Dėl siūlymo kariams suteikti daugiau įgaliojimų


Karo policija. KAM nuotr.

Dėl nelegalios migracijos krizės Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen antradienį sušauktoje neeilinėje parlamento sesijoje ypatingos skubos tvarka ketinamos priimti Karinės jėgos naudojimo statuto pataisos, kuriomis kariams ekstremalios situacijos sąlygomis būtų galima suteikti daugiau teisių, įveikė pateikimo stadiją.
 
Projektą pateikimo stadijoje palaikė 87 parlamentarai, prieš balsavo 5 ir dar 27 susilaikė.
 
Antradienį projektas iš karto bus svarstomas komitetuose, o dėl jo priėmimo bus balsuojama vakariniame posėdyje.
 
Siūlo ekstremaliosios situacijos sąlygomis kariams suteikti platesnius įgaliojimus
 
Siūloma ekstremaliosios situacijos atveju, siekiant sudaryti sąlygas padėti policijai, pasieniečiams ar Viešojo saugumo tarnybos pareigūnams, kariams suteikti platesnius įgaliojimus.
 
Siūloma, kad daugiau teisių kariai įgytų esant atitinkamam krašto apsaugos ministro įsakymui, gavus Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos pirmininko motyvuotą rašytinį prašymą ir šį siūlymą suderinus su prezidentu.
 
Platesnius įgaliojimus būtų galima suteikti ne ilgesniam nei 3 mėnesių laikotarpiui su galimybe juos pratęsti pagal tą pačią procedūrą, ir tik tuo atveju, kai įvykio mastai sparčiai didėja, siekiama išvengti grėsmės visuomenės rimčiai ir yra būtina atkurti institucijų, kurioms padėtų kariuomenė, būtinąsias veiklos sąlygas.
 
Kariai tokiu atveju galėtų duoti privalomus nurodymus fiziniams ir juridiniams asmenims, kitoms organizacijoms ir jų padaliniams; persekioti ir sulaikyti asmenis, nevykdančius karių privalomų nurodymų arba įtariamus padarius ar darančius nusikalstamą veiką ar kitą teisės pažeidimą; laikinai apriboti galimybę patekti į tam tikrą teritoriją ar patalpą, sustabdyti joje vykdomus darbus, tam tikroje teritorijoje apriboti ar uždrausti transporto priemonių eismą; tikrinti asmenų, transporto priemonių, ginklų ir kitų daiktų dokumentus; atlikti asmens apžiūrą ir jo turimų daiktų patikrinimą; sustabdyti, tikrinti ir apžiūrėti transporto priemones, jose esančius krovinius ir daiktus, taip pat asmenis ir jų bagažą; panaudoti specialiąsias priemones.
Antrankiai
 
A. Anušauskas: tai nėra nepaprastajai padėčiai tapatūs įgaliojimai
 
Projektą pristatęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pabrėžė, kad siūlomi suteikti įgaliojimai nebūtų tapatūs tiems, kuriuos kariai įgytų nepaprastosios padėties atveju.
 
„Ekstremalių situacijų metu suteikiami įgaliojimai nėra tapatūs karių įgaliojimams nepaprastosios padėties metu. Nepaprastosios padėties metu kariai karinę jėgą galėtų naudoti visa apimtimi. Šiuo atveju išskirtos tik spec. priemonės. Taip pat nėra ribojamos asmenų konstitucinės teisės ir laisvės“, – iš Seimo tribūnos kalbėjo A. Anušauskas.
 
Visgi ministro argumentais neliko įtikintas Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos narys Julius Sabatauskas, posėdyje teigęs, kad šį projektą vertina kaip „bandymą pro užpakalines duris įeiti nepaprastąją padėtį“. Pasak jo, visi minimi įgaliojimai kariams suteikiami būtent tada, kai yra įvedama nepaprastoji padėtis.
 
Visgi krašto apsaugos ministras dar kartą pabrėžė, kad nepaprastosios padėties atveju įgaliojimai kariuomenei yra nepalyginami platesni, o šiuo atveju tiesiog siekiama suteikti įgaliojimus, kurie kariams leistų tinkamai vykdyti savo funkcijas, kai jie padėtų Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams.
 
„Tikslas yra įgaliojimų suteikimas. Vienokią teisinę formą pasirinksime ar kitokią, įtrauktas krašto apsaugos ministras ar neįtrauktas, aš manau, čia tik technikos klausimas. Svarbiausia yra pasiekti tikslą, kad kariai vykdydami tas pareigas, kaip ir pasieniečiai, turėtų galimybes sulaikyti įstatymus pažeidžiantį sieną neleistinoje vietoje pereinantį nelegalą“, – aiškino A. Anušauskas.
 
Tuo metu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijai priklausantis Tomas Tomilinas pabrėžė demokratinėje sistemoje galiojančios stabdžių ir atsvarų sistemos svarbą.
 
„Demokratinė sistema yra stabdžių ir atsvarų sistema. Kad ir koks būtų pasitikėjimas Vyriausybe ar visuomenės racionalumu, vis tiek kada nors ateityje krašto apsaugos ministru gali būti ne toks išsilavinęs, ne toks demokratiškas žmogus kaip jūs. Gali būti bet kas, sąlyginis Šustauskas gali būti krašto apsaugos ministru arba premjeru. Kas trukdo tą stabdžių ir atsvarų sistemą naudoti ir čia“, – ministrui klausimą uždavė T. Tomilinas.
 
Tačiau A. Anušauskas teigė nemanąs, kad ministru galėtų tapti bet kuris asmuo, o šiuos pakeitimus parengti, jo teigimu, buvo apsispręsta tuomet, kai nelegalios migracijos srautai šalyje buvo pasiekę patį piką.
 
„Nemanau, kad Šustauskas gali būti krašto apsaugos ministru, tam yra jau veikianti atsvarų sistema (…) Kadangi situacija buvo staigiai besikeičianti, mes šį projektą parengėme, kai manėme, kad reikia labai skubaus sprendimo. Tai buvo pats pikas tą savaitgalį, kai nelegalai perėjo per Lietuvos sieną, mes matėme, kad reikia tų papildomų įgaliojimų“, – kalbėjo krašto apsaugos ministras, kartu pažymėdamas, jog kariams svarbu suteikti aiškumą dėl jų įgaliojimų.
 
„Svarbu, kad tie žmonės galėtų vykdyti savo pareigas be baimės, kad peržengs savo įgaliojimų ribas“, – teigė jis.
Nelegalūs migrantai. VSAT nuotr.
 
Posėdyje klausimus ministrui kėlė ir LSDP frakcijos seniūnas Algirdas Sysas. Jis teiravosi, kaip bus užtikrinama, kad įgaliojimais nebūtų piktnaudžiaujama civilių Lietuvos piliečių atžvilgiu. A. Anušauskas, atsakydamas į socialdemokrato klausimą, pažymėjo, kad panašius įgaliojimus jau turi kitos viešosios tvarkos ir saugumo institucijos, o įgaliojimų apimtį kas kartą turėtų patikslinti šalies prezidentas.
 
„Turiu pasakyti, kad policija, pasieniečiai juk turi įgaliojimus, gali ir civilių Lietuvos piliečių, ne tik nelegalų atžvilgiu pritaikyti. Ar yra piktnaudžiavimo rizikos? Žinoma, kad yra ir mes žinome tokių atvejų, bet mes norime jų išvengti. Dėl to konkretūs įgaliojimai, juos kariai galėtų įgyti, bet kokie jie bus suteikiami, tai čia jau suderinus su prezidentu, jie gali būti gerokai siauresni“, – tikino A. Anušauskas.
 
Opozicijos lyderis teikia siūlymą, kad platesnius įgaliojimus kariuomenė galėtų įgyti tik su Seimo pritarimu
 
Teikiamam projektui pasiūlymą turėjo ir opozicijos lyderis Saulius Skvernelis. Jis siūlo, kad tam, jog kariuomenė gautų platesnes teises ekstremalios situacijos sąlygomis, būtų reikalingas ne tik Vyriausybės, bet ir Seimo pritarimas. Tokį pasiūlymą ekspremjeras motyvuoja tuo, kad pagal KAM projektą, kariuomenei būtų galima suteikti praktiškai identiškus, kaip ir nepaprastosios padėties atveju, įgaliojimus, tačiau nepaprastąją padėtį įvesti galima tik esant parlamento pritarimui.
 
„Remiantis siūlomu reguliavimu, krašto apsaugos ministro įsakymu, gavus Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos pirmininko motyvuotą rašytinį prašymą ir suderinus su Respublikos prezidentu, esant tik ekstremaliai situacijai ir labai neapibrėžtoms sąlygoms, Lietuvos ginkluotosioms pajėgoms galės būti suteikti analogiški įgaliojimai, kurie suteikiami ir nepaprastosios padėties metu. Iš sprendimų priėmimo pašalinamas Seimas, kurio ir yra pareiga įvesti karo ir nepaprastąją padėtį, skelbti mobilizaciją ir priimti sprendimą panaudoti ginkluotąsias pajėgas“, – pasiūlymo projektui argumentus dėstė S.Skvernelis.
 
Pastabų KAM projektui turėjo ir Seimo teisininkai
 
Tuo metu Seimo kanceliarijos Teisės departamento teisininkai išsakė pastabas ir dėl pačios formuluotės, kuria apibrėžiama, kad kariuomenei platesnius įgaliojimus galima suteikti, „kai būtina atkurti policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos ar Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pajėgų būtiniausias veiklos sąlygas“. Pasak teisininkų, būtiniausių veiklos sąlygų atkūrimas reikštų, kad kariuomenė būtų pasitelkiama tik atkuriant reikiamą infrastruktūrą.
 
„Formuluotė (…) suponuoja, kad kariniai vienetai ar kariai būtų pasitelkiami būtent šių valstybės institucijų veiklos sąlygoms atkurti, t.y. užtikrinti labiau kažkokio infrastruktūrinio (atstatomojo) logistinio ar organizacinio pobūdžio pagalbą, kas sudarytų sąlygas toms valstybės institucijoms vykdyti savo funkcijas“, – rašoma Teisės departamento išvadoje.
Lietuvos – Baltarusijos pasienyje budi mūsų kariai. Lietuvos kariuomenės foto
 
Visgi pažymima, kad kariuomenę siekiama pasitelkti minėtų saugos institucijų atliekamoms viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimo funkcijoms įgyvendinti, o ne tik infrastruktūros atkūrimui, todėl teisininkai siūlo šias sąlygas apibrėžti aiškiau.
 
„Sistemiškai vertinant kitas teikiamo projekto nuostatas bei atsižvelgiant į projekto aiškinamąjį raštą, yra aišku, kad kariai šiuo atveju betarpiškai padėtų minėtoms valstybės institucijoms vykdyti tiesiogines jų funkcijas jiems nepavaldžių asmenų atžvilgiu“, – rašoma dokumente.
 
Taip pat Seimo teisininkai siūlo, kad daugiau teisių kariams būtų galima suteikti esant gautam Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos, o ne tik jos pirmininko motyvuotam rašytiniam prašymui.
 
„Komisija priima jos kompetencijai priklausančius sprendimus, o komisijos pirmininkas tik atstovauja komisijai“, – akcentavo Teisės departamentas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.08.10; 16:04
print

Prisijunkite prie diskusijos

El. pašto adresas nebus skelbiamas.