Amerikos prezidento rinkimai. 2020 metai. EPA – ELTA nuotr.
Donaldas Trumpas ir jo konkurentas demokratas Joe Bidenas šiuo metu laukia JAV prezidento rinkimų rezultatų.
Preliminariais duomenimis, JAV žiniasklaida prognozuoja pergalę D. Trumpui 23-ose valstijose, įskaitant daug rinkikų balsų turinčius Floridą ir Teksasą, taip pat Indianą, Kentukį, Misūrį, Oklahomą ir Tenesį. Visose šiose valstijose D. Trumpas nugalėjo ir 2016 m.
Tuo tarpu J. Bidenas nugalėjo 18-oje valstijų, įskaitant savo namų valstiją Delaverą, taip pat – Kaliforniją ir Niujorką.
Demokratas taip pat kol kas pirmauja tose valstijose, kuriose 2016 m. nugalėjo Hillary Clinton. JAV prezidento rinkimai. 2020-ieji metai. EPA – ELTA nuotr.
Taigi, šiuo metu J. Bidenas yra užsitikrinęs 223 rinkikų balsus, o D. Trumpas – 214.
Vis dar laukiama svarbiausių svyruojančių valstijų – Džordžijos, Mičigano, Pensilvanijos ir Viskonsino – rezultatų.
Magiškas skaičius JAV prezidento rinkimuose yra 270. Būtent tiek rinkikų turi užsitikrinti kandidatas, kad nugalėtų prezidento rinkimuose ir taptų naujuoju šalies vadovu.
Pateikiame valstijų, kuriose nugalėjo D. Trumpas ir J. Bidenas sąrašą, ir rinkikų skaičių jose:
* Nebraskoje dviejų rinkikų balsai atitenka daugiausia rinkėjų balsų valstijoje surinkusiam kandidatui, o dar trijų rinkikų balsai nustatomi pagal rinkėjų simpatijas trijose Kongreso apygardose.
Joe Bidenas
Joe Bidenas. EPA – ELTA nuotr.
Kalifornija (55), Koloradas (9), Konektikutas (7), Delaveras (3), Kolumbijos apygarda (3), Havajai (4), Ilinojus (20), Merilendas (10), Masačusetsas (11), Naujasis Hampšyras (4), Naujasis Džersis (14), Naujoji Meksika (5), Niujorkas (29), Oregonas (7), Rod Ailendas (4), Vermontas (3), Virdžinija (13), Vašingtonas (12)
Vis dar laukiama galutinių rezultatų šiose valstijose: Aliaska, Arizona, Džordžija, Meinas, Mičiganas, Nevada, Šiaurės Karolina, Pensilvanija ir Viskonsinas.
Buvusi JAV valstybės sekretorė ir kandidatė į prezidentus per 2016 m. rinkimus Hillary Clinton ketvirtadienį tapo naująja Belfasto Karalienės universiteto kanclere.
Šiaurės Airijos universitetas paskelbė, kad šias daugiausiai simbolines pareigas H. Clinton eis penkerius metus.
„Tai yra didžiulė privilegija – tapti Karalienės universiteto kanclere – vietos, kurią mėgstu ir su kuria per daug metų pavyko sukurti stiprų ryšį, – sakė H. Clinton. – Šis universitetas visame pasaulyje garsėja dėl tyrimų ir įtakos, jaučiu pasididžiavimą galėdama būti jo ambasadorė ir padėti skleisti (informaciją) apie nepriekaištingą (universiteto) reputaciją.“
2016 m. demokratų kandidatė JAV prezidento rinkimuose pralaimėjo respublikonų kandidatui Donaldui Trumpui.
2018 m. Karalienės universitetas H. Clinton suteikė garbės daktaro laipsnį.
„(Valstybės) sekretorė H. Clinton daug prisidėjo prie Šiaurės Airijos (gerovės) ir kaip tarptautinės bendruomenės pripažįstama lyderė ji bus nepriekaištinga Karalienės universiteto ambasadorė bei įkvepiantis pavyzdys Karalienės universiteto bendruomenei“, – sakė universitetą valdančiai institucijai vadovaujantis Stephenas Prenteris.
Kanclerio pareigos – vadovauti diplomų teikimo ceremonijoms, būti universiteto ambasadoriumi ir jam atstovauti, taip pat patarti universitetą valdančiam organui.
Karalienės universitetas yra vienas seniausių Jungtinės Karalystės universitetų.
Matt Apuzzo, Adam Goldman, Nicholas Fandos / The New York Times
„Praėjus kelioms valandoms po to, kai buvo pradėtas Trumpo kampanijos ryšių su Rusija tyrimas 2016 metų vasarą, FTB pasiuntė į Londoną porą savo agentų su tokia slapta misija, kad apie ją žinojo tik saujelė bendradarbių“, – rašo The New York Times.
Jų uždavinys buvo susitikti su Australijos pasiuntiniu, kuris turėjo įrodymų, kad vienas iš Donaldo Trumpo-jaunesniojo patarėjų iš anksto žinojo apie Rusijos kišimąsi į rinkimus. Aukščiausi Australijos valdininkai pažeidė diplomatinį protokolą ir leido ambasadoriui Aleksandrui Dauneriui aprašyti savo susitikimą su rinkimų štabo patarėju Džordžu Papadopulu.
Agentų ataskaita paklojo pamatus bylai, kurią prieš metus pradėjo tirti specialusis prokuroras. „Bet tada nedidelė grupė FTB bendradarbių žinojo tik jos kodinį pavadinimą „Kryžminės ugnies uraganas“. Tas pavadinimas, Rolling Stones eilutė „Aš gimiau siaučiant kryžminės ugnies uraganui“ („I was born in a crossfire hurricane“), tapo taiklia prognoze to politinio štormo, kuris tebeplėšia čerpes nuo FTB stogo“, – rašo žurnalistai Metas Apucas, Adamas Goldmanas ir Nikolas Fandosas.
FTB veikė atsargiau nei bet kada. „Agentai svarstė, o paskui atmesdavo idėjas apklausti raktinius Trumpo patarėjus, kurie, galimas dalykas, pagreitintų tyrimą, bet kiltų rizika aptikti jo egzistavimą. Aukšti valdininkai greitai įsitikino, kad jie neatskleis bylos iki rinkimų dienos, ir tai tik stiprino jų neryžtingumą. Kai agentai imdavosi drąsių tyrimo veiksmų, pavyzdžiui, klausinėjo ambasadorių, tai viską gaubė paslaptis“, – sakoma straipsnyje.
Tik kokie penki Teisingumo ministerijos bendradarbiai žinojo apie bylos mastus. „Jeigu faktai būtų iškilę, jie galėjo sugriauti Trumpo kampaniją: buvo atliekamas tyrimas Trumpo būsimojo patarėjo nacionalinio saugumo klausimais ir jo rinkimų štabo vadovo atžvilgiu. Vienas patarėjas, matyt, turėjo kontaktų su Rusijos žvalgyba. Kitas buvo įtariamas, kad pats buvo rusų agentas“, – rašo The New York Times.
Pasak buvusio FTB vadovo Džeimso Komio, neteisinga būtų lyginti Klinton bylą, kuri 2016 metų vasarą buvo aprimusi, su Rusijos, kuri buvo ankstyvojoje stadijoje. „Tačiau abiejų tyrimų pagrindas buvo vienas politinis apskaičiavimas: Klinton laimės, o Trumpas pralaimės. Agentai nuogąstavo, jog jie slepia informaciją arba per švelniai elgiasi su Klinton. Ir jie nerimavo, kad bet kokie atviri veiksmai prieš Trumpo kampaniją tik sustiprins jo pareiškimus, kad rinkimai iškraipyti prieš jį“, – pažymi leidinys.
„Dabar FTB susiduria su ta pačia kritika ir, maža to, Trumpas pareiškia, kad jis – politizuoto FTB auka. – Pasak jo, aukšto rango agentai bandė iškraipyti rinkimus, atsisakydami persekioti Klinton , o paskui įsuko tyrimą Rusijos dingstim, kad pakirstų jo prezidentavimą“.
Operacija „Kryžminės ugnies uraganas“ prasidėjo lygiai prieš 100 dienų iki prezidento kampanijos. „Nuotaika per pirmuosius susitikimus buvo nerami, prisimena buvę bendradarbiai. Agentai ką tik baigė tyrimą Klinton atžvilgiu ir ruošėsi mėnesius truksiantiems respublikonų vadovaujamiems klausymams apie tai, kodėl jai nepateikti kaltinimai. Operacijos centre buvo tas pats branduolys agentų ir analitikų, kurie tyrė Klinton reikalus. Niekas nesiruošė iš naujo kištis į prezidento politiką, sako buvę bendradarbiai, ypač kai agentai nežinojo, kaip pakryps australų informacija“, – praneša laikraštis.
Tuos pirmuosius mėnesius FTB vykdė tyrimą keturių Trumpo kampanijos padėjėjų atžvilgiu: Maiklo Flyno, Polo Manaforto, Karterio Peidžo ir Džordžo Papadopulo. „Kontržvalgybiniai tyrimai gali trukti metų metus, bet FTB norėjo greitai sužinoti, ar Rusijos vyriausybė turėjo įtakos Trumpo kampanijai. Vienas iš variantų buvo pats tiesiausias – apklausti rinkimų štabo bendradarbius apie jų kontaktus su Rusija“, – sakoma straipsnyje.
„Pasak dviejų buvusių bendradarbių, tai buvo svarstyta, bet nepadaryta, nes liudytojų apklausa arba prašymas panaudoti dokumentus galėjo iškelti tyrimą viešumon, o būtent to FTB bendradarbiai stengėsi išvengti prezidentinių varžytuvių įkarštyje“, – rašo leidinys.
„FTB biurokratija nedavė agentams nieko gero, – komentuoja straipsnio autoriai. – Liepos mėnesį britų išėjęs į atsargą šnipas Kristoferis Stilas kreipėsi į draugą iš FTB užsienyje ir pateikė pranešimus, siejančius rinkimų štabo bendradarbius su Rusija. Bet dokumentai klaidžiojo FTB organizacinėje struktūroje, pasakojo eks-bendradarbiai“. Spalio mėnesį agentai nuskrido į Europą, kad išklausinėtų Stilą, bet tas buvo nusivylęs dėl FTB vangumo ir pradėjo dalytis savo radiniais su žurnalistais.
Pagaliau spalio mėnesį teisėsaugininkai pripažino, kad atlieka tyrimą, bet paragino būti santūriems. Porą savaičių prieš Trumpo inauguraciją aukšti specialiųjų tarnybų bendradarbiai informavo Trumpą apie rusų hakerius ir pranešė, kad Putinas bandė sukelti chaosą per rinkimus, susilpninti Klinton ir padėti Trumpui laimėti.
„Po to Komis susitiko su Trumpu asmeniškai, pranešė apie Stilo pranešimus ir perspėjo, kad žurnalistai juos gavo“, – rašo leidinys. Komis patikino Trumpą, kad FTB ketina jį ginti, bet Trumpo įtikinti neapvyko: „Keletą valandų prieš tai jis pareiškė The New York Times, jog istorijas apie Rusijos kišimąsi į rinkimus stumia jo priešininkai, kad nukreiptų dėmesį nuo jo pergalės“.
„Iki tol, kai 2010 metais Barako Obamos administracija pritarė ginčijamam sandėriui, kurio dėka Maskva įgijo Amerikos reikšmingos urano dalies kontrolę, FTB surinko esminių įrodymų, kad Rusijos atominės industrijos oficialūs asmenys buvo susiję su papirkinėjimais, „otkatais“, prievartavimu ir pinigų plovimu, siekiant didinti Vladimiro Putino biznį iš atominės energijos JAV teritorijoje“, – tvirtina leidinys The Hill, remdamasis „vyriausybiniais dokumentais ir interviu“.
Žurnalistai Džonas Solomonas ir Elison Spen rašo: „FTB ir teismo bylos dokumentai demonstruoja: federalinės žinybos agentai pasinaudojo slapto amerikiečių liudytojo, dirbusio Rusijos atominėje industrijoje, paslaugomis, kad dar 2009 metais gautų visas finansines ataskaitas, slapta darytų įrašus ir perimtų elektroninius laiškus, demonstravusius, jog Maskva, pažeisdama Korupcinių praktikų užsienyje įstatymą, kyšiais ir „otkatais“ kompromituotų Amerikos firmą, kuri užsiiminėjo urano gabenimu automobiliais“.
„The Hill šaltiniai pranešė: jie taip pat gavo liudytojo (dokumentais patvirtintą) pasakojimą, rodantį, kad tuo laikotarpiu, kai valstybės sekretorė Hilary Klinton įėjo į valstybinės institucijos, priėmusios sprendimą Maskvos naudai, sudėtį, Rusijos atominės srities valdininkai pasiuntė į JAV milijonus dolerių, kurie turėjo padėti eksprezidento Bilo Klintono labdaros fondui“, – rašoma leidinyje.
Autoriai pabrėžia: užuot pateikusi kaltinimus 2010 metais, JAV Teisingumo ministerija tęsė tyrimą dar beveik ketverius metus. Teisingumo ministerija „faktiškai neinformavo Amerikos visuomenės ir Kongreso apie Rusijos atominę korupciją JAV teritorijoje tuo laikotarpiu, kai Obamos administracija priėmė du stambius sprendimus, palankius Putino siekiams komercinėje atominėje industrijoje“, pažymi leidinys.
Pasak autorių, pirmas sprendimas – tai leidimas parduoti „Rosatom“ firmai dalį Kanados Uranium One kompanijos, kurį 2010 metų spalį davė Valstybės departamentas ir vyriausybinės žinybos, įeinančios į Užsienio investicijų JAV komitetą.
Antras sprendimas: „2011 metais administracija leido TENEX – „Rosatom“ filialui – tiekti komercinį uraną Amerikos atominėms jėgainėms partnerystės su United States Enrichment Corp rėmuose“.
Rosatom keliami pavojai. Nuclear-news.net
„Rusai kompromitavo Amerikos rangovus atominėje industrijoje „otkatais“ ir grasindami prievartavimu, visa tai kėlė teisėtą nerimą dėl nacionalinio saugumo. Bet nė vienas iš tų įrodymų nebuvo pagarsintas tol, kol Obamos administracija priėmė tuos sprendimus“, – sakė leidiniui neįvardytas „žmogus, kuris dirbo su ta byla“. Autoriai praneša: „Jis kalbėjo tik garantavus anonimiškumą, nes bijo JAV ar Rusijos oficialių asmenų keršto“.
Obamos administracija ir sutuoktiniai Klinton nuo 2015 metų prieštaravo sandėrio su Uranium One kritikai. Pasak jų, nėra įrodymų, kad rusai ar aukojusieji Bilo Klintono fondui pažeidė įstatymą, o sandėris nesukėlė pavojaus nacionaliniam saugumui.
„Bet FTB, Energetikos ministerijos ir teismų dokumentai, su kuriais susipažino The Hill, rodo, kad iš tikrųjų FTB jau gerokai prieš komiteto sprendimą surinko esminių įrodymų, jog rusas Vadimas Mikerinas, pagrindinis Putino atominės ekspansijos į JAV kuratorius, buvo prisidėjęs prie teisės pažeidimų jau nuo 2009 metų“ – sakoma straipsnyje.
„Jo neteisėtas elgesys buvo užfiksuotas slapto liudytojo – amerikiečio verslininko, kuris pradėjo mokėti „otkatus“ Mikerino nurodymu ir leidus FTB. Kaip rodo dokumentai, pirmoji „otkato“ išmoka, užfiksuota FTB per informatorių, datuota 2009 metų lapkričio 27“, – sakoma straipsnyje.
Leidinys taip pat cituoja įrodymų afidevitus (rašytinius patvirtinimus), pasirašytus 2014 ir 2015 metais JAV energetikos ministerijos bendradarbio, kuris kalba apie „reketavimo schemą“.
„Pagal schemą Mikerinas, sutikus aukštesnio lygio oficialiems asmenims iš TEBEX ir „Rosatom“ (abi organizacijos priklauso Rusijos valstybei), siūlė Amerikos firmoms kontraktus, neskelbiant tenderio, mainais už „otkatus“ mokėti pinigines išmokas, pervedant į kažkokias ofšorines banko sąskaitas“, – sakė duodamas parodymus bendradarbis Deividas Gedrenas.
„Paskui Mikerinas, matyt, dalijosi įplaukas su kitais bendrininkais, susijusiais su TENEX Rusijoje ir kitose vietose“, – pridūrė bendradarbis.
„Mikerinas sudarė kontraktą su Amerikos automobilių gabenimo firma Transport Logistics International (atlikinėjusia subtilų darbą transportuojant Rusijos uraną Amerikoje) mainais į daugiau kaip 2 mln. dolerių „otkatų“ pavidalu iš kai kurių jos vadovų“, – rašo autoriai, remdamiesi teismine medžiaga.
Autorių nuomone, tokios stambios korupcinės schemos demaskavimu galėtų didžiuotis kiekviena teisėsaugos institucija, bet kai 2014 metais Mikerinas ir dar keletas asmenų, kurių pavardės straipsnyje neminimos, buvo suimti, FTB ir Teisingumo ministerija savo nuopelnų neafišavo. Tik 2015 metų rugpjūtį pasirodė vienintelis viešas pranešimas – vos pastebimas Teisingumo ministerijos pareiškimas spaudai, kad keletas atsakovų sudarė kaltės prisipažinimo sandėrį.
„Iki to laiko baudžiamosiose bylose Mikerinui teliko vienas kaltinimas – pinigų plovimas pagal schemą, kuri, kaip pripažino oficialūs asmenys, veikė 2004–2014 metais. Ir nors FTB agentai turėjo teisėsaugos pažeidimų įrodymų, surinktų mažiausiai nuo 2009 metų, federalinė prokuratūra kaltės prisipažinimo sandėryje paminėjo tik kelias transakcijas, atliktas 2011 ir 2012 metais“, – sakoma straipsnyje.
„Galutinėje teismo byloje irgi visiškai neminimas joks ryšys su kalbomis apie „prekybinę įtaką“, kurias liudijo informatorius po priedanga iš FTB (apie tai, kad Rusijos atominės industrijos oficialūs asmenys bandė meilikauti sutuoktiniams Klintonams), nors FTB agentai ir surinko dokumentų, rodančių, kad milijonai dolerių iš Rusijos atominės industrijos buvo perduoti Amerikos organizacijai, kuri teikė paramą Bilo Klintono fondui, kaip patvirtino šaltiniai interviu leidiniui The Hill“, – sakoma straipsnyje.
Pasak Teisingumo ministerijos pranešimo, 2015 metais Mikerinas buvo nuteistas 48 mėnesius kalėti ir sumokėti baudą“.
Kinas disidentas Čen Gvančenas (Chen Guangcheng), kuris šešias dienas praleido Amerikos ambasadoje Pekine, paliko savo prieglobstį ginčijamomis aplinkybėmis.
Taip rašo „The New York Times”.
„Tai, kas anksčiau atrodė kaip JAV valstybės sekretorės Hilari Klinton (Hillary Clinton) apsukrus diplomatinis laimėjimas, pavirto potencialiu fiasko“, – rašo Džein Perlez ir Šeron Lafranjer (Jane Perlez, Sharon LaFraniere).
