Budapeštas, gegužės 5 d. (ELTA). Vengrijos užsienio reikalų ministras Péteris Szijjártó pareiškė, kad esą JAV ambasadorius Davidas Pressmanas varo „karo propagandą“.
Tai penktadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis leidiniu „Telex“.
„Kiek mes suprantame, ambasadorius Pressmanas mano, kad mes turime įsitraukti į karą. Todėl jis aktyviai varo karo propagandą. Jūs galite tai pamatyti jo plakatuose, jūs galite tai pamatyti jo pareiškimuose, jis yra karo propagandos ekspertas“, – teigė Vengrijos diplomatijos vadovas.
Pasak P. Szijjártó, Vengrija nenori karo ir „priklauso taikos stovyklai“, nors „amerikiečiai mėgina įstumti šalį į karo stovyklą“.
Tokie griežti ministro pareiškimai ambasadoriaus adresu nuskambėjo po to, kai D. Pressmanas sukritikavo jį dėl dažnų kelionių į Rusiją. Pasak JAV diplomato, nuo plataus masto karo pradžios Vengrijos URM vadovas penkis kartus vyko į Rusiją svarstyti energetikos klausimų, bet nė sykio nesėdėjo prie derybų stalo su Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmytro Kuleba.
„Deja, Vengrijoje kariaujamas kažkoks tariamas kultūrinis karas, kuriam skiriamas didžiulis dėmesys. Tuo pat metu šalia vyksta tikras karas, kuriame žūsta tūkstančiai žmonių“, – sakė ambasadorius.
Kovo pradžioje D. Pressmanas pareiškė, kad Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbánas atsidūrė kryžkelėje ir kad jam „atėjo metas“ nusisukti nuo Rusijos ir stiprinti šalies santykius su sąjungininkais Vakaruose.
Seimo narys Jurgis Razma. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Parlamentarai abejoja Seimo vicepirmininko konservatoriaus Jurgio Razmos iniciatyva už karo propagandą Lietuvoje numatyti baudžiamąją atsakomybę. Dalis jų teigia, kad šiuo metu veikiantys įstatymai užtikrina draudimą skleisti karo propagandą, todėl būtinybės griežtinti įstatymus nėra. Kita vertus, jei poreikis atsirastų, Seimo nariai akcentuoja, kad tokius projektus turėtų inicijuoti atitinkamos institucijos, o ne pavieniai parlamentarai.
Socialdemokratų Seimo frakcijos seniūnas Gintautas Paluckas teigia, kad karo propagandos draudimą užtikrina Lietuvos Konstitucija ir kiti įstatymai, todėl, akcentuoja jis, reikėtų jau galiojančius teisės aktus taikyti, o ne inicijuoti naujus.
„Bijau, kad tai gali virsti visiškai neprotinga raganų medžiokle ir, manau, kad tie teisės aktai, kurie dabar galioja, numato administracinę atsakomybę ir kitus dalykus, tikrai nėra taikomi ir kaip reikiant pritaikomi, kad tą atsakomybę reikėtų griežtinti ir versti baudžiamąja“, – Eltai teigė G. Paluckas kartu pridurdamas, kad šiuo metu jis nematąs pagrindo tokioms iniciatyvoms.
„Ir, tiesą pasakius, kol kas aš nematau visuomenėje kažkokios susiklosčiusios padėties, kuri reikalautų griežtinti tokią atsakomybę (…). Todėl tikrai į tokias hiperreakcijas, iš kurių kyla teisėkūros iniciatyvos, aš žiūriu labai atsargiai“, – teigė G. Paluckas.
Jam antrina ir „valstiečių“ frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė. Jos teigimu, dabartiniai įstatymai yra pakankama priemonė užkardyti nesantaikos kurstymą ir dezinformaciją.
„Manau, kad dabartiniuose mūsų įstatymuose yra numatyta atsakomybė už nesantaikos kurstymą, dezinformaciją, tai ar ta norma padarytų kažką daugiau nei dabartiniai įstatymai, aš abejočiau. (…) Išorės priešus mes visi turime identifikavę, tai vidaus priešų aš nemanau, kad reikėtų ieškoti“, – kalbėjo A. Norkienė.
J. Razmos siūlymus kritiškai vertina ir Seimo Regionų frakcijos seniūnė Rita Tamašunienė. Jos teigimu, tokių iniciatyvų turėtų imtis atitinkamos institucijos, o ne pavieniai parlamentarai.
„Jei poreikis yra, tai galėtų būti atsakingų ministerijų pateiktas ekspertinis vertinimas, o ne pavienių Seimo narių iniciatyvos. Aš kalbu apie Vidaus reikalų ministeriją, Teisingumo ministeriją, Krašto apsaugos ministeriją. Mano vertinimu, tai gali būti gana paviršutiniška“, – teigė R. Tamašunienė.
Tuo tarpu Darbo partijos frakcijos seniūnas Viktoras Fiodorovas akcentavo, kad šiuo metu pagrindinis dėmesys turėtų būti skiriamas fiziniam, o ne informaciniam saugumui.
Dabar didesnis dėmesys turėtų būti skirtas ne tam, kas ką pasakė, o kaip garantuoti fizinį saugumą, gynybą“, – pabrėžė V. Fiodorovas.
J. Razmos iniciatyva suabejojo ir koalicijos partneriai
Laisvės frakcijos Seime seniūnas Vytautas Mitalas taip pat abejoja J. Razmos iniciatyva. Jo teigimu, šiuo metu galiojantys teisės aktai yra pakankama priemonė užtikrinti karo propagandos draudimą.
„Tikslas teisingas, bet jau dabar Baudžiamajame kodekse tas numatyta, tai aš nelabai suprantu, kokią pridėtinę vertę duoda dar vienas straipsnio papildymas Baudžiamajame kodekse, ką kolega siūlo. Tai, aš manau, dabartiniame Baudžiamajame kodekse yra jau pakankamai apie tai parašyta“, – svarstė V. Mitalas.
Kiek kitokios pozicijos laikosi Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūnas Eugenijus Gentvilas. Jei poreikis patikslinti įstatymus yra, jis nemato priežasčių tam nepritarti.
„Šiaip ir tiesiogiai Konstitucijoje yra draudžiami tokie dalykai, tai, matyt, reikalingas įstatyminis patikslinimas. Kaip žinome, Konstitucija veikia tiesiogiai, bet geriau, kai tą Konstituciją paaiškina konkretus įstatymas. Tai dėl to iš principo pritariu“, – teigė E. Gentvilas.
ELTA primena, kad J. Razma antradienį įregistravo projektą, numatantį už karo propagandą skirti baudžiamąją atsakomybę. Pagal projektą, „tas, kas viešai skatino, rėmė ar pritarė agresyviam karui ar kitokiam ginkluotos jėgos panaudojimui, pažeidžiančiam pagrindinius tarptautinės teisės principus, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų“.
Už šiuos veiksmus atsakomybė nustatoma ir juridiniams asmenims, nes, anot J. Razmos, „neretai propaganda vykdoma per tarpininkus, pasitelkiant žiniasklaidos, kitas informacines priemones“.
J. Razmos teigimu, Lietuvos Konstitucija draudžia karo propagandą.
Propaganda. Toks pavadinimas. Slaptai.lt nuotr.
Siūloma nustatyti draudimą valstybės ir savivaldybių institucijoms bei įstaigoms, taip pat projektų, finansuojamų iš Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų lėšų, vykdytojams, vienerius metus pirkti viešinimo ir reklamos paslaugas, o politinės kampanijos dalyviams – užsakyti politinę reklamą iš transliuotojų, kurie kursto karą, neapykantą ir nesantaiką.
Tokias Visuomenės informavimo ir Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymų pataisas parengė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko pavaduotojas Laurynas Kasčiūnas.
Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimais jis siūlo nustatyti, kad minėto draudimo pažeidimas užtrauktų baudą asmenims nuo 300 iki 850 eurų ir politinės kampanijos dalyviams ar politinių partijų, kurios yra politinės kampanijos dalyvės, pirmininkams – nuo 300 iki 1450 eurų.
Pasak L. Kasčiūno, nors siūlomi draudimai būtų tiesiogiai taikomi politinės kampanijos dalyviams, užsakantiems politinę reklamą, valstybės ir savivaldybių institucijoms bei įstaigoms, ES struktūrinių fondų lėšomis finansuojamų projektų vykdytojams, perkantiems viešinimo, reklamos paslaugas, tačiau netiesiogiai paveiktų transliuotojus. Jo nuomone, tai prisidėtų prie efektyvesnės kovos su karo, tautinės neapykantos kurstymu, priešiška propaganda ir dezinformacija.
Pasak L. Kasčiūno, tokiu atveju, Lietuvos radijo ir televizijos komisijai nustačius minėtų įstatymo nuostatų pažeidimo faktą ir už tai konkrečiam televizijos kanalui pritaikius įstatyme numatytas poveikio priemones, lygiagrečiai būtų taikomi ir draudimai vienerius metus užsakyti politinę reklamą ar pirkti viešinimo paslaugas iš to televizijos kanalo. Anot parlamentaro, tai būtų tarsi papildoma finansinė sankcija, nes toks televizijos kanalas metus laiko negautų papildomų pajamų iš tos šalies reklamos ar viešinimo paslaugų užsakovų, apie kurią buvo paskelbta karo propaganda, kurstoma neapykanta, raginama prievarta pažeisti valstybės suverenitetą.
„Pataisos yra labiau prevencinio pobūdžio, kad reklamos ar viešinimo paslaugų užsakovai negalėtų užsakyti reklamos tokiuose kanaluose. Juk Rusijos propagandiniai televizijos kanalai, siekdami lengviau gauti transliacijos licencijas ES šalyse ir užsitikrinti tokias pačias veiklos sąlygas, kokias turi ES šalių transliuotojai, kartu apsunkinti galimybes riboti ar sustabdyti propagandos skleidimą, registruojasi būtent ES šalyse. Be to, ES šalių, taip pat ir Lietuvos, verslo subjektai tokiuose kanaluose gali užsakyti reklamą ar teleparduotuvę, politinės kampanijos dalyviai – politinę reklamą, o valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos, projektų, finansuojamų iš ES struktūrinių fondų lėšų, vykdytojai – pirkti viešinimo paslaugas. Visa tai leidžia tiems televizijos kanalams papildomai užsidirbti iš tos šalies reklamos ar viešinimo paslaugų užsakovų, apie kurią buvo paskelbta karo propaganda, kurstoma neapykanta, raginama prievarta pažeisti valstybės suverenitetą. To neturime leisti“, – mano teisės aktų pataisas registruojantis parlamentaras L. Kasčiūnas.
