė šį kartą siekia išsklaidyti kitų šalių būgštavimus. Tada Rusija rengė pratybas prie savo vakarinės sienos, o tai kaimyninės Baltijos šalys, taip pat Lenkija ir Ukraina traktavo kaip grėsmę. NATO kaltino Maskvą pratyboms sutelkus daugiau karių nei skelbta.

Šį kartą dalyvauti manevruose pakviesta Rusijos didžioji rytinė kaimynė Kinija. Ši manevruose dalyvaus su 3 000 karių ir 30 lėktuvų. Taip pat dalyvaus Mongolija.

Pratybose nebus repetuojama ir kova prieš fiktyvią užsienio jėgą.

NATO šį rudenį taip pat surengs ko gero didžiausius savo manevrus nuo Šaltojo karo. Nuo spalio 25 dienos iki lapkričio 7-osios Norvegijoje kartu treniruosis per 40 000 karių iš maždaug 30 NATO šalių ir jų partnerių.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.09.12; 06:38

Rugsėjo 11-15 dienomis vyksiančios didelės Rusijos karinės pratybos „Vostok“ („Rytai), pasak karinės vadovybės, nėra nukreiptos prieš jokią kitą šalį. Pratybos Sibire ir Rusijos Tolimuosiuose Rytuose atitinka „mūsų karinę doktriną, kuri orientuota į gynybą“, – ketvirtadienį Maskvoje pareiškė generalinio štabo vadas Valerijus Gerasimovas.

Manevruose dalyvaus beveik 300 000 karių, tarp jų – iš kaimyninių šalių Kinijos bei Mongolijos. V. Gerasimovas paskelbė, kad bus mokomasi oro smūgių ir raketų atakų.

Praėjusiais metais Rusija dideles pratybas surengė prie savo vakarinės sienos – kaimyninės Baltijos šalys, taip pat Lenkija ir Ukraina jas įvardijo kaip grėsmę.

Naujos pratybos bus didžiausios šalies pajėgų pratybos nuo 1981 metų.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.09.07; 05:40