Olga Karač. ELTA / Dainius Labutis
Žmogaus teisių aktyvistė ir tarptautinio pilietinių iniciatyvų centro „Mūsų namai“ vadovė iš Baltarusijos Olga Karač atmeta visus Valstybės saugumo departamento (VSD) pateiktus argumentus, kuriais ji buvo pripažinta kaip kelianti grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.
„Visiškai nesutinku su bet kokiais VSD argumentais. Matome akivaizdžius pavyzdžius, kai žmonės atvirai dirba režimui, net jei nėra laikomi grėsmėmis. O žmonės, kurie dirba demokratijai, žmogaus teisėms, yra laikomi grėsmėmis ar prieš juos organizuojamos provokacijos Lietuvoje“, – spaudos konferencijoje antradienį teigė O. Karač. „Kaip man įrodyti, kad paskelbta netiesa? Jei VSD mano, kad aš esu iš kitos pusės (…), tai, prašau, deportuokime mane į Baltarusiją. Deportuokime mane į Baltarusiją ir pamatysite, kas nutiks“, – kalbėjo O. Karač.
Nori likti gyventi Lietuvoje
Kaip anksčiau skelbė Migracijos departamentas, tais atvejais, kai asmuo dėl grėsmės jo gimtojoje šalyje negali būti į ją grąžintas, Lietuva gali jį išsiųsti ir į trečiąją šalį. Tačiau tam reikalingas tiek paties asmens, tiek jį priimančios šalies sutikimas.
Vis dėlto, pasiteiravus, ar O. Karač nesvarsto išvykti į kitą Europos šalį, jei ji pasisiūlytų ją priimti, moteris patikino, kad apie tokią galimybę nesvarsto ir nori likti būtent Lietuvoje.
Olga Karač. ELTA / Dainius Labutis
„Man patinka Lietuvoje, gyvenu čia 10 metų ir nenoriu palikti Lietuvos. Todėl lieka du variantai – arba aš čia, arba Baltarusijoje“, – teigė baltarusių aktyvistė.
„Esu labai pikta ir aš neatsitrauksiu. Nesustosiu, kol neapginsiu savo vardo ir reputacijos, nes žinau, kad nesu Rusijos ar Baltarusijos KGB agentė. Jokios informacijos niekam nesu siuntusi. Neįtikėtina, kas vyksta Lietuvoje“, – kalbėjo O. Karač.
Advokatą nustebino Migracijos departamento sprendimas
O. Karač advokatas Rytis Satkauskas sako, kad jam atrodo keista tai, jog Migracijos departamentas, remdamasis vienu ir tuo pačiu argumentu, priėmė du atskirus sprendimus.
„Negaliu pasakyti, kad Olga buvo nustebinta sprendimo. Bet aš buvau nustebintas. (…) Migracijos departamentas pripažino Olgai jos gimtojoje šalyje kylančias grėsmes, tačiau atsisakė suteikti prieglobstį. Šis sprendimas nėra paremtas įstatymu. (…) Manau, kad teismas turės galimybę patikrinti savo sprendimo teisėtumą“, – pažymėjo R. Satkauskas.
„Suteikti jai leidimą laikinai gyventi – atskiras sprendimas. Jis paremtas tuo pačiu argumentu – grėsme jos gimtojoje šalyje. Todėl keista, kad du sprendimai buvo priimti remiantis tuo pačiu argumentu“, – teigė O. Karač advokatas. VSD ženklas. Slaptai.lt fotografija
Jis taip pat pažymi jau kreipęsis į teismą su prašymu paaiškinti, kodėl Migracijos departamento sprendimas dėl O. Karač prieglobsčio užtruko.
„Prieglobsčio prašymą Migracijos departamentas turi išnagrinėti per 6 mėnesius. Šį sprendimą departamentas nagrinėjo metus. Todėl jau paprašėme teismo patikrinti, kodėl tai užtruko“, – akcentavo R. Satkauskas.
O. Karač advokato teigimu, apskųsti Migracijos departamento sprendimą O. Karač turi vieną savaitę. Savo ruožtu teismas, pažymi R. Satkauskas, turės 2 mėnesius jam išnagrinėti.
„Ketiname apskųsti Migracijos departamento sprendimą. Sprendimas dar nėra įsigaliojęs. Yra dvi teismo instancijos, kurioms dar galima apskųsti Migracijos departamento sprendimą“, – sakė advokatas.
ELTA primena, kad praėjusią savaitę Migracijos departamentas atsisakė suteikti prieglobstį aktyvistei iš Baltarusijos O. Karač, nes ji buvo pripažinta grėsme Lietuvos nacionaliniam saugumui. Visgi tuo pačiu sprendimu jai buvo pasiūlytas leidimas vieneriems metams laikinai gyventi šalyje humanitariniais pagrindais.
Nuo 2014 m. sausio leidimą gyventi Lietuvoje turinti moteris pernai nusprendė prašyti politinio prieglobsčio, kai pajuto, kad Baltarusijos režimas mėgina pasikėsinti į jos gyvybę. Pasak O. Karač, leidimo laikinai gyventi šalyje nepakanka, kad ji jaustųsi saugi tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Migracijos departamentas. Slaptai.lt nuotr.
Visgi, kaip pirmadienį pranešė portalas „Delfi“, aktyvistė bendradarbiavo su Rusijos žvalgybos tarnyba, tvirtina portalo šaltiniai. Tačiau pati O. Karač šią informaciją kategoriškai paneigė.
Anot VSD, priežastys, lėmusios sprendimą, kad O. Karač kelia grėsmę valstybės saugumui, nėra tos, kurias ji išsako viešai.
Kaip pažymi Migracijos departamentas, jei asmens kilmės šalyje jo saugumui ir gyvybei gresia pavojus, toks asmuo negali būti grąžintas į savo kilmės valstybę – jis yra pripažįstamas pabėgėliu ir jam yra suteikiamas leidimas laikinai gyventi šalyje humanitariniais pagrindais.
Sulaukusi 87 metų amžiaus mirė garsi aktorė Larisa Kronberg. Didžiausio populiarumo Sovietų Sąjungoje ji sulaukė 1950 – 1960 metais.
Kaip teigia „Komsomolskaja pravda“, aktorė talkino KGB struktūroms. Vienas iš didžiausių jos nuopelnų sovietinei žvalgybai – Prancūzų diplomato užverbavimas.
Aktorė daug filmavosi 1950 – 1960-aisiais metais. Už rolę filme „Didelė šeima“ sulaukė apdovanojimo „Geriausias aktorių ansamblis“. Apdovanojimas įteiktas Kanų kino festivalyje. Tačiau po šios sėkmės jai daugiau neteko vaidinti rimtų vaidmenų. Jai daugiausia skirdavo epizodinius vaidmenis.
Tačiau įdomiausias jos „vaidmuo“ – talkinimas KGB specialistams verbuojant Maskvoje rezidavusį Prancūzijos ambasadorių Morisą Dežaną (1955-1964). Apie tai, kad aktorė Kronberg turi ryšių su KGB, tapo žinoma tik po to, kai šią paslaptį išdavė KGB darbuotojas Jurijus Korotkovas. Jurijaus Korotkovo specializacija buvo verbuoti SSRS merginas, tinkamas suvilioti užsienio piliečiams.
Jurijus Korotkovas pabėgo į Vakarus, kur parašė pjesę, kaip Maskvoje buvo verbuojamas Prancūzijos diplomatas. Ne tik sukūrė pjesę, bet ir nurodė tikras visų slaptojoje operacijoje dalyvavusių žmonių pavardes.
SSRS aktorė Larisa Kronberg, talkinusi KGB (foto: sadalskij.livejournal.com).
Kaip tai atlikta? Iš pradžių bandyta pasinaudoti Paryžiuje dirbusio sovietų diplomato žmonos Lidijos Hovanskajos paslaugomis. Bet šis planas nepavyko, ir tada pagalbon pasitelkta išsiskyrusi 30 metų amžiaus gražuolė Kronberg.
Prancūzijos diplomatas Morisas Dežanas buvo įtakingas Prancūzijoje. Jis asmeniškai gerai pažinojo Šarlį de Golį – Prancūzijos prezidentą. Aktorė Kronber iš karto krito į akį prancūzų diplomatui. Kai jo žmona išskrido atostogauti, tada ir atsirado galimybė aktorei artimiau susipažinti su diplomatu.
Verbavimo pperacijoje dalyvavo kažkoks totorius Michailas – Musa, 1930-aisiais tarnavęs NKVD, ir vienas iš kadrinių KGB karininkų, kuris turėjo KGB pulkininko laipsnį. KGB pulkininkas apsimetė pavydžiu Kronber vyru. Musa apsimetė jo bičiuliu. Suviliojo prancūzų diplomatą viename iš Maskvos butų, kuriame buvo iš anksto įtaisyta slapta filmavimo ir pasiklausymo aparatūra.
Tiesiog banali situacija: apsimetėlis aktorės Kronberg vyras su savo bičiuliu prancūzų diplomatą ir Kronberg aptiko lovoje visiškai nuogus. Aptiko tarsi atsitiktinai, per anksti grįžęs namo. Iškeltos pavydo scenos metu grasinta diplomatą nužudyti. Bet diplomatui vis tik leista pasislėpti Prancūzijos atstovybės namuose Maskvoje.
Tą patį vakarą Prancūzijos diplomatas susitiko su KGB generolu – leitenantu Olegu Gribanovu. Susitikimo tikslas – aptarti Prancūzijos ir Sovietų Sąjungos tarpusavio santykius. Tačiau susitikimo metu iš tikrųjų buvo kalbama dėl asmeninių diplomato problemų. Pancūzijos diplomatas maldavo, kad apgautas Kronberg „vyras“ atsiimtų pareiškimą iš milicijo ir nekeltų triukšmo.
Maskva pažadėjo tylėti. Tačiau už tai, kad incidentas netaps žinomas plačiosioms masėms, diplomatas pažadėjo bendradarbiauti su KGB. Sovietų žvalgybai nevykėlis prancūzas diplomatas tarnavo maždaug šešerius metus, kol į Vakarus pabėgęs KGB darbuotojas nepapasakojo visos tiesos, kodėl ponas Dežanas tapo toks palankus sovietams.
Už sėkmingą prancūzų diplomato uverbavimą Kronberg – Sobolevskaja iš KGB gavo dovanų – paauksuotą šveicarišką laikrodį su briliantais.
Aktorė mirė Kino ir scenos veteranų namuose slegiama vienatvės, visų užmiršta. Ji neturėjusi vaikų.
