Dienos šviesą išvydo buvusio Pentagono darbuotojo Maiklo Pilsberio knyga „Šimtametis maratonas“ ("The Hundred Year Marathon"). Ši knyga byloja, kad JAV ir Kinijos žvalgybos ne tik pykosi, ne tik konkuravo, bet būta laikų, kai jos tampriai bendradarbiavo.
Nors ir keista, bet, pasirodo, JAV ir Kinijos slaptosios tarnybos kadaise turėjo bendrą tikslą – susilpninti ekonomiškai žlungančią Sovietų Sąjungą.
Kinija šiandien tapusi įtakinga ir galinga valstybe. Jau nebeįmanoma nesiskaityti su oficialiojo Pekino nuomone nei Vašingtonui, nei Briuseliui, nei Maskvai.
Tarptautiniai ekspertai sutartinai pripažįsta, kad ilgainiui kinietiška įtaka taps dar labiau pastebima. Žodžiu, Kinija – itin galingas politinis žaidėjas. Jos įtakos prisibijo visi, įskaitant ir NATO aljansą. O jei prisibijoma Kinijos politinės bei ekonominės galios, vadinasi, derėtų rimtai žvelgti ir į Kinijos žvalgybos keliamus pavojus. Iš tiesų, ką mes, europiečiai, žinome apie kinų slaptuosius agentus? Beveik nieko.
Slaptai.lt ir laikraščio „XXI amžiaus” skaitytojams pateikiame keletą įdomesnių faktų iš Kinijos žvalgybos istorijos.
Kinija. Didžiausia pasaulyje valstybė pagal gyventojų skaičių. Jos įtaka jaučiama visoje planetoje. Kinų invazijos labai bijo Rusija. Ta invazija jau vyksta. Kinai labai darbštūs, jų labai daug, jie nereiklūs, kaip išlepę europiečiai, todėl labai pavojingi ne tik toms valstybėms, kurios arti Kinijos. Matome, kiek daug kinų prekių Gariūnuose, kaip grybai po lietaus dygsta jų, puikių kulinarų, restoranai Vilniuje…
Mes, baltieji, europiečiai, krikščionys, bijome kinų. O jie ar mūsų bijo? Buvo tokie laikai. Kinų ichetvanininkai, slaptosios organizacijos (“Kumštis teisingumui ir santaikai siekti”) nariai, vadinamieji “boksininkai”, kadaise akylai sekė Kinijoje gyvenančius europiečius. “Boksininkų” nepasitikėjimo užsieniečiais idėja Kinijoje paplito, aktuali ji iki šiol. Ši idėja turėjo didelės įtakos Kinijos slaptosioms tarnyboms Gomindano režimo laikais, taip pat valdant komunistams.
