Rusijai ketvirtadienį minint 74-ąsias pergalės Antrajame pasauliniame kare metines, prezidentas Vladimiras Putinas sakė, kad Rusija toliau stiprins savo ginkluotąsias pajėgas, informuoja naujienų agentūra AP. 

Tuo pačiu Rusijos prezidentas sakė, kad Rusija yra atvira bendradarbiavimui su visais, kurie yra pasiruošę priešintis terorizmui, nacizmui ir ekstremizmui.

Prezidentas sakė kalbą tūkstančiams karių ir veteranų, susirinkusių Raudonojoje aikštėje, kasmetinio karinio parado pradžioje. 

Parade, skirtame paminėti 74-ąsias pergalės prieš nacistinę Vokietiją Antrajame pasauliniame kare metines, dalyvavo 13 tūkst. kariškių ir daugybė įvairios karinės įrangos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.10; 06:55

Pirmadienį vakare Lietuvos kariuomenės vado kvietimu oficialaus vizito į Lietuvą atvyko Lenkijos kariuomenės vadas generolas leitenantas Rajmundas Andrzejczakas ir jį lydinti delegacija. Vizitu siekiama stiprinti Lietuvos ir Lenkijos karinį bendradarbiavimą bei regiono saugumą.

Pagal pranešimą, antradienį svečias bus iškilmingai sutiktas prie Krašto apsaugos ministerijos, susitiks su krašto apsaugos ministru Raimundu Karobliu, Lietuvos kariuomenės vadu gen. ltn. Jonu Vytautu Žuku ir kitais kariuomenės atstovais. 

Oficialiuose susitikimuose bus diskutuojama apie NATO ir Europos Sąjungos saugumo stiprinimo iniciatyvas, JAV karių buvimą regione, paramą Ukrainai, bendras karines pratybas, regiono oro gynybos užtikrinimą, karinį mobilumą, šalių pasirengimą kolektyvinei gynybai ir trišalės (Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos) brigados plėtojimą.

Lietuvos kariuomenės atstovai svečius iš Lenkijos ketina supažindinti su šalies gynybos planavimo procesu, karinių pajėgumų plėtojimo prioritetais ir planais, informacinės erdvės analize ir Krašto apsaugos savanorių pajėgomis. 

Po oficialių susitikimų Lietuvos ir Lenkijos kariuomenių vadai vyks į Antakalnio kapines, kur gen. ltn. R. Andrzejczakas padės gėlių prie žuvusiems už Tėvynę Lietuvos kariams skirto memorialo ir lenkų karių atminimui skirto paminklinio kryžiaus.

Trečiadienį Lenkijos kariuomenės vadas Šiauliuose, Lietuvos karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje, aplankys NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse vykdančius Lenkijos karius.

NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse iš Šiauliuose esančios aviacijos bazės nuo šių metų pradžios vykdo keturi lenkų naikintuvai F-16 „Fighting Falcon“. Lenkai šioje misijoje yra vieni aktyviausių – dabartinė keturių mėnesių trukmės misija Lietuvoje jiems yra aštuntoji. Planuojama, kad pajėgumus šiai misijai lenkai skirs ir kitąmet.

Gen. ltn. R. Andrzejczakas Lenkijos kariuomenei vadovauja nuo 2018 m. rugpjūčio vidurio. Eidamas šias pareigas generolas į Lietuvą atvyksta antrą kartą. Pirmas vizitas buvo pernai lapkritį, kai generolas dalyvavo Lietuvos kariuomenės atkūrimo 100-mečiui skirtuose iškilminguose renginiuose.

Lietuva santykius su Lenkija karinėje srityje plėtoja nuo 1993 metų. Šalys yra vieno regiono dalis, tad išaugus grėsmėms iš Rytų jos nuosekliai stiprina karinį bendradarbiavimą.

Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.01; 07:00

Lietuvos kariuomenė, kaip ir Lietuvos valstybė, šiais metais mini savo atkūrimo šimtmetį. Pagrindinis šios šventės akcentas – lapkričio 24 d. iškilmingas karinis paradas Konstitucijos prospekte Vilniuje.

Parade, be Lietuvos karių, su savo technika dalyvauti planuoja ir NATO sąjungininkai, Lietuvoje dislokuoto NATO priešakinių pajėgų bataliono, NATO Oro policijos misijos Baltijos šalyse, trišalės Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos LDK K. Otrogiškio brigados LITPOLUKRBRIG kariai, taip pat Lietuvos šaulių sąjungos būriai, sakoma pranešime.

„Stipriai kariuomenei būtina visuomenės parama ir palaikymas, todėl karinis paradas – puiki proga parodyti, kaip modernėja ir stiprėja Lietuvos kariuomenė, pademonstruoti turimą karinę techniką bei moderniąją ginkluotę, – sako krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. – Tikimės, kad sprendimas paradą rengti vienoje pagrindinių sostinės gatvių pritrauks daug vilniečių ir miesto svečių bei suteiks jiems įsimintinų akimirkų“.

Planuojamas paradas bus didžiausias iki šiol karinis renginys Lietuvoje, surengtas miesto gatvėmis. Numatoma, kad iškilmingame parade dalyvaus apie pusantro tūkstančio Lietuvos ir NATO sąjungininkų bei partnerių karių su karine technika ir modernia ginkluote. Į renginį kviečiami atvykti ir aukščiausi Lietuvos valstybės pareigūnai, užsienio svečiai.

Renginio metu šventės dalyvius pasveikins Lietuvos karinių oro pajėgų ir NATO Oro policijos misiją Baltijos valstybėse vykdantys orlaiviai sveikinimo skrydžiais virš Vilniaus.

Pastarąjį kartą toks karinis paradas su gausia karine technika surengtas 2013 metais minint Lietuvos kariuomenės atkūrimo 95-ąsias metines. Tąkart paradas vyko Gedimino prospekte Vilniuje, o jame dalyvavo apie 500 Lietuvos ir sąjungininkų karių su karine technika.

Lietuvos kariuomenės atkūrimo šimtmečio proga vilniečiai ir miesto svečiai galės apžiūrėti ir tradicinio Tado Dambrausko fotografijų konkurso „Lietuvos kariuomenė fotografijoje 2017-2018“ parodą, kuri duris atvers lapkričio 22 d. 

Taip pat vyks apdovanojimo – statulėlės „Lietuvos karžygys“ įteikimo ceremonija, kiti šventiniai renginiai.

Įsakymas dėl Lietuvos kariuomenės atkūrimo buvo pasirašytas 1918 m. lapkričio 23 d., ir ši data yra minima kaip Lietuvos kariuomenės diena. Jos metu kasmet yra organizuojami iškilmingi renginiai ne tik Vilniuje, bet ir kituose Lietuvos miestuose.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-10-28

Išpuolio auka. EPA – ELTA nuotr.

Irano karinis paradas buvo apšaudytas užpuolikų, keli žmonės žuvo, įskaitant civilius, o sužeista mažiausiai 20 žmonių, valstybinę žiniasklaidą cituoja naujienų tarnyba BBC.

Užpuolikai šovė iš parko netoli parado vietos. Jie vilkėjo karines uniformas, praneša reporteriai. Valstybinė žiniasklaida teigia, kad už atakos slepiasi islamo kovotojai.

Iranas mini 1980-1988 metų karo pradžios su Iraku metines ir šia proga šalyje organizuoja keletą paradų. Užpuolikai šaudė į civilius ir bandė pulti karinius pareigūnus. Du užpuolikus nukovė saugumo pajėgos, o kiti du buvo areštuoti.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.09.23; 09:10

Lietuvos kariuomenės diena. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Lietuvos kariuomenė, kaip ir Lietuvos valstybė, šiais metais mini savo atkūrimo šimtmetį. Pagrindinis šios šventės akcentas – lapkričio mėnesį planuojamas surengti iškilmingas karinis paradas Konstitucijos prospekte Vilniuje, skelbia Krašto apsaugos ministerija.

Parade, be Lietuvos karių, su savo technika dalyvauti planuoja ir NATO sąjungininkai, Lietuvoje dislokuoto NATO priešakinių pajėgų bataliono, NATO Oro policijos misijos Baltijos šalyse, trišalės Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos brigados LITPOLUKRBRIG kariai, taip pat Lietuvos šaulių sąjungos būriai.

„Stipriai kariuomenei būtina visuomenės parama ir palaikymas, todėl karinis paradas – puiki proga parodyti, kaip modernėja ir stiprėja Lietuvos kariuomenė, pademonstruoti turimą karinę techniką bei moderniąją ginkluotę, – sako krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. – Tikimės, jog sprendimas paradą rengti vienoje pagrindinių miesto gatvių pritrauks daug vilniečių ir miesto svečių bei suteiks jiems įsimintinų akimirkų“.

Planuojamas paradas, pasak Krašto apsaugos ministerijos, bus didžiausias iki šiol karinis renginys Lietuvoje, surengtas miesto gatvėmis. Planuojama, kad iškilmingame parade dalyvautų apie 2 tūkst. Lietuvos ir NATO sąjungininkų bei partnerių karių su karine technika ir modernia ginkluote. Į renginį būtų kviečiami atvykti aukščiausi Lietuvos valstybės pareigūnai, užsienio svečiai.

Vilniaus gatvėmis žygiuoja Lietuvos kariuomenė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Renginio metu taip pat yra planuojami NATO Oro policijos misiją Baltijos valstybėse vykdančių orlaivių sveikinimo skrydžiai virš Vilniaus.

Pastarąjį kartą toks karinis paradas su gausia karine technika surengtas 2013 metais minint Lietuvos kariuomenės atkūrimo 95-ąsias metines. Tąkart paradas vyko Gedimino prospekte Vilniuje, o jame dalyvavo apie 500 Lietuvos ir sąjungininkų karių su karine technika.

Įsakymas dėl Lietuvos kariuomenės atkūrimo buvo pasirašytas 1918 m. lapkričio 23 d. ir ši data yra minima kaip Lietuvos kariuomenės diena. Jos metu kasmet yra organizuojami iškilmingi renginiai ne tik Vilniuje, bet ir kituose Lietuvos miestuose.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.08.23; 05:00

Lietuvos kariuomenės diena. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) narys Laurynas Kasčiūnas kreipėsi į krašto apsaugos ministrą Raimundą Karoblį ir kariuomenės vadą gen. ltn. Joną Vytautą Žuką prašydamas įvertinti galimybę lapkričio 23 d., minint Lietuvos kariuomenės dieną ir Lietuvos kariuomenės atkūrimo 100-ąsias metines, arba 2019 m. vasario 16 d., minint pirmojo Lietuvos kariuomenės parado Kaune šimtmetį, surengti Lietuvos kariuomenės paradą, kuriame dalyvautų ir karinės technikos priemonės, Lietuvos kariuomenės kariai su istorine apranga ir ginkluote, taip pat Lietuvoje dislokuoto NATO priešakinių pajėgų bataliono kariai.

Vilniaus gatvėmis žygiuoja Lietuvos kariuomenė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

„Toks paradas turėtų atspindėti šalies ginkluotųjų pajėgų istoriją, skatinti pasididžiavimą savo kariuomene bei patriotizmą. Tai ypač svarbu pasikeitusios geopolitinės ir saugumo situacijos kontekste. Nes būtent Lietuvos narystė NATO, gynybinių pajėgumų stiprinimas yra tapę priešiškos propagandos, kuria siekiama sukelti visuomenės nepasitikėjimą tuo, abejones ir palaužti jos valią gintis, taikiniais. Tuo metu kariuomenės paradas, jo kuriamas pasididžiavimo savo valstybe ir jos kariuomene jausmas kaip tik stiprintų žmonių valią gintis, ypač tarp jaunimo“, – teigia L. Kasčiūnas.

Lietuvos kariuomenės dieną – iškilmingas karių paradas Vilniaus Katedros aikštėje

Panašūs kariniai paradai iškilmingų švenčių metu rengiami ir kitose Europos šalyse. Rugpjūčio 15 d. Lenkijoje, minint Kariuomenės dieną ir Lenkijos kariuomenės atkūrimo 100-ąsias metines, vyko didžiulis karinis paradas, per kurį buvo surengtas aviacijos šou, kariai žygiavo vilkėdami Napoleono laikų uniformas. Parade dalyvavo apie 1500 karių, 150 karinės technikos priemonių, 50 karo lėktuvų ir sraigtasparnių, taip pat Lenkijoje dislokuoti JAV kariai. Didžiausias ir seniausias karinis paradas Europoje kasmet rengiamas Prancūzijoje minint Bastilijos paėmimo dieną. Tai yra istorinė tradicija, pradėta 1880 m.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.08.21; 07:00

Karinis paradas Azerbaidžano sostinėje Baku

Birželio 26-ąją dieną Azerbaidžano sostinėje surengtas iškilmingas kariuomenės paradas. Kodėl būtent birželio 26-ąją? Kaip ir Lietuva, taip ir ši musulmoniška valstybė šiemet švenčia daug svarbių jubiliejų. Viena iš Azerbaidžanui reikšmingų datų – diena, kada oficialiai įkurtos ginkluotosios pajėgos. Toji diena – 1918-ųjų metų birželio 26-oji.

Tad nenuostabu, kad tądien vienoje iš svarbiausių Baku aikščių kiekvienais metais rengiamas karinis paradas. Šiemet karinis paradas buvo įspūdingas kaip niekad. Jame dalyvavo 4000 karininkų ir kareivių, 240 vienetų moderniausių tankų ir šarvuočių bei 70 modernių lėktuvų, orlaivių. Taip pat įsidėmėtina, kad į Kaspijos jūrą specialiai atplaukė keliolika naujausių karinių laivų.

Beje, Azadlyg aikštėje taip pat žygiavo ir Turkijos armijos atstovai. Mat Turkija ir Azerbaidžanas – giminingos šalys. Juolab kad azerbaidžaniečiai iki šiol prisimena, kaip 1918-ųjų metų rugsėjo 15 dieną Kaukazo Islamo armija, į kurios sudėtį įėjo tiek turkų, tiek azerbaidžaniečių kariniai daliniai, išlaisvino Baku miestą nuo bolševikų ir teroristinių dašnakų gaujų.

Azadlyg aikštė. Birželio 26-oji

Azerbaidžaną su kariuomenės įkūrimo diena pasveikino šalies Prezidentas Ilhamas Alijevas. Azerbaidžano prezidentas negailėjo pagyrimų ginkluotosioms pajėgoms. Azerbaidžano kariuomenė šiandien tikrai viena iš stipriausių regione. Bet svarbiausia, kad ji niekam negrasina, nieko neterorizuoja, nieko nepuldinėja – tik ginasi. Konfliktas dėl Kalnų Karabacho, kilęs 1988 – 1992-aisiais metais ir po kruvinų mūšių įšaldytas 1994-aisiais, – inspiruotas Rusijos, kuri siekė ir tebesiekia tarpusavyje kiršinti Kaukazo tautas. Tuomet Kremlius tiesiog pasinaudojo armėnų separatistų, svajojančių apie Didžiąją Armėniją nuo jūrų iki jūrų, kvailumu, primityvumu, bei 1991 – 1993-aisiais Azerbaidžane tvyrojusiu politiniu chaosu, todėl ir sugebėjo, prisidengdamas armėnų teroristinėmis – separatistinėmis organizacijomis, okupuoti Azerbaidžanui pagal tarptautinę teisę priklausančią teritoriją – Kalnų Karabachą (panašų metodą Rusija naudojo atimdama teritorijas iš Moldovos, Gruzijos ir Ukrainos).  

Todėl Azerbaidžanas šiandien negali neskirti dėmesio savo ginkluotųjų pajėgų stiprinimui. Šalies vadovybė teisi, kai sako, jog Azerbaidžanas iki šiol įtrauktas į karinį konfliktą. Net keturios Jungtinių Tautų rezoliucijos, liepiančios armėnų – rusų pajėgoms trauktis iš Juodojo Sodo, – neįgyvendintos. Vakarai nežino, kaip gražiuoju, nenaudojant jėgos, priverst armėnų – rusų pajėgas nešdintis iš Kalnų Karabacho. Azerbaidžanas lengva ranka šiandien susigrąžintų Kalnų Karabachą. Jo pajėgos daug sykių stipresnės už tas, kurias turi Armėnija. Bet oficialusis Baku siekia susigrąžinti žemes taikiu keliu, nepraliedamas nei savo, nei svetimųjų kraujo. Nereikia pamiršti ir aplinkybės, jog Armėniją gina bei remia Rusija. Bent kol kas. Todėl kilus kariniam konfliktui į mūšius įsiveltų greičiausiai ir Rusijos karinės pajėgos (Armėnijoje dislokuota iki dantų ginkluota rusų karinė bazė).

Karinis orlaivis

Beje, Azerbaidžano kariuomenė pelnytai džiaugiasi sėkmingai surengusi atsakomąsias karines operacijas 2016-ųjų balandžio ir 2018-ųjų gegužės mėnesiais.

Priminsime: 2016-ųjų metų balandžio mėnesį armėnų ginkluotosios pajėgos surengė provokaciją fronto linijoje – apšaudė tiek azerbaidžaniečių karines pozicijas, tiek azerbaidžaniečių civilių gyvenamus miestus bei gyvenvietes. Azerbaidžano armija skubiai surengė kontrpuolimą ir susigrąžino dalį Agderino, Fizulino ir Džebrailo rajonų (apie du tūkstančius hektarų). Dabar Leletepe ir Agdere plaikstosi Azerbaidžano vėliavos. Azerbaidžaniečiai nuo šiol kontroliuoja strategiškai svarbias aukštumas šiuose regionuose. Pažymėtina ir tai, kad tomis balandžio dienomis Armėnijos pusė patyrė didelių uostolių – buvo sudeginta 30-imt armėnų tankų.

O 2018-ųjų metų gegužės mėnesį Nachičevanėje dislokuoti azerbaidžaniečių daliniai surengė specialią inžinerinę – žvalgybinę operaciją, kurios metu susigrąžino apie 11 tūkst. hektarų 1990-aisiais prarastų žemių. Taigi Giunut kaimas (Šarursko rajonas) ir strateginės aukštumos Hunut, Gyzylgaja ir Mexridag grįžo teisėtiems šeimininkams.

Tiek 2016-ųjų, tiek 2018-ųjų karinės operacijos parodė, kad Azerbaidžano kariuomenė – daug stipresnė už Armėnijos ginkluotąsias pajėgas. Tai netiesiogiai patvirtina ir Armėnijos spaudoje pasirodžiusi dezinformacija, esą armėnų kariškiai nepasitraukė iš minėtų teritorijų.

Karinė technika

Žodžiu, Azerbaidžano ginkluotosios pajėgos – vienos stipriausių visame Kaukazo regione. Nenuostabu, kad stipriausios. Azerbaidžano ekonomika pastaraisiais metais šoktelėjo į viršų 3,2 karto. Šie laimėjimai pasiekti nesinaudojant jokia ekonomine pagalba iš svetur. Būtent ženklus ekonomikos augimas leido Azerbaidžanui nuo 2003-ųjų metų padidinti karines išlaidas net 15 kartų. Azerbaidžanas nūnai turi 20 karinių gamyklų, kurios tiekia 1200 pavadinimų produkcijos savo ginkluotosioms pajėgoms bei eksportui. Visiems kariškiams, sąžiningai ištarnavusiems dvidešimt metų, nemokamai skiriami butai. Azerbaidžano ginkluotosiose pajėgose tarnauja 20 tūkst. civilių asmenų (sukurtos darbo vietos civiliams, o kariškiai išlaisvinti nuo ūkio darbų). Tvirtinama, kad iki 2020-ųjų metų bus suremontuoti visi iki vieno kariniai miesteliai.

Kariniame parade Azadlyg aikštėje 2018-ųjų birželio 26-ąją buvo galima išvysti pačios naujausios, moderniausios karinės technikos. Sakykim, raketų kompleksus SPAYK ER, šarvuotus automobilius MARAL – 1 ir MARAL – 2, šarvuočius BTR-82A, stebėjimo stotį „Lorens“, bepiločius skraidančius aparatus „Orbiter 1K“, AEROSTAR, GERON, Garop, Germes, tankus T-90C, mobiliąją raketų paleidimo sistemą C-300 Favorit, priešlėktuvinės gynybos kompleksus Ildyrym ir Galhan, sraigtasparnius MI-17…

Azerbaidžano karinis sraigtasparnis

Nors oficialusis Jerevanas šaukia, jog Vakarai privalo atkreipti dėmesį (vaizdžiai tariant, – išsigąsti), kaip sparčiai ginkluojasi Azerbaidžanas, pastarųjų dviejų dešimtmečių istorija rodo, kad ši šalis jėgą naudoja tik tuomet, kai priversta gintis.

Karinį paradą Azadlyg aikštėje šiemet stebėjo Turkijos, Pakistano, Baltarusijos, Bahreino, Jungtinių Arabų Emyratų, Gruzijos, Ukrainos, Irano, Izraelio, Kazachstano, Uzbekistano, Rusijos diplomatijos ir karinių įstaigų atstovai.

2018.06.28; 10:00

Trečiadienis, lapkričio 23 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Kariuomenės dienos proga pasveikino Lietuvos ir sąjungininkų karius.

Vilniaus Katedros aikštėje įvyko iškilminga Lietuvos karinių pajėgų rikiuotė ir paradas, kuriuose taip pat dalyvavo krašto apsaugos savanorių pajėgų ir Šaulių sąjungos būriai, Jungtinių Amerikos Valstijų, Prancūzijos ir bendros Lietuvos, Lenkijos bei Ukrainos brigados kariai.

Šiemet minimos 98-osios Lietuvos Kariuomenės atkūrimo metinės. Šią dieną 1918 m. Lietuvos valstybės Ministro Pirmininko Augustino Valdemaro įsakymu pradėtas formuoti pirmasis pulkas.

Šalies vadovės teigimu, Lietuvos kariai yra visos šalies pasididžiavimas, viltis ir garbė. O jų įsipareigojimas saugoti ir ginti Tėvynę yra aukščiausia pareiga. Tai kario priesaikos žodžiai, kuriuose girdimas visų Tėvynės gynėjų – pirmųjų savanorių, partizanų, Sausio 13-osios didvyrių balsas. Prezidentė palinkėjo kariams visados būti vertiems jų pasiaukojimo

Pasak valstybės vadovės, šauktinių savanoriškas apsisprendimas atlikti tarnybą Lietuvos kariuomenėje patvirtina, jog ryžtas prisiimti atsakomybę už savo valstybę ir jos laisvę yra gyvas.

Šiuo metu karinę tarnybą atlieka antroji šauktinių laida. Visi 3000 karių, kaip ir pirmoji šauktiniu laida, tarnauti Tėvynei apsisprendė savanoriškai. 

Prezidentė taip pat pabrėžė, kad Lietuvai pasitikėjimą ir tvirtas saugumo garantijas suteikia NATO sąjungininkų sprendimai Baltijos šalyse bei Lenkijoje dislokuoti tarptautinius Aljanso batalionus, atsiųsti savo karius reguliarioms pratyboms. Šiuo metu Lietuvoje vyksta tarptautinės „Geležinio kardo“ pratybos, kuriose dalyvauja 4000 karių iš 11 NATO valstybių. 

Lietuvos kariuomenė aktyviai prisideda ir stiprinant tarptautinį saugumą bei stabilumą. Vien šiemet mūsų valstybės kariai dalyvavo 6 NATO, ES ir JT misijose.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė yra Vyriausioji Lietuvos ginkluotojų pajėgų vadė.

Lietuvos kariuomenės dienos proga Slaptai.lt skelbia pluoštą Vytauto Visocko nuotraukų iš Vilniuje surengto karinio parado.

Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.

Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.



2016.11.23; 16:49

 

Slaptai.lt pateikia pluoštą nuotraukų, kuriose – mūsų ir mūsų sąjungininkų kariai, iškilmingos rikiuotės sostinėje bei provincijoje, paradai, kariuomenės vadai, užsienio šalių gynybos atašė, inscenizuoti senovės mūšiai bei kautynės.

Nuotraukų autorius – Vytautas Visockas (Slaptai.lt).

Viena iš kariškos šventės akimirkų šūviai į orą. Viena iš kariškos šventės akimirkų šūviai į orą.
Garbės sargybos kuopa - lyjant lietui. Garbės sargybos kuopa - lyjant lietui.
Viduramžių riteris. Viduramžių riteris.
Lietuvos garbės sargybos kuopos kariai. Lietuvos garbės sargybos kuopos kariai.
Karišku žingsniu - į Daukanto aikštę. Karišku žingsniu - į Daukanto aikštę.
Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir kariuomenės vadas generolas jonas Vytautas Žukas. Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir kariuomenės vadas generolas jonas Vytautas Žukas.
Salvės iš senoviškų patrankų Daukanto aikštėje prie Prezidentūros. Salvės iš senoviškų patrankų Daukanto aikštėje prie Prezidentūros.
Kautynių inscenizacija. Vingio parkas Vilniuje. Kautynių inscenizacija. Vingio parkas Vilniuje.
Į aikštę įnešamos Lietuvos ginkluotųjų pajėgų vėliavos. Į aikštę įnešamos Lietuvos ginkluotųjų pajėgų vėliavos.
Vilniečiai stebi, kaip Lietuvos partizanai ruošiasi atremti sovietinių okupantų ataką. Vilniečiai stebi, kaip Lietuvos partizanai ruošiasi atremti sovietinių okupantų ataką.
Prie Valdovų rūmų - viduramžių kariūnai. Prie Valdovų rūmų - viduramžių kariūnai.
Užsienio šalių gynybos atstovai - Arkikatedros aikštėje. Užsienio šalių gynybos atstovai - Arkikatedros aikštėje.
Viduramžių stovykla. Viduramžių stovykla.
Amerikiečių kariai Lietuvos sostinėje - Arkikatedros aikštės prieeigose. Amerikiečių kariai Lietuvos sostinėje - Arkikatedros aikštės prieeigose.
Senieji mūsų savanoriai. Senieji mūsų savanoriai.
Garbės sargybos kuopa - scenoje. Garbės sargybos kuopa - scenoje.
Taip ginklavosi senovės lietuvių kariai. Taip ginklavosi senovės lietuvių kariai.
Centre - JAV karys, pasakojantis, iš kur atvykęs. Centre - JAV karys, pasakojantis, iš kur atvykęs.
Prisimenant Oršos kautynes. Žygūnai Vilniaus gatvėse. Prisimenant Oršos kautynes. Žygūnai Vilniaus gatvėse.
Senovės karžygių uniformomis dėvintys lietuviai - Maišiagaloje. Senovės karžygių uniformomis dėvintys lietuviai - Maišiagaloje.
Vaikams visuomet įdomu ranka paliesti tikrą ginklą. Vaikams visuomet įdomu ranka paliesti tikrą ginklą.
Lietuvos specialiųjų pajėgų kariai Vilniuje prie Baltojo tilto. Lietuvos specialiųjų pajėgų kariai Vilniuje prie Baltojo tilto.
Ginklų apžiūra - pačiame Vilniaus centre, prie Baltojo tilto. Ginklų apžiūra - pačiame Vilniaus centre, prie Baltojo tilto.
Tokias unformas dėvėjo mūsų partizanai. Tokias unformas dėvėjo mūsų partizanai.
Senovės riterių kautynės - Karaliaus Gedimino paminklo papėdėje. Senovės riterių kautynės - Karaliaus Gedimino paminklo papėdėje.
Parašiutininko rankose - Lietuvos vėliava. Parašiutininko rankose - Lietuvos vėliava.
Lietuvos karinės jūrų pajėgos Lietuvos karinės jūrų pajėgos
Prie kariškos palapinės - sargybinis. Prie kariškos palapinės - sargybinis.
Šis sraigtasparnis galįs Šis sraigtasparnis galįs
Karinė rikiuotė - prie Neries. Karinė rikiuotė - prie Neries.

2016.09.24; 16:28

„1990 metų kovo 11 dieną mūsų širdyse atgimė Lietuva. Tai diena, kai visų siekiai ir viltys susijungė bendram labui – dėl nepriklausomos ir demokratinės valstybės. Tad branginkime ir ginkime Kovo 11-ąją iškovotą laisvę“, – Lietuvos žmones su švente sveikindami sako krašto apsaugos ministras Juozas Olekas ir Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas.

Minint Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną Krašto apsaugos sistemos vadovybė, kariai ir tarnautojai kartu su šalies visuomene dalyvaus šiai svarbiai Lietuvai dienai skirtuose šventiniuose renginiuose Vilniuje ir kituose Lietuvos miestuose.

Continue reading „Krašto apsaugos ministras ir Lietuvos kariuomenės vadas: „Branginkime ir ginkime Kovo 11-ąją iškovotą laisvę““

Oficialieji vokiečiakalbiai portalai labai santūriai rašo apie Antrojo pasaulinio karo pabaigą. Šveicarų spauda skelbia daugiau liudininkų atsiminimų. Nemažai dėmesio skiriama Maskvos pasirengimui   pergalės „Didžiajame tėvynės kare“  minėjimui.

Austrų laikraštis „Salzburger Nachrichten“ paskelbė kritišką to pasirengimo vertinimą (anoniminį). Kartu tai yra pagrindinė politikos ir pasaulio skilties publikacija gegužės 6-osios numeryje. Straipsnį puošia nuotrauka, vaizduojanti būsimo oro pajėgų dalyvavimo gegužės 9-osios parade repeticiją.

Continue reading „Kaip rusai užsidirba iš „pergalės kulto““

Lietuvos kariuomenės paradas 2012-ųjų lapkričio 23-iąją. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr. Lietuvos kariuomenės paradas 2012-ųjų lapkričio 23-iąją. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
2012.11.23 Lietuvos kariuomenės paradas (30) 2012.11.23 Lietuvos kariuomenės paradas (30)
2012.11.23 Lietuvos kariuomenės paradas (10) 2012.11.23  Lietuvos kariuomenės paradas (10)
Lietuvos kariuomenės paradas. Slaptai.lt nuotrauka Lietuvos kariuomenės paradas. Slaptai.lt nuotrauka
2012.11.23 Lietuvos kariuomenės paradas (26) 2012.11.23 Lietuvos kariuomenės paradas (26)
2012.11.23 Lietuvos kariuomenės paradas (27) 2012.11.23 Lietuvos kariuomenės paradas (27)
2012-ųjų metų Lietuvos kariuomenės paradas (2) 2012-ųjų metų Lietuvos kariuomenės paradas (2)
2012.11.23 Lietuvos kariuomenės paradas (28) 2012.11.23 Lietuvos kariuomenės paradas (28)
2012.11.23 Lietuvos kariuomenės paradas Katedros aikštėje (27) 2012.11.23 Lietuvos kariuomenės paradas Katedros aikštėje (27)
Lietuvos kariuomenės paradas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotrauka Lietuvos kariuomenės paradas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotrauka
Žygiuoja Lietuvos kariai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr. Žygiuoja Lietuvos kariai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Lietuvos kariuomenės paradas. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr. Lietuvos kariuomenės paradas. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
2012.11.23 Lietuvos kariuomenės paradas (22) 2012.11.23 Lietuvos kariuomenės paradas (22)
2012.11.23 Lietuvos kariuomenės paradas (24) 2012.11.23 Lietuvos kariuomenės paradas (24)
2012.11.23 Lietuvos kariuomenės paradas (8) 2012.11.23  Lietuvos kariuomenės paradas (8)
2012.11.23 Lietuvos kariuomenės paradas (21) 2012.11.23 Lietuvos kariuomenės paradas (21)
2012-ieji. Lietuvos kariuomenės paradas (3) 2012-ieji. Lietuvos kariuomenės paradas (3)
2012.11.23 Lietuvos kariuomenės paradas (23) 2012.11.23 Lietuvos kariuomenės paradas (23)
2012.11.23 Lietuvos kariuomenės paradas (25) 2012.11.23 Lietuvos kariuomenės paradas (25)
2012.11.23 Lietuvos kariuomenės paradas (19) 2012.11.23 Lietuvos kariuomenės paradas (19)
2012.11.23 Lietuvos kariuomenės paradas (20) 2012.11.23 Lietuvos kariuomenės paradas (20)
2012.11.23 Lietuvos kariuomenės paradas (14) 2012.11.23 Lietuvos kariuomenės paradas (14)
2012.11.23 Lietuvos kariuomenės paradas (18) 2012.11.23 Lietuvos kariuomenės paradas (18)
2012.11.23 Lietuvos kariuomenės paradas (16) 2012.11.23 Lietuvos kariuomenės paradas (16)
2012.11.23 Lietuvos kariuomenės paradas (7) 2012.11.23 Lietuvos kariuomenės paradas (7)
2012.11.23 Lietuvos kariuomenės paradas (13) 2012.11.23 Lietuvos kariuomenės paradas (13)
2012.11.23 Lietuvos kariuomenės paradas (15) 2012.11.23 Lietuvos kariuomenės paradas (15)
2012.11.23 Lietuvos kariuomenės paradas (6) 2012.11.23 Lietuvos kariuomenės paradas (6)
2012.11.23 Lietuvos kariuomenės paradas (9) 2012.11.23  Lietuvos kariuomenės paradas (9)
2012.11.23 Lietuvos kariuomenės paradas (11) 2012.11.23 Lietuvos kariuomenės paradas (11)
« 1 2 »

Ką čia kalbėt: gražu pažiūrėti, kai jauni vyrai, žygiuodami Gedimino prospektu, drebina gatvės grindinį, net nekokybiškos plytelės skilinėja. Didžiulis orkestras trenkia maršus vieną po kito. Stengiuosi neatsilikti ir vis žvilgčioju į šaligatviuose karių paradą stebinčias gražuoles. Gėlių po kojom jos nemėto (kaip Dolskio dainoj), bet, aiškiai matau, nėra abejingos tvirtiems, gražiai aprengtiems vyrams. Arkikatedros aikštėje matėme, kaip mikliai, tarsi kokie žonglieriai, jie mėto savo šautuvus, kai kada sutartinai tarsi netyčia iš jų paleidžia vieną kitą salvę…

Šioje aikštėje pirmą trumpą kalbą ne Seimo rūmuose pasakė “Darbo” partijos ir Butkevičiaus pagimdytas Seimo pirmininkas Vydas Gedvilas. O Krašto apsaugos ministrės pareigas laikinai dar einanti Rasa Juknevičienė – paskutinę. Kalbėjo ir kariuomenės vadas Arvydas Pocius.

Paprastai tokios proginės kalbos būna nenuoširdžios, mažai ką pasakančios, pompastiškos. Kokie mes dabar saugūs! Kaip niekada anksčiau! Nes esame po stipriausios demokratinių valstybių organizacijos (NATO) skėčiu. Nors aplinkui pliaupia lietus – jokios audros mums nebaisios. Saugūs, bet svarbiausia – tas saugumas mums beveik nieko nekainuoja.

Continue reading „Žengia pulkas linksmai…“

saakasvislis_portretas

Gegužės 21-27 dienomis Gruziją sukrėtė neramumų banga. Gegužės 21-ąją gausūs mitingai vyko Tbilisyje ir Batumyje. Buvo reikalaujama prezidento Michailo Saakašvilio ir vyriausybės pasitraukimo. Taip pat reikalauta suteikti televizijos eterį opozicijos atstovams.

Po šių mitingų prasidėjo masinės riaušės prie Gruzijos visuomeninės televizijos pastato Tbilisyje ir Batumio mieste prie vietinės televizijos pastato. Agresyvios minios veržėsi į televizijų pastatus, puolė policijos pareigūnus, mėtė akmenis į langus, net išlaužė prie Batumio televizijos esančios tvoros vartus. Mitingai ir susirėmimai su policija tęsėsi dar kelias dienas. Gegužės 22-ąją opozicijos lyderė N.Burdžanadzė pareiškė: “Gruzijoje faktiškai prasideda revoliucija“.

Continue reading „Gruzijoje bandyta surengti kruviną maištą“

kar_0

Pasisotinęs pederastų ir lesbijiečių eitynėmis, ignoravęs sovietinių “išvaduotojų”, apsikarsčiusių ordinais ir medaliais, žygiavimą nuo Arkikatedros Antakalnio kapinių link, nutariau atsigaivinti Lietuvos kariuomenės ir visuomenės vienybės švente. Nors sinoptikai žadėjo lietingą, apsiniaukusį šeštadienį, šventei Vingio parke dar neprasidėjus, dangus pragiedrėjo, buvo vasariškai šilta. Geras ženklas. Tačiau gal ne tik dėl to susirinko daug žmonių. Labai daug. Viliuosi, kad visuomenei rūpi, kaip laikosi, kuo turtingi tėvynės gynėjai. Jeigu į patriotinius renginius paprastai renkasi pagyvenę žmonės, tai į vienybės šventę atėjo labai daug vaikų, jaunų tėvų su kūdikiais ant rankų, vežimėliuose. Džiuginantis faktas. Tai gal netiesa (remiuosi sociologinėmis apklausomis), kad tik nedidelė piliečių dalis gintų Lietuvos nepriklausomybę? Manau, daugumai kariuomenės ir visuomenės vienybės šventės dalyvių ir žiūrovų pirmiausia rūpėjo pamatyti, pačiupinėti ne kasdien matomus ginklus, nusifotografuoti su “tamsiaveidžiu” kariu, užlipti ant šarvuočio. Ir tai, žinoma, ne pro šalį. Kariškose palapinėse galėjai pajusti, koks įvairus, sudėtingas visuomenės, valstybės gynimo mechanizmas, kiek jis skiriasi nuo Vytauto Didžiojo laikų.

Continue reading „Nuo Žalgirio iki Vingio parko“

video_cip

Kovo 11-oji Vilniuje paminėta itin gausiais ir prasmingais renginiais. Iškilminga visuomenės eisena Gedimino prospektu bei karinis paradas prie Seimo rūmų – vienas iš pagrindinių Nepriklausomybės dienos minėjimo akcentų. Čia buvo galima sutikti ir jauną, ir seną. Tikriausiai nesuklysime pasakę, jog šią kovo 11-ąją pagerbti į sostinę susirinko ypač gausus būrys lietuvių, tautinių bendrijų atstovų bei svečių iš viso pasaulio. Videostudija “SLAPTAI” pateikia keletą labiausiai įsiminusių akimirkų iš Nepriklausomybės dienos minėjimo šventės.

Continue reading „Kaip Lietuva minėjo Nepriklausomybės dvidešimtmetį“