Aliaksandras Lukašenka nurodė kariuomenei numalšinti bandymus „sukelti revoliuciją“ Baltarusijoje. EPA-ELTA nuotr.

Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka šeštadienį nurodė imtis „pačių griežčiausių priemonių“ ir užkirsti kelią bandymams nuversti jo režimą, paskelbė valstybinė Baltarusijos žiniasklaida.
 
65-erių A. Lukašenka Baltarusiją valdė pastaruosius 26 metus, tačiau šiemet susidūrė su didžiausiu pilietinės visuomenės pasipriešinimu iki šiol.
 
Lankydamasis karinėje bazėje Gardine, netoli Lietuvos ir Lenkijos sienų, A. Lukašenka pareiškė, kad užsienio jėgos bando sukelti revoliuciją Baltarusijoje.
 
„Akivaizdu, kad vidaus politinė situacija mūsų šalyje yra kurstoma planuojant spalvotąją revoliuciją“, – A. Lukašenką cituoja valstybinė naujienų agentūra „BelTA“.
 
A. Lukašenkos teigimu, Baltarusijos kariuomenė turi „imtis pačių griežčiausių priemonių, kad apsaugotų mūsų šalies teritorinį vientisumą“.
 
Baltarusijoje rugpjūčio 9 d. įvyko prezidento rinkimai, kurių rezultatai laikomi suklastotais. Oficialiais duomenimis, dabartinis valstybės vadovas A. Lukašenka surinko 80,1 proc. balsų, opozicijos kandidatė Sviatlana Cichanouskaja – 10,12 proc.
 
Vos tik paskelbus pirmuosius balsavimo rezultatus, Minske ir kituose Baltarusijos miestuose prasidėjo masinės protesto akcijos, kurios virto susirėmimais su milicijos darbuotojais. Buvo sulaikyta apie 6 tūkst. žmonių, nukentėjo daug demonstrantų. Pati S. Cichanouskaja naktį į rugpjūčio 11-ąją išvažiavo iš Baltarusijos ir šiuo metu yra Lietuvoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.22; 12:00

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose pradėta nagrinėti baudžiamoji byla, kurioje Šiaulių rajono gyventojas, kaltinamas kariuomenėje nevykdęs vado įsakymų. Kaltinamasis per teismo posėdį prisipažino ir prašė teismo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
 
26 metų V. M. teisme sakė, kad savo noru nėjęs į kariuomenę. Anot buvusio šauktinio, jau antrą dieną batalione jis pareiškė nenorintis tarnauti. Kaltinamasis tvirtino, jog labai nenorėjo tarnauti, dėl to ir maištavęs. Anot kaltinamojo, prieš priimant priesaiką jau buvo nusprendęs daryti viską, kad būtų netinkamas tarnauti.
 
Kaltinamasis prašė teismo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau nepateikė duomenų apie laiduotoją. Todėl kitame posėdyje, kuris numatytas liepos 8 dieną, teismas planuoja apklausti laiduotoją.
 
Buvęs šauktinis kaltinamas dėl keturių nusikalstamų veikų. V. M. nuo 2019 m. rugpjūčio pabaigos buvo paskirtas atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą Radviliškyje. Būdamas nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos kariu, kaltinamas nevykdęs bataliono vado įsakymo dėl priesaikos priėmimo. Be to, jaunuolis kaltinamas be pateisinamų priežasčių atsisakęs dalyvauti bazinio kario kurso užsiėmimuose, nedalyvavęs pratybose ir saviruošos užsiėmimuose. Be to, jis kaltinamas tyčia atsisakęs dėvėti Lietuvos kariuomenės uniformą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.11; 17:00

Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. Giedrės Maksimovicz (KAM) nuotr.

Kariuomenė ne vaikų darželis ir ne džentelmenų klubas, sako krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, komentuodamas pastarąją savaitę viešojoje erdvėje pasirodžiusį vaizdo įrašą, kuriame besitreniruojantys ir karinėmis uniformomis vilkintys vyrai naudoja necenzūrinę leksiką. Kaip įrašą paskelbusiam portalui „15 min“ teigė Lietuvos kariuomenės atstovai, filmuotoje medžiagoje užfiksuoti Karinių oro pajėgų Oro gynybos bataliono kariai, o siekiant nustatyti visas šio nufilmuoto įvykio aplinkybes, kariuomenės vado nurodymu, yra pradėtas tarnybinis patikrinimas.
 
R. Karoblio teigimu, patikrinimo metu būtina išsiaiškinti, ar vaizdo įraše užfiksuotas elgesys kariuomenės gyvenime yra praktikuojamas plačiau, ar tai tiesiog leksika, naudojama specifinių pratybų metu, kuomet būtina karius paruošti ir stresinėms situacijoms.  
 
„Yra pradėtas tyrimas, kadangi yra signalas ir turime išsiaiškinti visas esamas aplinkybes. Tačiau ką tai reiškia? Ar tai yra sisteminis elgesys – t.y. ne tik pratybų metu, bet ir už jų ribų, pavyzdžiui, poilsio režime ar maitinimosi metu. Ar tai yra taikoma tik pratybų metu?“, – LRT radijui teigė R. Karoblis, akcentuodamas, kad pastarajame įraše kariai gali būti tiesiog ruošiami stresinėms situacijoms.
 
„Pratybos yra tam, kad ruoštumės gynybai, įskaitant ir stresinėms situacijoms“, – akcentavo jis.
 
Jei, tęsė R. Karoblis, yra būtent taip, tai diskusijas viešojoje erdvėje sukėlusiame vaizdo įraše nėra nieko, kas leistų kalbėti apie padarytus nusižengimus.
 
„Ruošiantis stresinėms situacijoms, priemonės gali būti įvairios, ir naivu tikėtis, kad galimame kare kariams bus sakoma, kad, gerbiami kariai, o dabar prašome mesti granatas. To tikrai nebus. Kariuomenėje yra specifika, yra skirtumas nuo civilinio gyvenimo – tai ne vaikų darželis ir ne džentelmenų klubas ir tos priemonės, ruošiant karius, turi būti taikomos. Tačiau ar tai yra sistema konkrečiose pratybose, ar plačiau – tai yra esmė. Antras dalykas yra ir tai, kas ir kokiais būdais patalpino vaizdus feisbuke (…) Tos aplinkybės turi būti nustatytos“, – apibendrino R. Karoblis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.02; 10:00

Valdemaras Rupšys. Mjr. Tomo Balkaus nuotr.

Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys trečiadienį vaizdo konferencijoje su ES šalių kariuomenių vadais aptarė pandemijos įtaką kariuomenių veiklai, dalyvavimui tarptautinėse operacijose ir karinių pajėgumų plėtojimui. Europos Sąjungos karinio komiteto posėdžiui pirmininkavo komiteto pirmininkas generolas Claudio Graziano.
 
„Pandemijos metu konvencinės grėsmės neišnyko. Nekonvencinės, tokios kaip dezinformacija, net sustiprėjo. Siekdami atliepti saugumo iššūkius, turime tęsti karinių pajėgų rengimą ir pratybas, tuo pačiu ir užtikrinti personalo saugumą, kad būtų išlaikyta tinkama kovinė parengtis. Taip pat mums yra svarbu dėti pastangas užkirsti kelią sveikatos srities krizei virsti saugumo krize. Todėl tarptautinis bendradarbiavimas ir tarptautinės operacijos ir toliau remia bendrus saugumo tikslus,“ – sakė generolas leitenantas V. Rupšys.
 
Lietuvos kariuomenės vadas dėkojo šalims už Lietuvoje dislokuotų karių tarnybą, puikų bendradarbiavimą ir veiksmų koordinaciją su mūsų šalies kariais. Jis taip pat pažymėjo, kad karinio mobilumo ES klausimas turi ir toliau išlikti vienu iš prioritetų, kad būtų užtikrintas karinio perdislokavimo efektyvumas ir užtikrinta efektyvi gynyba.
 
Europos Sąjungos karinis komitetas yra aukščiausia ES karinė institucija, kurią sudaro ES šalių kariuomenių vadai. Jis vadovauja visai ES karinei veiklai, visų pirma, – bendros saugumo ir gynybos politikos srityje vykdomų karinių misijų ir operacijų planavimui bei vykdymui ir karinių pajėgumų plėtojimui.
 
Be to, komitetas teikia rekomendacijas kariniais klausimais ES politiniam ir saugumo komitetui, formuojančiam bendrą užsienio ir saugumo politiką. Į karinio komiteto konferencijas ES kariuomenių vadai renkasi du kartus per metus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.14; 00:30

Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis antradienį Europos Sąjungos (ES) gynybos ministrų vaizdo konferencijoje akcentavo transatlantinių įsipareigojimų dėl gynybos išlaidų išlaikymo svarbą bei paragino NATO ir ES institucijas koordinuotai ir aiškiai perduoti raginimą šalims užtikrinti pakankamą gynybos finansavimą.
 
„Sveikatos srities krizė Europoje nesumažino tradicinių grėsmių rizikos ir parodė, jog kariuomenė yra svarbus ramstis valdant pandemiją, tad privalome ir toliau užtikrinti tinkamą gynybos srities finansavimą“, – sakė krašto apsaugos ministras R. Karoblis.
 
Krašto apsaugos ministras R. Karoblis taip pat pažymėjo, kad per šią krizę išryškėjo karinio mobilumo reikšmė, kuomet chaotiškai užsidarius valstybių sienoms, kariniai logistiniai pajėgumai buvo efektyviai panaudoti gabenant COVID krizės suvaldymui būtinas priemones.
 
„Sklandžiam karinių pajėgų judėjimui yra būtinos suderintos karinio tranzito procedūros ir pritaikyta infrastruktūra, todėl privalome užtikrinti tinkamą ES finansavimą infrastruktūros projektams, kurie prisidės prie karinio mobilumo gerinimo Europoje“, – sakė ministras.
 
Vaizdo konferencijos metu ES gynybos ministrai didžiausią dėmesį skyrė galimam ilgalaikiam pandemijos poveikiui valstybių įsipareigojimams ir bendradarbiavimui gynybos srityje ekonominių sunkumų ir besikeičiančios geopolitinės aplinkos sąlygomis.
 
Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Dauguma ES gynybos ministrų įvardino panašius gynybos politikos prioritetus, kurie pandemijos ir galimos ekonominės stagnacijos sąlygomis taps dar svarbesniais.
 
Vaizdo konferencijos metu gynybos ministrai sutarė, kad būtina gerinti strateginę komunikaciją, stiprinti ES institucijų pasirengimą kovojant su dezinformacija ir bandymais menkinti ES valstybių atsaką ir bendradarbiavimą krizės akivaizdoje.
 
ES gynybos ministrų susitikime taip pat dalyvavo NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ir JT generalinio sekretoriaus pavaduotojas taikos operacijoms Jeanas Pierre’as Lacroix.
 
Tai jau antrasis nuotolinis ES gynybos ministrų susitikimas, skirtas COVID–19 krizei. Pirmasis vyko balandžio pradžioje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.13; 05:00

Lietuvos sąjungininkių iš NATO kariuomenių paradas Vilniuje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Pasaulyje karinės ir gynybos išlaidos pernai išaugo iki didžiausio lygio per pastaruosius tris dešimtmečius, o daugiausia karybai skyrė Jungtinės Valstijos, Kinija ir Indija, skelbia Stokholmo tarptautinis taikos tyrimų institutas (SIPRI).
 
SIPRI duomenimis, visos pasaulio šalys gynybai 2019 m. išleido 1,91 trln. dolerių, arba 3,6 proc. daugiau nei 2018 m.
 
Tiesa, SIPRI tyrėjai mano, kad gynybos finansavimas pasaulyje pasiekė piką, nes dėl koronaviruso pandemijos daugelis šalių bus priverstos mažinti kariuomenės finansavimą.
 
2019 m. daugiausia gynybai išleido Jungtinės Valstijos. JAV kariuomenei finansuoti pernai išleido 732 mlrd. dolerių, tai sudarė 38 proc. viso pasaulio karinių išlaidų.
 
Kinijos kariuomenė – ir skaitlinga, ir galinga

Antroje vietoje pagal kariuomenės finansavimą likusi Kinija išleido 261 mlrd. dolerių arba 14 proc. viso pasaulio karinių išlaidų.
 
SIPRI pažymėjo, kad 2019-ieji buvo pirmi metai, kuomet į daugiausia lėšų kariuomenei išleidžiančių šalių trejetą pateko dvi Azijos valstybės – Kinija ir Indija.
 
Į gynybos finansavimo rodiklį įtraukiami atlyginimai kariams, karinių operacijų, ginkluotės ir įrangos kaštai bei lėšos tyrimams ir naujų technologijų kūrimui.
 
SIPRI į statistiką įtraukė iš viso 150 šalių gynybos finansavimą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.27; 12:10

Gynybos štabo atstovas spaudai kapitonas A. Dilda. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Vyriausybė šią savaitę paskelbė jau antrąjį karantino švelninimo etapą, bet Lietuvos kariuomenėje karantinas nėra švelninamas. Šiuo metu Lietuvos kariuomenėje koronavirusu (COVID-19) serga iki dešimties Lietuvos karių ir darbuotojų.
 
„Lietuvos kariuomenėje kol kas karantino sąlygos nėra švelninamos – galioja visi anksčiau įvesti ribojimai. Nuolatinės privalomosios karo tarnybos kariai liks kareivinių režime, išskyrus tuos, kuriems tarnybos laikas jau pasibaigė, – kaip pavyzdį galima paminėti šiandien tarnybą užbaigiančius kunigaikščio Kęstučio batalione Tauragėje 9 mėnesius tarnavusius karius, kuriems šiandien padėkosime už jų tarnybą ir jie išvyks namo. Grįžtantys iš tarptautinių operacijų yra testuojami ir 14 dienų praleidžia izoliuoti specialiai tam skirtuose kariniuose daliniuose, kad į savo šeimas sugrįžtų saugiai. Atvykstantys sąjungininkų kariai taip pat testuojami, jiems sudaromos specialios sąlygos vykti į tarnybos vietas bei maksimaliai saugiai vykdyti savo tarnybos užduotis“, – Eltai sakė Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo Viešujų ryšių vyr. karininkas kpt. Andrius Dilda.
Lietuvos kariuomenė. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
 
Anot A. Dildos, sergantieji yra izoliuoti ir jaučiasi gerai, todėl dar nė vienas nebuvo perduotas gydyti civilinėms gydymo įstaigoms.
„Susirgusių karių ir darbuotojų skaičius Lietuvos kariuomenėje išlieka panašus, tiesa, šią savaitę jau turime ir keletą pasveikusių karių ir darbuotojų, kurie artimiausiu metu sugrįš į tarnybą ir darbą“, – sakė jis.
 
Kaip pranešė KAM, visų identifikuotų asmenų darbo vietos buvo dezinfekuotos, su jais galimai kontaktavę asmenys informuoti ir yra saviizoliacijoje. Taip pat, paskelbus karantiną visuose kariniuose vienetuose, yra numatyta atskirta izoliuota patalpa, į kurią turi būti pristatytas karys ar darbuotojas, kuriam būtų įtariamas susirgimas.
Lietuvos kariuomenės paradas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr. 2012.12.23
 
Taip pat, kaip skelbia Lietuvos kariuomenė, šiuo metu patekimo į karinius dalinius vietose budintys kariai ir institucijų budėtojai dėvi asmens apsaugos priemones, tikrina kiekvieno į dalinį patenkančio asmens kūno temperatūrą. Karantino laikotarpiu apribotas karių ir transporto priemonių judėjimas tarp padalinių, paliekant būtiną susisiekimą. O užsienyje buvę kariai privalo vykdyti 14 dienų saviizoliaciją ir į dalinius nevykti, laikytis sugriežtintų higienos reikalavimų.
 
Visų sergančių užsienio šalių karių gydymas ir karantinas yra vykdomas specialioje stovykloje Pabradės generolo Silvestro Žukausko poligone, todėl kontaktų tiek su nuolatinę privalomąją karo tarnybą atliekančiais, tiek su kovinį rengimą poligone vykdančiais kariais jie neturi. Taip pat užsienio šalių kariai yra atskirti nuo NPPKT karių – kariai net ir valgo skirtingose vietose. Šiuo metu laikomasi dar griežtesnių karių srautų valdymo bei higienos taisyklių.
Mūsų kariuomenė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
Taip pat, KAM praneša, kad visos nacionalinės ir tarptautinės pratybos karantino laikotarpiu yra atšauktos. JAV vadovaujamos tarptautinės pratybos „Europos gynėjas 2020″ (angl. „Defender Europe 2020″) buvo koreguotos, sumažinant jų apimtį ir mastą.
 
Paskelbus karantiną, kituose kariniuose padaliniuose kariai vis dėlto atlieka būtinas užduotis, taip pat tęsia karinį rengimą, kuris yra būtinas, siekiant išlaikyti tinkamą Lietuvos kariuomenės parengtį. Kariai laikosi rekomendacijų dėl užsikrėtimo prevencijos, tačiau KAM atkreipia dėmesį, kad karantinas nekeičia pagrindinės kariuomenės užduoties – pasirengimo ginkluotai šalies gynybai, tad, pasitelkusi papildomas saugumo priemones, kariuomenė turi užtikrinti, kad kariai atliks savo pareigą tiek šalies gynyboje, tiek padedant kitoms su viruso plitimu kovojančioms institucijoms.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.24; 16:47

Lietuvos kariuomenėje šiuo metu koronavirusu (COVID-19) serga iki dešimties Lietuvos karių ir darbuotojų, o saviizoliacijoje šiuo metu yra apie 200 asmenų. Sergantieji yra izoliuoti ir jaučiasi gerai, todėl dar nė vienas nebuvo perduotas gydyti civilinėms gydymo įstaigoms.
 
„Per pastarąją savaitę Lietuvos kariuomenėje buvo užfiksuoti keli nauji viruso atvejai, tačiau bendras sergančių karių skaičius ir toliau neviršija dešimties, tai tebėra pavieniai atvejai. Sergantys kariai ir toliau gydosi namie arba kariuomenės karo medicinos tarnybos tam pritaikytose įstaigose. Taip pat jau patvirtinta, kad keletas anksčiau sirgusių Lietuvos kariuomenės karių ir darbuotojų yra pasveikę.
 
Saviizoliacijoje šiuo metu yra iki 200 karių ir darbuotojų, dalis jų izoliuojasi namie, kiti tam skirtose kariuomenės įstaigose“, – Eltai patvirtino Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo Viešujų ryšių vyr. karininkas kpt. Andrius Dilda.
 
A. Dilda džiaugiasi, kad Lietuvos kariuomenės vadovybės sprendimai dėl COVID-19 viruso plitimo stabdymo ir visos priimtos priemonės veikia.
 
Kaip pranešė KAM, visų identifikuotų asmenų darbo vietos buvo dezinfekuotos, su jais galimai kontaktavę asmenys informuoti ir yra saviizoliacijoje. Taip pat, paskelbus karantiną visuose kariniuose vienetuose, yra numatyta atskirta izoliuota patalpa, į kurią turi būti pristatytas karys ar darbuotojas, kuriam būtų įtariamas susirgimas.
 
Taip pat, kaip skelbia Lietuvos kariuomenė, šiuo metu patekimo į karinius dalinius vietose budintys kariai ir institucijų budėtojai dėvi asmens apsaugos priemones, tikrina kiekvieno į dalinį patenkančio asmens kūno temperatūrą. Karantino laikotarpiu apribotas karių ir transporto priemonių judėjimas tarp padalinių, paliekant būtiną susisiekimą. O užsienyje buvę kariai privalo vykdyti 14 dienų saviizoliaciją ir į dalinius nevykti, laikytis sugriežtintų higienos reikalavimų.
 
Visų sergančių užsienio šalių karių gydymas ir karantinas yra vykdomas specialioje stovykloje Pabradės generolo Silvestro Žukausko poligone, todėl kontaktų tiek su nuolatinę privalomąją karo tarnybą atliekančiais, tiek su kovinį rengimą poligone vykdančiais kariais jie neturi. Taip pat užsienio šalių kariai yra atskirti nuo NPPKT karių – kariai net ir valgo skirtingose vietose. Šiuo metu laikomasi dar griežtesnių karių srautų valdymo bei higienos taisyklių.
 
Taip pat, KAM praneša, kad visos nacionalinės ir tarptautinės pratybos karantino laikotarpiu yra atšauktos. JAV vadovaujamos tarptautinės pratybos „Europos gynėjas 2020″ (angl. „Defender Europe 2020″) buvo koreguotos, sumažinant jų apimtį ir mastą.
 
Paskelbus karantiną, kituose kariniuose padaliniuose kariai vis dėlto atlieka būtinas užduotis, taip pat tęsia karinį rengimą, kuris yra būtinas, siekiant išlaikyti tinkamą Lietuvos kariuomenės parengtį. Kariai laikosi rekomendacijų dėl užsikrėtimo prevencijos, tačiau KAM atkreipia dėmesį, jog karantinas nekeičia pagrindinės kariuomenės užduoties – pasirengimo ginkluotai šalies gynybai, tad, pasitelkusi papildomas saugumo priemones, kariuomenė turi užtikrinti, kad kariai atliks savo pareigą tiek šalies gynyboje, tiek padedant kitoms su viruso plitimu kovojančioms institucijoms.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.21; 13:00

Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Europos Sąjungos (ES) gynybos ministrai pirmadienį vaizdo konferencijoje aptarė, kaip valstybių kariuomenės prisideda prie pagalbos teikimo šalių civilinėms institucijoms COVID-19 krizės metu.
 
„Koronaviruso krizė ne tik nesumažino saugumo grėsmių Europoje, bet ir sudarė sąlygas jas didinti. COVID-19 pandemija ir susidariusi krizinė situacija piktavališkai išnaudojama aktyviau skleidžiant dezinformaciją ir vykdant kibernetines atakas, kuriomis siekiama diskredituoti šalių pastangas suvaldyti viruso plėtrą,“ – pareiškė konferencijoje krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.
 
„Negalima leisti, kad ši krizė pakenktų gyvybiškai svarbiems ilgalaikiams valstybių gynybos tikslams. Net ir kilus tokio masto krizei reikia kuo skubiau prisitaikyti prie iššūkių, imtis visų įmanomų priemonių apsaugant ginkluotąsias pajėgas ir toliau nuosekliai palaikyti kariuomenės parengtį bei transatlantinį karinį bendradarbiavimą, užkardant konvencines grėsmės“, – pabrėžė R. Karoblis.
 
R. Karoblis, kaip teigiama Krašto apsaugos ministerijos pranešime, taip pat padėkojo ES valstybių, kurių pajėgos šiuo metu dislokuotos Lietuvoje, gynybos ministrams už konstruktyvų bendradarbiavimą greitai ir efektyviai valdant atvejus, kai Lietuvoje tarnaujantiems sąjungininkų kariams buvo nustatyti susirgimai COVID-19 virusu.
 
Vaizdo konferencijos metu ES gynybos ministrai aptarė, kurie tarptautiniai bei europiniai gynybos bendradarbiavimo mechanizmai galėtų būti geriau panaudojami koordinuojant pagalbos teikimą ES mastu. Jie taip pat įvertino saugumo situaciją ES vykdomų karinių operacijų ir misijų regionuose, pirmiausia siekiant užtikrinti ES karinėse operacijose dalyvaujančio personalo saugumą pandemijos sąlygomis.
 
„ES operacijos ir toliau turi tęstis, ir turime užtikrinti personalo apsaugą bei tinkamą parengimą reaguoti į pandemijos situaciją operacijų regione“, – sakė krašto apsaugos ministras.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.07; 06:00

Karo policijos pareigūnai talkina policijai patruliuojant didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Lietuvos kariuomenės nuotr.

Nuo penktadienio, balandžio 3-iosios, Lietuvos kariuomenės Karo policija pradėjo patruliuoti didžiuosiuose Lietuvos miestuose ir teikti pagalbą valstybės institucijoms reaguojant į COVID-19 viruso plitimą.
 
Dešimt ekipažų, 20 karo policininkų, naudodamiesi transporto priemonėmis, patruliuoja Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje padėdami Lietuvos policijai užtikrinti viešąją tvarką ir karantino režimo palaikymą.
 
Taip pat viena iš Karo policijos funkcijų yra palaikyti viešąją tvarką ir padėti dalinių vadams užtikrinti karių drausmę karinėse teritorijose.
 
Esant karantinui visi Lietuvos kariuomenės daliniai, vykdydami Lietuvos kariuomenės vado patvirtintą veiksmų planą, savo patalpose turi būti įrengę atskirą izoliuotą patalpą, kurioje karys ar darbuotojas, įtarus susirgimą, galėtų laukti civilinės greitosios medicinos pagalbos.
 
Taip pat turi organizuoti praleidžiamųjų punktų ir institucijų budėtojų aprūpinimą apsauginėmis ir dezinfekcinėmis priemonėmis, laikytis kitų prevencijos rekomendacijų.
 
Nuo kovo 19 d. Karo policijos ekipažai, bendradarbiaudami su dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos specialistais, vykdo įgulų atsakomybės rajonuose esančių karinių dalinių kontrolę, t. y. tikrina, kaip Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių apskrityse esantys daliniai laikosi kariuomenės vado reikalavimų.
 
Nuo kovo 28 d. Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo pavedimu karo policininkai saugo į Lietuvą atgabentą medicininių apsaugos priemonių siuntą iš Kinijos. Karo policijos reagavimo grupė vykdo nepertraukiamą šių priemonių apsaugą visą parą, kol visos priemonės bus išgabentos iš pašto terminalo.
 
Lietuvos kariuomenės Karo policija skiria didelius pajėgumus grėsmėms, susijusioms su virusu, kontroliuoti ir pagal galimybes yra pasiruošusi reaguoti į vis didėjantį poreikį prisidėti prie COVID-19 viruso plitimo suvaldymo, teigiama Lietuvos kariuomenės pranešime.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.03; 11:00

Premjeras Saulius Skvernelis teigia, kad Lietuvoje kariuomenė yra pasiruošusi didinti įsitraukimą į koronaviruso krizės suvaldymą. Pasak jo, jau dabar galima naudotis kariuomenės resursais, o prireikus, tikslino premjeras, kariuomenė galėtų būti pasitelkta ir tam tikrų objektų ar lokalizuotų zonų apsaugai. Kartu, akcentuoja S. Skvernelis, įtraukiant į krizės suvaldymą kariuomenę, bus griežtai laikomasi įstatymų – kariuomenė, pasak jo, atliks tik paramos funkciją.
 
„Mes matome jų (kariuomenės – ELTA) infrastruktūros panaudojimą – palapinių, kariuomenė turi ir mobilią ligoninę. Pasiruošimas yra ir, pagal situacijos pokytį, mes vis daugiau įtraukiame visų tarnybų, tarp jų ir kariuomenės, resursus. Jei reikės, tai bus daroma iki maksimalaus skaičiaus“, – laidoje „Delfi dėmesio centre“ teigė premjeras.
 
Ministras pirmininkas tikino, kad kariuomenės pasitelkimas suvaldant krizę neperžengs įstatymuose numatytų ribų.
 
„Pirmiausia kalbu apie panaudojimą viešosios tvarkos užtikrinimui ir tam tikrų objektų apsaugai – jeigu to reikėtų. Šiandien Lietuvos teritorijoje yra paskelbtas karantinas, bet gali atsirasti kokių nors lokalių zonų, kada reikėtų fiziškai blokuoti patekimą į vieną ar kitą miestą – tai tada jie (kariuomenės pajėgumai – ELTA) būtų panaudojami. Tačiau, pabrėžiu, tik kaip paramos funkcija. Šiuo metu nėra nepaprastosios padėties, nėra karo padėties. Kariuomenės pasitelkimas yra labai aiškiai reglamentuotas, ir tos funkcijos, kurios yra numatytos taikos metu, jos yra vykdomos ir bus vykdomas neperžengiant įstatymo ribų“, – teigė premjeras.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.27; 00:30

Antradienį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) ketina aptarti ekstremalią situaciją šalyje ir valstybės institucijų pasirengimą veikti ekstremalios situacijos ir karantino sąlygomis.
 
„Posėdis vyks nuotoliniu būdu, pagrindiniai klausimai, kurie bus nagrinėjami, yra susiję su ekstremalia situacija ir valstybės institucijų pasirengimu įveikti ekstremalios situacijos visus iššūkius. Komitetas posėdyje ketina išklausyti sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą, vidaus reikalų, krašto apsaugos ministrus, policijos generalinį komisarą. Jiems išdalinti prisijungimai prie nuotolinės platformos“, – Eltai sakė Seimo NSGK pirmininkas Dainius Gaižauskas.
 
Pasak jo, Seimo NSGK privalo vykdyti parlamentinę kontrolę. „Mes turime žinoti, kokia dabartinė padėtis, kaip policija, kariuomenė, Valstybės sienos  apsaugos tarnyba yra pasirengę grėsmėms, kurios gali dar kilti. Mes turime žinoti, kokia situacija, galbūt reikėtų kokių nors įstatymo pataisų. Žodžiu, NSGK dirba savo darbą“, – sakė D. Gaižauskas.
 
Seimo NSGK posėdis vyks tiesioginės vaizdo konferencijos formatu.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.24; 00:30

Česlovas Iškauskas, teksto autorius. Slaptai.lt nuotrauka

Puota maro metu – taip apibrėžčiau kai kurių politikų ir šiaip visuomenės veikėjų, kartais net labai garsių, norą pelnyti politinių taškų ar pasirodyti itin nuovokiais, „liapsusus“ (žinau, šis žodis lietuvių kalboje nevartotinas ir reiškia „didelę žioplą kalbos ar logikos klaidą“).

Antai, konservatorių ir opozicijos lyderis G. Landsbergis, kurio politinį kursą šiaip palaikau, staiga iškišo galvą iš ambrazūros ir leptelėjo, kad reikia „keisti vadovaujančius žmones, KAM ministrą Karoblį paskirti operacijų centro vadovu vietoj Verygos, laboratorijos vadovas Zimnickas turi trauktis, Vyriausybės vadovas pripažinti, kad buvo klaidų ir svarbiausia – nustoti meluoti“…

Nei daugiau, nei mažiau – pakeisti, nuimti, likviduoti!

Motyvas? Reagentų ir apsaugos priemonių įsivežimo operacija labai pavėlavo, dėl to kenčia tauta, ypač medikai, ir plečiasi viruso pažeistos zonos. Dėl to kaltas Sveikatos apsaugos ministras. Priedo – dar ir laboratorijos vedėjas. Ir, žinoma, premjeras, kuris dėl žinomų priežasčių nėra ypač viešas asmuo šiuo metu. Girdi, JAV ir Vokietija „įsigyja viską, kas yra pagaminama“…

Opozicijos lyderiui neįdomu, kad, kilus protrūkiui Uhane, dar niekas negalėjo tiksliai numatyti pandemijos bangos ir iš anksto užsakyti milijonus reagentų ir apsaugos priemonių. ES siūlė pirkti reagentus drauge, bet, pateikus paraiškas, jos buvo peržiūrimos pagal neaiškius kriterijus, matyt, pagal tai, kaip bendrijos šalyse sparčiai plinta virusas ir valstybių gyventojų skaičių. Ne vieną kartą buvo kartota, kad visos užkrėstos šalys dalyvauja pirkimuose, ir Lietuva čia negali prilygti JAV ar Vokietijai.

Medikas Vytautas Kasiulevičius. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Prie opozicijos prisijungia Medikų sąjūdžio vadovė, reikalaujanti – pati nežinodama ko – lyg nepaprastosios padėties, lyg karinio valdymo, lyg visa ko uždraudimo…

A.Veryga, kuris praėjusį savaitgalį trumpam buvo gavęs atopūtį, LRT radijui sako, kad nesiveržia niekam vadovauti, ir opozicijos lyderį ragina nepolitikuoti, artėjant Seimo rinkimams spalį.

Gabrielius Landsbergis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Aišku, G. Landsbergiui yra daug pritariančių. Pastaruoju metu labai populiarūs tapo medicinos mokslininko Vytauto Kasiulevičiaus pasisakymai. Iš tiesų, ramus, dalykiškas ir gana kritiškas mediko tonas negali nepatraukti.

Bet štai jis imasi mesijo vaidmens ir didžiuojasi, neva anksčiau perspėjęs, kad įtariamų pagavus virusą skaičius Lietuvoje netrukus pasieks 500… Na, pranašo nuopelnas čia nedidelis. Koronaviruso šuolis po pasaulį tik auga.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Bet jis antrina opozicijai ir siūlo, kad vadovauti COVID-19 operacijai Lietuvoje turi kariškis, turintis karinių operacijų ir jų planavimo patirties. Medikai – tik jo pagalbininkai. Vadinasi, vietoj A. Verygos geriau R. Karoblis, vietoj S. Čaplinsko – dar koks pulkininkas su „partupėja“. „Politikai, viceministrai, lengvos karjeros profesūra turi aplenkti šią zoną ir užsiimti savo reikalais…“ – rašo jis „Facebook“ paskyroje.

Gerą atsaką tokiems pasiūlymams paskelbė apžvalgininkai Audrius Bačiulis ir Vytautas Sinica. Jie tikina, kad kiekvienas turi daryti tai, ką gerai išmano. Lietuvoje neįvesta nepaprastoji ar karo padėtis, kai paralyžiuojama visa ūkinė veikla, įvedama komendanto valanda ir gatvėse pasirodo automatininkai. Kariškiai jau dabar teikia medikams pagalbą. Pastarieji iš tiesų dirba titanišką darbą, ir juos nustumti už nugarų generolams – reikštų perversmą krizės metu. Ne veltui profesorių V. Kasiulevičių šio įrašo autoriai vadina „Dvaro mediku“ (jis yra Grybauskaitės ir Skvernelio asmeninis gydytojas). Žiūrėk, ir pats profesorius įsmuks į kokį postą…

Visas šis biurokratinis erzelis tik įpila žibalo į ugnį. Sunkiu metu reikalinga rimtis, o ne postų perstumdymai, į gatves išvedant kariuomenę. Tai sukeltų dar didesnę įtampą visuomenėje. O gal kažkas nori pasinaudoti koronavirusu artėjant rinkimams? Jeigu jie iš viso įvyks…

2020.03.23; 12:30

Lietuvos ginkluotųjų pajėgų gynybos štabas. Slaptai.lt nuotr.

Lietuvos kariuomenėje nustatyti pirmieji COVID-19 atvejai. Virusas nustatytas vienam civiliam darbuotojui ir vienam kariui iš Nyderlandų Karalystės.
 
Pagal pranešimą, visi kontaktus galimai turėję darbuotojai ir kolegos izoliuoti namuose arba dalinio teritorijoje esančiose specialiose patalpose. Darbuotojas ir karys yra gydomi civilinėje gydymo įstaigoje, jų darbo vietos dezinfekuotos.
 
Civilis asmuo nuo kovo 11 d. jau buvo namuose, į karinį dalinį nevyko, virusas diagnozuotas kovo 21 dieną. Užsienio šalies kariui virusas diagnozuotas sekmadienį, imtasi visų rekomenduojamų atsargumo priemonių.
 
Lietuvos kariuomenė toliau laikosi ir vykdo įmanomų rekomenduojamų atsargumo ir prevencijos priemonių siekdama maksimaliai pasaugoti karių sveikatą.
 
Kaip buvo skelbta anksčiau, visuose kariuomenės daliniuose ir toliau bus laikomasi griežtų karantino priemonių:
 
apribotas karinis rengimas ir pratybos;
atšauktos tarptautinės ir ne karinėse teritorijose planuotos pratybos;
pratybos leidžiamos tik karinėse teritorijose, renkantis atviras erdves;
apribotas karių ir transporto priemonių judėjimas tarp padalinių paliekant būtiną susisiekimą;
laikinai sustabdytas Nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos (NPPKT) karių išleidimas į namus savaitgaliais;
dalis profesinės karo tarnybos karių, įvertinus jų būklę, lieka kartu su NPPKT kariais ir tarnybą vykdys kareivinių režimu;
visi profesinės karo tarnybos (PKT) kariai, grįžę iš komandiruočių ir tarptautinių operacijų užsienyje, privalomai izoliuojasi namuose, į dalinius nevyksta dvi savaites;
atšauktos ir neplanuojamos naujos karių komandiruotės į užsienį;
visuose kariniuose daliniuose medicinos personalas ir vadai yra instruktavę visus karius dėl papildomų higienos priemonių COVID-19 plitimo prevencijai: papildomai valomos ir vėdinamos patalpos, kariai dažniau plauna rankas, yra įrengti papildomi dezinfekcinio skysčio dozatoriai.
Šarvuotoji technika Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
 
Tačiau, net ir patvirtinus pirmuosius atvejus dėl COVID-19 viruso, kariuomenės veikla nesustoja, ji ir toliau pasirengusi vykdyti jai pavestas užduotis ir visomis išgalėmis prisidėti prie bendrų valstybės pastangų suvaldyti koronaviruso plitimą.
 
Iš viso pagalbą civilinėms institucijoms, kovojančioms su COVID-19 epidemija, šiuo metu teikia daugiau nei 120 karių, tarnaujančių Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgose, kurios buvo aktyvuotos pagal Lietuvos kariuomenės Taikos meto užduočių planą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.23; 08:00

Karo policijos pareigūnams suteikiami platesni įgaliojimai. Vyr. srž. sp. Ievos Budzeikaitės (KAM) nuotr.

Vyriausybė pritarė įstatymų projektams, pagal kuriuos išplečiami Lietuvos kariuomenės Karo policijos įgaliojimai administracinių nusižengimų tyrimo, paramos saugumui bei mobilumui srityse. Be kita ko, šie pakeitimai leis pereiti ir prie aukštesnių asmens duomenų tvarkymo standartų bei efektyviau užtikrinti priimančiosios šalies paramą atvykstantiems NATO sąjungininkams.
 
Priėmus įstatymų pakeitimus, Lietuvos kariuomenės Karo policijos pareigūnai turės įgaliojimus atlikti administracinių nusižengimų tyrimus dėl veikų, su kuriomis jie susiduria vykdydami savo funkcijas. Taip pat, kaip pažymima Krašto apsaugos ministerijos pranešime, jie galės užtikrinti oficialių svečių, atvykstančių krašto apsaugos ministro ar kariuomenės vado kvietimu, apsaugą.
 
„Naujoji tvarka leis sumažinti administracinę naštą karo policijos pareigūnams ir sutrumpinti administracinio tyrimo proceso trukmę, ypač kai į šalį atvyksta vis daugiau sąjungininkų karių“, – sako Lietuvos kariuomenės Karo policijos vadas pulkininkas leitenantas Laimas Baliūnas.
 
Karo policijai papildomai būtų pavesta atlikti administracinius tyrimus dėl tokių veikų, kaip narkotinių medžiagų ir alkoholio vartojimas, smulkios vagystės, kt. Anksčiau Karo policija, susidūrusi su šiais pažeidimais, surinkusi visą medžiagą, privalėdavo ją perduoti policijai, kuri ir atlikdavo administracinį tyrimą.
 
Naujaisiais teisės aktais ketinama stiprinti ir vieną pagrindinių Lietuvos kariuomenės Karo policijos funkcijų – paramą mobilumui, t.y. įtvirtinti Karo policijos pareigūnų teisę užtikrinant karinio transporto judėjimą atlikti administracinį tyrimą ne tik karių ar krašto apsaugos sistemos darbuotojų, bet ir civilių atžvilgiu. Įvykus tokiam pažeidimui, kai jį fiksuos Karo policijos pareigūnai, nebereiks bylos medžiagos perduoti policijos pareigūnui, visus veiksmus atliks Karo policija. Taip pat nustatomi asmens duomenų tvarkymo reikalavimai, atitinkantys nustatytuosius Bendrajame asmens duomenų apsaugos reglamente.
 
Kitas pakeitimas – gerinamas paramos saugumui reglamentavimas – Lietuvos kariuomenės užtikrinama oficialių svečių, atvykstančių krašto apsaugos ministro ar kariuomenės vado oficialiu kvietimu, apsauga tampa savarankiška Karo policijos funkcija. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, Karo policija šią funkciją galėdavo vykdyti tik gavusi Vadovybės apsaugos departamento prašymą. Šios užduoties vykdymo metu saugomi asmenys turės tokias pačias teises ir pareigas kaip Vadovybės apsaugos departamento pareigūnai. Fizinės asmenų apsaugos funkcijos priskyrimas Karo policijos pareigūnams atitinka NATO karo policijai nustatytas veiklos gaires bei kitų NATO valstybių praktiką, sakoma KAM pranešime.
 
Šie pakeitimai įsigalios po to, kai juos patvirtins Seimas – planuojama nuo 2020 m. lapkričio 1 dienos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.26; 15:00

Seimas ketvirtadienį svarstys Krašto apsaugos ministerijos siūlymą dėl naujo šaukiamojo amžiaus į privalomąją karo tarnybą nustatymo – į ją būtų kviečiami jaunuoliai nuo 18 iki 23 metų amžiaus.
 
Pastebėta, kad vyresnio amžiaus karo prievolininkai yra mažiau motyvuoti, dažniau ieško galimybių išvengti tarnybos, vilkinant šaukimo ir atsakomybės taikymo procedūras, Eltai yra sakęs krašto apsaugos viceministras Vytautas Umbrasas.
 
Jo teigimu, įteisinus siūlymą būtų galima pašaukti apie 3 tūkst. nesimokančių 18-mečių karo prievolininkų, o šaukimas jiems būtų papildomas postūmis planuoti savo ateitį ir karinę tarnybą atlikti prieš studijas, šeimos kūrimą, karjeros pradžią.
 
„Manome, kad tai galimai padėtų mažinti karo tarnybos vengimo atvejų ir vis tiek užtikrintų pakankamą skaičių potencialiai šaukiamų karo prievolininkų“, – sakė V. Umbrasas.
 
ELTA primena, kad šiuo metu karo prievolininkai į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą iš neparengtojo kariuomenės personalo rezervo šaukiami nuo 19 iki 26 metų (įskaitytinai). Karo prievolininkai, raštu pareiškę norą, į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą šaukiami nuo 18 iki 38 metų (įskaitytinai).
 
Informaciojos šaltinis – ELTA
 
2019.12.05; 00:30

Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.

„Valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio teiginius, kad nėra įsipareigojimo jau šiais metais didinti finansavimą krašto apsaugai iki 2,05 proc., politologai sieja su artėjančiais rinkimais. Pasak jų, valdantieji svarsto skirti daugiau lėšų tiems, kurie savo balsais gali atsilyginti artėjančiuose Seimo rinkimuose.
 
Vis dėlto politologai perspėja, kad, kuo dažniau bus nukeliamas finansavimo klausimas gynybai, tuo sunkiau bus pasiekti partinio susitarimo įsipareigojimą iki 2030 metų gynybai skirti 2,5 proc. nuo BVP.
 
Pastarąjį pirmadienį R. Karbauskis tvirtino, kad neatsitraukia nuo lėšų krašto apsaugai didinimo idėjos, tačiau kartu pažymėjo, jog nėra įsipareigojimų tą daryti taip, kaip buvo suplanuota Vyriausybės. Pasak R. Karbauskio, Lietuvos politinių partijų susitarime įsipareigota 2,5 proc. nuo BVP gynybai skirti iki 2030 metų.
 
„Turime įsipareigojimą iki 2030 metų padidinti finansavimą, tas ir bus padaryta“, – teigė R. Karbauskis, dar pastarąją savaitę pareiškęs, kad visuomenė nesuprastų tolesnio gynybos finansavimo augimo, jeigu valdžia neskirs trūkstamų lėšų mokytojams ar kultūros darbuotojams.
 
Pasak Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) politologo Kęstučio Girniaus, R. Karbauskio siekis šiemet skirti daugiau lėšų pastariesiems nei krašto apsaugai yra suprantamas. Politologas teigia, kad, jei vienerius metus nedidinamos išlaidos gynybai, tai nereiškia, kad žlugdomas partinis susitarimas. Vis dėlto, pažymi K. Girnius, kuo dažniau bus nukeliamas finansavimo klausimas gynybai, tuo sunkiau bus pasiekti partinio susitarimo įsipareigojimą iki 2030 metų gynybai skirti 2,5 proc. nuo BVP.
Politologas Kęstutis Girnius. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
 
„Jei vienerius metus nedidinama, tai nereiškia, kad žlugdomas partinis susitarimas. Žinoma, yra pavojus, jei vienus metus atidedi, antrus, trečius metus atidedi, tai ketvirtus metus, ko gero, tu negalėtum pasivyti susitarimo“, – Eltai sakė K. Girnius.
 
„Reikia atsižvelgti į bendrą padėtį ir kiek yra pinigų kitoms reikmėms, o jų reikia nemažai. Finansavimas gynybai taip pat nemažės, jis tik didės, tik tikriausiai kuklesniu tempu. Mintis, kad Rusija kelia grėsmę ir kad mes patys turime rūpinti savo gynyba, – ji taip pat neišnyks. Klausimas, kiek reikia skirti (gynybai. – ELTA)? Krašto apsaugos ministerija ir kariuomenė, kaip ir visose šalyse, yra linkusios paprašyti kuo daugiau“, – teigė K. Girnius.
 
Tuo metu kitas VU TSPMI politologas Ramūnas Vilpišauskas pakitusią R. Karbauskio retoriką sieja su artėjančiais rinkimais.
 
Ramūnas Vilpišauskas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

„Šiuo atveju pagrindinis aiškinimas, kodėl valdantieji dabar taip ėmė svarstyti, tai kitų metų artėjantys Seimo rinkimai ir noras didinti išlaidas ten, kur tikimasi, kad rinkėjai atsilygins rinkimų metu. Tai reiškia, kad vėliau tą planuotą išlaidų didinimą gali būti sudėtingiau įgyvendinti, jeigu jis nebus laipsniškai realizuojamas. Bus sudėtingas iššūkis tiems, kas ateityje turės numatyti finansavimo didinimą, bet, spėju, dabartinis valdančiųjų pagrindinis planavimo horizontas laiko prasme yra iki kitų metų Seimo rinkimų. Turbūt labiau galvojama apie tai, negu apie galimybes laikytis įsipareigojimų iki 2030 metų ir tam planuoti atitinkamas lėšas“, – teigė politologas.
 
ELTA primena, kad pasirašytame Lietuvos politinių partijų susitarime įsipareigota 2,5 proc. nuo BVP skirti gynybai iki 2030 metų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.11.26; 03:00

Šarvuotojo visureigio JLTV pristatymas aikštėje prie Krašto apsaugos ministerijos. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Ketvirtadienį Gynybos resursų agentūra prie Krašto apsaugos ministerijos pasirašė sutartį su JAV gynybos departamentu dėl 200 šarvuotųjų kovinės paramos visureigių JLTV (angl. Joint Light Tactical Vehicle, JLTV) įsigijimo.
 
Sutartį Krašto apsaugos ministerijoje pasirašė Gynybos resursų agentūros direktorius Sigitas Dzekunskas ir JAV sausumos pajėgų sekretoriaus pavaduotojas įsigijimams Jeffry’is S. White’as.
 
Planuojama, kad pirmieji visureigiai Lietuvos kariuomenei bus perduoti 2021 m. pabaigoje.
 
Naujieji visureigiai sustiprins esamus Lietuvos kariuomenės pajėgumus, padidins mobilumą, karių apsaugą ir kovinę galią. Lietuva visureigius JLTV perka iš JAV Vyriausybės, kuri visureigių gamybai pasirinko „Oshkosh Defense“ kompaniją.
 
„Šarvuotųjų kovinės paramos visureigių JLTV įsigijimo projektas, kuris yra vykdomas bendradarbiaujant su JAV Vyriausybe, yra vienas svarbiausių Lietuvos kariuomenės modernizavimo ir stiprinimo elementų, žymintis kokybinį šuolį aprūpinant kariuomenę naujausia šiuolaikine ir pajėgia ginkluote. Įsigydami šiuos kovinės paramos visureigius, siunčiame stiprų signalą mūsų sąjungininkams, kad Lietuva rūpinasi ir investuoja tiek į savo, tiek į viso Aljanso saugumą“, – sakė krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.
 
Pasak JAV ambasados Lietuvoje reikalų patikėtinio Marcus’o Micheli’o, „šis projektas vainikuoja ilgalaikę partnerystę stiprinant Lietuvos kovinės parengties techninę bazę”.
 
Lietuvos kariuomenei visureigius pagamins JAV bendrovė „Oskosh Defence“. Jie bus gaminami pagal Lietuvos kariuomenės iškeltus operacinius reikalavimus, kurie geriausiai atitinka Lietuvos kariuomenės poreikius tiek šalies gynybai, tiek dalyvavimui tarptautinėse operacijose.
 
Naujieji visureigiai bus su bokšteliais, apginkluoti 12,7 mm kulkosvaidžiais M2 QCB. Jie bus skirti Lietuvos kariuomenės brigadų „Geležinis Vilkas“ ir „Žemaitija“ batalionams, prioritetą teikiant nacionalinėms greitojo reagavimo pajėgoms.
 
JLTV visureigių, juos komplektuojančios įrangos ginkluotės, personalo mokymo, atsarginių dalių įsigijimo ir išlaikymo vertė 2019-2024 metais – 145 mln. eurų su PVM.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.11.22; 05:31

Generolo Jono Žemaičio – Vytauto paminklas prie Krašto apsaugos ministerijos Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
Tradiciškai trečiąjį gegužės savaitgalį, švenčiant Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną, prisimenami partizanų žygdarbiai. Šį sekmadienį Jurbarko rajone surengtas pėsčiųjų žygis, skirtas partizanų vado Jono Žemaičio-Vytauto 110-osioms gimimo metinėms minėti.

Žygio ilgis 12,5 km Šimkaičių-Girdžių seniūnijose. Prasidėjo jis nuo Paskynų bendruomenės namų, žygio trasa driekėsi Lapgirių mišku iki Vidaujaitės upelio, Pavidaujo mišku iki buvusio atsarginio gen. J. Žemaičio-Vytauto bunkerio. Nuo čia 1,2 km atstumu, kirtus Vidaujos upelį, Šimkaičių girios pradžioje buvo įrengtas pagrindinis gen. J. Žemaičio-Vytauto bunkeris, vyriausioji partizanų vadavietė, dar vadinama „prezidentūra“.

Prieš vidurdienį prie šios vadavietės buvo paminėtos J. Žemaičio-Vytauto 110-osios gimimo metinės, pagerbti visi Lietuvos partizanai, aidėjo atminimo salvės, skambėjo partizanų dainos.

Šimkaičių girios bunkeris buvo paskutinis J. Žemaičio-Vytauto prieglobstis, primenama Krašto apsaugos ministerija pranešime. Čia partizanų vadas išbuvo nuo 1951 m. gruodžio mėn. iki 1953 m. gegužės 30 d., kai bunkeris buvo išduotas, o vadas suimtas įmetus į bunkerį migdomųjų dujų granatą.

Bunkeris vadinamas „prezidentūra“, nes pagal Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio tarybos deklaraciją Lietuvai išsikovojus nepriklausomybę J. Žemaitis-Vytautas turėjo eiti Lietuvos valstybės prezidento pareigas iki tol, kol bus surengti visuotiniai demokratiški rinkimai. 2009 m. Seimas pripažino, kad nuo 1949 m. vasario 16 d. iki mirties 1954 m. lapkričio 26 d. J. Žemaitis buvo kovojančios prieš okupaciją Lietuvos valstybės vadovas, faktiškai vykdęs prezidento pareigas.

Paskutinis ketvirtojo Lietuvos prezidento būstas buvo ankštas (2m x 3m x 1,8 m), nešildomas, įrengtas palei tuomet ėjusį miško keliuką. Kaip pasakoja ilgametis bunkerio prižiūrėtojas Antanas Puišys, iškastas žemes vyrai nešdavę apie tris kilometrus ir supildavę į patikimų ūkininkų laukus. Antano tėvo užduotis buvo kasdien porą kartų pravažiuoti tuo miško keliuku, kad dulkės nugultų ant bunkerio angą saugančios eglutės, o nereikalingi pėdsakai prapultų po vežimo ratais.

Atsarginis bunkeris buvo paruoštas už kilometro, šiuo metu toje vietoje pastatytas kryžius.

„Prezidentūrą“ Šimkaičių miške 1992 m. surado du Girdžių gyventojai – Vytautas Mačiulis ir Vytautas Lekutis, o 1995 m. bunkeris atkurtas ir prie jo pastatytas paminklinis akmuo. 2005 m. vadavietė paskelbta valstybės saugomu kultūros paveldo objektu.

Kasmet prie generolo J. Žemaičio-Vytauto vadavietės vyksta įvairūs renginiai, susitikimai, gegužės mėnesį – tradicinis Jurbarko rajono Šimkaičių J. Žemaičio pagrindinės mokyklos bendruomenės organizuojamas bėgimas, o rugpjūčio 23 d. minima Baltijos kelio ir Juodojo kaspino diena.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.20; 07:30

Minint Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną, Lietuvos kariuomenė drauge su šalyje dislokuotais NATO sąjungininkais ir kariuomenės bičiuliais rengia šventę, kurios metu visuomenė įvairiais būdais supažindinama su kariuomenės istorija, veikla, naudojama ginkluote ir karine technika. Šiais metais šventė vyks gegužės 18 dieną Tauragėje.

„Aktyvios, pilietiškos visuomenės ir modernios, atviros kariuomenės dialogas yra būtinas mūsų valstybės saugumo garantas, nes visuomenės pasitikėjimas kariuomene yra vienas jos stiprybės pamatinių akmenų. Šventės kaip ši padeda kariuomenei stiprinti ryšį su visuomene ir užsitikrinti tolimesnį jos palaikymą, kuris pastaraisiais metais – rekordinis“, – sako krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.

Lietuvos kariuomenės vado generolo leitenanto Jono Vytauto Žuko teigimu, šios šventės prasmė – pagerbti kovojusius už Lietuvos laisvę ir parodyti visuomenei, kokie Lietuvos nepriklausomybės saugotojai ir gynėjai yra šiandien, kaip ir su kuo jie ruošiasi šalies gynybai ar vykdo karines misijas už jos ribų.

Šventės lankytojams Lietuvos kariuomenės ir NATO sąjungininkų pajėgos pademonstruos naujausią turimą ginkluotę ir karinę techniką, kariuomenėje naudojamą ekipuotę ir karinę įrangą. Bus demonstruojami ir kariniai veiksmai – vienas iš kariuomenės padalinių surengs parodomąją karinę operaciją. Visi lankytojai galės gauti visus atsakymus apie tarnybos Lietuvos kariuomenėje būdus ir betarpiškai pabendrauti su šiuo metu tarnaujančiais kariais.

„Laisvė nėra dovanojama, o iškovojama ir įtvirtinama kasdieniu darbu, mokslu bei pasirengimu ją ginti. Turime būti dėkingi visiems didvyriams, kurie Lietuvos laisvę vertino labiau nei savo gyvybę“, – sako Tauragės rajono meras Sigitas Mičiulis.

Kariuomenės renginyje dalyvaus ir kitos su šalies gynyba bei saugumu susijusios valstybės institucijos bei organizacijos, vyks įvairios rungtys jauniesiems šventės lankytojams, koncertuos kariniai orkestrai ir kiti atlikėjai. Po šios šventės, gegužės 19 dieną, tradiciškai planuojamas ir Lietuvos partizanų pagerbimui skirtas pėsčiųjų žygis.

Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienos minėjimo tradicija susijusi su tarpukariu gyvavusia Kariuomenės ir visuomenės susiartinimo diena. Kelių karių ir visuomeninių organizacijų atstovų iniciatyva pirmą kartą ši šventė buvo surengta 1935 metais.

Eleonora Budzinauskienė (ELTA)
 
2019.04.06; 07:17