Istorinių jūrinių minų (I ir II pasaulinių karų) paieškos operacija. NATO Nuolatinės parengties priešmininių laivų I grupės nuotr.
Lietuvos karininko komandoro Audriaus Venckūno vadovaujama NATO Nuolatinės parengties priešmininių laivų I grupė (SNMCMG1) kartu su Danijos karališkojo laivyno priešmininiais laivais Danijai priklausančiame Kategato sąsiauryje (tarp Danijos ir Švedijos) išžvalgė 23 kvadratinių jūrmylių plotą (apie 42 kvadratiniai km) ir jūros dugne surado 20 laivybai pavojingų minų.
Istorinių jūrinių minų (Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų) paieškos operacija vyko gruodžio 1–9 d. Joje dalyvavo keturi NATO Nuolatinės parengties priešmininių laivų I grupės laivai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Vokietijos, taip pat du Danijos karališkojo laivyno priešmininiai laivai.
Visi surinkti duomenys apie nustatytus jūros dugno objektus, kaip teigiama Karinių jūrų pajėgų pranešime, buvo perduoti Danijos karališkajam laivynui tolesniems veiksmams atlikti.
„NATO Nuolatinės parengties priešmininių laivų I grupė šiemet jau antrą kartą grįžo į Danijos sąsiaurį ir abu kartus dugne buvo surasta daugybė istorinių sprogmenų. Tai įrodo ne tik tai, kad iki šiol vis dar egzistuoja niūrus Antrojo pasaulinio karo paveldas šiuose vandenyse, bet ir parodo šiuolaikinės kovos su minomis veiksmingumą. Šiemet įvykdėme savo užduotį padaryti Danijos teritorinius vandenis saugesne vieta laivybai, žvejybai ir kitai jūrinei veiklai“, – sakė NATO Nuolatinės parengties priešmininių laivų I grupė vadas A. Venckūnas.
Kol grupės priešmininiai laivai vykdė savo pagrindinę minų paieškos užduotį, NATO laivų grupės flagmanas N42 „Jotvingis“ vykdė bendras manevravimo jūroje pratybas su Danijos karališkojo laivyno fregata HDMS „Peter Willemoes“. Istorinių jūrinių minų (I ir II pasaulinių karų) paieškos operacija. NATO Nuolatinės parengties priešmininių laivų I grupės nuotr.
Ši jūrinių minų paieškos operacija, kaip nurodoma Karinių jūrų pajėgų pranešime, šiemet buvo paskutinė žyminti NATO Nuolatinės parengties priešmininių laivų I grupės aktyvių veiksmų jūroje pabaigą. Nuo 2020 m. rugpjūčio iki gruodžio NATO Nuolatinės parengties priešmininių laivų I grupė iš viso dalyvavo septyniose jūrinių istorinių minų paieškos ir sunaikinimo operacijose. Šių operacijų metu bendrai buvo išžvalgytas 125 kvadratinių jūrmylių (apie 231 km²) plotas įvairiuose Šiaurės Europos (įskaitant trijų Baltijos valstybių) vandenyse.
Buvos surasto 73 jūrinės minos, kurių dauguma buvo sunaikintos. Kitų duomenys ir aptikimo koordinatės perduotos tų valstybių kariniams laivynams, kurių teritoriniuose vandenyse ir ekonominėse zonose buvo vykdytos operacijos.
NATO Nuolatinės parengties priešmininių laivų I grupę, vadovaujama kmdr. A. Venckūno, šiuo metu sudaro: flagmanas (laivas-vadavietė) „Jotvingis“ (Lietuva) su tarptautiniu štabu, ir trys priešminiai laivai – „Admiral Cowan“ (Estija), „Sulzbach-Rosenberg“ (Vokietija) ir „Imanta“ (Latvija).
JAV karinis jūrų laivynas pranešė apie pirmąjį įtariamą COVID-19 atvejį kariniame laive. Pasak laivyno atstovų, jūreiviui diagnozuotas koronavirusas, tačiau tyrimo rezultatus dar turi patvirtinti sveikatos apsaugos institucijos.
Prieš savaitę Pietų Italijoje dislokuotam JAV karinio jūrų laivyno kariui diagnozuotas koronavirusas, kuris visame pasaulyje nusinešė jau daugiau nei 6 000 gyvybių. Jungtinėse Valstijose aukų skaičius siekia beveik 70.
„Jūreiviui, tarnaujančiam desantiniame puolamajame laive „USS Boxer“ preliminariai nustatytas COVID-19. Tai yra pirmasis ligos atvejis karinio jūrų laivyno laive“, – sakoma išplatintame JAV karinio jūrų laivyno pranešime.
Šiuo metu jūreivis yra izoliuotas namuose, o „jūreiviai, su kuriais artimais kontaktavo aptariamas asmuo, buvo informuoti, jie saviizoliuojasi gyvenamosiose vietose“.
Karinio jūrų laivyno teigimu, JAV ligų kontrolės ir prevencijos centrai turės patvirtinti teigiamą kario tyrimo rezultatą.
Vietos žiniasklaidos duomenimis, „USS Boxer“ šiuo metu yra karinio jūrų laivyno bazėje San Diege.
JAV karinio laivyno laivas, anot prezidento Donaldo Trumpo, ketvirtadienį Hormūzo sąsiauryje sunaikino Irano bepilotį orlaivį.
D. Trumpas Vašingtone sakė, kad bepilotis priartėjo labai arti laivo ir kėlė grėsmę laivo ir jo įgulos saugumui. Keli raginimai atitraukti droną esą buvo ignoruojami. Bepilotis tada iš karto buvo sunaikintas.
„Tai yra naujausia iš daugelio provokuojančių ir priešiškų Irano akcijų prieš laivus, plaukiojančius tarptautiniuose vandenyse“, – kalbėjo D. Trumpas.
JAV, anot jo, pasilieka teisę ginti savo interesus, objektus ir darbuotojus. Prezidentas paragino visas šalis pasmerkti Irano veiksmus.
Pentagono duomenimis, incidentas įvyko ketvirtadienį 10.00 val. vietos laiku. JAV laivas „USS Boxer“ buvo tarptautiniuose vandenyse, kai prie jo priartėjo dronas. Šiuo metu jis yra Persijos įlankoje. JAV gynybos departamentas kol kas nekomentavo, kaip bepilotis buvo sunaikintas. JAV nepateikė duomenų ir apie tai, ar tai buvo ginkluotas bepilotis.
Išaugus įtampai su Iranu, Pentagonas penktadienį paskelbė, kad siunčia į Artimuosius Rytus dar vieną karo laivą ir „Patriot“ raketų bateriją, skelbia BBC.
Laivas „USS Arlington“ ir „Patriot“ oro gynybos sistema prisijungs prie anksčiau šią savaitę į Artimuosius Rytus JAV išsiųsto lėktuvnešio ir bombonešių.
Tokių veiksmų imtasi reaguojant į įtariamą grėsmę JAV pajėgoms regione. JAV atskleidė mažai informacijos apie tikslų grėsmės pobūdį, tačiau teigė, kad Iranas planuoja vykdyti puolamąsias operacijas prieš JAV pajėgas ir interesus regione.
Iranas atmetė tokius JAV pranešimus, pavadindamas juos „nesąmonėmis“, ir karinės įrangos dislokavimą apibūdino „psichologiniu karu“, skirtu įbauginti šalį.
Penktadienį Pentagonas teigė, kad JAV nesiekia konflikto su Iranu, bet pridūrė, kad Vašingtonas „yra pasiruošęs ginti JAV pajėgas ir interesus regione“.
„Gynybos departamentas toliau atidžiai stebi Irano režimo veiklą“, – teigiama Pentagono pareiškime.
Praėjusį sekmadienį JAV prezidento Donaldo Trumpo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Johnas Boltonas paskelbė, kad JAV siunčia į Artimuosius Rytus lėktuvnešį ir bombonešius.
Nors J. Boltonas nepateikė jokių tikslių detalių, jis sakė, kad Baltieji rūmai siunčia „aiškią“ žinią, kad bet kokia ataka prieš JAV ir jų sąjungininkų interesus bus sutikta su „negailestinga jėga“.
Apie tai pranešama, kai tarp Vašingtono ir Teherano tvyro didelė įtampa. Pernai JAV pasitraukė iš 2015 metais pasirašyto branduolinio susitarimo su Iranu, atnaujino Iranui sankcijas ir palaipsniui jas griežtino.
Neseniai JAV prezidento administracija ėmėsi dar vieno žingsnio – Islamo revoliucijos gvardiją (IRCG) paskelbė teroristine grupuote.
Lapkričio 23 d. Danijoje Korsoro uoste vyko Lietuvos kariuomenės naujai iš Danijos įsigyto patrulinio laivo P15 perdavimo Lietuvos karinėms jūrų pajėgoms ceremonija. Naujasis laivas P15 pakeis Lietuvos karinių jūrų pajėgų Patrulinių laivų diviziono dabar naudojamą 50 metų senumo Norvegijoje statytą „Storm“ klasės laivą P32 „Sėlis“.
Planuojama, kad laivas P15 į Klaipėdos uostą atvyks š. m. gruodį, o laivo krikšto ir vardo suteikimo ceremonija planuojama 2017 m. sausio mėnesį.
„Naujai iš Danijos įsigydami patrulinį laivą, siekiame išlaikyti Lietuvos karinių jūrų pajėgų Patrulinių laivų diviziono pajėgumą. Nuo šiol divizioną sudarys keturi vienodo tipo modernūs multifunkciniai laivai, kurie ilgam užtikrins efektyvų paskirtų užduočių vykdymą – patruliavimą Lietuvos teritorijoje Baltijos jūroje, dalyvavimą paieškos ir gelbėjimo operacijose ir kitas užduotis“, – sako Karinių jūrų pajėgų vadas jūrų kapitonas Arūnas Mockus. Pasak pajėgų vado, P15 yra dvigubai naujesnis nei iki šiol naudotas laivas P32 „Sėlis“, kuris yra techniškai pasenęs, taip pat kyla sunkumų aprūpinant laivą atsarginėmis dalimis.
Danijoje statytas „Flyvefisken” klasės laivas Lietuvai perduodamas vadovaujantis 2016 m. rugsėjį Lietuvos kariuomenės ir Danijos kariuomenės aprūpinimo ir logistikos organizacijos (DALO) atstovų pasirašyta sutartimi. Pagal šią sutartį Lietuvos kariuomenė įsigijo laivą P15 ir dvi patruliniams laivams skirtas povandeninių laivų sekimo sonarų sistemas. Viso įsigijimo projekto vertė 6,5 mln. Eur.
Lietuvos karinių jūrų pajėgų vėliavos iškėlimo laive ceremonijoje Korsoro uoste dalyvavo Lietuvos karinių jūrų pajėgų atstovai, laivo P15 įgulos nariai ir Danijos kariuomenės aprūpinimo ir logistikos organizacijos atstovai.
Lietuvos įsigytas laivas P15 bus ketvirtasis „Flyvefisken“ (vertimas iš danų klb.: „Žuvis skraiduolė”) klasės, arba „Standart Flex 300” tipo multifunkcinis laivas Lietuvos karinių jūrų pajėgų Karo laivų flotilės Patrulinių laivų divizione. Pirmieji trys šios klasės laivai – P11 „Žemaitis“, P12 „Dzūkas“ ir P14 „Aukštaitis“ Lietuvos karinėse jūrų pajėgose tarnybą pradėjo 2008-2010 m.
Lietuvos karinių jūrų pajėgų Karo laivų flotilės Patrulinių laivų diviziono paskirtis – patruliavimas Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ir išskirtinėje ekonominėje zonoje, laivų pažeidėjų sulaikymas, konvojavimas, paieškos ir gelbėjimo operacijos, bei kitos užduotys.
Apie „Flyvefisken“ klasės laivą P15 (Lietuvos KJP numeracija):
Patrulinis „Flyvefisken“ klasės laivas P15 buvo pradėtas statyti 1988 m., o Danijos Karališkajame karo laivyne tarnybą pradėjo 1990 m. lapkričio 1 d. ir buvo pavadintas P552 „Havkatten“ (vertimas iš danų klb.: „Vilkžuvė”).
„Flyvefisken” klasės laivai buvo sukurti ir statomi Danijos laivų statykloje Danyard A/S Olborge nuo 1987 iki 1996 metų. Iš viso buvo pastatyta 14 šios klasės laivų. Pirmasis jų, tarnybą Danijos karinėse jūrų pajėgose pradėjo 1989 metų gruodį.
Laivo P15 techniniai duomenys:
Laivo klasė – Flyvefisken („Žuvis skraiduolė“)
Laivo pavadinimas – Havkatten P552 („Vilkžuvė“)
Pastatytas – Danijos laivų statykloje Danyard A/S Olborge
Tarnybą pradėjo – 1990 m. lapkričio 1 d.
Vandentalpa – 450 t.
Laivo ilgis – 54,00 m
Laivo plotis – 9,00 m
Grimzlė – 3,00 m
Įgula – 20 – 30 žmonių, priklausomai nuo vykdomos užduoties
Varikliai – 2 vnt. MTU dyzeliniai varikliai 5.440 AJ
3 vnt. pagalbiniai varikliai
1 vnt. povairis
Max. greitis – 18 mazgų
Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.
Vasario 24-ąją prie Vilniuje įsikūrusios Prancūzijos ambasados buvo surengtas protesto mitingas. Kelios dešimtys atsargos karininkų bei visuomenės veikėjų smerkė oficialiojo Paryžiaus ketinimus Rusijai parduoti karo laivą “Mistral”. Laivas, kurį prancūzai sumanė parduoti Rusijai, kaštuoja apie 600 mlj. eurų, jis gali plukdyti 16 sraigtasparnių, 40 sausumos puolamųjų mašinų, 900 karių ir tuo pačiu atlikti visas štabo bei vadovavimo funkcijas.
Spėjama, kad šio laivo Rusijai reikia agresyviems tikslams. Mat įsigyti “Mistral” Kremlius nusprendė po 2008-aisiais įvykusio trumpo Rusijos – Gruzijos karo. Toks modernios NATO šalies ginkluotės pardavimas valstybei, kuri NATO aljansą vertina kaip grėsmę, – skandalingas precedentas. Jis kelia pavojų ne tik trims Baltijos valstybėms, bet ir Lenkijai, Ukrainai, Gruzijai.
