Bus minima Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės diena. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Minint Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną, šeštadienį Varėnoje ir Lazdijuose Lietuvos kariuomenė organizuoja žygį per Pietų Lietuvą.
Pagrindinėmis šių miestų gatvėmis pravažiuos karinės technikos kolona, kurią sudarys beveik visas kariuomenės rūšis reprezentuojančios karinės mašinos. Netradicinis dienos paminėjimas organizuojamas reaguojant į šalyje besitęsiantį karantiną, dėl kurio atsisakoma įprastos kuriame nors Lietuvos mieste rengiamos šventės, pažymima Krašto apsaugos ministerijos pranešime.
„Nors mus riboja pandemija, laukiame susitikimo su visuomene šeštadienį. Gal ne tokio gausaus, prie kokio esame įpratę, bet gyvo. Suprantame, kad turime saugoti vieni kitus. Tai diena, kurią skiriame pagerbti partizanus ir parodyti kariuomenę iš arti. Esame vienos valstybės piliečiai ir mūsų tikslas bendras – saugi, laisva, stipri Lietuva vakarų šalių bendrijoje“, – pranešime cituojamas Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys.
Žygio metu koloną sudarys naujausia Lietuvos kariuomenės ir šiuo metu mūsų šalyje dislokuotų sąjungininkų technika: pėstininkų kovos mašina „Vilkas“, savaeigė lauko artilerijos haubica PzH 2000, vokiečių kovos mašina „Boxer“, belgų kovos mašinos „Piranha“, šarvuotos žvalgybos mašinos, visureigiai ir kita technika.
Karinės technikos maršrutas drieksis per Lazdijus ir Varėną, taip pat žygio metu šiuose miestuose numatomi trumpi sustojimai atlikti ceremonijas, kuriose bus iškilmingai pakeltos Lietuvos ir NATO vėliavos, Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai pristatys naują parodomąją programą, gros Lietuvos kariuomenės orkestrai.
Vieno iš sustojimų metu bus prisiminti ir kovotojai už Lietuvos laisvę: pagerbiant šiais metais 100-metį galėjusį minėti žuvusį partizanų vadą Juozą Lukšą-Daumantą, karo istorijos klubo „Partizanas“ narys, vilkintis tiksliai atkurta partizano Juozo Lukšos uniforma, perduos vėliavą šiuolaikiniams Lietuvos kariams.
Tradicija kartą per metus švęsti kariuomenės ir visuomenės dieną yra kilusi iš tarpukario Lietuvos, šios šventės paprastai vyksta trečiąjį gegužės savaitgalį. Atkūrus nepriklausomybę Lietuvoje ši šventė atgaivinta 1993 metais ir kasmet vyksta vis kitame Lietuvos regione.
Prezidentas Gitanas Nausėda Lietuvos kariuomenės dienos proga padėjo gėlių ant Nežinomo kareivio kapo Kaune. Roberto Dačkaus (Prezidentūra) nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda Lietuvos kariuomenės dienos proga pasveikino šalies karius padėdamas gėlių ant Nežinomo kareivio kapo Kaune ir linkėdamas išlikti ryžtingais, atkakliais ir vieningais Tėvynės kariais.
Simboliška, kad prieš 30 metų būtent prie Laisvės paminklo ir Nežinomo kareivio kapo Kaune įvyko pirmoji atkurtos kariuomenės savanorių priesaika. Šią dieną prieš 102 metus, 1918 m., Lietuvos ministro pirmininko Augustino Valdemaro įsakymu pradėtas formuoti pirmasis pulkas.
„Šiomis nelengvomis dienomis Jūs išliekate tvirtas valstybės saugumo ramstis – neatsiejama nacionalinių ir NATO gynybinių pajėgumų dalis. Vadovaudamiesi Tėvynei duota priesaika, Jūs kiekvieną dieną esate kovinėje parengtyje ir nuolatos tobulinate įgūdžius”, – sveikinime kariuomenei teigia prezidentas.
Šalies vadovas pabrėžė, kad šiais metais kariuomenė įrodė gebanti prisitaikyti prie sparčiai kintančios situacijos, ir padėkojo jai už reikšmingą indėlį į pandemijos valdymą paremiant valstybės civilines institucijas.
Prezidento – vyriausiojo Lietuvos ginkluotųjų pajėgų vado – teigimu, šalies kariuomenė yra moderni, profesionali ir pasirengusi operatyviai spręsti visus iškylančius iššūkius, ginti Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen taip pat sveikina Lietuvos karius, jų šeimas ir bičiulius bei visą mūsų šalies visuomenę Lietuvos kariuomenės dienos proga.
„Šiandien mūsų šalies kariuomenė yra kaip niekad stipri ir moderni, nes Lietuvos karybos lyderiai nestokoja ambicijų ir vizijų. Šiandien turime ypač glaudžius ryšius su savo sąjungininkais regione ir NATO partnerėmis. Tai mūsų kariuomenės pasiekimai, kuriuos lėmė sunkus ir kasdienis visų Lietuvos kariuomenės grandžių darbas. Dėl jo mūsų visuomenė turi didelį tikėjimą savo šalies krašto apsauga ir pasitiki savo kariuomene. Sveikinu visus karius su Lietuvos kariuomenės diena bei dėkoju Jums už prisiimtą atsakomybę, sunkų darbą ir drąsą šioje išskirtinėje tarnystėje”, – sveikindama teigia parlamento vadovė.
Prezidentūros Kolonų salėje šeštadienį Diana Nausėdienė susitiko su Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų sąjungos narėmis.
„Jūs ne tik deklaruojate vertybes, bet ir jomis gyvenate“, – sakė D. Nausėdienė sveikindama birutietes, kurios buvo pakviestos iš visos Lietuvos, tarp jų garbaus amžiaus sąjungos narės iš tarpukario Lietuvos karininkų šeimų.
Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų sąjungos pirmininkė Aušra Mažonė suteikė D. Nausėdienei šios sąjungos Garbės narės vardą ir įsegė organizacijos simbolį – segę, paauksuotą rūtos šakelę, vainikuotą karūna.
Susitikimo metu, pasak Prezidentūros pranešimo, buvo įteiktos Lietuvos Respublikos prezidento Gitano Nausėdos padėkos labiausiai nusipelniusioms organizacijos narėms.
Birutiečių sąjungos tikslas – jungti visas karininkų šeimų moteris, įsitraukti jas į kultūrinį ir šalpos darbą, palaikyti gražias lietuviškas tradicijas, atgaivinti tautinių drabužių dėvėjimą.
Todėl dauguma susitikimo dalyvių dėvėjo tautinius drabužius, daugelis – paveldėtus iš mamų ar močiučių.
Už ypatingą drąsą būsimam karininkui įteiktas „Lietuvos karžygio” apdovanojimas. Srž. spec. Ievos Budzeikaitės nuotr.
Artėjant Lietuvos kariuomenės dienai, kariuomenės vado iniciatyva 12-ą kartą už kilnius, drąsius ar nesavanaudiškus poelgius pagerbti pasižymėję kariai. Šiais metais generolas majoras Valdemaras Rupšys pagrindinį „Lietuvos karžygio“ apdovanojimą įteikė Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos III kurso kariūnui Žygimantui Kaminskui už drąsą gelbstint skęstančiuosius – būsimasis karininkas per vieną dieną išgelbėjo penkis žmones.
„Kario duota priesaika – „Negailint jėgų ir gyvybės ginti Lietuvos valstybę“ – nereiškia, kad ta gyvybė bus paaukota beprasmiškai. Kariai mokomi gelbėti vieni kitus, suteikti pirmąją medicininę pagalbą, saugoti tarnybos draugus, jų sveikatą ir gyvybes bei kuo ilgiau išlikti mūšio lauke. Šie įgūdžiai ir žinios kariui ir jo aplinkai pasitarnauja kasdieniame gyvenime. Karių greita reakcija ir ryžtingi veiksmai neretai gelbsti žmonių sveikatą ir gyvybes“, – sakė Lietuvos kariuomenės vadas gen. mjr. V. Rupšys.
Šių metų rugpjūčio 7 dieną Šventosios paplūdimyje laisvalaikį leidęs Ž. Kaminskas, išgirdęs poilsiautojų šūksnius, nedelsdamas metėsi į įvykių sūkurį banguojančioje Baltijoje. Sėdęs ant vandens motociklo, jis pasiekė nelaimės vietą ir išgelbėjo 10 metų vaiką, vėliau – dar 4 suaugusius.
Pagrindiniam „Lietuvos karžygio” nominantui įteikta iš bronzos išlieta 30 cm aukščio kario su Gediminaičių stulpais statulėlė. Ją pagal istorikų ir karybos entuziastų atkurtą Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo epochos kario atvaizdą, ekipuotę ir ginklus sukūrė skulptorius Romas Kvintas. Pagrindinį nominantą kasmet renka kariuomenės ir visuomenės atstovų komisija.
Pagal pranešimą, renginio metu taip pat pagerbti pastaruoju metu prasminga veikla ar drąsiais poelgiais išsiskyrę kariai.
Brigados „Geležinis vilkas“ Kunigaikščio Vaidoto mechanizuoto pėstininkų bataliono gr. Edgaras Vilčinskis pagerbtas už pagalbą sąjungininkų kariams. Prieš metus vykusių pratybų „Geležinis vilkas“ metu prancūzų visureigis pateko į autoįvykį – apsivertusiame automobilyje buvo du rimtai sužeisti kariai. Pro šalį važiavę Vaidoto bataliono kariai sustojo ir pradėjo gelbėjimo operaciją, kuriai vadovavo puikias paramediko žinias turintis gr. E. Vilčinskis.
Už ypatingą drąsą būsimam karininkui įteiktas „Lietuvos karžygio” apdovanojimas. Srž. spec. Ievos Budzeikaitės nuotr.
Mjr. Danutė Lapėnaitė ir kpt. Daiva Morozovienė iš Karo medicinos tarnybos pagerbtos už ilgametę savanorišką veiklą. Jau aštuonerius metus Vilniaus šv. Ignoto bažnyčioje jos suburia netektis patyrusius žmones ir padeda jiems susitaikyti su netektimis bei ieškoti vilties.
Brigados „Žemaitija“ Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų bataliono karininkas kpt. Mindaugas Albrechtas buvo vienas iš gausaus klaipėdiečių būrio žmonių, kurie žiemą sudarė gyvą grandinę ir įbridę į Baltijos jūrą išgelbėjo ant lyties atsidūrusias moteris.
Karo policininkai vyr. srž. Mindaugas Abramavičius, srž. Darius Sirvydis bei vrš. Vytautas Venckus pasižymėjo būdami mokymo misijoje Ukrainoje. Dalyvaudami kanadiečių organizuotame pusmaratonyje, kariai pastebėjo svirduliuojantį bėgimo dalyvį ir nedelsdami visą dėmesį skyrė silpnai pasijutusiam žmogui.
Taip pat renginio metu įteiktas krašto apsaugos sistemos Generolo Jono Žemaičio medalis, kuris skiriamas pasižymėjusiam jaunesniajam karininkui. Šiais metais krašto apsaugos ministras Raimondas Karoblis šiuo medaliu už išskirtinę motyvaciją ir reikšmingą asmeninį indėlį, integruojant naujo tipo ginkluotę, apdovanojo kpt. Tadą Belopetravičių. Generolo Romualdo Giedraičio Artilerijos batalione tarnaujantis karininkas vadovauja 155 mm haubicų ugnies baterijai.
„Lietuvos karžygio“ apdovanojimai pirmą kartą vyko netradicinėje erdvėje – šimtmetį mininčių Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės orlaivių angare. Renginio metu grojo kapelmeistrio kpt. Ričardo Čiupkovo vadovaujamas Krašto apsaugos savanorių pajėgų bigbendas, dainavo Jovita Vaicekauskaitė, Deivis, Dainotas Varnas ir Jurgis Bruzga.
Lietuviui šie metai ir pasiruošimas jiems – kažkas šventa. Visos svarbiausios datos – Vėlinės, Kūčios, Kalėdos, Naujieji metai, Trijų Karalių šventė – tai dvasinis pasiruošimas Sausio 13-ajai, Vasario 16-ajai, Kovo-11-ajai, Liepos 6-ajai… Aiman, šventinis laukas buvo smagiai užminuotas, ir žmonės nespėjo atsigauti nuo vieno sprogimo, kai pasigirsdavo kitas. Na, jei šventė – tai su fejerverkais…
Apžvelkime bendrą foną, kuriame tauta gyveno visą šį laiką, tikėdamasi kuo gražiausių išgyvenimų ir džiaugsmo.
Rugsėjis-spalis. Suprantama, didžiausias įvykis turėjo nutikti Lukiškių aikštėje, kada visi tikėjosi išvysti pagaliau suręstą paminklą laisvės kovotojams atminti. Tačiau pinigų aukotojai savo pastangų vaisių neišvydo. Du planuoti paminklai – „Vytis“ Vilniuje ir „Žvalgas“ Kryžkalnyje liko svajone. Keletą mėnesių vyko užkulisiniai mūšiai. Spalio mėnesį pinigai, surinkti Gintauto Lukošaičio „Žvalgui“, buvo perduoti kitam projektui, o visuomenei dar nežinant Kariuomenės dienos proga transliuotame koncerte per LRT, per pertraukos reklaminį intarpą staiga visi netikėtai pamatė keistą „koplyčią“, „Žvalgų“ – nė ženklo. Naujas, prastos kokybės darbelis buvo skubiai palaimintas Seime. Lygiai taip pat spalio 3 d. ŠMC su Kultūros ministerija paskelbė skubų alternatyvų konkursą „Vyčiui“, kuriam jau buvo suaukotos lėšos. Viskas įstrigo, „Vytis“ stovės Kaune, o Lukiškes kol kas sergsti LLKS inicijuotas relikvijų įamžinimas po žeme. Vis dar –
Legendinis Lietuvos partizanų vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas, žiauriai kankintas KGB kalėjime. LGGRTC nuotr.
apkasuose? Ant žemės – smagus fontanėlis nuo vasaros karščių vaikučiams pasičiurkšti.
Lapkritis. Per Vėlines (Visų Šventųjų dieną) tautą sukrėtė Rūtos Vanagaitės „impičmentas“ A. Ramanauskui-Vanagui. „Vanagaitės skandalas“ baigėsi tuo, kad „Alma littera“ visas knygas atidavė į makulatūrą, nors tie, kurie garbstė „Mūsiškius“ (2016), spruko į krūmus, pasirodžius „Vištai strimėlės galva“ (2017). Visuomenės „veikėja“ ir „rašytoja“, nukentėjusi nuo tikro Vanago, Vytauto Landsbergio vykusiai įvardinta „Dušanskiene“, skyrybų su Zuroffu ir kitas žaizdas gydosi tarptautiniame PEN centre ir galimai rengiasi rašyti naują knygą, kurioje partizanai vėl patys „nusikapos sėklides ir išsidurs akis“ iš meilės KGB.
Tiesa, antisemitizmo eskalavimo temai buvo pasiruošta dar anksčiau – 2016 lapkričio 18 dieną, Vilniaus Rotušėje surengus diskusiją „Ar reikėtų pakeisti Kazio Škirpos alėjos pavadinimą?“ Kaip ir dar anksčiau, vykdant parodomuosius „viešuosius pilietinius teismus“ su visokiais parašų rinkimais ir pasmerkimais Juozui Brazaičiui, generolui Vėtrai, taip pat fabrikuojant „nuvainikavimą“ Sigitui Gedai, Justinui Marcinkevičiui, Romualdui Ozolui ir kitoms iškilioms asmenybėms, mėginama remtis kryptingai falsifikuojamais istorijos faktais ir iškreiptai interpretuojamomis pseudo mokslinėmis studijomis.
Legendinis pulkininkas Kazys Škirpa
Nuo lapkričio 11 dienos prasideda #metoo skandalas, kai dėl seksualinio priekabiavimo „maudomi“ išskirtinai Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai ir garsenybės: Šarūnas Bartas, Jonas Gasiūnas, Gintautas Trimakas ir Jonas Vaitkus, taip pat soc. mokslų dr. Arvydas Lieponius. Visi be jokių teismų, vien paskelbus nuomones, neteko reputacijos, patalpų ir darbo vietų.
Gruodis. Spaudoje nuo 11 d. skelbiami nauji Nacionalinės premijos laureatai. Premijos negauna garbų jubiliejų švenčiantis žymus rašytojas ir dramaturgas Kazys Saja, visuomenei žinomas kaip nepalenkiamas antikomunistas, „Varpo“ autorius. Rašytojų sąjungoje vyksta renginys, skirtas rašytojų organizacijos leidinio „Metai“ (buvusios „Pergalės“) sukakčiai. Renginio metu pagrindinis pranešimas skiriamas komunistų rašytojo Juozo Baltušio, kurio dienoraščiai buvo spausdinami leidinyje visus metus, reabilitacijai. Pritariama jo minčiai (cituojamos ištraukos), kad klaidinga manyti, jog Lietuva gali būti savarankiška.
Gruodžio 5-6 d.d. vyksta jungtinė Lietuvos ir Lenkijos mokslininkų konferencija (dalyvauja 24 institutai) Juzefo Pilsudskio garbei – gimimo 150-mečiui. Lietuvių tautos budelis Pilsudskis vaizduojamas kaip Lietuvos didvyris ar bent jau didžiai nusipelnęs veikėjas.
Naujieji metai pasitinkami Moscow City Ballet atvežtu baletu „Spragtukas“ Žalgirio arenoje Kaune ir 30 d. Vilniaus „Compensa“ koncertų salėje. Visi garsiai ploja ir geria šampaną.
Sausis, 6 d., „Trys karaliai“. Visuomenę, kuri švenčia katalikišką šventę, sukrečia KGB sąrašų skandalas: B. Burauskaitei atostogaujant išviešinamas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre saugomas KGB paliktas sąrašas, kuriame be bylų ir įrodymų, be analizės teigiama, kad Lietuvoje ir pasaulyje žinomos garsenybės Donatas Banionis, Saulius Sondeckis ir kardinolas Vincentas Sladkevičius buvo KGB agentai. Vis dar tęsiasi seksualinio priekabiavimo viešinimai spaudoje.
Aktorius D. Banionis ir dirigentas S. Sondeckis. Vladimiro Gulevičiaus (ELTA) nuotr.
Sausio 18 d. įsilaužta į naujienų portalą TV 3 ir paskelbta tikrovės neatitinkanti žeminanti informacija apie Krašto apsaugos ministrą Raimundą Karoblį ir Žinių radijo“ laidų vedėją Ridą Jasiulionį. Maždaug tuo pačiu metu užsienio interneto portaluose paskelbta, esą Lietuva įvedė Mongolijai ekonomines sankcijas dėl prezidento žodžių apie sovietų okupaciją.
Sausio 26 d. Vilnius reklamos agentų paskelbiamas „G-tašku“. Turistų malonumui su vaizdine medžiaga: važiuokite, čia sekso rojus. Naujiena išgarsinama per portalus.
Vasaris. Vasario 12 d. BNS praneša, kad vietoj Lietuvos himno nuskambėjo LTSR himnas per apdovanojimų ceremoniją dziudo Europos jaunių taurėje, kai buvo sveikinama aukso medalį iškovojusi Lietuvos sportininkė Justina Kmieliauskaitė Italijoje, Folonikoje.
Vasario 16-oji. Laisvės premijos laureatės Nijolės Sadūnaitės kalba iškilmingame Seimo posėdyje pabaigoje nutraukiama (išjungiamas mikrofonas kalbantis su prezidente), niekur didžiosios žiniasklaidos nepublikuojama, į jos klausimus oficialiai neatsakyta, jos pasisakymas traktuotas kaip nesusipratimas.
Vakaras: Vilniaus Gedimino prospektas skendi troškiuose dūmuose nuo tankiai sustatytų ir uždegtų „nepriklausomybės laužų“ (gal supainiojo su sausiu?). Tiesą sakant, tenka apsisukti ir dingti kuo toliau, kad nebūtum išrūkytas ir neuždustum. Puiki savivaldybės dūmų uždanga.
Vasario 23-kovo 2 d.d. Nr. 8 „Respublikoje“ Vitas Tomkus pradeda skelbti savo „įtariamųjų KGB sąrašą“. Sąrašas visuomenės pasitinkamas su skauduliu ir rimtai, svarstomas, nors redaktorius su jam būdinga ironija mėgina įrodyti tokių „sąrašų“ nepatikimumą. Painiava didėja.
Vasario knygų mugėje Krašto apsaugos stende nėra nė vienos aktualios knygos, skirtos visuomenei, pavyzdžiui, nuo pavojaus apsiginti (trys knygos išleistos, tik neaišku, kur jų įsigyti). Leidinių labai maža.
Kovas. Kovo 8 d. per naktį Lukiškių aikštėje išdygsta įtartinas objektas, primenantis paminklą. Pasirodė, kad jį pastatė Lietuvos fantastų konventas „Lituanicon XXIX“, klubas „TL Draugija“.
Balandis. 25 d. išniekintos relikvijos Lukiškių aikštėje – pavogta kapsulė su relikvijų sąrašu.
Birželis. Birželio 29 d. pranešama, kad išniekintos relikvijos Lukiškių aikštėje – pavogta kapsulė su relikvijų sąrašu. Vėliau sugauti neva besimušantys du chuliganai, vienas jų laikė tą kapsulę. Birželį pranešta, kad Sondeckis su Banoniu nedirbo KGB (jei kas išgirdo).
Jubiliejinė dainų šventė. Duonos garbinimas. 2014-ieji. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Jau reikėtų dėti daugtaškį, nes kažin, kas dar valstybės atkūrimo šimtmetį švenčiančių lietuvių laukia per Pasaulinę dainų šventę liepos pradžioje ir Mindaugo karūnavimo dieną? Gal virš šokančių porų prabirbs sraigtasparnis ir išmėtys proklamacijas? O gal oro balione virš Vingio parko estrados kybos naujam politikos sezonui besirengiantis jogas Viktoras Uspaskich, ir kaip Kašpirovskis iš aukštybių mėgins numaldyti liaudies nerimą?
Aptariau tik rezonansinius atvejus, kurie visuomenę panardino į kažkieno planuotą (tuos planus paslaugiai išplatinus gandosklaidai) sąmyšį ir neviltį, užgožusį šventinę nuotaiką, vilties spindulius ir net ramybės valandėles šeimose. Apie vidines politines ir socialines rietenas ir scenarijus neverta net kalbėti. Kur raudona linija eina, matyti iš šios improvizuotos „stenogramos“. Aisbergo viršūnė pagal logiką didesnė už normalios lyties pagrindą. Šimto apverstų aisbergų karalystė.
Apie prasmingomis, įsimintinomis tautai dienomis tvyrantį chaosą bylojo „paminklas“ Lukiškių aikštėje, skirtas Kthulhu kultui. Net gaila, kad policija suprato jaunimo pokštą ir saugiai jį pašalino – būtų puiki instaliacija, iliustruojanti Leitavijos debiloidų[i] vertybes. Tiems, kas nesupranta, paaiškintina, jog šis linksmas statinys apeliuoja į siaubo ir fantastikos literatūros klasiko, amerikiečių rašytojo Howardo Phillipso Lovecrafto (1890-1937) apysaką „Kthulhu šauksmas“ apie iš žvaigždžių kilusio baisūno kultą, laukiantį savo atgimimo valandos: košmarišką požeminį mąstančių lavonų miestą, mišrūnų garbinamą titanišką Padarą Kthulhu, kuris pasakojimo pabaigoje išnyra iš gelmių ir persekioja jūreivius, kol yra įveikiamas, bet neilgam: „Matyt, ir toliau gyvuoja ir Kthulhu, uždarytas toje akmens properšoje, kuri jį saugo nuo tada, kai saulė buvo jauna. Jo prakeiktas miestas dar kartą nuskendo, mat po balandžio audros „Akylasis“ praplaukė pro tą vietą, tačiau jo dvasininkai Žemėje ir toliau bliauna, šokčioja ir žudo, susibūrę apleistose vietose aplink stabais vainikuotus monolitus. Skęstantis miestas jį turbūt įtraukė, kol jis buvo savo juodojoje bedugnėje, antraip pasaulis jau klyktų iš baimės ir klaiko. Kas žino, kuo viskas baigsis? Kas iškilo, gali nuskęsti, o kas nuskendo, gali iškilti“. (Ha-ha-ha)
Per visus kultinio rašytojo apsakymus vingiuoja jo sukurtų personažų ir miestų siužetinės linijos, juose vyrauja blogio simbolis – penkiakampė žvaigždė. Ji figūruoja daug kur, bet ypač – apsakyme „Beprotybės viršukalnės“: iš kosmoso prieš milijonus metų į Antarktidą atkakusių žvaigždžiagalvių kapus puošia penkiakampes žvaigždes primenantys ledo kauburiai su taškelių raštais, tiksliai atkartojantys ant žalsvų mezozojaus sluoksniuose atkastų muilo akmenų, buvusių piniginiu vienetu, esančius raštus; ekspedicijos dalyviai lėktuvu nukanka į fantastinį praeities miestą, kuriame randa „begalinio įmantrumo, antgamtiško masyvumo ir nežemiškos egzotikos pavyzdžių“. „Kai kurioms geometrinėms formoms pavadinimų tikriausiai nebūtų sugalvojęs net pats Euklidas – netaisyklingi, įvairiausiais kampais nukirsti kūgiai, įmantrių proporcijų terasos, keistai išgaubti stulpai, savotiškos aplūžusių kolonų grupės, įvairios penkiabriaunės ir penkiakampės beprotiško keistumo architektūrinės kompozicijos“ (…) Mus supančios architektūros formose ir keliuose gana neblogai išlikusiuose sienų ornamentuose nuolat atsikartojantys penki žvaigždės spinduliai taip pat kėlė miglotų, bet grėsmingų asociacijų“.
Remonto darbai Lukiškių aikštė. Vyčio čia nebus, todėl aikštė taip ir liks nyki, atgrasi, svetima. Slaptai.lt nuotr.
Žinant Lukiškių aikštės istorinį kontekstą ir simbolius, kurie joje ilgai gyvavo bei vis nori atsikurti naujais pavidalais, matyti kovo 8 dienos proga pastatyto objekto daugiaprasmė, taikliausia ir šmaikščiausia aliuzija bei situacijos įvertinimas. Bet kažin, ar Lovecrafto kūrybos rinktinę „Tykantis tamsoje“, išverstą į lietuvių kalbą ir išleistą šiais metais (Kitos Knygos, 2018), skaitys naujieji Leitavijosdebiloidai, kurie spokso per specialiai jiems skirto Rusijos TV kanalo „REN Lietuva“ siužetus apie ufonautus, atgal vykstančią evoliuciją (žmogus virsta beždžione) ir atvirą karo propagavimą.
[i] Pastabėlė: terminas sukurtas autorės; ji mielai įstotų į fantastų draugiją, jei ją pakviestų (kadangi nariai suskridę iš visų galaktikų, matyt amžiaus cenzas neribojamas).
Trečiadienis, lapkričio 23 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Kariuomenės dienos proga pasveikino Lietuvos ir sąjungininkų karius.
Vilniaus Katedros aikštėje įvyko iškilminga Lietuvos karinių pajėgų rikiuotė ir paradas, kuriuose taip pat dalyvavo krašto apsaugos savanorių pajėgų ir Šaulių sąjungos būriai, Jungtinių Amerikos Valstijų, Prancūzijos ir bendros Lietuvos, Lenkijos bei Ukrainos brigados kariai.
Šiemet minimos 98-osios Lietuvos Kariuomenės atkūrimo metinės. Šią dieną 1918 m. Lietuvos valstybės Ministro Pirmininko Augustino Valdemaro įsakymu pradėtas formuoti pirmasis pulkas.
Šalies vadovės teigimu, Lietuvos kariai yra visos šalies pasididžiavimas, viltis ir garbė. O jų įsipareigojimas saugoti ir ginti Tėvynę yra aukščiausia pareiga. Tai kario priesaikos žodžiai, kuriuose girdimas visų Tėvynės gynėjų – pirmųjų savanorių, partizanų, Sausio 13-osios didvyrių balsas. Prezidentė palinkėjo kariams visados būti vertiems jų pasiaukojimo
Pasak valstybės vadovės, šauktinių savanoriškas apsisprendimas atlikti tarnybą Lietuvos kariuomenėje patvirtina, jog ryžtas prisiimti atsakomybę už savo valstybę ir jos laisvę yra gyvas.
Šiuo metu karinę tarnybą atlieka antroji šauktinių laida. Visi 3000 karių, kaip ir pirmoji šauktiniu laida, tarnauti Tėvynei apsisprendė savanoriškai.
Prezidentė taip pat pabrėžė, kad Lietuvai pasitikėjimą ir tvirtas saugumo garantijas suteikia NATO sąjungininkų sprendimai Baltijos šalyse bei Lenkijoje dislokuoti tarptautinius Aljanso batalionus, atsiųsti savo karius reguliarioms pratyboms. Šiuo metu Lietuvoje vyksta tarptautinės „Geležinio kardo“ pratybos, kuriose dalyvauja 4000 karių iš 11 NATO valstybių.
Lietuvos kariuomenė aktyviai prisideda ir stiprinant tarptautinį saugumą bei stabilumą. Vien šiemet mūsų valstybės kariai dalyvavo 6 NATO, ES ir JT misijose.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė yra Vyriausioji Lietuvos ginkluotojų pajėgų vadė.
Lietuvos kariuomenės dienos proga Slaptai.lt skelbia pluoštą Vytauto Visocko nuotraukų iš Vilniuje surengto karinio parado.
Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.
