Islamabadas, lapkričio 18 d. (dpa-ELTA). Pakistano parlamentas patvirtino naują kovos su žaginimu įstatymą, leidžiantį teismams įpareigoti kai kuriems nusikaltėliams atlikti cheminę kastraciją ir numatantį įsteigti specialius tribunolus, kad teismai būtų paspartinti.
Įstatymas numato cheminę kastraciją pakartotinai nusikaltusiesiems, grupiniame žaginime dalyvavusiems nusikaltėliams ir pedofilams – tokią bausmę žmogaus teisių grupės ir advokatai vadina žiauria.
Pagal įstatymą vyriausybinės agentūros tvarkys pažeidėjų duomenų bazę, o teismai turės išnagrinėti bylas per keturis mėnesius.
Pirmą kartą Pakistanas pritaikė įstatymą praėjusių metų gruodį prezidento įsakymu. Parlamentas jį patvirtino trečiadienį, tai iššaukė teisių apsaugos organizacijos kritiką ir teisininkų raginimus pakeisti bausmę.
Įstatymas laikomas nacionalinio pasipiktinimo kulminacija reaguojant į grupinį motinos išžaginimą jos vaikų akivaizdoje viename pagrindinių šalies greitkelių. Išžaginimas ir po to sekę aukšto rango policijos pareigūno kaltinimai aukai pernai sukėlė protestus ir raginimus internete priimti griežtą įstatymą.
Rytiniame Lahoro mieste buvo suimti du su byla susiję įtariamieji, jiems skirta mirties bausmė. Islamabade gyvenantis advokatas Rizwanas Khanas naująjį įstatymą pavadino „pernelyg supaprastintu sudėtingos problemos, reikalaujančios visapusiškai peržiūrėti visą baudžiamojo teisingumo sistemą, sprendimu“.
Dėl prastai atliekamų tyrimų, ydingos teisingumo sistemos ir socialinių tabu, atgrasančių aukas siekti teisingumo, Pakistane nuteisiama mažiau nei 3 proc. išžaginimu apkaltintų nusikaltėlių.
Moldovos prezidentas Nikolajus Timoftis pasirašys įstatymą dėl pedofilų ir prievartautojų cheminės kastracijos po to, kai šalies parlamentas pakartotinai priėmė šį dokumentą.
Konstitucija įpareigoja prezidentą pasirašyti ir paskelbti įstatymą, jeigu parlamentas palieka galioti anksčiau priimtą savo sprendimą. 2012-ųjų metų balandį Timoftis atsisakė pasirašyti įstatymą dėl cheminės kastracijos, priimtą 2012 m. kovo mėn. 6 d. Prezidentas motyvavo savo atsisakymą tuo, kad dokumentas, jo nuomone, prieštarauja Moldovos Konstitucijos 24 str. 2 d. ir Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 3 str., kurie numato, jog niekas negali būti nei kankinamas, nei žeminamas jo orumas, nežmoniškai su juo elgiamasi ar baudžiama.