Pasirodžius pranešimams apie informacinę ataką prieš Lietuvos ir Lenkijos santykius bei laiškus, kuriuos įvairūs adresatai gavo iš Seimo narės Aušrinės Norkienės, Seimo kanceliarija informuoja, kad į Seimo narės pašto dėžutę ar kompiuterį įsilaužta nebuvo.
 
Informacinės atakos organizatoriai pasinaudojo Seimo narės vardu, neteisėtai nurodydami jos elektroninio pašto adresą, kaip šių laiškų siuntėją, sakoma Seimo kanceliarijos pranešime.
 
Kaip jau skelbta, apie informacinę ataką prieš Lietuvos–Lenkijos santykius ir NATO karius informavo ir Užsienio reikalų ministerija.
 
Melagingo pranešimo, kuris trumpai buvo pasirodęs viename iš lenkiškų portalų, taikiniu tapo užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, Lenkijos politinė vadovybė bei JAV kariai.
 
Užsienio reikalų ministerija atkreipia dėmesį į pastaruoju metu suintensyvėjusias informacines bei kibernetines-informacines atakas, kuriomis siekiama pakenkti draugiškiems Lietuvos-Lenkijos santykiams ir kiršinti lietuvių ir lenkų tautas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.27; 08:33

Kibernetinis saugumas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) prie Krašto apsaugos ministerijos tiria galimą kibernetinį incidentą ir yra pasirengęs teikti pagalbą aiškinantis „CityBee“ klientų duomenų nutekinimo aplinkybes.
 
NKSC bendradarbiauja su Lietuvos policija ir Valstybine duomenų apsaugos inspekcija tiriant galimą kibernetinį incidentą dėl neteisėto priėjimo prie „CityBee“ klientų paskyrų ir yra pasirengęs prisidėti aiškinantis incidento aplinkybes, kai bus suteikta papildomos techninės informacijos iš „CityBee“. NKSC suteiks visokeriopą pagalbą tiriant atvejį ir ragina asmenis, kurių slaptažodžiai nutekėjo atskleidus „CityBee“ klientų duomenis, juos kuo skubiau pasikeisti.
 
NKSC turima informacija, nors slaptažodžiai ir yra užšifruoti, juos galima atspėti automatinėmis priemonėmis. NKSC specialistai taip pat ragina pasikeisti ne tik „CityBee“, bet ir kitose paskyrose naudojamus slaptažodžius.
 
„Pagal turimą informaciją slaptažodžiai pateikiami SHA1 formatu be papildomų apsaugos kriterijų (angl. „salt“), todėl juos yra įmanoma atspėti automatinėmis priemonėmis ir panaudoti neteisėtai prieigai prie paskyrų. Viešinami duomenys preliminariai yra 2018 metų“, – sako NKSC direktorius Rytis Rainys.
 
NKSC specialistai pataria „CityBee“ klientams, kaip pasikeisti slaptažodžius. „Jeigu naudojate tuos pačius slaptažodžius autentifikuojantis į skirtingas informacines sistemas, rekomenduojame nedelsiant pasikeisti el. pašto, socialinių tinklų paskyrų, kitų informacinių sistemų slaptažodžius, o juos sudaryti iš ne mažiau kaip dvylikos simbolių, kuriuose būtų didžiosios, mažosios raidės, skaičiai, specialieji simboliai.
 
Jeigu sistemoje numatyta tokia galimybė, naudokite dviejų faktorių autentikavimo paslaugą, nes ji užtikrina didesnį saugumą“, – ragina NKSC kibernetinio saugumo specialistai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.17; 00:30

Donaldas Trampas – ar sulauks apkaltos. EPA – ELTA nuotr.

JAV prezidentas Joe Bidenas pareiškė, kad jo pirmtakas Donaldas Trumpas, kuris šiuo metu laukia Senato apkaltos teismo dėl kaltinimų kursčius Kapitolijaus šturmą, neturėtų gauti slaptų žvalgybos ataskaitų, kaip tai yra įprasta kadenciją baigusiems prezidentams.
 
„Manau, kad jam gauti žvalgybos ataskaitas nėra reikalo. Kokia nauda iš to, kad jam duosime žvalgybos ataskaitą? Kokią įtaką jis turi, išskyrus tai, kad jis gali paslysti ir kažką atskleisti?“ – interviu televizijos CBS laidai „Evening News“ penktadienį sakė J. Bidenas.
 
Naujasis prezidentas kalbėjo apie D. Trumpo „padriką elgesį, nesusijusį su sukilimu“ sausio 6 d. Buvęs JAV vadovas yra kaltinamas kurstęs savo šalininkus įsiveržti į Kongresą ir neleisti parlamentarams patvirtinti J. Bideno pergalės rinkimuose.
 
D. Trumpas kartojo, kad rinkimai iš jo buvo pavogti, nepaisant įrodymų, kad rinkimai vyko demokratiškai, ir dešimčių pralaimėtų bylų teismuose.
 
Būdamas prezidentu Baltuosiuose rūmuose, D. Trumpas ne kartą sukėlė nerimą dėl to, kaip jis naudojo ar kartais nekreipė dėmesio į žvalgybą.
 
2017 m. gegužę jis esą susitikimo su Rusijos užsienio reikalų ministru ir ambasadoriumi pasidalijo slapta informacija. JAV žvalgybos teigimu, dėl to kilo grėsmė vienos iš JAV sąjungininkių operacijai.
 
D. Trumpas taip pat viešai abejojo JAV žvalgybos išvadomis, kad Rusija kišosi į 2016 m. prezidento rinkimus ir vykdė masinę kibernetinę ataką jo kadencijos pabaigoje.
 
Atstovų Rūmai jau surengė D. Trumpui apkaltą dėl Kapitolijaus šturmo, per kurį žuvo penki žmonės, kurstymo, o kitą savaitę jo laukia teismas Senate.
 
D. Trumpui jau buvo surengta apkalta dėl bandymo priversti Ukrainą įsikišti į lapkričio 3 d. rinkimus jo naudai.
 
Buvę prezidentai įprastai gauna žvalgybos ataskaitas, tačiau daugelis D. Trumpo kritikų išreiškė nerimą, kad jis dėl savo neprognozuojamumo gali atskleisti nacionaliniam saugumui itin svarbią informaciją.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.07; 06:00

Nacionalinis kibernetinio saugumo centras. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras antradienį patyrė kibernetinę ataką, teigia krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
 
„Kibernetinę ataką vakar patyrė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras – gavo laiškų su užkrėstais zip priedais. Kurį laiką neveikiantis NVSC paštas gali apsunkinti jo darbą ir informacijos teikimą bei gavimą“, – savo feisbuko paskyroje pranešė A. Anušauskas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.30; 13:10

D. Trumpas dalyvavo Veteranų dienos renginyje. EPA-ELTA nuotr.

Kadenciją baigiantis JAV prezidentas Donaldas Trumpas, priešingai nei valstybės sekretorius Mike‘as Pompeo, nemano, kad su plataus masto kibernetine ataka prieš amerikiečių valdžios institucijas būtinai yra susijusi su Rusija.
 
Visuomet, kai kas nors atsitinka, iš karto įtariama Rusija, rašė D. Trumpas šeštadienį tviteryje, prieš tai kelias dienas tylėjęs dėl kibernetinės atakos. Tai esą galėjo būti ir Kinija, tačiau šis variantas „daugiausiai dėl finansinių priežasčių“ nediskutuojamas.
 
M. Pompeo prieš tai dėl plataus masto kibernetinės atakos prieš JAV valdžios institucijas apkaltino Rusiją. Yra „gana aišku“, kad su ataka susijusi Rusija, sakė jis penktadienio vakarą interviu radijui. Rusija neigia bet kokias sąsajas su kibernetine ataka.
 
D. Trumpas savo tviterio žinutėje sumenkino ir kibernetinės atakos mastą bei pavojų. Ataka „melagingoje žiniasklaidoje“ pavaizduota kaip daug didesnė nei iš tikrųjų buvo. „Aš buvau išsamiai informuotas, ir viskas visiškai kontroliuojama“, – rašė D. Trumpas.
 
JAV krašto saugumo departamentas pirmadienį patvirtino, kad būta atakų prie virtinę valdžios institucijų, tačiau detalių neįvardijo. Pasak amerikiečių žiniasklaidos, atakuoti Finansų ir Prekybos departamentai bei kitos žinybos. Penktadienį ir Energetikos departamentas patvirtino patyręs kibernetinę ataką.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.20; 10:32

JAV valstybės sekretorius Maikas Pompeo. EPA-ELTA nuotr.

Anot JAV valstybės sekretoriaus Mike’o Pompeo, „ganėtinai aišku“, kad Rusija yra atsakinga dėl didžiulės kibernetinės atakos, palietusios kelias valstybines institucijas Jungtinėse Valstijose ir kitose pasaulio šalyse.
 
Ketvirtadienio vakarą JAV programinės įrangos gamintojas „Microsoft“ pranešė, kad daugiau nei 40 jos verslo klientų visame pasaulyje nukentėjo nuo kenkėjiškos programos, kuri, pasak saugumo ekspertų, leidžia atakos organizatoriams be kliūčių prisijungti prie vyriausybinių sistemų, elektros tinklų ir kitų svarbių infrastruktūros objektų.
 
„Buvo įdėta daug pastangų panaudojant trečiajai šaliai priklausančią programinę įrangą, kuria pasinaudojus iš esmės galima įterpti kenkėjiškus kodus JAV vyriausybinėse sistemose. Šios pastangos buvo didelės ir dabar, manau, jau ganėtinai aišku, jog į šią veiklą buvo įsitraukę rusai,“ – M. Pompeo penktadienį teigė radijo laidoje „The Mark Levin Show“.
 
Kaip rašo „Microsoft“ prezidentas Bradas Smithas, maždaug 80 proc. nuo atakos nukentėjusių klientų yra Jungtinėse Valstijoje, o likę – Belgijoje, Jungtinėje Karalystėje, Kanadoje, Izraelyje, Meksikoje, Ispanijoje ir Jungtiniuose Arabų Emyratuose.
 
„Nėra abejonių, kad aukų skaičius ir jų geografija toliau augs“, – teigia B. Smithas, antrindamas JAV pareigūnams, kurie šią savaitę išreiškė susirūpinimą dėl pastarosios kibernetinės atakos rimtumo.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.20; 04:00

Arvydas Anušauskas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Nacionalinis kibernetinio saugumo centras. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.

Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) prie Krašto apsaugos ministerijos, atlikęs gruodžio 9-ąją vykdyto kibernetinio-informacinio išpuolio analizę, nustatė, kad išnaudojant interneto tinklalapių turinio valdymo sistemos saugumo spragą, buvo neteisėtai prisijungta prie didelio skaičiaus viešojo sektoriaus tinklalapių ir išplatintos trys skirtingo turinio tikrovės neatitinkančios naujienos (melagienos).
 
„Šis, Vyriausybių pasikeitimo išvakarėse įvykdytas kompleksinis išpuolis, yra vienas didžiausių ir kompleksiškiausių Lietuvoje pastaraisiais metais įvykdytų išpuolių. Atliktas tyrimas rodo, kad ataka buvo vykdyta tikslingai ir jai buvo pasiruošta iš anksto. Tačiau didžiausią nerimą kelia tai, kad atakos metu buvo neteisėtai prisijungta net prie 22 interneto svetainių, kurių didžioji dalis priklauso savivaldybių administracijoms. Tai rodo didžiules viešojo sektoriaus kibernetinio saugumo spragas”, – teigia krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
 
Pasak ministro, NKSC prie Krašto apsaugos ministerija parengė ir išsiuntė rekomendacijas savivaldybėms. Jas taip pat galima rasti NKSC interneto svetainėje.
 
Išpuolis įvyko šių metų gruodžio 9 d. 17- 21 val. pasinaudojus vieno iš Lietuvos interneto tinklalapių kūrėjo saugumo spraga, vykdant prisijungimus prie tinklapių turinio valdymo sistemų. Įvyko neteisėti prisijungimai prie 22 viešojo sektoriaus tinklalapių, kurių didžioji dalis priklauso savivaldybių administracijoms. Prisijungę piktavaliai įkėlė tris skirtingas tikrovės neatitinkančios naujienas: „Lenkijos diplomatas sulaikytas įvažiuojant į Lietuvą“, „Šiaulių oro uosto infrastruktūros modernizavimo yra FEIKAS“, „Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos regioniniai padaliniai patikslina karo prievolininkų šauktinių sąrašus“.
 
Tuo pačiu metu buvo platinami suklastoti el. laiškai imituojant Krašto apsaugos ir užsienio reikalų ministerijų bei Šiaulių savivaldybės administracijos el. pašto adresus. Laiškuose buvo atkartojamas melagienų turinys ir pateikiamos internetinės nuorodos į pažeistus tinklalapius.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.16; 16:30

JAV vyriausybė sekmadienį patvirtino, kad prieš jos kompiuterių tinklus buvo įvykdyta kibernetinė ataka, o laikraštis „The Washington Post“ paskelbė, jog mažiausiai du departamentai patyrė Rusijos valstybės programišių ataką.
 
„Dirbame su mūsų agentūros partneriais dėl neseniai aptiktos veiklos Vyriausybės tinkluose“, – naujienų agentūrai AFP sakė Kibernetinio saugumo ir infrastruktūros saugumo agentūros (CISA) atstovas.
 
„CISA teikia techninę paramą paveiktoms institucijoms, siekiant nustatyti ir sumažinti galimus pažeidimus“, – teigė jis.
 
„The Washington Post“ pranešė, kad šios atakos yra susijusios su atakomis prieš kibernetinio saugumo įmonę „FireEye“, kuri įtaria, kad ataka buvo remiama valstybės.
 
JAV žiniasklaida taip pat pranešė, kad Federalinis tyrimų biuras (FTB) dėl atakų įtaria Rusijos užsienio žvalgybos tarnybai (SVR) dirbančią programišių grupę.
 
Manoma, kad ta pati grupė vykdė atakas ir Baracko Obamos kadencijos metais.
 
Savo ruožtu Rusijos ambasada JAV atmetė neva „nepagrįstus“ kaltinimus ir neigė savo vaidmenį vykdant šias atakas.
 
„Kenkėjiška veikla informacinėje erdvėje prieštarauja Rusijos užsienio politikos principams, nacionaliniams interesams ir požiūriui į tarpvalstybinius santykius. Rusijos nevykdo puolamųjų operacijų kibernetinėje erdvėje“, – sakoma ambasados pranešime.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.14; 12:00

Lietuvos užsienio reikalų ministerija. Slaptai.lt nuotr.

Užsienio reikalų ministerija trečiadienio vakarą vėl patyrė kompleksinę kibernetinę-informacinę ataką.
 
Ministerija pabrėžia gruodžio 9-osios vakarą neplatinusi pranešimo spaudai apie neva Lietuvos-Lenkijos pasienyje sulaikytą Lenkijos ambasados Lietuvoje diplomatą, gabenusį narkotikus, ginklus ir pinigus. Pranešimas apie neva Lietuvos užsienio reikalų ministerijos įteiktą notą Lenkijos ambasadai Lietuvoje dėl šio klausimo neatitinka tikrovės.
 
„Koordinuodamiesi su kitomis atsakingomis Lietuvos institucijomis, darome išvadą, kad tai yra kompleksinė kibernetinė-informacinė ataka“, – rašoma URM pranešime.
 
Užsienio reikalų ministerija atkreipia dėmesį į pastaruoju metu suintensyvėjusias kibernetines-informacines atakas, kuriomis siekiama pakenkti draugiškiems Lietuvos-Lenkijos santykiams ir kiršinti lietuvių ir lenkų tautas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.10; 12:58

Norvegijos vyriausybė kaltina Rusiją dėl kibernetinės atakos prieš parlamentą Osle.
 
Vyriausybės turima informacija rodo, kad su incidentu susijusi Rusija, antradienį pareiškė užsienio reikalų ministrė Inė Eriksen Soreidė. „Tai rimtas incidentas prieš mūsų svarbiausią demokratinę instituciją“, – pridūrė ji.
 
Vėliau ministrė žurnalistams sakė, jog svarbu yra patraukti Rusiją atsakomybėn. Apie tyrimo rezultatus informuota Rusijos ambasada Osle.
 
Rugpjūčio 24-ąją buvo įsilaužta į kai kurių Norvegijos parlamento deputatų ir darbuotojų elektroninio pašto paskyras. Apie tai praėjus savaitei paskelbė parlamento administracijos vadovė Mariannė Andreassen.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.14; 08:00

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Užsienio reikalų ministerija praneša, kad trečiadienį tikėtinai surengta kompleksinė kibernetinė-informacinė ataka. Ministerija pareiškia, kad rugsėjo 23 dieną neplatino pranešimo spaudai apie neva ministro Lino Linkevičiaus išsakytą kvietimą Europos Sąjungai siųsti į Baltarusiją Europos taikos palaikymo pajėgas.
 
„Tikėtina, kad tai yra kompleksinė kibernetinė-informacinė ataka“, – teigiama URM pareiškime.
 
Lietuvos diplomatijos vadovas L. Linkevičius itin kritiškai vertina procesus, kurie vyksta Baltarusijoje po pastarųjų suklastotų prezidento rinkimų. L. Linkevičius ne kartą viešai įvardino Aliaksandrą Lukašenką buvusiu Baltarusijos prezidentu ir labai griežtai pasisakė prieš smurtą, kurį taikiems protestams malšinti pasitelkė daugiau nei du dešimtmečius valdančio autoritarinio lyderio režimas.
 
Į L. Linkevičiaus išsakytus pareiškimus A. Lukašenkos režimo atžvilgiu anksčiau buvo sureagavęs ir Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. Pasak pastarojo, Lietuva, esą veikianti nedemokratiniais ir pagarbos Baltarusijos suverenitetui nerodančiais metodais, mėgina destabilizuoti padėtį Baltarusijoje.
 
Prieš Lietuvos užsienio reikalų ministeriją anksčiau ne kartą buvo panaudotos informacinės bei kibernetinės atakos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.24; 02:00

„Telia“. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

IT ir telekomunikacijų bendrovė „Telia“ šeštadienį praneša patirianti į „Hostex“ infrastruktūrą nukreiptas sudėtingas DDoS atakas, kurias valdo įmonės kibernetinės saugos komandos.
 
„Nusikaltėliai taikosi į vieną konkretų įmonės klientą, iš kurio reikalauja išpirkos, tačiau atakuojami visi „Hostex“ klientų IP adresai. Dėl DDoS atakos galimi trumpalaikiai svetainių trikdžiai arba sulėtėjimas“, – sakoma „Telia“ pranešime.
 
„Telia“ specialistai daro viską, kad apsaugotų savo klientus nuo nusikaltėlių išpuolių, taip pat kreipėsi į teisėsaugos institucijas. Daugiau informacijos bendrovė sako negalinti pateikti, nes pradėtas ikiteisminis tyrimas.
 
Užkrėstų kompiuterių tinklo („botneto“) ataka daugiausiai vyksta iš užsienyje esančių serverių atakuojant gana platų „Hostex“ IP rėžį.
 
Absoliučiai didžiosios dalies likusių „Telia“ IT paslaugų atakos nepaveikė, jokios įtakos „Telia“ ryšio paslaugoms taip pat nėra, sakoma bendrovės pranešime ir atsiprašoma už patirtus laikinus nepatogumus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.02; 16:00

Kibernetinis saugumas. Slaptai.lt nuotr.

JAV Saugumo departamentas ketvirtadienį pateikė kaltinimus dviem Rusijos programišiams, galimai susijusiems su jų šalies žvalgybos tarnybomis, kurie dalyvavo didžiulės pasaulinio lygmens kibernetinės operacijos „Evil Corp“ veikloje.
 
Pitsberge paskelbtame kaltinamajame akte Maksimas Jakubecas ir Igoris Turaševas įvardyti kaip pagrindiniai veikėjai programišių grupėje, kuri dešimtyse šalių įrašė kenkėjiškų programų ir iš įmonių bei vietos valdžios pavogė daugiau nei 100 milijonų dolerių.
 
JAV iždo atstovai nurodė, kad M. Jakubecas dirbo būtent Rusijos federalinėje saugumo tarnyboje „nuo 2017 m.“ – jam buvo pavesta „vykdyti Rusijos valstybės projektus“.
 
„Evil Corp“ naudojo sukčiavimo schemas, siekdami į aukų kompiuterius įrašyti „Dridex“, „Bugat“ ir kitų kenkėjiškų programų.
 
Jas programišiai pasitelkė tam, kad prieitų prie tapatybių duomenų, slaptažodžių ir galėtų disponuoti banko sąskaitomis, iš kurių jie pervedinėjo dideles sumas į savo arba kitų pinigų plovėjų sąskaitas.
 
Pareigūnai visa tai pavadino besivystančia, inovatyvia ir įžūlia operacija, kurios vykdytojai išvengė tyrėjų akiračio ir vogė pinigus iš įvairių taikinių JAV, pavyzdžiui, vienuolių, rajono mokyklos tarybos, naftos įmonės ir ginklų gamybos bendrovės.
 
Valdžios teigimu, nuo kenkėjiškų programų 43 šalyse nukentėjo 300 organizacijų, taip pat daugybė pavienių asmenų, tačiau grupuotė vis dar veikia.
 
Abu asmenys, kuriems buvo pareikšti kaltinimai, yra laisvėje, o JAV valstybės departamentas paskelbė apie 5 milijonų dolerių atlygį už M. Jakubeco sulaikymą ir nuteisimą. „M. Jakubecas galimai įsitraukė į jau dešimtį vykdytų kibernetinių nusikaltimų karštinę, kurios metu buvo panaudotos dvi finansų sektoriui pačios kenksmingiausios kenkėjiškos programos, dėl kurių aukos visame pasaulyje prarado dešimtis milijonų dolerių“, – sakė JAV generalinio prokuroro asistentas Brianas Benczkowskis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.06; 00:30

Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Šiuo metu vykstanti kompleksinė (kibernetinė-informacinė) ataka paveikė naujienų portalą „Kas vyksta Kaune“, pateikiant dezinformaciją apie neva teisėsaugos institucijų atliekamą tyrimą. Melagingos naujienos išsiplėtė ir į socialinius tinklus, tad Nacionalinio kibernetinio saugumo centras ragina piliečius kritiškai vertinti pateikiamą informaciją ir nepasiduoti manipuliacijoms. 

Nacionalinis kibernetinio saugumo centras dėl šios atakos atlieka tyrimą.

Balandžio 10 d. suklastojus siuntėjo adresą ir prisistačius Krašto apsaugos ministerijos darbuotoju, išplatintas melagingo turinio elektroninis laiškas, pranešantis apie stambų korupcijos atvejį Krašto apsaugos ministerijoje.

Laiške yra nuorodos, kurios galimai veda į kenkėjišką veiklą. 

Laiške, kurį, pradiniais duomenimis, gavo keliolika elektroninio pašto dėžučių Prezidentūroje, Vyriausybėje ir Seime, pranešama apie neva atliktą Krašto apsaugos ministerijos auditą, atskleidusį apie galimą korupcijos atvejį ministerijoje. Melagingo turinio laiške teigiama, esą krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis ginklų pirkimo procedūrų metu gavo 586 tūkst. JAV dolerių kyšį, o tai įrodantys dokumentai neva egzistuoja viename iš Lietuvoje veikiančių bankų. 

Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) pradėjo incidento tyrimą ir įspėja gavus analogiško turinio laišką jo neplatinti bei nespausti jame esančios nuorodos. Centro direktorius dr. Rytis Rainys sako, kad tai tipinė kibernetinė ataka, surengta panaudojus socialinės inžinerijos metodą: suklastotas adresas, parengtas tikroviškai atrodantis tekstas siekiant apgauti ar suklaidinti, adresas suklastotas panaudojus kitų valstybių infrastruktūrą. Pasak jo, šiuo metu laiško turinys, struktūra ir galimi žalingi intarpai yra vertinami NKSC specialistų.

„Incidentas dar kartą įrodo, kad technologijų amžiuje jau gyvename kibernetinio karo sąlygomis. Net neabejoju, kad tikrasis atakos rengėjų tikslas – diskredituoti ne tik mane kaip politiką, bet visą krašto apsaugos sistemą, mažinti visuomenės pasitikėjimą ir palaikymą kariuomenei“, – sako šiuo metu Ukrainoje viešintis krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. 

Tai ne pirma kibernetinė-informacinė ataka, kurios objektu tapo krašto apsaugos ministras. Analogiškas atvejis įvyko pernai sausį, kai buvo įsilaužta į vienos iš žiniasklaidos priemonių interneto svetainę ir aukščiausiems valstybės pareigūnams išplatintas el. laiškas su kenkėjišku kodu. 

Nacionalinio kibernetinio saugumo centro Lietuvos kibernetinio saugumo būklės 2018 metų ataskaitoje nurodoma, jog pernai socialinės inžinerijos metodu parengtų kibernetinių atakų skaičius augo eksponentiškai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.12; 07:20

Buvęs Donaldo Trumpo advokatas Michaelas Cohenas trečiadienį per klausymus JAV Kongrese pareiškė, jog prezidentas iš anksto žinojo apie kibernetinę ataką prieš Demokratų partiją.

Pasak M. Coheno, buvęs D. Trumpo patarėjas Rogeris Stone`as, likus dviem dienoms iki įsilaužimo į demokratų serverius, papasakojo D. Trumpui, apie ką kalbėjo su „WikiLeaks“ įkūrėju Julianu Assange`u. Esą šis jam pranešęs, kad netrukus paskelbs laiškų, kuriuose bus demokratų kandidatę į JAV prezidentus Hillary Clinton kompromituojančias medžiagos.

Pats D. Trumpas anksčiau neigė iš anksto žinojęs apie šį nutekinimą.

M. Cohenas taip pat apkaltino savo buvusį darbdavį rasizmu. Anot jo, D. Trumpas kalbėjo, jog juodaodis negali vadovauti normaliai šaliai, taip pat sakė, kad juodaodžiai gyventojai nebalsuos už jį, nes jie „pernelyg kvaili“.

Be to, M. Cohenas prisipažino melavęs Kongresui, kai pasakojo apie derybų dėl dangoraižio „Trump Tower“ statybos Maskvoje terminus. „Aš sakiau, kad mes nutraukėme derybas 2016 metų sausį. Tai netiesa. Mūsų derybos buvo tęsiamos dar ne vieną mėnesį po to – per prezidento rinkimų kampaniją“, – pridūrė jis.

„Ponas Trumpas vadovavo deryboms dėl dangoraižio Maskvoje per rinkimų kampaniją ir melavo (to nedaręs). Jis melavo, nes niekada nesitikėjo laimėti rinkimus. Jis melavo, nes galėjo uždirbti šimtus milijonų dolerių iš nekilnojamojo turto projekto Maskvoje“, – pareiškė per klausymus buvęs D. Trumpo advokatas.

Specialiajam prokurorui Robertui Muelleriui tiriant galimą Rusijos kišimąsi į JAV prezidento rinkimus 2016 metais, M. Cohenas prisipažino davęs melagingus parodymus Kongrese apie kontaktus su rusais dėl šio projekto. Iš pradžių jis pareiškė nutraukęs visus kontaktus su rusais dėl „Trump Tower“ statybos 2016 metų sausį. Bet vėliau prisipažino, kad vedė derybas iki 2016 metų birželio.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.02.28; 00:30

Už JAV ribų surengta kibernetinė ataka visoje šalyje sutrikdė kelių laikraščių spausdinimą ir pristatymą, šaltinis informavo naujienų agentūrą dpa.

Dėl incidento vėluota pristatyti šeštadienio laikraščius „The Times“, „The San Diego Union-Tribune“, „The Chicago Tribune“, „Baltimore Sun“ ir kelis kitus didžiuosius leidinius, kurie dalinasi ta pačia leidybos platforma.

Kibernetinė ataka taip pat sutrikdė „The Wall Street Journal“ ir „The New York Times“ pristatymą JAV Ramiojo vandenyno pakrantėje, nes šie leidiniai spausdinami Los Andžele esančioje spaustuvėje, priklausančioje „The Los Angeles Times“.

„Manoma, kad atakos tikslas buvo sugadinti infrastruktūrą, tiksliau – serverius, o ne pavogti informaciją“, – sakė šaltinis, kuris norėjo likti anonimu, nes neturėjo teisės viešai komentuoti situacijos.

Kol kas nepateikiama daugiau informacijos, kur būtent galėjo kilti kibernetinė ataka arba apie jos motyvus. Pasak šaltinio, ataka įvykdyta iš užsienio.

Buvo paveikta visų laikraščių, anksčiau priklausiusių „The Times“ patronuojančiai bendrovei „Tribune Publishing“, leidyba. Birželį „Tribune Publishing“ pardavė „The Times“ ir „The San Diego Union-Tribune“ verslininkui iš Los Andželo Patrickui Soon-Shiongui, tačiau bendrovės ir toliau naudojasi bendromis sistemomis, taip pat ir programine įranga.

Kibernetinė ataka prasidėjo ketvirtadienio naktį, o penktadienį išplito į leidybai svarbias sritis. Dėl problemos su kompiuteriais neveikė programinės įrangos sistemos, kuriose saugojamos naujienos, nuotraukos ir administracinė informacija. Todėl buvo neįmanoma spausdinti laikraščius „The Times“ spaustuvėje.

Ar įmonė susisiekė su teisėsauga, neaišku, nes Federalinio tyrimų biuro atstovė spaudai iš karto negalėjo atsakyti, ar buvo gautas pranešimas apie šią kibernetinę ataką.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.12.31; 03:00

Izraelio slaptoji tarnyba MOSSAD

Iranas pirmadienį apkaltino Izraelį mėginus surengti kibernetinę ataką prieš šalies komunikacijų sistemas.

„Režimas, kuris neprisipažįsta naudojęs tokius kibernetinius ginklus kaip „Stuxnet“, šįkart mėgino pakenkti Irano komunikacijų infrastruktūrai“, – tviteryje teigė šalies informacijos ministras Mohammadas Javadas Azaris Jahromis.

Ministro minimas „Stuxnet“ – 2010-aisiais atrastas virusas, kurį, tikima, sukūrė Izraelis ir Jungtinės Valstijos. Jis buvo pasitelktas prieš Iraną ir padarė žalos šalies branduolinės energetikos objektams.

„Dėl mūsų techninių komandų akylumo, jie (programišiai, – ELTA) liko nieko nepešę. Šį priešišką veiksmą aptarsime tarptautiniuose forumuose“, – tvirtino M. J. A. Jahromis.

Ministro pavaduotojas Hamidas Fattahis savo ruožtu nurodė, kad Irano techninės komandos ankstų pirmadienio rytą užkirto kelią keliems mėginimams infiltruotis į šalies komunikacijų sistemas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.11.06; 07:14

Ketvirtadienio, lapkričio 1-osios, rytą atsidarę savo darbinius elektroninius paštus dalis Seimo narių liko nemaloniai nustebę – per naktį „prikapsėjo“ keli tūkstančiai neaiškaus pobūdžio laiškų. Tikima, kad tai – koordinuota kibernetinė ataka, skelbia DELFI.lt.

„Mano vakar paskelbtas šūkis – Visų šalių čeburaškos vienykitės – pasiekė reikalingas ausis. Antra čeburaškų ataka: per naktį 5454 laiškai – visomis pasaulio kalbomis į darbinį paštą. Elektroninis paštas visas užspamintas. Spėju, Seimo filtrai eilinį kartą nesuveikė ir kiberataka pavyko. Tikrai pasiruošę joms per rinkimus?“ – savo paskyroje rašė Arvydas Anušauskas.

Netrukus politikas savo įrašą papildė – esą ataka buvo koordinuota ir nutrūko savaime – baigėsi paryčiais apmokėto užsakymo laikas.

A.Anušausko žiniomis, kibernetinę ataką patyrė ribotas politikų ratas – Gabrielius Landsbergis, Rasa Juknevičienė, Laurynas Kasčiūnas, Andrius Kubilius ir Linas Linkevičius.

„Keli kolegos Seimo nariai pasidalino žinutėmis apie atakas į jų elektroninį paštą. Tas pats ir man. Tūkstančiai tokių laiškų iš po nakties. Todėl, jei kas nors man siuntėte laišką lrs adresu, atsiprašau, galiu būti ir nepastebėjusi“, – feisbuke rašė R. Juknevičienė.

Kibernetinės atakos taikiniu naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį tapo ir naujienų portalas DELFI.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-11-01

Įsilaužę į Baltijos šalyse anglų kalba leidžiamo laikraščio „The Baltic Times“ internetinį portalą, programišiai paskelbė netikrą naujieną, esą Lietuvos teritorijoje NATO naikintuvai numušė neatpažintą skraidantį objektą (NSO).

Eltai atsiųstame pranešime teigiama, kad „The Baltic Times“ patyrė kibernetinę ataką, po kurios ir buvo paskelbta netikra naujiena.

„Vos tik sužinojusi apie incidentą, redakcija pašalino netikras naujienas. Darysime viską, kad ateityje tai nepasikartotų. Taip pat nedelsdami kreipsimės į Kibernetinio saugumo centrą ir Lietuvos krašto apsaugos ministeriją“, – rašoma „The Baltic Times“ pranešime.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.09.08; 07:30

Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, viceministras Edvinas Kerza ir ryšių reguliavimo tarnybos Tinklų ir informacijos saugumo departamento direktorius Rytis Rainys. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.

Nacionalinis kibernetinio saugumo centras pradėjo tyrimą dėl ketvirtadienio vakare įvykusio įsilaužimo į naujienų portalą TV3.lt, kuriame paskelbta melaginga informacija apie krašto apsaugos ministrą Raimundą Karoblį, praneša Krašto apsaugos ministerija.

„Žiniasklaidos priemonės yra vienas patraukliausių objektų kibernetinio ir informacinio karo atakoms – būtent per jas greitai galima paskleisti melą, dezinformaciją, pasėti paniką. Pradėjome tyrimą, siekdami nustatyti šio incidento aplinkybes bei kaltininkus“, – sako krašto apsaugos viceministras Edvinas Kerza.

Šiuo metu analizuojami įvykių žurnalai ir kita informacija. Pasak E. Kerzos, portalo redakcijos suteikta informacija leidžia manyti, kad įsilaužimas vykdytas iš IP adreso Rusijoje, ir tai gali apsunkinti tyrimo eigą, nes Rusija paprastai nėra linkusi bendradarbiauti tiriant kibernetinius incidentus.

Viceministras taip pat ragina visas organizacijas atidžiai įvertinti ir nuolat tikrinti savo informacinių sistemų atsparumą kibernetinėms atakoms.

Pastebėjus įtartiną veiklą, organizacijos ir privatūs asmenys gali kreiptis Nacionalinio kibernetinio saugumo centro budinčia linija tel.: 8 5 210 5679 arba el.paštu: cert@cert.lt

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.01.20; 00:01