Nerijus Bakasėnas, šio komentaro autorius

Rengdami miestų projektus, architektai privalo remtis: STR, meteorologijos tarnybos nurodomomis sąlygomis, įstatymų numatytais reglamentais ir rekomendacijomis. Matome, kuo toliau, tuo sudėtingiau prognozuoti orus – pasak sinoptikų, tai normalu, nes dėl šylančio klimato anomalinių atmosferos reiškinių daugėja ir orai tampa mažiau nuspėjami.

Bet ar viskas priklauso nuo gamtos? Gal užteks, gerbiami architektai ir projektuotojai, kaltinti oro sąlygas – tiesiog pradėkite laikytis įstatymų ir rekomendacijų.

Oro sąlygų kontekste išryškėja viena problema iš dviejų dalių: visų pirma dėl mažo gatvių ir pėsčiųjų takų vandens įgeriamumo skęsta gatvės ir šaligatviai. Antra, kadangi visas vanduo suteką į lietaus nuotekų šulinius, praėjus lietui džiūsta miestų žaluma (ypač nukenčia medžiai). Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento reikalavimų nesilaikymas techniniuose projektuose verčia abejoti kompetencija ir netgi sveiku protu daugumos projektų rengėjų. Architektai apskritai „pamiršo“ vandeniui laidų grindinį, kuris privalomas pagal paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento 7 punktą.

Apklausti techninių projektų vadovai dažniausiai nėra girdėję apie tokio reglamento taikymą. Ar taip nėra ir dėl to, kad nėra jokios reglamento vykdymo kontrolės? Miestų kūrimas vyksta remiantis darnios miesto plėtros reikalavimais, bet trūksta bendros vizijos.

To pasekmės – džiūstantys miestų alėjose pasodinti medžiai, kurie auga nedideliuose jiems paliktuose grindinio tarpeliuose, kai šaknys negauna pakankamai vandens, maisto medžiagų, oro, prasta parkų ir skverų žaliųjų zonų apsauga, tvarkymas, senkančios upės. Ar pas kaimynus kreiptis dėl išdžiūvusių upių nėra naivu ir gėda, kai savo kieme susitvarkyti nesugebama. Oro sąlygų bei paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento nesilaikymo vyksta upių krantų erozija.

Dėl staigaus vandens lygio kilimo lietaus metu į vandens nuotekų vamzdynus paduodamas didelis vandens kiekis, kuris staigiai kelią vandens lygį – taip didėja potvynių miestuose tikimybė. Staiga padidėjęs vandens kiekis kelia grėsmę ir  miesto vamzdynams.  Ką jau kalbėti apie upių užterštumą – kartu su dulkėmis per lietaus nuotekų vamzdžius į upes patenka net padangų, kurios turi būti surinktos miestuose, dalelės.

Išmoksime projektuoti ar dar reikės „paaukoti daug medžių“? Nuo 1991 metų kietųjų dangų kiekis mieste padidėjo apie 2 kartus. Sprendimas yra šalia – naudoti, kur įmanoma, vandeniui laidžias dangas. Vandeniui laidaus grindinio naudojimas privalo būti įtraukiamasį projektavimo reikalavimus, tada, tikėtina, mažo intensyvumo gatvėms net nereikės lietaus nuotekų tinklų, mažiau būtų apkraunami miestų lietaus vandens surinkimo tinklai, mažiau iššūkių lauktų kiemų tvarkymo programų, parkuose nereikėtų ardyti gamtinės struktūros bei keisti susiformavusio gamtinio kraštovaizdžio.

Perteklinė infrastruktūra – miesto konkurencingumo mažėjimas: miestuose norima tiesti naujus lietaus nuotekų tinklus, bet ar dėl to perkasime visą miestą, nekalbant apie tai, kad ateityje tuomet laukia dideli jų tvarkymo, išlaikymo kaštai.

Rengiant techninius projektus privalu laikytis Reglamento reikalavimų bei ieškoti sprendimų, kurie nekenkia miestų tvariosarchitektūros ir darnios statybos vizijai, darniai miestų plėtrai.

Parengė Nerijus Bakasėnas

2019.08.09; 03:00

Išrinktasis prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad jo ženklią persvarą prieš oponentę Ingridą Šimonytę rinkimuose lėmė tiek kitų politikų parama jam, tiek pačios I. Šimonytės štabo klaidos.

„Yra politologinė arba sociologinė pusė, kuri bylojo, jog antrajame rinkimų ture kandidatų, kurie į jį nepateko, balsai didžiąja dalimi pasiskirsto mano naudai“, – vieną iš savo persvaros priežasčių pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje įvardijo G. Nausėda.
 
Taip pat, anot jo, oponentės I. Šimonytės štabas padarė klaidų, lėmusių rinkėjų pasirinkimą.
 
„Manau, kad jie pernelyg susifokusavo į mano asmenį ir mano komandos veiklą, ir paskutines dvi savaites tauta, rinkėjai nebelabai girdėjo, kokią žinutę jie patys neša Lietuvos visuomenei. Tai galėjo palikti ne patį geriausią įspūdį“, – pridūrė naujasis šalies prezidentas.
 
G. Nausėda taip pat atskleidė, kad jo komanda rinkimų kampanijos metu bandė apsaugoti jį nuo viešojoje erdvėje vykusių diskusijų.
 
 „Kiek žinau, ten buvo dalykų, kurie nedera kultūringai visuomenei. Manau, kad tai padaro įtaką rinkėjams, kurie yra nuosaikūs, kurie nemėgsta patyčių, ir tai yra labai toli nuo to, į kokį modelį mes orientuojamės“, – sakė G. Nausėda, pridūręs, kad jo prioritetas yra pagarba visiems oponentams.
Išankstiniais Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, G. Nausėda prezidento rinkimuose surinko 65,86 proc., rinkėjų balsų, o I. Šimonytė – 32,86 proc. balsų. Naujai išrinktas prezidentas savo pareigas pradės eiti liepos 12 – ąją po inauguracijos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.27; 00:01
juskaitis

O mes? Ar bent nuoširdžiai nulenkėm galvas, patys melavę ir klydę? Todėl nesistebėkim, jei smuktume… Ir nuo grandioziškiausios nelogikos. Didžiausia apgaulė iš visų apgaulių – apgaudinėti save. Kaip apsukriai persitvarko tie, kurie… nepersitvarkys niekada. Jie balsiausiai gieda, savo nemato nė dėmelės, o griebia už gerklės kitus, kad apie jų dėmes neprasižiotų. Bakterijos prisitaiko prie naujų antibiotikų!

Subrendimas – įžiūrėti klaidas bet kur pasaulyje ir jų nuostolingai nebrukti į savo mažos tautos kultūrą, o imti akstinams tai, kas geriausia. Maža tauta, kiekvienas žmogus turi tuos pačius didelius klausimus kaip visas pasaulis. Menas – ne kas pasensta ar praeina, o kas jaudina visada. Literatūra gali viskuo naudotis ir viskam teikti naudos, bet ji – tik menas. Žodžio menas ir menas užburti prasmingu žodžiu. Ne per smerkiančią, o per sukrėstą sielą.

Continue reading „Visą sistemą ir auklėjimą reikės dantis sukandus keisti iš esmės… Kitaip – žūsime…“

Šiandien – beveik trys mėnesiai, kai Klaipėdos miesto ir apskrities profsąjungos pirmininkas Edvardas Šalkauskas tampomas po teismus. Administracinė byla dėl Susirinkimų įstatymo pažeidimų jam iškelta visai be pagrindo. Žinoma, nesu teisininkas, todėl galiu būti apkaltintas, jog darau spaudimą mūsų teisėsaugai. Tačiau priežastis, dėl ko kaltinamas uostamiesčio profsąjungos lyderis, – mano supratimu, daugiau negu juokinga. Jam priekaištaujama, kad šių metų balandžio 13-ąją prie Prezidentūros Vilniuje neleistinoje vietoje surengė itin negausų protesto mitingą. Ką galėtų reikšti ta mįslinga sąvoka – „neleistinoje vietoje“?

Neaiškiomis aplinkybėmis žuvusiojo VSD karininko našlė Liuda Pociūnienė reikalauja, kad Lietuvos Generalinė prokuratūra „išsamiai ir nešališkai ištirtų visas Vytauto Pociūno žūties aplinkybes“. G. Visocko nuotr. („XXI amžius“).

Continue reading „Sąmoningos Lietuvos teisėsaugos klaidos“