Latviški akcentai


Print

Ypač įdomus Gabrielio Kurio (Gabriel Kuris) straipsnis "Latvijos oligarchų pergudravimas".

Gabrielio Kurio (Gabriel Kuris) straipsnyje "Latvijos oligarchų pergudravimas" analizuojama Latvijos prevencijos ir kovos su korupcija biuro (Corruption Prevention and Combating Bureau, KNAB) veikla. Pagrindinis šio biuro uždavinys – įveikti korupciją vyriausybiniuose sluoksniuose, kuri sovietmečiu buvo įprasta.

Straipsnyje akcentuojama, kad šis uždavinys buvo ypač sunkus, nes dauguma turėjusių valdžią ir privilegijas nenorėjo, kad šis biuras būtų tvirtas. 

Nepaisant rimtų nesutarimų dėl vadovavimo biuro viduje, nežiūrint nesutarimų su parlamentu bei pasaulinės finansų krizės, KNAB įrodė savo efektyvumą suimant įtariamus aukštus pareigūnus bei užsitikrinant žmonių paramą antikorupcinių reformų įgyvendinimui.

Informacijos šaltinis – "Foreign Policy"

XXX

Dėmesio vertas ir Martino Wolfo straipsnis "Kodėl Baltijos valstybės nėra pavyzdys?" Tame straipsnyje gvildenamos ekonominės bėdos ir privalumai.

Mintis, kad kančia stiprina sielą ir ekonomiką yra plačiai paplitusi. Tačiau ekonomika egzistuoja dabar, bet ne pomirtiniame gyvenime. Tie, kurie remia taupymo priemones, turi parodyti, kad tai ne tik moralu, bet ir efektyvu. Kaip tą reikia padaryti?

Parodyti sėkmingus pavyzdžius. Europoje dažnai pirštu rodoma į Baltijos šalis, ypač – į Latviją, kuri, išgelbėta iš krizės, dabar žydi. Ar iš tiesų? Ar tai gali būti pamoka kitiems? Į abu klausimus atsakymas tas pats: tai tiesa tik, bet tik dalinė tiesa.

Mažos Baltijos valstybės iki krizės džiaugėsi kreditavimo bumu. 2007 metais Latvijos einamosios sąskaitos deficitas siekė 22 proc. BVP, Estijos – 16 proc. BVP, Lietuvos – 14 proc. BVP. Tuo metu privataus sektoriaus finansų deficitas buvo didelis – Latvijoje siekė 23 proc., Estijoje – 19 proc., Lietuvoje – 13 proc.

Tuomet staiga sustojo plaukti kapitalas, krito aktyvų kainos, prasidėjo recesija ir augo fiskalinis deficitas. Baltijos šalys nusprendė taupyti.

2008-aisiais metais Latvija derėjosi dėl finansinės pagalbos. Gelbėjimo paketo sąlygoms tuomet pritarė Europos Sąjunga, Tarptautinis valiutos fondas ir Šiaurės šalys. Kai kurie abejojo, ar programa veiks. Manyta, kad tai labiau nesėkmės scenarijus.

Tačiau Latvijai pavyko sumažinti biudžeto deficitą 5,3 proc. per 2008-2012 metus. Tuo pačiu metu Lietuva sumažino savo deficitą 3,3 proc. O Graikija 2009-2012 metais deficitą sumažino net 15 proc. BVP.

Kaip tai veikė? Strategijos gynėjai rodo į pastarąjį greitą Baltijos šalių ekonomikos augimą. Latvijos ekonomika, pavyzdžiui, nuo 2009 metų trečiojo ketvirčio iki 2012 metų ketvirtojo ketvirčio augo 16 proc. Tiesa, prieš tai 2007 metų ketvirtąjį ketvirtį krito 25 proc.

2012 metų pabaigoje Latvijos ekonomikos augimas nuo laikotarpio iki krizės vis dar atsiliko 12 proc. Tai prastesnis rodiklis nei Airijos, Italijos, Portugalijos, Ispanijos. Estijai ir Lietuvai sekėsi kiek geriau, tiesa, šuoliai taip pat buvo dideli.

Šios recesijos yra labai svarbios. Latvija dėl to neteko apie 77 proc. metinės šalies produkcijos. Lietuva – 44 proc., Estija – 43 proc. Nedarbas mažėja, tačiau Latvijoje vis dar siekia 14 proc.

Latvija, labiausiai nuo krizės nukentėjusi tarp Baltijos valstybių, patyrė vieną didžiausių depresijų istorijoje. Ji jau atsigauna. Tačiau dar neatsigavo galutinai. Ar jos receptas, kaip išsikapstyti iš krizės, gali būti pavyzdys kitiems? Ne.

Šios valstybės turi kelias priežastis, dėl kurių gali tikėtis augti.

Visų pirma, pernai latvio darbo valanda sudarė tik ketvirtadalį euro zonos darbuotojo kainos, 30 proc. Ispanijos ir Portugalijos darbuotojų kainos.

Antra, tai yra mažos atviros ekonomikos. Kuo atviresnė ekonomika, tuo ji mažiau priklausoma nuo vidaus vartojimo, kurį pakerta krizė.

Trečia, užsienio kapitalo bankai vaidina svarbų vaidmenį šiose ekonomikose. Euro zonai tai yra alternatyva bankų sąjungai – leisti stipriems bankams valdyti silpnesnes finansų sistemas.

Be to, Baltijos šalys džiaugsmingai apkabino Europą bijodamos, kad vėl gali pakliūti į Rusijos glėbį. Todėl jos taupė. Kitoms valstybėms taupymas rūpi mažiau.

Ar gali būti Latvija pavyzdys kitoms ekonomikoms? Aišku, kad ne. Tai, kas įmanoma mažoms ir atviroms ekonomikoms, yra sunkiai įsivaizduojama didelėms. Vertinti ekonomikas taip, lyg jos visos būtų mažos atviros ekonomikos ir viena nuo kitos nepriklauso, būtų nusikaltimas.

Informacijos šaltinis – www.FT.com (Financial Times)

XXX

"Torstenas Albigas pasisako už pagalbą Latvijai reformuojant profesinio mokymo sektorių". Taip pavadintas straipsnis, pasirodęs vokiškame leidinyje "Berliner Zeitung". Šioje publikacijoje sakoma, kad Šlezvigas-Holštenas ir Latvija galėtų daugiau bendradarbiauti profesinio mokymo bei kovos su jaunimo nedarbu sektoriuose, vizito metu Rygoje pareiškė Vokietijos Šlėzvigo-Holšteino federalinės žemės ministras pirmininkas Torstenas Albigas. Jis norėjo pasidalinti Šiaurės Vokietijos federalinės žemės patirtimi šiais klausimais su Latvijos premjeru Valdžiu Dombrovskiu. Svečias iš Vokietijos taip pat pasisakė už glaudesnį bendradarbiavimą su visomis Baltijos valstybėmis.

V. Dombrovskis paragino Vokietijos įmones daugiau investuoti į Latviją. Perpspektvas jis mato ekonominiame bendradarbiavime, ypač transporto ir logistikos bei turizmo srityse.

Informacijos šaltinis – "Berliner Zeitung"

XXX

Klauso Joachimo Hermanno straipsnyje "Normalizacija" daugiausiai kalbama apie Viačeslavą Dombrovskį. Tiksliau tariant – apie latvių ir Latvijoje gyvenančių rusų tarpusavio santykius. Publikacijoje, be kita ko, teigiama, kad „Buvo verta pranešti ir Rusijos žiniasklaidoje, kad parlamente Rygoje patvirtintas naujasis Latvijos švietimo ir mokslo ministras yra etninis rusas. Naujasis kabineto narys baltiškai vadinasi Viačeslavs Dombrovskis ir yra gimęs sostinėje Rygoje. Jis priklauso rusų mažumai. Ir nors ji sudaro 27 proc. gyventojų, jai prireikė beveik ketvirtadalio amžiaus, kad po Sovietų sąjungos žlugimo Baltijos šaliai pasiekus Nepriklausomybę, turėtų pirmą ministrą. […]

Iki šiol virš 300 tūkst. žmonių yra „nepiliečiai“. Daugiausiai rusai, taip pat ir rusakalbių mažumos atstovai, norėdami gauti pilietybę, turi laikyti kalbos testą ir Latvijos kultūros bei istorijos egzaminą. Tai galioja netgi tada, kai jie čia yra gimę ar ilgai čia gyvena.

Pasus jie turi, tačiau neturi balsavimo teisės. Praėjusiais metais referendume 75 proc. pasisakė prieš Konstitucijos pataisą, kad rusų kalbai Latvijoje būtų suteiktas valstybinės kalbos statusas. Naujojo ministro paskyrimas galėtų suteikti didesnės sanglaudos 2 mln. gyventojų turinčioje Baltijos respublikoje viltį.  

Informacijos šaltinis – "Neues Deutschland"

2013.05.10


Prisijunkite prie diskusijos