Seimo narys Tomas Vytautas Raskevičius. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Laisvės frakcijos nario, Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininko Tomo Vytauto Raskevičiaus teigimu, siūlymas migrantų apgręžimo politiką papildyti repatriacijos galimybe nėra pamirštas ir jį politikas ketina teikti tada, kai bus jaučiamas poreikis. Anot T. V. Raskevičiaus, nors idėja sulaukė tiek valdančiųjų, tiek opozicijos kritikos, niekas neišsakė alternatyvų, todėl repatriacijos galimybė išlieka vieninteliu sprendimo būdu.
„Pasiūlymas išlieka aktualus. Po to, ką šiandien pasakė vidaus reikalų ministrė, kad Baltarusijoje yra nuo septynių iki penkiolikos tūkstančių asmenų, kurie potencialiai galėtų bandyti kirsti ES sieną ir akivaizdu, kad iki šiol taikomas diplomatijos spaudimas, sankcijų politika teigiamų rezultatų nedavė ir žmonės nėra grįžę į kilmės valstybes, tai, aš manau, kad mano pasiūlymas bet kurią akimirką gali vėl optimizuotis“, – trečiadienį Eltai teigė Žmogaus teisių komiteto pirmininkas.
T. V. Raskevičiaus teigimu, jo vardu inicijuotas projektas bus teikiamas tada, kai bus matomas poreikis.
„Tie pasiūlymai yra suformuluot ir aš esu juos pasiruošęs kartoti, kai situacija taps aktuali. Akivaizdu, kad pastarosiomis savaitėmis situacija yra deeskalavusi, panašu, kad žmonės nebando masiškai kirsti sieną, bet jeigu bandys, jie bus teikiami ir siūlomi iš naujo“, – teigė Žmogaus teisių komiteto pirmininkas.
Nors projektas sulaukė kritikos, tačiau, anot T. V. Raskevičiaus, išsakytų alternatyvų nebuvo, todėl keisti pasiūlymo nėra prasmės.
„Keisti nieko neplanuoju, nes visa išsakyta kritika tiek iš idaus reikalų ministerijos, tiek iš Migracijos departamento buvo apie tai, kodėl būtų sunku arba komplikuota tokį pasiūlymą įgyvendinti, nesiūlant jokių alternatyvų. Man atrodo, politikų pagrindinė užduotis ir yra išspręsti sudėtingus klausimus, o ne sugalvoti milijoną priežasčių, kodėl vieną ar kitą daryti neverta“, – teigia T. V. Raskevičius.
ELTA primena, kad T. V. Raskevičius pasiūlė nelegalių migrantų apgręžimo politiką papildyti repatriacijos galimybe. Anot jo, nelegalių migrantų grąžinimas į kilmės šalis dar prieš apręžimą padėtų įkaitais tapusius žmones išlaisvinti nuo Lukašenkos šantažo.
Žmogaus teisių komiteto pirmininko teigimu, visi trečiųjų šalių civiliai turėtų būti gabenami į pasienyje esančius migrantų centrus, kuriuose jie gautų humanitarinę pagalbą ir pasiūlymą pasinaudoti humanitariniu koridoriumi repatrijuojant. Atsisakę savanoriškai grįžti į kilmės valstybes, migrantai ir toliau turėtų būti apgręžiami į Baltarusiją.Kiek vėliau T. V. Raskevičius paskelbė, kad projektą ketina aptarti su Laisvės partijos nariais. Vis dėlto apie įvykusį aptarimą pranešta nebuvo, o siūlymas sulaukė tiek valdančiųjų, tiek opozicijos kritikos.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigė, kad sudarytos repatriacijos galimybės nelegaliai sieną kertantiems migrantams sugriautų santykius su kaimyninėmis šalimis.
„(…)Iš esmės Raskevičiaus siūlymas sudraskytų mūsų santykius su Lenkija ir Latvija. Mes turime būti vieningi ir laikytis bendros pozicijos“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
Baimę L. Kasčiūnui kėlė ir tai, kad, įsileidus nelegalius migrantus į Lietuvos teritoriją, atsirastų terpė migrantams manipuliuoti esama situacija. Anot jo, nelegalūs migrantai prie sienos gali nurodyti, kad nori išskristi, tačiau Lietuvoje pradėtų prašyti prieglobsčio.
NSGK pirmininko pavaduotojas Dainius Gaižauskas siūlymu taip pat suabejojo. Pasak jo, migrantų grąžinimu į kilmės šalis turėtų rūpintis Baltarusija ir T. V. Raskevičiaus kilni mintis yra nesuderinta su galimybėmis ir realiomis situacijomis.
„Visi migrantai yra Baltarusijos pusėje, todėl iš tos pusės reikia spręsti klausimus. Mūsų dabartiniai tikslai, susivienijus visoms ES valstybėms, yra migrantus apgręžti, todėl klausimais, kaip juos grąžinti į kilmės šalis turėtų rūpintis daugiausia Baltarusija“, – teigė D. Gaižauskas.
NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Kritikos dėl savo bendravimo su nelegaliais migrantais susilaukęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sako, kad kartais reikia „svečią“ pastatyti į vietą.
L. Kasčiūnas, ketvirtadienį lankydamasis migrantų stovykloje Vydeniuose, įsivėlė į aštrius ginčus su Lietuvos – Baltarusijos sieną kirtusiais migrantais. Jis nelegaliems migrantams iš Afrikos pakeltu tonu aiškino, kad šie negaus prieglobsčio ir kad jiems neišvykus į kilmės šalį gali grėsti įkalinimas.
„Aš pokalbį vertinu kaip labai autentišką ir atvirą pasikalbėjimą su Lietuvoje besisvečiuojančiais žmonėmis, kurie kažkodėl nesupranta, kad jie į Lietuvą pateko nelegaliai. Aš atvažiavau atvira širdimi ir su Migracijos departamento parengta medžiaga apie tai, kokios jų teisės ir pareigos ir kas jų laukia, jei priimtas vienoks ar kitoks sprendimas. Aš pabandžiau visa tai išdėstyti. Kai kam tai pasirodė nemandagu“, – žurnalistams Seime aiškino konservatoriams priklausantis parlamentaras.
Jis pažymėjo, kad aštresniam tonui nelegalių migrantų atžvilgių įtakos turėjo migrantų elgesys, – politiko teigimu, jie jam prie veido mojavo ir pirštu, ir Seimo kontrolierių įstaigos Žmogaus teisių biuro vadovo Vytauto Valentinavičiaus vizitine kortele.
„Žodžio grasinti aš nevartosiu, bet, kai tau svečias prie veido pirštą judina, supranti, kad svečią reikia pastatyti į vietą kartais. Tą ir pabandžiau padaryti, nežinau ar pavyko – jūs spręskite. Tiesa, man dar mojavo Vytauto Valentinavičiaus vizitine kortele ir sakė, kad jis padės išspręsti visas problemas. Nežinau, ką tai reškia“,– sakė L. Kasčiūnas.
„Reikia kalbėtis, reikia žmones informuoti, kas jų laukia, kas įrašyta Baudžiamajame kodekse“, – dėmesio susilaukusį dialogą su nelegaliais migrantais apibendrino L. Kasčiūnas.
Tuo metu Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius ketvirtadienį tokį L. Kasčiūno bendravimą su migrantais pavadino gėdingu.
„Vydenių stovykloje ant migrantų pakeltu balsu staugiantis Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas yra labai įdomi XXI amžiaus Lietuvos parlamentarizmo iliustracija. Man tiesiog yra nuoširdžiai GĖDA“, – feisbuke ketvirtadienį rašė T. V. Raskevičius.
Verebiejų kaime (Alytaus r.) nebeveikiančioje mokykloje apgyvendinti nelegalūs migrantai. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Į Lietuvą per pasienį su Baltarusija patenkantiems nelegalių migrantų skaičiams ir toliau augant, Ministrų Kabineto nariai priversti sukti galvas, kur apgyvendinti atvykėlius. Visgi planai migrantus įkurdinti pasienio savivaldybių gyvenvietėse sulaukia vietinių pasipriešinimo. Gyventojai išsako nuogąstavimus dėl migrantų esą keliamo pavojaus jų saugumui.
Dėl vietinių gyventojų kaimynystėje apgyvendintų asmenų keliamų rizikų nesutaria ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariai.
Opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narys Dainius Gaižauskas įsitikinęs, kad šiuo metu migrantų apgyvendinimo vietas prižiūrinčių pareigūnų kiekiai nėra pakankami ir kilus organizuotam pasipriešinimui, NSGK nario nuomone, šiuo metu esančių pajėgumų neužtektų siekiant sutramdyti besipriešinančius asmenis.
„Nereikia žmonėms meluoti, kad tai užtikrina saugumą. Savivaldybėse dabar yra akys, kurios mato, kas dabar realiai vyksta. Jeigu išeitų didesnė masė žmonių, tai jūs pabandykite sulaikyti 10-20 vyrų. Tai neįmanoma. Pareigūnai ginkluoti, bet jie nešaus, nebent tai keltų grėsmę kitam“, – Eltai teigė D. Gaižauskas.
Tačiau NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas tikina, kad visos rizikos valdomos, o „valstiečio“ išsakytus nuogąstavimus vadina politikavimu. Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos parlamentaras aiškina, kad apgyvendinimo vietose tvarką prižiūrintys pareigūnai stebi ir vertina situaciją, tačiau konflikto atveju jiems į pagalbą visuomet atvyktų pastiprinimas.
„Nėra taip, kad būtų uždaryta masė ir tu nežinai, kas ten vyksta. Taip nėra. Profesionalūs pareigūnai prieina kitaip. Tikrai net neabejoju, kad ponas Gaižauskas žino tokius dalykus, algoritmus. Jis buvęs pareigūnas. Bet šitoje vietoje nuspręsta papolitikuoti. Suprantu. Žmogiška“, – sakė L. Kasčiūnas.
Tuo metu opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos narė Dovilė Šakalienė kritiškai vertina NSGK kolegos D. Gaižausko retoriką. Pasak jos, siekiant susitvarkyti su šia Aliaksandro Lukašenkos suorganizuota krize, nereikėtų naudoti gąsdinimo retorikos migrantų atžvilgiu. Pasak socialdemokratės, suprantama, kad Lietuvos gyventojai nebuvo emociškai pasiruošę tokiam migrantų skaičiui, suveikė ir netikėtumo faktorius. NSGK narė tikina, kad LSDP vietoje emocijomis grįsto gąsdinimo siekia valdantiesiems pateikti konkrečias rekomendacijas.
„Mes stengiamės pasiūlyti ramų, racionalų ir faktais grįstą situacijos vertinimą ir praktinius pasiūlymus. Tiek gąsdinimas, kad tai tariamai yra karo komendantai, tiek gąsdinimai, kad Lietuvą užplūs ir ją paskandins migrantai, tikrai yra neracionalu. Lietuvoje mes kalbame apie porą tūkstančių žmonių, kas mums tikrai yra neįprasta, bet priminsiu, kad Pietines Europos Sąjungos šalis kiekvienais metais užplūsta apie 100 tūkst. emigrantų“, – pasakojo D. Šakalienė.
D. Gaižauskas: migrantų skaičiui augant prasidės saugumo problemos
Tačiau „valstietis“ D. Gaižauskas tikina, kad gyventojų baimės dėl kaimynystėje apgyvendintų migrantų yra pagrįstos. Esą jam apsilankius nelegalių migrantų apgyvendinimo vietose, vietiniai jam su nerimu kėlė klausimus dėl nacionalinės valdžios sprendimų, o savivaldos atstovai, pasak LVŽS politiko, taip pat teigia neturintys pakankamų kontaktų su Vyriausybe. D. Gaižauskas įsitikinęs, kad konfliktų gali kilti ir dėl to, kad nepakankamai informacijos ir patarimų iš Ministrų Kabineto gavę savivaldos atstovai tiesiog neišmano kitos kultūros, religijos ypatybių.
„Dalis iš jų yra kitos religijos, tautybės. Savaime suprantama musulmonai. Jeigu neišmanai to tikėjimo, gali pridaryti didelių klaidų, dėl kurių jie labai greitai pradeda konfliktuoti. Sako, dar tas penkias dienas lyg ir buvo ramu, jie dar turėjo apsiprasti, kai kurie buvo sušalę. Bet kai sušilo, apsidairė, kur jie yra, prasidėjo jų sluoksniavimasis, kas yra lyderiai. Musulmonai pradėjo aiškintis, kodėl moterys su mumis, kodėl jos gyvena virš mūsų, o mes apačioje. Jie pradėjo reikalauti savo teisių, nes jie, suprantama, jas išmano“, – mano „valstietis“. Verebiejų kaime (Alytaus r.) nebeveikiančioje mokykloje apgyvendinti migrantai. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Dalies gyventojų baimės, D. Gaižausko nuomone, yra pagrįstos ir dėl to, kad 3 ar 4 migrantus prižiūrintys ekipažai nėra pakankamos pajėgos užtikrinant tvarką 100 ar daugiau žmonių grupėje.
„Savivaldybėje esantys gyventojai tą pastebi, mato ir bijo, nes juos ne saugo, o prižiūri mūsų Viešojo saugumo tarnybos keli pareigūnai. Aš su jais diskutavau. Klausiau, kokios jų pareigos ir funkcijos, ką darytų, jeigu jie išeitų. Man atsakė: mes paprasčiausiai informuotumėme policiją, kuria kryptimi eina. Jeigu 1-2 eitų, tai bandytų sulaikyti, bet jeigu 10-20, jų tikrai nesulaikytų“, – nuogąstavo LVŽS frakcijos parlamentaras, kartu pažymėdamas, kad migrantams esą jau ir dabar pavyksta prasmukti nepastebėtiems.
„Gyventojai sako: mes patys pranešame pasieniečiams, kai juos randame malkinėje arba šiltnamiuose. Žinote, kaip nejauku“, – pasakojo jis.
LVŽS Šešėlinio krašto apsaugos ministro pareigas einantis politikas ketvirtadienį vykusiame „valstiečių“ šešėlinio Ministrų Kabineto posėdyje kalbėjo, kad didelėmis grupėmis apgyvendinti nelegalūs migrantai jau skirstosi į hierarchines struktūras. Dalis jų, pasak parlamentaro, treniruojasi karate ir kitus kovos menus. Kalbėdamas su ELTA D. Gaižauskas taip pat neatmetė, kad migrantai gali pradėti planuoti tam tikrus koordinuotus veiksmus.
„Niekas negali garantuoti, kad taip nebus. Panašu, kad greičiausiai taip ir bus, nes kitose valstybėse, kur buvo tam tikri neramumai, jie buvo gan agresyvūs. Vieni, tikrai matosi, kur su vaikais, tai tikrai pabėgėliai. Kiti fiziškai gerai pasiruošę augaloti vyrai“, – potencialias grėsmes įžvelgė LVŽS narys, kartu primindamas, kad netgi Lietuvos piliečiui Igoriui Molotkovui prieš 6 metus yra pavykę iš pareigūnų atimti automatą.
„Jeigu geri augaloti vyrai, o šalia stovi keli pareigūnai, tai tuos pareigūnus nuginkluoti irgi nesunku. Atsimename, kaip vienas lietuvis buvo pabėgęs su kalašnikovu, kas darėsi, kiek turėjome vargo ir problemų“, – sakė „valstietis“.
Todėl NSGK narys neatmeta, kad migrantų skaičiams ir toliau augant, jie gali burtis į grupes ir siekti patekti į Vakarų Europą, o siekiant juos sustabdyti esą gali gali kilti sunkumų.
„Migrantai nori eiti toliau į Europą, jie tikrai ne į Lietuvą bandė ateiti. Juos sulaiko, jie negauna to, ko norėjo, jie pradės kelti tam tikrus klausimus. Kai jų prieis daugiau, jau daugiau nei 2 tūkst., jie tikrai nesustos, pradės burtis. Tada prasidės problemos“, – įspėjo D. Gaižauskas.
NSGK pirmininkas „valstiečių“ įžvalgas vadina politikavimu
Tačiau konservatorius L. Kasčiūnas mano, kad LVŽS išsakyti nuogąstavimai nėra pagrįsti. Pasak jo, saugumui užtikrinti pasitelkiama kelių lygių sistema, o vietoje budintys pareigūnai tėra pirmoji linija. NSGK pirmininkas pabrėžia neabejojantis tvarką užtikrinančių pareigūnų profesionalumu.
„Tikrai manau, kad rizikos valdomos. Aišku, saugumo pajėgų visada gali būti daugiau. Mes dažnai suprantame visą tą valdymą labai vienpusiškai. Įsivaizduojama, kad yra masė žmonių, kuri uždara, ji kažką organizuoja. Man teko naktį užkardoje budėti. Užkardoje šiek tiek kitas atvejis, kai apgyvendinti migrantai, bet pajėgumai yra panašaus lygio. Dabar Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai perėmė kontrolę, tikrai puikiai pasirengę pareigūnai, žinantys, kaip malšinti riaušes. Dėl to iš karto ir pasakau, kad rizikos valdomos“, – tvirtino L. Kasčiūnas, kartu pabrėždamas ir tai, kad su pareigūnais nuolat bendradarbiauja ir vietos gyventojai.
„Iš užkardų pastebėjau, visą laiką yra darbas su bendruomene. Atsiranda žmonių, kurie bendradarbiauja, informuoja, leidžia pajausti nuotaikas, perspėja, jeigu yra kažkokių niuansų. Darbas vyksta ir pareigūnai tą daro“, – sakė jis.
L. Kasčiūnas akcentuoja, kad jeigu hipotetinio scenarijaus atveju nutiktų taip, kad migrantai bandytų pabėgti, vietoje budintiems pareigūnams padėtų kur kas didesnės saugumo tarnybų pajėgos.
„Manau, kad (D. Gaižauskas-ELTA) nusprendė papolitikuoti ir pagąsdinti visuomenę. Manau, kad tai reikia vertinti adekvačiai, ramiai. Tarkime, buvo kelių žmonių pabėgimas Kapčiamiestyje. Na ir ką, miškuose buvo sugauti, tai kur tu čia labai smarkiai bėgsi? Nepabėgsi. Kaštus jie matyt irgi skaičiuoja. Yra kelių lygmenų apsauga. Yra ne tik tie pareigūnai, kurie saugo konkretų objektą konkrečiu metu. Yra kita linija. Kaip buvęs pareigūnas Dainius galėtų profesionaliau vertinti situaciją“, – aiškino TS-LKD politikas.
Baltarusijos pasienyje. Lietuvos VRM nuotr.
Tačiau konservatorius teigė suprantantis vietinius gyventojus ir tai, kad jų kaimynystėje apgyvendinus atvykėlius, stebint situaciją, apima tam tikras nesaugumo jausmas.
„Aš visiškai suprantu tuos jausmus. Tikrai nenoriu tų jausmų kritikuoti. Matyt, aš pats tuos klausimus kelčiau būdamas vienos ar kitos bendruomenės narys. Supraskime, kad mes turime tarnybas, turime profesionalius žmones, turime unikalią situaciją. Tiesiog noriu pasakyti, kad mes tas rizikas valdome“, – patikino NSGK pirmininkas.
Tuo tarpu reaguodamas į D. Gaižausko išsakytus nuogąstavimus, kad migrantai treniruojasi karate, konservatorius atsakė, jog šalies pareigūnai greičiausiai įvalgę ir geresnį kovos menų stilių.
„Gal mūsų pareigūnai geresnį stilių išmano, tai įveiktų juos. Nežinau, Dainius gal geriau žino, kokį jie ten stilių įvaldę, ar karate, ar taip toliau“, – pareigūnų sugebėjimais neabejojo TS-LKD frakcijos narys, kartu parekomenduodamas Lietuvos futbolo klubų skautams atkreipti dėmesį ne tik į migrantų tarpe esančius kovotojus, bet ir į futbolo talentus.
„Siūlyčiau pagalvoti, kad atsiųsti kokių futbolo skautų, gal rastumėme Lietuvos futbolui kokių proveržio deimantų. Vieną kitą deimančiuką. Daug nereikia“, – juokavo L. Kasčiūnas.
D. Šakalienė: saugumo klausimu savivaldybės neturėtų būti paliktos vienos
Tačiau LSDP frakcijai priklausanti D. Šakalienė taip pat įžvelgia tam tikrų su migrantų apgyvendinimu susijusių saugumo užtikrinimo spragų. Pasak jos, viešosios tvarkos užtikrinimo koordinavimas migrantus priimančiose pasienio savivaldybėse turėtų būti užtikrintas nacionaliniu lygiu.
„Turime situaciją matyti kompleksiškai. Vienas dalykas, taip, žinoma, mes turime užtikrinti gyventojų saugumą ir pačių migrantų saugumą. Nes kai kur tiesiog yra kurstoma neapykanta, tai kelia riziką išprovokuoti konfliktą iš abiejų pusių. Tą turime užkardyti. Antras dalykas, apsauga turi būti ne savivaldos klausimas, apsauga turėtų būti organizuojama nacionaliniu lygiu, nes ekstremalios padėties paskelbimas pasienio savivaldybėse iš esmės reiškia, kad tai nacionalinio lygmens krizė“, – akcentavo NSGK priklausanti parlamentarė.
Antroji problema, dėl kurios, socialdemokratės nuomone, gyventojų baimės migrantų atžvilgiu auga – nuoseklios Vyriausybės komunikacijos trūkumas.
„Labai svarbu komunikacija. Pavyzdžiui, Dieveniškėse šiuo metu vykstanti situacija yra gera iliustracija, kas nutinka, kai nėra aiškios komunikacijos strategijos, kurios esmė turėtų būti, kad gyventojai iš anksto turėtų būti labai proaktyviai informuojami, kas, kur bus statoma, kiek bus žmonių. Nes kitaip sukuriama puiki dirva baimėms, gąsdinimams, sąmokslo teorijoms“, – mano D. Šakalienė. Pasienyje su Baltarusija kasdien sulaikomi migrantai. VSAT nuotr.
Pasak jos, siekiant užtikrinti saugumą, ne mažiau svarbu yra ir tai, kad skirtingos migrantų grupės būtų apgyvendintos skirtingose vietose.
„Mes turime atsižvelgti į kitų šalių patirtis. Turi būti atskiriamos šeimos (ypač su vaikais), kita grupė – moterys, trečia grupė – vyrai. Tai turi būti atskiros stovyklos ir atskirai apgyvendinamos. Jeigu šeimos su vaikais, moterys turi būti apgyvendinamos, kur yra patogesnė infrastruktūra ir tai tikriausiai bus arčiau gyvenamųjų vietų, tai vyrų stovyklos gali būti ir toliau nuo gyvenamųjų vietų. Tuomet paprasčiau užtikrinti ir apsaugą“, – pasiūlymus vardino D. Šakalienė.
Praėjusią parą, šeštadienį, pasieniečiai sulaikė 133 iš Baltarusijos neteisėtai sieną kirtusius migrantus. Šiemet į Lietuvą iš Baltarusijos iki vidurnakčio iš šeštadienio į sekmadienį bandė patekti 2603 neteisėti migrantai.
Seimo narys Laurynas Kasčiūnas. Slaptai.lt nuotr.
Socialdemokratams iškėlus klausimą dėl Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko konservatoriaus Lauryno Kasčiūno kompetencijų eiti šio komiteto pirmininko pareigas dėl jo su žmogaus teisėmis susijusių pasisakymų, pats L. Kasčiūnas priekaištauja socialdemokratams dėl pigaus politikavimo, geopolitinio neraštingumo ir mėginimo jį terorizuoti bei linčiuoti už pažiūras.
„Manau, kad pirmiausia tai yra pigus politikavimas. Už to pigaus politikavimo slypi ir keli man nerimą keliantys ženklai. Visų pirma, tai nesuvokimas išvis, kaip funkcionuoja ir dėl ko funkcionuoja NATO kaip gynybinė organizacija. Reikia prisiminti ir tai, kad būtent socialdemokratai praėjusios kadencijos Seime nepasirašė bendro parlamentinio partijų susitarimo dėl finansavimo didinimo gynybai, sugriovė konsensusą. Mano požiūriu, tai savotiškai kišo pagalius Lietuvos įsipareigojimams NATO, tai kažkuria prasme bandė susilpninti mūsų pozicijas NATO, priešino gynybos finansavimą su kitomis išlaidomis. Manau, kad apie tai visų pirma reikia kalbėti, kai kalbi apie tai, kas gali kenkti mūsų narystei NATO. Gintauto Palucko socialdemokratai būtent tuo ir pasižymėjo“,– Eltai sakė Seimo NSGK pirmininkas L. Kasčiūnas.
Jis taip pat įžvelgia socialdemokratų visišką geopolitinį neraštingumą. „Taip komentuoti gali tik geopolitiškai visiškai neraštingi žmonės. Gaila, kad socialdemokratija virsta socialdemokratijos parodija“, – apgailestavo politikas.
Jam nerimą kelia ir tai, kad dabar iš esmės negali turėti kitokios nuomonės vertinant vieną ar kitą kandidatą į bet kokias pareigas.
„Natūralu, kad mes visi turime pažiūras, bet dabar už pažiūras bandoma žmogų terorizuoti ir linčiuoti. Ar galima socialdemokratams, kurie skelbiasi liberaliosios demokratijos gynėjais, liberaliosios demokratijos vardu persekioti kitaminčius, žmogų, mąstantį kitaip? Aš manau, kad tai yra didžiausias smūgis demokratijos sampratai. Negalima tolerancijos sąvokos pasisavinti, negalima nurodinėti nei kitiems politikams, nei visuomenei, ką ir kaip toleruoti, nes tai jau tampa netolerancija ir nedemokratija. Tai, ką jie daro, yra netolerantiška ir nedemokratiška. Tai šitoje vietoje man yra labai gaila, kad socialdemokratija šiandien Lietuvoje virto šita karikatūra ir parodija“, – kalbėdamas su Eltos žurnaliste apgailestavo L. Kasčiūnas.
Gintautas Paluckas. Mariaus Markevičiaus (ELTA) nuotr.
Socialdemokratai pareiškė, kad Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, jų nuomone, stokoja kompetencijų eiti šio komiteto pirmininko pareigas. Seimo socialdemokratai kelia klausimą dėl L. Kasčiūno viešai skelbiamų nuostatų suderinamumo su Lietuvos naryste NATO ir kitais tarptautiniais įsipareigojimais, primena ELTA.
Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Algirdas Sysas atkreipia dėmesį, kad L. Kasčiūnas sistemingai naudojasi savo, kaip komiteto pirmininko, padėtimi „transliuoti“ žinutėms, nesuderinamoms su Lietuvos įsipareigojimais lygybės, nediskriminavimo ir įvairovės principams.
Pasak A. Syso, nuo L. Kasčiūno nuolat kliūva teisininkams ir visuomenininkams, dirbantiems žmogaus teisių srityje, ypač tiems, kurie specializuojasi LGBT teisių srityje: jis nuolat kartoja, esą jų „pasaulėžiūra“, „ideologija“ ir įsipareigojimas bendruomenėms yra kliūtis jiems eiti atsakingas pareigas. Algirdas Sysas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Jam kyla klausimas, ar politikas, kuriam iš principo nepriimtinos demokratinės Šiaurės Atlanto gynybos aljanso ir kitų strateginių partnerių nuostatos, gali vadovauti Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui?
„Kiekviena savo buvimo šioje pozicijoje diena šis politikas daro žalą ne tik tarptautinei Lietuvos reputacijai, bet ir šalies galimybėms stiprinti savo pozicijas ir autoritetą strateginėse Vakarų šalių struktūrose“, – konstatuoja socialdemokratai.
Socialdemokratai pažymi, kad visuose savo dokumentuose NATO yra įtvirtinusi griežtą draudimą diskriminuoti asmenis dėl lytinės orientacijos, lyties, rasės, etninės kilmės, religijos, tautybės, negalios ar amžiaus.
Kontrolė
Seime antradienį buvo pristatytas Žvalgybos kontrolieriaus įstatymo koncepcijos projektas. Projektą pristatęs Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas akcentavo, kad žvalgybos kontrolierius tikrintų, ar žvalgybos institucijos, taikydamos savo darbo metodus, nepažeidžia žmogaus teisių ir laisvių.
„Didėjant įvairaus pobūdžio grėsmėms, atsirandant hibridinei grėsmių sampratai visose Vakarų pasaulio valstybėse, plečiasi žvalgybos institucijų įgaliojimai ir šalia to atsiranda poreikis turėti nepriklausomą kontrolierių, kuris galėtų vertinti, kaip tam tikri metodai ir žvalgybų išaugusios galios yra taikomos. Kitaip tariant, ar tas taikymas atitinka žmogaus teisių ir laisvių apsaugą bei kitas svarbias normas“, – spaudos konferencijoje antradienį teigė L. Kasčiūnas.
Politiko teigimu, šiuo metu Lietuvoje egzistuojantis žvalgybos institucijų priežiūros mechanizmas yra nepakankamas. Anot L. Kasčiūno, žvalgybos kontrolė reikalauja specifinių ekspertinių žinių, laiko, politinio neutralumo bei nepriklausomumo.
„Lietuvos įstatymuose kol kas, deja, nėra numatyta nepriklausoma žvalgybos tarnybų veiklos priežiūros institucija, todėl mes siūlome ją tokią ir sukurti“, – pabrėžė NSGK pirmininkas.
L. Kasčiūno teigimu, siūloma, kad žvalgybos kontrolieriaus įgaliojimai apimtų išskirtinai tik žvalgybos institucijų teisėtumo priežiūrą ir atitikties žmogaus teisių ir laisvių apsaugos reikalavimams vertinimą.
„Mūsų manymu, siūlomas žvalgybos kontrolierius nevykdytų kitų Seimo kontrolieriams kompetencijai priskirtų veiklų“, – pažymėjo jis.
NSGK pirmininko teigimu, žvalgybos kontrolieriaus uždaviniai būtų vertinti žvalgybos institucijų atitiktį įstatymams, žmogaus teisių ir laisvių apsaugos reikalavimams, žvalgybos metodų taikymo pagrįstumą ir teisėtumą, vykdyti asmens duomenų, kuriuos žvalgybos institucijos tvarko nacionalinio saugumo ir gynybos tikslais, kontrolę. Taip pat nagrinėti asmenų skundus dėl žvalgybos institucijų veiksmų bei nagrinėti žvalgybos pareigūnų skundus ir pranešimus dėl žvalgybos institucijų vykdomos veiklos.
„Mes matome žvalgybos kontrolierių kaip proaktyvų, kuris galėtų veikti savarankiškai ir taip savo iniciatyva atlikti tyrimus ir patikrinimus dėl žvalgybinės informacijos rinkimo ir žvalgybos metodų taikymo teisėtumo“, – pabrėžė jis.
L. Kasčiūno teigimu, žvalgybos kontrolierius taip pat vykdytų Seimo ar Seimo komiteto, atliekančio žvalgybos institucijų parlamentinę kontrolę, užduotis ir paklausimus. Jis taip pat priimtų sprendimus dėl išnagrinėtų pareiškėjų skundų, teiktų sprendimų išvadas, o aptikus nusikalstamos veikos požymių apie tai praneštų ikiteisminio tyrimo įstaigai ar prokurorui. Žvalgybos kontrolierius taip pat teiktų ataskaitas Seimui, taip pat apie savo veiklą reguliariai informuotų visuomenę.
„Mūsų požiūriu, į žvalgybos kontrolieriaus teises turėtų patekti galimybė patekti į žvalgybos institucijų tarnybines patalpas, teritorijas, transportą ir kitus objektus. Gauti dokumentus, išskyrus įslaptintų žvalgybos pareigūnų ar žvalgybos slaptųjų bendradarbių tapatybę ir užsienio partnerių gautą informaciją“, – sakė NSGK pirmininkas.
Taip pat, L. Kasčiūno teigimu, žvalgybos kontrolierius turėtų teisę gauti žvalgybos institucijų vadovų motyvuotus teikimus ir teismų nutartis teismo sankcionuotiems žvalgybos informacijos rinkimo veiksmams atlikti, gauti žvalgybos pareigūnų paaiškinimus, kreiptis įstatymo nustatyta tvarka į teismą, teikti pagal kompetenciją prezidentui, Seimui, Vyriausybei bei kitoms institucijoms siūlymus.
„Mes siūlome, kad kontrolierių 5 metams skiria Seimas Seimo pirmininko teikimu, pritarus Seimo komitetui, atsakingam už žvalgybos institucijų parlamentinę kontrolę, t.y. Seimo NSGK“, – teigė L. Kasčiūnas.
Pasak jo, žvalgybos kontrolierius galėtų būti skiriamas ne daugiau nei du kartus iš eilės, juo galėtų būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos pilietis, turintis universitetinį teisinį magistro išsilavinimą ir ne mažesnę kaip dešimties metų teisinio ar teisinio pedagoginio darbo patirtį, ir ne mažesnę kaip penkerių metų vadovaujamo darbo patirtį.
Savo ruožtu teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras spaudos konferencijoje akcentavo, kad žvalgybos kontrolieriaus pareigybė yra labai svarbi, norint turėti įrankį, leidžiantį patikrinti, ar žvalgybos institucijos nepažeidžia žmogaus teisių.
„Visada reikia prevenciškai pasirūpinti ir turėti mechanizmą, kad tiek institucijos – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, tiek parlamentas ir paprasti žmonės turėtų įrankį, leidžiantį pasitikrinti ir gauti atsakymą, ar tikrai nebuvo teisės pažeistos“, – teigė S. Šedbaras.
Seimo narys Laurynas Kasčiūnas. Slaptai.lt nuotr.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Lauryno Kasčiūno vertinimu, viešas naujausių grėsmių nacionaliniam saugumui pristatymas atlieka tam tikrą ir edukacinę, ir priešnuodžio funkciją.
„Aš tikrai neabejoju, kad šie vieši grėsmių pristatymai jau prisidėjo ir toliau prisidės prie visuomenės atsparumo stiprinimo, atlieka tam tikrą ir edukacinę funkciją, turi savotišką ir priešnuodžio, pavadinkime taip, įrankį“,– ketvirtadienį spaudos konferencijoje Seime sakė L. Kasčiūnas.
Pasak jo, tai jau aštuntasis viešas grėsmių vertinimo pristatymas ir labai svarbu, kad jis vyksta Seime – arčiausiai mūsų tautos.
„Tai svarbus kasmetinis renginys, manau, dėl dviejų pagrindinių priežasčių. Pirma – tai yra ta analizė ir vertinimas, yra tam tikra nuotrauka, iš kurios vėliau mes, politikai, turime daryti sprendimus, kuriuos turime priimti tam, kad grėsmės būtų dar labiau užkardytos ir suvaldytos. Antras svarbus aspektas, kad šitas atvirumas ir viešumas svarbus yra mūsų visuomenei, visuomenės atsparumui stiprinti, nes rizikų, pavojų yra visose srityse – nuo kibernetinio šnipinėjimo iki bandymo verbuoti mūsų piliečius priešiškoms valstybėms“, – sakė L. Kasčiūnas. Rusijos ambasada Vilniuje. Vytauto Visocko foto
Perskaitęs grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą, politikas sako padaręs išvadą, kad iš esmės Lietuvoje veikia efektyvi kontržvalgybinė sistema.
„Kitaip tariant, priešiškų žvalgybos ir saugumo tarnybų šnipinėjimo ir kita veikla yra kontroliuojama tiek dėl mūsų tarnybų efektyvumo, tiek ir dėl visuomenės atsparumo. Tačiau įtaką galima daryti ne tik per priešiškų žvalgybos tarnybų veiklą tiesiogiai, bet, pavyzdžiui, per trečiųjų šalių verslo subjektus, per mūsų subjektų sąsajas su trečiosiomis šalimis, per investicijas į strateginius objektus, per pinigų plovimo schemas, per įvairius organizuotus nusikalstamus susivienijimus“, – sakė L. Kasčiūnas.
Kalbant apie kibernetinį pasaulį ir saugumą akivaizdu, anot jo, kad formuojasi dvi tarpusavyje konkuruojančios technosferos: Kinijos kontroliuojama technosfera ir Vakarų kontroliuojama technosfera.
„Lietuvai reikės apsispręsti, nors mes iš esmės apsisprendę, tačiau reikės padaryti kai kuriuos stiprius sprendimus. Viena iš idėjų, kurią būtų galima įgyvendinti stipriais Vyriausybės sprendimais, tai yra labai konkrečiai įvardinti konkrečius gamintojus, nedemokratinių valstybių konkrečius gamintojus, kurių informacijos ir ryšių technologijų įranga kelia potencialią grėsmę mūsų šalies saugumui ir neturi būti naudojama Lietuvoje diegiant penktos kartos vadinamąjį 5 G judrųjį ryšį“,– sakė L. Kasčiūnas.
Pasak jo, turime aiškiai pasakyti, kad Lietuva nebus Kinijos kontroliuojamoje technosferoje.
Seimo NSGK vadovo nuomone, reikia stiprinti mūsų nacionaliniam saugumui svarbių sektorių ir objektų apsaugą, geriau teisiškai reglamentuojant principus, kad neatitinkantys euroatlantinių ir transatlantinių saugumo kriterijų investuotojai negalėtų dalyvauti strateginiuose objektuose, negalėtų būti įvairios įrangos į tokią infrastruktūrą diegėjais.
Seimo NSGK pirmininkas L. Kasčiūnas mano, kad trūksta teisinės bazės labai aiškiai įvardinti, kas yra patikimas ir kas nepatikimas gamintojas. „Mes turime per šiuos metus padaryti namų darbus, kad situacija šioje vietoje dar labiau pagerėtų“, – sakė politikas.
Jo duomenimis, net ir valstybinės įmonės, įtrauktos į strateginių įmonių sąrašą, perka ar turi kontraktus su įmonėmis, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusiomis su Astravo AE projektu.
L. Kasčiūnas priminė, kad jis ir kiti NSGK nariai yra įregistravę įstatymo pataisas, kurios leistų tokius veiksmus užkardyti.
Politikas taip pat siūlo pradėti diskutuoti apie „užsienio įtakos skaidrinimo mechanizmus“, kai įtaka yra atitinkanti įstatymus, kitaip tariant, ji yra nėra nelegali, bei ji nėra skaidri. Kinijos ambasada Lietuvoje. Slaptai.lt foto
„Pavyzdžiui, įvairiose šalyse, jeigu subjektas, veikiantis komunikacijos, lobizmo srityje, gauna tam tikrą sumą iš trečiųjų šalių, šiuo atveju kalbame ne apie ES ir NATO šalis, jis turėtų deklaruoti visa tai. Manau, kad tam būtų galima sukurti registrą Teisingumo ministerijoje“,– svarstė L. Kasčiūnas.
Ketvirtadienį Seime visuomenei pristatytas bendras Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimas.
Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą, kaip bendrą dokumentą, VSD ir AOTD skelbia nuo 2015-ųjų. Remiantis Žvalgybos įstatymu, dokumentas visuomenei įprastai teikiamas kartą per metus.
Buvęs krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. Giedrės Maksimovicz (KAM) nuotr.
Buvęs krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis po trečiadienį vykusio uždaro Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdžio toliau aiškiai neatsako, kaip prezidentas Gitanas Nausėda dalyvavo procese skiriant Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) direktorių.
Tuo tarpu NSGK atstovai tvirtina, kad nors ir neišgirdo iš R. Karoblio visų atsakymų į užduotus klausimus, neleistino prezidento dalyvavimo AOTD vadovo skyrimo procese nematantys. Visgi, pažymi NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, po kilusių interpretacijų viešojoje erdvėje ketinama keisti dabar galiojančią karinės žvalgybos vadovo skyrimo tvarką.
„Aš esu statutinis valstybės pareigūnas šiuo metu ir mano ribos komentuoti… Yra daug sisteminių klausimų, aš į juos atsakiau Seimo komitetui ir dabar Seimo komitetas turi daryti išvadas“, – žurnalistams sakė R. Karoblis, išėjęs iš uždaro NSGK posėdžio.
Buvęs ministras patvirtino, kad prezidentas nekėlė jokių sąlygų prieš skiriant AOTD direktorių, tačiau žurnalistų paklaustas, ar prezidentas siūlė savo kandidatą į karinės žvalgybos vadovus, R. Karoblis tiesiai į klausimą neatsakė. Tik, pripažino buvęs ministras, AOTD vadovo skyrimo proceso metu buvo svarstomos kelios pavardės.
„Konsultacijų metu buvo iškilę ir kitų pavardžių. Į visus klausimus aš atsakiau komiteto nariams“, – teigė šiuo metu Užsienio reikalų ministerijoje ambasadoriaus ypatingiems pavedimams pareigas einantis R. Karoblis.
Visgi buvęs ministras pažymėjo, kad AOTD direktorius paskirtas taip, kaip ir numato įstatymai. Seimo narys Laurynas Kasčiūnas. Slaptai.lt nuotr.
„Pulkininkas Paulavičius paskirtas AOTD direktoriumi mano įsakymu, kaip ir numato įstatymas. Prieš skiriant vyko konsultacijos ir su prezidentu, ir su ministru pirmininku, ir su NSGK pirmininku“, – teigė R. Karoblis.
Į NSGK R. Karoblis buvo iškviestas po to, kai viešojoje erdvėje kilo klausimų dėl prezidento Gitano Nausėdos vaidmens skiriant Antrojo operatyvinių tarnybų departamento direktorių. Naujas AOTD vadovas – Elegijus Paulavičius – buvo paskirtas rugpjūtį. Tuo metu krašto apsaugos ministro pareigas ėjo R. Karoblis.
Kaip skelbė LNK žinios, AOTD direktoriaus skyrimo aplinkybės galėjo būti susijusios su tuo, kodėl buvusiam krašto apsaugos ministrui R. Karobliui nebuvo patikėta ambasadoriaus pozicija Vašingtone arba Briuselyje.
Įstatymo pažeidimų nemato, tačiau ketina siūlyti keisti AOTD direktoriaus skyrimo tvarką
Po posėdžio NSGK pirmininkas L. Kasčiūnas žurnalistams teigė, kad nors iš R. Karoblio ir neišgirdęs visų atsakymų į užduotus klausimus, neleistino Prezidentūros dalyvavimo skiriant karinės žvalgybos vadovą nematąs. Jo teigimu, sprendimą skirti E. Paulavičių AOTD vadovu priėmė buvęs krašto apsaugos ministras.
„Mes kažkokių lūžių ar kišimosi, intervencijų, kurie pažeistų dabartinius įstatymus, tikrai nematome. Bet kad įvairių interpretacijų būtų galima ir ateityje išvengti, norėtųsi, kad procesas būtų aiškesnis“, – teigė jis.
Pasak L. Kasčiūno, prezidentas skiriant karinės žvalgybos vadovą dalyvavo tik konsultacijose.
„Tai buvo konsultacijos su prezidentu. Konsultacijos buvo ne tik su prezidentu. Buvo ir su kitais svarbiais pareigūnais“, – teigė jis.
„Konsultacijų metu gali būti įvairių pasiūlymų, bet skyrimą atliko krašto apsaugos ministras, tad jokių kitų kandidatūrų nebuvo“, – pridūrė jis.
Visgi po susitikimo su buvusiu ministru L. Kasčiūnas pripažino, kad iki galo taip ir nepaaiškėjo, ar prezidentas siūlė savo kandidatus į karinės žvalgybos vadovus.
„Šioje vietoje mes neturime jokios informacijos. Mes kėlėme klausimus, bet mes šios informacijos negavome“, – teigė jis.
Galiausiai NSGK pirmininkas pažymėjo, kad Seimo nariai ketina teikti pasiūlymus, kaip būtų galima keisti AOTD vadovo skyrimo tvarką.
„Mes esame susikoncentravę į ateities scenarijus, kurie turėtų būti kitokie, kad tokių situacijų būtų išvengta“, – teigė L. Kasčiūnas.
Antrojo departamento prie KAM ženklas
„Nuskambėjo idėja, kad tai (AOTD vadovo skyrimas – ELTA) turėtų būti, be jokios abejonės, krašto apsaugos ministro siūlymas, susiderinus su kariuomenės vadu, gavus NSGK pritarimą ir Vyriausybės sprendimu. Toks mechanizmas būtų ir demokratiškesnis, ir, manytume, kad augančią AOTD svarbą mūsų valstybės visai saugumo politikai atitiktų labiau nei dabar egzistuojanti tvarka“, – žurnalistams sakė Seimo NSGK pirmininkas.
„Parlamentas turi būti įtrauktas, Vyriausybė taip pat turi vienaip ar kitaip dalyvauti ir turi būti kolegialūs sprendimai, bet išsaugant tai, kad tai yra krašto apsaugos ministro siūlymas. Kitaip tariant, mes turime įjungti įvairius stabdžių ir atsvarų mechanizmus. Tuomet nelieka ir keistų interpretacijų“, – aiškino NSGK pirmininkas.
„Mano požiūriu, esamas konsultacijų mechanizmas yra ne iki galo reglamentuotas – mes siūlome kelią, kaip tai padaryti“, – pridūrė L. Kasčiūnas.
Klausimo dėl ambasadorių skyrimo nenagrinėjo
NSGK pirmininkas tvirtino, kad R. Karobliui apsilankius komitete nebuvo keltas viešojoje erdvėje daug dėmesio susilaukęs klausimas, ar AOTD direktoriaus skyrimo procedūra turėjo įtakos tam, kad R. Karoblis nebuvo paskirtas į ambasadorius Briuselyje ar Vašingtone.
„Šio klausimo nekėlėme. Ne čia buvo objektas. Tačiau norėčiau pasakyti savo nuomonę. Aš manau, kad tokio rango ir tokį socialinį kapitalą sukaupęs žmogus, kuris būtų labai naudingas Lietuvos valstybei… Man labai gaila, kad dabar jam tenka susidurti su kliūtimis“, – apibendrino L. Kasčiūnas.
Sauliaus Skvernelio Vyriausybėje ministru dirbęs R. Karoblis, kaip ir buvęs Lietuvos diplomatijos vadovas Linas Linkevičius, pastaruoju metu viešo dėmesio centre atsidūrė, kai prezidentas G. Nausėda nesutiko jų skirti į ambasadorių postus JAV ir Europos Sąjungoje. Prezidentas G. Nausėda kelis kartus tokį sprendimą argumentavo tuo, kad kadencijas baigusiems ir tinkamai savo pareigas atlikusiems ministrams yra būtinas „politinis atšalimas“. Viešojoje erdvėje šie argumentai susilaukė nemažai kritikos.
D. Kuliešius: šiuos gandus vertiname kaip tam tikrą sąmokslo teoriją
Savo ruožtu prezidento vyriausiasis patarėjas Darius Kuliešius teigia, kad Prezidentūra viešoje erdvėje pasirodžiusius gandus dėl G. Nausėdos dalyvavimo skiriant AOTD direktorių vertina kaip tam tikrą sąmokslo teoriją ir akcentuoja, kad šalies vadovas elgėsi teisėtai.
„Vertiname kaip tam tikrą sąmokslo teoriją šiuos gandus, nes galiu labai atsakingai patvirtinti, kad prezidentas elgėsi teisėtai, kandidatas yra pasirinktas būtent tas, kuris buvo teikiamas krašto apsaugos ministro. Dėl kandidatūros taip, visi, kas yra atsakingi už nacionalinį saugumą: tiek prezidentas, tiek ministras pirmininkas, tiek Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, domėjosi kandidatūromis“, – žurnalistams po NSGK posėdžio trečiadienį teigė D. Kuliešius.
„Prezidentas tai darė neformaliai, bet kadangi tai yra ypač svarbi institucija nacionaliniam saugumui, tai tas procesas buvo toks, kad jo metu buvo pasirinktas pats geriausias kandidatas, dėl to esame tikrai laimingi. Ir šiandien daugiau komentuoti tiesiog nėra poreikio“, – pridūrė jis.
D. Kuliešiaus teigimu, daugiau detalių apie AOTD vadovo skyrimą negalima pateikti, nes, pasak jo, žvalgybos institucijų vadovų skyrimo procedūros nėra viešos. Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda. Roberto Dačkaus (LR Prezidento kanceliarija) nuotr.
Prezidento patarėjas akcentuoja, kad iš G. Nausėdos pusės dėl AOTD vadovo skyrimo nebuvo jokio spaudimo, o paskleisti gandai, anot jo, tėra interpretacijos, darančios žalą nacionaliniam saugumui.
„Aš galiu patvirtinti, kad nemačiau jokio spaudimo ir vertinu visą procedūrą kaip atitinkančią teisės aktų reikalavimus. Šioje vietoje tai yra interpretacijos ir tam tikras, netgi sakyčiau, žalos darymas, šių klausimų eskalavimas, kadangi labai svarbi reputacija žvalgybos institucijų, kad jos nebūtų įtrauktos į politizavimus, į viešus eskalavimus dėl vadovų skyrimo peripetijų, nes tai tiesiog daro žalą mūsų nacionaliniam saugumui“, – sakė jis.
Lietuvos parlamento narys Laurynas Kasčiūnas. Slaptai.lt nuotr.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete (NSGK) trečiadienį bus pristatyta situacija dėl elektros energijos patekimo į Lietuvą iš nesaugios Astravo atominės elektrinės (AE).
„Energetikos ministras ir „Litgrid“ atstovai pristatys dabartinę situaciją, susijusią su tuo, ar Astrave pagaminta elektra patenka į Lietuvą ir ar yra čia suvartojama. Kiek aš žinau, bus pateikt įrodymai, kad elektra patenka į Lietuvą ir yra čia suvartojama. Tai tam tikras kiekis elektros, kuris sudaro pakankamai žymią dalį viso importo į Lietuvą“, – Eltai teigė NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Todėl, pasak L. Kasčiūno, posėdžio metu bus aptariama ir tai, kokių tolesnių veiksmų reikės imtis, kad elektros energija, pagaminta nesaugioje Astravo AE, Lietuvos nepasiektų.
„Antras klausimas bus, ką daryti toliau: jeigu patenka, ką turime padaryti, kokią metodiką turime priimti, ką įtikinti, turiu mintyje Baltijos šalis, kad visa tai sustotų“, – informavo komiteto pirmininkas.
Sąjūdis prieš Astravo AE. Organizacijos steigėjų nuotr.
L. Kasčiūno teigimu, trečiadienį jo vadovaujamame komitete taip pat bus aptartos aktualijos dėl naujosios Strateginės ginkluotės mažinimo sutarties (START).
ELTA primena, kad Baltarusija 2 400 MW galios atominę elektrinę stato netoli Astravo miesto, kuris yra vos už 50 km nuo Vilniaus. Jėgainę sudarys du 1 200 MW galios blokai.
Pirmasis Astravo AE blokas nuo sausio 12 d. jau veikia 100 proc. pajėgumu, pranešė Baltarusijos energetikos ministerija.
Seimo narys Laurynas Kasčiūnas. Slaptai.lt nuotr.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) ketvirtadienį bendru sutarimu savo pirmininku išsirinko konservatorių Lauryną Kasčiūną.
Tai Eltai patvirtino pats L. Kasčiūnas. Tiesa, vakarinio posėdžio metu ketvirtadienį komitetų pirmininkus dar turės patvirtinti Seimas.
NSGK, be L. Kasčiūno, sudaro dar 11 narių: liberalai Virgilijus Alekna ir Raimondas Lopata, mišrios Seimo narių grupės atstovas Vytautas Bakas, konservatoriai Dainius Kreivys, Arvydas Pocius ir Valdas Rakutis, „valstiečių“ deleguoti nariai Dainius Gaižauskas, Jonas Jarutis ir Saulius Skvernelis, socialdemokratė Dovilė Šakalienė bei „darbietis“ Andrius Mazuronis.
Linas Linkevičius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Audronius Ažubalis, Arvydas Anušauskas ir Paulius Saudargas kreipiasi į Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkę Laurą Matjošaitytę, prašydami apsvarstyti ir pateikti paaiškinimą dėl ministro Lino Linkevičiaus kandidatavimo vienmandatėje Pasaulio lietuvių apygardoje.
Kreipimesi teigiama, kad Seimo narys, užsienio reikalų ministras L. Linkevičius šių metų spalio 11 d. Seimo rinkimuose savo kandidatūrą kelia vienmandatėje Pasaulio lietuvių apygardoje, nors Seimo rinkimų įstatymo nuostatos numato tam tikras atsakomybes dėl balsavimo užsienyje.
„Tai, kad organizuojant rinkimus užsienyje Užsienio reikalų ministerijai tenka išskirtinis vaidmuo, o Lietuvos diplomatinė tarnyba yra statutinė organizacija, todėl ir santykiai joje tarp vadovo ir pavaldinių yra žymiai labiau hierarchizuoti, daugiau „vertikalės“, paskatino mus su kolegomis kreiptis į VRK“, – teigia Seimo narys A. Ažubalis.
Seimo narys A. Anušauskas pabrėžė, kad ministras turi aiškiai deklaruoti savo veiklą.
„Rinkimų politinės kampanijos laikotarpiu ministras turi aiškiai deklaruoti, kada jis užsienio apygardoje veikia kaip kandidatas, nevažinėjantis į susitikimus už mokesčių mokėtojų pinigus, ir kada kaip ministras – vykstantis tik darbiniais reikalais, o ne agituoti už save“, – pažymėjo A. Anušauskas.
„Nepaisant išskirtinai svarbaus užsienio reikalų ministro vaidmens Pasaulio lietuvių bendruomenėje, kyla klausimas, ar kai rinkimus šioje apygardoje organizuoja Užsienio reikalų ministerija, ten pat kandidatuojantis URM ministras neįsivelia į interesų konfliktą. Panaši kolizija susidarytų, jei į rinkimus kažkurioje apygardoje veržtųsi VRK pirmininkė“, – apibendrino P. Saudargas.
Seimo narys Laurynas Kasčiūnas. Slaptai.lt nuotr.JAV ir Lietuvos draugystė. Paminklinė lenta ant Rotušės sienos Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko pavaduotojas Laurynas Kasčiūnas kreipėsi į užsienio reikalų ministrą Liną Linkevičių ir krašto apsaugos ministrą Raimundą Karoblį siūlydamas įtvirtinti strateginę partnerystę su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis (JAV) gynybos srityje bei siekti Lietuvos kaip pagrindinės JAV sąjungininkės regione statuso.
Lietuvai labai svarbus kuo didesnis JAV karinių pajėgų buvimas regione, šios valstybės lyderystė užtikrinant regioninę oro gynybą ir bendri sprendimai atremti Kaliningrade esančias karines priemones, galinčias suvaržyti NATO pajėgų manevravimo laisvę. Tai ne tik Lietuvos, bet ir visos transatlantinės bendruomenės saugumo ir apginamumo veiksnys. Strateginė partnerystė su JAV ir dvišalio bendradarbiavimo gynybos srityje stiprinimas papildytų NATO teikiamas saugumo garantijas ir užtikrintų efektyvų atgrasymą bei Lietuvos saugumą.
„Todėl reikia aktyviai remti JAV karių dislokavimą Lenkijoje ir siekti išnaudoti JAV karių „pergrupavimo“ Europoje momentą. JAV karių išvedimo iš Vokietijos nereikia vadinti „NATO silpninimu“ ar „JAV įsipareigojimų Europoje mažėjimu”, o akcentuoti, kad tai galimybė JAV dalį pajėgų perkelti arčiau rytinio flango, taip stiprinant visos Europos saugumą. Taip pat nedelsti įgyvendinti pažadus dėl sąjungininkų karių mokymosi ir treniravimosi sąlygų gerinimo Lietuvoje. Jei nebus tinkamai paruoštos infrastruktūros, pavyzdžiui, išplėstų poligonų, nerealu tikėtis nuolatinio JAV karių dislokavimo“, – sakė L. Kasčiūnas.
Donaldas Trumpas. EPA-ELTA nuotr.
Pasak Seimo nario, siekiant šio tikslo būtina: Lietuva turi gynybai skirti didžiausią BVP dalį regione; aktyviau prisidėti prie JAV vykdomų tarptautinių operacijų, didinant siunčiamų karių skaičių; strateginius gynybos įsigijimus plėtoti bendradarbiaujant su JAV; kur reikia remti JAV poziciją saugumo bei gynybos klausimais, užtikrinti, kad 5G ryšio infrastruktūra Lietuvoje būtų plėtojama dalyvaujant tik europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkantiems gamintojams, sudarant sąlygas ateityje netrukdomai keistis gynybine informacija su JAV. Amerikiečių kariai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Šiemet atlikta Lietuvos gyventojų apklausa atskleidė tendenciją, kad mažėja vienos svarbiausių Lietuvos partnerių ir NATO sąjungininkių – JAV – draugiškumo vertinimas. Nors 74 proc. šalies gyventojų JAV vertina kaip draugišką valstybę, lyginant su prieš ketverius metus atlikta analogiška apklausa, šis rodiklis buvo 12 proc. didesnis.
Ši draugiškumo vertinimo tendencija atsiliepė gyventojų vertinimams apie grėsmę Lietuvai keliančias valstybes. Nors pastaruosius ketverius metus daugiau nei du trečdaliai apklaustųjų tarp tokių valstybių išskiria Rusiją, tačiau reikšmingai paaugo JAV rodiklis – 22 proc. Lietuvos gyventojų šią šalį laiko grėsme, kai 2016 m. JAV grėsme laikė tik 7 proc.
„Tokie JAV vertinimo pokyčiai gali būti sietini su Lietuvos žmonių neigiamu požiūriu į šios šalies prezidentą Donaldą Trumpą. Tam įtakos turi ir tai, kad JAV permąsto savo vaidmenį globalių problemų sprendime, didesnį dėmesį kreipia į Kiniją, kurios auganti galia pasaulyje kelia naujų iššūkių, o į Europą pradėjo žiūrėti kaip į atskiras valstybes, bet ne kaip į bendrą regioną“, – teigė L. Kasčiūnas.
Be to, kad transatlantinio ryšio silpnėjimą lemia nepakankamas sąjungininkų Europoje gynybos finansavimas ir nepakankamas naštos pasidalijimas, pasigirstančios idėjos kurti autonomiškai nuo JAV veikiančias Europos gynybos pajėgas, skirtingos JAV ir didžiųjų Vakarų Europos valstybių strateginės kultūros.
„Iš tiesų Kinija ir Artimieji Rytai artimiausiu metu išliks JAV užsienio ir saugumo politikos strategų dėmesio centre. Ir būtent Europos šalių požiūris į Kiniją, jos investicijas ir iš to kylančias rizikas, bus svarbus veiksnys JAV vertinant savo sąjungininkų ir partnerių patikimumą. Tai yra iššūkis, bet kartu ir galimybė, kuria Lietuva gali pasinaudoti“, – sakė NSGK pirmininko pavaduotojas.
Piketas prie Latvijos ambasados Vilniuje. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai kartu su Sąjūdžiu prieš Astravo AE surengė piketą prie Latvijos ambasados Vilniuje. Parlamentarai ne tik ragino Latvijos parlamentą paremti bendrą Baltijos šalių siekį nepirkti elektros iš Astravo atominės elektrinės, bet taip pat pažėrė patarimų ir Lietuvos prezidentui Gitanui Nausėdai, kaip šis turėtų elgtis bei reaguoti į Baltijos šalių susitarimą dėl prekybos elektra su Baltarusija.
Vienas didžiausių išbandymų Lietuvos ir Latvijos vienybei
Konservatorius Laurynas Kasčiūnas neslepia, kad nelygi bei nevienoda Baltijos valstybių pozicija dėl Astravo AE gali ateityje tapti išbandymu Latvijos ir Lietuvos solidarumui.
„Pirmiausia mes čia atėjome draugiškai nusiteikę, nes latviai mūsų broliai. Bet tai vienas rimčiausių išbandymų šitai vienybei, ir tai yra akivaizdu. Mes matome procesus Baltijos šalių energetikos sektoriuje ir matome tai istoriškai, dažnai pastebėdavome, kad įvairios Latvijos reformos, kurios galėtų sumažinti priklausomybę nuo Rusijos, vykdavo lėtai arba jos iš viso nevykdavo. Dujotiekių pertvarka, kurią mes padarėme prieš dešimt metų, Latvijoje vėlavo prieš dešimt metų. Tai rodo labai rimtą ir akivaizdų dalyką – energetikos sektoriuje yra labai stipri lobistinės grupė. Kuomet šnekamės su patriotiniais Latvijos politikais, jie teigia tikrai suprantantys nepriklausomos energetikos svarbą, bet taip pat pabrėžia, kad visi sprendimai priimami techniniu kompanijų, įmonių lygmeniu, ir todėl jie nieko negali padaryti. Šis kreipimasis į Latvijos parlamentarus yra raginimas pasidomėti, kokios interesų grupės veikia Latvijoje. Tai, ką mes matome dabar, tai išbadymas solidarumui“, – Eltai sakė L. Kasčiūnas.
TS–LKD atkreipia dėmesį, kad praėjusią savaitę Latvijos vyriausybė jau patvirtino Lietuvai nepriimtiną Baltijos šalių susitarimą, kuriame Latvija ir Estija įtvirtina savo teisę pirkti elektrą iš šios nesaugios atominės elektrinės iš esmės Lietuvos ir kitų kaimyninių šalių, taip pat ir Latvijos, gyvybių sąskaita.
Seimo nariai po piketo susitiko ir su Latvijos ambasadoriumi ir įteikė jam kreipimąsi, prašydami solidarizuotis su Lietuva pozicijoje dėl nesaugios Astravo AE elektros pirkimo.
Pažėrė patarimų, kaip elgtis G. Nausėdai
TS–LKD frakcijos nariai įsitikinę, kad šiuo metu prezidento pozicija turi būti aiški ir kategoriška. Anot jų, jis turi pasinaudoti savo veto teise Europos Vadovų Taryboje.
„Įtakos ribos čia labai aiškios, tai vienbalsiškumo principas. Prezidentas visuomet Europos Vadovų Taryboje gali panaudoti savo lietuvišką veto, jeigu tikrai matys, kad situacija tampa kritiška ir Baltijos valstybių vienybė byra. Arba Kremliui pavyksta šią vienybę griauti. Juk visuomet gali pasakyti ne bet kuriam sprendimui ir reikalauti solidarumo iš kitų Europos valstybių. Pirmiausia, žinoma, iš Europos Komisijos. Juk būtent EK šiandien kalba apie žaliąją energetiką, tai Lietuva šiandien turi teisę kalbėti apie nesaugias atomines elektrines“, – Eltai sakė Audronius Ažubalis.
Sąjūdis prieš Astravo AE. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Jam pritarė ir L. Kasčiūnas. Pasak jo, šiuo metu apskritai Lietuvos diplomatija neaktyvi.
„Iš esmės Baltarusijai šiandien reikia paskolų iš ES, nes Rusija yra prisukusi kranelį. Ji, tikėtina, grąžinama prie Rytų partnerystės programos. Prie viso šito konteksto iš esmės mes turime Astravo AE istoriją, kur Baltarusija nesilaiko jokių skaidrumo standartų dėl streso testų ir pan. Valstybės vadovas ir kiti užsienio politikos Lietuvos vairininkai galėtų išnaudoti būtent savo veto teisę, tokius dalykus blokuoti ir susieti tuos klausimus. Jeigu norite gauti paskolas, jeigu norite gauti laisvesnį asmenų judėjimą ir priartėti prie europinės erdvės, tai prašom atsižvelgti į kaimyninių valstybių saugumo interesus. Tai čia didžiuliai svertai ir jie yra visiškai Lietuvos nepanaudoti. Tai yra Lietuvos diplomatinė problema“, – pabrėžė L. Kasčiūnas.
Seimo narys Kęstutis Masiulis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Tuo metu Kęstutis Masiulis atkreipė dėmesį, kad didžiausią iniciatyvą šiuo metu turi Prezidentūra ir Vyriausybė.
„Vykdomoji valdžia, tai Vyriausybė ir prezidentas, šiandien šiuo metu turi kamuolį ir jie turi nieko nekeisti. O juk mes šiandien turime gerą įstatymą ir gerą tarptautinę sutartį, jeigu mes nieko nekeičiame, tai jokia elektra be mūsų žinios niekur negali tekėti. Jeigu mes švelniname sąlygas, o toks susitarimas tas sąlygas švelnintų, tai mes gautume iš Latvijos jų pačių nupirktą elektrą ir mes, Lietuva, pradėtume vartoti tą elektrą. Tai realiai nieko nereikia keisti, mes to ir reikalaujame, kad prezidentas nieko nekeistų. Bet man atrodo Prezidentūroje ir Vyriausybėje šiuo metu nėra pakankamo supratimo“,– sakė K. Masiulis.
Žada rengti piketą ir prie Prezidentūros
Parlamentaras Žygimantas Pavilionis įsitikinęs, kad Baltijos šalių susitarimas dėl prekybos elektra su Baltarusija grubiai pažeis šiuo metu Lietuvoje galiojančius „anti-astravinius“ įstatymus. Seimo narys mato rimtą riziką bei pavojų Baltijos valstybių susitarime, kuris, pasak jų, nepadeda sustabdyti ir siekti tikslo, kad Astravo AE statybos būtų finansiškai ribojamos. Ž. Pavilionis atkreipia dėmesį, kad prezidentas dar turi galimybę sustabdyti Vyriausybės ruošiamą susitarimą tarp Baltijos valstybių.
„Mes taip pat svarstome tokį patį piketą surengti ir prie Prezidentūros, nes artėja Rytų partnerystės susitikimas, kur norima inauguruoti Lukašenkos režimą. Kaip žinoma, yra tokie Rytų partnerystės prioritetai, kuriems mes ilgai nepritarėme su Baltarusija, o dabar yra tam tikro noro jiems pritarti, neatsižvelgiant į nieką, ką Baltarusija daro su demokratija ir žmogaus teisėmis. Reikia atkreipti dėmesį, mes siekiame solidarumo su Latvija, mes tikimės, kad jie pritars mūsų pozicijai nepirkti elektros, bet jeigu jie nepritars ir toliau gins Maskvos interesus, tai juk mes turime visus svertus tos elektros per savo teritoriją nepraleisti. Mes galime fiziškai neleisti naudoti mūsų infrastruktūros, nes juk galų gale tai įgaliojo ir prezidentą, ir visus kitus anksčiau Seimas. Aš tikiuosi, kad prezidentas nepasirašys po pono Vaičiūno iš esmės išdavikišku memorandumu. Realiai tai „Maišiagala 2“, kur savo parašu įtvirtins, galima sakyti, Astravo okupaciją Lietuvos teritorijoje“, – Eltai sakė Ž. Pavilionis.
Prie Latvijos ambasados tarp piketuotojų su plakatais „Neišduokime pagrindinio Lietuvos intereso – saugumo“ , „Braliukai, Let‘s unite“ buvo ir Lietuvos liberalaus jaunimo atstovai.
„Norėjau akcentuoti, kad tai nėra tik konservatorių reikalas, kad tai tikrai aktualu ir kitokių politinių pažiūrų žmonėms ir ypač jaunimui, nes mums su tuo Astravo monstru reikės gyventi ateityje, todėl taip aktyviai šiandien ir susirinkome. Norime paraginti Latviją, kad ši prisimintų mūsų bendrą istoriją ir tapatumą. Todėl kviečiame išreikšti kartu bendrą poziciją ir solidarizuotis“, – Eltai sakė LiJOT pirmininkas Lukas Stravinskas.
ELTA primena, kad trečiadienį energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas žurnalistams sakė, kad šis susitarimas leidžia įgyvendinti „anti-Astravo“ įstatymą.
Latvijos ir Lietuvos vėliavos. Slaptai.lt nuotr.
„Pirmasis tikslas, kuris yra keliamas, turėti su Latvija ir Estija bendrą poziciją dėl elektros pirkimo-nepirkimo, apmokestinimo iš trečiųjų šalių. (…) Šis susitarimas taip pat mažina srautus ir leidžia nenaudoti Lietuvos-Baltarusijos infrastruktūros prekybai. Jeigu tokio susitarimo nėra, mūsų galimybės kontroliuoti srautus bus tikrai labai ribotos. Bus tam tikrų instrumentų, kalbame apie alternatyvius variantus, juos taip pat rengiame, bet jie bus žymiai mažesni nei su šiuo susitarimu“, – sakė energetikos ministras.
Tuo metu konservatoriai teigia, kad susitarimas atvertų kelią Astravo atominės elektrinės elektros prekybai Baltijos šalyse bei grubiai pažeistų šiuo metu Lietuvoje galiojančius „anti-astravinius“ įstatymus.
Prezidentas Gitanas Nausėda, penktadienį komentuodamas Baltijos šalių susitarimą dėl prekybos elektra su Baltarusija, sakė, kad artėjama link techninio sutarimo nepirkti elektros iš šios šalies, tačiau svarbu susitarti ir dėl politinio situacijos vertinimo.
Kaukės. Ar taip atrodo korupcija? Vytauto Visocko nuotr.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) trečiadienį uždarame posėdyje aptarė korupcijos situaciją teisėsaugos srityje su Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadu Žydrūnu Bartkumi. NSGK nariai stebėjosi, kad Lietuvoje korupcija įtariami teisėjai dirba toliau teismuose ir nagrinėja bylas.
Eltai popiet atsiųstame komentare STT patikslino, kad šiuo metu 12 teisėjų yra pareikšti įtarimai. Jie teismuose nebedirba (dalis jų yra atleistų, dalis yra išėjusių savo noru, o dalis yra nušalinti nuo pareigų); 4 teisėjams yra suteiktas specialiojo liudytojo statusas ir jie toliau dirba teismuose; 2 teisėjams yra suteiktas specialiojo liudytojo statusas ir jie teismuose jau nebedirba.
„Šiuo atveju mes matome ir kalbame apie tuos asmenis, kurie inicijuoja korupciją. Abiejuose nustatytuose sisteminiuose korupcijos atvejuose mes matome advokatus, kurie išėję, prieš tai buvęs, vienu atveju, teisėjas, kitu atveju, finansines bylas tiriantis pareigūnas, sukūrė ir įtraukė į savo neteisėtą veiklą kitus buvusius kolegas ir kitus pareigūnus. Tai čia yra rizika“, – sakė STT vadas.
Ž. Bartkus teigė, kad sisteminė korupcija yra pavojingiausia. Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius Žydrūnas Bartkus. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Su komiteto nariais aptarėme bendrai matomas Lietuvoje korupcijos rizikas, kurios egzistuoja teisėsaugos srityje, imant bendrai, ne tik ikiteisminio tyrimo įstaigas, bet nuo ikiteisminio tyrimo įstaigų iki teismų. (…) Rizikos egzistuoja. (…) komiteto nariams trumpai pristatėme, kad yra pavieniai nusikaltimai, kurie mažiau pavojingi, ir organizuoti. Pavojingiausios tai korupcinės sistemos, kaip tarkime, praėjusiais metais nustatyta korupcija teismų sistemoje bei ne per seniausiai atskleista galima korupcija, tiriant finansines, ūkines bylas. Jungiantys asmenys, kurie sugeba surasti priėjimą prie pareigūnų, prokurorų, teisėjų, tai kalbama apie šias rizikas“ , – sakė STT vadas.
„Ko aš tikrai norėčiau daugiau – tų institucijų vadovų didesnio dėmesio ir bendruomenės įsitraukimo, kad patys kurtų antikorupcinę aplinką ir nelauktų, kol kažkas ateis iš išorės ir išspręs. Iš išorės niekas negali ateiti ir išspręsti korupcijos bėdų taip, kad jų institucijoje visiškai neliktų. Aš kalbu apie bet kokią teisėsaugos instituciją: teismus, advokatūrą, prokuratūrą ir visas kitas institucijas. Patys vadovai turi norėti ir daryti“, – sakė jis.
NSGK nariai: teisėsaugoje situacija absurdiška
NSGK narys Laurynas Kasčiūnas stebėjosi, kad teismuose dirba teisėjai, įtariami korupcija.
„Mes turėjo labai rimtą pokalbį. Pora labai įdomių pavyzdžių: Lietuvoje yra dabar teisėjų, kurie patys yra įtariamieji įvairiose bylose, bet jie toliau dirba ir sprendžia bylas (…) Tai absurdiška. Mes pavardžių neišgirdome, bet jūs turite įsivaizduoti, kokioje mes situacijoje esame.
Seimo narys Laurynas Kasčiūnas. Slaptai.lt nuotr.
Kalbant apie FNTT istoriją, tai pagrindinė problema yra tarpininkavimo schemos. Kuomet žmonės, dirbę teisėjais ar tarnybose, išeina ir tampa dažniausiai advokatais ir po to kuria įvairias tarpininkavimo schemas ir įtraukia esamus pareigūnus ir panašiai. FNTT atveju, galimi net tokie dalykai, kaip prekyba ikiteisminiais tyrimais, atidarai bylas, uždarai bylas ir taip šioje vietoje gali pasipelnyti. Tai tokia, trumpai tariant, tarpininkavimo schema“, – sakė jis.
Anot jo, dar nėra aišku, kaip susiklosčiusią situaciją spręsti šalyje.
„Mes kalbėjome apie laikotarpius. Gal suveiktų, gal nesuveiktų. Bet žmogus, išėjęs iš tarnybos, advokatu galėtų tapti tik po metų ar dvejų. Gal per tą laiką jis susirastų kitą veiklą, galbūt. Tai turime galvoti šia kryptimi ir užsidavėme sau namų darbus dėl tam tikrų teisinių pokyčių reguliavimo. Dėl FNTT aš pats kėliau klausimą, ar nereikėtų tam tikros pareigūnų rotacijos ir bylų automatizacijos, paskirstymo“, – teigė jis.
Tuo metu parlamentaras Vytautas Bakas teigė, kad tokie dalykai turi būti viešinami.
„Kas šiandien buvo pateikta, buvo įspūdinga. Jeigu mes turime nepriklausomą teismų valdžią ir teisėjai, vienaip ar kitaip susiję su korupcija, dirba teismuose ir nagrinėja bylas. Tai kuo skiriasi nuo ministro, kuris įtariamas korupcija ir mes reikalaujame jo atsistatydinimo. Kodėl tie teisėjai dirba, būdami pažeidžiami. Tai manau, tokie dalykai turi būti viešinami“, – sakė jis.
Irina Rozova. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariai Laurynas Kasčiūnas, Gabrielius Landsbergis, Arvydas Anušauskas, Vytautas Bakas, Virgilijus Alekna ir Dovilė Šakalienė kreipėsi į šio komiteto pirmininką Dainių Gaižauską, siūlydami NSGK kreiptis į Valstybės saugumo departamentą (VSD) dėl medžiagos apie Rusijos įtaką Irinai Rozovai ir jos bendražygiams išslaptinimo.
Seimo nariai prašo išslaptinti pažymas apie Seimo narės I. Rozovos veiklą ir jos ryšius su Rusijos diplomatais ar žvalgybos ir saugumo pareigūnais, galimai keliančius grėsmę nacionaliniam saugumui; apie tai, kokiais veiksmais ir priemonėmis Rusija siekia daryti poveikį Lietuvos politiniams procesams ir Lietuvos rusakalbių bendruomenei; taip pat apie Tarpparlamentinės stačiatikių asamblėjos ir Eurazijos moterų forumo išnaudojimą Rusijos užsienio politikos tikslams.
„Lietuvos visuomenė turi žinoti, kokiais būdais Rusija ir jai atstovaujantys pareigūnai, palaikydami nuolatinius ryšius su atskirais Lietuvos politikais, siekia paveikti šalies politinę sistemą, vidaus politikos procesus, rinkimų kampanijas bei jų finansavimą, partijų koalicijų sudarymą. Būtent viešumas šiuo atveju veiktų preventyviai ir padėtų stiprinti valstybės atsparumą priešiškoms jėgoms“, – rašoma Seimo narių rašte, adresuotam Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkui Dainiui Gaižauskui.
2019 m. rugsėjo 26 d. Seime buvo įkurta laikinoji tyrimo komisija, jos įgaliojimus suteikiant Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui, kuris iki 2020 m. balandžio 29 d. atliko parlamentinį tyrimą dėl Seimo narės I. Rozovos veiklos ir ryšių galimai keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui ir iš VSD gautos informacijos netinkamo panaudojimo.
„Tyrimo metu surinkta daug informacijos, kuri yra svarbi nacionalinio saugumo požiūriu, nes leidžia parodyti, kaip Rusijos Federacijos diplomatinio korpuso atstovai, žvalgybos ir saugumo pareigūnai, palaikydami ryšius su atskirais Lietuvos politikais, įgyvendindami tėvynainių politikos tikslus, veikdami su diplomatine priedanga, talkininkais pasirinkdami Lietuvos rusakalbiams atstovaujančių partijų lyderius, siekė paveikti Lietuvos Respublikos politinę sistemą, valstybės vidaus politiką, rinkimų kampanijas ir jų finansavimą, politinių partijų koalicijų sudarymą”, – sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotojas L. Kasčiūnas.
Rusijos konsulatas Klaipėdoje. Slaptai.lt nuotr.
Parlamentaro teigimu, dėl NSGK pirmininko Dainiaus Gaižausko politinio šališkumo organizuojant tyrimą ir siekio apsaugoti valdančiosios koalicijos partnerius, laikinosios tyrimo komisijos nariams šiuo metu kol kas pritrūko politinio palaikymo už galimą priesaikos sulaužymą pareikalauti parlamentarės Irinos Rozovos konstitucinės atsakomybės. „Vis dėlto pakankamai duomenų, leidžiančių pamatyti pilną vaizdą, kaip Rusija mėgina paveikti Lietuvos vykstančius politinius procesus, yra įslaptintose VSD pažymose, kurios yra pateiktos ir NSGK“, – sako L. Kasčiūnas.
„Sunku patikėti, kad po Seimo nario Mindaugo Basčio istorijos gali vėl būti trukdoma pareikalauti konstitucinės atsakomybės iš asmens, kuriam Valstybės saugumo departamentas dėl analogiškų priežasčių rekomendavo neišduoti leidimo dirbti su slapta informacija – ir visgi taip nutiko, politinės valios pritrūko netgi įsteigti apkaltos komisiją. Tad belieka kraštutinės priemonės – prašome NSGK pirmininko komiteto vardu kreiptis į VSD ir prašyti išslaptinti informaciją, kiek tai įmanoma padaryti nesukeliant grėsmės žvalgybos veiklai ir šaltiniams“, – sakė NSGK narė socialdemokratė Dovilė Šakalienė.
Seimo narys Laurynas Kasčiūnas. Slaptai.lt nuotr. Ketvirtadienį Seime vėl sustojo iniciatyva surengti apkaltos procesą galimai šiurkščiai Konstituciją pažeidusiai ir duotą priesaiką sulaužiusiai parlamentarei Irinai Rozovai.
Vienas iš apkaltos iniciatorių konservatorius Laurynas Kasčiūnas teigia, kad tikriausiai tai buvo paskutinis teisinis šansas pradėti apkaltos procedūras I. Rozovai, bet, pasak jo, valdančiųjų sąmokslas su Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija (LLRA-KŠS) bei didelis noras išsaugoti koaliciją tam sutrukdė.
L. Kasčiūnas apgailėtinu pavadino valdančiųjų lyderių sprendimą nepalaikyti apkaltos klausimo. Parlamentaras atkreipė dėmesį, kad patys „valstiečių“ lyderiai pasirašė, kai buvo renkami parlamentarų parašai dėl apkaltos procedūrų pradėjimo.
„Tai vertinu kaip visišką valdančiųjų veidmainiavimą. Žmonės po balsavimo dėl Mindaugo Basčio išėjo į gatves. Nežinau, keičiasi gal visuomenė. I. Rozovos istorija niekuo nenusileidžianti M. Basčio klausimui. Visiškai. Visa situacija ir I. Rozovos bendravimo voratinkliai su Rusijos diplomatais buvo akivaizdūs ir tai tikrai buvo klausimas, vertas išviešinimo ir analizės, bet tapo politiniu farsu. Seimas tapo neatsparus šiai (Rusijos – ELTA) įtakai. Per žmogų gali būti Seime daroma įtaka ir tai tampa niekam nebeįdomu. Tai tampa politinių susitarimų dalimi ir į tai niekas nereaguoja. Nebereaguojama į grėsmes, kaip, pavyzdžiui, galimų politinių junginių formavime dalyvauti, kurti politines sistemas, kurti sau palankias politines jėgas. Tai dabar viskas galima, taip išeina. Visiškas Rusijos grėsmės devalvavimas“ , – Eltai teigė L. Kasčiūnas.
Parlamentaras taip pat nemano, kad Seimo kreipimasis į Etikos ir procedūrų komisiją pajudins ledus I. Rozovos apkaltos klausime.
Irina Rozova. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Valdantieji grubiu būdu pridengė koalicijos partnerius. Tai buvo valdančiųjų siekis I. Rozovą išsaugoti dėl koalicijos su Lietuvos lenkų rinkimų akcija. Šansas, taip, yra tik vienas – Seimas kreipėsi į Etikos ir procedūrų komisiją. Visų pirma klausimas komisijai: ar I. Rozova galėjo pati šiandien balsuoti ir nenusišalinti nuo procedūros. Tai lauksime, kitą savaitę komisijos atsakymas turėtų būti (…) Vėlgi tai bus tik Etikos ir procedūrų komisijos rekomendacija. Man atrodo, klausimas, deja, jau yra „uždarytas“. Ir didelių šansų, galimybių teisiškai ką nors pakeisti, aš nematau“, – sakė jis. Mindaugas Bastys. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
ELTA primena, kad ketvirtadienio Seimo vakariniame posėdyje siūlymas pradėti apkaltos procedūroms būtinus žingsnius po svarstymo nesusilaukė reikiamos paramos. Už balsavo 49 parlamentarai, prieš pasisakė 28, o susilaikė 26 Seimo nariai.
Seime kilus šurmuliui dėl posėdžiui pirmininkavusios Irenos Degutienės pareiškimo, esą parlamentarų atmestą projektą būtina grąžinti iniciatoriams tobulinti, nes komisijos sudarymas yra imperatyvus, tarp politikų kilo aštrios diskusijos. I. Degutienė pareiškė, kad bus kreipiamasi į Etikos ir procedūrų komisiją išsiaiškinti, kaip reikėtų toliau elgtis.
Tuo metu rytiniame posėdyje siūlymas tęsti parlamentinį tyrimą dėl Seimo narės I. Rozovos nesulaukė taip pat Seimo paramos. Šią Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Dainiaus Gaižausko iniciatyvą Seimas atmetė.
Klausimas dėl I. Rozovos apkaltos kurį laiko strigo Seime. Balandžio pabaigoje parlamentas turėjęs svarstyti klausimą dėl specialiosios komisijos sudarymo, jį iš darbotvarkės išbraukė. Taip nuspręsta pasiūlius Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) atstovui Zbignevui Jedinskiui. Politikas kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją, kad ši išaiškintų, ar Seimas turi teisę pradėti svarstymą, posėdyje nedalyvaujant pačiai I. Rozovai.
Rusijos generalinis konsulatas Klaipėdoje. Slaptai.lt nuotr.
Tai buvo jau antras kartas, kai apkaltos iniciatyvos klausimas I. Rozovai buvo išbrauktas iš Seimo darbotvarkės. Kovo 12 d. klausimas buvo išbrauktas LLRA-KŠS frakcijos seniūnės Vandos Kravčionok siūlymu, nes, esą I. Rozova dėl ligos negalėjo dalyvauti posėdyje.
Teikime pradėti apkaltą parlamentarai teigia, jog yra pagrindas manyti, jog LLRA-KŠS frakcijai Seime priklausanti I. Rozova, siekdama gauti leidimą dirbti su slapta informacija sąmoningai mėgino nuslėpti nuo VSD pareigūnų savo ryšius su Rusijos diplomatinio korpuso atstovais ir jų pobūdį.
Seimui pritarus būtų sudaryta Seimo specialioji tyrimo komisija, kuri ištirtų ir įvertintų siūlymų pradėti apkaltos procesą Seimo narei I. Rozovai pagrįstumą. Seimo specialioji tyrimo komisija, kurią siūloma sudaryti iš 12 parlamentarų, turėtų parengti išvadą, ar yra pagrindo pradėti apkaltos procesą.
Parašai dėl apkaltos tyrimų komisijos parlamentarei I. Rozovai sudarymo buvo surinkti dar sausio mėnesį. Pasirašė 44 parlamentarai, tarp kurių ir „valstiečių“ frakcijos nariai Ramūnas Karbauskis, Agnė Širinskienė, Arvydas Nekrošius, Jonas Jarutis, Dainius Gaižauskas.
Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariui Laurynui Kasčiūnui kyla klausimų dėl socialinės apsaugos ir darbo viceministrės Eglės Radišauskienės veiklos. Pasak jo, artimiausiame NSGK posėdyje bus pasiūlyta komitetui pakviesti E. Radišauskienę bei ministrą Liną Kukuraitį atsakyti į klausimus dėl imigrantų įdarbinimo.
L. Kasčiūnas pažymi, kad kyla daug klausimų, ar tikrai E. Radišauskienė nepiktnaudžiavo savo tarnyba ir kokių konkrečiai veiksmų ėmėsi viceministrė dėl UAB „Barta“ imigrantų įdarbinimo.
„Po STT vadovo pristatymo Seime mums daugiausia klausimų kelia epizodas, kuomet dalyvavo socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė. Tai susiję su tarpininkavimu bei leidimų išdavimu užsieniečiams. Migracijos klausimai bei užsieniečių įdarbinimas Lietuvoje yra vienas iš svarbiausių nacionalinio saugumo sričių. Parlamentinės kontrolės metu esame gavę informacijos, kad tai pakankamai slidi, pilka zona, kurioje yra pakankamai daug neskaidrių ryšių, tarpininkavimų. Natūralu, kad tai tiesiogiai susiję su nacionaliniu saugumu, todėl mes kelsime klausimą, ar toks tarpininkavimas tarp leidimų yra įprasta praktika ir kokiu pagrindu veikia viceministrė. Koks jos mandatas šioje srityje? Ar nėra sukurtas žalias koridorius, kažkokie sistemingi veikimai. Kviečiame viceministrę ir socialinės apsaugos ir darbo ministrą Liną Kukuraitį į artimiausią komitetą“, – Eltai sakė L. Kasčiūnas.
Pasak jo, yra atkreiptinas dėmesys, kad viceministrės tiesioginė atsakomybė yra užtikrinti darbo teisės, darbo rinkos, darbo aplinkos srityse teikiamų viešųjų paslaugų skaidrumą ir prieinamumą. Būtent ji turi užtikrinti, kad leidimai dirbti Lietuvoje būtų gaunami skaidriai ir teisėtai, kad verslui nereiktų kreiptis į tarpininkus ar užtarėjus.
Lietuvos parlamento narys Laurynas Kasčiūnas. Slaptai.lt nuotr.
„Todėl prašome pateikti paaiškinimus dėl socialinės apsaugos ir darbo viceministrės Eglės Radišauskienės veiksmų aplinkybių ir galimo piktnaudžiavimo tarnyba. Kokių konkrečiai veiksmų dėl UAB „Barta“ ėmėsi viceministrė E. Radišauskienė? Kokiu pagrindu viceministrė rūpinosi užsieniečių įdarbinimo reikalais UAB „Barta“?“ – klausia parlamentaras.
Taip pat klausiama, ar viceministrė E. Radišauskienė, tarpininkaudama tarp STT pareigūno R. Martišiaus ir UAB „Barta“ atstovų bei pasinaudodama tarnybine padėtimi, nedarė įtakos institucijoms, neviršijo tarnybinių įgaliojimų bei nepiktnaudžiavo tarnyba, siekdama UAB „Barta“ palankių sprendimų? Kokių veiksmų buvo imtasi Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje, kad būtų užtikrintas skaidrus su darbo aplinka susijusių viešųjų paslaugų teikimo procesas (leidimų dirbti Lietuvoje išdavimas/pratęsimas/panaikinimas ir kt.).
Galų gale domimasi, ar buvo atvejų, kuomet viceministrė E. Radišauskienė ar jai pavaldūs tarnautojai asmeniškai tarpininkavo konkretiems verslo subjektams, fiziniams asmenims darbo aplinkos klausimais, klausimais, susijusiais su viešųjų paslaugų teikimu, jei taip, prašome įvardinti šiuos atvejus, kiek laiko trunka viceministrės tarpininkavimo veikla.
Irina Rozova. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Konservatorius Laurynas Kasčiūnas teigia, kad valdančioji dauguma, jau antrą kartą išbraukdama iš darbotvarkės parlamentarės Irinos Rozovos apkaltos iniciatyvą, vilkina apkaltos procesą, kad tik išsaugotų koaliciją su Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija (LLRA-KŠS).
„Čia kažkas šį procesą įvardino vilkinimu, aš manau, kad tai yra valdančiųjų suokalbis su koalicijos partneriais Lietuvos lenkų rinkimų akcija, išsaugojant I. Rozovą. Tai yra tąsa viso šio suokalbio kiek įmanoma nustumti šitą klausimą, tai tegul visuomenė vertina. Bet čia labai paprasta, tai suokalbis ir susitarimas, taip bandoma paskandinti šį klausimą detalėse. Tai yra I. Rozovos gelbėjimo operacija“, – Eltai sakė L. Kasčiūnas.
„Čia dvigubų standartų taikymas, lyginant su M. Basčio atveju ir jos atveju. Tik šiuo atveju yra koaliciniai susitarimai ir dėl to saugojamas žmogus“, – sakė L. Kasčiūnas.
Seimas antradienį pritarė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) atstovo Zbignevo Jedinskio siūlymui išbraukti iš Seimo darbotvarkės apkaltos iniciatyvą Seimo narei Irinai Rozovai. Pasak Z. Jedinskio, LLRA-KŠS kreipėsi į Etikos ir procedūrų komisiją, ar Seimas turėjo teisę pradėti svarstymą dėl apkaltos proceso posėdyje nedalyvaujant pačiai I. Rozovai.
Praėjusią savaitę, ketvirtadienį, opozicijos inicijuotame Seimo posėdyje po pateikimo buvo pritarta apkaltos iniciatyvai Seimo narei I. Rozovai. Pateikimui pritarta iš esmės vien opozicijos, susirinkusios ketvirtadienį į neeilinį posėdį, balsais. Šiame posėdyje su visa valdančiąja dauguma nedalyvavo ir I. Rozova. Seimo narys Laurynas Kasčiūnas. Slaptai.lt nuotr.
L. Kasčiūnas primena, kad kovo 12 dieną jau vieną kartą Seimas išbraukė apkaltos iniciatyvą, nes į Seimą dėl ligos neatvyko pati I. Rozova. Pasak jo, tokie argumentai, kad nedalyvaujant parlamentarui negalima pradėti apkaltos proceso – visiškas absurdas.
„Seimo statute reikalavimo tokio nėra, kad jai būtina dalyvauti Seimo posėdyje. Tai jei mes turėtume tokią nuostatą, žmogus, žinodamas, kad tuo metu jam inicijuojama apkalta, nepasirodo posėdyje ir apkalta nepradedama. Mes čia galime prisižaisti iki to, kad mes niekam negalėtume pradėti apkaltų tokiu būdu, tai čia būtų absurdo teatras. Apgailėtina“ , – Eltai sakė L. Kasčiūnas.
„Po Seimo etikos ir procedūrų komisijos išaiškinimo, mes, be abejonės, grįšime prie klausimo ir jo nepaleisime. Mes nuolat to klausimo reikalausime darbotvarkėje“, – Eltai tvirtino L. Kasčiūnas.
Seimui pritarus būtų sudaryta Seimo specialioji tyrimo komisija, kuri ištirtų ir įvertintų siūlymų pradėti apkaltos procesą Seimo narei I. Rozovai pagrįstumą. Seimo specialioji tyrimo komisija, kurią siūloma sudaryti iš 12 parlamentarų, turėtų parengti išvadą, ar yra pagrindo pradėti apkaltos procesą.
Valdemaras Tomaševskis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Apkaltos iniciatoriai deklaruoja, kad sieks objektyviai ištirti bei teisiškai įvertinti, ar savo veiksmais Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) frakcijos narė I. Rozova šiurkščiai nepažeidė Konstitucijos ir nesulaužė Seimo nario priesaikos.
Parašai dėl apkaltos tyrimų komisijos parlamentarei I. Rozovai sudarymo buvo surinkti dar sausio mėnesį. Pasirašė 44 parlamentarai, tarp kurių ir „valstiečių“ frakcijos nariai Ramūnas Karbauskis, Agnė Širinskienė, Arvydas Nekrošius, Jonas Jarutis, Dainius Gaižauskas.
ELTA primena, kad dar praėjusių metų vasarą tyrimą dėl I. Rozovos iš pradžių buvo pavesta atlikti Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui. NSGK, išnagrinėjęs VSD pateiktą informaciją, kodėl nebuvo suteiktas leidimas I. Rozovai dirbti su slapta informacija, nusprendė kurti laikinąją Seimo tyrimų komisiją, kurioje bus aiškinamasi, ar jai gali būti pradėtas apkaltos procesas.
Dėl I. Rozovos į nepatogius politinius ginčus buvo įtraukti tiek Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, tiek buvęs NSGK vadovas Vytautas Bakas.
NSGK nesutapus parlamentarų nuomonėms dėl komisijos tikslingumo, opozicija, nelaukdama komiteto išvadų, sausį nusprendė rinkti Seimo narių parašus sudaryti apkaltos komisiją dėl parlamentarės I. Rozovos.
Astravo AE. Slaptai.lt nuotr.
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Žygimantas Pavilionis, Audronius Ažubalis, Emanuelis Zingeris ir Laurynas Kasčiūnas kreipėsi į Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininką Juozą Bernatonį, prašydami balandžio 30 d. surengti komiteto posėdį, kuriame dalyvautų užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
Parlamentarai norėtų užduoti klausimus užsienio reikalų ministrui dėl Baltarusijoje statomos atominės elektrinės ir Lietuvos pozicijos Europos Sąjungoje ligšiolinio neįtvirtinimo.
Seimo Užsienio reikalų komiteto nariai Ž. Pavilionis, A. Ažubalis, E. Zingeris bei Seimo narių grupės „Už demokratinę Baltarusiją“ pirmininkas L. Kasčiūnas iš užsienio reikalų ministro L. Linkevičiaus laukia atsakymų, kokių konkrečių veiksmų ministras ėmėsi įgyvendindamas dar 2019 m. lapkričio 15 d. Seimo Europos reikalų komiteto (ERK) pareiškimą dėl tolesnio veikimo Europos Sąjungoje dėl Baltarusijos atominės elektrinės (BAE).
Jis teiraujasi, ar pateiktas Europos Komisijai ir narėms aiškus pageidavimas, kad į ES rinką nepatektų nesaugi elektros energija, jei būtų pradėtas eksploatuoti pirmasis BAE blokas, ar pasiekta, remiantis ES šalių solidarumu, kad būtų atsižvelgta į Lietuvos poziciją, o remiantis nacionalinio saugumo grėsme – ES galėtų riboti elektros importą iš Baltarusijos. Parlamentarą domina, ar veikta aktyviai ieškant paramos kaimyninėse valstybėse ir visoje ES bei siekiant susitarimo su Ukraina dėl elektros importo iš BAE ribojimo, ar būsimuose susitarimuose su Baltarusija atsispindi ši Lietuvos pozicija dėl BAE bei ar kreiptasi paramos į JAV, siekiant apsisaugoti nuo branduolinių elektrinių keliamų grėsmių? Sąjūdis prieš Astravo AE. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Nepaisant Lietuvos reikalavimų, netrukus į Astravą bus atvežtas branduolinis kuras, Baltarusijos oficiali valdžia praneša apie ketinimus paleisti pirmą Kremliaus statomą ir Kinijos remiamą reaktorių jau šiais metais. Taip pat matome Prezidento iniciatyvas prieš Rytų partnerystės viršūnių susitikimą, jo raginimus uždaryti BAE, perkelti statomą atominę elektrinę į kitą vietą, užtikrinti, kad ES nepirktų jos energijos. Atitinkami įpareigojimai Lietuvos diplomatinei tarnybai prieš penkis mėnesius buvo suformuluoti ir Lietuvos Seime, tačiau jokių apčiuopiamų rezultatų ir veiksmų tarptautinėje erdvėje kol kas nematome„, – sakė Ž. Pavilionis.
Jo teigimu, stebint, kaip A. Lukašenka marginalizuoja viruso grėsmę, mums ir toliau bus meluojama dėl Astravo, jei ir ateityje nesugebėsime už savo nugarų sutelkti visų savo sąjungininkų.
“Artėjantis branduolinio kuro atvežimas į Astravą, Černobylio metinių kontekste, būsimas Rytų partnerystės viršūnių susitikimas, taip pat artėjantys prezidento „rinkimai“ Baltarusijoje, kai po 25 metų A. Lukašenka ruošiasi įtvirtinti savo diktatūrą bei vis didėjančios įtampos Baltarusijos viduje, mums sukuria unikalias galimybes imtis vieningos ir gerai koordinuotos diplomatijos Vakaruose, siekiant sustabdyti naująjį Černobylį ir atverti baltarusiams kelius į Europą, o ne kapituliuoti prieš jungtines Pekino-Maskvos ir Minsko pastangas Astrave“, – pažymėjo Ž. Pavilionis.
Seimo nariai užsienio reikalų ministro klausia, ar artėjant ES Rytų partnerystės viršūnių susitikimui Lietuva ir toliau nepritars ES Rytų partnerystės prioritetų patvirtinimui su Baltarusija, taip pat jokioms naujoms sutartims su Baltarusija bei paramai Baltarusijos valdžiai, jeigu pastaroji nepaisys Lietuvos reikalavimų dėl Astravo AE bei nebus užtikrintas ES solidarumas šių reikalavimų atžvilgiu?
Domimasi, koks buvo A. Lukašenkos atsakymas į prezidento Gitano Nausėdos raginimą perkelti BAE statybą į „kitą vietą“ ir kokių veiksmų imasi Lietuvos Vyriausybė bei Lietuvos diplomatinė tarnyba siekiant įgyvendinti šį prezidento iškeltą tikslą?
Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Taip pat teiraujamasi dėl 2016 m. užsienio reikalų ministro L. Linkevičiaus pritarimu atšauktų ES sankcijų Baltarusijai, nors iki šiol iš esmės nei žmogaus teisių, nei demokratijos situacija šioje šalyje nepagerėjo: „Ar Jūsų nuomone, ES sankcijų atšaukimas nepadarė neigiamos įtakos Lietuvos saugumo interesų Baltarusijoje įgyvendinimui? Ar nevertėtų kartu su sąjungininkais imtis atitinkamų priemonių prieš BAE operatorių, korporaciją „Rosatom“ ir kitas įmones bei tarpininkus, kurie dalyvauja statant ir prekiaujant BAE energija?“.
Galų gale prašoma pateikti pokalbių išklotines bei oficialią korespondenciją su Baltarusijos, Ukrainos, taip pat ES šalių bei institucijų, JAV atstovais po minėtos dar 2019 m. lapkričio 15 d. ERK posėdyje priimtos pozicijos užtikrinimo ir įgyvendinimo.
„Seimo Užsienio reikalų komitete aptarsime ir mūsų politiką Ukrainos atžvilgiu – ne tik mūsų paramą Ukrainos transatlantiniams siekiams, bet ir mūsų prašymą nepirkti iš okupantų statomo Černobylio nr. 2 – Astravo atominės elektrinės elektros ir nedalyvauti tolesniame šios atominės elektrinės projekto vystyme“, – teigė E. Zingeris.
Seimo nariai mano, kad į ketvirtadienį organizuojamą posėdį būtų tikslinga pasikviesti ir Prezidentūros, Vyriausybės atstovus.
Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Dainius Gaižauskas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Siekiant maksimalaus skaidrumo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) darbe, Seimo NSGK pirmininkas Dainius Gaižauskas sako, kad būtina patikrinti informaciją, ar šio komiteto nariai konservatoriai Gabrielius Landsbergis ir Laurynas Kasčiūnas leidimus dirbti su įslaptinta informacija gavo teisėtai.
Jo nuomone, reikėtų išsiaiškinti, ar jie sąžiningai užpildė klausimyną ir nenuslėpė informacijos ir taip nepažeidė Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo reikalavimų nenuslėpti duomenų apie savo ryšius, veiklą ir faktus, turinčius įtakos sprendimo dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo priėmimui, ar elgėsi sąžiningai, siekdami gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.
„Jeigu šie du politikai yra nuslėpę minėtą informaciją, įstatyme aiškiai pasakyta, kad leidimai tokiems asmenims neišduodami. Todėl manau, kad artimiausiu metu būtina užklausti dėl G. Landsbergio ir L. Kasčiūno parodymų teisme. Gautą informaciją iš teismo perduoti VSD ir prašyti įvertinti, ar nebuvo nuslėpta informacija pildant anketą ir ar nebuvo pažeistas Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas“, – sako D. Gaižauskas.
Kol negauta informacija, D. Gaižausko nuomone, taip pat būtina kreiptis į Seimą ir prašyti laikinai pakeisti NSGK sudėtį, siūlant komiteto narius G. Landsbergį ir L. Kasčiūną pakeisti kitais opozicijos atstovais.
„Nenustebsiu, kad po šio mano viešo laiško opozicijos lyderis imsis dar didesnės šmeižto kampanijos mano atžvilgiu, tačiau aš nežadu tylėti, visuomenė turi žinoti, kokiais metodais dirba opozicija ir jos lyderis. (….) Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis garsiai pareiškė, kad jis turi problemą – mane. Džiaugiuosi, jog jis jau viešai prisipažįsta, kad turi problemą – reiklius, siekiančius teisybės politikus, nes yra per daug „įklimpęs“ ir nebesugeba rasti logiškų pasiteisinimų, kodėl jam taip nepatinka Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas ir kiti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) kolegos, kurie kelia per daug klausimų „neliečiamųjų“ atstovui“, – sako Seimo NSGK vadovas D. Gaižauskas.
Pasak jo, „konservatorių lyderis išsisukinėja duoti paaiškinimus NSGK tyrime ir vengia atsakyti visuomenei į klausimus“, kodėl pusantrų metų buvo slepiama informacija, ar įslaptinta Valstybės saugumo departamento (VSD) informacija nebuvo manipuliuojama, siekiant asmeninių politinių ar kitų tikslų, taip keliant riziką nacionaliniam saugumui. Gabrielius Landsbergis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Nepamirškime ir nutekintos informacijos fakto – VSD pradėjo tyrimą dėl NSGK nutekinto dokumento, kuris sudaro VSD tarnybos paslaptį bei galimai atskleidė pranešėjo anonimiškumą ir taip pažeidė Pranešėjų apsaugos įstatymo nuostatas. Tad konservatorių flangas pradėjo mėtyti pėdas, kurti dirbtinius skandalus, siekdamas nukreipti dėmesį nuo juos neigiamai paveiksiančių aplinkybių“, – sako D. Gaižauskas.
Jis primena, kad VSD jau aiškinasi dėl įslaptintos informacijos neteisėto atskleidimo po to, kai parlamentaras Vytautas Bakas pranešė gavęs duomenų iš pranešėjo ir apie tai raštu informavo NSGK.
„VSD informuoja, kad 2020 m. kovo 5 d. naujienų portale „Delfi.lt“ publikuotame straipsnyje „Skandalą dėl VSD veiklos sukėlęs dokumentas: pateikiame pilną versiją“ atskleidžiama VSD įslaptinta informacija. Įvertinus tai, kad straipsnyje publikuota informacija sudaro tarnybos paslaptį, VSD balandžio 8 d. kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydama pateikti vertinimą, ar pranešėjo apklausa vykdant tyrimą dėl galimo įslaptintos informacijos neteisėto atskleidimo gali būti vertinama kaip neigiamo poveikio darymas. VSD taip pat atkreipė komiteto dėmesį, kad straipsnyje pateiktas dokumentas ne tik atskleidė VSD įslaptintą informaciją, bet taip pat paviešino tam tikrus pranešėjo duomenis, kurie VSD pareigūnams ir darbuotojams leido identifikuoti pranešėjo asmens tapatybę. Kodėl tam skiriu tiek daug dėmesio? Minėto dokumento nutekėjimas įrodo, kad komitete galimai dirba politikai, kurie pažeidinėja valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nuostatas. Su šiuo įstatymu visi NSGK nariai privalėjo susipažinti prieš gaudami leidimus dirbti su įslaptinta informacija. Kyla pagrįstų abejonių, kad leidimus dirbti su įslaptinta informacija gavo politikai, neatitinkantys visų reikalavimų, nes leidimų negali gauti asmenys, kurie yra baudžiamųjų bylų procesų dalyviai ar turi ryšį su kaltinamaisiais baudžiamosiose bylose. Paaiškėjusios faktinės aplinkybės leidžia įtarti, kad pildant anketas dirbti su įslaptinta informacija tokių aplinkybių galėjo nenurodyti Gabrielius Landsbergis ir Laurynas Kasčiūnas“, – sako D. Gaižauskas. Seimo narys Laurynas Kasčiūnas. Slaptai.lt nuotr.
Anot jo, viešai buvo skelbta, kad pastarieji buvo kviečiami liudyti baudžiamojoje byloje dėl savo ryšių su kaltinamaisiais, t. y. su „MG Baltic“ atstovais.
„G. Landsbergis pietavo ir neva derino konservatorių programą, o L. Kasčiūnas buvo šios baudžiamosios bylos proceso dalyvis ir privalėjo atskleisti savo įtartinus ryšius su šios bylos kaltinamaisiais ir pasiaiškinti, kokias jų užduotis vykdė“, – sako D. Gaižauskas, siūlantis išsiaiškinti visas šias aplinkybes ir patikrinti informaciją, ar G. Landsbergis ir L. Kasčiūnas leidimus dirbti su įslaptinta informacija gavo teisėtai.
Maisto prekės. Slaptai.lt nuotr.
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Laurynas Kasčiūnas, Rasa Petrauskienė ir Kazys Starkevičius prašo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą (NSGK) pradėti Nacionalinio saugumo strategijos peržiūrą.
„Kai kurios šalys jau peržiūri savo strategijas, tarpusavio ekonominę priklausomybę, riboja tam tikrų prekių eksportą tam, kad pirmiausia užsitikrintų vidaus tiekimą, didina rezervus, galvoja apie nacionalinių gamybinių pajėgumų stiprinimą. Kitaip tariant, judama tam tikro ekonominio savarankiškumo arba ekonominio patriotizmo link, kad kritiniais atvejais valstybės turėtų galimybes užtikrinti stabilų būtiniausių ir reikalingiausių išteklių patiekimą. Tai yra svarbūs uždaviniai valstybėms, kurios yra santykinai atviros ekonomikos, tarp jų ir Lietuvai, norinčioms tinkamai suvaldyti ir įveikti tokio ir panašaus masto pandemijas“, – sako L. Kasčiūnas.
R. Petrauskienės teigimu, vien tik žinojimas apie maisto rezervą suteiktų visuomenei ramybę ir didesnį pasitikėjimą valstybe. „Jei būtume jį turėję iki šios koronos krizės, tai pirmosios karantino dienos nebūtų sutiktos prekybos centrų apsiaustimi ir anekdotais apie grikius. Daugelis Europos Sąjungos valstybių yra pasiruošusios importo nebuvimui, sienų uždarymui, o Lietuva kritinėse situacijose yra pažeidžiama. Dabartinė situacija, kai dėl COVID-19 plitimo stringa eksportas, valstybinio maisto rezervo kaupimui yra ypatingai paranki, jis padėtų ištverti šį sunkų laikotarpį Lietuvos gamintojams, ypač žemės ūkio sektoriuje, išlaikyti darbo vietas.“
„Koronaviruso pandemija ypatingai išryškino žemės ūkio sektoriaus svarbą, nes apsirūpinimas būtiniausiais maisto produktais ekstremalios situacijos sąlygomis yra vienas svarbiausių valstybės uždavinių. Galima teigti, jog tai tampa nacionalinio saugumo klausimu. Lietuvos žemės ūkis yra pakankamai stiprus ir gali patenkinti ne tik šalies vidinius poreikius, bet ir dirbti eksportui. Pagrindinių maisto produktų, išskyrus kiaulieną, daržoves ir vaisius, šalies maisto pramonės įmonės pagamina viršydamos vidaus poreikį. Todėl dabartinėje situacijoje labai svarbu imtis priemonių, kurios padėtų žemės ūkio sektoriaus dalyviams produktyviai tęsti savo veiklą”, – komentavo Seimo narys K. Starkevičius.
Daugelis valstybių tiek Europoje, tiek kituose žemynuose turi sukaupusios rezervus, kurie leidžia užtikrinti svarbiausių žemės ūkio ir (arba) maisto produktų poreikius net trims mėnesiams.
Tačiau, anot konservatorių, Lietuvos žemės ūkio ministerijos duomenimis, šiandien valstybės rezerve yra tik miltai ir cukrus. Akivaizdu, kad toks šalies maisto rezervas pagal savo asortimentą yra, jų nuomone, nepakankamas.
„Manome, jog vienas iš nacionalinio saugumo prioritetų ir uždavinių yra tinkamo valstybės maisto rezervo kaupimas ir efektyvaus žemės ūkio sektoriaus saugumo užtikrinimas. Valstybės maisto rezervo formavimas turi tapti priemone, stiprinančia žemės ūkio sektorių ir padedančia jam įveikti ekonomines ir finansines problemas, ypač krizių metu. Tai gali apimti tiek būtiniausių maisto produktų gamybinių pajėgumų užtikrinimą, kurie prireikus galėtų būti aktyvuojami ekstremalių situacijų ar krizių metu, tiek galimybes naudotis maisto pasaugojimo paslauga, kai maisto produktų gamyba ar tiekimu užsiimantys ūkio subjektai valstybės užsakymu kauptų reikiamas būtinų maisto produktų atsargas, ir taip būtų garantuojamas nepertraukiamas jų tiekimas visais krizinių ar ekstremalių situacijų scenarijais”, – rašoma Seimo narių išsiųstame rašte Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkui Dainiui Gaižauskui.
