Česlovas Iškauskas, teksto autorius. Slaptai.lt nuotrauka

Puota maro metu – taip apibrėžčiau kai kurių politikų ir šiaip visuomenės veikėjų, kartais net labai garsių, norą pelnyti politinių taškų ar pasirodyti itin nuovokiais, „liapsusus“ (žinau, šis žodis lietuvių kalboje nevartotinas ir reiškia „didelę žioplą kalbos ar logikos klaidą“).

Antai, konservatorių ir opozicijos lyderis G. Landsbergis, kurio politinį kursą šiaip palaikau, staiga iškišo galvą iš ambrazūros ir leptelėjo, kad reikia „keisti vadovaujančius žmones, KAM ministrą Karoblį paskirti operacijų centro vadovu vietoj Verygos, laboratorijos vadovas Zimnickas turi trauktis, Vyriausybės vadovas pripažinti, kad buvo klaidų ir svarbiausia – nustoti meluoti“…

Nei daugiau, nei mažiau – pakeisti, nuimti, likviduoti!

Motyvas? Reagentų ir apsaugos priemonių įsivežimo operacija labai pavėlavo, dėl to kenčia tauta, ypač medikai, ir plečiasi viruso pažeistos zonos. Dėl to kaltas Sveikatos apsaugos ministras. Priedo – dar ir laboratorijos vedėjas. Ir, žinoma, premjeras, kuris dėl žinomų priežasčių nėra ypač viešas asmuo šiuo metu. Girdi, JAV ir Vokietija „įsigyja viską, kas yra pagaminama“…

Opozicijos lyderiui neįdomu, kad, kilus protrūkiui Uhane, dar niekas negalėjo tiksliai numatyti pandemijos bangos ir iš anksto užsakyti milijonus reagentų ir apsaugos priemonių. ES siūlė pirkti reagentus drauge, bet, pateikus paraiškas, jos buvo peržiūrimos pagal neaiškius kriterijus, matyt, pagal tai, kaip bendrijos šalyse sparčiai plinta virusas ir valstybių gyventojų skaičių. Ne vieną kartą buvo kartota, kad visos užkrėstos šalys dalyvauja pirkimuose, ir Lietuva čia negali prilygti JAV ar Vokietijai.

Medikas Vytautas Kasiulevičius. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Prie opozicijos prisijungia Medikų sąjūdžio vadovė, reikalaujanti – pati nežinodama ko – lyg nepaprastosios padėties, lyg karinio valdymo, lyg visa ko uždraudimo…

A.Veryga, kuris praėjusį savaitgalį trumpam buvo gavęs atopūtį, LRT radijui sako, kad nesiveržia niekam vadovauti, ir opozicijos lyderį ragina nepolitikuoti, artėjant Seimo rinkimams spalį.

Gabrielius Landsbergis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Aišku, G. Landsbergiui yra daug pritariančių. Pastaruoju metu labai populiarūs tapo medicinos mokslininko Vytauto Kasiulevičiaus pasisakymai. Iš tiesų, ramus, dalykiškas ir gana kritiškas mediko tonas negali nepatraukti.

Bet štai jis imasi mesijo vaidmens ir didžiuojasi, neva anksčiau perspėjęs, kad įtariamų pagavus virusą skaičius Lietuvoje netrukus pasieks 500… Na, pranašo nuopelnas čia nedidelis. Koronaviruso šuolis po pasaulį tik auga.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Bet jis antrina opozicijai ir siūlo, kad vadovauti COVID-19 operacijai Lietuvoje turi kariškis, turintis karinių operacijų ir jų planavimo patirties. Medikai – tik jo pagalbininkai. Vadinasi, vietoj A. Verygos geriau R. Karoblis, vietoj S. Čaplinsko – dar koks pulkininkas su „partupėja“. „Politikai, viceministrai, lengvos karjeros profesūra turi aplenkti šią zoną ir užsiimti savo reikalais…“ – rašo jis „Facebook“ paskyroje.

Gerą atsaką tokiems pasiūlymams paskelbė apžvalgininkai Audrius Bačiulis ir Vytautas Sinica. Jie tikina, kad kiekvienas turi daryti tai, ką gerai išmano. Lietuvoje neįvesta nepaprastoji ar karo padėtis, kai paralyžiuojama visa ūkinė veikla, įvedama komendanto valanda ir gatvėse pasirodo automatininkai. Kariškiai jau dabar teikia medikams pagalbą. Pastarieji iš tiesų dirba titanišką darbą, ir juos nustumti už nugarų generolams – reikštų perversmą krizės metu. Ne veltui profesorių V. Kasiulevičių šio įrašo autoriai vadina „Dvaro mediku“ (jis yra Grybauskaitės ir Skvernelio asmeninis gydytojas). Žiūrėk, ir pats profesorius įsmuks į kokį postą…

Visas šis biurokratinis erzelis tik įpila žibalo į ugnį. Sunkiu metu reikalinga rimtis, o ne postų perstumdymai, į gatves išvedant kariuomenę. Tai sukeltų dar didesnę įtampą visuomenėje. O gal kažkas nori pasinaudoti koronavirusu artėjant rinkimams? Jeigu jie iš viso įvyks…

2020.03.23; 12:30

Gabrielius Landsbergis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Pirmadienį Seimo valdyba ketina svarstyti Seimo opozicijos lyderio Gabrieliaus Landsbergio siūlymą dėl nepaprastosios padėties šalyje įvedimo.
 
Praėjusią savaitę valdybos posėdyje kalbėjęs Seimo opozicijos lyderis Gabrielius Landsbergis suabejojo, ar Vyriausybė, paskelbdama karantiną, neviršijo savo įgaliojimų, pavyzdžiui, dėl asmens teisių, verslo suvaržymo.
 
Todėl jis pasiūlė atsiklausti teisininkų ir padiskutuoti Seimui, ar apskritai nereikėtų skelbti nepaprastąją padėtį valstybėje.
 
„Mes gavome Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Vyriausybės teisininkų paaiškinimus. Manau, kad pasitarsime, koks kelias turėtų būti, nes niekas nenori, kad valstybei būtų blogiau, o nori, kad būtų geriau. Asmeniškai manau, kad ir šitoje situacijoje, esant karantino sąlygoms, Vyriausybė viską pajėgia daryti taip, kaip reikalinga. Iš tikrųjų mes pasitarsime šiuo klausimu taip pat“, – Eltai sakė Seimo pirmininko pirmoji pavaduotoja Rima Baškienė.
Prof. Vytautas Sinkevičius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
Kaip ELTA jau skelbė, vienas iš Konstitucijos kūrėjų, Mykolo Romerio universiteto profesorius Vytautas Sinkevičius teigia, kad Lietuvoje nėra tokios situacijos, jog reikėtų Seimui skelbti nepaprastąją padėtį.
 
„Pagal Konstituciją nepaprastoji padėtis gali būti įvesta tik tais atvejais, kai iškyla grėsmė konstitucinei santvarkai ir visuomenės rimčiai (144 str.). Tokios situacijos Lietuvoje nėra, vadinasi, nepaprastoji padėtis negali būti įvesta, – Eltai yra sakęs V. Sinkevičius.
 
Pasak jo, Vyriausybė paskelbė karantiną pagal Užkrečiamųjų ligų įstatymą, kurį pats Seimas ir yra priėmęs.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.23; 00:30

Parodų centre įrengta ligoninė. EPA-ELTA nuotr.

Sekmadienį Ispanijos sveikatos apsaugos ministerija pranešė, kad šiuo metu šalyje užsikrėtusiųjų koronavirusu yra 28,5 tūkst., t. y. 3,5 tūkst. daugiau nei prieš dieną. Tuo metu mirusiųjų skaičius pasiekė 1 720.
 
Pasak ministerijos, mirčių nuo koronaviruso sukeltos COVID-19 ligos skaičius per pastarąją parą išaugo apie 30 proc.
 
Šiuo metu Ispanija yra viena labiausiai nuo pandemijos kenčiančių valstybių. Situacija ypač sunki sostinėje Madride, kur, remiantis oficialia statistika, jau diagnozuota maždaug 10 tūkst. infekcijos atvejų ir užfiksuota 1 021 mirtis.
Ispanijos ligoninėje. EPA – ELTA nuotr.
 
Madrido valdžia nusprendė miesto šiaurėje įsikūrusiame parodų centre „Ifema“ įrengti laikiną ligoninę su 5,5 tūkst. lovų ir intensyvios terapijos įranga. Pirmasis pacientas į improvizuotą ligoninę paguldytas sekmadienį. Šalies ligoninės jau dabar vargiai susidoroja su ligonių srautais.
 
Prieš savaitę visoje Ispanijoje buvo paskelbta komendanto valanda, kurią iš pradžių planuota taikyti 15 dienų. Tačiau, turint omenyje epidemijos mastus šioje šalyje, priemonė tikriausiai bus pratęsti dar dviem savaitėms, iki balandžio 12 d. Tiesa, pirmiausia tokiam žingsniui turi pritarti parlamentas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.22; 16:45

Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.

„Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis sako, kad šiuo metu opozicijos lyderio pareigas einančio konservatorių pirmininko Gabrieliaus Landsbergio užuominos apie galimybę valstybėje įvesti nepaprastąją padėtį neturi pagrindo. Pasak jo, tai tik priemonė, kurios G. Landsbergis griebėsi savo matomumui didinti.
 
R. Karbauskis savo socialinio tinklo „Facebook“ įraše pateikė aiškinimą, kodėl, jo nuomone, siūlymas įvesti nepaprastąją padėtį yra netinkamas. Jo teigimu, nepaprastoji padėtis gali būti įvedama tik esant tam tikroms sąlygoms. O tokių, akcentuoja R. Karbauskis, šiuo metu nėra.
 
„Nepaprastoji padėtis pagal įstatymą gali būti įvedama tik tada, kai yra šios sąlygos: dėl valstybėje susidariusios ekstremalios situacijos ar krizės kyla grėsmė Lietuvos konstitucinei santvarkai ar visuomenės rimčiai ir šios grėsmės neįmanoma pašalinti nepanaudojus kitų, mažiau žmogaus teises ribojančių, priemonių. Būdami dėkingi visuomenei už susiklausymą, rimtį ir rūpinimąsi silpniausiais jos nariais, galime konstatuoti, kad tokių sąlygų paskelbti nepaprastajai padėčiai, kurios ima reikalauti opozicija, nėra“, – feisbuke rašo „valstiečių“ lyderis.
 
„Antra, nesant nepaprastosios padėties sąlygų, jos įvedimas lemtų, kad žmogaus teisės imamos riboti be jokio pagrindo: nepaprastoji padėtis reikštų, kad laikinai gali būti apribojamos teisės ir laisvės, nurodytos Konstitucijos 22, 24, 25, 32, 35 ir 36 straipsniuose“, – pridūrė R. Karbauskis.
 
Politiko teigimu, įvedus nepaprastąją padėtį, būtų varžomas žmogaus privatus gyvenimas, leidžiant kontroliuoti asmens susirašinėjimus ir pokalbius telefonu, neužtikrinamas būsto neliečiamumas, ribojama žmogaus teisė turėti savo įsitikinimus. Galiausiai, pridūrė jis, būtų ribojama piliečių teisė burtis į partijas ir asociacijas, įvedama komendanto valanda.
Gabrielius Landsbergis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
 
„Tai milžiniški teisių ir laisvių apribojimai, kurių įvedimas be pagrindo – t. y. be grėsmės konstitucinei santvarkai ar visuomenės rimčiai – ir net neišnaudojus kitų ekstremalios situacijos suteiktų priemonių, ne tik kad teisiškai neįmanomas, bet demokratinėje visuomenėje – ir nepriimtinas diktatūros pavyzdys. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga tam nepritaria. Nerasdami nei teisinio, nei loginio tokių opozicijos reikalavimų paaiškinimo, kviečiame atsisakyti pigaus politikavimo, politiniu prioritetu padarant konstruktyvų, o ne destruktyvų, elgesį bei bendrą darbą užtikrinant Lietuvos žmonių gerovę ir interesus“, – rašo R. Karbauskis.
 
Pateikęs argumentus, R. Karbauskis kelia klausimą – kodėl G. Landsbergis užsiminė apie tokią idėją.
 
Senoviškas pabūklas. Slaptai.lt nuotr.

„Paklauskime savęs, kodėl nepaprastosios padėties įvedimo, nors tam nėra teisinio pagrindo, nori opozicijos lyderis konservatorius G. Landsbergis ir dėl to kreipiasi būtent į Seimo valdybą, kur V. Pranckiečiui „padedant“ opozicija turi daugumą? Ar ne dėl to, kad siekia turėti specialiąją komisiją Seime, kurios galimybę numato nepaprastosios padėties įstatymas ir kurią jis galėtų panaudoti kalboms, politikavimui ir savo asmeniniam matomumui didinti? Visi suprantame, kad Vyriausybės darbas tokiu atveju būtų paralyžiuotas, – užsivėlus diskusijoms Seime, supolitizavus kovą su pandemija, operatyvus sprendimų priėmimas žlugtų, o dėl to nukentėtų žmonės. Tokio scenarijaus Lietuvai tikrai nereikia!“ – rašo politikas.
 
Antradienį Seimo valdybos posėdyje opozicijos lyderis Gabrielius Landsbergis suabejojo, ar Vyriausybė, paskelbdama karantiną, neviršijo savo įgaliojimų, pavyzdžiui, dėl asmens teisių, verslo suvaržymo. Politikas pasiūlė atsiklausti teisininkų ir padiskutuoti Seimui, ar apskritai nereikėtų skelbti nepaprastosios padėties valstybėje.
 
Planuojama, kad, gavus teisininkų išvadas, apie tai bus kalbama Seimo valdybos posėdyje, o prireikus, gali būti inicijuojamas ir Seimo plenarinis posėdis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.19; 11:20

Dėl smurto protrūkio po balandžio 21-osios teroro aktų Šri Lankos vyriausybė vėl laikinai užblokavo socialinius tinklus, tarp jų – „Facebook“ ir „WhatsApp“. Tai pirmadienį pranešė „Reuters“, remdamasi Šri Lankos valstybinės informacijos departamentu. 

Kaip informuoja agentūra, remdamasi liudininkais, sekmadienį salos vakaruose esančiame Čilau mieste po susižodžiavimo feisbuke kelios dešimtys žmonių apmėtė akmenimis mečetes ir parduotuves, priklausančias musulmonams. Vietos žiniasklaida taip pat pranešė apie kelis incidentus, įvykusius miesto apylinkėse naktį į pirmadienį.

Ankstesnis draudimas naudotis socialiniais tinklais, įvestas po virtinės sprogimų saloje, galiojo beveik 10 dienų, nuo balandžio 21-osios iki 30-osios.

Balandžio 21-ąją Šri Lankoje buvo įvykdyta didžiausia šalies istorijoje serija teroro aktų. Kolombe, Negombe ir Batikalojoje iš viso nugriaudėjo aštuoni sprogimai, daugiausia – katalikų bažnyčiose per Velykų pamaldas ir viešbučiuose. Naujausiais duomenimis, teroro aktai pareikalavo maždaug 250 žmonių gyvybių. 

Šri Lankos valdžios nuomone, šiuos išpuolius surengė šalies grupuotė „Jamaat al-Tawhid al-Watania“, kuri gali turėti ryšių su užsienio islamistinėmis organizacijomis. Iki šiol Šri Lankos pareigūnai sulaikė jau daugiau kaip 100 žmonių, kurie gali būti susiję su teroro aktais.

Stasys Gimbutis (ELTA)

Lietuvos kariuomenei rengiantis tinkamai reaguoti į šiuolaikines grėsmes valstybės saugumui, į karines pratybas laipsniškai įtraukiama vis daugiau valstybinių jėgos struktūrų, savivaldybių darbuotojų, taip pat civilinių tarnybų. Siekiant tokiu metu užtikrinti sklandžią sąveiką tarp karių ir civilių, Lietuvos kariuomenėje atnaujinama karo komendanto pareigybė.

Lietuvoje ginkluotųjų pajėgų vado nurodymu bus paskirta 60 komendantų: tiek, kiek Lietuvoje yra savivaldybių. Didžioji dalis pareigybių jau užpildyta, tačiau potencialių kandidatų dar tebeieškoma. Reikalingi karininkai su atsargos kapitono, majoro ar pulkininko leitenanto kariniais laipsniais.

Šiandien tebevyksta reikiamų kandidatų į karo komendantus atranka, jų skyrimas į pareigas ir atrinktų pareigūnų rengimas. Kiekvienas atsargos karininkas, besirengiantis eiti karo komendanto pareigas, visų pirma, privalo atitikti kariuomenės keliamus reikalavimus, o vėliau atnaujina savo karinius įgūdžius bei žinias. Jiems numatyti kariniai Karo komendanto bei Rezistencijos kursai, kur pastarąjį praves Specialiųjų operacijų pajėgų specialistai. Dar komendantams reikės baigti nuotolinį Teisės kursą. 

Karo padėties metu, pagal vis dar galiojantį Karo padėties įstatymą, komendantas gali suvaržyti taikos metu mums įprastas teises. Naujame Karo padėties konstituciniame įstatyme, su kurio projektu galima susipažinti internete, nustatomas karo prievolininkų teisės išvykti iš Lietuvos apribojimas, supaprastinamas valstybės ar savivaldybės turto perdavimas – rekvizicija bei pakoreguoti kiti, karo metu itin svarbūs, punktai.

Vadovaujantis naujuoju Karo padėties įstatymo projektu, kuris turėtų įsigalioti nuo ateinančių metų pradžios, karo komendantas kiekvienoje savivaldybėje, paskelbus karo padėtį, bus paskirtas nedelsiant. 

Karo komendanto pareigos Lietuvos kariuomenėje nėra naujiena. 1990-1992 m. Lietuvoje veikė Krašto apsaugos departamento (KAD) karo komendantūros. Jų užduotis buvo rūpintis KAD padalinių infrastruktūra, karių tarnybos ir gerovės klausimais, taip pat šaukti jaunuolius į kariuomenę, patruliuoti paskirtose teritorijose bei budėti objektuose, prisidėti prie to, kad okupacinės Rusijos armijos kariai kiek galima greičiau išsikraustytų iš Lietuvos. Komendantūrose veikė komendantiniai būriai, kuriuose privalomąją tarnybą atliko ir pirmieji atkurtos Lietuvos kariuomenės šauktiniai. Šios komendantūros buvo likviduotos prieš 26 metus, 1993-iųjų sausį. 

Istoriniai įvykiai liudija, kad karo komendantai tarpukariu buvo rimta jėga ir Pirmojoje Respublikoje, ypač pereinamuoju laikotarpiu. Karo komendanto pareigybė Lietuvos kariuomenėje atsirado nuo pat jos kūrimosi pradžios, 1918 m.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.14; 13:00