Lietuvos girios tankmėje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Glazgas, lapkričio 2 d (dpa-ELTA). JAV prezidentas Joe Bidenas sveikina ir remia Pasaulio klimato konferencijoje sudarytą daugiau kaip 100 valstybių paktą, kuriuo siekiama iki 2030 metų sustabdyti miškų ir kitų landšaftų naikinimą. Būtina išsaugoti miškus, kad būtų pasiekti bendri klimato apsaugos tikslai, pareiškė jis antradienį Glazge britų vyriausybės, kuri pirmininkauja COP26, renginyje. J. Bidenas taip pat pabrėžė vandens, rūšių įvairovės ir čiabuvių bendruomenių apsaugos svarbą. Tolumoje – Lietuvos miškai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Pasak J. Bideno, miškai turi didelį potencialą susiurbti iš atmosferos klimatui kenksmingą anglies dvideginį. Todėl miškų išsaugojimas esą turi būti toks pat prioritetas, kaip klimatui palankus ekonomikos pertvarkymas. JAV, anot prezidento, nori padėti pasauliui sustabdyti miškų naikinimą ir iki 2030 metų atkurti mažiausiai 200 mln. hektarų miškų ir kitų ekosistemų.
Britų premjeras Borisas Johnsonas pabrėžė, kad biodiversiškumo ir klimato apsauga yra dvi tos paties medalio pusės. Miškai esą yra „gamtos katedros“ ir mūsų planetos plaučiai. Miško teikiami džiaugsmai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Prie miškų išsaugojimo iniciatyvos prisijungusioms šalims priklauso 85 proc. viso pasaulio miškų ploto – apie 34 mln. kvadratinių kilometrų. Tarp jų yra valstybės su apskritai didžiausiais miškais – Kanada, Rusija, Brazilija, Kolumbija, Indonezija, taip pat Kinija, Norvegija ir Kongo Demokratinė Respublika. Iš serijos „Lietuvos miškai”. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Planams įgyvendinti iki 2025 metų bus mobilizuota apie 12 mlrd. JAV dolerių (10,3 mlrd. eurų) viešųjų lėšų, taip pa 7,2 mlrd. dolerių privačių investicijų.
Miškai laikomi mūsų planetos plaučiais. Jie sugeria maždaug trečdalį žmogaus į aplinką išmetamų CO2 emisijų. Tačiau miškų plotų pavojingai mažėja. Kiekvieną minutę netenkama maždaug 27 futbolo aikščių dydžio teritorijos, sakoma pranešime.
G. Nausėda dalyvauja JT klimato kaitos konferencijoje. Prezidentūros nuotr.
Glazgas/Vilnius, lapkričio 2 d. (ELTA). Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijos (COP26) Glazge paraštėse prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su Islandijos ministre pirmininke Katrin Jakobsdott ir Australijos ministru pirmininku Scottu J. Morrisonu.
Pasak Prezidentūros pranešimo, Lietuvos vadovo ir Islandijos ministrės pirmininkės susitikime daugiausiai dėmesio skirta dvišaliams santykiams, regioninio saugumo klausimams, bendradarbiavimui NATO ir Šiaurės ir Baltijos valstybių „aštuonete“ aptarti. Šalies vadovas pažymėjo, kad lietuviai puoselėja itin šiltus jausmus Islandijai ir prisimena, kad tai buvo pirmoji šalis, pripažinusi Lietuvos nepriklausomybę.
Šalies vadovas akcentavo būtinybę stiprinti bendradarbiavimą su Islandija, ypatingą dėmesį skiriant regioninio, energetinio, kibernetinio saugumo klausimams. Prezidentas dėkojo Islandijai už indėlį į Baltijos regiono saugumą ir dalyvavimą NATO priešakinių pajėgų misijoje Lietuvoje.
Susitikime su Australijos ministru pirmininku G. Nausėda akcentavo Lietuvos norą gilinti santykius su Australija, kuri yra Lietuvos bendramintė ir NATO partnerė. Lietuvos prezidentas ir Australijos ministras pirmininkas aptarė ekonominio bendradarbiavimo galimybes aukštą pridėtinę vertę kuriančiuose sektoriuose, ypač lazerių, gyvybės mokslų, fintech srityse.
„Tokiam bendradarbiavimui svarbu turėti palankią teisinę bazę, todėl siekiame sudaryti dvišalį dvigubo apmokestinimo išvengimo susitarimą, taip pat laukiame ES-Australijos derybų dėl laisvos prekybos susitarimo rezultatų“, – sakė prezidentas.
Lietuvos vadovas su Australijos ministru pirmininku taip pat aptarė santykius su Kinija, AUKUS susitarimą. Šalies vadovas pokalbio metu pabrėžė poreikį telkti transatlantinės bendruomenės vienybę su visomis bendramintėmis, ginti tarptautinę tvarka ir demokratijos vertybes.
