Saksonijos federalinės žemės teismas nerado nusikaltimo sudėties, nagrinėdamas bylą dėl miniatiūrinių kartuvių su Vokietijos kanclerės Angelos Merkel (Angela Merkel) ir užsienio reikalų ministro Zigmaro Gabrielio (Sigmar Gabriel) vardais pardavimo, praneša „Die Zeit“.

Miniatiūrinės kartuvių kopijos su užrašais „Rezervuota Angelai „Mamytei“ Merkel“ ir „Rezervuota Zigmarui „Atmatai“ Gabrieliui“ pardavinėjamos kaip suvenyrai po 15 eurų.

Teismas nusprendė, kad šiuo konkrečiu atveju nėra nieko neteisėto: užrašus reikia suprasti ne kaip grasinimą nužudyti, o kaip „simbolinį politinės mirties linkėjimą“.

„Kadangi nusikaltimo sudėties nėra, prokuratūra negali konfiskuoti miniatiūrinių kartuvių, ir jų pardavimo negalima uždrausti“, – sakoma teismo nutarime.

Teismas taip pat pabrėžė, kad verdiktas galioja tik šiai konkrečiai situacijai ir gali būti, jog ateityje kitais analogiškais atvejais nusikaltimo sudėtis bus rasta.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.12.08; 01:00

tecer-tecer

Farchadas Basoftas – žurnalistas, kuriam Irake įvykdyta egzekucija kaip priešų šnipui. Kilęs iš Irano, gyvenęs Anglijoje, Farchadas Bazoftas (1959 – 1990) buvo pakartas Bagdade

1990 metų kovo 15 dieną po to, kai revoliucinis teismas pripažino jį kaltu dėl  šnipinėjimu Izraelio ir Didžiosios Britanijos naudai. Vienoje Irako televizijos laidoje F.Bazoftas neprieštaravo dėl jam pateiktų kaltinimų, bet vėliau teisme visiškai neigė savo kaltę.

F.Bazoftas gyveno Anglijoje nuo 1975 metų. 1981 metais jis buvo nuteistas metams kalėjimo už taupomosios kasos apiplėšimą miestelyje į šiaurę nuo Londono. Vėliau jis tapo policijos informatoriumi. Toks abejotinas F.Bazofto „tarnybinis lapas“ sukėlė įtarimų, kad jis, kaip šeštajame dešimtmetyje „Observer“ korespondentas Haroldas / Kim Filbis (Kim Philby), galimas dalykas, naudojosi Irake žurnalistine veikla tik kaip priedanga šnipinėjimui.

Continue reading „Iš žvalgybos enciklopedijos: Farchadą Basoftą pakorė kaip “Didžiosios Britanijos ir Izraelio šnipą”“

kaklaraistis_1

Kaklaraištis – išradimas, turėjęs tikslą palaipsniui pripratinti vyrą prie kartuvių, – taip sako vienas aforizmų.

Pareigūno /politiko, valdininko/ išvaizda turi atitikti visuomenėje priimtus standartus.

Vienas labai svarbus jo aprangos elementų yra kaklaraištis: jo santykis su kitais rūbais, jo forma, surišimo tvarka, ilgis, spalva, raštas ir t.t. Tačiau šiandieną mes ne apie tai, o kada, kur ir kaip jis atsirado.

Continue reading „Kas mums parišo kaklaraištį?“

giljotina

Žiūrėdami į laikrodžio sekundinę rodyklę, žmonės sugalvojo giljotiną.

G.MALKINAS /rusų rašytojas, gydytojas/

Mirties bausmės ištakos, ko gero, akmens amžiuje. Tyrinėtojai mano, kad pirmasis įstatymas apie mirties bausmės įvedimą yra Babilono valdovo Chamurapi įstatymas XVIII a.pr.m.e. Juo remiantis buvo baudžiama už žmogžudystę, melagingą liudijimą ir vagystę.

Tačiau nežinoma, kas, kur ir kada pirmasis buvo pasmerktas mirti užmušant akmenimis ar pririšant /prikalant/ ant kryžiaus ar nukertant galvą, sudeginant ant laužo, ketvirčiuojant ar pasodinant ant kuolo… Nežinoma, ir kas sukalė pirmąsias kartuves ir pirmą kartą bausmės įvykdymą atliko sušaudant.

Continue reading „Mirties bausmė“