Vilniaus Katedros aikštėje įžiebta siurreali Kalėdų eglė. Sauliaus Žiūros nuotr.

Vilniaus Katedros aikštėje šeštadienio vakarą įžiebta pagrindinė šalies Kalėdų eglė. Šiemet ji – lyg siurrealistinis paveikslas, kurio transformacijos įtraukia ir pasakoja savitą kalėdinę istoriją, atveria viduje slypinčią staigmeną. Atidžiai įsižiūrėję pamatys, kad sujungus nuo centrinės eglės dalies žaismingai atitrūkusias keturkampes dalis, galima išvysti dar vieną 12 m skersmens eglės figūrą. 
 
„Šios eglės idėją nešiojausi keletą metų, tik ji laukė tinkamo meto išsiskleisti ir būti pristatyta. Įvairiose srityse ryškiomis transformacijomis pažymėti šie metai kiek primena prieš šimtą metų kilusį siurrealizmą. Nejučiomis jis lėmė kūrybinius procesus ir pažadino norą keisti sostinės eglės formą bei sukurti nenuspėjamą, šiuolaikišką ir tuo pačiu autentišką kalėdinės eglės instaliaciją. Šių metų eglė kitokia nei jos pirmtakės – ji transformavosi ir „išėjo“ už savo ribų. Eglės koncepcija atspindi šiuolaikinių technologijų progresą, pokyčius visuomenėje, žmonių skirtumus, judėjimą, miestų gyvenimą ir plėtrą, išryškina Vilnių kaip šiuolaikišką ir dinamišką miestą“, – sostinės savivaldybės pranešime cituojamas „Švenčių studijos“ atstovas, Kalėdų eglės autorius Dominykas Koncevičius.
 
Kalėdų eglė Katedros aikštėje – moderni 26 m pločio ir 24 m aukščio spalvinga kompozicija. Metalo konstrukcijų instaliaciją gaubia net 6000 natūralių kvepiančių eglišakių, kurias puošia beveik 4 km dinamiškai spalvas keičiančių RGB girliandų, 800 vnt. sidabro spalvos žaisliukų bei 150 kvadratinių metrų spindinčių veidrodžių.
 
25 skirtingų sričių specialistų komanda beveik pusmetį ieškojo šios neįprastos eglės techninių sprendimų, ruošėsi gamybai. O pats eglės kompozicijos montavimas, kuriuo rūpinosi 10 žmonių, užtruko apie dvi savaites.
Vilniaus Katedros aikštėje įžiebta siurreali Kalėdų eglė. Sauliaus Žiūros nuotr.
 
Vilniaus Kalėdų eglę įžiebė ir vilniečius ir miesto svečius pasveikino Vilniaus meras Remigijus Šimašius.
 
Vilniaus Kalėdų eglė stebina ne tik išore – ne mažiau įspūdingas ir jos vidus, pažymima Vilniaus savivaldybės pranešime. Eglės konstrukcijų išdėstymas atveria kelias veidrodžiais spindinčias erdves, o instaliacijos viduje laukia staigmena, kuri yra visiškai priešinga išorės įvaizdžiui. Čia pasitinka klasikinė, senovinėmis puošmenomis išdabinta gyva eglutė, kuri sukuria jaukią Kalėdų namuose atmosferą. Lyg kelionėje laiku perkelia į praėjusį šimtmetį, primeną senąsias tradicijas.
 
Prie sostinės Kalėdų eglės apšvietimo šiais metais prisideda kavos gamintoja „Paulig“ kartu su atsinaujinančios energetikos įmone „Green Genius“, kurie jau ketvirtus metus Lietuvoje įgyvendina tvarios energijos iniciatyvą: iš didžiųjų sostinės verslo ir prekybos centrų renkami kavos tirščiai biodujų jėgainėje perdirbami į aplinkai draugišką elektros energiją. Sostinės Kalėdų eglei apšviesti visu šventiniu laikotarpiu prireiks daugiau nei 21 t, arba daugiau nei 2,1 mln. kavos puodelių, tirščių, kurie bus paversti tvaria elektra. 
 
Kalėdų eglė stebins ir šventinę nuotaiką kurs iki pat sausio 7 d. Antroji eglė gruodžio 5 d. nušvis ir Rotušės aikštėje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.11.29; 08:23

Katedros aikštė. Krepšinio turnyras. Slaptai.lt

Nesu nusiteikęs nei prieš jaunatviškus šėliojimus, nei prieš sportą, nei prieš krepšinį. Tačiau tai, ką rugpjūčio 14-osios vakarą išvydau Katedros aikštėje Vilniuje, – glumina. Apėmė labai panašus jausmas kaip ir tuomet, kai Lukiškių aikštėje kadaise pamačiau čiuožyklą, paskui – pliažą su smėliuku, gultais ir persirengimo kabina.

Katedros aikštė. Krepšinis. Slaptai.lt foto

Neguldyčiau galvos ant ešafoto, jog esu teisus. Neatmetu galimybės, jog klystu. Gal esu per daug griežtas, per daug reiklus.

Ir vis dėlto rugpjūčio 14-ąją man buvo gėda ir pikta, kad jau nebesuvokiame, kur galima deginti pilvą, kur prasminga čiuožinėti, o kur – mėtyti kamuolį į krepšį. Vis tik Katedros aikštė – tai tautos ir valstybės šventovė, aspupta istorinę, architektūrinę, kultūrinę, religinę vertę turinčios Arkikatedros, ne mažiau vertingų Valdovų rūmų ir taip pat labai vertingos senosios Varpinės. Šalia – istorinę, architektūrinę, kultūrinę vertę turintis Gedimino kalnas su tokia pat neįkainuojama Gedimino pilimi, čia pat – paminklas Lietuvos Karaliui Gediminui.

O mes – prakaituojame žaizdami krepšinį, tarsi apvalaus kamuolio svaidyti negalėtume kiek atokiau. Pavyzdžiui, Gedimino prospekte. Galų gale – Rotušės aikštėje arba artimiausiame sostinės skvere. 

Kai Katedros aikštėje rengiamas karinis paradas, kai Katedros aikštėje prisiekia jaunieji leitenantai, kai specialiosios pajėgos drauge su policija demonstruoja meistriškumą sulaikant, nuginkluojant, areštuojant pavojingus nusikaltėlius, – gražu, puiku. Kai Katedros aikštėje rengiamas valstybei svarbus mitingas arba valstybės šventei specialų akcentą suteikiantis koncertas, – neprieštarauju. Net tuomet, kai Katedros aikštėje pradedamos bėgimo ar važiavimo dviračiais varžyvos, – nematau nieko smerktino. Juk varžomasi ne pačioje Katedros aikštėje…

Katedros aikštė. Krepšinio aikštelė. Slaptai.lt

Nieko blogo nematau ir tuomet, kai Katedros aikštėje šurmuliuoja Kaziuko mugė, rengiama Duonos pagerbimo šventė ar būgnus muša į Lietuvą atvažiavę japonų būgnininkai. Tuomet – vėl gražu, vėl žaisminga, vėl prasminga.

Katedros aikštė, paversta krepšinio aikštele. Slaptai.lt nuotr.

Bet žaisti krepšinį prie pat paminklo Karaliui, prie pat katalikams svarbių maldos namų, – iki šiol iš nuostabos gūžčioju pečiais. Krepšinio varžybų aistros prie pat Karaliaus Gedimino (kartais atrodė, kad jaunieji krepšininkai tuoj nuvers paminklą, nes jis jiems trukdo, jiems – per ankšta), – tai labiau panašu į farsą, tragediją ar tragikomediją nei į sumaniai sugalvotą jaunatvišką atrakciją. 

Žydai, pavyzdžiui, suvokia, kad krepšinio žaisti šalia sinagogos nedera. Tam yra įrengtos specialios vietos. Sakykim, sporto rūmai ar sporto salė. Ir musulmonai puikiai supranta, jog krepšinio varžybos prie pat mečetės ar senoviškos tvirtovės – šventvagiška. O ir daug Europos krikščionių neleistų prie savo svarbiausių maldos namų ar pilių dūkti vaikantis krepšinio kamuolį.

Tik vilniečiai, kai sostinei pradėjo vadovauti liberalas Remigijus Šimašius, prarado sveiką protą. Sostinės meras specialiai painioja istoriją su žaidimais, kultūrą – su pasilinksminimais, religiją – su bedvasiškumu. Matyt, kažkam prireikė lietuvius paversti mankurtais, nebesuprantančiais, kad į Operos ir baleto teatrą nedera ateiti įsišovus į sportbačius, jog muziejaus nedera lankyti dėvint trumpus šortus ar itin trumpą sijonėlį, o į kapines negražu susiruošti užsimetus ant pečių šviesų, linksmų spalvų švarką. 

Vargas tautai, kuri nežino, kur žaidžiamas krepšinis.

Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

2020.08.15; 18:30

Alfredas Guščius, literatūros kritikas, šios recenzijos autorius. Slaptai.lt nuotr.

Daug kur kalbama apie Vilniaus Lukiškių aikštę planavimą ir paskirtį. Kas bus su dar veikiančiu „pliažu“? Ar šis vasarinis pomėgis bus pratęsiamas? Meras Remigijus Šimašius nenori pasiduoti nei valdančiųjų lyderiui Ramūnui Karbauskiui, nei mums, kitaip manantiems…

Rupjūčio 4 d. per Lietuvos radiją vėl buvo apie tai kalbama. Pritariu rašytojui ir filosfofui Vytautui Rubavičiui, kad mintis apie tokį „pliažą“ – tai esanti didelė nuodėmė.

Lukiškių aikštę pavertė paplūdimiu. Slaptai.lt

                                          ———————–
O kodėl toks meras R. Šimašius negalėtų pastatyti pliažo Vilniaus Arkikatedaros aikštėje? Kas jam draustų? Kunigai, pats metrotopolitas bei tikintieji? O radijo diskusijoje dalyvavęs žurnalistas J. Vinokuras galėtų leisti, nes, atseit, ši aikštė nedraustinoje zonoje… Nusikelkime dar toliau nuo Vilniaus, – ar į Kijevą, Rygos, ar kitų sostinių aikštes. Vietoje Laisvės, Nepriklausomybės aikščių pribarstykime smėlio, įsteikime po pliažą, maudykles. Tegul piliečiai vaikštinėja pusnuogiai aikštėse, tegul į juos žiūri dirbantieji, tegul ir stebisi, kreivai šypsosi.

                                         ————————–

O man kilo šventvagiška mintis – tokį „pliažą“ tegul įsikuria pats Rusijos lyderis Vladimiras Putinas Maskvos Raudonojoje aikštėje, – juk čia ir Leninas, ir kai kurie jo pakalikai, kaip Stalinas, Chruščiovas, Brežnevas ir dar kai kurie jų pasekėjai galėtų pasidžiaugti ir pamosikuoti per nemirtingus sapnus!     

2020.08.05; 21:00

2020-ųjų sutiktuvės Vilniuje: unikali 3D instaliacija ir fejerverkų šou. Sauliaus Žiūros nuotr.

Sostinė ruošiasi įspūdingoms 2020 metų sutiktuvėms Katedros aikštėje, prie eglės karalienės ir Varpinės bokšto, kuris tąnakt nustebins unikaliomis 3D instaliacijomis, lydimomis geros muzikos, šviesų ir galingo fejerverkų šou.
 
Sutikti Naujuosius prie miesto simbolio pačioje miesto širdyje vidurnaktį – sena puiki tradicija, prigijusi daugelyje pasaulio sostinių. Vilnius šią tradiciją kuria antrus metus, sukviesdamas visus pasigrožėti unikaliu reginiu ant Vilniaus katedros varpinės bokšto.
 
Pagal pranešimą, šventinis vakaras Katedros aikštėje prasidės nuo 22 val. ir truks iki 1 val. nakties. Nuo 22 val. Varpinės pastatas tarsi atgis, išskirtine animacija net tris valandas stebins įspūdinga 3D vaizdo projekcijų instaliacija. Kas 20 min. Varpinė keis pavidalą ir pasipildys vis naujais elementais: išvysime tai švyturį, tai įvairias šachmatų figūras. Nuo 23.55 val. prasidės 5 min. truksianti pagrindinė reginio dalis. O vidurnaktį, Varpinės laikrodžiui skelbiant Naujųjų metų pradžią, Vilniaus dangų nušvies galingi fejerverkai, kuriuos dovanoja Vilniaus miesto savivaldybė.
 
Pasak instaliacijos ant bokšto kūrėjų, projekcija ant unikalios struktūros Varpinės yra techniškai sudėtingas projektas reikalaujantis ypatingo atidumo ir preciziškumo. Prie šio projekto dirbo 5 savo srities specialistai, tarp kurių – šviesų dailininkas, lazerių programuotojas ir techninė komanda – apie 20 žmonių. 
 
2020-ųjų sutiktuvės Vilniuje: unikali 3D instaliacija ir fejerverkų šou. Sauliaus Žiūros nuotr.

„Kuriant tokio svarbaus ir didelio mastelio projektus, labiausiai džiugina žmonių reakcijos. Jaučiamės prisidėję prie gerų emocijų ir įspūdžių kūrimo mieste“, – džiaugėsi projekto ir kūrybinės grupės „Video architects“ vadovas Linartas Urniežis.
 
Naujųjų išvakarėse iki 24 val. nakties veiks ir šventiniais skanėstais bei karštu vynu pasivaišinti siūlys Kalėdų miestelis Katedros aikštėje. Vilniečių ir miesto svečių prašoma nesinešti savo gėrimų, ypač stiklo taroje, rūpintis savo bei aplinkinių saugumu. Renginyje tikrai neprireiks ir savo atsineštų pirotechnikos priemonių – sostinės savivaldybė vidurnaktį dovanoja profesionalų didžiulį fejerverkų šou.
 
Linksmybės tęsis iki 1 val. Vėliau Varpinės bokštas nušvis Trispalve ir taip švies iki pat sausio 2 d. – tai nauja graži tradicija simboliškai minėti Lietuvos vėliavos dieną.
 
Naujųjų metų išvakarėse patogiausia keliauti viešuoju transportu: gruodžio 31 d. nuo 20 val. iki sausio 1 d. 4 val. nakties miestiečiai visais sostinės autobusais ir troleibusais važiuos nemokamai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.29; 00:01

Piemenėlių mišios Vilniaus arkikatedroje prasidėjo Prakartėlės Katedros aikštėje pašventinimu. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Kristaus gimimas yra žmonijos džiaugsmo šaltinis. Dievas taip myli pasaulį, kad atsiunčia savo Sūnų išgelbėti mus iš nuodėmės vergijos ir vesti į džiaugsmo pilnatvę, sakoma Vilniaus vyskupų sveikinime Šv. Kalėdų proga.
 
„Linkime ateinančiais metais iš naujo įsileisti Viešpatį į savo gyvenimą, patirti Dievo artumą ir meilę Jums asmeniškai bei dalytis šiuo džiaugsmu, šia Dievo teikiama ramybe su kitais“. – sveikinime linki Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas, vyskupai augziliarai Darius Trijonis ir Arūnas Poniškaitis.
 
Kaip skelbta, antradienio, gruodžio 24-osios, vakarą po Kūčių vakarienės, vilniečiai ir miesto svečiai patirti Kalėdų nakties stebuklą galėjo Piemenėlių Mišiose, kurios Katedros aikštėje prasidėjo Prakartėlės pašventinimu.
 
Prakartėlės lopšyje prieš Mišias su Šventąja šeima, piemenėliais, Trimis karaliais ir tvartelio gyventojais įsikūrė kūdikėlis Jėzus.
Pašventinus prakartėlę Katedros aikštėje Vilniaus arkikatedroje buvo aukojamos Piemenėlių mišios, tradiciškai skirtos tikrajai Kalėdų priežasčiai – Jėzaus gimimui.
 
Kartu su kitais vyskupais laikydamas Šv. Mišias, arkivyskupas metropolitas G. Grušas priminė kančias, kurias teko patirti Jėzui ir Juozapui bei Marijai, kalbėjo apie meilės bei vilties svarbą.
 
Anot vyskupo, Viešpaties teikiamas džiaugsmas stiprina viltį ir padeda pakelti sunkumus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.26; 08:00

Popiežius Pranciškus jaunimui: pasipriešinkime individualizmui. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Šventasis Tėvas susirinkusius Katedros aikštėje ragino nebijoti klysti, sakydamas, kad nereikia bijoti būti pargriautam likimo – svarbiausia atsikelti.

„Nepasiduokite pagundai susitelkti į save pačius, žiūrėdami tik savo pilvo. Pagunda tapti savanaudžiais ar paviršutiniškais žmonėmis yra skausmas, sunkumas ir trumpalaikė sėkmė. Tai, kas įvyksta kitam – įvyksta ir man. Kartokime tai. Pasipriešinkime individualizmui, kuris daro mus egocentriškus ir pasipūtusius“, – kreipdamasis į jaunimą sakė Šventasis Tėvas.

Pontifikas ragino mažiau laiko skirti sau, dažniau rūpintis aplinkiniais ir pamiršti veidrodžius. „Negražus gyvenimas stovint prieš veidrodį. Gražus jis su kitais – su šeima, su draugais, kovojant kartu su tauta. Taip gyvenimas tampa gražus“, – Katedros aikštėje susirinkusiesiems sakė pontifikas.

Popiežius Pranciškus savo kalboje daug laiko skyrė kalbai apie tautos šaknų išsaugojimo svarbą. Jis jaunimui sakė, kad tikroji žmogaus tapatybė kuriasi einant koja kojon su kitu žmogumi, kartu kovojant ir rūpinantis.

Dideliam minios džiaugsmui, popiežius paklausė, kuri krepšinio komanda geresnė – Kauno „Žalgiris“ ar Vilniaus „Rytas“. Į ovacijomis ir juoku pasitiktą Šventojo Tėvo klausimą šis atsakė pats: „nesvarbu, kuri pirma, nesvarbu, koks rezultatas. Svarbu, kad Viešpats su mumis ir tampa paspirtimi gyvenime padėti kitiems.“

Petro įpėdinis priminė jaunimui Lietuvos bėdas – emigraciją, didelį savižudybių skaičių ir psichologines problemas. „Jūs, jaunime, galite atliepti šiuos iššūkius, susitikdami vieni su kitais. Jėzus kviečia mus rizikuoti susitikti akis į akį. Stengtis nėra paprasta“, – ragino popiežius Pranciškus.

Popiežius Pranciškus atvyko į Katedros aikštę Vilniuje pasveikinti su juo susitikti atvykusių dešimčių tūkstančių jaunų žmonių. Iš papamobilio tikinčiuosius laiminantį pontifiką susirinkusieji pasitiko entuziastingais šūksniais, mojuodami vėliavomis.

Emocionalioje kalboje, pontifikas ragino nepabijoti jaunus žmones dalyvauti švelnumo revoliucijoje. Pasak popiežiaus, gyvenimą dažnai įsivaizduojame nelyg spektaklį ar žaidimą – turintį aiškią pradžią ir pabaigą.

„Tačiau gyvenimas, jo laikas matuojamas kitaip. Gyvenimo tempai, gyvenimo laikas suderintas su Dievo ritmu. Kartais skubama, kartais vėluojama, kartais išbandomi kiti keliai. Atrodo, neryžtingumas veikti kyla iš baimės, kad ta uždanga tuoj nusileis. Tačiau gyvenimas yra nuolatinis ėjimas, ieškant krypties“, – sakė popiežius Pranciškus.

Lietuvos jaunimas laukia Popiežiaus Pranciškaus. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Tačiau pontifikas perspėjo jaunimą – nesunku ėjimą pirmyn supainioti su paklydimu labirintuose, tuščiu ėjimu ratu aplink save, nerandant pirmyn vedančio kelio. „Prašau jūsų, nesileiskite įviliojami į labirintą, iš kurio sunku išeiti“, – kreipėsi į jaunimą popiežius.

Šventais Tėvas susirinkusius ragino nepamiršti savo tauto šaknų ir istorijos, bendrauti su senoliais, kurie gali jaunus žmones labai daug ko išmokyti. „Tegul jie jums papasakoja apie jūsų tautos šaknis – džiaugsmą, kančias, vertybes ir išgyvenimus. Pasiekdami savo šaknis, jūs tęsite savo tautos istoriją. Jei norite būti laisva, didžia tauta – semkitės atminties iš šaknų ir perduokite jas ateičiai“, – kreipimąsi užbaigė popiežius Pranciškus.

„Aikštėje tvyro rimties nuotaika – žmonės susimąstę, tačiau nusiteikę linksmai. Gausu įvairiausių tautybių žmonių – vien greta manęs stovi vokiečiai, italai ir lenkai“, – Eltai sakė Katedros aikštėje popiežiaus Pranciškaus laukianti Giedrė.

Jaunimo atstovai specialiai popiežiaus vizitui skyrė giesmę „Kristus Jėzus – mano viltis“. Ji buvo pasirinkta po balandį skelbto teminės giesmės konkurso, kurio metu buvo renkamasi iš septyniolikos kūrinių. Giesmė buvo dainuojama keliomis kalbomis į ką Petro įpėdinis atkreipė dėmesį – išgirdęs giesmę anglų kalba, popiežius Pranciškus pradėjo šypsotis.

Šeštadienį į susitikimą su popiežiumi Pranciškumi susirinkęs jaunimas užpildė ne tik Vilniaus Katedros aikštę, bet ir jos prieigas.

„Prie Katedros labai daug žmonių – gausu šeimų su vaikais, kurie pontifiką išvysti bando pasilipę ant kėdžių. Nuotaika labai pakili. Popiežius Pranciškus važiuodamas šypsojosi, dėl to susirinkusieji tapo tik dar labiau laimingesni“, – džiaugėsi Katedros aikštėje į Šventojo Tėvo susitikimą su jaunimu atvykusi Inesa.

Dar vasarą į šį susitikimą internetu išdalyta apie 30 tūkst. nemokamų kvietimų. Tai vienintelis Vatikano valstybės vadovo susitikimas su katalikiškuoju jaunimu Baltijos šalyse.

Aikštėje įrengtos dvi scenos. Viena skirta Šventajam Tėvui ir jo palydai, kita – jaunimo programai. Pastaroji papuošta votais ir gėlėmis – padėkos bei maldos ženklais. Šventajam Tėvui skirtoje scenoje pastatytas Dievo Gailestingumo paveikslo originalas, nutapytas pagal šv. Faustinos Vilniuje patirtas vizijas. Šio paveikslo kopijos išplitusios visame pasaulyje.

Susitikimą veda šeši jauni žmonės: kunigas, sesė vienuolė, šokio mokytoja, teisininkas ir du aktoriai. Susitikimo programa aktuali ir įdomi tiek paaugliui, tiek studentui ar jaunai šeimai.

Laukiant popiežiaus Pranciškaus skamba liudijimai, paliestos savižudybės ir depresijos, smurto šeimoje, priklausomybių temos. Taip pat dalijamasi lytiškumo, savivertės ir tapatybės paieškų, patyčių klausimais.

Šokėjai ir muzikantai atspindi istorijas, tad kiekvienas liudijimas lydimas meninio kūrinio.

Susirinkusius Katedros aikštėje ir prie Aušros Vartų suvienijo Gailestingumo vainikėlio malda, kuri skambėjo lietuvių, lenkų, latvių, rusų ir anglų kalbomis.

Ekrane buvo rodomas Gailestingumo paveikslas, sudarytas iš daugybės žmonių portretų, surinktų iš viso pasaulio. Vilnius yra Gailestingumo miestas ir garbingo Svečio atvykimo proga padovanojo šią maldą visoms pasaulio tautoms.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.09.23; 08:00

Pirmiausia parūpo išsiaiškinti, kur buvo ar galėjo būti Šventaragio slėnis, kur pagaliau jo ribos ir kokia šios vietos paskirtis. „Lietuvos metraštyje“  rašoma:

„Ir pasirinko didysis kunigaikštis Šventaragis labai gražią vietą girioje prie Neries, kur Vilnia įteka į Nerį, ir prašė savo sūnų Skirmantą, kad toje vietoje  būtų įtaisyta ugniavietė, kurioje jį mirusį sudegintų.

Ir įsakė savo sūnui, kad po jo mirties visi Lietuvos kunigaikščiai ir žymiausi bajorai būtų deginami toje vietoje, kur jis bus sudegintas, ir kad jau niekur kitur mirusiųjų palaikai nebūtų deginami <…> Ir pagal savo tėvo įsakymą toje vietoje, Vilnios žiotyse, kur ji įteka į Nerį, įtaisė ugniavietę, ir ten savo tėvo kūną sudegino, ir jo žirgą, ant kurio jodinėdavo, ir jo drabužius, kuriais vilkėdavo, ir jo mylimą vergą, kuriam jis buvo malonus, ir sakalą, ir jo kurtą sudegino.“

Continue reading „Mitologinis Vilnius ( IV )“

Reaguodamos į Seimui svarstyti pateiktas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisas bei priiminėjamą „socialines lytis“ įteisinančią Stambulo konvenciją, neabejingos Lietuvos šeimos inicijuoja telkiamąją pilietinę akciją „Apginkime šeimą – išsaugokime Lietuvą“.  Anot akcijos iniciatorių, birželio 16 d., 15 val. Katedros aikštėje įvyks pirmasis renginys, kurio metu Lietuvos šeimos bus kviečiamos telktis ir valstybės mastu ginti LR Konstitucijos laiduojamą teisę šeimai auklėti savo vaikus.

Anot vienos iš pilietinės akcijos organizatorių Jolantos Kriščiūnaitės, šio renginio tikslas – atkreipti Lietuvos šeimų ir visuomenės dėmesį į svarstomas įstatymo pataisas, kuriose vaiko teisių apsaugos ir teisėtvarkos institucijoms numatyta galimybė savo nuožiūra, be teismo sprendimo, nedelsiant paimti vaiką iš tėvų ar kitų teisėtų vaiko atstovų.

Continue reading „Lietuvos šeimos telkiasi už konstitucinę teisę auklėti savo vaikus“