Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis trečiadienį telefonu su Armėnijos gynybos ministru Davitu Tonojanu aptarė dvišalio bendradarbiavimo klausimus. R. Karoblis pažymėjo, kad bendros iniciatyvos bus tęsiamos, atsižvelgiant į situaciją dėl COVID-19.
 
Savo ruožtu ministras D. Tonojanas padėkojo Lietuvai už pagalbą padedant Armėnijai kovoti su koronaviruso pandemija. Krašto apsaugos ministras R. Karoblis išreiškė viltį, kad Lietuvos suteikta pagalba padės Armėnijai įveikti šį išbandymą.
 
Prasidėjus koronaviruso pandemijai įvyko du Lietuvos humanitarinės paramos Armėnijai skrydžiai, primena Krašto apsaugos ministerija.
 
Gegužės 14 d. Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų lėktuvu „Spartan“ Armėnijai, Sakartvelui ir Moldovai išskraidinta humanitarinė siunta su Lietuvoje pagamintomis medicinos apsaugos priemonėmis. Birželio 19 d. į Armėniją išvyko 11 Lietuvos specialistų medikų komanda, tarp kurių ir du Lietuvos kariuomenės atstovai. Pagalba skirta padėti Armėnijai suvaldyti ekstremalią situaciją bei gydyti ir slaugyti COVID-19 ligonius.
 
Bendradarbiaudama su Armėnija, Lietuva teikia paramą karinio rengimo ir mokymo srityje, supažindina su patirtimi reformuojant karines pajėgas. Kartu su NATO Karinio švietimo tobulinimo programa (DEEP – Defence Education Enhancement Programme) Lietuva padeda Armėnijai reformuoti puskarininkių sistemą. Tuo tikslu 2019 m. vasario mėnesį Lietuvoje lankėsi Armėnijos kariuomenės vado pavaduotojas, organizuoti susitikimai su Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo viršininku ir kitais kariuomenės atstovais.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.02; 05:25

Darius Kuliešius. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Prezidento Gitano Nausėdos patarėjas Darius Kuliešius pabrėžia, kad neseniai patvirtintas NATO gynybos planas Baltijos šalims ir Lenkijai turi strateginę atgrasymo reikšmę nuo potencialaus priešininko. Pasak jo, tai dar kartą patvirtino, kad Baltijos šalys ir Lenkija nėra vienos grėsmės akivaizdoje.
 
„Naujienos geros, bet labai konfidencialios, informacija turi jautrumo (…) Deja, labai giliai negalėsime šia tema atsakyti. Prezidentui yra labai svarbus nacionalinis saugumas, regioninis saugumas. Šiandien susitikime su krašto apsaugos ministru ir kariuomenės vadu buvo aptartos Lietuvos regioninio saugumo ir gynybos temos, NATO ir nacionalinių planų įgyvendinimo temos. Viena iš svarbiausių žinių tai, kad šiandien turime baigtą derinti NATO regioninį Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos gynybos planą. Planas svarbus būtent tuo, kad sustiprina regioninį saugumą bei sustiprina atgrasymą bei reiškia, kad Lietuva ir Baltijos šalys nėra vienos grėsmės akivaizdoje“, – po susitikimo teigė Nacionalinio saugumo grupės vadovas D. Kuliešius.
 
Prezidento patarėjui pritarė ir krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.
 
„NATO turi planus ir reikiamus planus ateityje, kad užtikrintų NATO partnerių ir šalių gynybą. Baltijos šalims ir Lenkijai skiriamas ypatingas dėmesys ir beprecidentinio dydžio pajėgos šiam regionui“, – sakė R. Karoblis.
Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
 
Paklaustas, ar NATO derybose su Turkija aljansas pažadėjo politinę paramą Turkijai kovojant su kurdų liaudies apsaugos daliniais, R. Karoblis teigė to negaįs komentuoti.
 
„Aljansas yra trisdešimties šalių, natūralu, kad kai kurios šalys turi skirtingas nuomones, pozicijas svarbiausias klausimais. Nuo nacionalinių aplinkybių priklauso, kiek tos pozicijos yra tvirtos. Visas aljanso grožis, kad iš bet kurių situacijų randama išeitis ir sprendimai priimami konsensusu, tas, kas ir buvo padaryta“, – teigė R. Karoblis.
 
Nepaisant užtrukusių derybų tarp valstybių, pasak kariuomenės vado Valdemaro Rupšio, NATO karinio planavimo procedūra niekada nebuvo nutrūkusi. Taip pat, anot jo, keisti gynybos planą reikėjo ir dėl Ukrainos krizės 2014 m.
 
Valdemaras Rupšys. Mjr. Tomo Balkaus nuotr.

„Atgrasyti nuo potencialaus priešininko. Faktas, kad geopolitinė situacija ir saugumo situacija regione su įvykiais Ukrainoje tikrai turėjo reikšmės“, – sakė V. Rupšys.
 
Pagaliau po daugybės mėnesių trukusių derybų Turkija sutiko patvirtinti NATO gynybos planą Baltijos šalims ir Lenkijai. Pasak kariuomenės vado, politinis sutarimas buvo pasiektas dar gruodžio 4 dieną, kai Londone prezidentas Gitanas Nausėda kartu su Latvijos ir Lenkijos prezidentais bei Estijos ministru pirmininku susitiko su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu.
 
Anksčiau Turkija nuosekliai laikėsi pozicijos, kad nesutiks pritarti Baltijos šalių ir Lenkijos gynybos planams, jei nesulauks tvirtesnės NATO politinės paramos kovojant su kurdų liaudies apsaugos daliniais.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.01; 13:40

Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis sako, kad, nors dezinformacinių žinučių iš Kremliaus temų skaičius stabilizavosi, tačiau, pasak jo, padaugėjo juos platinančių šaltinių. Dėl to, teigia R. Karoblis, bendrai yra jaučiamas padidėjęs propagandinės informacijos iš Rusijos srautas, kuris, tikėtina, toliau liks intensyvus.
 
„Konkrečių skaičių negaliu pasakyti, bet paskutiniu metu ir COVID situacijoje matomas dezinformacinių ir propagandinių žinučių srauto didėjimas. Tai liečia visas iš esmės ES šalis, bet kliūva ir mums. Žinučių temų skaičius stabilizavosi, gal net sumažėjo, bet atsirado daugiau šaltinių, per kuriuos tos žinutės platinamos, ir tas dažnis intensyvesnis“, – pirmadienį po Valstybės gynimo tarybos posėdžio spaudos konferencijos Prezidentūroje metu sakė R. Karoblis.
 
Ministras pripažino, kad tikėtina, jog dezinformacijos srautas ir toliau liks intensyvus.
 
„Visiškai nenustebčiau ir greičiausiai taip bus, kad tas intensyvumas reklamuojant tiek Dūmos iniciatyvą dėl Ribentropo-Molotovo pakto, tiek dėl Lenkijos (didės – ELTA), jis jau dabar yra. Tas leitmotyvas su bandymu ir toliau propaguoti tas Rusijos žinias – straipsniai, pritaikyti atskirų šalių auditorijoms, – manau, kad tik didės“, – teigė krašto apsaugos ministras.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.29; 14:42

Lietuvos ir NATO vėliavų pakėlimo ceremonija. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.

Nepaisant COVID-19 pandemijos, konvencinės grėsmės išlieka, ir NATO turi būti pasirengusi tinkamai atsakyti, pažymėjo krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis NATO gynybos ministrų susitikime nuotoliniu būdu.
 
Pasak pranešimo, gynybos ministrai pritarė pagrindiniams euroatlantinį atgrasymą ir gynybą užtikrinantiems principams ir gairėms, kad Aljansas būtų tinkamai pasirengęs atsakyti į saugumo grėsmes.
 
Susitikime aptarta Rusijos keliama raketų Aljansui grėsmė ir pritarta, kad NATO turi būti pasirengusi atsakyti į saugumo grėsmes, stiprindama oro ir priešraketinę gynybą, adaptuodama pratybas, gerindama žvalgybą bei užtikrindama reikiamų konvencinių pajėgumų plėtrą.
 
„Rusija toliau kelia grėsmę Europos ir Aljanso saugumui, plėtodama ir dislokuodama raketas, galinčias nešti konvencinį ir branduolinį ginklą. Aljansas turi būti pasirengęs tinkamai atsakyti“, – sakė krašto apsaugos ministras R. Karoblis.
 
Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Ministrai taip pat aptarė operacijas ir misijas Irake ir Afganistane. Sutarta, kad NATO operaciją Irake reikės adaptuoti pagal naujas karines gaires, nekeičiant esminių misijos parametrų.
 
Susitikime NATO gynybos ministrai aptarė politinę ir saugumo situaciją Afganistane bei taikos derybų procesą.
 
NATO yra sutarusi sumažinti karių skaičių nuo 16 000 iki 12 000 nuo liepos 13 d. Tolesni sprendimai priklausys nuo afganistaniečių vadovaujamų taikos derybų rezultatų.
 
Šiuo metu NATO vadovaujamoje operacijoje Afganistane dalyvauja 25 Lietuvos kariai.
 
Ketvirtadienį NATO gynybos ministrai bendroje sesijoje su Europos Sąjungos, Australijos, Suomijos ir Švedijos atstovais aptars atsaką į COVID-19 pandemiją ir pasirengimą galimai antrajai jos bangai šių metų rudenį.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.18; 03:00

Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. Giedrės Maksimovicz (KAM) nuotr.

Kariuomenė ne vaikų darželis ir ne džentelmenų klubas, sako krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, komentuodamas pastarąją savaitę viešojoje erdvėje pasirodžiusį vaizdo įrašą, kuriame besitreniruojantys ir karinėmis uniformomis vilkintys vyrai naudoja necenzūrinę leksiką. Kaip įrašą paskelbusiam portalui „15 min“ teigė Lietuvos kariuomenės atstovai, filmuotoje medžiagoje užfiksuoti Karinių oro pajėgų Oro gynybos bataliono kariai, o siekiant nustatyti visas šio nufilmuoto įvykio aplinkybes, kariuomenės vado nurodymu, yra pradėtas tarnybinis patikrinimas.
 
R. Karoblio teigimu, patikrinimo metu būtina išsiaiškinti, ar vaizdo įraše užfiksuotas elgesys kariuomenės gyvenime yra praktikuojamas plačiau, ar tai tiesiog leksika, naudojama specifinių pratybų metu, kuomet būtina karius paruošti ir stresinėms situacijoms.  
 
„Yra pradėtas tyrimas, kadangi yra signalas ir turime išsiaiškinti visas esamas aplinkybes. Tačiau ką tai reiškia? Ar tai yra sisteminis elgesys – t.y. ne tik pratybų metu, bet ir už jų ribų, pavyzdžiui, poilsio režime ar maitinimosi metu. Ar tai yra taikoma tik pratybų metu?“, – LRT radijui teigė R. Karoblis, akcentuodamas, kad pastarajame įraše kariai gali būti tiesiog ruošiami stresinėms situacijoms.
 
„Pratybos yra tam, kad ruoštumės gynybai, įskaitant ir stresinėms situacijoms“, – akcentavo jis.
 
Jei, tęsė R. Karoblis, yra būtent taip, tai diskusijas viešojoje erdvėje sukėlusiame vaizdo įraše nėra nieko, kas leistų kalbėti apie padarytus nusižengimus.
 
„Ruošiantis stresinėms situacijoms, priemonės gali būti įvairios, ir naivu tikėtis, kad galimame kare kariams bus sakoma, kad, gerbiami kariai, o dabar prašome mesti granatas. To tikrai nebus. Kariuomenėje yra specifika, yra skirtumas nuo civilinio gyvenimo – tai ne vaikų darželis ir ne džentelmenų klubas ir tos priemonės, ruošiant karius, turi būti taikomos. Tačiau ar tai yra sistema konkrečiose pratybose, ar plačiau – tai yra esmė. Antras dalykas yra ir tai, kas ir kokiais būdais patalpino vaizdus feisbuke (…) Tos aplinkybės turi būti nustatytos“, – apibendrino R. Karoblis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.02; 10:00

Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Švenčionių rajone pristatyta šį mėnesį baigta tiesti nacionalinės reikšmės geležinkelio linijos Pabradė-Pažeimenė atšaka. Kaip teigė renginyje, kuriame krovinių gabenimo galimybę išbandė rotaciją baigiantys ir iš Lietuvos išvykstantys JAV kariai, dalyvavęs Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, projektas ne tik leis lengviau ir operatyviau judėti karinei technikai, bet kartu yra ir simboliškas: būtent JAV kariai pirmieji šią atšaką išbando.
 
„Ši atšaka labai padės logistiniams aspektams, taupant ir moto-resursus, ir palengvinant situaciją keliuose, užtikrinant eismo saugumą (…). Simboliška, kad ši infrastruktūros plėtra prasideda nuo JAV bataliono technikos krovimo. Tai rodo mūsų sąjungininkų buvimą“, – teigė R. Karoblis.
 
Savo ruožtu „Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius Mantas Bartuška pabrėžė, kad projektą, svarbų nacionalinio saugumo atžvilgiu, pavyko įgyvendinti labai greitai.
 
„Projektas įgyvendintas labai greitai, statybos truko mažiau kaip pusę metų. Jis skirtas kariuomenei ir prisideda prie logistikos mobilumo. Tokią sunkią techniką lengviau transportuoti geležinkeliu nei auto keliais (…) Labai džiaugiamės, kad Lietuvos geležinkeliai gali prisidėti prie tokių svarbių projektų, kartu gerinant mūsų karinį mobilumą NATO partneriams ir mums“, – kalbėjo „Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius.
Amerikiečių kariai. Slaptai.lt nuotr.
 
Nutiesta geležinkelio atšaka, kaip teigia Krašto apsaugos ministerija, padės užtikrinti patogesnį į Lietuvą atvykstančių NATO sąjungininkų karinės technikos ir kitos įrangos perdislokavimą į netoliese Pabradės esantį Lietuvos kariuomenės Generolo Silvestro Žukausko poligoną.
 
R. Karoblis: šiuo metu kariuomenėje vystoma apie 200 projektų
 
Ministras R. Karoblis pabrėžė, kad šiuo metu didžiausi infrastruktūriniai projektai yra organizuojami Pabradėje esančiame poligone.
 
„Pabradės poligonas nemaža dalimi yra statybų aikštelė, yra ruošiamos naujos rezervinės bazės greito reagavimo NATO pajėgoms. Tokį pajėgumą mes turime turėti. Taip pat vystosi ir kiti projektai, kurie užtikrina manevro ir ugnies galimybes. Vystomi projektai ir kitose poligonuose“, – žurnalistams penktadienį kalbėjo R. Karoblis.
 
„Infrastruktūros tobulinimas poligonuose yra nenutrūkstamas procesas, nes atsiranda vis nauji kariuomenės ir sąjungininkų poreikiai“, – pridūrė jis.
Amerikiečių kariai Vilniuje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
Taip pat, ministro teigimu, kariuomenė gali pasigirti naujai atidaromomis kareivinėmis.
 
„Pradėjo veikti naujos modernios kareivinės Rukloje, skirtos Vaidoto batalionui, birželio pabaigoje turėtų būti baigtos kareivinės Tauragėje. Taip pat nemaži projektai yra planuojami“, – pažymėjo R. Karoblis.
 
Pasak jo, šiuo metu kariuomenės kokybę keliančių projektų mastas yra nesulyginamas su tuo, kas buvo prieš septynetą metų.
 
„Jei neklystu tai 2013-2014 metais viso labo buvo 5 gyvi projektai, tai šiuo metu per visą kariuomenę yra apie 200 projektų“, – teigė ministras.  
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.29; 14:11

Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Dainius Gaižauskas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete (NSGK) krašto apsaugos ministras Raimondas Karoblis ir Nacionalinio kibernetinio saugumo centro vadovas Rytis Rainys pristatys Lietuvos kibernetinio saugumo būklės metinę ataskaitą.
 
„Klausimai susiję su kibernetinio saugumo ataskaita bei klausimai, susiję su Baltijos šalių oro erdvės gynyba ir t.t. Taip pat yra teorinių ir strateginių įstatymų projektų ir darbotvarkė pakankamai sudėtinga“, – Eltai sakė NSGK pirmininkas Dainius Gaižauskas.
 
Komiteto darbotvarkėje įtraukti ir opozicijai priklausančių NSGK narių klausimai R. Karobliui bei R. Rainiui dėl kibernetinio saugumo užtikrinimo ekstremalioje situacijoje dėl COVID19 ligos plitimo grėsmės metu.
 
„Pranešimai eina, kad Kinija sukūrė kibernetinės atakos programėlę ir laužiasi į ligonines, į tinklus bei kelia sumaištį. Kyla klausimas, ar ir Lietuva yra objektas bei patyrė kažkokias atakas ar ne“, – Eltai sakė konservatorius Laurynas Kasčiūnas.
Seimo narys Laurynas Kasčiūnas. Slaptai.lt nuotr.
 
Taip pat opozicijos nariai kviečia ir sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą. Pasak L. Kasčiūno, kaip visuomet bus prašoma pateikti informaciją apie koronaviruso epidemijos situaciją Lietuvoje bei pateikti analizę dėl galimo susirgimų augimo pradėjus švelninti karantino sąlygas ir epidemijos tolesnio suvaldymo planą, įskaitant prognozes dėl galimo šio susirgimo sezoniškumo.
 
D. Gaižauską stebina opozicijos įtraukti klausimai. Anot jo, jie dubliuojasi jau su esama komiteto darbų programa.
 
„Jie padaro destrukcinį variantą. Neva neeilinio prašo ir padaro destrukcinį variantą. Taip kaip ir klausimai dėl kibernetinio saugumo. Tai jie įtraukė klausimą, kad nori apklausti Nacionalinio kibernetinio saugumo centro vadovą Rytį Rainį dėl situacijos COVIS-19 krizės metu. Savaime juk suprantama, kad ataskaitos metu bus nagrinėjami šie klausimai ir atskira dalimi jie bus pristatyti. Bet ne, opozicija prašo atskirai“, – sakė D. Gaižauskas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.13; 00:05

Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Situacija kibernetinėje ir informacinėje erdvėje ir toliau kelia nerimą, teigia kibernetinio saugumo būklę šalyje pristatę atsakingų institucijų atstovai. Jų teigimu, pastaruoju metu kibernetinių iššūkių mastas yra aliarminio lygio, o informacinėje erdvėje vykstanys procesai rodo, kad karas su strateginiais oponentais tebevyksta.
 
Krašto apsaugos ministerija (KAM) ir Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) ketvirtadienį pristatė kibernetinio saugumo būklės vertinimą. Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis spaudos konferencijoje pabrėžė, kad potencialūs Lietuvos priešininkai ir strateginiai oponentai niekur nedingo.
 
„Pastaruoju metu (sklinda – ELTA) didžiulis dezinformacijos kiekis: ne tik pas mus, tokios tendencijos vyrauja ir Europoje, ir apskritai Vakarų civilizacijoje. Informacinės atakos, propagandiniai įrankiai, (…) dažnai jie naudojami klasikine prasme, bet dažnai naudojami ir (pasitelkiant – ELTA) informacines technologijas, kibernetinius instrumentus“, – spaudos konferencijoje sakė R. Karoblis, pridurdamas, kad kibernetinių bei informacinių atakų taikiniai lieka labai įvairūs.
 
„Objektas yra įvairus: pradedant nuo valstybinių struktūrų, valdančių pandemiją, diskreditavimo (…) Tačiau yra bandymai diskredituoti aljansus, kuriuose mes esame – tiek NATO, tiek ES, tiek tarptautinės institucijos, kurios kovoja su pandemija“, – kalbėjo R. Karoblis, primindamas melagingas naujienas, esą koronaviruso epidemija Lietuvoje prasidėjo nuo užsikrėtusio JAV kario.
 
„Informacinėje ir kibernetinėje erdvėje karas ir kova vyksta (…). Šis laikotarpis parodė, kad saugumo situacija negerėja ir, kad saugumo situacija reikia rūpintis. Mūsų potencialūs priešininkai ir strateginiai oponentai niekur nedingo“, – apibendrino situaciją ministras.  
 
Krašto apsaugos viceministras Edvinas Kerza teigia, kad dėl koronaviruso išaugus verslo ir visuomenės aktyvumui internetinėje erdvėje, atitinkamai išaugo ir iššūkių mastas.
 
Krašto apsaugos viceministras Edvinas Kerza. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.

„Verslui ir daliai žmonių persikėlus į elektroninę erdvę iššūkių mastas išaugo dramatiškai“, – pažymėjo jis. Anot E. Kerzos, vargu ar įmonės, kurių darbuotojai dirba iš namų, sugebėjo įdiegti tinkamas nuotolinio darbo apsaugos priemones.
 
„Tas mūsų išsikėlimas į internetą, kai iš biurų susirinkome kompiuterius, nuvykome į namus, pradėjome dirbti virtuvėje ar miegamajame, atrodo kaip galimybė (kibernetiniams įsilaužėliams – ELTA)“, – teigė jis.
 
Kita vertus, pasak jo, krašto apsauga pastaraisiais metais tapo epicentiniu taikiniu.
 
„Krašto apsauga praėjusiais metais tapo taikiniu numeris vienas Lietuvoje. Tai iš dalies susijęs su tuo, kad kertinis tinklas yra mūsų valdomas ir mes sujungiame svarbiausias Lietuvos institucijas. Kita vertus, akivaizdu, kad mūsų oponentai ieško silpnų vietų, kurias galėtų išnaudoti. Prieš porą metų panašus vaizdas buvo tik energetikos sektoriuje. Tuomet stebėjome, kaip energetikos sektorius atsidūrė nedraugiškų valstybių taikiklyje“, – kalbėjo E. Kerza.
 
Kibernetinių incidentų mastas yra aliarminio lygio
 
Kaip skelbiama KAM ataskaitoje, Lietuvoje 2019 metais registruotas 3241 kibernetinis incidentas, kai jų tyrimams atlikti reikėjo tiesioginio specialistų dalyvavimo. Automatinėmis priemonėmis apdorotų kibernetinių įvykių skaičius Lietuvoje siekį daugiau kaip 300 000.
Nacionalinio  kibernetinio saugumo centro (NKSC) direktoriaus Ryčio Rainio teigimu, lyginant su 2018 m. incidentų mastas nesumažėjo. Priešingai, jo teigimu, mastas yra išaugęs iki aliarminio lygio.
 
„Incidentų mastas nesumažėjo. Jis visame pasaulyje ir Lietuvoje yra išaugęs iki aliarminio lygio. Mūsų specialistai betarpiškai rankomis apdoroja incidentus – tai rafinuoti, sudėtingi incidentai, kur reikia žmogaus įsikišimo (…). O įvykiai yra tai, kas mūsų turimomis priemonėmis ir specialiomis programomis yra automatiškai apdorojama. Jie eina nenutrūkstamu srautu. Mes per dieną apdorojame maždaug apie 20 incidentų ir apie 800-900 įvykių per automatines sistemas. Jei palygintume su ankstesniais metais, tų incidentų, kurie betarpiškai yra apdorojami specialistų, skaičius išaugo tris kartus. Tačiau tai nėra išmintis, tai stebima ir kitose šalyse“, – spaudos konferencijoje kalbėjo R. Rainys.
 
Informacinėje erdvėje formuotas neigiamas Lietuvos įvaizdis
 
2019 m. Lietuvos informacinėje erdvėje iš viso buvo nustatyta 2 890 žalingos informacinės veiklos atvejų (15 proc. daugiau nei 2018 m., vidutiniškai apie 241 atvejį per mėnesį), iš kurių daugiau nei 2/3 buvo inicijuojami ir vykdomi trečiųjų šalių.
 
Kaip skelbiama ataskaitoje, pagrindiniu dezinformacijos veiksniu išliko Kremliaus režimo kontroliuojamos žiniasklaidos priemonės, skelbusios ir platinusios informaciją, neatitinkančią Lietuvos visuomenės informavimo įstatymo nuostatų.
 
„Buvo formuojamas Lietuvos, kaip priešiškos ir nepatikimos valstybės, įvaizdis, nevengta karo ir tautinės neapykantos skatinančio turinio, naudoti neskaidrūs turinio konstravimo bei apgaulės elementai: falsifikuoti faktai, tikslingai iškraipyti viešųjų asmenų pasisakymai, komentarai ar pranešimai spaudai, vaizdo redagavimo priemonėmis sufabrikuota vizualinė medžiaga, prisidengta kitų asmenų arba institucijų tapatybėmis“, – rašoma ataskaitoje.
Spynelė. Slaptai.lt nuotr.
 
Dokumento autoriai teigia, kad konstitucinių pagrindų apsaugos srityje neigiamos informacijos srautas sudarė ketvirtadalį visų 2019 m. fiksuotų atvejų.
 
„Skelbiant nuosprendį Sausio 13-osios įvykių byloje, prieš Lietuvos teisinę sistemą ir visuomenės istorinę atmintį buvo vykdoma intensyvi dezinformacinė veikla. Gynybos srityje neigiamos informacijos srautas siekė 23 proc.: buvo siekiama mažinti šalies gyventojų pasitikėjimą šalies gynybos politika ir santykiais su NATO sąjungininkais, taip pat diskredituoti šalies nacionalinių gynybinių pajėgumų stiprinimą regione“, – teigiama ketvirtadienį paviešintame dokumente.
 
Taip pat pažymima, kad žalingos informacijos srautas gynybos sektoriuje aktyvėjo Lietuvai minint narystės NATO 15-ąsias metines, gegužę Baltijos jūroje vykstant NATO karinėms pratyboms „Spring Storm 2019“.
 
KAM ataskaitoje teigiama, kad Viena ryškiausių informacinių kibernetinių atakų vykdyta prieš „Delfi“ žurnalistą, kai prisidengus jo vardu buvo išsiųstos užklausos Lietuvos bei užsienio šalių institucijoms ir naujienų agentūroms pranešant apie tariamus NATO sąjungininkų viešosios tvarkos pažeidimus Lietuvoje.
 
Dar viena informacinė ataka vykdyta prieš Kauno žydų bendruomenę: prisidengus šios bendruomenės pirmininko tapatybe atsakingoms tarnyboms buvo išplatinti melagingi pranešimai apie Lietuvoje dislokuoto NATO priešakinio bataliono karių Kaune tariamai įvykdytą antisemitinį nusikaltimą. Kibernetinė informacinė ataka vykdyta ir prieš KAM vadovybę paskleidus tikrovės neatitinkančią informaciją apie ministro gautą didelės vertės kyšį iš Jungtinių Amerikos Valstijų pareigūnų.
 
Informacinės atakos kultūros ir švietimo srityje
 
Kultūros ir švietimo srityje iš viso identifikuoti 522 (20 proc.) neigiamos informacinės veiklos atvejai. Ataskaitos autoriai teigia, kad kilus diskusijoms dėl Antrojo pasaulinio karo įvykių interpretavimo, buvo kurstomi ginčai dėl demokratijos, žmogaus teisių padėties užtikrinimo Lietuvoje, tuo suskubo pasinaudoti Lietuvai nedraugiškos žiniasklaidos priemonės – buvo siekiama formuoti Lietuvos, kaip ksenofobinės, diskriminacinės ir antisemitinės valstybės, įvaizdį tarptautinėje arenoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.16; 12:00

Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Europos Sąjungos (ES) gynybos ministrai pirmadienį vaizdo konferencijoje aptarė, kaip valstybių kariuomenės prisideda prie pagalbos teikimo šalių civilinėms institucijoms COVID-19 krizės metu.
 
„Koronaviruso krizė ne tik nesumažino saugumo grėsmių Europoje, bet ir sudarė sąlygas jas didinti. COVID-19 pandemija ir susidariusi krizinė situacija piktavališkai išnaudojama aktyviau skleidžiant dezinformaciją ir vykdant kibernetines atakas, kuriomis siekiama diskredituoti šalių pastangas suvaldyti viruso plėtrą,“ – pareiškė konferencijoje krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.
 
„Negalima leisti, kad ši krizė pakenktų gyvybiškai svarbiems ilgalaikiams valstybių gynybos tikslams. Net ir kilus tokio masto krizei reikia kuo skubiau prisitaikyti prie iššūkių, imtis visų įmanomų priemonių apsaugant ginkluotąsias pajėgas ir toliau nuosekliai palaikyti kariuomenės parengtį bei transatlantinį karinį bendradarbiavimą, užkardant konvencines grėsmės“, – pabrėžė R. Karoblis.
 
R. Karoblis, kaip teigiama Krašto apsaugos ministerijos pranešime, taip pat padėkojo ES valstybių, kurių pajėgos šiuo metu dislokuotos Lietuvoje, gynybos ministrams už konstruktyvų bendradarbiavimą greitai ir efektyviai valdant atvejus, kai Lietuvoje tarnaujantiems sąjungininkų kariams buvo nustatyti susirgimai COVID-19 virusu.
 
Vaizdo konferencijos metu ES gynybos ministrai aptarė, kurie tarptautiniai bei europiniai gynybos bendradarbiavimo mechanizmai galėtų būti geriau panaudojami koordinuojant pagalbos teikimą ES mastu. Jie taip pat įvertino saugumo situaciją ES vykdomų karinių operacijų ir misijų regionuose, pirmiausia siekiant užtikrinti ES karinėse operacijose dalyvaujančio personalo saugumą pandemijos sąlygomis.
 
„ES operacijos ir toliau turi tęstis, ir turime užtikrinti personalo apsaugą bei tinkamą parengimą reaguoti į pandemijos situaciją operacijų regione“, – sakė krašto apsaugos ministras.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.07; 06:00

Prezidentas susitiko su krašto apsaugos ministru ir kariuomenės vadu. Roberto Dačkaus nuotr. (Prezidento kanceliarija).

Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį susitiko su krašto apsaugos ministru Raimundu Karobliu ir kariuomenės vadu generolu leitenantu Valdemaru Rupšiu. Susitikime prezidentui buvo pristatytas ir aptartas dėl koronaviruso plitimo Lietuvoje kylančių rizikų vertinimas, galimi scenarijai bei situacijos valdymo modelis.
 
Prezidento iniciatyva rizikų vertinimą bei situacijos valdymo modelį parengė specialiai tam kariuomenės vado suburta grupė, kurią sudaro kariuomenės ir specialiųjų tarnybų atstovai, medicinos ekspertai.
 
Šalies vadovui pristatytas situacijos valdymo modelis numato būtinus veiksmus siekiant adekvataus ekstremalios situacijos valdymo, kritinių šalies institucijų pajėgumų, galimybių ir pažeidžiamumų identifikavimo. Planas numato stipraus ir nuolat veikiančio susidariusios situacijos valdymo ir sprendimų priėmimo centro būtinybę, taip pat jis apima optimalų valstybės ir savivaldybių veiksmų koordinavimą, valstybės rezervo bei kitų turimų išteklių valdymą.
 
Reaguodama į šalyje besitęsiančią kovos su koronaviruso plitimu situaciją, kariuomenės vadovybė ketina atnaujinti ir toliau prezidentui pristatyti rizikų vertinimą bei tobulinti siūlomus valdymo scenarijus. Taip pat bus tariamasi dėl galimo jame numatytų priemonių įtraukimo į Valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro veiksmus.
 
Susitikime buvo aptartas ir šiuo metu jau vykstantis bei ateityje galimas glaudus įvairių valstybės tarnybų bendradarbiavimas su kariuomene, jų turimų žmogiškųjų bei materialinių išteklių pasitelkimas.
 
„Įvairios šalies institucijos šiuo metu kreipiasi pagalbos į kariuomenę, tačiau tai vyksta nekoordinuotai. Kariuomenė jau įsitraukia ir turi galimybę plačiau prisidėti prie pastangų stabdyti viruso plitimą, tačiau jos turimi ištekliai turi būti pasitelkiami ir koordinuojami centralizuotai“, – teigė prezidentas.
 
Šalies vadovas taip pat paragino imtis visų būtinų priemonių šiuo metu šalyje esančių Lietuvos bei užsienio pajėgų sveikatai ir saugumui užtikrinti.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.24; 16:00

Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis nemano, kad, įsibėgėjus koronaviruso krizei šalyje, reikėtų keisti Valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro vadovą Aurelijų Verygą.
 
„Tai tikrai yra bloga idėja. (…) Vienas dalykas yra įstatymai. Cituojant ir prezidentą, ir ką aš šnekėjau užvakar ir vakar su kolegomis apie tai, kad arklių vidury brastos niekas nekeičia“, – LRT radijui sakė R. Karoblis.
 
R. Karoblis taip pat nemano, kad jam reikėtų pakeisti sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą.
 
„Kiekvienas turi dirbti savo darbą, tas priklauso ir pagal įstatymus. Krašto apsaugos ministerija atsakinga už išorines grėsmes, konvencines, hibridines grėsmes atremti. Funkcija yra tokia. Dabar mes turime pandemiją, tai sveikatos problemos, todėl natūralu, kad tai sveikatos apsaugos ministras ir SAM yra pirminė. Pagal įstatymus krašto apsaugos sistema, kariuomenė yra remianti civilines institucijas taikos metu. Remiantis tuo mūsų kariuomenės kariai, krašto apsaugos savanorių pajėgų kariai buvo pakviesti budėti oro uostuose, jūrų uostuose, pasienyje, šioms funkcijoms budi iki 120 karių. Jeigu reikės pagalbos ir kitoms institucijoms, tai irgi bus suteikiama“, – sakė R. Karoblis.
 
ELTA primena, kad opozicija pirmadienį kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą. Opozicijos lyderis Gabrielius Landsbergis teigia, kad, toliau tęsiant kovą su koronavirusu, pirmiausia būtina susigrąžinti visuomenės pasitikėjimą už krizės suvaldymą atsakingais asmenimis. G. Landsbergis siūlo iš Valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro vadovo pareigų atleisti A. Verygą ir vietoj jo krizės suvaldymui vadovauti skirti krašto apsaugos ministrą Raimundą Karoblį arba kariškį.
 
Prezidentas tuo metu pabrėžė neabejojąs dėl R. Karoblio kompetencijų. Visgi, šalies vadovo teigimu, krašto apsaugos ministro arba kariškio skyrimas į šiuo metu A. Verygos einamas pareigas nėra tinkamas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.24; 11:03

Antradienį prezidentas Gitanas Nausėda susitinka su krašto apsaugos ministru Raimundu Karobliu ir kariuomenės vadu Valdemaru Rupšiu.
 
Kaip Eltą informavo šalies vadovo atstovas spaudai Antanas Bubnelis, susitikimo metu bus aptarti koronaviruso valdymo scenarijai.
 
„Susitikimo metu bus aptartas dėl koronaviruso plitimo Lietuvoje kylančių rizikų vertinimas bei galimi situacijos valdymo scenarijai“, – sakė A. Bubnelis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.24; 06:30

Česlovas Iškauskas, teksto autorius. Slaptai.lt nuotrauka

Puota maro metu – taip apibrėžčiau kai kurių politikų ir šiaip visuomenės veikėjų, kartais net labai garsių, norą pelnyti politinių taškų ar pasirodyti itin nuovokiais, „liapsusus“ (žinau, šis žodis lietuvių kalboje nevartotinas ir reiškia „didelę žioplą kalbos ar logikos klaidą“).

Antai, konservatorių ir opozicijos lyderis G. Landsbergis, kurio politinį kursą šiaip palaikau, staiga iškišo galvą iš ambrazūros ir leptelėjo, kad reikia „keisti vadovaujančius žmones, KAM ministrą Karoblį paskirti operacijų centro vadovu vietoj Verygos, laboratorijos vadovas Zimnickas turi trauktis, Vyriausybės vadovas pripažinti, kad buvo klaidų ir svarbiausia – nustoti meluoti“…

Nei daugiau, nei mažiau – pakeisti, nuimti, likviduoti!

Motyvas? Reagentų ir apsaugos priemonių įsivežimo operacija labai pavėlavo, dėl to kenčia tauta, ypač medikai, ir plečiasi viruso pažeistos zonos. Dėl to kaltas Sveikatos apsaugos ministras. Priedo – dar ir laboratorijos vedėjas. Ir, žinoma, premjeras, kuris dėl žinomų priežasčių nėra ypač viešas asmuo šiuo metu. Girdi, JAV ir Vokietija „įsigyja viską, kas yra pagaminama“…

Opozicijos lyderiui neįdomu, kad, kilus protrūkiui Uhane, dar niekas negalėjo tiksliai numatyti pandemijos bangos ir iš anksto užsakyti milijonus reagentų ir apsaugos priemonių. ES siūlė pirkti reagentus drauge, bet, pateikus paraiškas, jos buvo peržiūrimos pagal neaiškius kriterijus, matyt, pagal tai, kaip bendrijos šalyse sparčiai plinta virusas ir valstybių gyventojų skaičių. Ne vieną kartą buvo kartota, kad visos užkrėstos šalys dalyvauja pirkimuose, ir Lietuva čia negali prilygti JAV ar Vokietijai.

Medikas Vytautas Kasiulevičius. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Prie opozicijos prisijungia Medikų sąjūdžio vadovė, reikalaujanti – pati nežinodama ko – lyg nepaprastosios padėties, lyg karinio valdymo, lyg visa ko uždraudimo…

A.Veryga, kuris praėjusį savaitgalį trumpam buvo gavęs atopūtį, LRT radijui sako, kad nesiveržia niekam vadovauti, ir opozicijos lyderį ragina nepolitikuoti, artėjant Seimo rinkimams spalį.

Gabrielius Landsbergis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Aišku, G. Landsbergiui yra daug pritariančių. Pastaruoju metu labai populiarūs tapo medicinos mokslininko Vytauto Kasiulevičiaus pasisakymai. Iš tiesų, ramus, dalykiškas ir gana kritiškas mediko tonas negali nepatraukti.

Bet štai jis imasi mesijo vaidmens ir didžiuojasi, neva anksčiau perspėjęs, kad įtariamų pagavus virusą skaičius Lietuvoje netrukus pasieks 500… Na, pranašo nuopelnas čia nedidelis. Koronaviruso šuolis po pasaulį tik auga.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Bet jis antrina opozicijai ir siūlo, kad vadovauti COVID-19 operacijai Lietuvoje turi kariškis, turintis karinių operacijų ir jų planavimo patirties. Medikai – tik jo pagalbininkai. Vadinasi, vietoj A. Verygos geriau R. Karoblis, vietoj S. Čaplinsko – dar koks pulkininkas su „partupėja“. „Politikai, viceministrai, lengvos karjeros profesūra turi aplenkti šią zoną ir užsiimti savo reikalais…“ – rašo jis „Facebook“ paskyroje.

Gerą atsaką tokiems pasiūlymams paskelbė apžvalgininkai Audrius Bačiulis ir Vytautas Sinica. Jie tikina, kad kiekvienas turi daryti tai, ką gerai išmano. Lietuvoje neįvesta nepaprastoji ar karo padėtis, kai paralyžiuojama visa ūkinė veikla, įvedama komendanto valanda ir gatvėse pasirodo automatininkai. Kariškiai jau dabar teikia medikams pagalbą. Pastarieji iš tiesų dirba titanišką darbą, ir juos nustumti už nugarų generolams – reikštų perversmą krizės metu. Ne veltui profesorių V. Kasiulevičių šio įrašo autoriai vadina „Dvaro mediku“ (jis yra Grybauskaitės ir Skvernelio asmeninis gydytojas). Žiūrėk, ir pats profesorius įsmuks į kokį postą…

Visas šis biurokratinis erzelis tik įpila žibalo į ugnį. Sunkiu metu reikalinga rimtis, o ne postų perstumdymai, į gatves išvedant kariuomenę. Tai sukeltų dar didesnę įtampą visuomenėje. O gal kažkas nori pasinaudoti koronavirusu artėjant rinkimams? Jeigu jie iš viso įvyks…

2020.03.23; 12:30

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Opozicija kritikuoja Valstybės ekstremalių situacijų operacijų centro veiklą nes sėdi namuose be darbo, teigia sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
 
 „Nevyksta Seimo posėdžiai, nevyksta komitetų posėdžiai, žmonės sėdi namuose matyt be darbo – reikia jiems kažkaip rodyti, kad jie kažką veikia. Natūralu, kad jie organizuoja tokius dalykus, bando parodyti, kad jie situacijoje taip pat kažkokį vaidmenį atlieka“, – LRT radijui pirmadienį sakė ministras.
 
Komentuodamas opozicijos jam reiškiamą kritiką, A. Veryga tikino, kad jis nesiveržia vadovauti už koronaviruso suvaldymą atsakingam Valstybės ekstremalių situacijų operacijų centrui. Tokios pareigos, pasak jo, nėra svajonių darbas.
 
Visgi, pabrėžė ministras, nei opozicijos lyderio Gabrieliaus Landsbergio, nei apskritai opozicijos raginimų trauktis iš pareigų jis nesvarstys.
 
„Jeigu aš kiekvieną opozicijos raginimą trauktis vertinčiau rimtai, tai jau šimtą kartų būčiau turėjęs palikti savo darbą dar ne krizės metu. Ne opozicija sprendžia, ar man būti ministru, ar operacijų vadovu – tuos sprendimus priiminėja Vyriausybė“, – LRT radijui teigė A. Veryga.
 
„Aš nesiveržiu niekam vadovauti ir tai nėra mano gyvenimo svajonė. Tokioje situacijoje, matyt, nedaug rastumėte žmonių, kurie norėtų atsidurti mano kailyje. Jeigu Vyriausybė apsispręstu kažką keisti, ar kitą žmogų paskirti, kuris turėtų kitų kompetencijų, – tai būtų Vyriausybės sprendimas“, – pabrėžė jis.
 
A. Verygos teigimu, nepasitenkinimą jo atžvilgiu rodanti ir jį trauktis raginanti opozicija elgiasi neatsakingai.
 
Gabrielius Landsbergis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

„Dabar reikia ne politikuoti (…) Visi suprantame, kad dabar yra tokia situacija, kad ne politinės batalijos, bet susitelkimas ir bendras darbas yra reikalingas“, – apibendrino A. Veryga.
Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
 
Opozicijos lyderis Gabrielius Landsbergis teigia, kad toliau tęsiant kovą su koronavirusu, pirmiausia būtina susigrąžinti visuomenės pasitikėjimą už krizės suvaldymą atsakingais asmenimis. G. Landsbergis siūlo iš Valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro vadovo pareigų atleisti A. Verygą.
 
Vietoj jo, teigia G. Landsbergis, krizės suvaldymui vadovauti turėtų krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.23; 08:14

Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis teigia, kad, kaip ir visi dėl COVID-19 priimti sprendimai, taip ir karinių pratybų planų koregavimas – tai tik laikinos ir racionalios priemonės.
 
„Suprantame Jungtinių Amerikos Valstijų sprendimą, kuris yra priimtas atsižvelgus ir įvertinus COVID-19 ligos protrūkį visame pasaulyje.
 
Visos valstybės, taip pat ir Lietuva, šiuo metu siekia sumažinti bet kokias su viruso plėtra susijusias rizikas; kariai yra aktyviai pasitelkiami į pagalbą kitoms institucijoms, kurios kovoja su koronaviruso paplitimu. Esu tikras, kad kaip ir visi dėl COVID-19 priimti sprendimai, taip ir karinių pratybų planų koregavimas – tai tik laikinos ir racionalios priemonės, ir Lietuvos dvišalis karinis bendradarbiavimas su JAV atsinaujins visa galia, kai tik koronaviruso paplitimas bus sustabdytas“, – pažymėjo krašto apsaugos ministras R. Karoblis po to, kai pirmadienį JAV Sausumos pajėgų Europoje vadovybė priėmė sprendimą sumažinti tarptautinių pratybų „Defender- Europe 20“ apimtį.
 
Pagal pranešimą, atsižvelgiant į šiuo metu vykstantį COVID-19 protrūkį ir naujausius JAV gynybos sekretoriaus nurodymus, buvo pakoreguotas pratybų „Europos gynėjas 2020” (angl. „Defender-Europe 20“) dydis ir apimtys. Pasak JAV Sausumos pajėgų Europoje vadovybės, kovo 13 dieną buvo sustabdytas karių ir technikos perkėlimas iš Jungtinių Amerikos Valstijų į Europą ir nevyks dalis su pratybomis „Defender Europe 20“ susietų pratybų, tarp jų „Dynamic Front“, „Joint Warfighting Assessment“, „Saber Strike“ ir „Swift Response“.
 
Trejos iš išvardintų pratybų – „Joint Warfighting Assessment“, „Saber Strike“ ir „Swift Response“ – turėjo vykti ir Lietuvos teritorijoje.
 
Europoje jau dislokuota šarvuočių brigados kovinė grupė su sąjungininkais toliau treniruosis pagal modifikuotų pratybų „Allied Spirit“ planą. Kitos pajėgos, kurios buvo dislokuotos Europoje kitoms pratyboms, grįš į JAV.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.17; 07:30

Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

NATO priešakinių pajėgų batalionas yra kur kas daugiau nei tarptautinis svarbią misiją vykdantis karinis vienetas. Tai – konkretus ir įgyvendintas mūsų sąjungininkų garantijų ir bendradarbiavimo įrodymas. Efektyvus atgrasymas bei gynyba prie rytinių NATO sienų – mūsų visų bendras įsipareigojimas, – sakė krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, sveikindamas vadovavimą 7-ajai NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės rotacijai Lietuvoje perėmusį Vokietijos kariuomenės pulkininką leitenantą Axelį Niemanną.
 
Jis vadovaus jau trečiąsias dislokavimo Lietuvoje metines mininčiai daugiatautei kovinei grupei, kurioje per tuos metus tarnavo jau daugiau nei 8 tūkst. karių iš 9 NATO šalių.
 
Kaip praneša Krašto apsaugos ministerija, daugiatautė kovinė grupė yra Lietuvos kariuomenės Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas” dalis. Be Vokietijos, kuri naujajai pusės metų rotacijai čia dislokavo savo 371-ąjį mechanizuotąjį pėstininkų batalioną iš Marienbergo, pajėgas į 1,2 tūkst. karių dydžio kovinę grupę taip pat atsiuntė Nyderlangai, Norvegija, Kroatija, Čekija, Belgija, Liuksemburgas ir Islandija.
 
Iškilmingoje ceremonijoje Rukloje taip pat dalyvavo Vokietijos ambasadorius Matthias Sonn’as, Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys, Vokietijos kariuomenės vado pavaduotojas viceadmirolas Joachim Ruhle, kiti Lietuvos ir Vokietijos kariuomenių atstovai.
 
Prieš perduodamas kovinės grupės vėliavą naujajai rotacijai, tarnybą Lietuvoje baigęs kovinės grupės vadas pulkininkas leitenantas Rouvenas Habelis įvertino pasiektus kovinės grupės rezultatus.
 
Rukloje vyks NATO priešakinių pajėgų bataliono vado pasikeitimo ceremonija. Lietuvos kariuomenės nuotr.

Tarnybą Lietuvoje pradedančio plk. ltn. A. Niemanno ir jam pavaldžių karių laukia daugybė mokymų ir pratybų. 7-osios rotacijos kulminacija taps JAV pajėgų rengiamos pratybos „Europos gynėjas 2020″ vasaros pradžioje.
 
Daugiatautę kovinę grupę sudaro trys kovinės kuopos, po vieną artilerijos bateriją, aprūpinimo ir logistikos kuopą, taip pat karo policija ir medikai. NATO kovinė grupė turi 500 transporto priemonių, tarp kurių – šarvuotosios pėstininkų kovos mašinos, koviniai tankai, ratuotieji šarvuočiai, šarvuotieji transporteriai, haubicos, iš dalies šarvuoti sunkvežimiai.
 
NATO priešakinių pajėgų dislokavimas Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje buvo istorinis sprendimas, kurį NATO šalių vadovai priėmė 2016 m. liepą – nuo 2017 m. sustiprinti sąjungininkų buvimą dislokuojant po NATO priešakinių pajėgų bataliono dydžio kovines grupes. Šios pajėgos – tai pirmiausia atsakas į Rusijos agresyvius karinius veiksmus Ukrainoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.07; 08:48

Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, vertindamas viešą žvalgybinių grėsmių įvertinimą, sako, kad grėsmės lieka tos pačios – ir konvencinė grėsmė, ir bendrai egzistencinė grėsmė nacionaliniam saugumui, Lietuvos suverenumui yra Rusija, jos sąjungininkas yra Baltarusija.
 
„Natūralu, kad tai yra tas prioritetas imantis atitinkamų saugumo priemonių, stiprinant visuomenės atsparumą, stiprinant atgrasymą ir atsižvelgiant į tai didinami Lietuvos gynybiniai  pajėgumai, imamasi kitų priemonių. Baltarusijos, kaip girdėjome, integracija karine, saugumo prasme su Rusija tęsiasi. (…) Buvo įvardintos atitinkamos Kinijos žvalgybos veiklos, jos yra, bet, aišku, per ekonominį saugumą, per kibernetinį  saugumą, per investicijas į 5G ir kitus aspektus. Noriu aiškiai pabrėžti, kad nekalbama apie egzistencinę grėsmę, jos yra skirtingos grėsmės, tą reikia įvertinti ir tą reikia diferencijuoti. Tai daugiau strateginės konkurencijos grėsmė“, – žurnalistams komentuodamas Seime pristatytas naujausias grėsmes nacionaliniam saugumui, sakė ministras R. Karoblis.
 
Pasak jo, nauji išmanieji įrenginiai yra patogumo klausimas, bet reikia įvertinti visada ir saugumo aspektus.
 
Krašto apsaugos ministras sako, kad yra tam tikros ES iniciatyvos, kurios gali tapti teisės aktais, kad ne tik Kinijos, bet ir visi įrenginiai turi būti sertifikuoti, jie turi būti patikrinti ir kibernetinio saugumo aspektais.
 
Kalbėdamas apie gyventojų išvykas į Rusiją ir Baltarusiją, R. Karoblis sakė, kad, pavyzdžiui, krašto apsaugos sistemos darbuotojams vidiniais kanalais vykdomi nuolatiniai įspėjimai apie galimas rizikas
Lietuvos krašto apsaugos ministerija. Slaptai.lt nuotr.
 
„Į šias šalis vykstantys krašto apsaugos sistemos darbuotojai turi deklaruoti, turi informuoti apie išvykas į šias šalis“, – sakė R. Karoblis.
 
Antradienį Seime su grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo dokumentu visuomenę supažindino VSD direktorius Darius Jauniškis ir AOTD direktorius pulkininkas Remigijus Baltrėnas.
 
Pasak krašto apsaugos ministro R. Karoblio, tai penktas toks pratimas – tai yra viešas žvalgybinių grėsmių įvertinimas.
 
„Tai žvalgybos radaras, gerai, kad jis yra viešas. Manau, kad visuomenė turi sužinoti apie realias grėsmes, jų realumą ir jų mastą. Tai yra vienas iš atsparumo didinimo elementų. (….) Tas atsparumas išlaiko aukštą lygį, didėja, kas yra vienas iš pagrindų užtikrinti valstybės saugumą ir gynybą“, – sakė R. Karoblis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.05; 00:25

Susitikimo metu. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda kartu su užsienio reikalų ministru Linu Linkevičiumi ir krašto apsaugos ministru Raimundu Karobliu aptarė pastarosios savaitės įvykius Irake, kur mokymo misijose dalyvauja ir Lietuvos kariai.
 
Pasak prezidento vyriausiojo patarėjo nacionalinio saugumo klausimais Vytauto Jono Žuko, Lietuva vienašališkai nesiūlys atšaukti savo karių iš Irako.
 
Pasak V. J. Žuko, dėl savo karių atšaukimo iš Irako spręs visi sąjungininkai, todėl Lietuva vienašališkų veiksmų nesiims.
 
Raketomis apšaudytoje Ain al Asado karinėje bazėje iš viso buvo šeši Lietuvos kariai. Antradienį, apie 17 val. 30 min. Lietuvos laiku, Lietuvos kariai kartu su kitų valstybių kariais paliko karinę bazę, nes buvo gauta informacija dėl galimos raketų grėsmės. Balistinių raketų ataka įvykdyta kiek po vidurnakčio. Šiuo metu Irane yra 12 Lietuvos karių, vieni atlieka patarėjo funkcijas, kita dalyvauja kariniuose mokymuose.
Šiuo metu visi karių mokymai sustabdyti.
 
„Prezidentas aktyviai stebi situaciją Artimuosiuose Rytuose. (…) Prezidentas išreiškė susirūpinimą dėl mūsų tarnaujančių karių Irake ir Artimųjų Rytų regione saugumo. Prezidento nuomone, geriausias būdas šiuo metu valdyti situaciją Irake – deeskaluoti ir spręsti konfliktą diplomatinėmis priemonėmis. Taip pat yra jo sprendimas savarankiškai nesiimti jokių veiksmų ir laukti sąjungininkų sprendimų, kas liečia karių saugumą bei jų perdislokavimą regione“, – teigė V. J. Žukas.
 
Ministras R. Karoblis dar kartą patikino, kad Irake esantys Lietuvos kariai nenukentėjo, ir yra dedamos visos pastangos užtikrinti jų saugumą. Tiek R. Karoblis, tiek L. Linkevičius dar kartą patikino, kad Lietuvos pozicija yra tokia pati kaip ir kitų NATO šalių – JAV pastangos kovoti su terorizmu yra remiamos.
 
R. Karoblis teigė, kad nė vienas karys nepasiprašė būti sugrąžintas į Lietuvą. Ministras sakė, kad vėl sužinojus apie galimą pavojų, Lietuvos kariai gali būti perdislokuojami.
 
„Tai yra priemonės, atsižvelgiant į pačią saugumo situaciją. Apribotas išvažiavimas už bazės ribų, dalinių vadų įsakymu nustatomos tam tikros priemonės, pavyzdžiui, gali būti, tikėtina, kad ir yra, šarvinės liemenės nešiojamos ir panašūs dalykai. Pagal žvalgybinę informaciją, esant didesniam pavojui, perdislokuojamas į kitą vietą iš galimų taikinių ir kiti dalykai, susiję su taktiniais sprendimais“, – kalbėjo R. Karoblis.
Tuo tarpu L. Linkevičius teigia, kad prie deeskalacijos proceso galėtų prisidėti ir ES.
 
„Kaip ES galėtų įsijungti į šį derinimo procesą, deeskalacijos procesą kaip potencialus veikėjas. ES turi tam pakankamai ekonominių ir politinių argumentų tą daryti. Įvyko tai, kas įvyko. Raginame susikoncentruoti į taikių sprendimų paiešką (…) Tikimės, kad netrukus apie tai kalbės ir JAV prezidentas“, – sakė L. Linkevičius.
 
Susitarimas su Iranu dėl branduolinės programos, pasak L. Linkevičiaus, šiuo metu nėra veiksnus.  
 
„Faktiškai jis nėra veiksnus šiuo metu. De jure tebeegzistuoja, de facto sunku pasakyti kaip yra“, – teigė L. Linkevičius.
 
ELTA primena, kad anksčiau oficialus Pentagono atstovas Jonathanas Hoffmanas pranešė, jog Iranas raketomis smogė mažiausiai dviem JAV naudojamoms karinėms bazėms Irake. Pasak jo, Iranas paleido keliolika raketų į ir Erbilio miesto oro uostą.
 
Situacija Artimuosiuose Rytuose smarkiai susikomplikavo po to, kai sausio 3 d. JAV surengė ataką Bagdado oro uosto rajone, per kurią buvo nukautas Irano revoliucinės gvardijos „Al Quds“ specialiųjų pajėgų vadas generolas Qasemas Soleimanis. Irano aukščiausioji nacionalinio saugumo taryba pareiškė darysianti viską, kad būtų atkeršyta už generolo mirtį.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.09; 06:18

Už ypatingą drąsą būsimam karininkui įteiktas „Lietuvos karžygio” apdovanojimas. Srž. spec. Ievos Budzeikaitės nuotr.

Artėjant Lietuvos kariuomenės dienai, kariuomenės vado iniciatyva 12-ą kartą už kilnius, drąsius ar nesavanaudiškus poelgius pagerbti pasižymėję kariai. Šiais metais generolas majoras Valdemaras Rupšys pagrindinį „Lietuvos karžygio“ apdovanojimą įteikė Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos III kurso kariūnui Žygimantui Kaminskui už drąsą gelbstint skęstančiuosius – būsimasis karininkas per vieną dieną išgelbėjo penkis žmones.
 
„Kario duota priesaika – „Negailint jėgų ir gyvybės ginti Lietuvos valstybę“ – nereiškia, kad ta gyvybė bus paaukota beprasmiškai. Kariai mokomi gelbėti vieni kitus, suteikti pirmąją medicininę pagalbą, saugoti tarnybos draugus, jų sveikatą ir gyvybes bei kuo ilgiau išlikti mūšio lauke. Šie įgūdžiai ir žinios kariui ir jo aplinkai pasitarnauja kasdieniame gyvenime. Karių greita reakcija ir ryžtingi veiksmai neretai gelbsti žmonių sveikatą ir gyvybes“, – sakė Lietuvos kariuomenės vadas gen. mjr. V. Rupšys.
 
Šių metų rugpjūčio 7 dieną Šventosios paplūdimyje laisvalaikį leidęs Ž. Kaminskas, išgirdęs poilsiautojų šūksnius, nedelsdamas metėsi į įvykių sūkurį banguojančioje Baltijoje. Sėdęs ant vandens motociklo, jis pasiekė nelaimės vietą ir išgelbėjo 10 metų vaiką, vėliau – dar 4 suaugusius.
 
Pagrindiniam „Lietuvos karžygio” nominantui įteikta iš bronzos išlieta 30 cm aukščio kario su Gediminaičių stulpais statulėlė. Ją pagal istorikų ir karybos entuziastų atkurtą Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo epochos kario atvaizdą, ekipuotę ir ginklus sukūrė skulptorius Romas Kvintas. Pagrindinį nominantą kasmet renka kariuomenės ir visuomenės atstovų komisija.
 
Pagal pranešimą, renginio metu taip pat pagerbti pastaruoju metu prasminga veikla ar drąsiais poelgiais išsiskyrę kariai.
 
Brigados „Geležinis vilkas“ Kunigaikščio Vaidoto mechanizuoto pėstininkų bataliono gr. Edgaras Vilčinskis pagerbtas už pagalbą sąjungininkų kariams. Prieš metus vykusių pratybų „Geležinis vilkas“ metu prancūzų visureigis pateko į autoįvykį – apsivertusiame automobilyje buvo du rimtai sužeisti kariai. Pro šalį važiavę Vaidoto bataliono kariai sustojo ir pradėjo gelbėjimo operaciją, kuriai vadovavo puikias paramediko žinias turintis gr. E. Vilčinskis.
 
Už ypatingą drąsą būsimam karininkui įteiktas „Lietuvos karžygio” apdovanojimas. Srž. spec. Ievos Budzeikaitės nuotr.

Mjr. Danutė Lapėnaitė ir kpt. Daiva Morozovienė iš Karo medicinos tarnybos pagerbtos už ilgametę savanorišką veiklą. Jau aštuonerius metus Vilniaus šv. Ignoto bažnyčioje jos suburia netektis patyrusius žmones ir padeda jiems susitaikyti su netektimis bei ieškoti vilties.
 
Brigados „Žemaitija“ Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų bataliono karininkas kpt. Mindaugas Albrechtas buvo vienas iš gausaus klaipėdiečių būrio žmonių, kurie žiemą sudarė gyvą grandinę ir įbridę į Baltijos jūrą išgelbėjo ant lyties atsidūrusias moteris.
 
Karo policininkai vyr. srž. Mindaugas Abramavičius, srž. Darius Sirvydis bei vrš. Vytautas Venckus pasižymėjo būdami mokymo misijoje Ukrainoje. Dalyvaudami kanadiečių organizuotame pusmaratonyje, kariai pastebėjo svirduliuojantį bėgimo dalyvį ir nedelsdami visą dėmesį skyrė silpnai pasijutusiam žmogui.
 
Taip pat renginio metu įteiktas krašto apsaugos sistemos Generolo Jono Žemaičio medalis, kuris skiriamas pasižymėjusiam jaunesniajam karininkui. Šiais metais krašto apsaugos ministras Raimondas Karoblis šiuo medaliu už išskirtinę motyvaciją ir reikšmingą asmeninį indėlį, integruojant naujo tipo ginkluotę, apdovanojo kpt. Tadą Belopetravičių. Generolo Romualdo Giedraičio Artilerijos batalione tarnaujantis karininkas vadovauja 155 mm haubicų ugnies baterijai.
 
„Lietuvos karžygio“ apdovanojimai pirmą kartą vyko netradicinėje erdvėje – šimtmetį mininčių Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės orlaivių angare. Renginio metu grojo kapelmeistrio kpt. Ričardo Čiupkovo vadovaujamas Krašto apsaugos savanorių pajėgų bigbendas, dainavo Jovita Vaicekauskaitė, Deivis, Dainotas Varnas ir Jurgis Bruzga.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.11.17; 18:10

Netylant kalboms apie Kinijos telekomunikacijos bendrovių atitinkamumą saugumo reikalavimams, krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis teigia, kad „Huawei“ telefonais kariškiai Lietuvoje nesinaudoja ir nesinaudos.
 
„Atsakant į jūsų klausimą, ar kariai galės turėti „Huawei“ telefonus, ar ne, tai pas mus, Lietuvos kariuomenėje, šito nėra ir nebus. Man atrodo, gal taip buvo limituotai, bet dabar jau nebe“, – interviu portalui 15min.lt sakė R. Karoblis.
 
NATO gynybos ministrai praėjusį ketvirtadienį susitiko aptarti saugumo reikalavimus, kurie turės būti taikomi 5G ryšio tinklų plėtojimui, kadangi vis labiau būgštaujama dėl Kinijos 5G ryšio tiekėjos „Huawei“ keliamų grėsmių, primena ELTA. Pastaroji bendrovė tokius žingsnius vertina kaip bandymą paversti 5G tinklų saugumą politiniu sprendimu.
 
„Esame įmonė, turinti aiškią valdymo struktūrą ir 100 proc. priklausanti darbuotojams. „Huawei“ laikosi laisvosios rinkos taisyklių, ir visi teiginiai, kad įmonę kontroliuoja kažkas kitas, yra neteisingi. Niekas, įskaitant Lietuvą ir JAV vyriausybę, nepateikė jokių įrodymų, kad „Huawei“ įranga yra nesaugi. „Huawei“ laikosi Europos Sąjungos ir Lietuvos įstatymų ir ateityje jų laikysis“, – komentare Eltai nurodo „Huawei.“
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.29; 00:10