Seime antradienį buvo pristatytas Žvalgybos kontrolieriaus įstatymo koncepcijos projektas. Projektą pristatęs Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas akcentavo, kad žvalgybos kontrolierius tikrintų, ar žvalgybos institucijos, taikydamos savo darbo metodus, nepažeidžia žmogaus teisių ir laisvių.
„Didėjant įvairaus pobūdžio grėsmėms, atsirandant hibridinei grėsmių sampratai visose Vakarų pasaulio valstybėse, plečiasi žvalgybos institucijų įgaliojimai ir šalia to atsiranda poreikis turėti nepriklausomą kontrolierių, kuris galėtų vertinti, kaip tam tikri metodai ir žvalgybų išaugusios galios yra taikomos. Kitaip tariant, ar tas taikymas atitinka žmogaus teisių ir laisvių apsaugą bei kitas svarbias normas“, – spaudos konferencijoje antradienį teigė L. Kasčiūnas.
Politiko teigimu, šiuo metu Lietuvoje egzistuojantis žvalgybos institucijų priežiūros mechanizmas yra nepakankamas. Anot L. Kasčiūno, žvalgybos kontrolė reikalauja specifinių ekspertinių žinių, laiko, politinio neutralumo bei nepriklausomumo.
„Lietuvos įstatymuose kol kas, deja, nėra numatyta nepriklausoma žvalgybos tarnybų veiklos priežiūros institucija, todėl mes siūlome ją tokią ir sukurti“, – pabrėžė NSGK pirmininkas.
L. Kasčiūno teigimu, siūloma, kad žvalgybos kontrolieriaus įgaliojimai apimtų išskirtinai tik žvalgybos institucijų teisėtumo priežiūrą ir atitikties žmogaus teisių ir laisvių apsaugos reikalavimams vertinimą.
„Mūsų manymu, siūlomas žvalgybos kontrolierius nevykdytų kitų Seimo kontrolieriams kompetencijai priskirtų veiklų“, – pažymėjo jis.
NSGK pirmininko teigimu, žvalgybos kontrolieriaus uždaviniai būtų vertinti žvalgybos institucijų atitiktį įstatymams, žmogaus teisių ir laisvių apsaugos reikalavimams, žvalgybos metodų taikymo pagrįstumą ir teisėtumą, vykdyti asmens duomenų, kuriuos žvalgybos institucijos tvarko nacionalinio saugumo ir gynybos tikslais, kontrolę. Taip pat nagrinėti asmenų skundus dėl žvalgybos institucijų veiksmų bei nagrinėti žvalgybos pareigūnų skundus ir pranešimus dėl žvalgybos institucijų vykdomos veiklos.
„Mes matome žvalgybos kontrolierių kaip proaktyvų, kuris galėtų veikti savarankiškai ir taip savo iniciatyva atlikti tyrimus ir patikrinimus dėl žvalgybinės informacijos rinkimo ir žvalgybos metodų taikymo teisėtumo“, – pabrėžė jis.
L. Kasčiūno teigimu, žvalgybos kontrolierius taip pat vykdytų Seimo ar Seimo komiteto, atliekančio žvalgybos institucijų parlamentinę kontrolę, užduotis ir paklausimus. Jis taip pat priimtų sprendimus dėl išnagrinėtų pareiškėjų skundų, teiktų sprendimų išvadas, o aptikus nusikalstamos veikos požymių apie tai praneštų ikiteisminio tyrimo įstaigai ar prokurorui. Žvalgybos kontrolierius taip pat teiktų ataskaitas Seimui, taip pat apie savo veiklą reguliariai informuotų visuomenę.
„Mūsų požiūriu, į žvalgybos kontrolieriaus teises turėtų patekti galimybė patekti į žvalgybos institucijų tarnybines patalpas, teritorijas, transportą ir kitus objektus. Gauti dokumentus, išskyrus įslaptintų žvalgybos pareigūnų ar žvalgybos slaptųjų bendradarbių tapatybę ir užsienio partnerių gautą informaciją“, – sakė NSGK pirmininkas.
Taip pat, L. Kasčiūno teigimu, žvalgybos kontrolierius turėtų teisę gauti žvalgybos institucijų vadovų motyvuotus teikimus ir teismų nutartis teismo sankcionuotiems žvalgybos informacijos rinkimo veiksmams atlikti, gauti žvalgybos pareigūnų paaiškinimus, kreiptis įstatymo nustatyta tvarka į teismą, teikti pagal kompetenciją prezidentui, Seimui, Vyriausybei bei kitoms institucijoms siūlymus.
„Mes siūlome, kad kontrolierių 5 metams skiria Seimas Seimo pirmininko teikimu, pritarus Seimo komitetui, atsakingam už žvalgybos institucijų parlamentinę kontrolę, t.y. Seimo NSGK“, – teigė L. Kasčiūnas.
Pasak jo, žvalgybos kontrolierius galėtų būti skiriamas ne daugiau nei du kartus iš eilės, juo galėtų būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos pilietis, turintis universitetinį teisinį magistro išsilavinimą ir ne mažesnę kaip dešimties metų teisinio ar teisinio pedagoginio darbo patirtį, ir ne mažesnę kaip penkerių metų vadovaujamo darbo patirtį.
Savo ruožtu teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras spaudos konferencijoje akcentavo, kad žvalgybos kontrolieriaus pareigybė yra labai svarbi, norint turėti įrankį, leidžiantį patikrinti, ar žvalgybos institucijos nepažeidžia žmogaus teisių.
„Visada reikia prevenciškai pasirūpinti ir turėti mechanizmą, kad tiek institucijos – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, tiek parlamentas ir paprasti žmonės turėtų įrankį, leidžiantį pasitikrinti ir gauti atsakymą, ar tikrai nebuvo teisės pažeistos“, – teigė S. Šedbaras.
Informacijos šaltinis – ELTA
2021.03.09; 14:15
