Rusijos šarvuotoji technika. EPA – ELTA nuotr.
Minskas, rugpjūčio 29 d. (dpa-ELTA). Kariniai stebėtojai praneša, kad antradienį į Brestą Baltarusijos vakaruose atvyko dar viena Rusijos karių grupė.
Opozicinės Baltarusijos karinių stebėjimų platformos „Belaruski hajun“ duomenimis, kariai dalyvaus bendrose Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (KSSO) šalių pratybose. Pranešama, kad pirmieji kariai į Baltarusijos miestą netoli Lenkijos sienos atvyko jau rugpjūčio 18 dieną.
Bendros Rusijos dominuojamo karinio aljanso pratybos turėtų prasidėti rugsėjo 1 dieną. Pasak Baltarusijos valstybinės žiniasklaidos, jose dalyvaus apie 2 500 karių iš Rusijos, Baltarusijos, Kazachstano, Kirgizijos ir Tadžikistano. Maskva atsiųs apie 300 karių.
Atskirai nuo artėjančių pratybų, dar 2 000 Rusijos karių yra dislokuoti keturiose skirtingose šalies bazėse, mano „Belaruski hajun“.
Kita vertus, už sienos su Baltarusija apsaugą atsakingas Ukrainos generolas Serhijus Najevas teigia, kad Maskva išvedė visas sausumos pajėgas iš Baltarusijos, kad įtrauktų jas į Kupjansko ir Lymano puolimus Rytų Ukrainoje. Šios informacijos neįmanoma nepriklausomai patikrinti.
Kyjivas Minską laiko kariaujančia šalimi. Rusija neseniai Baltarusijoje dislokavo raketų „Iskander“ su branduolinėmis galvutėmis.
Su Baltarusija besiribojančiose NATO šalyse didėja susirūpinimas. Lenkija, Lietuva, Latvija ir Estija pagrasino visiškai uždaryti savo sienas su Baltarusija, jei kiltų karinių incidentų.
Rusijos vadovaujamos KSSO pajėgos ėmė trauktis iš Kazachstano. EPA-ELTA nuotr.
Nur Sultanas, sausio 13 d. (AFP-ELTA). Daugiau nei 2 000 Rusijos vadovaujamų karių pradėjo trauktis iš Kazachstano. Jie buvo dislokuoti po to, kai taikūs protestai dėl energijos kainų kilimo virto beprecedenčiu smurtu, pareikalavusiu dešimčių gyvybių.
Sprendimas pasiųsti taikdarius buvo pirmasis Maskvos vadovaujamai Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijai (KSSO), kurią Rusija dažnai vadino NATO atitikmeniu, bet anksčiau nenorėjusiai kištis į neramumus Vidurio Azijoje – regione, turinčiame ilgus istorinius ryšius su Rusija.
Ceremonijoje, skirtoje KSSO misijos pabaigai, prieš prasidedant oficialioms kalboms, išrikiuoti kariai išklausė kiekvienos iš šešių KSSO šalių narių himnus.
„Taikos palaikymo operacija baigėsi… užduotys įvykdytos“, – sakė Rusijos generolas Andrejus Serdiukovas, KSSO kontingento vadas. Kontingentą, sausio 6 dieną pasiųstą į Kazachstaną, sudarė Rusijos, Baltarusijos, Armėnijos, Tadžikistano ir Kirgizijos kariai. Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad „kolektyvinės taikos palaikymo pajėgos pradeda ruošti įrangą ir techniką pakrauti į Rusijos aviacijos ir kosmoso pajėgų karinio transporto lėktuvus ir grįžti į nuolatinio dislokavimo vietas“.
Kazachstano prezidentas Kasymas Žomartas Tokajevas trečiadienį, per pirmąjį savo vizitą pagrindiniame šalies mieste Almatoje, pareiškė, kad Rusijos ir sąjungininkų pajėgos „suvaidino labai svarbų vaidmenį stabilizuojant padėtį šalyje“.
1,8 mln. gyventojų turintis šalies finansų centras buvo nuniokotas per saugumo pajėgų ir vyriausybės oponentų susirėmimus, kuriais pasinaudojo ir parduotuvių plėšikai.
Kolektyvinio saugumo sutarties organizacija į Kazachstaną nusiuntė desantininkų. EPA-ELTA nuotr.
Almata, sausio 8 d. (dpa-ELTA). Remiantis oficialiais duomenimis, kuriuos šeštadienį pateikė Kazachstano valstybinė žiniasklaida, per antivyriausybinius protestus šalyje jau sulaikyta daugiau nei 4 400 gyventojų, o dar daugiau nei 40 žmonių žuvo. Į žuvusiųjų skaičių įtraukti ir saugumo pajėgų nariai.
Baiminamasi, kad tikrasis aukų skaičius gali būti daug didesnis, nei skelbia pareigūnai.
Rusijos vadovaujamas buvusių sovietinių respublikų karinis aljansas – Kolektyvinio saugumo sutarties organizacija (KSSO) – „taikai“ palaikyti į Kazachstaną nusiuntė desantininkų. Skaičiuojama, kad iš viso į šią centrinės Azijos šalį atvyks maždaug 2 500 karių iš užsienio.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šeštadienį per pokalbį su Kazachstano prezidentu Kasymu Žormatu Tokajevu pritarė pastarojo pasiūlymui artimiausiomis dienomis surengti aukščiausio lygio KSSO susitikimą neramumams aptarti.
Šeštadienį su K. Ž. Tokajevu taip pat kalbėjosi Baltarusijos diktatorius Aleksandras Lukašenka, kuris irgi savo šalyje yra pratęs malšinti antivyriausybinius protestus.
Penktadienį Kazachstano lyderis paskelbė įsakymą kariams šaudyti į protestuotojus, keliančius grėsmę jo autoritarinei valdžiai.
Maskvos vadovaujamas aljansas pasiuntė pirmuosius karius į Kazachstaną. EPA – ELTA nuotr.
Maskva, sausio 6 d. (AFP-ELTA). Maskvos vadovaujamas karinis aljansas ketvirtadienį pranešė išsiuntęs pirmuosius savo karius į Kazachstaną, jo vyriausybei paprašius padėti numalšinti didėjančius neramumus.
„Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (KSTO) taikos palaikymo pajėgos ribotam laikui išsiųstos į Kazachstano Respubliką, kad būtų stabilizuota ir normalizuojama padėtis“, – sakoma KSTO sekretoriato pranešime, kurį paskelbė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova.
Jame teigiama, kad dislokuoti Rusijos, Baltarusijos, Armėnijos, Tadžikistano ir Kirgizijos ginkluotųjų pajėgų vienetai, šios penkios šalys kartu su Kazachstanu sudaro Maskvos dominuojamą KSTO.
Pareiškime nenurodoma, kiek karių išsiųsta, bet sakoma, kad į Rusijos kontingentą įeina šalies oro desanto pajėgų nariai.
Pagrindinės karių užduotys „bus svarbių valstybės ir karinių objektų apsauga bei pagalba teisėtvarkos pajėgoms (…) stabilizuojant situaciją“, sakoma pareiškime. Jame teigiama, kad Rusijos pajėgos kariniais lėktuvais perkeliamos į Kazachstaną, o priešakiniai daliniai „jau pradėjo vykdyti paskirtas užduotis“.
Armėnija priklauso Rusijos vadovaujamai Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijai (KSSO). Tai – nenuginčijama tiesa. Taip pat žinoma, kad vienas iš paskutiniųjų šios organizacijos vadovų buvo Armėnijos atstovas – tūlas Jurijus Chačaturovas. Bet šiandien J.Chačaturovas jau nebevadovauja KSSO. Jis buvo priverstas trauktis iš generalinio sekretoriaus posto.
Taigi šiuo metu iškilęs galvosūkis – kas taps naujuoju KSSO generaliniu sekretoriumi? Į šį postą Armėnija norėtų ir vėl įtaisyti saviškį. Bet kiti KSSO nariai, sakykim, Baltarusija ir Kazachstanas, nesutinka. Tiek Minskas, tiek Astana vadovaujasi logika: kadangi Armėnijos atstovas buvo priverstas pasitraukti dėl pačių armėnų užkulisinių žaidimų (ne dėl ligos ar mirties), dabar į šį postą turi būti skiriamas kitos valstybės, sakykim, Baltarusijos ar Kazachstano, narys. Minskas ir Astana siūlo vadovautis rotacijos principu.
Armėnijai toks sąjungininkų pasiūlymas nepatiko. Ji supyko, įsižeidė.
Kad skaitytojams būtų aiškiau, kas teisus dėl šio konflikto, būtina prisiminti, kas gi tas J.Chačaturovas? Į valdžią Armėnijoje taikios revoliucijos būdu atėjus Nikolui Pašinianui, J.Chačaturovui buvo pareikšti kaltinimai dėl pažeistos šalies Konstitucijos. Mat eidamas Armėnijos ginkluotųjų pajėgų Jerevano garnizono vado pareigas J.Chačaturovas leido 2008 metų kovo pirmosiomis dienomis prieš protestuotojus panaudoti karinę jėgą (tąsyk Jerevane žuvo dešimt protestuotojų).
Kas teisus – protestuotojai, manę, kad 2008-ųjų rinkimai Armėnijoje buvo suklastoti, ar valdžia, tvirtinusi, kad mitingai pavirto į nevaldomas riaušes, – šiuo atveju ne tiek aktualu. Svarbiausia, kad valdžią Armėnijoje taikiu būdu iškovojus N.Pašinianui, ponas J.Chačaturovas buvo suimtas – teismo laukė sėdėdamas tardymo izoliatoriuje Jerevane. Tokia kardomoji priemonė jam pritaikyta, kad nepabėgtų iš šalies ir nedarytų poveikio liudytojams. Tačiau jis vis tik buvo išleistas į laisvę sumokėjus piniginį užstatą.
Štai tada ir prasidėjo: daugelis prieš jį liudijusių asmenų pakeitė parodymus iš neigiamų į teigiamus, o kiti visai atsisakė liudyti teisme. J.Chačaturovui kilo viltis išbristi iš balos sausam.
Bet įdomiausia, kad socialiniuose tinkluose tuo metu buvo pasirodęs sensacingas įrašas – Armėnijos nacionalinio saugumo tarnybos direktoriaus Arturo Vaneciano ir Specialiosios tyrimo tarnybos direktoriaus Sasuno Chačatriano pokalbis.
Nikolos Pašiniano karikatūra
Pokalbis tetruko vos aštuonetą minučių, tačiau jį išklausius lengva susidaryti nuomonę, kokios rimtos politinės intrigos verda šiandieninėje Armėnijoje. Pasirodo, konfidencialaus pokalbio metu (vėliau jis tapo viešu, kas jį užrašė ir kodėl išplatino socialiniuose tinkluose – nežinoma), du aukšto rango Armėnijos specialiųjų tarnybų vadovai aptaria kai kurias svarbias bylas. Tarp jų – ir kaltinimus Kolektyvinės saugumo sutarties organizacijos (KSSO) generaliniam sekretoriui J. Chačaturovui. Atidžiai išanalizavus įrašą tampa aišku: dėl J.Chačaturovo duodami aiškūs nurodymai – šio žmogaus negalima uždaryti į belangę, nes priešingu atveju „sulauksime Rusijos pykčio“ (Armėnijai, Rusijos pagalba užgrobusiai azerbaidžanietišką Kalnų Karabachą, Kremliaus nuomonė labai svarbi).
Taigi J.Chačaturovas vos vienerius metus vadovavo KSSO struktūroms. Pašalinti J.Chačaturovą iš KSSO generalinio sekretoriaus posto panoro pati Armėnija, kai premjeru tapo N.Pašinianas. Revoliuciją Armėnijoje sukėlusio N.Pašiniano poziciją galima suprasti – jis iš strategiškai svarbių postų siekia kuo greičiau išstumti visus nuverstojo prezidento Seržo Sargsiano žmones – visą vadinamąjį „Karabacho klaną“.
Ypač N.Pašinianas skubėjo susodinti į kalėjimus tuos, kurie 2008-aisiais prieš protestuotojus įsakė panaudoti jėgą. Tarp jų – ir Jerevano karinio garnizono vadą J.Chačaturovą. Bet J.Chačaturovas – pavojingas konkurentas, nes turi „rimtų ryšių Kremliuje“.
Kad ir kaip N.Pašinianas bandė laviruoti, Kremliaus susierzinimo neišvengė. Nors oficialusis Jerevanas vis tik leido J.Chačaturovui išvažiuoti į Maskvą, KSSO reputacija liko sutepta. Juk Armėnijos teisėsauga persekiojo ne bet ką, o patį KSSO generalinį sekretorių. Taigi sušlubavo ne tik KSSO, bet ir jai teoriškai bei praktiškai vadovaujančios Rusijos įvaizdis. Šios organizacijos istorijoje pirmą sykį generaliniam sekretoriui pateikiami sunkūs kriminaliniai nusikaltimai!
Ir vis dėlto J.Chačaturovo likimas – jau nebesvarbu. Jis tikriausiai Maskvoje ramiai sulauks pensijos. Naujoji politinė intriga – kas pakeis susikompromitavusį sekretorių? Painiavą kelia tai, kad KSSO organizacijos įstatuose aiškiai nenurodyta, kaip privalu elgtis, kai vadovas nušalinamas nuo pareigų. Įstatuose teparašyta, kad sekretoriui mirus arba sunkiai susirgus į postą naują kandidatą skiria toji pati šalis, kurios atstovas mirė arba susirgo. Tačiau J.Chačaturovo atveju – visai kitaip. Tad Armėnija, nors labai nori į šį postą vėl prastumti savąjį, šios teisės, vadovaujantis sveiku protu, – nebeturi. Naująjį kandidatą turėtų siūlyti Kazachstanas, Baltarusija, Rusija, tik ne Armėnija. Bet N.Pašinianas deda visas pastangas, kad į šią įtakingą karinę – politinę organizaciją vadovauti būtų paskiras jos žmogus.
Į KSSO viršūnių susitikimą Kazachstano sostinėje Astanoje premjeras N.Pašinianas atvyko turėdamas pasiūlymą – naujuoju organizacijos lyderiu skirti dabartinį Armėnijos gynybos ministrą Mikaelį Aratiunianą (N.Pašinianas pareiškė, kad J.Chačaturovo atsistatydinimas neva prilyginamas nenumatytoms aplinkybėms, todėl Armėnija tarsi išsaugoja teisę skirti savo kandidatą).
Tačiau kai kurie KSSO organizacijos dalyviai neseniai surengtame viršūnių susitikime Astanoje turėjo kardinaliai kitą nuomonę. Jie mano, kad naujasis vadovas į šį postą dabar turėtų būti skiriamas rotacijos keliu. O tai reiškia, kad naująjį vadovą skirs ne Armėnija, bet Baltarusija arba Kazachstanas.
Kalnų Karabacho okupacijos padariniai. Slaptai.lt nuotr.
Diskusijos dėl naujojo vadovo truko net trejetą valandų. Posėdis buvo uždaras. Kazachstano prezidentas Nursultanas Nazarbajevas pranešė, kad naująjį vadovą nūnai deleguos Baltarusija. Tiesa, galutinis žodis bus tartas šių metų gruodžio 6-ąją dieną Sankt Peterburge įvyksiančiame KSSO viršūnių susitikime (beje, po šito kazachų lyderio pareiškimo tiek N.Nazarbajevas, tiek pats Kazachstanas tapo mirtinu Armėnijos priešu (remiantis armėniškoje spaudoje pasirodžiusiomis pulikacijomis-http://armenianreport.com/pubs/202068/).
Remiantis rusų spaudos pranešimais, prieš Armėnijos pasiūlymą į KSSO postą skirti vėl armėnų atstovą prieštaravo Baltarusija, Kazachstanas ir „keletas kitų valstybių“. O tai reiškia, kad net Armėnijai palankaus Rusijos prezidento Vladimiro Putino įtaka nepadėjo. KSSO narėms greičiausiai nusibodo nuolatinės armėnų intrigos (Armėnija nepasitarė su KSSO narėmis versdama iš posto J.Chačaturovą, tad kodėl trokšta, kad KSSO narės su ja tartųsi dėl naujo vadovo?).
Belieka paklausti, kodėl N.Pašinianui toks svarbus KSSO generalinio sekretoriaus postas? N.Pašinianas bijo, jog į KSSO posėdį Sankt Peterburge stebėtojo teisėmis gruodžio mėnesį nebūtų pakviestas Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas (Azerbaidžanas nėra šios organizacijos narys).
Armėnija kategoriškai nesutinkanti, jog į KSSO posėdį stebėtojo teisėmis būtų priimtas Azerbaidžanas (ši idėja svarstyta politiniuose užkulisiuose visą 2018-ųjų vasarą). Bet Azerbaidžanas greičiausiai bus pakviestas į Sankt Peterburgo posėdžius (be teisės balsuoti). Juk musulmoniškas Azerbaidžanas sugeba palaikyti draugiškus, dalykiškus santykius su visomis KSSO šalimis, išskyrus Armėniją. Azerbaidžanas nesipyksta nei su Baltarusija, nei su Kirgistanu, nei su Kazachstanu… O ir su Rusija oficialiojo Baku santykiai nėra blogi.
Armėnija lieka vienui viena net tarp sąjungininkių – KSSO narių.
Ar patikėtumėte, jei pasakyčiau, jog Armėnija prašosi priimama į NATO? Ar įtikinamas pasirodytų teiginys, esą Armėnijos premjero pareigas einantį Nikolą Pašinianą karinių NATO pratybų stebėti buvo pakvietęs pats Aljanso generalinis sekretorius? O jei portalas slaptai.lt parašytų, jog Armėnijos ministras pirmininkas N. Pašinianas tikrai svečiavosi Norvegijoje asmeniškai pakviestas Aljanso vadovo Jenseno Stoltenbergo – ar nepasirodytų ši žinia įtartina, labiau panaši į melą, propagandinę „antį“, nei į neginčijamą tiesą?
Be abejo, Armėnijos premjero niekas nekvietė į Norvegijos Karalystę, niekas jam neleido stebėti NATO karinių pratybų. Juolab NATO vadovybė nesiuntė ponui N. Pašinianui asmeninių pakvietimų.
Būtų didžiausia kvailystė, neapdairumas, beprotybė, jei NATO vadovai šiandien prašytų Armėniją prisijungti prie Aljanso pajėgų. Taip nėra ir negali būti. Šito oficialusis Briuselis negali padaryti dėl kelių svarių, rimtų priežasčių. Pirma, Armėnijoje dislokuota gausi Rusijos karinė bazė (Giumri miestas). Antra, Armėnija iki šiol okupavusi Azerbaidžanui priklausantį Kalnų Karabachą (įskaitant ir septynetą su KK nesusijusių rajonų). Todėl Vakarai šią valstybę tebelaiko agresore, nevykdančia Jungtinių Tautų rezoliucijų, įpareigojančių trauktis iš užgrobtų teritorijų. Ir, galų gale, visi puikiai žino, jog Armėnija priklauso Rusijos vadovaujamai Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijai (KSSO). Tas KSSO – tai visiška priešingybė NATO aljansui. Tai – akivaizdžiai antieuroatlantinė organizacija. Kad ir kaip norėtų oficialusis Jerevanas, jis negali siekti draugystės su NATO ir tuo pačiu tampriai bendradarbiauti su KSSO. Sėdėti ant dviejų skirtingų kėdžių neįmanoma, kad ir koks gudrus, lankstus bebūtum.
Ir vis dėlto internetinėje erdvėje pasirodė pranešimų, girdi, ponas N. Pašinianas svečiuojasi Norvegijoje, dalyvauja derybose su NATO generaliniu sekretoriumi, iš garbingų užsienio svečių ložės stebi, kaip gintis mokosi NATO kariai. Kad tokių „ančių“ buvo paleista internetinėje erdvėje, apgailestauja internetinis leidinys Armenianreport.com. Šis armėniškas portalas mano, kad primityvią dezinformaciją dėl neva Armėnijos noro jungtis į NATO struktūras skleidžia Kremliaus remiami ir apmokami troliai. Būtent jie neva paskleidė melagingų žinių, esą N. Pašinianas, vaizdžiai tariant, staiga Rusijai atsuko užpakalį, o Vakarams – veidą.
Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.
Niekas nesiginčija: pranešimai apie Armėnijos siekį bičiuliautis su NATO tėra primityvus, pigus melas. N. Pašinianas nevažiavo į Norvegiją, nesusitiko su NATO vadovybe ir nematė karinių NATO pratybų. Tuo metu, kai internetiniai troliai įrodinėjo, esą N. Pašinianas šnekučiuojasi su J. Stoltenbergu, Armėnijos premjeras iš tikrųjų buvo nuvykęs į iš Azerbaidžano atimtą Kalnų Karabachą, kur susitiko su šią azerbaidžanietišką teritoriją dabar valdančiais saviškiais – armėnais. Remiantis Armenianreport.com pranešimais, N. Pašinianui rūpėjo sužinoti, ar užtektinai rimtai jie, armėnai, saugo okupuotą teritoriją. Žodžiu, skirtumas tarp to, kas buvo rašyta, ir to, kaip nutiko iš tikrųjų, – akivaizdus: ne Norvegija, ne NATO, ne Briuselis, o Kalnų Karabachas.
Minėtas armėnų leidinys armenianreport.com klausia, kodėl Kremliaus troliai atkakliai skleidžia primityvų melą apie dabartinę Armėnijos vadovybę? Juk teiginiais, esą armėnai jau klastingai suvarė peilį Rusijai į nugarą arba ketina artimiausiu metu Rusiją išduoti, iškeisdami Maskvos politinę, ekonominę ir karinę paramą į draugystę su Vakarais, – niekas netiki. Nebent vienas kitas primityvus kvailys, nesusigaudantis užsienio politikoje. Tokios minėto leidinio versijos. Suprask, Armėnija nė neketina nusisukti nuo Kalnų Karabachą okupuoti padėjusios Rusijos.
J. Stoltenbergas stebėjo Norvegijoje vykstančias NATO pratybas. EPA-ELTA nuotr.
Ir vis dėlto dezinformacija, jog Armėnija išduoda Rusiją ir beldžiasi į Vakarus, – tebeplatinama.
Kodėl rusų troliams prireikė vaizduoti Armėniją kaip NATO sąjungininkę? O gal šį melą platina visai ne Kremliaus propagandistai? Gal esama jėgų, kurios suinteresuotos sužinoti, kokia būtų tiek Briuselio, tiek Maskvos reakcija į neva provakarietiškas Jerevano nuotaikas? Galų gale gal šias „antis“ platina pats Jerevanas, siekiantis suminkštinti griežtą Vakarų požiūrį dėl Kalnų Karabacho – kol šių žemių negrąžins tikriesiems šeimininkams, tol Armėniją laikys agresore?
