Parlamentarai abejoja J. Razmos siūlymu už karo propagandą numatyti baudžiamąją atsakomybę


Seimo narys Jurgis Razma. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Parlamentarai abejoja Seimo vicepirmininko konservatoriaus Jurgio Razmos iniciatyva už karo propagandą Lietuvoje numatyti baudžiamąją atsakomybę. Dalis jų teigia, kad šiuo metu veikiantys įstatymai užtikrina draudimą skleisti karo propagandą, todėl būtinybės griežtinti įstatymus nėra. Kita vertus, jei poreikis atsirastų, Seimo nariai akcentuoja, kad tokius projektus turėtų inicijuoti atitinkamos institucijos, o ne pavieniai parlamentarai.
 
Socialdemokratų Seimo frakcijos seniūnas Gintautas Paluckas teigia, kad karo propagandos draudimą užtikrina Lietuvos Konstitucija ir kiti įstatymai, todėl, akcentuoja jis, reikėtų jau galiojančius teisės aktus taikyti, o ne inicijuoti naujus.
 
„Bijau, kad tai gali virsti visiškai neprotinga raganų medžiokle ir, manau, kad tie teisės aktai, kurie dabar galioja, numato administracinę atsakomybę ir kitus dalykus, tikrai nėra taikomi ir kaip reikiant pritaikomi, kad tą atsakomybę reikėtų griežtinti ir versti baudžiamąja“, – Eltai teigė G. Paluckas kartu pridurdamas, kad šiuo metu jis nematąs pagrindo tokioms iniciatyvoms.
 
„Ir, tiesą pasakius, kol kas aš nematau visuomenėje kažkokios susiklosčiusios padėties, kuri reikalautų griežtinti tokią atsakomybę (…). Todėl tikrai į tokias hiperreakcijas, iš kurių kyla teisėkūros iniciatyvos, aš žiūriu labai atsargiai“, – teigė G. Paluckas.
 
Jam antrina ir „valstiečių“ frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė. Jos teigimu, dabartiniai įstatymai yra pakankama priemonė užkardyti nesantaikos kurstymą ir dezinformaciją.
 
„Manau, kad dabartiniuose mūsų įstatymuose yra numatyta atsakomybė už nesantaikos kurstymą, dezinformaciją, tai ar ta norma padarytų kažką daugiau nei dabartiniai įstatymai, aš abejočiau. (…) Išorės priešus mes visi turime identifikavę, tai vidaus priešų aš nemanau, kad reikėtų ieškoti“, – kalbėjo A. Norkienė.
 
J. Razmos siūlymus kritiškai vertina ir Seimo Regionų frakcijos seniūnė Rita Tamašunienė. Jos teigimu, tokių iniciatyvų turėtų imtis atitinkamos institucijos, o ne pavieniai parlamentarai.
 
„Jei poreikis yra, tai galėtų būti atsakingų ministerijų pateiktas ekspertinis vertinimas, o ne pavienių Seimo narių iniciatyvos. Aš kalbu apie Vidaus reikalų ministeriją, Teisingumo ministeriją, Krašto apsaugos ministeriją. Mano vertinimu, tai gali būti gana paviršutiniška“, – teigė R. Tamašunienė.
 
Tuo tarpu Darbo partijos frakcijos seniūnas Viktoras Fiodorovas akcentavo, kad šiuo metu pagrindinis dėmesys turėtų būti skiriamas fiziniam, o ne informaciniam saugumui.
 
Dabar didesnis dėmesys turėtų būti skirtas ne tam, kas ką pasakė, o kaip garantuoti fizinį saugumą, gynybą“, – pabrėžė V. Fiodorovas.
 
J. Razmos iniciatyva suabejojo ir koalicijos partneriai
 
Laisvės frakcijos Seime seniūnas Vytautas Mitalas taip pat abejoja J. Razmos iniciatyva. Jo teigimu, šiuo metu galiojantys teisės aktai yra pakankama priemonė užtikrinti karo propagandos draudimą.
 
„Tikslas teisingas, bet jau dabar Baudžiamajame kodekse tas numatyta, tai aš nelabai suprantu, kokią pridėtinę vertę duoda dar vienas straipsnio papildymas Baudžiamajame kodekse, ką kolega siūlo. Tai, aš manau, dabartiniame Baudžiamajame kodekse yra jau pakankamai apie tai parašyta“, – svarstė V. Mitalas.
 
Kiek kitokios pozicijos laikosi Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūnas Eugenijus Gentvilas. Jei poreikis patikslinti įstatymus yra, jis nemato priežasčių tam nepritarti.
 
„Šiaip ir tiesiogiai Konstitucijoje yra draudžiami tokie dalykai, tai, matyt, reikalingas įstatyminis patikslinimas. Kaip žinome, Konstitucija veikia tiesiogiai, bet geriau, kai tą Konstituciją paaiškina konkretus įstatymas. Tai dėl to iš principo pritariu“, – teigė E. Gentvilas.
 
ELTA primena, kad J. Razma antradienį įregistravo projektą, numatantį už karo propagandą skirti baudžiamąją atsakomybę. Pagal projektą, „tas, kas viešai skatino, rėmė ar pritarė agresyviam karui ar kitokiam ginkluotos jėgos panaudojimui, pažeidžiančiam pagrindinius tarptautinės teisės principus, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų“.
 
Už šiuos veiksmus atsakomybė nustatoma ir juridiniams asmenims, nes, anot J. Razmos, „neretai propaganda vykdoma per tarpininkus, pasitelkiant žiniasklaidos, kitas informacines priemones“.
 
J. Razmos teigimu, Lietuvos Konstitucija draudžia karo propagandą.
 
Rugilė Augustaitytė (ELTA)
 
2022.03.09; 10:54
print

Prisijunkite prie diskusijos

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *