Talilando karinio jūrų laivyno specialiojo dalinio „Navy SEAL“ karys mirė nuo kraujo infekcijos, kuria užsikrėtė, kai vykdė pernai urve įstrigusios berniukų futbolo komandos gelbėjimo operaciją, pranešė šalies karinio laivyno atstovai.
 
Nuo to laiko, kai per gelbėjimo operaciją pirmosios klasės seržantui Beirutui Pakbarai kilo kraujo užkrėtimas, jis buvo atidžiai stebimas medikų.
 
Karališkasis Tailando karinis laivynas apie jo mirtį oficialiai paskelbė penktadienio vakarą.
 
2018 m. birželį jaunuolių futbolo komanda ir treneris įstrigo urve, staigiam potvyniui užblokavus vienintelį išėjimą. Buvo surengta didžiulė gelbėjimo operacija, kurioje dalyvavo tūkstančiai žmonių iš įvairių šalių.
 
19 dienų trukusi misija pritraukė viso pasaulio dėmesį. Be maisto išbuvę daugiau nei savaitę, gyvi rasti visi komandos nariai. Į saugią vietą juos palydėjo narai.
 
Kita operacijos auka buvo specialiojo dalinio „Navy SEAL“ seržantas Samanas Gunanas, kuris žuvo į urvą panėręs kitiems gelbėjimo operacijos narams gabenti deguonies bakų.
 
Karinio jūrų laivyno atstovai pranešė, kad po mirties B. Pakbarai bus suteiktas aukštesnis karinis laipsnis, o jo šeimai skirta 465 000 batų (15 420 dolerių) išmoka.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.29; 02:00

Irano karinis laivynas penktadienį pradėjo pirmas bendras karinio jūrų laivyno pratybas su Rusija ir Kinija. Keturių dienų trukmės pratybos vykdomos Indijos vandenyno šiaurinėje dalyje ir Omano įlankoje.
 
Pratybos rengiamos tvyrant didelei įtampai po JAV pasitraukimo iš 2015 metais pasiekto daugiašalio Irano branduolinio susitarimo pernai gegužę. Po JAV pasitraukimo Iranas susiduria su dideliu diplomatiniu ir finansiniu Vašingtono spaudimu.
 
Po pasitraukimo iš susitarimo JAV atnaujino Iranui griežtas sankcijas, o praėjus metams po JAV pasitraukimo Iranas taip pat pradėjo palaipsniui mažinti savo įsipareigojimus pagal branduolinį susitarimą.
 
„Šių pratybų žinia – taika, draugystė ir ilgalaikis saugumas bendradarbiaujant ir būnant vieningiems, ir siekis parodyti, kad Iranas negali būti izoliuotas“, – teigė kontradmirolas Gholamreza Tahanis.
 
Kontradmirolas pridūrė, kad pratybų metu praktikuojamasi gelbėti degančius ir piratų užgrobtus laivus, o jose dalyvauja tiek Irano karinis jūrų laivynas, tiek Revoliucinė gvardija.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.28; 06:09

Ukrainos karinis jūrų laivynas pranešė, kad Rusijos pakrantės apsauga sekmadienį jūroje ties Krymu taranavo vieną iš jo laivų-vilkikų. Laivynas tokius šalies veiksmus apibūdino „atvirai agresyviais“.

Ukrainos teigimu, incidentas įvyko trims šalies laivams, tarp kurių buvo du nedideli kariniai laivai, plaukiant į Mariupolio uostą Azovo jūroje. Laivų maršrutas driekėsi per teritoriją, kurioje tarp Maskvos ir Kijevo tvyro didelė įtampa.

Rusija apkaltino Kijevą neteisėtai įplaukus į jos vandenis ir tyčia mėginus išprovokuoti konfliktą.

Teises į Krymo priekrančių vandenis Rusija reiškia nuo 2014-ųjų, kai aneksavo Ukrainai priklausantį pusiasalį.

Rusijos pasienio apsaugos laivas „taranavo mūsų laivą-vilkiką“, apgadindamas jo variklį ir korpusą, pranešime nurodė Ukrainos laivynas.

Tačiau, nepaisant „atvirai agresyvių Rusijos veiksmų“, laivai toliau plaukė savo keliu, pridūrė laivynas.

Rusijos federalinė saugumo tarnyba (FSB), kuriai pavaldi šalies Pasienio apsaugos tarnyba, savo ruožtu teigė, kad Ukrainos laivai „neteisėtai įplaukė į laikinai uždarytą Rusijos teritorinių vandenų teritoriją“.

Pasak FSB, Ukrainos laivai vykdė „provokacinius veiksmus“ ir „jų tikslas buvo aiškus: regione sukurti konfliktinę situaciją.„

Tačiau Ukraina tikino apie savo laivų maršrutą Rusiją informavusi iš anksto. Tai vienintelis kelias, kuriuo šalies laivai gali pasiekti Azovo jūrą.

Kijevas ir Vakarai kaltina Maskvą tyčia trukdant laivams pasiekti Mariupolį, turintį gyvybiškai svarbią prieigą prie regione vystomos sunkiosios pramonės.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-11-25

Julian E. Barnes / The Wall Street Journal

Vaiduoklis rusų povandeninis laivas, jo persekiotojai amerikiečiai ir naujas mirtinai pavojingas šaltasis karas

„Rusijos torpedinis povandeninis laivas „Krasnodar“ paliko Libijos krantus gegužės pabaigoje, pasuko į rytus per Viduržemio jūrą, paskui nepastebimai nugrimzdo į vandenis, tyliai, kaip pelė. Paskui jis paleido salvę sparnuotųjų raketų į Siriją“, – rašo laikraštyje „The Wall Street „Journal žurnalistas Džulianas Barnsas.

„Dizelinį elektrinį povandeninį laivą kitas dienas persekiojo JAV lėktuvnešis George H.W. Bush, penki jį lydintys kariniai laivai, sraigtasparnis MH-60R Seahawk ir atskridę iš Italijos priešlaiviniai lėktuvai P-8 Poseidon“, – sakoma straipsnyje.

Povandeninio laivo įvykdyta ataka apsprendė vieną iš pirmųjų nuo šaltojo karo laikų JAV bandymų pasekti Rusijos povandeninį laivą koviniuose veiksmuose. Keletą savaičių povandeninis laivas vengė būti aptiktas per jūrų medžioklę, kuri tapo Vakarų sąjungininkų parengties naujų kovinių veiksmų jūroje išbandymu, pažymi leidinys.

„Kai jie būna po vandeniu, priešo povandeniniai laivai būna girdimi, bet nematomi, – ir Rusija giriasi, kad jos naujieji povandeniniai laivai – tyliausi pasaulyje. „Krasnodar“ „suvyniotas“ į aido signalus absorbuojantį „apsiaustą“, jo variklių sistema pagrįsta garsą gesinančiais amortizatoriais, atkuriamieji akumuliatoriai veikia praktiškai be garso, dėl to povandeninio laivo medžiotojai praktiškai nieko negirdi. Amerikos sąjungininkai juos vadina „juodąja skyle“, – rašo autorius.

Gegužės 6 dieną, po paskutinės salvės per sparnuotųjų raketų bandymus Baltijos jūroje, Rusijos gynybos ministerija pareiškė, kad „Krasnodar“ turi prisijungti prie Juodosios jūros laivyno Sevastopolyje, nuplaukęs per Viduržemio jūrą. Amerikos sąjungininkai apie tai jau žinojo, sakoma straipsnyje.

„Kai povandeninis laivas pasiekė Gibraltarą, JAV KJP kreiseris stebėjo laivo įplaukimą į Viduržemio jūrą gegužės 13. JAV KJP lėktuvai P-8 Poseidon, pakilę iš Sigonelo aviacijos bazės Italijoje, taip pat prisijungė prie stebėjimo“, – rašo Barnsas.

„Laivui „Krasnodar“ plaukiant į rytus, Rusijos gynybos ministerija perspėjo tarptautines oro linijas, kad jis vykdys pratybas Libijos pakrantėse. Amerikos valdininkai ir kariniai analitikai pareiškė, kad tos pratybos buvo dalis jo prezentacijos potencialiems pirkėjams, įskaitant Egiptą, per kurias turėjo būti pademonstruotos povandeninio laivo sparnuotosios raketos“, – praneša leidinys.

Ryškesnė ir netikėtesnė demonstracija buvo surengta po kelių dienų. Rusijos gynybos ministerija gegužės 29 pareiškė, kad povandeninio laivo sparnuotosios raketos pataikė į „Islamo valstybės“ objektus ir užmušė kovotojus Palmiros rajone. Paprasta sekimo operacija netikėtai įgijo žymiai rimtesnį pobūdį, pabrėžia Barnsas.

JAV KJP laivas, 6,2 mlrd. dolerių vertės lėktuvnešis, ir jį lydintys kariniai laivai birželio 5 dieną nuplaukė per Sueco kanalą į Viduržemio jūrą. Lėktuvnešio užduotis buvo padėti Sirijos sukilėliams ir atakuoti „Islamo valstybės“ pozicijas, sakoma straipsnyje.

„Stiprėjant įtampai tarp JAV ir Rusijos karinių pajėgų Sirijoje – ir atsižvelgiant į tai, kad „Krasnodar“ stengėsi išvengti Vakarų stebėjimo – laivo Bush užduotis dabar irgi buvo sekti povandeninį laivą ir gauti daugiau informacijos apie jo vadinamąjį „gyvenimo būdą“: taktiką, metodus ir kovinį ritmą“, – rašoma leidinyje.

„Iki to laiko „Krasnodar“ nepastebimai nusileido po vandeniu ir pradėjo žaisti slėpynes. Jūrininkai ir lakūnai su nedidele realia karinių veiksmų prieš laivus patirtimi pradėjo ekspresyvų mokymosi kursą“, – pasakoja Barnsas.

„Tai rodo, kad pasaulyje keičiasi dinamika ir kad įgūdžių rinkinys, kuriam mes gal sugaišome šiek tiek laiko per pastaruosius 15 metų, vėl reikalingas“, – sako laivo Bush aviacijos padalinio vadas Džimis Makkolas.

„Krasnodar“ vargu ar ketino mesti iššūkį lėktuvnešiui. Bet JAV KJP nepasikliovė likimo valia. „Vienas nedidelis povandeninis laivas gali kelti pavojų tokiam kapitališkam laivui, kaip lėktuvnešis“, – pabrėžė Amerikos priešlaivinių lėktuvų 67 taikinių grupės Europoje vadas kapitonas Bilas Elisas.

„Daug dienų birželį sraigtasparnių MH-60R Seahawk eskadrilė kildavo nuo lėktuvnešio Bush ir jį lydinčių eskadrinių minininkų palubos Viduržemio jūros rytuose. Kai kurie naudojo radarus, ieškodami „Krasnodaro“ vandens paviršiuje. Kiti nuleisdavo hidroakustinius švyturius į skirtingą gylį“, – sakoma straipsnyje.  

Birželio 18-ąją Amerikos pajėgos numušė Sirijos naikintuvą SU, grasinusį JAV palaikomiems sukilėliams, primena leidinys.

Po penkių dienų nugrimzdęs į vandenį „Krasnodar“ paleido dar vieną sparnuotųjų raketų salvę. Rusijos valdininkai pareiškė, kad jie pataikė į „Islamo valstybės“ šaudmenų saugyklą, sakoma straipsnyje.

„Jie demonstruoja raumenis“, – sako lėktuvnešio Bush smogiamosios grupės vadas kontradmirolas Kenetas Vaitselas.

Leidinys primena, kad žlugus SSSR Maskva sumažino povandenines operacijas. „2011 metais Rusijos paskelbtos karinės modernizacijos programos rėmuose naujos lėšos buvo investuotos į povandeninių laivų projektą, o tai leido rusų inžinieriams pradėti kurti naujesnes, begarses konstrukcijas“, – sakoma straipsnyje.

Kai 2015 metais Sankt Peterburgo laivų statykloje buvo baigtas „Krasnodar“, Rusija gyrėsi, kad jis galės pasprukti nuo paties pažangiausio Vakarų hidrolokatoriaus, rašo autorius.

„NATO strategijos kūrėjai nerimauja, kad povandeniniai laivai gali perkirsti transatlantinius komunikacijos kabelius ar neįleisti JAV laivų į Europą ištikus krizei, kaip tai darė nacių povandeniniai laivai per Antrąjį pasaulinį karą“, – pažymi jis.

NATO karinė vadovybė rekomendavo atnaujinti šaltojo karo epochos Atlanto vadovybę, kurios tikslas buvo apsaugoti jūrų kelius, sako aljanso atstovai. Tokį siūlymą, kaip tikimasi, patvirtins NATO šalių gynybos ministrai, sakoma straipsnyje.

„Liepos 30-ąją „Krasnodar“ išplaukė Viduržemio jūroje. „Krasnodaro“ įplaukimas į Tartuso uostą, sutapęs su Karinio jūrų laivyno diena Rusijoje, paženklino jo slėpynių žaidimo su lėktuvnešiu Bush pabaigą. Pasak rusų valdininkų, rugpjūčio 9 „Krasnodar“ atplaukė į Krymą, kad prisijungtų prie Juodosios jūros laivyno. Pasirodo, jo misija buvo sėkminga: Maskva pademonstravo, kad ji gali toliau netrukdoma smogti Sirijoje, padedama savo augančio povandeninio laivyno“, – rašo leidinys.

Informacijos šaltinis – „The Wall Street Journal“

2017.10.31; 08:00

Kinijos ir Rusijos karinių laivų armada demonstratyviai praplaukė Japonų jūra, arti Vladivostoko uosto, pagal bendrų jūros pratybų programą. Pratybos „turi parodyti stiprėjančią dviejų šalių su istoriškai nepaprastais santykiais vienybę“, – rašo James Perlesas laikraštyje The New York Times.

Kinijos laivyno vadas generolas majoras Jan Cziunfejus sakė Kinijos žurnalistams, kad pratybų tikslas – sustiprinti „strateginį pasitikėjimą“ ir pagerinti dviejų laivynų bendradarbiavimą.

Continue reading „Kinija ir Rusija demonstravo vienybę surengdamos bendras jūrų pratybas“

russia_01

Rusija lenkia Jungtines Amerikos Valstijas intensyviai modernizuodama branduolines pajėgas. Rusija jau turi puikias perspektyvas įveikti atsilikimą gamindama itin didelio tikslumo ginkluotę. Tokiu būdu Rusijos Federacija reaguoja į amerikiečių priešraketinės gynybos (PRG) projektą.

Tai – paskutiniųjų dienų Rusijos premjero Vladimiro Putino pareiškimai. Ministro pirmininko V.Putino teigimu, savo priešraketinės gynybos sistemą sukurti – ir brangu, ir dar neaišku, kaip ji veiks, ar bus efektinga.

Continue reading „O Rusija ginkluojasi vis sparčiau ir intensyviau“

perl_harboras

Šis pasakojimas – apie amerikiečių žurnalistą, 1942-aisiais metais spaudoje paskelbusį sensacingą straipsnį. Galvoje turimas profesionalus amerikiečių karo korespondentas Džonstonas Stenlis.

Anų laikų “Čikagos tribūnoje” šis nutrūtgalvis spaudos atstovas paskelbė rašinį, kuriame, be kita ko, būta ir slaptų karinių duomenų, galėjusių vienaip ar kitaip nulemti amerikiečių ir japonų karo laivų susidūrimą Koralų jūroje. Dar tiksliau tariant, jis savo rašinyje teigė, esą amerikiečiams žinomi Japonijos armijos šaukiniai bei kodai, naudojami japoniškuose karo laivuose. Jei japonų kariuomenės vadovybė būtų sužinojusi apie šį straipsnį, amerikiečiai 1942-ųjų kautynėse galėjo prarasti pranašumą. 

Continue reading „Žurnalisto neapkaltino išdavus karinę paslaptį“