karinis jūrų laivynas

Julian E. Barnes / The Wall Street Journal

Vaiduoklis rusų povandeninis laivas, jo persekiotojai amerikiečiai ir naujas mirtinai pavojingas šaltasis karas

„Rusijos torpedinis povandeninis laivas „Krasnodar“ paliko Libijos krantus gegužės pabaigoje, pasuko į rytus per Viduržemio jūrą, paskui nepastebimai nugrimzdo į vandenis, tyliai, kaip pelė. Paskui jis paleido salvę sparnuotųjų raketų į Siriją“, – rašo laikraštyje „The Wall Street „Journal žurnalistas Džulianas Barnsas.

„Dizelinį elektrinį povandeninį laivą kitas dienas persekiojo JAV lėktuvnešis George H.W. Bush, penki jį lydintys kariniai laivai, sraigtasparnis MH-60R Seahawk ir atskridę iš Italijos priešlaiviniai lėktuvai P-8 Poseidon“, – sakoma straipsnyje.

Povandeninio laivo įvykdyta ataka apsprendė vieną iš pirmųjų nuo šaltojo karo laikų JAV bandymų pasekti Rusijos povandeninį laivą koviniuose veiksmuose. Keletą savaičių povandeninis laivas vengė būti aptiktas per jūrų medžioklę, kuri tapo Vakarų sąjungininkų parengties naujų kovinių veiksmų jūroje išbandymu, pažymi leidinys.

„Kai jie būna po vandeniu, priešo povandeniniai laivai būna girdimi, bet nematomi, – ir Rusija giriasi, kad jos naujieji povandeniniai laivai – tyliausi pasaulyje. „Krasnodar“ „suvyniotas“ į aido signalus absorbuojantį „apsiaustą“, jo variklių sistema pagrįsta garsą gesinančiais amortizatoriais, atkuriamieji akumuliatoriai veikia praktiškai be garso, dėl to povandeninio laivo medžiotojai praktiškai nieko negirdi. Amerikos sąjungininkai juos vadina „juodąja skyle“, – rašo autorius.

Gegužės 6 dieną, po paskutinės salvės per sparnuotųjų raketų bandymus Baltijos jūroje, Rusijos gynybos ministerija pareiškė, kad „Krasnodar“ turi prisijungti prie Juodosios jūros laivyno Sevastopolyje, nuplaukęs per Viduržemio jūrą. Amerikos sąjungininkai apie tai jau žinojo, sakoma straipsnyje.

„Kai povandeninis laivas pasiekė Gibraltarą, JAV KJP kreiseris stebėjo laivo įplaukimą į Viduržemio jūrą gegužės 13. JAV KJP lėktuvai P-8 Poseidon, pakilę iš Sigonelo aviacijos bazės Italijoje, taip pat prisijungė prie stebėjimo“, – rašo Barnsas.

„Laivui „Krasnodar“ plaukiant į rytus, Rusijos gynybos ministerija perspėjo tarptautines oro linijas, kad jis vykdys pratybas Libijos pakrantėse. Amerikos valdininkai ir kariniai analitikai pareiškė, kad tos pratybos buvo dalis jo prezentacijos potencialiems pirkėjams, įskaitant Egiptą, per kurias turėjo būti pademonstruotos povandeninio laivo sparnuotosios raketos“, – praneša leidinys.

Ryškesnė ir netikėtesnė demonstracija buvo surengta po kelių dienų. Rusijos gynybos ministerija gegužės 29 pareiškė, kad povandeninio laivo sparnuotosios raketos pataikė į „Islamo valstybės“ objektus ir užmušė kovotojus Palmiros rajone. Paprasta sekimo operacija netikėtai įgijo žymiai rimtesnį pobūdį, pabrėžia Barnsas.

JAV KJP laivas, 6,2 mlrd. dolerių vertės lėktuvnešis, ir jį lydintys kariniai laivai birželio 5 dieną nuplaukė per Sueco kanalą į Viduržemio jūrą. Lėktuvnešio užduotis buvo padėti Sirijos sukilėliams ir atakuoti „Islamo valstybės“ pozicijas, sakoma straipsnyje.

„Stiprėjant įtampai tarp JAV ir Rusijos karinių pajėgų Sirijoje – ir atsižvelgiant į tai, kad „Krasnodar“ stengėsi išvengti Vakarų stebėjimo – laivo Bush užduotis dabar irgi buvo sekti povandeninį laivą ir gauti daugiau informacijos apie jo vadinamąjį „gyvenimo būdą“: taktiką, metodus ir kovinį ritmą“, – rašoma leidinyje.

„Iki to laiko „Krasnodar“ nepastebimai nusileido po vandeniu ir pradėjo žaisti slėpynes. Jūrininkai ir lakūnai su nedidele realia karinių veiksmų prieš laivus patirtimi pradėjo ekspresyvų mokymosi kursą“, – pasakoja Barnsas.

„Tai rodo, kad pasaulyje keičiasi dinamika ir kad įgūdžių rinkinys, kuriam mes gal sugaišome šiek tiek laiko per pastaruosius 15 metų, vėl reikalingas“, – sako laivo Bush aviacijos padalinio vadas Džimis Makkolas.

„Krasnodar“ vargu ar ketino mesti iššūkį lėktuvnešiui. Bet JAV KJP nepasikliovė likimo valia. „Vienas nedidelis povandeninis laivas gali kelti pavojų tokiam kapitališkam laivui, kaip lėktuvnešis“, – pabrėžė Amerikos priešlaivinių lėktuvų 67 taikinių grupės Europoje vadas kapitonas Bilas Elisas.

„Daug dienų birželį sraigtasparnių MH-60R Seahawk eskadrilė kildavo nuo lėktuvnešio Bush ir jį lydinčių eskadrinių minininkų palubos Viduržemio jūros rytuose. Kai kurie naudojo radarus, ieškodami „Krasnodaro“ vandens paviršiuje. Kiti nuleisdavo hidroakustinius švyturius į skirtingą gylį“, – sakoma straipsnyje.  

Birželio 18-ąją Amerikos pajėgos numušė Sirijos naikintuvą SU, grasinusį JAV palaikomiems sukilėliams, primena leidinys.

Po penkių dienų nugrimzdęs į vandenį „Krasnodar“ paleido dar vieną sparnuotųjų raketų salvę. Rusijos valdininkai pareiškė, kad jie pataikė į „Islamo valstybės“ šaudmenų saugyklą, sakoma straipsnyje.

„Jie demonstruoja raumenis“, – sako lėktuvnešio Bush smogiamosios grupės vadas kontradmirolas Kenetas Vaitselas.

Leidinys primena, kad žlugus SSSR Maskva sumažino povandenines operacijas. „2011 metais Rusijos paskelbtos karinės modernizacijos programos rėmuose naujos lėšos buvo investuotos į povandeninių laivų projektą, o tai leido rusų inžinieriams pradėti kurti naujesnes, begarses konstrukcijas“, – sakoma straipsnyje.

Kai 2015 metais Sankt Peterburgo laivų statykloje buvo baigtas „Krasnodar“, Rusija gyrėsi, kad jis galės pasprukti nuo paties pažangiausio Vakarų hidrolokatoriaus, rašo autorius.

„NATO strategijos kūrėjai nerimauja, kad povandeniniai laivai gali perkirsti transatlantinius komunikacijos kabelius ar neįleisti JAV laivų į Europą ištikus krizei, kaip tai darė nacių povandeniniai laivai per Antrąjį pasaulinį karą“, – pažymi jis.

NATO karinė vadovybė rekomendavo atnaujinti šaltojo karo epochos Atlanto vadovybę, kurios tikslas buvo apsaugoti jūrų kelius, sako aljanso atstovai. Tokį siūlymą, kaip tikimasi, patvirtins NATO šalių gynybos ministrai, sakoma straipsnyje.

„Liepos 30-ąją „Krasnodar“ išplaukė Viduržemio jūroje. „Krasnodaro“ įplaukimas į Tartuso uostą, sutapęs su Karinio jūrų laivyno diena Rusijoje, paženklino jo slėpynių žaidimo su lėktuvnešiu Bush pabaigą. Pasak rusų valdininkų, rugpjūčio 9 „Krasnodar“ atplaukė į Krymą, kad prisijungtų prie Juodosios jūros laivyno. Pasirodo, jo misija buvo sėkminga: Maskva pademonstravo, kad ji gali toliau netrukdoma smogti Sirijoje, padedama savo augančio povandeninio laivyno“, – rašo leidinys.

Informacijos šaltinis – „The Wall Street Journal”

2017.10.31; 08:00