Lietuvos užsienio reikalų ministerija. Slaptai.lt nuotr.
Užsienio reikalų ministerija trečiadienio vakarą vėl patyrė kompleksinę kibernetinę-informacinę ataką.
Ministerija pabrėžia gruodžio 9-osios vakarą neplatinusi pranešimo spaudai apie neva Lietuvos-Lenkijos pasienyje sulaikytą Lenkijos ambasados Lietuvoje diplomatą, gabenusį narkotikus, ginklus ir pinigus. Pranešimas apie neva Lietuvos užsienio reikalų ministerijos įteiktą notą Lenkijos ambasadai Lietuvoje dėl šio klausimo neatitinka tikrovės.
„Koordinuodamiesi su kitomis atsakingomis Lietuvos institucijomis, darome išvadą, kad tai yra kompleksinė kibernetinė-informacinė ataka“, – rašoma URM pranešime.
Užsienio reikalų ministerija atkreipia dėmesį į pastaruoju metu suintensyvėjusias kibernetines-informacines atakas, kuriomis siekiama pakenkti draugiškiems Lietuvos-Lenkijos santykiams ir kiršinti lietuvių ir lenkų tautas.
Norvegijos vyriausybė kaltina Rusiją dėl kibernetinės atakos prieš parlamentą Osle.
Vyriausybės turima informacija rodo, kad su incidentu susijusi Rusija, antradienį pareiškė užsienio reikalų ministrė Inė Eriksen Soreidė. „Tai rimtas incidentas prieš mūsų svarbiausią demokratinę instituciją“, – pridūrė ji.
Vėliau ministrė žurnalistams sakė, jog svarbu yra patraukti Rusiją atsakomybėn. Apie tyrimo rezultatus informuota Rusijos ambasada Osle.
Rugpjūčio 24-ąją buvo įsilaužta į kai kurių Norvegijos parlamento deputatų ir darbuotojų elektroninio pašto paskyras. Apie tai praėjus savaitei paskelbė parlamento administracijos vadovė Mariannė Andreassen.
Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Užsienio reikalų ministerija praneša, kad trečiadienį tikėtinai surengta kompleksinė kibernetinė-informacinė ataka. Ministerija pareiškia, kad rugsėjo 23 dieną neplatino pranešimo spaudai apie neva ministro Lino Linkevičiaus išsakytą kvietimą Europos Sąjungai siųsti į Baltarusiją Europos taikos palaikymo pajėgas.
„Tikėtina, kad tai yra kompleksinė kibernetinė-informacinė ataka“, – teigiama URM pareiškime.
Lietuvos diplomatijos vadovas L. Linkevičius itin kritiškai vertina procesus, kurie vyksta Baltarusijoje po pastarųjų suklastotų prezidento rinkimų. L. Linkevičius ne kartą viešai įvardino Aliaksandrą Lukašenką buvusiu Baltarusijos prezidentu ir labai griežtai pasisakė prieš smurtą, kurį taikiems protestams malšinti pasitelkė daugiau nei du dešimtmečius valdančio autoritarinio lyderio režimas.
Į L. Linkevičiaus išsakytus pareiškimus A. Lukašenkos režimo atžvilgiu anksčiau buvo sureagavęs ir Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. Pasak pastarojo, Lietuva, esą veikianti nedemokratiniais ir pagarbos Baltarusijos suverenitetui nerodančiais metodais, mėgina destabilizuoti padėtį Baltarusijoje.
Prieš Lietuvos užsienio reikalų ministeriją anksčiau ne kartą buvo panaudotos informacinės bei kibernetinės atakos.
„Telia“. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
IT ir telekomunikacijų bendrovė „Telia“ šeštadienį praneša patirianti į „Hostex“ infrastruktūrą nukreiptas sudėtingas DDoS atakas, kurias valdo įmonės kibernetinės saugos komandos.
„Nusikaltėliai taikosi į vieną konkretų įmonės klientą, iš kurio reikalauja išpirkos, tačiau atakuojami visi „Hostex“ klientų IP adresai. Dėl DDoS atakos galimi trumpalaikiai svetainių trikdžiai arba sulėtėjimas“, – sakoma „Telia“ pranešime.
„Telia“ specialistai daro viską, kad apsaugotų savo klientus nuo nusikaltėlių išpuolių, taip pat kreipėsi į teisėsaugos institucijas. Daugiau informacijos bendrovė sako negalinti pateikti, nes pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Užkrėstų kompiuterių tinklo („botneto“) ataka daugiausiai vyksta iš užsienyje esančių serverių atakuojant gana platų „Hostex“ IP rėžį.
Absoliučiai didžiosios dalies likusių „Telia“ IT paslaugų atakos nepaveikė, jokios įtakos „Telia“ ryšio paslaugoms taip pat nėra, sakoma bendrovės pranešime ir atsiprašoma už patirtus laikinus nepatogumus.
Kibernetinis saugumas. Slaptai.lt nuotr.
JAV Saugumo departamentas ketvirtadienį pateikė kaltinimus dviem Rusijos programišiams, galimai susijusiems su jų šalies žvalgybos tarnybomis, kurie dalyvavo didžiulės pasaulinio lygmens kibernetinės operacijos „Evil Corp“ veikloje.
Pitsberge paskelbtame kaltinamajame akte Maksimas Jakubecas ir Igoris Turaševas įvardyti kaip pagrindiniai veikėjai programišių grupėje, kuri dešimtyse šalių įrašė kenkėjiškų programų ir iš įmonių bei vietos valdžios pavogė daugiau nei 100 milijonų dolerių.
JAV iždo atstovai nurodė, kad M. Jakubecas dirbo būtent Rusijos federalinėje saugumo tarnyboje „nuo 2017 m.“ – jam buvo pavesta „vykdyti Rusijos valstybės projektus“.
„Evil Corp“ naudojo sukčiavimo schemas, siekdami į aukų kompiuterius įrašyti „Dridex“, „Bugat“ ir kitų kenkėjiškų programų.
Jas programišiai pasitelkė tam, kad prieitų prie tapatybių duomenų, slaptažodžių ir galėtų disponuoti banko sąskaitomis, iš kurių jie pervedinėjo dideles sumas į savo arba kitų pinigų plovėjų sąskaitas.
Pareigūnai visa tai pavadino besivystančia, inovatyvia ir įžūlia operacija, kurios vykdytojai išvengė tyrėjų akiračio ir vogė pinigus iš įvairių taikinių JAV, pavyzdžiui, vienuolių, rajono mokyklos tarybos, naftos įmonės ir ginklų gamybos bendrovės.
Valdžios teigimu, nuo kenkėjiškų programų 43 šalyse nukentėjo 300 organizacijų, taip pat daugybė pavienių asmenų, tačiau grupuotė vis dar veikia.
Abu asmenys, kuriems buvo pareikšti kaltinimai, yra laisvėje, o JAV valstybės departamentas paskelbė apie 5 milijonų dolerių atlygį už M. Jakubeco sulaikymą ir nuteisimą. „M. Jakubecas galimai įsitraukė į jau dešimtį vykdytų kibernetinių nusikaltimų karštinę, kurios metu buvo panaudotos dvi finansų sektoriui pačios kenksmingiausios kenkėjiškos programos, dėl kurių aukos visame pasaulyje prarado dešimtis milijonų dolerių“, – sakė JAV generalinio prokuroro asistentas Brianas Benczkowskis.
Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Šiuo metu vykstanti kompleksinė (kibernetinė-informacinė) ataka paveikė naujienų portalą „Kas vyksta Kaune“, pateikiant dezinformaciją apie neva teisėsaugos institucijų atliekamą tyrimą. Melagingos naujienos išsiplėtė ir į socialinius tinklus, tad Nacionalinio kibernetinio saugumo centras ragina piliečius kritiškai vertinti pateikiamą informaciją ir nepasiduoti manipuliacijoms.
Nacionalinis kibernetinio saugumo centras dėl šios atakos atlieka tyrimą.
Balandžio 10 d. suklastojus siuntėjo adresą ir prisistačius Krašto apsaugos ministerijos darbuotoju, išplatintas melagingo turinio elektroninis laiškas, pranešantis apie stambų korupcijos atvejį Krašto apsaugos ministerijoje.
Laiške yra nuorodos, kurios galimai veda į kenkėjišką veiklą.
Laiške, kurį, pradiniais duomenimis, gavo keliolika elektroninio pašto dėžučių Prezidentūroje, Vyriausybėje ir Seime, pranešama apie neva atliktą Krašto apsaugos ministerijos auditą, atskleidusį apie galimą korupcijos atvejį ministerijoje. Melagingo turinio laiške teigiama, esą krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis ginklų pirkimo procedūrų metu gavo 586 tūkst. JAV dolerių kyšį, o tai įrodantys dokumentai neva egzistuoja viename iš Lietuvoje veikiančių bankų.
Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) pradėjo incidento tyrimą ir įspėja gavus analogiško turinio laišką jo neplatinti bei nespausti jame esančios nuorodos. Centro direktorius dr. Rytis Rainys sako, kad tai tipinė kibernetinė ataka, surengta panaudojus socialinės inžinerijos metodą: suklastotas adresas, parengtas tikroviškai atrodantis tekstas siekiant apgauti ar suklaidinti, adresas suklastotas panaudojus kitų valstybių infrastruktūrą. Pasak jo, šiuo metu laiško turinys, struktūra ir galimi žalingi intarpai yra vertinami NKSC specialistų.
„Incidentas dar kartą įrodo, kad technologijų amžiuje jau gyvename kibernetinio karo sąlygomis. Net neabejoju, kad tikrasis atakos rengėjų tikslas – diskredituoti ne tik mane kaip politiką, bet visą krašto apsaugos sistemą, mažinti visuomenės pasitikėjimą ir palaikymą kariuomenei“, – sako šiuo metu Ukrainoje viešintis krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.
Tai ne pirma kibernetinė-informacinė ataka, kurios objektu tapo krašto apsaugos ministras. Analogiškas atvejis įvyko pernai sausį, kai buvo įsilaužta į vienos iš žiniasklaidos priemonių interneto svetainę ir aukščiausiems valstybės pareigūnams išplatintas el. laiškas su kenkėjišku kodu.
Nacionalinio kibernetinio saugumo centro Lietuvos kibernetinio saugumo būklės 2018 metų ataskaitoje nurodoma, jog pernai socialinės inžinerijos metodu parengtų kibernetinių atakų skaičius augo eksponentiškai.
Buvęs Donaldo Trumpo advokatas Michaelas Cohenas trečiadienį per klausymus JAV Kongrese pareiškė, jog prezidentas iš anksto žinojo apie kibernetinę ataką prieš Demokratų partiją.
Pasak M. Coheno, buvęs D. Trumpo patarėjas Rogeris Stone`as, likus dviem dienoms iki įsilaužimo į demokratų serverius, papasakojo D. Trumpui, apie ką kalbėjo su „WikiLeaks“ įkūrėju Julianu Assange`u. Esą šis jam pranešęs, kad netrukus paskelbs laiškų, kuriuose bus demokratų kandidatę į JAV prezidentus Hillary Clinton kompromituojančias medžiagos.
Pats D. Trumpas anksčiau neigė iš anksto žinojęs apie šį nutekinimą.
M. Cohenas taip pat apkaltino savo buvusį darbdavį rasizmu. Anot jo, D. Trumpas kalbėjo, jog juodaodis negali vadovauti normaliai šaliai, taip pat sakė, kad juodaodžiai gyventojai nebalsuos už jį, nes jie „pernelyg kvaili“.
Be to, M. Cohenas prisipažino melavęs Kongresui, kai pasakojo apie derybų dėl dangoraižio „Trump Tower“ statybos Maskvoje terminus. „Aš sakiau, kad mes nutraukėme derybas 2016 metų sausį. Tai netiesa. Mūsų derybos buvo tęsiamos dar ne vieną mėnesį po to – per prezidento rinkimų kampaniją“, – pridūrė jis.
„Ponas Trumpas vadovavo deryboms dėl dangoraižio Maskvoje per rinkimų kampaniją ir melavo (to nedaręs). Jis melavo, nes niekada nesitikėjo laimėti rinkimus. Jis melavo, nes galėjo uždirbti šimtus milijonų dolerių iš nekilnojamojo turto projekto Maskvoje“, – pareiškė per klausymus buvęs D. Trumpo advokatas.
Specialiajam prokurorui Robertui Muelleriui tiriant galimą Rusijos kišimąsi į JAV prezidento rinkimus 2016 metais, M. Cohenas prisipažino davęs melagingus parodymus Kongrese apie kontaktus su rusais dėl šio projekto. Iš pradžių jis pareiškė nutraukęs visus kontaktus su rusais dėl „Trump Tower“ statybos 2016 metų sausį. Bet vėliau prisipažino, kad vedė derybas iki 2016 metų birželio.
Už JAV ribų surengta kibernetinė ataka visoje šalyje sutrikdė kelių laikraščių spausdinimą ir pristatymą, šaltinis informavo naujienų agentūrą dpa.
Dėl incidento vėluota pristatyti šeštadienio laikraščius „The Times“, „The San Diego Union-Tribune“, „The Chicago Tribune“, „Baltimore Sun“ ir kelis kitus didžiuosius leidinius, kurie dalinasi ta pačia leidybos platforma.
Kibernetinė ataka taip pat sutrikdė „The Wall Street Journal“ ir „The New York Times“ pristatymą JAV Ramiojo vandenyno pakrantėje, nes šie leidiniai spausdinami Los Andžele esančioje spaustuvėje, priklausančioje „The Los Angeles Times“.
„Manoma, kad atakos tikslas buvo sugadinti infrastruktūrą, tiksliau – serverius, o ne pavogti informaciją“, – sakė šaltinis, kuris norėjo likti anonimu, nes neturėjo teisės viešai komentuoti situacijos.
Kol kas nepateikiama daugiau informacijos, kur būtent galėjo kilti kibernetinė ataka arba apie jos motyvus. Pasak šaltinio, ataka įvykdyta iš užsienio.
Buvo paveikta visų laikraščių, anksčiau priklausiusių „The Times“ patronuojančiai bendrovei „Tribune Publishing“, leidyba. Birželį „Tribune Publishing“ pardavė „The Times“ ir „The San Diego Union-Tribune“ verslininkui iš Los Andželo Patrickui Soon-Shiongui, tačiau bendrovės ir toliau naudojasi bendromis sistemomis, taip pat ir programine įranga.
Kibernetinė ataka prasidėjo ketvirtadienio naktį, o penktadienį išplito į leidybai svarbias sritis. Dėl problemos su kompiuteriais neveikė programinės įrangos sistemos, kuriose saugojamos naujienos, nuotraukos ir administracinė informacija. Todėl buvo neįmanoma spausdinti laikraščius „The Times“ spaustuvėje.
Ar įmonė susisiekė su teisėsauga, neaišku, nes Federalinio tyrimų biuro atstovė spaudai iš karto negalėjo atsakyti, ar buvo gautas pranešimas apie šią kibernetinę ataką.
Iranas pirmadienį apkaltino Izraelį mėginus surengti kibernetinę ataką prieš šalies komunikacijų sistemas.
„Režimas, kuris neprisipažįsta naudojęs tokius kibernetinius ginklus kaip „Stuxnet“, šįkart mėgino pakenkti Irano komunikacijų infrastruktūrai“, – tviteryje teigė šalies informacijos ministras Mohammadas Javadas Azaris Jahromis.
Ministro minimas „Stuxnet“ – 2010-aisiais atrastas virusas, kurį, tikima, sukūrė Izraelis ir Jungtinės Valstijos. Jis buvo pasitelktas prieš Iraną ir padarė žalos šalies branduolinės energetikos objektams.
„Dėl mūsų techninių komandų akylumo, jie (programišiai, – ELTA) liko nieko nepešę. Šį priešišką veiksmą aptarsime tarptautiniuose forumuose“, – tvirtino M. J. A. Jahromis.
Ministro pavaduotojas Hamidas Fattahis savo ruožtu nurodė, kad Irano techninės komandos ankstų pirmadienio rytą užkirto kelią keliems mėginimams infiltruotis į šalies komunikacijų sistemas.
Ketvirtadienio, lapkričio 1-osios, rytą atsidarę savo darbinius elektroninius paštus dalis Seimo narių liko nemaloniai nustebę – per naktį „prikapsėjo“ keli tūkstančiai neaiškaus pobūdžio laiškų. Tikima, kad tai – koordinuota kibernetinė ataka, skelbia DELFI.lt.
„Mano vakar paskelbtas šūkis – Visų šalių čeburaškos vienykitės – pasiekė reikalingas ausis. Antra čeburaškų ataka: per naktį 5454 laiškai – visomis pasaulio kalbomis į darbinį paštą. Elektroninis paštas visas užspamintas. Spėju, Seimo filtrai eilinį kartą nesuveikė ir kiberataka pavyko. Tikrai pasiruošę joms per rinkimus?“ – savo paskyroje rašė Arvydas Anušauskas.
Netrukus politikas savo įrašą papildė – esą ataka buvo koordinuota ir nutrūko savaime – baigėsi paryčiais apmokėto užsakymo laikas.
A.Anušausko žiniomis, kibernetinę ataką patyrė ribotas politikų ratas – Gabrielius Landsbergis, Rasa Juknevičienė, Laurynas Kasčiūnas, Andrius Kubilius ir Linas Linkevičius.
„Keli kolegos Seimo nariai pasidalino žinutėmis apie atakas į jų elektroninį paštą. Tas pats ir man. Tūkstančiai tokių laiškų iš po nakties. Todėl, jei kas nors man siuntėte laišką lrs adresu, atsiprašau, galiu būti ir nepastebėjusi“, – feisbuke rašė R. Juknevičienė.
Kibernetinės atakos taikiniu naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį tapo ir naujienų portalas DELFI.
Įsilaužę į Baltijos šalyse anglų kalba leidžiamo laikraščio „The Baltic Times“ internetinį portalą, programišiai paskelbė netikrą naujieną, esą Lietuvos teritorijoje NATO naikintuvai numušė neatpažintą skraidantį objektą (NSO).
Eltai atsiųstame pranešime teigiama, kad „The Baltic Times“ patyrė kibernetinę ataką, po kurios ir buvo paskelbta netikra naujiena.
„Vos tik sužinojusi apie incidentą, redakcija pašalino netikras naujienas. Darysime viską, kad ateityje tai nepasikartotų. Taip pat nedelsdami kreipsimės į Kibernetinio saugumo centrą ir Lietuvos krašto apsaugos ministeriją“, – rašoma „The Baltic Times“ pranešime.
Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, viceministras Edvinas Kerza ir ryšių reguliavimo tarnybos Tinklų ir informacijos saugumo departamento direktorius Rytis Rainys. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
Nacionalinis kibernetinio saugumo centras pradėjo tyrimą dėl ketvirtadienio vakare įvykusio įsilaužimo į naujienų portalą TV3.lt, kuriame paskelbta melaginga informacija apie krašto apsaugos ministrą Raimundą Karoblį, praneša Krašto apsaugos ministerija.
„Žiniasklaidos priemonės yra vienas patraukliausių objektų kibernetinio ir informacinio karo atakoms – būtent per jas greitai galima paskleisti melą, dezinformaciją, pasėti paniką. Pradėjome tyrimą, siekdami nustatyti šio incidento aplinkybes bei kaltininkus“, – sako krašto apsaugos viceministras Edvinas Kerza.
Šiuo metu analizuojami įvykių žurnalai ir kita informacija. Pasak E. Kerzos, portalo redakcijos suteikta informacija leidžia manyti, kad įsilaužimas vykdytas iš IP adreso Rusijoje, ir tai gali apsunkinti tyrimo eigą, nes Rusija paprastai nėra linkusi bendradarbiauti tiriant kibernetinius incidentus.
Viceministras taip pat ragina visas organizacijas atidžiai įvertinti ir nuolat tikrinti savo informacinių sistemų atsparumą kibernetinėms atakoms.
Pastebėjus įtartiną veiklą, organizacijos ir privatūs asmenys gali kreiptis Nacionalinio kibernetinio saugumo centro budinčia linija tel.: 8 5 210 5679 arba el.paštu: cert@cert.lt
Filosofas, rašytojas Vytautas Rubavičius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Kreipimasis į J.E. Lietuvos Respublikos Prezidentę Dalią Grybauskaitę dėl rašytojo Vytauto Rubavičiaus persekiojimo
Kreipiamės į Jūsų ekscelenciją, prašydami įpareigoti teisėtvarkos institucijas nustatyti, kas ir kokiu tikslu šantažuoja bei grasina nužudyti Lietuvos kultūros ir meno premijos laureatą, filosofijos mokslų daktarą, poetą (2007 m. „Poezijos pavasario“ laureatą), rašytoją, publicistą, kultūros kritiką, žurnalistą ir vertėją Vytautą Rubavičių.
2017 m. gruodžio 11 d. prieš V. Rubavičių buvo įvykdyta kibernetinė ataka (į jo asmeninį kompiuterį buvo atsiųstos grasinamos žinutės „Išgyvensi iki Kalėdų“, „Pakasim“).
Būta požymių, kad tuo metu jo bute naudotos nesankcionuotos stebėjimo ir pasiklausymo priemonės, kurias naudoja specialiosios tarnybos (realiu laiku komentuoti namuose esančių žmonių veiksmai, trumposiomis žinutėmis komentuotas namuose vykęs gyvas pokalbis), palikti akivaizdūs apsilankymo jo bute ženklai. Kitą dieną su V. Rubavičiaus sūnumi nutrauktos darbo sutartys. Todėl manytina, kad išpuolį vykdo ne kompiuterių įsilaužėliai ar kitokie įstatymų pažeidėjai.
Dėl šių grasinimų V.Rubavičius kreipėsi į teisėsaugos institucijas. Dėl to paties incidento į Generalinę prokuratūrą kreipėsi ir 37 Seimo narių grupė, prašydama apginti viešąjį interesą ir pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimo filosofo V. Rubavičiaus persekiojimo. Tačiau teisėsaugos institucijos atsisakė tai daryti, motyvuodamos neva nepakanka įrodymų. Gavus tokį minėtų institucijų atsakymą, išpuolis su grasinimais pasikartojo – į V.Rubavičiaus asmeninį kompiuterį vėl atsiųstos grasinančios žinutės.
Apgailestaujame, kad laisvoje Lietuvoje yra įmanomi tokie totalitarinei valstybei būdingi veiksmai. Manome, kad tai susiję su V. Rubavičiaus publikacijomis žiniasklaidoje, jo atviru bei kritišku požiūriu į lietuvių tautos egzistencines ir valstybės valdymo problemas. Jis nesitaiksto su politikų mėginimais ardyti valstybės pagrindą – šeimą, naikinti lietuvių kalbos valstybinį statusą, riboti žodžio ir saviraiškos laisves. Tikėtina, kad aštri jo kritika dažnai nepatinka ir politinėms partijoms. Tačiau tai negali būti pagrindas V.Rubavičiaus persekiojimui ir bauginimams, nes tai reikštų, kad jis yra persekiojamas už savo pažiūras, kurios niekaip nekenkia visuomenei ir valstybei. Atvirkščiai, jos telkia visuomenę, didina atsparumą svetimai, antivalstybinei propagandai. Rašytojo persekiojimas nepateisinamas nei teisiniu, nei moraliniu požiūriu – Lietuvos teisėtvarka privalo užtikrinti jo saugumą ir jį ginti. Esame įsitikinę, jog ne rašytojas V.Rubavičius turi rinkti įrodymus, kad yra šantažuojamas, kad jo pokalbių klausomasi, kad jam grasinama susidorojimu, kad jo gyvybei gresia realus pavojus. Teisėtvarkos pareigūnų pasyvumas šio incidento atžvilgiu diskredituoja ir menkina mūsų valstybės ir valdžios įvaizdį.
Jūsų Ekscelencija Prezidente, piliečiai pasikliauja Jūsų autoritetu. Esame įsitikinę, kad Jūsų dėmesys šiam incidentui būtų pakankama priemonė, kad teisėtvarkos institucijos pradėtų vykdyti savo konstitucinę prievolę – saugoti ir ginti piliečių teises ir laisves – tarp jų ir teisę laisvai reikšti savo nuomonę, ir teisę į asmens privataus gyvenimo neliečiamumą.
Būtų nedovanotina valstybės ir valdžios klaida, jei minėti grasinimai rašytojo atžvilgiu būtų įgyvendinti. Manome, jog laiku nesiėmus prevencinių priemonių, šis incidentas gali įgauti platų tarptautinį rezonansą, sustiprinti visuomenės nepasitikėjimą valdžia bei nusivylimą valstybe.
Jūsų ekscelencija Prezidente, kreipiamės į Jus prašydami paremti V.Rubavičiaus ir pilietinių organizacijų siekį išsiaiškinti, kas ir kokiu tikslu jį persekioja. Reikalaujame, kad būtų užkirstas kelias bet kokiems konstitucinių laisvių suvaržymams, tarp jų nepagrįstiems žmonių gąsdinimams ar grasinimams dėl įsitikinimų ir jų raiškos laisvės.
Nuoširdžiai ir pagarbiai
Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centras
Lietuvos žmogaus teisių asociacija – Vytautas Budnikas
Piliečių gynybos paramos fondas – Stasys Kaušinis
Lietuvos Helsinkio grupė – Stasys Stungurys
Nepartinis demokratinis judėjimas – Krescencijus Stoškus
Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacija – Romualdas Povilaitis
Latvijos elektroninė sveikatos apsaugos sistema buvo laikinai nustojusi veikti po to, kai tapo nežinomų programišių taikiniu, antradienį pranešė šalies Sveikatos apsaugos ministerija.
Per kibernetinę ataką sistema sulaukė didelio kiekio prašymų iš išorės, dėl kurių patyrė perkrovą, teigė ministerija.
„Akivaizdu, kad tai buvo iš anksto suplanuota ataka“, – spaudos konferencijoje sakė Sveikatos apsaugos ministerijos valstybės sekretorius Aivars Lapins.
Teisėsauga nustatė, kad ataka buvo įvykdyta iš serverių, esančių daugiau kaip 20-yje valstybių Europos Sąjungoje (ES) ir už jos ribų. Tačiau kas konkrečiai ją įvykdė, kol kas nežinoma.
Iš karto po atakos buvo užboluota išorinė prieiga prie sveikatos apsaugos sistemos.
Pareigūnai tikina, kad sistemoje saugomai medžiagai nebuvo pakenkta, ji nenutekėjo.
Latvijos centrinė sveikatos apsaugos sistema pradėjo veikti 2016-aisiais. Nepaisant gydytojų pasipriešinimo ir vis pasitaikančių techninių nesklandumų, šių metų pradžioje prie jos turėjo prisijungti visos šalies sveikatos apsaugos įstaigos.
Ar mūsų kompiuteriai nebijo Rusijos kibernetinių atakų? Slaptai.lt nuotr.
Ukraina tvirtina, kad Rusijos saugumo tarnybos buvo įsivėlusios į prieš ją nukreiptą kibernetinę ataką, kurios tikslas buvo sunaikinti svarbius duomenis ir sukelti visuomenės paniką, rašo „Reuters“.
Ukrainos saugumo tarnyba SBU teigia, kad už antradienį prieš šalį įvykdytą ir po pasaulį išplitusią kibernetinę ataką atsakingi tie patys įsilaužėliai, kurie 2016 m. gruodį puolė valstybės energetikos sistemą. Ukrainos politikai taip pat kaltino Rusiją, tačiau Kremliaus atstovas spaudai sakė, kad tokie kaltinimai neturi pagrindo.
Kibernetinio saugumo įmonės bando nustatyti, kas atsakingas už kompiuterinį virusą, kurį ekspertai pavadino „NotPetya“. Po pasaulį išplitęs virusas sugadino kompiuterius, sutrikdė laivybą ir privertė užsidaryti šokolado gamyklą Australijoje.
SBU turimi duomenys, gauti bendradarbiaujant su tarptautinėmis kibernetinio saugumo kompanijomis, leidžia manyti, kad ataką įvykdė „Telebots“ ir „BlackEnergy“ – tos pačios įsilaužėlių grupuotės, kurios 2016 m. puolė Ukrainos finansinę, transporto ir energetikos sistemas. Teigiama, kad tai liudija apie Rusijos Federacijos specialiųjų tarnybų dalyvavimą atakoje.
Penktadienį SBU pranešė konfiskavusi įrangą, kuri priklausė Rusijos agentams ir buvo naudota vykdyti kibernetinius išpuolius prieš Ukrainą ir kitas valstybes gegužės ir birželio mėnesiais.
Europos Sąjungos (ES) policijos agentūra Europolas paskelbė, kad masinė kibernetinė ataka, kurios metu užšifruojami kompiuteriuose esantys duomenys ir už juos reikalaujama išpirkos, paveikė daugiau nei 100 000 organizacijų mažiausiai 150 šalių, rašo „The Associated Press“.
Manoma, kad patyrusių kibernetinį išpuolį žmonių skaičius dar didesnis. Pasak Europolo, kol kas sunku atsakyti, kas atsakingas dėl šios atakos ir dėl kokių motyvų ji buvo įvykdyta. Didžiausias iššūkis yra greitas kenkėjiškos programos „WannaCry” plitimas, tačiau tuo pat metu pastebima, kad nedaugelis žmonių paklūsta reikalavimui išsipirkti savo duomenis, kaip reikalauja virusas.
Europolas įspėja, kad virusas gali paveikti dar daugiau vartotojų, kai jie pirmadienį įsijungs savo darbo kompiuterius.
Kibernetinė ataka prasidėjo penktadienį ir, manoma, yra didžiausia visų laikų išpirkos reikalaujanti ataka. Ji paveikė Didžiosios Britanijos ligoninių tinklą ir Vokietijos nacionalinius geležinkelius, taip pat ir kompiuterius visame pasaulyje, įskaitant Rusijoje, Ukrainoje, Brazilijoje, Ispanijoje, Indijoje ir JAV.
Kenksmingos programos plitimas buvo pristabdytas jaunam britui, dirbančiam kibernetinio saugumo įmonėje, radus būdą ją neutralizuoti.
Informacinių technologijų specialistų teigimu, ši kibernetinė ataka pavyko, nes ne visi vartotojai savo kompiuteriuose buvo įdiegę „Microsoft Windows“ saugumo atnaujinimus.
„Microsoft“ prezidentas ir vyriausiasis teisininkas Bredas Smitas (Brad Smith) sekmadienį pareiškė, kad penktadienį 150-čiai šalių smogusi pasaulinė kibernetinė ataka turėtų būti vertinama kaip „neramus signalas“ visam pasauliui, informuoja BBC. Bredo Smito nuomone, iš šios kibernetinės atakos reikia išmokti pamokas, norint išvengti panašių incidentų ateityje.
„Microsoft“ prezidento nuomone, visos šalys privalo „suformuoti kitokį požiūrį ir kibernetinėje erdvėje taikyti tokias pat griežtas taisykles kaip ir ginklams fiziniame pasaulyje“. Be to, pareiškė jis, nuo atakos nukentėjusių šalių vyriausybės turi įvertinti gyventojams padarytą žalą.
Kiek anksčiau Europos Sąjungos (ES) policijos agentūros Europolo vadovas Robas Veinraitas (Rob Wainwright) paskelbė, kad gegužės 12 įvykdyta masinė kibernetinė ataka, kurios metu užšifruojami kompiuteriuose esantys duomenys ir už juos reikalaujama išpirkos, paveikė apie 200 000 fizinių ir juridinių asmenų bent 150 šalių.
Pasak Europolo, kol kas sunku atsakyti, kas atsakingas dėl šios atakos ir dėl kokių motyvų ji buvo įvykdyta. Didžiausias iššūkis yra greitas kenkėjiškos programos „WannaCry” plitimas, tačiau tuo pat metu pastebima, kad nedaugelis žmonių paklūsta reikalavimui išsipirkti savo duomenis, kaip reikalauja virusas. Europolas sekmadienį įspėjo, kad virusas gali paveikti dar daugiau vartotojų, kai jie pirmadienį įsijungs savo darbo kompiuterius.
Kibernetinė ataka prasidėjo penktadienį ir, manoma, yra didžiausia visų laikų išpirkos reikalaujanti ataka. Ji paveikė Didžiosios Britanijos ligoninių tinklą ir Vokietijos nacionalinius geležinkelius, taip pat ir kompiuterius visame pasaulyje, įskaitant Rusijoje, Ukrainoje, Brazilijoje, Ispanijoje, Indijoje ir JAV.
Informacinių technologijų specialistų teigimu, ši kibernetinė ataka pavyko, nes ne visi vartotojai savo kompiuteriuose buvo įdiegę „Microsoft Windows“ saugumo atnaujinimus.
Visame pasaulyje penktadienį užfiksuota kibernetinė ataka, kurios metu buvo įsilaužta į daugiau nei 120 tūkst. kompiuterių iš 100 šalių.
„WannaCry” kenkėjiška programa, kompiuteriuose paskleidžianti virusą, šifruojanti kompiuteriuose esančius duomenis, atakavo žymias pasaulio kompanijas: Ispanijos telekomunikacijų bendrovę „Telefonica“, britų Nacionalinės sveikatos tarnybos, „FedEx“ ir Vokietijos traukinių kompanijos „Deutsche Bahn“ padalinius.
Seimo Aukštųjų technologijų, inovacijų ir skaitmeninės ekonomikos pakomitečio pirmininkas Tadas Langaitis visiems vartotojams rekomenduoja įsidiegti papildomus atnaujinimus, kurie užkirs kelią virusui.
„Vartotojams, kurie naudojasi „Microsoft“ operacine sistema, reikia kuo greičiau instaliuoti MS17-010 atnaujinimą, kuris užkerta kelia virusų patekimui į kompiuterį. Taip pat griežtai negalima atidarinėti jokių elektroninių paštu gautų laiškų, kuriuose yra prisegti „Microsoft Office“ failai, kaip, pavyzdžiui, „Microsoft Word“, „Excel“ ar „Power Point“, – pranešime spaudai cituojamas Seimo narys T. Langaitis.
Penktadienio „WannaCry” ataka prasidėjo nuo melagingų elektroninių laiškų sklaidos, dalyje kurių buvo matomos neva oficialios žinutės su prisegtukais iš bankų, prašančių pervesti atitinkama sumą pinigų. Aukos, atsidariusios prie elektroninio laiško esantį prisegtuką, kompiuterį užsikrėtė virusu, kuris užšifravo kompiuteryje esančius duomenis bei reikalauja išpirkos.
Vis dėlto, anot kibernetinio saugumo ekspertų pranešimų, „WannaCry” kenkėjiškoje programoje yra kodas, leidžiantis sustabdyti viruso plitimą, kuris viruso kūrėjams galimai suveikė bumerango principu. „WannaCry” programa užkrečia kompiuterių sistemas per virusą, kuris pradžioje bando prisijungti prie neregistruoto interneto domeno. Jeigu virusas negali prisijungti prie domeno, kompiuteris bus infekuotas; jeigu prisijungimas pavyksta, programa pati sustabdys ataką. Kibernetinio saugumo kompanijos teigia, jog „žudymo jungiklio“ aktyvavimas galimai kiek pristabdė „WannaCry” viruso sklidimą.
Nežinomi hakeriai vėl bandė prasibrauti į Vokietijos parlamento vidinį kompiuterinį tinklą. Süddeutsche Zeitung korespondento Hakano Tanriverdžio žiniomis, buvo atakuoti mažiausiai dešimt deputatų iš įvairių Bundestago frakcijų.
Vokietijos Federacinė informacinės technikos saugumo žinyba (BSI) ir Federacinė Vokietijos konstitucijos apsaugos žinyba (BfV) patvirtino kibernetinės atakos faktą. Vienas iš taikinių buvo Žaliųjų partijos deputatė Mari Luize Bek, jau anksčiau panašiai atakuota. Ir vis dėlto, Bundestago IT-valdyba ataką sužlugdė. Pranešama, kad „iš parlamentarų kompiuterių buvo užfiksuoti bandymai įeiti į potencialiai kenksmingus tinklapius“.
Kompetentingos struktūros kol kas neskuba informuoti detaliau, tęsia korespondentas. Antradienį vakare BSI tik pranešė, kad „šiuo metu ekspertizė baigta“. Anksčiau žinyba paprašė deputatų pasiųsti jai techninei ekspertizei jų kompiuterių kietuosius diskus. „Tos aplinkybės, o taip pat kelių kompiuterių užkrėtimas per trumpą laiką byloja, kad incidentas rimtas. Maža to, kietieji diskai siunčiami patikrinti tik esant įtarimų, kad juose galėjo likti užpuolikų pėdsakų“, – pabrėžia Süddeutsche Zeitung.
Deputatės Bek kompiuterio kietąjį diską taip pat turi BSI. Ji ir keletas deputatų nepriklausomai vienas nuo kito, papasakojo, kad jie „kalbėjo su Bundestago administracija“. „Atsakingi asmenys man pranešė, – sakė Bek, – kad tarp serverių prisijungimų jie aptiko Izraelio naujienų svetainę“. Neaišku, ar jos bendradarbis apsilankė tikrajame tinklapyje, ar fiktyvioje versijoje, kuri užkrėtė kompiuterį kenksmingomis programomis.
Paskutinė kibernetinė ataka prieš Bundestagą įvykdyta 2015 metų gegužę, primena straipsnio autorius. Tada įtarimai krito Rusijos hakeriams. Užpuolėjams pavyko pagrobti 16 gigabaitų duomenų.
Informacijos šaltinis: Süddeutsche Zeitung leidinys.
Vieno Rusijos internetinio leidinio teksto apie lėktuvo Tu-154 žūtį Juodojoje jūroje pėdsakais. Ar neišmanymas, ar… taip reikia?
Peilis Kremliaus propagandai į nugarą
Gruodžio 30-sios rytą į lėktuvo Tu-154 žūties aplinkybių svarstymą įsitraukė ir rusų istorikas Markas Soloninas. Ko jam, istorikui, čia prireikė? Rusijos akademikai Soloniną vadina Antrojo pasaulinio karo istorijos revizionistu, kiti iš viso nelaiko istoriku, nes jis yra baigęs… aviacijos institutą, dirbo slaptame konstravimo biure.
Markas Soloninas. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
Taigi būsimojo revizionisto jaunystė ir dar nemažai metų prabėgo Samaros mieste, kur esančioje kadaise milžiniškoje aviacijos gamykloje tik prieš trejetą metų nustota gaminti šiuos reaktyvinius lėktuvus ir kur 2014-ųjų pradžioje kapitališkai remontavo kaip tik dabar nukritusį „Tupolevą“.
Buvęs aviacijos inžinierius savojoje interneto svetainėje atsiliepė į išvakarėse įvykusią spaudos konferenciją, kurią surengė valstybinė komisija Tu-154 katastrofos priežastims tirti. Soloninas rašo neišgirdęs nieko konkretaus, išskyrus duomenis apie lėktuvo skrydžio didžiausią aukštį (250 m), greitį (360-370 km/val.) ir rastų liekanų skaičių. Jam liko neaišku, kaip tokiu greičiu skridęs ir iš tokio aukščio į vandens paviršių atsitrenkęs laineris galėjo subyrėti į 12 stambių ir 2000 smulkių nuolaužų; atrasta 19 lavonų ir 230 kūnų dalių. Buvęs aviacijos specialistas sako peržvelgęs tris dešimtis panašių lėktuvų kritimo į vandenį atvejų: nei vienas nesibaigė taip katastrofiškai kaip pastarasis. Nė vienu atveju keleiviai liko gyvi arba atsipirko traumomis. Neradau nei vieno atsakymo, – baigia savo pastabas Soloninas. – Tebelieka vienas klausimas: kodėl Tu-154 kritimo į vandenį pasekmės taip stipriai skiriasi nuo kitų panašių avarijų?
Iš svetainėje užsimezgusios diskusijos paaiškėjo, kad Soloninas turi versiją. Jis be komentarų pateikė dokumento, patvirtinto teisės medicinos katedros vedėjo, profesoriaus, ištrauką, kur kalbama apie tai, kas įvyksta lėktuvo viduje, kai jam atsitrenkus į žemę sprogsta kuras arba kai suveikia diversantų padėtas užtaisas. Vienas reikalą išmanantis diskusijos dalyvis nurodė, kokio svorio ir kokiu greičiu skrendantis „Tupolevas“ gali tapti taptų nevaldomas – pastaruoju atveju jis neturėjo kristi kaip lapas. Vis dėlto diskusijos dalyviai, viską po kauliuką išnarstę, nepriėjo vienos nuomonės (trūkstant duomenų) ir atsisveikino palinkėję vieni kitiems laimingų Naujųjų metų.
Rusijos Federacijos tarybos gynybos ir saugumo komiteto pirmininkas Viktoras Ozerovas netrukus po katastrofos pareiškė, kodėl teroro aktas buvo negalimas: Lėktuvas – Gynybos ministerijos, oro erdvė – Rusijos Federacijos, čia negali būti tokios versijos. Žurnalistai sukluso: kaip galima ką nors neigti nieko konkretaus nežinant? Viena garsi apžvalgininkė per radiją pasakė, ką apie tai mananti, ir ne jai vienai kilo toks įspūdis. Iš Kremliaus paskambino ir pasakė: kad ir kas įvyko, tai nebuvo teroro aktas. Logiška: teroristinis išpuolis susprogdintų ir Rusijos televizijos išpūstą muilo burbulą apie nedidelį pergalingą karą, nes lėktuvas skrido į Siriją. Ir taip toliau ir panašiai.
Rusija išsiaiškins!
Netrukus po minėtosios spaudos konferencijos leidinyje Pravda.Ru pasirodė pranešimas, atkreipęs akis šiaip jau tokiam žanrui neįprasto stiliaus, emocingu, pavadinimu – „Tiesos apie ataką prieš Tu-154 nenuslėpti, Rusija išaiškins“ (Правду об „атаке” на Ту-154 нескроешь, Россия докопается). Anoniminis teksto autorius kaip ir nenusižengė konferencijoje nuskambėjusiam Rusijos transporto ministro kreipimuisi į žurnalistus iki komisijai baigiant apie mėnesį truksiantį tyrimą neskelbti informacijos iš neoficialių šaltinių ir nedaryti iš to išvadų – autorius iškėlė savo (ar redakcijos, ar kieno pašnibždėtą) versiją. Todėl sau į pašnekovus pakvietė Rusijos kosminių pajėgų specialistą ir iš karto griebė jautį už ragų: ar tai galėjo būti ataka iš kosmoso (атака из космоса)? Karinis ekspertas pakartojo, ką žurnalistams pasakė Rusijos ginkluotųjų pajėgų aviacijos skrydžių saugumo tarnybos vadovas: sprogimo ir gaisro lėktuve nebuvo, tačiau teroro aktas neatmetamas, nes tokiu veiksmu gali būti ne tik sprogdinimas – gali būti ir koks nors mechaninis poveikis.
Žurnalistas varo toliau: tuo metu Juodojoje jūroje netoliese buvo Prancūzijos karo laivyno radioelektroninės žvalgybos laivas „Dupuy de Lome“ – ar iš jo galima buvo kaip nors paveikti? Ekspertas: kol kas tai yra gandai. Ir tai, ar buvo išorinis poveikis, bus nustatyta ištyrus nuolaužas. Žurnalistas: ar tai galima nustatyti? Ekspertas: žinoma. Rusijoje lėktuvų katastrofų tyrimo specialistai yra vieni geriausių pasaulyje ir išvados, kurias jie padaro, būna tiksliausios. Pavydžiui, Malaizijos oro linijų lėktuvo „Boeing-737“ numušimas Donecko srityje 2014 metų vasarą: Mūsų specialistai aiškiai pasakė, kas ir kaip įvyko. Tiesa, pasaulio visuomenė atsisakė priimti mūsų ekspertų ir specialistų išvadas.
Pravda.Ru tekstas „…Rusija išaiškins“ (artimesne originalui prasme: jeigu reikės, iš po žemių išraus) baigiamas vos ne ode Tu-154 patikimumui. Per visą istoriją buvo pagaminta apie 1 tūkst. šių lėktuvų ir iš jų tik 27 patyrė avarijas su žmonių aukomis, tai yra 2,7 procento. Tuo tarpu jų konkurentų, „ Boeing 737“, pagaminta 8 tūkstančiai ir iš jų avarijas patyrė 110 lėktuvų, žuvo 3 897 žmonės. Todėl vadinti Tu-154 nepatikimu lėktuvu yra šventvagiška.
Nejaugi taip sunku susiprotėti?
Pravda.Ru svetainėje šis tekstas sulaukė nedaug atsiliepimų, bet jie, kaip sakoma, reprezentatyvūs – būdingi.
Autorius klaidina – 110/8000 = 1,3%, o tai 2 kartus mažiau negu 2,7%. Ir būtų suklaidinęs – Neatkreipiau dėmesio ir būčiau manęs, kad boingai iš tikrųjų nepatikimi lėktuvai (iš tikrųjų tekste lyginama nepalyginamus dalykus: „Boeing“ avarijų metu žuvo 3 897 žmonės, tačiau pasaulyje „737-as“ kyla arba tupia kas kelias sekundes, o Rusijos skrydžių kompanijos 2009 metais atsisakė šios „Tupolevo“ modifikacijos lėktuvų).
Valdžia mums meluoja – esant avarijai nusileidimas ant vandens baigiasi ne tokiomis skaudžiomis pasekmėmis, išsaugomas lėktuvas, o jeigu smūgis būna labai stiprus, tai kūnai visada lieka lėktuvo viduje. Susisiekimo ministras yra ne aviacijos specialistas, o ekonomistas, kandidatinę disertaciją nusirašė nuo kitų ir yra kaltinamas plagiatu. Jūs, pilieti Sokolovai (ministro pavardė), kalbate aiškias nesąmones dėl kažkokių politinių priežasčių. Pritariu – greičiausiai mums ne viską sako arba patys nežino.
Mums nesako visos teisybės – Sunku nustatyti, kas įvyko, informacijos blokavimo sąlygomis. Pasakykite man, kur dingo pusšimčio keleivių kūnai? Ir nelaukite teisybės – Netrukus į klausimą, kas atsitiko su T-154, mums atsakys, kaip apie povandeninį laivą “Kurskas“. Jis nuskendo. Bet aš žinau tikrąją priežastį – kaip sugedęs lėktuvas galėjo atskristi iš Maskvos į Adlerį, vėl pakilti ir tada sudužti? Aš manau, kad tai – teroro aktas ir įgula čia nieko nedėta, jie buvo paprasčiausiai pasmerkti. Tai – auka Chanukai, štai kur reikia ieškoti įvykio priežasčių (8 dienas trunkanti žydų šventė Chanuka 2016 metais prasidėjo gruodžio 24 d.).
Iš Pravda.Ru šį tekstą atsikėlė kitas leidinys (rekomendavus 11 skaitytojų) ir sulaukė 7 komentarų. Išėjo toks pokalbis. Pirmas komentatorius: Neabejotinai teroro aktas. Bet tai – Casusbelli, todėl faktas sąmoningai slepiamas iki Donaldo Trampo inauguracijos. Antras: Teroro aktas surengtas Izraelio šalininkų jėgomis kaip atsakas į nepalankų žydams Rusijos balsavimą Jungtinėse Tautose. Trečias pirmam: Casusbelli – tai formali dingstis karui paskelbti. O kas tas, kam reikia skelbti karą? Nejaugi tai… Ketvirtas trečiam: Tas, kuris išvarė 35 rusų diplomatus. Nejaugi taip sunku susiprotėti ar baisu garsiai pasakyti? Keleivinis lėktuvas viršum Sinajaus, medicinos seserys, diplomatas Turkijoje ir Tu-154, visa ši grandinėlė suplanuota P…e (rusų plačiai vartojamas vardažodis turint omenyje JAV). Pirmas trečiam: Deja neturiu moralinės teisės to sakyti garsiai ar viešai rašyti – iki inauguracijos reikia tylėti. Penktas (SSRS karinių oro pajėgų vėliava): Baikit niekus malę. Užėjo jums glumas. (Vienas komentaras pašalintas.)
Esminis sakinys
Iš kur anoniminis leidinio Pravda.Ru autorius ištraukė tokią, pasakykime, ekstravagantišką versiją? Rodos, nei spaudos konferencijoje, nei anksčiau niekas apie tai viešai nebuvo prasižiojęs. Paprasčiau nusirašė… gal net pats nuo savęs. Gruodžio 26-osios vakare Pravda.Ru pateikė tekstą „Versija: Tu-154 ryšį nutraukė radioelektroninė ataka“ (Версия: Ту-154 лишила связи радиоэлектронная атака). Autorė – šio leidinio tarptautinių įvykių apžvalgininkė, Maskvos universiteto absolventė, Lotynų Amerikos valstybių žinovė, moka portugališkai. Tekste neminimas joks specialistas (gal todėl anksčiau kalbėtame tekste kreiptasi į kosminių aukštumų ekspertą).
Autorė pradeda nuo to, kad teroro veiksmas nelaikomas pagrindine lėktuvo žūties versija. Be kas tada? Juk oras buvo palankus, lakūnai – patyrę, lėktuvas – tvarkoje. Toliau Liuba Stepušina aiškina, kodėl vis dėlto tai galėjo būti teroro išpuolis (prie to dar grįšime). Galiausiai nurodo įkaltį, kuris turėtų liudyti buvus radioelektroninę ataką. Ir visa daro tai, atrodo, vien tam, kad galėtų parašyti vieną sakinį – esminį.
Įsidėmėkime, ką skaitytojams porina ši Lotynų Amerikos šalių specialistė. Praėjus 2 min. nuo pakilimo pradžios lėktuvas pradingo iš radarų ekranų. Tačiau to nematyti per „Flightradar“ (lėktuvų skrydžių sekimo programa, neturint ką namuose veikti galima stebėti, kaip per Žemės rutulį vėžlina keleiviniai lėktuvai). Vadinasi, lėktuve neveikė transporderis? Kodėl? Gal kas iškirto? Ir Liuba paaiškina, kad visą lėktuvo elektroniką galėjo atjungti tragedijos išvakarėse į Juodąją jūrą įplaukęs prancūzų žvalgybinis laivas (pridedama nuotrauka mečečių su minaretais fone). Pasiuntė radioelektroninį impulsą…
Prancūzų žvalgybinis laivas „Dupuy de Lome”, kuriam kaltę dėl Tu-154 katastrofos primesti šiandien bando Kremliaus propagandistai.
O štai ir svarbiausias sakinys: Tačiau tai yra jau ne terorizmas, o karas su NATO.
Dar priekaištas Rusijos prezidentui prisnūdus ant pergalės laurų (cамоуспокоенность, что всех победили): Kam reikėjo siųsti ansamblį į kariaujančią šalį, kur gretimai dešimtys tūkstančių iki dantų ginkluotų šunsnukių (отморозков) su savo mokytojais iš NATO iki galo dar nepasidavė? Ir pasiūlymas skaityti anglišką šio straipsnio versiją.
Nemandagu atsisakyti.
Angliškai – slaptoji operacija…
Pravda.Ru – pirmas Rusijoje periodinis elektroninis leidinys, pradėjęs rodytis 1999 metų pabaigoje. Jis įeina į holdingą, palaikantį Kremliaus politiką ir už tai atlyginamą; kritikai nuo pat pradžių įtarė šį leidinį, vieną iš SSRS komunistų partijos pagrindinio organo „Pravda“ paveldėtojų (kitas – Kremliui nedraugiškas Rusijos komunistų laikraštis „Pravda“) esant susijusį su specialiosiomis tarnybomis. Jame skelbiami tekstai platinami po pasaulį anglų, prancūzų, portugalų kalbomis.
Angliškai mūsų aptariamas straipsnis vadinasi „Tu-154 crashed as a result of NATO’s covert operation?” Aljansas jau iškeltas į antraštę, nors ir su klaustuku. Išskyrus slaptąją NATO operaciją, toliau – tas pats, taigi autorės samprotavimai dėl teroro akto tikimybės. Lėktuvas priklausė Rusijos gynybos ministerijai ir juo skrido žinomi šalies žmonės. Nors tikinama ir Čkalovsko oro uostą, iš kur pakilo lėktuvas, ir Adlerio, kur orlaivis buvo nusileidęs ir stovėjo dvi valandas, esant saugomas itin budriai, iš tikrųjų yra priešingai. Vieno lakūno instruktoriaus žodžiais, Rusijos kariniuose aerodromuose saugumas yra prastesnis negu keleiviniuose. Todėl ir vienur, ir kitur sprogmenį galėjo padėti koks nors tarnautojas, kaip tai atsitiko Šarm el Šeihe (Sinajaus pusiasalis, kur buvo susprogdintas vienos Rusijos oro linijų lėktuvas).
Autorės išvada: jeigu tai buvo teroro aktas, tai jis stoja į vieną virtinę su rusų pasiuntinio nužudymu Ankaroje, su JAV valstybės departamento atstovo Džono Kirbio žodžiais apie netrukus imsiančius rusų lėktuvus. Galiausiai NATO priklausančios valstybės žvalgybinis laivas. Todėl then this is a war against NATO, rather than an act of terrorism.
… prancūziškai – karas
Portugališkai nieko šia tema aptikti nepavyko, o štai prancūziškai… Skyrelis pavadintas „Pasaulis mūsų autorių akimis“. Antraštė: “Radioelektroninis karas ir Tu-154 katastrofa” (La guerre radio-électronique et le crash du Tu-154). Tiesa, autorius – kitas. Aleksandras Artamonovas rašo 15 metų praleidęs civilinėje ir karo aviacijoje ir žinąs daugelio rusų karinių specialistų nuomonę: lėktuvas negalėjo subyrėti dėl kokių nors gedimų, nes svarbiam skrydžiui buvo parengtas itin atsakingai. Tačiau ir priešlėktuvinė raketa „Stinger“ jo nenumušė – būtų nelikę nepastebėta.
Aleksandras skaitantiems prancūziškai aiškina, jog Rusija labai patobulino savo elektronines gynybos sistemas. Antai vienas rusų lėktuvas, praskrisdamas viršum amerikiečių kreiserio, išvedė iš rikiuotės visas elektronines laivo sistemas. Jeigu rusai tai daro, tai logiška manyti ir NATO turint savo arsenale tokius ginklus. Šis autorius lėktuvui Tu-154 lemtingą valandą pastebi Juodojoje jūroje esant amerikiečių lėktuvnešį ir du prancūzų karo laivus. Labai sunku, tikina Aleksandras, aptikti nutaikytą elektronų pluoštą. O jeigu rusams ir pavyktų aptikti tokio poveikio pėdsakus, ar užteks jiems ryžto apkaltinti NATO?
Autorius primena, jog karo laivo ataka yra jau ne teroro aktas, o karo veiksmai. Apie tai, jo galva, byloja ir tam pasirinktas laikas. Dalis stačiatikių Kalėdas švenčia pagal Grigaliaus kalendorių. Antra, tai metas, kai Barakas Obama iš paskutiniųjų stengiasi neleisti Donaldui Trampui imtis santykių su Rusija gerinimo. O juk dar ir simboliška numušti Rusijos ginkluotosioms pajėgoms priklausantį lėktuvą, skrendantį su Aleksandrovo ansambliu, kuris yra Raudonosios armijos simbolis, švęsti Naujųjų metų į didžiąja dalimi išlaisvintą Siriją. Ir jeigu Prancūzija prie to kaip nors prisidėjo, tai neturėtume stebėtis, kodėl Eliziejaus rūmai pareiškė Kremliui užuojautą tik per savo pasiuntinį Maskvoje. Ar tai buvo tiesiog ciniškumas, ar reiškia ką nors daugiau?
Geriausia gynyba – kibernetinis puolimas
Svarstymai dėl galimų Tu-154 sudužimo priežasčių tęsiasi, – parašė gruodžio 30 d. leidinys „Moskovskij komsomolec“ (MK.ru) tekste su dėmesį patraukiančia antrašte – „Teroro aktas be sprogdinimo: ekspertas iškėlė versiją Tu-154 lėktuve buvus kibernetinį ginklą“ (Теракт без взрыва: эксперт выдвинул версию о кибероружии на Ту-154). Iki metų pabaigos jį atsivertė daugiau kaip 140 tūkstančių skaitytojų. Kibernetinis ginklas – tai bent!
MK.ru nutarė išsiaiškinti, kas slypi valstybinės komisijos nario, už skrydžių saugumą atsakingo generolo užuominoje, jog teroro veiksmu gali būti mechaninis poveikis, ir paklausė to dviejų ekspertų. Vieno skrydžių saugumo specialisto aiškinimu, orlaivio galinės dalies sienelėse esama visokių pavarų, traukių, vamzdynų. Šias sistemas išmanančiam žmogui labai paprasta ką nors sugadinti. Tam tereikia, paprastai sakant, turėti po ranka plaktuką, atsuktuvą, kaltą. Ir lėktuvas patirs avariją. Orlaivio salono viduje to nepadarysi – tik bagažo skyriuje. Be to, sunku tikėtis tai liksiant nepastebėta. Nebent ankstyvųjų modifikacijų orlaiviuose (toks buvo ir avariją patyręs Тu-154B2, pagamintas 1983 metais).
Su tuo kategoriškai nesutinka kitas skrydžių saugumo ekspertas, T-154 pilotavęs lakūnas. Jis iš viso nesupranta, kas tas yra – mechaninis poveikis. Koks piktavalis kūju bagažo skyriuje sudaužo orlaivio aprūpinimo sistemas ir niekas to nepastebi? Jis nenori tikėti, kad taip galėjo būti pastaruoju atveju. Viskas tikrinama parengtinio pakilimo metu. Jeigu kokias lėktuvo sistemas būtų mechaniškai pažeidę prieš skrydį, tai jis nepakiltų.
Šio eksperto nuomone, galėjo būti panaudotas koks nors dar nežinomas kibernetinis ginklas. Dabar technika pasiekė tokį lygį! Galima spėti, kad lėktuve buvo įtaisytas koks nors daviklis, galintis pagal komandas, siunčiamas iš išorės, veikti lėktuvo vairus prieš lakūnų valią. Ekspertas prisipažįsta tokias išvadas darantis iš visiems prieinamų informacijos šaltinių…
Tiek tesužinojęs, skaitytojas turėtų būti nusivylęs. Ypač bent kiek žinąs apie kibernetinį ginklą. Paprastai šis terminas vartojamas kalbant apie veikimą virtualiojoje erdvėje, pavyzdžiui, virusines programas. Kibernetinis veikimas – tai informacinis poveikis. Pirmiausia siekiama ne pulti ir užgrobti, o patiems apsiginti. Veiksmingos ir kibernetinės atakos, galinčios pridaryti daugiau žalos negu fizinis užpuolimas su kinetiniais ginklais. Kibernetinis agresorius gali daug prikiaulinti ir likti neatpažintas. Beje, Rusijoje prieš dvejus metus sukurta informacinių operacijų kariuomenė.
Vis dėlto – diversija?
Dar viename Rusijos internetiniame leidinyje, Life.ru, tekstą apie Tu-154 katastrofą nuo gruodžio 27-osios vakaro iki Naujųjų metų skaitytojai atsivertė 556 tūkst. kartų. LIfe.ru ar ne pirmasis paskelbė paskutinį krintančio lėktuvo piloto šūksnį. Tačiau tai atvejis, kai skaitytojų komentarai nepalyginti įdomesni už patį tekstą. Autorei, parašiusiai, kad visą lėktuvo elektroniką galėjo iškirsti tragedijos išvakarėse į Juodąją jūrą įplaukęs prancūzų žvalgybinis laivas, pravartu būtų sužinoti tai, ko profesionalai kažin kodėl nepasakė (gal kaip savaime suprantamo dalyko).
Kaip antai: Tu-154 neturi lėktuvą valdančio kompiuterio – kaip jį dabar įsivaizduojame ir koks įtaisytas tuose pačiuose boinguose. Ten automatinė valdymo sistema (autopilotas) yra ne elektroninė, o analoginė elektromechaninė ir nepriima jokių išorinių signalų (be to, pakilimo metu ir įjungiama ne iš karo).
Sudužusio lėktuvo juodąsias dėžes, praneša, rado palyginti greitai, nors paieškos Juodosios jūros dumbluose galėjo ir užtrukti – savirašiai prietaisai nespinduliavo radijo signalų. Negalėjo prancūzų ar kokio kito priešiško laivo operatoriai iškirsti ir Pravda.Ru autorei tokio svarbaus transporderio. Naivuolė. Kokie pamišėliai gali rodyti visam pasauliui, kur skrenda jų karinis lėktuvas, tegul ir transporto? Šitaip padangėje neliktų nė vieno rusų ar kieno kitų bombonešio!
Pravda.Ru autorė teisi, kai rašo, kad Rusijos kariniuose aerodromuose tvarka ne tokia griežta kaip keleiviniuose oro uostuose. Gal ne tokia, kaip parodyta filme „Nacionalinės medžioklės ypatumai“, bet vis viena ten visi – savi. Todėl kontrabanda ir visa kita. Tik kam tuo prieš visą pasaulį girtis? Gal tam, kad skaitytojas imtų manyti: chm, ten ir aš galėčiau prasmukti, o jau teroristai ar diversantai – užsimerkę!
Publicistas Leonas Jurša, šio teksto autorius. Slaptai.lt nuotr.
Dėl Baltųjų rūmų perspėjimo apie netrukus imsiančius kristi rusų lėktuvus. JAV valstybės departamento atstovo Džono Kirbio spaudos konferencijoje paklausė, kas bus, jeigu Maskva nederins savo veiksmų su Vašingtonu. Atsakymas: ekstremistai gali imtis atakų prieš Rusiją gal net jos pačios teritorijoje; Rusija ir toliau siųs į tėvynę žuvusių karių kūnus, eikvos išteklius, galbūt net ims netekti lėktuvų.
…Lėktuvas krito į jūrą užvertęs nosį, kliudė uodega vandens paviršių, skilo pusiau ir greitai nuskendo… Taip apie „Tupolevo“ žūtį papasakojo Rusijos federalinės saugumo tarnybos pasienietis. Katastrofa įvyko Juodojoje jūroje ilgiausią metų naktį, kai tamsu nors į akį durk, todėl rimti žmonės šiuo liudijimu netiki (o reikėjo tik pasakyti, pro kokius žiūronus stebėjo). Bet taip iš tikrųjų galėjo būti. Radijo stoties „Echo Moskvy“ vyriausiasis redaktorius Aleksejus Venediktovas pranešė savo skaitytojams aukštuose sluoksniuose linkstant manyti, jog lėktuvas nukrito dėl per didelio apkrovimo. Tai, pasak laidų vedėjo, yra didelis aplaidumas, iškrikimas (разгильдяйство).
Kalbama, Venediktovas neskiria, ką jam pakužda Kremliaus šaltiniai Kremliuje: ar informaciją, ar dezinformacija. Kolegė Julija Latynina neakivaizdžiai jam atkerta: juk Kremlius pranešė, kad Sirijoje išbandyta 160 ginklų rūšių, o štai artistai gabenti 30 metų senumo skrynia. Išeina, kad iš to kilusios pasekmės yra tokios pačios kaip ir dėl teroristų veikimo. Vadinasi, tai pačių rankomis įvykdytas teroro aktas (самотеракт)?
Kas iš viso to, ką matėme ir girdėjome, labiausiai įstrigo? Prancūzų laivas? Kibernetinis ginklas? Ar neaišku kieno ir kuo grindžiama užuomina, kad kažin kas gali įvykti iki naujojo JAV prezidento inauguracijos?
