Žydų gatvė Vilniuje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Antradienį Seimas po svarstymo pritarė premjerės Ingridos Šimonytės inicijuotoms įstatymo pataisoms, kuriomis siūloma žydams išmokėti kompensacijas už praėjusio amžiaus viduryje nusavintą privatų turtą. Holokausto industrija. Norman G.Finkelstein knyga apie tai, „kaip išnaudojama žydų kančia”. 2004 metai; Dialogo kultūros institutas
Už įstatymo projektą balsavo 54, prieš 1, susilaikė 7 Seimo nariai.
„Šiek tiek keičiamas modelis, į tam tikrą kompensaciją galės pretenduoti ir fiziniai asmenys, tačiau pats kontrolės mechanizmas ir fondo valdymas išlieka toks pat, koks buvo pirminiame įstatyme. Komitetas darė klausymus, išklausė atstovų tiek Lietuvoje, tiek iš užsienio, kurie pageidavo išsakyti savo nuomonę, ir gruodžio 7 dieną komiteto posėdyje šis projektas buvo apsvarstytas ir buvo pritarta patobulintam Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymo pakeitimo įstatymo projektui ir komiteto išvadoms“, – pristatydamas komitete patobulintą projektą sakė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras.
Įstatymo pakeitimuose numatoma, kad už visą privatų, įskaitant ir bešeimininkį, nekilnojamąjį turtą, perimtą valstybės nuosavybėn dėl Holokausto nelikus tokio turto savininkų ar paveldėtojų, būtų mokama simbolinė piniginė kompensacija. Tam būtų skiriama papildomi 37 mln. eurų, kompensacijos būtų pradėtos mokėti 2024 m. Įstatymas apibrėžtų tokių kompensacijų dydį, mokėjimo terminus, tvarką bei galimo naudojimo paskirtis.
Anksčiau premjerė yra pasiūliusi, kad Vilniaus koncertų ir sporto rūmai galėtų tapti muziejumi ar memorialu, skirtu Lietuvos žydų istorijai. Paklausta, kaip klostosi šios idėjos įgyvendinimas, I. Šimonytė teigė, kad situacija nėra paprasta ir sprendimai yra sudėtingesni, nei dėl kompensacijų už nusavintą turtą.
Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus. Mariaus Morkevičius (ELTA) nuotr.
Prezidentūrai raginant elektros kainas ir kitais metais užfiksuoti dabartiniame lygyje, Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus pabrėžia, kad vertinat tokio pobūdžio subsidijas būtina atsižvelgti į jų efektyvumą, poveikį ekonomikai ir kainą. Apskritai, jis atkreipia dėmesį, kad aukštos energetikos kainos taip pat vaidina savo vaidmenį – skatina spartesnį perėjimą prie atsinaujinančių išteklių.
„Velnias slypi detalėse. Neturime pamiršti, kad iš principo aukštesnės energetikos kainos skatina perėjimą prie žalesnių, tvaresnių energijos šaltinių. Iš kitos pusės, didžiulės kainos pradeda neigiamai veikti vartojimą, ekonominę aplinką, verslus ir tada turėsime didžiules pasekmes. Klausimas, koks sprendimas yra geriausias“, – antradienį atsakinėdamas į žurnalistų klausimus kalbėjo G. Šimkus.
Kaip akcentuoja šalies centrinio banko vadovas, tokių priemonių „dizaino klausimas“ irgi yra itin svarbus, kadangi nuo jo priklauso ir subsidijų kaina. Jis pateikė pavyzdį, kuomet visiems gyventojams pritaikius vienodą 10 ct/kWh kompensaciją, jai prireiktų maždaug 340 mln. eurų. Tuo metu 10 ct/kWh kompensacija taikant tik iki 150 kWh suvartotos energijos ribos vienam objektui, tokiai priemonei, pasak G. Šimkaus, prireiktų žymiai mažiau – 25 mln. eurų.
„Priemonė dėl energetikos kainų lubų visiems yra svarstytina, bet klausimas yra tik tai, kur tos lubos. Biudžetas nėra guminis“, – tikino jis. Velniai. Slaptai.lt nuotr.
Be to, Lietuvos banko vadovas pažymi, kad kol kas jis nėra matęs konkrečių skaičiavimų, kodėl siūloma viena ar kita energetikos kainų fiksavimo riba ir kokį poveikį ekonomikai turėtų tokios priemonės. Anot jo, priemones reikia įvertinti pagal tai, kuri iš jų yra taikliausiai nukreipta į pačią problemą, kuri iš jų problemą paveikia veiksmingiausiai ir koks mechanizmas būtų proporcingiausias.
„Parama yra tokia, kokios reikia verslui. Jeigu verslas susiduria su likvidumo problema, tai turbūt subsidijos nėra ta priemonė, kuri yra reikalinga. Pavyzdžiui, didžiulei korporacijai, kaip veiklą pristabdžiusiai „Achemai“ 100 tūkst. eurų subsidiją galbūt būtų smagu gauti, bet tai nebūtų veiksminga priemonė“, – pabrėžė G. Šimkus.
ELTA primena, kad prezidentas Gitanas Nausėda iki kitų metų liepos siūlo užfiksuoti dabartinį 24 ct/kWh elektros tarifą visiems buitiniams vartotojams. Tai, Prezidentūros pateiktais skaičiavimais kainuotų apie 300 mln. eurų daugiau nei preliminariai planuoja kompensuoti Vyriausybė. Anot Prezidentūros, valstybė, vykstant energetinei krizei, „gali sau leisti ir privalo“ šias papildomas lėšas skirti.
Ekonomikos ekspertas Aleksandras Izgorodinas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Prezidentūrai pasiūlius kompensaciją už elektrą gyventojams mokėti ir po Naujųjų, ekonomistai tam pritaria ir sako, kad tęsti nuo pavasario galiojančią lengvatą reikėtų, kaip ir diskusijų, kiek ją būtų galima kelti, atsižvelgiant į šalies biudžeto išgales.
Be to, ekspertai tikina, kad valstybė turėtų ryžtingiau padėti gyventojams ir verslui atlaikyti energijos kainų šoką, esą jų brangimą lemia išoriniai veiksniai ir palikti vartotojus be pagalbos būtų nesąžininga.
Praėjusią savaitę Prezidentūra paragino svarstyti iki šių metų pabaigos taikomas kompensacijas už augančias elektros kainas buitiniams vartotojams mokėti ir kitąmet, taip pat jas padidinti. Šiuo metu visiems šalies gyventojams valstybė padengia iki 9 ct/kWh išlaidų už suvartojamą elektrą, o minimalus tarifas siekia 24 ct/kWh.
Pasak Gitano Nausėdos patarėjų, elektros kainos biržoje toliau sparčiai auga, o kompensacijos tarifo nedidinant, nepavyks įgyvendinti pačios Vyriausybės pavasarį iškelto tikslo – pasiekti, kad elektros kaina vartotojams neaugtų daugiau nei 40 proc.
Prezidentūros siūlymui ekonomistai pritaria
Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas priminė prognozes, kad rudenį ir artėjantį šildymo sezoną energija, visų pirma dujos (kurių kaina lemia ir elektros kainą), išliks rekordiškai brangi, dėl to augs ir gyventojų išlaidos už elektrą. Ekonomistas svarstė, kad pratęsti kompensacijų mokėjimą reikėtų siekiant apsaugoti ne tik gyventojus, bet ir šalies ekonomiką.
„Paskutiniais duomenimis, Lietuvos gyventojų nuomonė apie savo finansus pradeda blogėti, jie tampa pesimistiškesni ir tai neigiamai paveiks jų vartojimą. Manau, kad šių kompensacijų tikslas būtų ne tiek apsaugoti vartotojus nuo energetikos kainų padidinimo, bet ir apsaugoti ekonomiką nuo mažėjančio vartojimo“, – Eltai A. Izgorodinas.
„Kuo mažiau pinigų gyventojai išleis energetikai, tuo daugiau pinigų jie leistų nebūtinoms prekėms ir paslaugoms“, – paaiškino jis.
Be to, anot A. Izgorodino, pratęsusi elektros kainų kompensavimą, valstybė pasielgtų sąžiningai gyventojų atžvilgiu.
Elektros tinklai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Gyvename iš tiesų išskirtinėmis sąlygomis, o energetikos kainos kyla ne dėl verslo ar gyventojų kaltės, o dėl geopolitikos. Valstybė, manau, kaip ir privalo šiuo atveju padėti gyventojams“, – dėstė ekonomistas.
„Vienareikšmiškai būčiau už pratęsimą, gal net ir padidinimą“, – tikino A. Izgorodinas.
Tuo metu finansų analitikas Marius Dubnikovas sutiko, kad artėjant šaltajam sezonui, energijos kainos augs dar labiau, ir jei tvarka nebūtų pratęsta, dalį gyventojų, gavus pirmąją sąskaitą 2023 metais, „gali ištikti šokas“.
Todėl, mano ekspertas, diskutuoti, kaip amortizuoti prognozuojamą kainų šuolį, yra tikslinga, tačiau itin svarbu užtikrinti, kad išlaidos kompensacijoms neviršytų šalies biudžeto galimybių.
„Tai yra diskusija, diskusija dėl didinimo, dėl dydžio. Taip pat diskutuoti reiktų, ar ta kompensacija, lengvata turėtų būti visiškai plokščia. Tai kainuos biudžetui dideles sumas“, – Eltai sakė M. Dubnikovas.
„Jei kompensuosime visą elektrą, kai kuriais atvejais tai biudžetui gali būti per didelis smūgis“, – teigė jis.
A. Izgorodinas: valstybė turėtų labiau padėti išgyventi aukštų energijos kainų laikotarpį
A. Izgorodinas taip pat pastebėjo, kad svarstant apie platesnes kompensacijas kartu auga rizika, kad didės ir brangs valstybės skola. Jo teigimu, Lietuvos skolinimosi kaina finansų rinkose nuo sausio pakilo keliskart, todėl valstybė nebesiskolina taip pigiai, kaip, pavyzdžiui, šių metų pradžioje.
„Tai reikštų, kad bet koks biudžeto deficito, valstybės skolos padidinimas kažkada šiemet gali paveikti ir palūkanas, kurias valstybė moka už skolą – jos gali padidėti“, – aiškino A. Izgorodinas.
„Bet kol kas kažkokios kritinės rizikos dar nėra. Rinkose 7 proc. riba laikoma netvaria, o Lietuva kol kas skolinasi keliskart pigiau. Tai tiesiog yra rizika, kurią reiktų stebėti“, – pridūrė jis.
Elektros tinklai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Tačiau ekonomistas sutiko, jog valstybė vis dėlto trumpuoju laikotarpiu galėtų padidinti skolą, kad padėtų gyventojams lengviau išgyventi aukštų energijos kainų laikotarpį.
„Tai yra labiau etinis klausimas, nes gyventojai ir verslas moka mokesčius valstybei. Tad natūralu, kad sunkmečiu valstybė turi gyventojams ir verslui padėti“, – konstatavo A. Izgorodinas.
Ekonomistas pažymi, kad kitose šalyse, pavyzdžiui Estijoje ar Prancūzijoje, energijos kainos apskritai yra įšaldomos, o tai esą turi įtakos infliacijos mažėjimui. Jis mano, kad ir Lietuvoje reikėtų imtis ryžtingesnių priemonių kainoms sušvelninti, priimti panašius sprendimus.
„Manau, kad yra pagrindo kalbėti, kad Lietuvos valdžia energetikos rinkoje turi būti agresyvesnė, nes turime vieną aukščiausių infliacijų visoje euro zonoje. Ir tai yra nemaža dalimi susiję su būtent antiinfliacinėmis priemonėmis, kurias turime, bet jos yra mažesnės ir kuklesnės. Galbūt reikėtų įsisavinti šią pamoką ir antiinfliacinį planą padidinti“, – teigė A. Izgorodinas.
Radiatorius. Šiluma. Slaptai.lt foto
Prezidentūra stebisi valdančiųjų sprendimu kitą savaitę neberengti žadėtos neeilinės Seimo sesijos, kurioje ketinta priimti mokestines lengvatas šildymui. Prezidento Gitano Nausėdos komunikacijos grupės komentare teigiama, kad infliacijai siekiant dviženklius skaičius, keista girdėti, jog nėra pagrindo neeilinėje sesijoje svarstyti Vyriausybės ar prezidento pateiktų pasiūlymų.
„Metinei infliacijai išaugus iki 12,2 proc. keista girdėti, kad tai nėra skubus klausimas, vertas neeilinės Seimo sesijos. Žmonės sąskaitas gauna šiandien ir apmokėti turi jas taip pat šiandien, o ne po mėnesio ar kelių. Jiems reikia aiškumo ir galimybės planuotis ateitį. Juo labiau, kad ne tik prezidentas, bet ir Vyriausybė bei Seimo frakcijos buvo pateikusios pasiūlymų, kurie būtų sumažinę labiausiai pažeidžiamiems žmonėms kainų augimo smūgį“, – rašoma Eltai perduotame Prezidento komunikacijos grupės komentare.
Kiek anksčiau trečiadienį ELTA pranešė, kad valdantieji atsitraukia nuo minties vasario viduryje surengti neeilinę Seimo sesiją.
Kaip naujienų agentūrai teigė konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, nėra pagrindo skubėti priimti sprendimus, turėsiančius amortizuoti energijos kainų kilimą. Bet kuriuo atveju, pažymėjo politikė, sprendimai dėl mokestinių lengvatų šildymui būtų priimami atgaline data. Panašiai trečiadienį argumentavo ir premjerė Ingrida Šimonytė.
Tai, kad gali būti surengta neeilinė Seimo sesija, pastarąją savaitę Eltai užsiminė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Pasak jos, neeilinė sesija būtų surengta siekiant priimti sprendimus dėl išaugusių energijos kainų amortizavimo. Tai, kad vasarį gali įvykti neeilinė Seimo sesija, leido suprasti ir pati premjerė I. Šimonytė. Vyriausybei praėjusios savaitės trečiadienį pritarus centralizuotam šildymui ir karštam vandeniui taikyti 0 proc. lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą, taip pat skirti papildomus 35 mln. eurų paramai nuosavai saulės elektrinei įsigyti, I. Šimonytė pažymėjo, kad šie klausimai Seimą galėtų pasiekti neeilinėje sesijoje skubos tvarka.
Pasiūlymų pateikė ir prezidentas: valdantieji suspėjo juos sukritikuoti
Prezidentas G. Nausėda Seimui taip pat pateikė infliacijos padarinių amortizavimui skirtus įstatymų projektus. Šalies vadovas siūlo didinti NPD nuo 460 iki 510 eurų bei išmokėti vienkartines 100 eurų išmokas labiausiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms.
Tačiau valdantieji gana skeptiškai pasitiko prezidento pasiūlymą dėl vienkartinių išmokų. Finansų ministrė Gintarė Skaistė anksčiau šią savaitę išsakė abejones dėl Prezidentūros siūlymo skirti vienkartines išmokas. Ji mano, kad tokia parama galėtų tik dar labiau paskatinti kainų kilimą šalyje.
„Tokie „helikopterio“ pinigai iš principo galėtų netgi dar labiau įpūsti infliacijos malūną. Reikėtų labai atsargiai žiūrėti į tokias priemones“, – antradienį LRT radijui sakė G. Skaistė.
Atsargiai prezidento iniciatyvą įvertino ir ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
„Svarbu dar labiau neinspiruoti infliacijos, neužpilti daug pinigų ant infliacijos malūno, nes iš esmės galime pabloginti situaciją“, – trečiadienį Vyriausybėje atsakinėdama į žurnalistų klausimus kalbėjo ji.
Vilkšunis. Slaptai.lt nuotr.
Socialiai remtiniems žmonėms ir gyvūnų globėjams bus kompensuojamos šunų, kačių ir šeškų ženklinimo ir registravimo Gyvūnų augintinių registre išlaidos. Šiam Žemės ūkio ministerijos siūlymui trečiadienį posėdyje pritarė Vyriausybės. Vienam gyventojui, gaunančiam socialinę pašalpą, bus kompensuojama ne daugiau kaip už trijų augintinių (šunų, kačių arba šeškų) ženklinimą. Kompensacijos suma už vieno gyvūno paženklinimą ir registravimą negalės viršyti 15 eurų, nurodoma Žemės ūkio ministerijos pranešime.
Iki 2022 m. gegužės mėnesio visi šunys, katės ir šeškai turi būti paženklinti mikroschemomis ir registruoti Gyvūnų augintinių registre (GAR). Tačiau, pasak žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko, daliai augintinių šeimininkų, o ypač – gyvūnų globėjams – finansinė našta gali būti per didelė, todėl nuspręsta šias jų išlaidas kompensuoti.
„Šunų, kačių ir šeškų ženklinimas įsibėgėja – gruodžio 1 d. duomenimis, šalyje jau paženklinta daugiau kaip 213 tūkst. šunų, kačių ir šeškų, tai yra beveik 65 tūkst. daugiau nei prieš metus. Akivaizdu, kad žmonės ima suprasti ženklinimo naudą bei tampa atsakingesni.
Šuniukas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Raginame augintinių savininkus ir globėjus nelaukti kitų metų gegužės 1 d., kai visi augintiniai privalės būti paženklinti. Suprantame, kad daliai žmonių ši prievolė gali tapti finansine našta, todėl parengėme tvarką, pagal kurią šios išlaidos bus kompensuojamos“, – teigia žemės ūkio ministras K. Navickas. Kokerspanielis. Vytauto Visocko nuotr.
Socialiai remtinų žmonių bei gyvūnų globėjų laikomų kačių, šunų ir šeškų, atvestų iki 2021 m. gegužės 1 d., ženklinimo ir registravimo išlaidos kompensuojamos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų. Išlaidos būtų kompensuojamos iki 2022 m. gruodžio 31 d.
Jei socialiai remtinų žmonių ar gyvūnų globėjų prižiūrimi augintiniai buvo paženklinti iki šio Vyriausybės sprendimo, kompensacijos bus mokamos tiesiogiai gyvūnų savininkams ir globėjams, pateikusiems reikalingus dokumentus Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA).
Pasak ministerijos, reikės pateikti pažymą, patvirtinančią, kad augintinio savininkas gauna socialinę pašalpą, ir prašymą dėl išlaidų už socialinės pašalpos gavėjui arba gyvūnų globėjui suteiktas paslaugas nuo 2021 m. gegužės 1 d. iki Vyriausybės sprendimo įsigaliojimo dienos kompensavimo.
Tarptautinė kačių paroda. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Gyvūnų globėjai privalės NMA pateikti paslaugų teikėjo už suteiktas paslaugas išrašytos sąskaitos faktūros arba PVM sąskaitos faktūros bei apmokėjimo už gautas paslaugas įrodymo dokumentą.
Jeigu žmonės ženklinti ir registruoti savo augintinius nuspręs po šio Vyriausybės sprendimo įsigaliojimo, kompensacijos bus mokamos procedūras atlikusiems veterinarijos gydytojams ir specialius mokymus baigusiems žmonėms.
Kompensacijos bus mokamos tik tuo atveju, jeigu augintinių savininkams už suteiktas ženklinimo ir registravimo paslaugas bus išrašytos sąskaitos faktūros arba PVM sąskaitos faktūros.
2022 m. ženklinimo ir registravimo GAR išlaidoms kompensuoti numatyti 300 tūkst. eurų iš ŽŪM asignavimų.
Libano sostinė Beirutas. EPA – ELTA nuotr.
Libanas ketvirtadienį pristatė kompensacijų programą, pagal kurią bus suteikiama lėšų žmonėms, rugpjūčio 4 dieną Beirute nugriaudėjusio sprogimo metu praradusiems savo namus ar verslą.
Prezidentas Michelis Aounas pasirašė dekretą, kuriuo programai paskyrė 100 mlrd. Libano svarų (56 mln. eurų), paskelbė jo biuras, pridurdamas, kad šalies kariuomenei ir Beiruto savivaldybei bus pavesta sudaryti lėšų paskirstymo mechanizmą.
Kompensacijas gaus namų ir verslų savininkai, nukentėję per sprogimą, nusinešusį daugiau nei 190 žmonių gyvybių ir suniokojusį ištisas sostinės teritorijas, sakė Prezidentūros šaltinis.
Kariuomenės duomenimis, nelaimė kilo sprogus sandėlyje laikytam amonio nitratui. Sprogimas, sukėlęs blogiausią Libano ekonominę krizę nuo 1975-1990 metais vykusio civilinio karo laikų, paveikė 61 tūkst. namų ir per 19 tūkst. verslų.
Rugpjūčio 9 dieną tarptautinė bendruomenė Prancūzijos ir Jungtinių Tautų (JT) suorganizuotoje konferencijoje šaliai paskyrė 300 mln. dolerių skubios pagalbos lėšų. Jų paskirstymą koordinuos JT, kad finansai nepasiektų Libano valdžios institucijų, dažnai kaltinamų korupcija.
Česlovas Iškauskas, teksto autorius. Slaptai.lt nuotrauka
Koronavirusas įsimetė ir į žmonių galvas, teisingiau – į smegenis. Antai, viena pupytė skundžiasi, kad Veryga draudžia tvarkyti jos priaugintus nagus. O jie, vargšeliai, nubluko, nušepo ir apskritai negražūs. Dar daugiau: po nagais įsimetė kažkoks pelėsis, o tai pupytei gali kainuoti papildomas išlaidas, sveikatos sutrikimus, net gyvybę. Diva reikalauja kompensuoti jai nuostolius.
Bičiuliai. Autorius – Vytautas Nalivaika. Slaptai.lt foto
Solidi moteris, uoliai laikydamasi Verygos paliepimų, visur dėvi kaukę. Bet atsitik tu man taip, kad vieną dieną, žengdama miestelio gatve, jos akiniai aprasojo. Moteriškė nematė šaligatvio, užkliuvo, pargriuvo ir nusiskėlė priekinį dantį. Dabar per TV ji virkauja ir reikalauja iš valdžios kompensacijos…
Kitai damai per karantiną kažkodėl subliuško krūties implantas. O Veryga uždraudęs tokio remonto, t.y. krūtų pripompavimo paslaugas, autoservisai taip pat uždaryti… Vyras nepatenkintas nekokybiška instaliacija, dama pyksta tiek eurų suplojusi, o valdžia… Ech!
Ta proga prisimenu garsios humoreskų meistrės, rašytojos Vytautės Žilinskaitės humoreską apie kopūsto galvą, kurią turguje nusipirko viena moteriškė. Ėjo ji su ta galva gatve, ši netikėtai išsprūdo iš moters rankų ir nuriedėjo žemyn. Puolė gaudyti, bet kur tau… Grįžo moteris į turgų, pripuolė prie pardavėjos ir šaukia: kodėl pardavei tokią apvalią kopūsto galvą, kad ji nuriedėjo po troleibuso ratais, atlygink nuostolius…
Juokeliai
Dabar ne taip linksmai. Keli šoumenai verkšlena per televiziją, kad jie miršta iš bado, praranda santaupas, galbūt bus priversti eiti į statybas. Garsus „Pūko“ auditorijos dainininkas, garsėjęs tūkstantiniais uždarbiais vestuvėse ir provincijos koncertuose, reikalauja atidaryti visas scenas, pasilinksminimo užeigas, koncertų sales, nes, girdi, šįryt sukrimto paskutinį džiūvėsį… „Kur žiūri Veryga ir Skvernelis?“ – turavoja lambordžinį vairuojantis prodiuseris.
Taip išeina, kad visos priemonės atgaivinti ekonomiką, mažinti pandemijos aukų skaičių, visa kuo aprūpinti medikus ir darbo netekusias šeimas, – tai jau antraeiliai Vyriausybės veiksmai. Pirma: atidarykite barus, restoranus, pramogų arenas, o tie, kas šalies ekonomiką stumia į priekį, palauks. Arba jau šiandien kompesuokite man už išmuštą dantį, kopūsto galvą, subliuškusius papus!
Tai koronaviruso grimasos? Ne, tai lietuviška iškreipta tikrovė.
Švedijos žemėlapis
Siekdama išnaudoti visas galimybes iš „Gazprom” prisiteisti 1,4 mlrd. eurų vartotojų permokos už gamtines dujas kompensaciją ir kartu panaikinti teismo sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų, Lietuva kreipėsi į Švedijos Aukščiausiąjį Teismą (AT), prašydama peržiūrėti Švedijos apeliacinio teismo liepos mėnesį priimtą sprendimą, kuriuo nuspręsta neanuliuoti Stokholmo arbitražo sprendimo Lietuvos byloje prieš „Gazprom”.
Tikimasi, kad Teismas sprendimą, ar priimti Lietuvos prašymą, paskelbs iki 2019 m. pabaigos. Švedijos apeliacinis teismas paliko galimybę sprendimą ginčyti Aukščiausiajame Teisme – tokia teisė suteikiama tik išimtiniais atvejais.
Prašydama peržiūrėti Švedijos apeliacinio teismo sprendimą, Lietuva taip pat siekia, kad „Gazprom” kompensuotų Lietuvai patirtas bylinėjimosi išlaidas ir būtų panaikintas Švedijos apeliacinio teismo sprendimas priteisti „Gazprom” bylinėjimosi išlaidas iš Lietuvos, kurios siekia 1,3 mln. eurų, sakoma Energetikos ministerijos pranešime.
ELTA primena, kad liepos mėnesį Švedijos apeliacinis teismas priėmė sprendimą neanuliuoti Stokholmo arbitražo sprendimo, dėl kurio Lietuva kreipėsi į teismą 2016 m. rugsėjį.
Į Stokholmo arbitražą Lietuva kreipėsi 2012 m. spalį, siekiant apginti valstybės ir gamtinių dujų vartotojų interesus ir prisiteisti iš „Gazprom” kompensaciją už nepagrįstai padidintas gamtinių dujų kainas. 2010 – 2011 m. „Gazprom” iniciatyva buvo pradėtos trys arbitražo bylos. „Gazprom” siekė sustabdyti Lietuvos veiksmus reformuoti dujų sektorių iš monopolistinio – kur „Gazprom” tuo metu kontroliavo 100 proc. dujų rinkos – į sąžiningos konkurencijos pagrindais veikiantį sektorių.
Visose šiose trijose bylose Lietuvos valstybės ir gamtinių dujų vartotojų interesai buvo sėkmingai apginti ir nei „Lietuvos dujų” veiklos tyrimas, nei gamtinių dujų sektoriaus reforma nebuvo sustabdyta. Lietuvai pavyko liberalizuoti gamtinių dujų rinką ir užtikrinti alternatyvų dujų tiekimo šaltinį, taip užbaigiant „Gazprom” monopolį ir dominavimą.
