Sėkmingo Latvijos verslininko ir prorusiškos partijos „Santarvė“ rėmėjo Aivaro Bergerio paaukoti 140 tūkst. eurų sukėlė įtarimų dėl ryšių su dviem pinigų plovimo schemomis, o pats A. Bergeris lėšas esą gavo iš sąskaitų, galimai dalyvavusių „Danske Bank“ ir „Swedbank“ pinigų plovimo skandaluose, rašo tarptautinis tiriamosios žurnalistikos centras OCCRP.

A. Bergeris per dešimtmetį prorusiškai „Santarvei“ padėjo išlipti sausai iš korupcijos skandalų ir pasirašyti bendradarbiavimo sutartį su Vladimiro Putino „Vieningąja Rusija“.

Naujausi OCCRP partnerių Latvijoje, žurnalistinių tyrimų centro „Re:Baltica“, atskleisti bankų pavedimų duomenys rodo, kad A. Bergeris sulaukė pinigų iš įtartinų sąskaitų, kurios iš „Danske Bank“ į „Swedbank“ filialus Baltijos šalyse atliko mokėjimus už 10,2 mlrd. dolerių (8,95 mlrd. eurų).

A. Bergeris sulaukė dviejų mokėjimų, iš viso sudarančių 270 tūkst. eurų, 2010 m. ir 2011 m. Pirmasis pavedimas buvo atliktas iš sąskaitos, kuri buvo naudojama plaunant rusiškus pinigus schemoje, kurią atskleidė rusų teisininkas Sergejus Magnickis.

Pats A. Bergeris atsisakė komentuoti pavedimus ir žurnalistams sakė neatsimenantis gavęs pinigus. Tačiau į klausimus apie pinigines aukas partijai „Santarvė“ verslininkas sureagavo piktai.

„Tikrai manote, kad Latvijos antikorupcijos agentūra nėra pajėgi patikrinti asmenų aukų politinėms partijoms, kaip to reikalauja įstatymas?“ – žurnalistams pareiškė A. Bergeris.

Per daugelį metų A. Bergerio aukos „Santarvei“ padėjo per pastaruosius tris Seimo rinkimus užsitikrinti daugiausia mandatų, tačiau jo pinigų perdavimo partijai būdai taip pat sukėlė įtarimų.

„Re:Baltica“ teismo dokumentai rodo, kad be oficialiai deklaruotų aukų partijai „Santarvė“, A. Bergeris 2014-2016 metais Rygos kancleriui Maksimui Tolstojui perdavė 53 400 eurų, kad šis pinigus paaukotų „Santarvei“. Latvijoje yra draudžiama aukoti politinėms partijoms, pasinaudojant trečiaisiais asmenimis.

M. Tolstojus tuo metu buvo bankrutavęs, o jo kreditoriai Rygos kanclerį padavė į teismą, sužinoję apie aukas „Santarvei“. Tada M. Tolstojus pripažino, kad pinigai ne jo, o A. Bergerio. Pats A. Bergeris šios situacijos nekomentavo.

„Nesu įtikintas jūsų pozicijos, kad turėčiau atkleisti informaciją, nes esu viešas asmuo“, – interviu telefonu sakė A. Bergeris.

Tuo tarpu „Santarvė“ tikino, kad Latvijos antikorupcijos biuras (KNAB) tikrina visas aukas politinėms partijoms. Partijos atstovas spaudai Nilas Ušakovas tikino nieko nežinantis apie A. Bergerio pajamų kilmę.

„Žinant, kad KNAB neatskleidė nieko neteisėto, darau prielaidą, kad viskas teisėta“, – sakė N. Ušakovas.

Darius Mikutavičius (ELTA)
 
2019.03.22; 07:00

stt
STT emblema

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Šiaulių valdybos pareigūnai atlieka ikiteisminį tyrimą dėl galimo bandymo papirkti Lietuvos kariuomenės karininką, siekiant, kad vienai privačiai bendrovei būtų sudarytos išskirtinės sąlygos laimėti tarptautinį Lietuvos kariuomenės viešąjį pirkimą.

Pasak STT, ikiteisminis tyrimas pradėtas gavus Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) prie Krašto apsaugos ministerijos informaciją, kad vienos privačios bendrovės vadovas bandė papirkti Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų atstovą, kuriam pasiūlė didesnį nei 90 000 eurų kyšį už tai, kad vienai užsienio bendrovei būtų sudarytos išskirtinės sąlygos dalyvauti ir laimėti viešojo pirkimo konkursą.

Privačios bendrovės vadovui pareikšti įtarimai dėl papirkimo. Tyrimo duomenimis, įtariamasis galimai neteisėtais veiksmais siekė naudos vienai Latvijos bendrovei. Trečiadienį įtariamasis buvo sulaikytas, jo namuose ir darbo vietoje atliktos kratos. Taip pat atliktos kratos vienoje Latvijos bendrovėje.

aotd_okei
AOTD emblema

Šis ikiteisminis tyrimas pradėtas STT pareigūnams bendradarbiaujant su AOTD, taip pat su Latvijos korupcijos prevencijos ir kovos su korupcija biuro (KNAB) pareigūnais.

„Šis atvejis – tai dar vienas sektinas pavyzdys, kai pačios institucijos kuria antikorupcinę aplinką jų viduje, o nustačiusios konkretų korupcijos atvejį, nedelsiant apie tai praneša STT.

Institucijoms nėra lengva pasiekti, kad apie konkretų bandymą papirkti informuotų kiekvienas darbuotojas, bet šis pavyzdys rodo, kad tai yra įmanoma ir būtų gerai, kad tokių atvejų Lietuvoje visose srityse tik daugėtų“, – pranešime cituojamas STT direktorius Žydrūnas Bartkus.

Ikiteisminį tyrimą kontroliuoja Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.11.16; 06:00

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) direktorius Saulius Urbanavičius ir direktoriaus pirmasis pavaduotojas Žydrūnas Bartkus lankėsi Latvijos korupcijos prevencijos ir kovos su korupcija biure (KNAB), kur susitiko su naujuoju KNAB vadovu Jekabs Straume.

Vizito metu institucijų vadovai aptarė tolimesnes tarnybų bendradarbiavimo galimybes korupcijos prevencijos ir nusikaltimų tyrimo srityse.

STT bendradarbiaudama su Latvijos KNAB atlieka dvejus ikiteisminius tyrimus, susijusius su VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijoje vykdomais viešaisiais pirkimais, vienas iš tyrimų yra pabaigtas ir atiduotas teisminiam nagrinėjimui.

Lietuvai siekiant tapti Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos nare, STT, kaip specializuota Lietuvos kovos su korupcija institucija, stiprina bendradarbiavimą su kitų užsienio šalių antikorupcijos institucijomis.

Nuotraukoje: KNAB direktorius Jekabs Straume ir STT direktorius Saulius Urbanavičius.

2017.07.21; 06:41

Ypač įdomus Gabrielio Kurio (Gabriel Kuris) straipsnis "Latvijos oligarchų pergudravimas".

Gabrielio Kurio (Gabriel Kuris) straipsnyje "Latvijos oligarchų pergudravimas" analizuojama Latvijos prevencijos ir kovos su korupcija biuro (Corruption Prevention and Combating Bureau, KNAB) veikla. Pagrindinis šio biuro uždavinys – įveikti korupciją vyriausybiniuose sluoksniuose, kuri sovietmečiu buvo įprasta.

Straipsnyje akcentuojama, kad šis uždavinys buvo ypač sunkus, nes dauguma turėjusių valdžią ir privilegijas nenorėjo, kad šis biuras būtų tvirtas. 

Continue reading „Latviški akcentai“